1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo NR. XIII-2771 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas siekiant patobulinti natūraliosios ir liaudies medicinos bei sveikatos rekreacijos srities paslaugų reguliavimo problemas, pastebėtas po Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo NR. XIII-2771 (toliau – Priimtas įstatymas), įsigaliosiančio 2021 m. sausio 1 d., priėmimo 2020 m. sausio 14 d. ,. Projekto uždaviniai:
alternatyviosios sveikatos priežiūros samprata;
sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems asmenims, nustatyti jų mokymų mechanizmą;
alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų teikimui;
kompetenciją;
įgytų kompetencijų pripažinimą;
reguliavimą, įvedant žalos be kaltės modelį;
situaciją, būtina suvokti, kad globalizacijos procesai, technologinė pažanga, skatina žmones domėtis papildomosios ir alternatyvios sveikatos priežiūros subjektų teikiamomis paslaugomis, tokiomis kaip psichoterapinės, grožio, poilsio paslaugos ir kt., todėl atsiranda poreikis teisiškai apibrėžti, praplėsti papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros (PA) sampratas, sąvokas. Dabartiniame įstatyme ribos ir galimybės sutampa su šiuolaikine medicina (būklės ir ligų diagnostika ir gydymas), tiek su praplėstos dvasinės būsenos, sielos pusiausvyros su fiziniu kūnu suderinimo samprata.
Taip pat, siekiant išvengti „šešėlio“ ir valstybės kontrolės trūkumo šioje srityje, būtina numatyti skundų nagrinėjimo ir žalos be kaltės sistemą, nustatyti paslaugos kokybės standartus, saugumo reikalavimus. Atsižvelgtina ir į paslaugų teikėjo kvalifikaciją, jos kėlimo, tobulinimo galimybes, taip paslaugų teikėjo teisių ir pareigų, atsakomybės, licencijavimo klausimus. Atkreiptinas dėmesys į licencijavimo reguliavimą, nes pagal esamą situaciją dėl specialistų profesinės kompetencijos įgijimo, kai fizinis asmuo, siekiantis gauti terapeuto licenciją, turi aukštąjį išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus medicinos arba reabilitacijos, arba farmacijos, arba slaugos studijų krypties studijas, jam tereikia sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka baigti atitinkamos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų teikimui skirtus mokymus, tačiau jei fizinis asmuo, siekiantis gauti specialisto licenciją, neturi aukštojo išsilavinimo arba jam lygiavertės aukštojo mokslo kvalifikacijos, įgytos baigus medicinos arba reabilitacijos, arba farmacijos, arba slaugos studijų krypties studijas, tad jam reikia sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka baigti bazinius mokymus ir atitinkamos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų teikimui užtikrinti skirtus mokymus. Svarbu paminėti, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 61 straipsnį, vertimasis sveikatinimo veikla nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto keturiasdešimt eurų, tad aukščiau minėtos PA sveikatingumo paslaugos gali būti traktuojamos kaip neteisėtos ar nesaugios pacientui. 1.2.
sureglamentuoti kas yra PA sveikatos priežiūros paslauga. Tikslinga atskirti šią savoką nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugos sąvokos. Keistinas nustatytas reguliavimas dėl žalos atlyginimo, nes vietoj „kaltės modelio“, turėtų būt nustatomas egzistuojantis „žalos be kaltės modelis“, t. y. nukreipiama į Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą inicijavo ir parengė Seimo narys Mindaugas Puidokas kartu su Lietuvos papildomos ir alternatyvios medicinos iniciatyvine grupe. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Priimtas įstatymas neatitinka nei šiuo metu paslaugas teikiančių natūraliosios medicinos atstovų interesų, nei šias paslaugas gaunančių asmenų /pacientų teisių ir interesų (pvz., teisinis neapibrėžtumas stumia į „šešėlį“, ribojamas tokių paslaugų teikimas, nenumatyta skundų nagrinėjimo ir žalos be kaltės sistema ir t. t.). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūlomos naujos nuostatos:
alternatyviosios sveikatos priežiūros samprata, kadangi jos ribos ir galimybės sutampa su šiuolaikine medicina (būklės ir ligų diagnostika ir gydymas), tiek su praplėstos dvasinės būsenos, sielos pusiausvyros su fiziniu kūnu suderinimo samprata. Išskiriamos veiklos rūšys: asmens rekreacija ir natūralioji (liaudies) medicina. Konkrečias papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas siūloma nustatyto sveikatos apsaugos ministrui. 4.2.
alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos diferencijuotai pagal sudėtingumą ir paslaugai /specialistui taikomus profesinės kompetencijos reikalavimus, t. y. pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM), suderinus su nevyriausybinėmis organizacijomis, patvirtintus reikalavimus – taikomus medicininį išsilavinimą turintiems fiziniams asmenims – terapeuto licencija, ir pagal atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, suderinus su SAM, patvirtintus protokolus, kurie taikomi medicininio išsilavinimo neturintiems asmenims – Specialisto licencija. Projekte bendrai įvardijama Specialistas ir Specialisto licencija, kadangi įvardijimo skirtumas daromas tik išduodant licenciją pagal įgytą profesinę kvalifikaciją, mokymams ir kvalifikacijos tobulinimui. 4.3. Atitinkamos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugos teikimo reikalavimai ir protokolai nustatytų, kur gali būti teikiamos konkrečios paslaugos, kiek ir kokių specialistų reikia, kokios patalpos, kokie naudojami gyviai, kokio pobūdžio taikomi ištyrimo metodai, gydymo būdai, galimos paslaugų rizikos, intervencijos ir t. t. 4.4. Būtinas įstaigų ir specialistų licencijavimas (valstybės kontrolė), tačiau visuose etapuose būtinas bendradarbiavimas su asociacijomis, vienijančiomis įstaigas ir specialistus, todėl Projekte nustatyta tokių asociacijų kompetencija šioje sveikatos priežiūros srityje. 4.5.
reguliavimas dėl specialistų profesinės kompetencijos įgijimo:
terapeuto licenciją, turi aukštąjį išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus medicinos arba reabilitacijos, arba farmacijos, arba slaugos studijų krypties studijas, tai jam tereikia sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka baigti atitinkamos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų teikimui skirtus mokymus;
specialisto licenciją, neturi aukštojo išsilavinimo arba jam lygiavertės aukštojo mokslo kvalifikacijos, įgytos baigus medicinos arba reabilitacijos, arba farmacijos, arba slaugos studijų krypties studijas, tai jam reikia sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka baigti bazinius mokymus ir atitinkamos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų teikimui užtikrinti skirtus mokymus. 6. Mokymų programas rengtų SAM, derinant su asociacijomis. Vėliau pagal patvirtintas mokymų programas mokymus organizuoja ir rengia atitinkamai SAM arba įgaliota asociacija – medicininį išsilavinimą turintiems (terapeutams), ir asociacijos – neturintiems medicininio išsilavinimo (specialistams). 7. Licencijos bendrai įstaigoms ir specialistams būtų neterminuotos. Tačiau bendrai specialistams būtina per 5 metus kelti profesinę kvalifikaciją. SAM siūloma patvirtinti kvalifikacijos tobulinimosi tvarką, numatyti galimybę užsienyje įgytų kursų pripažinimui. Sudaroma galimybė asociacijoms organizuoti kursus profesinei kvalifikacijai kelti. 8. Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugos įvairios ir galima stoka tam tikros profesinės kompetencijos specialistų apmokymams (lektoriams) tiek pereinamuoju laikotarpiu, tiek įsigaliojus Projektui.
Todėl siūloma priimtinais vertinti užsienio valstybių valstybinių universitetų ar prilygintų aukštųjų mokyklų išduotus diplomus, profesinės kvalifikacijos pažymėjimus, kurie būtų atitikmenys atitinkamos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų teikimui užtikrinti skirto mokymo ir (ar) kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimams, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 9. Projektu keičiamas žalos atlyginimo reguliavimas, nes vietoj „kaltės modelio“, turėtų būt nustatomas egzistuojantis „žalos be kaltės modelis“, todėl nukreipiama į Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas. Įstaigai nereikės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, jos sumokės įmokas į valstybės valdomą sąskaitą žalai išmokėti pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas. 10. Projektu keičiamos Priimto įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datos, kad nebūtų pažeidžiami įstaigų /specialistų teisiniai lūkesčiai:
d.; 10.2.
Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2021 m. balandžio 1 d. priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, t. y. reikalavimus mokymų programoms, kad galima būtų parengti bazinio mokymo programą, organizuoti ir pravesti mokymus iki 2022 m. sausio 1 d. ir iki
papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų teikimui skirtus mokymus; 10.3. įsigaliojus įstatymui, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti fiziniai asmenys:
jam lygiavertės aukštojo mokslo kvalifikacijos, įgytos baigus medicinos arba reabilitacijos, arba farmacijos, arba slaugos studijų krypties studijas – sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka baigę bazinius mokymus;
išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus medicinos arba reabilitacijos, arba farmacijos, arba slaugos studijų krypties studijas. 10.3.3. nuo 2025 m. sausio 1 d. fiziniai asmenys papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros veikla gali verstis tik jeigu jie yra įgiję Projekto 9 straipsnio 1 dalyje nustatytą profesinę kvalifikaciją. Priėmus Projektą, tikimasi geriau pasirengti papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros reformos praktiniam įgyvendinimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ar jo plėtrai. Patobulinus teisinį reguliavimą, bus nustatytos aiškios sveikatos priežiūros veiklos sąlygos ir taip bus sudarytos prielaidos aiškiai ir skaidriai konkurencinei verslo aplinkai kurti. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Projektą galiojančių teisės aktų pakeisti nereikės. 2020 m. sausį buvo kartu teikiami lydimieji įstatymų projektai: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 6, 11, 14, 15, 16, 50, 52 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 511, 512, 513 straipsniais įstatymo projektas. Įvertinimui, ar koreguoti juos ir dabar, reikia 2-3 dienų
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte vartojamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai bus įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka bei suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija iki Įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui. 10.
10Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir
Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Priėmus Projektą, papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl Projekto pasiūlymų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis sveikatos priežiūra, sveikatos rekreacija, natūralioji ir liaudies medicina
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Teikia Seimo narys Mindaugas Puidokas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
pakeitimo esmėje turėtų būti nurodytas keičiamo Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo numeris
Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas reguliuoja ne tikėjimą, o nustato žmogaus teisės į tikėjimo laisvę įgyvendinimo pagrindus. 4. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje pateiktos sąvokos dėstomos abėcėlės tvarka, šio straipsnio 2 ir 3 dalys keistinos vietomis. Be to, atkreipiame dėmesį, kad nėra aiškus sąvokos
„klientas arba paslaugos gavėjas“ apibrėžimo įtvirtinimo tikslas, nes ši sąvoka
įstatymo tekste nei karto nėra vartojama – toliau visur vartojama sąvoka ,,pacientas“.
Jeigu būtų apsispręsta palikti šią sąvoką, tikslintina jos apibrėžtis, nes joje nurodytas požymis ,,nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis“ nėra skiriamasis ir turintis teisinį krūvį. 5. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis tikslintina, nurodant, kad papildomoji ir alternatyvioji sveikatos priežiūra yra ne tik juridinių asmenų, tačiau ir juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, veikla. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 5 dalis, kurioje vėl minimas tik juridinis asmuo. 6. Tikslintina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytos sąvokos ,,papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstaiga“ apibrėžtis, nes joje nurodytas požymis, susijęs su išduodamos licencijos turiniu yra perteklinis - tai kas turi būti nurodoma papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstaigos licencijoje yra jau numatyta keičiamo įstatymo 4 straipsnyje. 7. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „atitinkamas papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas įstaigoje, turinčioje Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstaigos licenciją“, nes tai, savo turiniu, jau yra reguliacinio pobūdžio nuostata, kuri įtvirtinta keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. 8.
ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų teikimo protokolą tvirtina Įstaigas vienijančios ir/ar Specialistų profesinės asociacijos, tikslintina, nes iš šios formuluotės nėra aišku, ar turima omenyje viena asociacija (nacionalinio lygmens), vienijanti papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstaigas ir papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros specialistus, kuri turėtų įgaliojimus tvirtinti tokį dokumentą, ar, vis dėlto, čia siekiama nustatyti alternatyvą, kad gali būti kelios asociacijos, kurių vienos gali vienyti įstaigas, o kitos – specialistus. Tačiau tokiu atveju lieka neaiškus įgaliojimų patvirtinti atitinkamą privalomą dokumentą suteikimas galimoms asociacijoms bei tokio dokumento privalomumas asmenims, nesantiems atitinkamos asociacijos nariais. Be to, įstatyme nereguliuojama ir tokia situacija, kada įstaigas ar specialistus vienijančios asociacijos apskritai nėra, arba jų yra keletas, tačiau jos nesutinka su tvirtinamo dokumento turiniu (kas, savo ruožtu, lemtų atitinkamo dokumento nepatvirtinimą). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti šią įstatymo nuostatą, aiškiai nurodant subjektą, įgaliotą tvirtinti papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų teikimo protokolą. Be to, siekiant teisinio aiškumo, reikėtų nurodyti, ar tvirtinamas vienas protokolas, kuriame išdėstomi reikalavimai visoms paslaugų rūšims, ar, vis dėlto, kiekvienai galimai paslaugų rūšiai turi būti patvirtintas atskiras protokolas (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama formuluotė - „Įstaigas vienijančios ir/ar Specialistų profesinės asociacijos patvirtintuose atitinkamų papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų teikimo protokole“, leidžia manyti, kad galbūt bus tvirtinamas ne vienas paslaugų teikimo protokolas). 9.
įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje atskleistinas sąvokos „įstaigos“ turinys, nes tokia santrumpa įstatyme dar nebuvo įvesta (atkreiptinas dėmesys, kad ši santrumpa yra įvedama tik keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje). 10. Kadangi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje sveikatos apsaugos ministro pareigybė minima nebe pirmą kartą, šioje dalyje (o taip pat ir kitose keičiamo įstatymo nuostatose) žodžiai „Lietuvos Respublikos“ prieš pareigų pavadinimą brauktini kaip pertekliniai. 11. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „teisę teikti” įrašytinas žodis „turi“. 12. Keičiamo įstatymo 5 ir 10 straipsnių nuostatos, susijusios su licencijos išdavimu, tarpusavyje derintinos su nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiančiu naujos redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtintomis bendrosiomis licencijų išdavimo taisyklėmis. 13. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte reikėtų tikslinti formuluotę, nurodant, kad ne panaikinama licencijos galiojimo dalis, o panaikinamas licencijos dalies galiojimas. 14. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta neaiški savo turiniu ir tikslu nuostata, numatanti, kad turint atitinkamą aukštąjį išsilavinimą gali būti įgyjama papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros terapeuto licencija, o neturint tokio išsilavinimo - papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros specialisto licencija. Pirma, nėra apskritai aiškus toks licencijų rūšių išskyrimas, nes keičiamame įstatyme nėra atskleistas skirtumas tarp terapeuto ir specialisto teisių, pareigų, kompetencijų ar galimų teikti paslaugų. Antra, siūloma formuluotė suponuoja, kad aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo formaliai negalėtų įgyti papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros specialisto licencijos, kurios įgijimui taikomi netgi žemesni kvalifikaciniai reikalavimai.
Trečia, formuluotė „įgijęs 9 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą atitinkamą profesinę kvalifikaciją” yra klaidinanti ir netiksli, nes minėtuose punktuose joks reikalavimas dėl atitinkamos profesinės kvalifikacijos nėra nustatytas (yra nustatytas reikalavimas tik dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos arba mokymų baigimo). Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pirmajai pastraipai. 15. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 9 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų formuluotė suponuoja, kad atitinkamos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugos teikimui turės būti įgyjama ir atitinkama profesinė kvalifikacija (nors kaip minėta, reikalavimas keliamas ne konkrečiai profesinei kvalifikacijai, o tiesiog aukštojo mokslo kvalifikacijai ir mokymams), tačiau keičiamame įstatyme neatskleista, kokių paslaugų ar paslaugų rūšių teikimui koks išsilavinimas ar baigti mokymai bus reikalaujami. Pabrėžiame, kad visos su asmens teisių turiniu ir jų įgyvendinimu susijusios nuostatos turi būti įtvirtintos būtent įstatyme, todėl keičiamo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios paslaugų teikimui taikomus išsilavinimo reikalavimus, turi būti patikslintos ir sukonkretintos. Pažymėtina, kad jau priimto įstatymo redakcijoje, kuri įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. šie klausimai sureguliuoti tinkamai. 16.
3 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo fiziniam asmeniui, siekiančiam verstis specialisto veikla, t.y. reikalavimo ne Lietuvos Respublikos ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečiui turėti teisę gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, kadangi pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ tokie asmenys iš principo negalėtų teisėtai gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu neturėtų leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pritarus šiai pastabai atitinkamai atsisakytina ir keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 9 punkto. 17. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad fizinis asmuo turi baigti du sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka organizuojamus mokymus – bazinius ir papildomus. Jeigu fizinis asmuo turi baigti visą šių dviejų mokymų programą, kodėl jie negalėtų būti išdėstomi tiesiog per vienų mokymų, skirtų asmenims, siekiantiems įgyti papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros specialisto licenciją, programą. 18. Pažymime, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos studijų krypties – slauga, nėra. Sveikatos mokslų studijų krypčių grupėje yra studijų kryptis – slauga ir akušerija. Atsižvelgiant į tai, keičiamas įstatymas tikslintinas. 19. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota asociacija rengia atitinkamos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų teikimui užtikrinti skirto mokymo ir (ar) Specialisto kvalifikacijos tobulinimo programas. Pažymime, kad Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri yra vykdomosios valdžios institucija, kompetencijai nepriklauso švietimo programų rengimas bei organizavimas.
