Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMO Nr. IX-884 21 straipsniO pakeitimo įstatymas
Pakeisti 21 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Išduoti licencijos, leidimai ar atestatai gali būti keičiami
juos išdavusios institucijos iniciatyva, kai pasikeičia įstatymų nustatyti reikalavimai, taikomi reguliuojamajai veiklai, arba asmens, turinčio licenciją, leidimą ar atestatą, iniciatyva, kai pasikeičia licencijoje, leidime ar atestate nurodyti asmens duomenys ar teritorija, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla. Pasikeitus licencijoje, leidime ar atestate nurodytiems asmens duomenims ar teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla, toks asmuo privalo raštu pranešti licenciją, leidimą ar atestatą išdavusiai institucijai apie šiuos pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasikeitimų atsiradimo. Asmeniui, siekiančiam pakeisti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punktuose išduotą energetikos veiklos nurodytą leidimą ir pateikusiam deklaraciją, laikoma, kad leidimas pakeistas ar patikslintas kitą dieną po deklaracijos pateikimo leidimus išduodančiai institucijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos pateikimo leidimus išduodančiai institucijai dienos. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 4¹ dalyje nustatyti atvejai, kuriais veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimai negali būti keičiami, pasikeitus teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų leidimų keitimo tvarka, pasikeitus teritorijos, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla, duomenims, numatyta Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo 17 straipsnio 4²dalyje.“
1.
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 2 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai pakeisti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 1 dalies 1–3, 6 ir 7 punktuose numatytus leidimus nagrinėjami taikant šiame įstatyme ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme nustatytus reikalavimus ir tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-5200(2) lyginamasis variantas
ĮSTATYMO Nr. IX-884 21 straipsniO pakeitimo įstatymas
1 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Išduoti licencijos, leidimai ar atestatai gali būti keičiami juos išdavusios
institucijos iniciatyva, kai pasikeičia įstatymų nustatyti reikalavimai, taikomi reguliuojamajai veiklai, arba asmens, turinčio licenciją, leidimą ar atestatą, iniciatyva, kai pasikeičia licencijoje, leidime ar atestate nurodyti asmens duomenys ar teritorija, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla. Pasikeitus licencijoje, leidime ar atestate nurodytiems asmens duomenims ar teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla, toks asmuo privalo raštu pranešti licenciją, leidimą ar atestatą išdavusiai institucijai apie šiuos pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasikeitimų atsiradimo dienos. Asmeniui, siekiančiam pakeisti išduotą energetikos veiklos leidimą ir pateikusiam deklaraciją, laikoma, kad leidimas pakeistas ar patikslintas kitą dieną po deklaracijos pateikimo leidimus išduodančiai institucijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos pateikimo leidimus išduodančiai institucijai dienos. Atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyti atvejai, kai leidimai negali būti keičiami pasikeitus teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla.“
Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. liepos
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – EĮ projektas), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15, 16,17, 21¹, 22 ir
Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 16, 18, 20, 20¹, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 15¹ straipsniu ir 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – AIEĮ projektas) (toliau visi kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant įgyvendinti dalį 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – Direktyva) nuostatų, kuriomis siekiama numatyti įstaigą, į kurią galima būtų kreiptis visais klausimais, susijusiais su atsinaujinančių išteklių panaudojimu elektros energijos gamybai, ir gauti informaciją apie veiklos galimybes, reikiamus gauti valstybinių institucijų dokumentus, leidimų išdavimo procedūras, galimybes gauti paramą atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengimui.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIE įstatymas) keitimą paskatinusios priežastys:
tikslų, įtvirtintų Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, todėl, siekiant užtikrinti ilgalaikę atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros viziją, būtina įstatyminiu lygmeniu įtvirtinti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros tikslus, nustatytus Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, iki 2030 metų (AIEĮ projekto 1 straipsnis; 22 straipsnis);
narėms dėl:
gaminantis vartotojas) ir gamintojų, gaminančių elektros energiją savo reikmėms ir ūkio poreikiams, plėtros vertinimo.
