Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMO nr. xiii-3202 1 straipsnio pakeitimo
d. Nr. 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Lukiškių aikštės memorialinis statusas Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Lukiškių aikštę Vilniuje panaudos teise neatlygintinai valdo ir ja naudojasi biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Ramūnas Karbauskis Jonas Jarutis Eugenijus Jovaiša Arūnas Gumuliauskas Viktoras Rinkevičius Laimutė Matkevičienė Agnė Širinskienė Audronė Jankuvienė Rima Baškienė Guoda Burokienė Vida Ačienė Audrys Šimas Petras Nevulis Levutė Staniuvienė Dainius Kepenis Petras Valiūnas Lauras Stacevičius Aurimas Gaidžiūnas Juozas Rimkus Arvydas Nekrošius Aušrinė Norkienė Antanas Vinkus Vanda Kravčionok Zbignev Jedinski Michal Mackevič Leonard Talmont Česlav Olševski
Projekto lyginamasis variantas Nr. XIIIP-5203(2)
ĮSTATYMO nr. xiii-3202 1 straipsnio pakeitimo
2020
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Lukiškių aikštės memorialinis statusas, jos valdymo ir naudojimo pagrindai Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Lukiškių aikštę (valstybinės žemės sklypą) Vilniuje patikėjimo teise neatlygintinai valdo ir ja naudojasi biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis
ĮSTATYMO nr. xiii-3202 1 straipsnio pakeitimo
priežastys, parengto Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Seimas įstatymu apibrėžė memorialinį Lukiškių aikštės statusą bei nustatė jos tvarkymo principus, kurie prioritetą suteikia laisvės kovų įamžinimo, o ne rekreacinei aikštės funkcijai. Dėl to yra manytina, kad ne Vilniaus miesto savivaldybė, o biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras , kuriam priklauso šalia Lukiškių aikštės esantis Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, būtų labiau tinkamu šios aikštės valdytoju. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektą inicijavo jį pasirašę Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu aikštė priklauso valstybei ir panaudos teise valdyti ji yra patikėta Vilniaus miesto savivaldybei. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekte yra siūloma, kad aikštės valdymas ir naudojimasis panaudos teise būtų nustatytas įstatymu ir patikėtas biudžetinei įstaigai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui, kuriam priklauso Okupacijų bei laisvės kovų muziejus, kartu su Lukiškių aikšte sudarantis vieningą architektūrinę erdvę. Šis tyrimų centras turi kompetencijas, būtinas tinkamai pasirūpinti memorialinį statusą turinčia aikšte. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų projektų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įtakos neturės. 8.
būtina pakeisti, pripažinti netekusiais galios ar priimti, priėmus teikiamus Įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos institucijoms nėra reikalinga priimti naujų ar pakeisti galiojančių arba pripažinti netekusiais galios teisės aktų. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Terminų banko ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir iki kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto įgyvendinimui nereikia priimti jokių įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Lukiškių aikštė, Okupacijų ir laisvės kovų muziejus. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo nariai: Ramūnas Karbauskis Jonas Jarutis Eugenijus Jovaiša Arūnas Gumuliauskas Viktoras Rinkevičius Laimutė Matkevičienė Agnė Širinskienė Audronė Jankuvienė Rima Baškienė Guoda Burokienė Vida Ačienė Audrys Šimas Petras Nevulis Levutė Staniuvienė Dainius Kepenis Petras Valiūnas Lauras Stacevičius Aurimas Gaidžiūnas Juozas Rimkus Arvydas Nekrošius Aušrinė Norkienė Antanas Vinkus Vanda Kravčionok Zbignev Jedinski Michal Mackevič Leonard Talmont Česlav Olševski
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS VILNIUJE MEMORIALINIO STATUSO ĮSTATYMO nr. xiii-3202 1 straipsnio pakeitimo
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aikštę Vilniuje panaudos teise neatlygintinai valdo ir ja naudojasi biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras“. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais: Pirma, tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad valstybinės žemės sklypą, kuriame yra Lukiškių aikštė, panaudos teise turėtų valdyti ir jį (sklypą) naudoti biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Kitu atveju, nėra aišku, ar nuostata ,,Lukiškių aikštė“ apimtų ir minėtą valstybinės žemės sklypą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro funkcijos yra reglamentuojamos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatymo 5 straipsnyje ir minėtam centrui, kaip ir daugumai valstybės biudžetinių įstaigų, nėra būdinga vykdyti ūkines funkcijas, tokias kaip aikščių tvarkymas ir priežiūra. Antra, Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, taigi ir biudžetinėms įstaigoms, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokioms konkrečioms valstybės funkcijoms atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui būtų reikalingas valstybinės žemės sklypas.