Be to, privalomojo pobūdžio administracinius teisės aktus priima ministras, o ne ministerija, todėl ir atitinkamas institucijas įgalioti atlikti tam tikrus veiksmus gali ministras, o ne ministerija. 20. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį siūlome dėstyti taip: „Užsienio valstybėse įgytos kvalifikacijos, reikalingos Lietuvos Respublikoje verstis papildomąja ir alternatyviąja sveikatos priežiūra, pripažįstamos Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
asmenų, besiverčiančių sveikatos priežiūros praktika, teisėtų interesų ir teisinio saugumo užtikrinimo, keičiamame įstatyme reikėtų apibrėžti šiurkščios papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros klaidos bei papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros klaidos, kurios minimos keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir už kurių padarymą numatyta griežta sankcija, turinį. 22. Nors keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir numatyta sankcija specialistui už specialisto profesinę kompetenciją vertinančios komisijos jo vykdomos praktikos klaidos nustatymą, tačiau keičiamame įstatyme nėra atskleista nei šios komisijos statusas, nei sudarymo tvarka, nei vykdomos funkcijos bei kompetencija. Siekiant teisinio aiškumo, specialistų kompetencijos vertinimo institutas keičiamame įstatyme turi būti reglamentuotas. 23. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio pirmosios pastraipos formuluotė „Įstaigas vienijančios ir /ar Specialistų profesinės asociacijos pagal atitinkamą papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros veiklą“ tikslintina, nes nėra aiškus jos turinys.
Be to, šio straipsnio 3 punkte vietoj žodžių „kurie siekia būti Specialistu“ įrašytini žodžiai „kurie siekia įgyti Specialisto licenciją“. 24. Keičiamo įstatymo 21 ir 22 straipsniuose minint Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, žodžiai „Lietuvos Respublikos“ nebeturėtų būti rašomi (nes šis įstatymas įstatymo tekste minimas nebe pirmą kartą). 25. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 22 straipsnyje iš esmės yra tik blanketinės nuostatos, nukreipiančios į Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, šį straipsnį siūlome dėstyti taip: „Įstaigos įmokų į Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamą sąskaitą, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, mokėjimas vykdomas bei paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka.“ Iš kitos pusės, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti ir minėtojo įstatymo, nes jame šios sąskaitos administravimo, lėšų joje kaupimo bei atsakingų institucijų veiklą, susijusią su šios sąskaitos priežiūra, nustatančios nuostatos yra konstruojamos ir taikomos išimtinai asmens sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu. 26. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas įpareigojimas Vyriausybei ir sveikatos apsaugos ministrui priimti poįstatyminius teisės aktus ne iki įstatymo įsigaliojimo, o likus net 8 mėnesiams iki jo įsigaliojimo. Atkreipiame dėmesį, kad terminas poįstatyminiams teisės aktams parengti ir patvirtinti turi būti protingas ir pakankamas. 27.
šio straipsnio 3 ir 4 dalių įsigaliojimo, t.y. šios dalys turėtų įsigalioti kartu su visu įstatymu – 2022 m. sausio 1 d. 28. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje brauktini pertekliniai žodžiai „Įsigaliojus šiam įstatymui, nuo 2022 m. sausio 1 d.“. Be to, šios dalies 2 punkto formuluotė tikslintina, derinant ją su pirmąja pastraipa. 29. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis dėstytina taip:
„Nuo 2025 m. sausio 1 d. fiziniai asmenys papildomosios
ir alternatyviosios sveikatos priežiūros veikla gali verstis tik, jeigu jie atitinka šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos ir (ar) baigtų mokymų reikalavimus“. 30. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamu įstatymu nustatoma kita šio įstatymo įsigaliojimo data, t.y. 2022 m. sausio 1 d., siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiami kitų šį įstatymą lydinčiųjų įstatymų (pvz. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 6, 11, 14, 15, 16, 50, 52 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2772, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2773, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51¹, 51², 51³ straipsniais įstatymo Nr. XIII-2774) pakeitimai, kuriuose numatyta jų įsigaliojimo data 2021 m. sausio 1 d. 31. Atsižvelgiant į tai, kad būtent Sveikatos apsaugos ministerija formuos valstybės politiką papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros srityje, taip pat organizuos, koordinuos ir kontroliuos jos įgyvendinimą, dėl teikiamo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I.
Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]