Tai užtikrins, kad gaminančių vartotojų plėtra nedarys neigiamos įtakos energetikos sistemai (AIEĮ projekto 8 straipsnis);
AIEĮ projektu siekiama įtvirtinti, kad viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra (toliau – VšĮ Lietuvos energetikos agentūra) konsultuotų asmenis, siekiančius vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, visais klausimais, susijusiais su atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengimu ir statyba, t. y. padėtų viso su elektrinės įrengimu susijusio proceso metu – nuo elektrinės galios, rūšies pasirinkimo, veiklos elektros energetikos sektoriuje (gamyba, gamyba ir vartojimas, gaminančio vartotojo veikla) tipo pasirinkimo iki jos realizavimo, taip pat teiktų konsultacijas paramos atsinaujinančių išteklių naudojimo klausimais (AIEĮ projekto 9 straipsnis);
siekiant prijungti elektrines jūrinėje teritorijoje, sąlygos, todėl AIEĮ projekte siūloma aiškiai reglamentuoti atsakomybės sąlygas ir tvarką už perdavimo tinklų plėtrą, kuri bus reikalinga elektrinėms, numatomoms įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse (AIEĮ projekto 11 straipsnis);
išteklių kainos priedo mokėjimo sąlygos gamintojams, elektros energiją parduodantiems pagal dvišales sutartis (elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis), todėl siekiant sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams bei nedidinti kainos elektros energijos vartotojams, įstatyminiu lygmeniu reglamentuotos sąlygos elektros energiją parduodant pagal dvišales sutartis (AIEĮ projekto 12 straipsnis);
Tai užtikrins, kad gaminančių vartotojų plėtra nedarys neigiamos įtakos energetikos sistemai (AIEĮ projekto 8 straipsnis);
AIEĮ projektu siekiama įtvirtinti, kad viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra (toliau – VšĮ Lietuvos energetikos agentūra) konsultuotų asmenis, siekiančius vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, visais klausimais, susijusiais su atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengimu ir statyba, t. y. padėtų viso su elektrinės įrengimu susijusio proceso metu – nuo elektrinės galios, rūšies pasirinkimo, veiklos elektros energetikos sektoriuje (gamyba, gamyba ir vartojimas, gaminančio vartotojo veikla) tipo pasirinkimo iki jos realizavimo, taip pat teiktų konsultacijas paramos atsinaujinančių išteklių naudojimo klausimais (AIEĮ projekto 9 straipsnis);
siekiant prijungti elektrines jūrinėje teritorijoje, sąlygos, todėl AIEĮ projekte siūloma aiškiai reglamentuoti atsakomybės sąlygas ir tvarką už perdavimo tinklų plėtrą, kuri bus reikalinga elektrinėms, numatomoms įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse (AIEĮ projekto 11 straipsnis);
išteklių kainos priedo mokėjimo sąlygos gamintojams, elektros energiją parduodantiems pagal dvišales sutartis (elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis), todėl siekiant sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams bei nedidinti kainos elektros energijos vartotojams, įstatyminiu lygmeniu reglamentuotos sąlygos elektros energiją parduodant pagal dvišales sutartis (AIEĮ projekto 12 straipsnis);
AIEĮ projekte siūloma nustatyti, kad ketinimų protokolas pasirašomas konkretaus aukciono organizavimo laikotarpiui (180 kalendorinių dienų), įskaitant laikotarpį, per kurį aukciono laimėtojas privalo kreiptis dėl leidimo plėtoti išdavimo (3 mėnesiai arba 90 kalendorinių dienų), o laimėjimo atveju pratęsiamas (AIEĮ projekto 12 straipsnis; EEĮ projekto 6 ir 7 straipsniai);
iš atsinaujinančių išteklių gamintojai yra suinteresuoti dalyvauti šiuose aukcionuose neprašydami paramos elektros energijos gamybai, pasinaudodami kitomis, kartu su paramos schema siūlomomis, skatinimo priemonėmis (pvz., persiuntimas pirmumo teise).