Trečia, įstatyme įtvirtinus imperatyvią nuostatą, kad aukščiau minėta biudžetinė įstaiga panaudos teise valdo Lukiškių aikštę (valstybinės žemės sklypą), o pastarajai įstaigai netinkamai vykdant panaudos gavėjo pareigas, nepakeitus įstatymo, panaudos santykiai negalėtų būti nutraukti. Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, jog tuo atveju, kai perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos sutartį prieš terminą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad atitinkamas valstybinės žemės sklypas perduodamas minėtai biudžetinei įstaigai neatlyginamai valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypo panaudos sutartimi. Kitu atveju, projekto nuostatas derinant su Žemės įstatymo 8 straipsnyje išdėstytu teisiniu reguliavimu – projekte reikėtų reglamentuoti panaudos gavėjo pakeitimo procedūrą tuo atveju, jei biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras perduotą neatlygintinai naudotis žemės sklypą naudotų ne pagal paskirtį arba jo išvis nenaudotų. Ketvirta, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras Lukiškių aikštę (valstybinės žemės sklypą) panaudos teise turėtų pradėti valdyti ir ja naudotis nuo įstatymo įsigaliojimo dienos. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,šiuo metu aikštė priklauso valstybei ir panaudos teise valdyti ji yra patikėta Vilniaus miesto savivaldybei“.
Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu iki įstatymo įsigaliojimo dienos nebūtų nutraukta galiojanti valstybinės žemės sklypo, kurioje yra Lukiškių aikštė, panaudos sutartis, įsigaliojus įstatymui, tą patį valstybinės žemės sklypą vienu metu panaudos teise valdytų du subjektai. Todėl iki įstatymo įsigaliojimo galiojanti valstybinės žemės sklypo panaudos sutartis turėtų būti nutraukta. Kartu turėtų būti įvertinta, ar yra teisinis pagrindas tokią sutartį nutraukti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar įstatymo projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, pastarajame nustatant konkrečią įstatymo įsigaliojimo datą. Iki šios datos galiojanti valstybinės žemės sklypo panaudos sutartis, esant teisiniam pagrindui, įstatymų nustatyta tvarka turėtų būti nutraukta, o su biudžetine įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centru sudaroma nauja panaudos sutartis. Penkta, kyla abejonių, ar projektu siūlomas keičiamo įstatymo 1 straipsnio papildymas dera su šio straipsnio pavadinimu, nes juo nėra nustatomas Lukiškių aikštės memorialinis statusas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas naujas teisinis reguliavimas neturėtų būti dėstomas atskirame keičiamo įstatymo straipsnyje. Priešingu atveju, turėtų būti atitinkamai keičiamas ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinimas. 2. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, teikiamo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje vietoj žodžio „papildyti“ įrašytinas žodis
„pakeisti“. 3. Projektu siūloma reglamentuoti disponavimą
valstybės turtu (valstybinės žemės sklypu, kuriame yra Lukiškių aikštė). Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė.
Atsižvelgus į tai, manytina, kad dėl teikiamo projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5)
Kultūros komitetas
ĮSTATYMO nr. xiii-3202
2020-10-07
pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Vytautas Kernagis, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Ona Valiukevičiūtė. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Deimantė Pukytė, Deimantė Žegunė, komiteto biuro padėjėja Giedrė Lukošiūnienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinis direktorius Adas Jakubauskas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-241
teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
,,Lukiškių aikštę Vilniuje panaudos teise neatlygintinai valdo ir ja naudojasi biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras“. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais: Pirma, tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad valstybinės žemės sklypą, kuriame yra Lukiškių aikštė, panaudos teise turėtų valdyti ir jį
(sklypą) naudoti biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti.