Aukcione už pagamintą elektros energiją dalyviai gali pasiūlyti
prisiimti atsakomybę už nepagamintą elektros energijos kiekį, nebetenka prasmės. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatuose kaip vieną iš aukciono laimėtojų nustatymo kriterijų nurodė gamybos kiekį, AIEĮ projektu siūloma nustatyti, kad už nepagamintą elektros energiją gamintojas sumoka sumą, lygią nepagamintam kiekiui, padaugintam iš elektros energijos vidutinės praėjusių metų kainos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje (AIEĮ projekto 12 straipsnis);
išteklių plėtros vertinimą pavesta atlikti Energetikos ministerijai.
Vadovaujantis Energetikos įstatymo 6 straipsnio 1 punktu, Energetikos ministerijai priskirta formuoti valstybės politiką energetikos sektoriuje, todėl Energetikos ministerija vykdytų jai nebūdingas funkcijas (AIEĮ projekto 12 straipsnis);
energiją geografiškai nutolusiose elektrinėse, įrengtoji galia ribojama vartotojo objektui suteikta leistinąja naudoti galia, todėl, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gaminančių vartotojų plėtrai, AIEĮ projekte siūloma neriboti iš atsinaujinančių išteklių gaminančių vartotojų, gaminančių elektros energiją geografiškai nutolusioje nuo vartojimo vietos elektrinėje, įrengtosios galios vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžiu (AIEĮ projekto 13 straipsnis);
išteklių energijos bendrijos galės dalyvauti gaminančių vartotojų schemoje;
energetikos įstatymo 67 straipsnio 6 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje esančios nuostatos nedera tarpusavyje – AIE įstatyme įtvirtintos nuostatos neužtikrina, kad 100 procentų bus padengtos elektrinės prijungimo prie elektros tinklų sąnaudos;
elektrinių plėtrai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau – jūrinė teritorija), veiklos sąlygų, todėl, siekiant investuotojams suteikti aiškumo dėl elektrinių plėtros ir užtikrinti, kad elektrinės veiktų rinkos sąlygomis, AIEĮ projekte siūloma nustatyti, kad kartu su konkursu dėl leidimo naudoti jūrinę teritoriją gamintojui suteikiama teisė gauti sandorio kainą, kurios didžiausią galimą dydį nustato Taryba, taip pat siekiant aiškumo siūloma nustatyti elektros realizavimo galimybes (AIEĮ projekto 15 straipsnis); -kilmės garantijos, kurias turėtų gauti gamintojai, įgiję teisę pasinaudoti fiksuotu elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifu (toliau – fiksuotas tarifas), jiems nėra išduodamos.
Vadovaujantis Energetikos įstatymo 6 straipsnio 1 punktu, Energetikos ministerijai priskirta formuoti valstybės politiką energetikos sektoriuje, todėl Energetikos ministerija vykdytų jai nebūdingas funkcijas (AIEĮ projekto 12 straipsnis);
energiją geografiškai nutolusiose elektrinėse, įrengtoji galia ribojama vartotojo objektui suteikta leistinąja naudoti galia, todėl, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gaminančių vartotojų plėtrai, AIEĮ projekte siūloma neriboti iš atsinaujinančių išteklių gaminančių vartotojų, gaminančių elektros energiją geografiškai nutolusioje nuo vartojimo vietos elektrinėje, įrengtosios galios vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžiu (AIEĮ projekto 13 straipsnis);
išteklių energijos bendrijos galės dalyvauti gaminančių vartotojų schemoje;
energetikos įstatymo 67 straipsnio 6 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje esančios nuostatos nedera tarpusavyje – AIE įstatyme įtvirtintos nuostatos neužtikrina, kad 100 procentų bus padengtos elektrinės prijungimo prie elektros tinklų sąnaudos;
elektrinių plėtrai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau – jūrinė teritorija), veiklos sąlygų, todėl, siekiant investuotojams suteikti aiškumo dėl elektrinių plėtros ir užtikrinti, kad elektrinės veiktų rinkos sąlygomis, AIEĮ projekte siūloma nustatyti, kad kartu su konkursu dėl leidimo naudoti jūrinę teritoriją gamintojui suteikiama teisė gauti sandorio kainą, kurios didžiausią galimą dydį nustato Taryba, taip pat siekiant aiškumo siūloma nustatyti elektros realizavimo galimybes (AIEĮ projekto 15 straipsnis); -kilmės garantijos, kurias turėtų gauti gamintojai, įgiję teisę pasinaudoti fiksuotu elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifu (toliau – fiksuotas tarifas), jiems nėra išduodamos. Siekiant mažinti finansinę naštą vartotojams, iš kurių surenkamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos (toliau – VIAP), kuriomis finansuojami atsinaujinančių išteklių plėtros projektai, AIEĮ projekte siūloma nustatyti, kad fiksuotą tarifą gaunančių gamintojų kilmės garantijos gali būti parduodamos rinkoje paskirtojo subjekto, o gautos lėšos naudojamos VIAP lėšoms mažinti (AIEĮ projekto 17 straipsnis);
savivaldybėms skatinti atsinaujinančių išteklių plėtrą nustatyti tik iki 2020 metų.
Taip pat 2018 metais patvirtintas Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių planas[1], kuriame nustatytos priemonės, skatinančios atsinaujinančių išteklių dalies didėjimą. Siekiant ir toliau įtraukti savivaldybes į atsinaujinančios energetikos plėtrą, atnaujinti reikalavimai dėl savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros planų iki 2030 metų, taip pat nustatyti tarpiniai atsinaujinančių išteklių plėtros tikslai (AIEĮ projekto 24 straipsnis). Elektros energetikos įstatymo pakeitimus paskatinusios priežastys:
Siekiant, kad laimėjus aukcioną ar siekiant tęsti veiklą elektrinė būtų pastatyta, siūloma išimtis dėl leidimo plėtoti išdavimo (EEĮ projekto 4 straipsnio 18 dalis, 5 straipsnio 2 dalis).
Elektros energetikos įstatymo nuostatos papildytos galimybe elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams pagamintą elektros energiją parduoti pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo–pardavimo sutartis). Siekiant paskatinti elektrinių plėtotojus elektrines statyti be valstybės paramos, nustatyta išimtis dėl VIAP mokėjimo vartotojams, elektros energiją gaunantiems pagal minėtas sutartis (EEĮ projekto 8 straipsnis); -Sukuriant sąlygas vystyti vėjo elektrines jūrinėje teritorijoje, svarbu užtikrinti šių elektrinių pastatymą gavus atitinkamus leidimus. Siekiant tai užtikrinti nustatomos sąlygos dėl pasinaudojimo prievolių įvykdymo užtikrinimu, kai elektrinė yra nepastatoma ar pastatoma mažesnės galios nei buvo deklaruota konkurse (EEĮ projekto 6 straipsnis).
Energetikos įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje numatyta galimybė keisti leidimuose nurodytą veiklos teritoriją, tačiau nėra atsižvelgiama į leidimu leidžiamą vykdyti veiklą, todėl kyla neaiškumų dėl šios dalies nuostatų taikymo. EĮ projektu siekiama aiškiai reglamentuoti galimybes keisti veiklos vykdymo teritoriją. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės vyresnioji patarėja Lina Sveklaitė, tel. (8 5) 203 4667, papild. 2, el. p. [email protected], vyriausioji specialistė Jevgenija Jankevič, tel. (8 5) 203 4667, papild. 6, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Atsinaujinančių išteklių energijos plėtros tikslai iki 2025 metų nustatyti tik elektros energetikos sektoriuje (AIE įstatymo 1 ir 13 straipsniai). Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta gaminančių vartotojų ir gamintojų, gaminančių elektros energiją savo reikmėms ir ūkio poreikiams, plėtros vertinimo principų. Galiojančiame AIE įstatymo 16 straipsnyje numatyta, kad leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės šviesos energijos Kuršių nerijoje išduodami konkurso būdu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką, atsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo bendruosius reikalavimus ir vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais principais bei galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.