Kitu atveju, nėra aišku, ar nuostata ,,Lukiškių aikštė“ apimtų ir minėtą valstybinės žemės sklypą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro funkcijos yra reglamentuojamos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatymo 5 straipsnyje ir minėtam centrui, kaip ir daugumai valstybės biudžetinių įstaigų, nėra būdinga vykdyti ūkines funkcijas, tokias kaip aikščių tvarkymas ir priežiūra. Antra, Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, taigi ir biudžetinėms įstaigoms, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokioms konkrečioms valstybės funkcijoms atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui būtų reikalingas valstybinės žemės sklypas. Trečia, įstatyme įtvirtinus imperatyvią nuostatą, kad aukščiau minėta biudžetinė įstaiga panaudos teise valdo Lukiškių aikštę (valstybinės žemės sklypą), o pastarajai įstaigai netinkamai vykdant panaudos gavėjo pareigas, nepakeitus įstatymo, panaudos santykiai negalėtų būti nutraukti. Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, jog tuo atveju, kai perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos sutartį prieš terminą.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad atitinkamas valstybinės žemės sklypas perduodamas minėtai biudžetinei įstaigai neatlyginamai valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypo panaudos sutartimi. Kitu atveju, projekto nuostatas derinant su Žemės įstatymo 8 straipsnyje išdėstytu teisiniu reguliavimu – projekte reikėtų reglamentuoti panaudos gavėjo pakeitimo procedūrą tuo atveju, jei biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras perduotą neatlygintinai naudotis žemės sklypą naudotų ne pagal paskirtį arba jo išvis nenaudotų. Ketvirta, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras Lukiškių aikštę (valstybinės žemės sklypą) panaudos teise turėtų pradėti valdyti ir ja naudotis nuo įstatymo įsigaliojimo dienos. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,šiuo metu aikštė priklauso valstybei ir panaudos teise valdyti ji yra patikėta Vilniaus miesto savivaldybei“. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu iki įstatymo įsigaliojimo dienos nebūtų nutraukta galiojanti valstybinės žemės sklypo, kurioje yra Lukiškių aikštė, panaudos sutartis, įsigaliojus įstatymui, tą patį valstybinės žemės sklypą vienu metu panaudos teise valdytų du subjektai. Todėl iki įstatymo įsigaliojimo galiojanti valstybinės žemės sklypo panaudos sutartis turėtų būti nutraukta. Kartu turėtų būti įvertinta, ar yra teisinis pagrindas tokią sutartį nutraukti.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar įstatymo projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, pastarajame nustatant konkrečią įstatymo įsigaliojimo datą. Iki šios datos galiojanti valstybinės žemės sklypo panaudos sutartis, esant teisiniam pagrindui, įstatymų nustatyta tvarka turėtų būti nutraukta, o su biudžetine įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centru sudaroma nauja panaudos sutartis. Penkta, kyla abejonių, ar projektu siūlomas keičiamo įstatymo 1 straipsnio papildymas dera su šio straipsnio pavadinimu, nes juo nėra nustatomas Lukiškių aikštės memorialinis statusas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas naujas teisinis reguliavimas neturėtų būti dėstomas atskirame keičiamo įstatymo straipsnyje. Priešingu atveju, turėtų būti atitinkamai keičiamas ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinimas. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Lukiškių aikštės memorialinis statusas, jos valdymo ir naudojimo pagrindai
Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Lukiškių aikštę (valstybinį žemės sklypą) Vilniuje patikėjimo teise neatlygintinai valdo ir ja naudojasi biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-241 2.
Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, teikiamo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje vietoj žodžio „papildyti“ įrašytinas žodis „pakeisti“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
disponavimą valstybės turtu (valstybinės žemės sklypu, kuriame yra Lukiškių aikštė). Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, manytina, kad dėl teikiamo projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. Nepritarti 2020-09-24 Seimo rytiniame posėdyje buvo nepritarta pasiūlymui prašyti Vyriausybės išvados
Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2020-10-02 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo Nr. XIII-3202 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-5203 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ministerija 2020-10-06 Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto 2020 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. S-2020-4096 išdėstytą prašymą, Kultūros ministerija įvertino Lietuvos Respublikos Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo Nr. XIII-3202 (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5203 (toliau – Įstatymo projektas) ir pagal kompetenciją teikia žemiau išdėstytus siūlymus.