Šiuo metu galiojančioje AIE įstatymo 20 straipsnio 12 dalyje nurodoma, kad laimėjęs aukcioną gamintojas privalo per 3 mėnesius nuo aukciono patvirtinimo kreiptis į leidimus išduodančią instituciją ir gauti leidimą plėtoti. Šiuo metu sąlygos gamintojams, elektros energiją parduodantiems pagal dvišales sutartis, reglamentuotos poįstatyminiuose teisės aktuose, numatant, kad gamintojams, elektros energiją parduodant pagal dvišalę sutartį, kai sutartyje nustatyta kaina yra didesnė nei biržos kaina, kainos priedas mokamas atsižvelgiant į kainą, nustatytą sutartyje, o kai sutartyje nustatyta kaina yra mažesnė nei biržos kaina, kainos priedas mokamas atsižvelgiant į biržos kainą. AIE įstatymo 20 straipsnio 22 punkte numatytą atsinaujinančių išteklių plėtros vertinimą pavesta atlikti Vyriausybės įgaliotai institucijai. AIE įstatymo 20¹ straipsnyje numatyta galimybė asmenims tapti gaminančiais vartotojais ir gaminti elektros energiją nuo vartojimo vietos geografiškai nutolusiose elektrinėse, tačiau elektrinės įrengtoji galia ribojama vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžiu, taip pat šių elektrinių įrengtoji gali negali viršyti 500 kW. Šiuo metu AIE įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad elektrinės prijungimo kaina lygi rangovo, laimėjusio viešąjį pirkimą, atliktų darbų kainai.
Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 6 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gamintojas apmoka visas sąnaudas, susijusias su įrenginių prijungimu prie elektros tinklų. Šiuo metu Elektros energetikos įstatyme nustatyta, kad atsinaujinančių išteklių bendrijos dalininkai gali būti gaminantys vartotojai, tačiau pačiai bendrijai tokia galimybė nėra suteikiama. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra reglamentuoti reikalavimai dėl leidimų modernizuoti elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį ir nėra nustatyta šių leidimų galiojimo trukmė. AIE įstatymo 22 straipsnyje reglamentuota atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtra jūrinėje teritorijoje, tačiau nereglamentuotos šių elektrinių veiklos sąlygos. AIE įstatymo 51 straipsnyje numatyta pareiga valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms pagal kompetenciją rengti, teikti ir viešai skelbti informaciją apie leidimų išdavimo tvarką, sertifikavimo paraiškų, susijusių su atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginiais, nagrinėjimo tvarką, paramos schemas, taikomas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui ir gamybai. Pagal Viešojo administravimo įstatymą konsultacijos teikiamos tik viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, t. y. nėra vienos įstaigos, kuri disponuotų visa informacija, susijusia su veikla elektros energetikos sektoriuje klausimais, ir galėtų teikti konsultacijas bei metodinę pagalbą.
Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi, leidimus veiklai elektros energetikos sektoriuje išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia, tikslina, leidimais reguliuojamą veiklą prižiūri Taryba, tačiau nėra nustatyta, kuri įstaiga konsultuoja asmenis, siekiančius vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, visais klausimais, susijusiais su atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengimu ir statyba, veiklos tipo pasirinkimu, galimybėmis gauti paramą atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengimui. AIE įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme nėra reglamentuotas išlaidų ir atsakomybės paskirstymas už tinklų plėtros, rekonstrukcijos darbus, reikalingus atlikti siekiant prijungti elektrines, numatomas įrengti Lietuvos jūrinėje teritorijoje. AIE įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme nustatyta, kad gamintojai, ketinantys dalyvauti aukcione, ketinimų protokolą ir prievolių vykdymo užtikrinimą pateikia Elektros energetikos įstatyme nustatyta tvarka visam galimam laikotarpiui, iki leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Šiuo metu atsakomybė už aukcione pasiūlytą, tačiau faktiškai nepagamintą elektros energijos kiekį AIE įstatymo 20 straipsnyje reglamentuota tik gamintojams, laimėjusiems skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną, tačiau negaunantiems kainos priedo. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad kilmės garantijos neišduodamos gamintojams, kurie įgijo teisę pasinaudoti fiksuotu tarifu.
Šiuo metu AIE įstatymo dvyliktajame skirsnyje reglamentuota atsinaujinančių išteklių plėtra vadovaujantis Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytomis priemonėmis bei rodikliais. Taip pat nustatyti įpareigojimai savivaldybėms tik 2020 m. AIE įstatymo 20 straipsnio 12 dalyje nurodoma, kad aukciono laimėtojas per 3 mėnesius nuo laimėtojo patvirtinimo dienos privalo kreiptis į Tarybą dėl leidimo plėtoti gavimo ir jį gauti. Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodomi leidimo išdavimo terminai. Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 5 dalyje nustatytos išimtys, kada VIAP lėšos nėra renkamos už gamintojų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, pasigamintą ir ūkinei veiklai suvartotą elektros energijos kiekį; elektros energiją, būtiną elektros energijos gamybos technologiniam procesui užtikrinti; elektros energiją, būtiną elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklos technologiniam procesui užtikrinti; elektros energijos kiekį, kuris gaminančio vartotojo buvo patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas savo reikmėms ir ūkio poreikiams; ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos pagamintą ir po to jos ar jos dalininkų suvartotą elektros energijos kiekį. Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnyje ir 22 straipsnio
pateikimo sąlygos, nurodant, kad ketinimų protokolą pasirašo ir prievolių įvykdymo užtikrinimą pateikia visi gamintojai. Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad teritorija, nurodyta išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, gali būti keičiama nekeičiant numatomo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taško, įvykdžius šiame straipsnyje numatytas sąlygas.
Taip pat šiame straipsnyje numatyta, kokius dokumentus Tarybai privalo pateikti asmuo, siekiantis pakeisti veiklos teritoriją, ir pakeisto leidimo išdavimo terminai, tačiau nereglamentuotas kitų leidimų keitimas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. AIEĮ projektu keičiamo AIE įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinus AEI tikslus iki 2030 metų, būtų įstatyminiu lygiu įtvirtinti AEI tikslai, taip pat užtikrintas jų tęstinumas, taip sukuriant užtikrintumą investuotojams dėl AEI plėtros. Taip pat patikslinti AIEĮ 13 straipsnio 3 dalyje nustatyti tikslai, numatant, kad iki 2030 metų siekiama ne mažiau kaip 5 TWh elektros energijos gamybos sausumos teritorijoje ir ne mažiau kaip 2 TWh elektros energijos gamybos jūrinėje teritorijoje Taip būtų užtikrinti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtinti tikslai ir principai, kad iki 2030 metų bus pagaminta ne mažiau kaip 7 TWh elektros energijos, iš kurių dalis bus pagaminta jūrinėje teritorijoje. AIE įstatymo 13 straipsnį numatoma papildyti 8 ir 9 dalimis, atsižvelgiant į Direktyvos reikalavimus dėl gaminančių vartotojų ir gamintojų, gaminančių elektros energiją savo reikmėms ir ūkio poreikiams, plėtros vertinimo.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įvertins įrenginių, kuriuose elektros energija gaminama savo reikmėms ir ūkio poreikiams, daromą įtaką elektros energijos tiekimo tinklams ir teiks pasiūlymus dėl šių įrenginių apmokestinimo, t. y. tuo atveju, jei reikia, esant neigiamai įtakai elektros tinklams, sumažėjus tiekiamos elektros energijos poreikiui, nesant pakankamai surenkamų lėšų elektros tinklams prižiūrėti, gali būti teikiamai siūlymai taikyti įrenginiams mokestį, kuris kompensuotų tinklų priežiūros kaštus arba tais atvejais, kai vartotojas yra gaminantis vartotojas ir dalį savo pagamintos elektros energijos teikia į tinklus ir, esant poreikiui, iš tinklų atgauna, gali būti siūloma peržiūrėti naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą. AIE įstatymą papildžius 15¹ straipsniu, reglamentuojančiu, kad VšĮ Lietuvos energetikos agentūra teikia konsultacijas ir metodinę pagalbą, susijusią su leidimų plėtrai ir leidimų gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių bei leidimų modernizuoti elektrinę išdavimu bei veiklos elektros energetikos sektoriuje galimybėmis, būtų užtikrintas Direktyvos 16 straipsnio nuostatų įgyvendinimas, būtų aišku, kur kreiptis visais klausimais, susijusiais su atsinaujinančių išteklių panaudojimu elektros energijos gamybai, ir gauti informaciją apie veiklos galimybes, reikiamus gauti valstybinių institucijų dokumentus, leidimų išdavimo procedūras, galimybes gauti paramą atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengimui.