Pirmiausia, norėtume informuoti, kad klausimams, susijusiems su Lietuvos Respublikos Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo įgyvendinimu, spręsti Ministro Pirmininko 2020 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr. 109 buvo sudaryta darbo grupė (toliau – darbo grupė), kurios pirmininku buvo paskirtas kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Darbo grupė, bendradarbiaudama su Vilniaus miesto savivaldybe (toliau – Savivaldybė), išanalizavo probleminius klausimus, susijusius su minėto įstatymo įgyvendinimu, ir pateikė siūlymus (1) pritarti, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir Savivaldybė pasirašytų susitarimo dėl 2015 m. gruodžio 4 d. sudarytos valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 49SUN-62-(14.49.58.) pakeitimo projektą, patikslintą pagal galiojančio Įstatymo nuostatas, bei (2) pasiūlyti Savivaldybei per 4 mėnesius nuo Susitarimo projekto pasirašymo dienos parengti ir suderinti su NŽT bei kitomis už Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso išsaugojimą atsakingomis institucijomis priemonių planą, kuriame būtų numatyti Įstatymo 2, 3 ir 4 straipsniuose įtvirtintų nuostatų įgyvendinimo etapai ir priemonės. Turimais duomenimis, NŽT ir Savivaldybė 2020 m. spalio 2 d. pasirašė minėtą susitarimą, todėl jį įgyvendinant ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 2 d. Savivaldybė turės parengti ir suderinti priemonių planą, kuriame bus detalizuotas Lukiškių aikštės funkcijų, jos memorialinių akcentų ir naudojimo bei tvarkymo principų įgyvendinimas. Manytume, kad siekiant tobulinti Įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą būtina įvertinti galiojančias ir Įstatymo projektu siūlomas naujas nuostatas Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei teritorijų planavimą reguliuojančių teisės aktų kontekste.
Taip pat siūlytume įvertinti, ar Įstatymo projekte nebūtų tikslinga nustatyti, jog Lukiškių aikštę Vilniuje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras valdytų, naudotųsi ir disponuotų ja ne panaudos, o turto patikėjimo teise. Atsižvelgdami į tai, kad Įstatymo projekte nėra numatyti nei konkretūs veiksmai, kurie turėtų būti atlikti siekiant įgyvendinti siūlomus pakeitimus (pvz., nutraukti galiojančią panaudos sutartį ar kt.), nei šių veiksmų atlikimo terminai, nei institucijos, kuriuos turėtų atlikti atitinkamus veiksmus, siūlytume papildyti Įstatymo projektą jo įgyvendinimo nuostatomis bei atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020 m. rugsėjo 24 d. išvadoje (toliau - Teisės departamento išvada) dėl Įstatymo projekto pateiktus siūlymus. Be to, papildomai norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Teisės departamento išvadoje, be kita ko, yra pateiktas siūlymas gauti Vyriausybės išvadą, kuriam Lietuvos Respublikos Seimas nepritarė. Aukščiau išdėstyti Kultūros ministerijos siūlymai teisine prasme negali būti prilyginami Vyriausybės išvadai. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Įstatymo pakeitimus, Kultūros ministerija pagal kompetenciją dalyvaus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kaip vykdomosios valdžios institucijai, priskirtuose veiksmuose įgyvendinant įstatymą. Pritarti
kultūros paveldo komisija 2020-10-06 Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Paveldo komisija) 2020 m. spalio 5 d. neeiliniame posėdyje susipažino su Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo Nr.
XIII-3202 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, kuriame numatoma, jog „Lukiškių aikštę Vilniuje panaudos teise neatlygintinai valdo ir ja naudojasi biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras“. Paveldo komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, mano, kad pavienių kultūros paveldo objektų administravimo ir tvarkymo klausimai neturėtų būti sprendžiami atskiru įstatymu. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Seimas įstatymu apibrėžė memorialinį Lukiškių aikštės statusą bei nustatė jos tvarkymo principus, Komitetas laikosi nuomonės, kad Seimas, atstovaudamas tautą, turi teisę priimti sprendimą dėl Lukiškių aikštės valdytojo. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo Nr. XIII-3202 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. 5203(2), Komiteto išvadoms, Komiteto pasiūlymui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kultūros komitetas 2020-10-071
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Lukiškių aikštės memorialinis statusas, jos valdymo ir naudojimo pagrindai Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais.
Lukiškių aikštę (valstybinį žemės sklypą) Vilniuje patikėjimo teise neatlygintinai valdo ir ja naudojasi biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos iki 2020 m. gruodžio
8Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0,
susilaikė – 0 (Balsavime Komiteto narys Vytautas Kernagis nedalyvavo). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Tumėnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ramūnas Karbauskis Kultūros komiteto biuro patarėja Milda Gureckienė