AIEĮ projektu keičiamame AIEĮ įstatymo 16 straipsnyje siūloma nustatyti, kad leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės šviesos energijos Kuršių nerijoje išduodami tik tuo atveju, jeigu yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas Statybos įstatymo nustatyta tvarka, pateikti visi Elektros energetikos įstatyme ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nurodyti dokumentai, įvykdytos Elektros energetikos įstatyme nustatytos sąlygos ir reikalavimai, atsisakant jų išdavimo konkurso būdu. Pakeitimas siūlomas įvertinant tai, kad atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtra nėra ribojama, galimybės įgyti teises į skatinimo priemones yra reglamentuotos, galiojančio teisinio reglamentavimo, aptariančio tokių elektrinių plėtrą ir statybą, pakanka, atitinkamai konkursų organizavimas nėra tikslingas. Kuršių nerija yra saugoma teritorija, todėl kiekvienu atskiru atveju, nepriklausomai nuo siekiamos plėtoti saulės šviesos energijos elektrinės galios, būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą.
AIEĮ projektu keičiamo AIE įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, siekiant aiškumo, siūloma nustatyti, kad, atsižvelgdamas į AIE įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatytame Vyriausybės nutarime įtvirtintą plėtotinų Lietuvos jūrinėje teritorijoje atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių vietą bei galią, perdavimo sistemos operatorius imtųsi veiksmų, reikalingų pasiruošti šiame nutarime numatytos galios elektrinių prijungimui, t. y. atliktų tinklų modernizavimo, išplėtimo ir
(ar) rekonstravimo darbus, suprojektuotų ir įrengtų elektros tinklams eksploatuoti reikalingus elektros įrenginius, objektus ir pastotę Baltijos jūroje. Taip pat siūloma nustatyti, kad šių darbų sąnaudos būtų priskiriamos prie perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidų, t. y. būtų pripažįstamos VIAP. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad šias išlaidas tinklų operatorius turėtų teisę susimažinti, esant tokiai galimybei, lėšomis, gautomis pasinaudojus kitais finansavimo šaltiniais. Atkreiptinas dėmesys, kad plėtojant atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines sausumoje, tuo atveju, jei yra reikalinga tinklų plėtra šių elektrinių prijungimui, už tinklų plėtrą yra atsakingas ir už jų išplėtojimą moka elektrinių plėtotojas. Tačiau, plėtojant atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines jūrinėje teritorijoje, siūloma nustatyti, kad tinklų plėtros darbus atliktų perdavimo sistemos operatorius, atsižvelgdamas į tai, kad vadovaujantis elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 34 dalimi perdavimo sistemos operatorius nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo perdavimo tinklus, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina perdavimo tinklų eksploatavimą, plėtrą ir techninę priežiūrą.
Be to, perdavimo tinklų modernizavimas, plėtojimas, rekonstravimas reikalauja laiko ir finansinių išteklių. Atsižvelgdamas į tai, elektrinių projektų plėtotojas gali priimti sprendimą neinvestuoti į atsinaujinančių išteklius naudojančias elektrines Lietuvoje. AIEĮ projekte taip pat siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai elektrinių statyba jūrinėje teritorijoje yra užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka ir yra išduotas leidimas gaminti elektros energiją, tačiau ne dėl perdavimo sistemos operatoriaus kaltės valdomi elektros tinklai nėra parengti pagamintai elektros energijai priimti ir persiųsti, leidimo gaminti elektros energiją turėtojui dėl to patirtos išlaidos kompensuojamos VIAP lėšomis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tokiu atveju gamintojas gali pasirinkti vieną iš negautų pajamų kompensavimo būdų: (1) kompensaciją, kurią apskaičiuoja Taryba, atsižvelgdama į elektros energijos kiekį, kuris galėjo būti pagamintas elektrinėje remiantis įrangos gamintojo specifikacija, gamintojo laimėtą sandorio kainą ir terminą, kurį pagaminta elektros energija negali būti priimta ir persiųsta, atėmus sutaupytas nepersiųstos elektros energijos balansavimo išlaidas; (2) laikotarpiu, kuriuo pagaminta elektros energija negalėjo būti priimta ir persiųsta, pratęsiamas skatinimo laikotarpis.
Analogiškai siūloma reglamentuoti negautų pajamų kompensacijos apskaičiavimą (apskaičiuoja Taryba) ir išmokėjimą (išmokama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka) tuo atveju, jei perdavimo tinklai nėra parengti jūrinių elektrinių pagamintos elektros energijos priėmimui dėl tinklų operatoriaus kaltės. Įtvirtinus nuostatas, nustatančias, kad elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kainos priedas gamintojams, elektros energiją parduodantiems pagal dvišales sutartis, išmokamas atsižvelgiant į sutartyse nustatytas ir biržos kainas, būtų užtikrinta, kad nebus didinama kaina elektros energijos vartotojams, o sutartys nebus sudaromos žemesne nei rinkos kaina. Įtvirtinus siūlomą nuostatą, kad gamintojui, nepagaminus aukcione laimėto elektros energijos kiekio, jis sumokėtų VIAP lėšų administratoriui sumą, padaugintą iš vidutinės metinės rinkos kainos biržoje, būtų užtikrintos vienodos sąlygos dėl nepagaminto elektros energijos kiekio visiems rinkos dalyviams, laimėjusiems aukcioną, nepriklausomai nuo to, kokį kainos priedą jie pasiūlė. Taip pat būtų sumažinta rizika, kad gamintojas, siekdamas laimėti aukcioną, pasiūlys didesnį, nei gali pagaminti, energijos gamybos kiekį. Taip bus užtikrinta, kad reikiamo metinio elektros energijos gamybos kiekio pasiekimas.
AIEĮ projekte ir EEĮ projekte įtvirtinus siūlomą nuostatą, kad ketinimų protokolas sudaromas dviem etapais – aukciono vykdymo metu (180 kalendorinių dienų), įskaitant kreipimąsi dėl leidimo plėtoti išdavimo (90 kalendorinių dienų), o laimėjimo atveju pratęsiamas, būtų mažinama finansinė našta aukciono dalyviams, taip pat suteikiama daugiau aiškumo dėl ketinimų protokolo galiojimo. AIE įstatymo 20 straipsnio 22 punkte numatytą atsinaujinančių išteklių plėtros vertinimą pavedant atlikti VšĮ Lietuvos energetikos agentūrai ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai būtų užtikrinta, kad vertinimą atliks tam kompetencijos turinčios institucijos. Vertinimo atlikimo tvarką nustatys Vyriausybė Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraše. Įtvirtinus AIEĮ projekte siūlomą AIE įstatymo 20¹ straipsnio pakeitimą, gaminantys vartotojai galės įsirengti geografiškai nutolusią nuo vartojimo vietos elektrinę ir jos galia nebus ribojama vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžiu. Praktikoje pasitaiko atvejų, kad vartotojai dėl techninių kliūčių negali padidinti leistinąją naudoti galią arba leistinosios naudoti galios padidinimas yra ekonomiškai ir techniškai netikslintas, tačiau vartotojo suvartojamas elektros energijos kiekis yra didesnis, nei galėtų būti pagamintas elektrinėje, kuri gali būti priskirta vartotojo objektui pagal esamą leistinąją naudoti galią. Siūlomu pakeitimu siekiama užtikrinti maksimalų esamų tinklų pralaidumų išnaudojimą ir apsaugoti vartotojus nuo nereikalingų investicijų didinant leistinają naudoti galią vartojimo taške tik dėl geografiškai nutolusios elektrinės susiejimo su vartojimo vieta. Taip pat suteikiama teisinio aiškumo, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos gali veikti gaminančių vartotojų schemoje kaip tretieji asmenys, statantys gaminančių vartotojų elektrines.
Įtvirtinus AIEĮ projekte siūlomą AIE įstatymo 21 straipsnio pakeitimą, būtų užtikrintas Elektros energetikos įstatymo ir AIE įstatymo nuostatų suderinamumas. Įtvirtinus AIEĮ projekte siūlomą AIE įstatymo 22 straipsnio pakeitimą, būtų aiškiai reglamentuotos sąlygos konkurso organizavimo procedūroms. AIEĮ projekte siūloma nustatyti, kad elektrinių plėtra gali būti vykdoma kartu su kitomis valstybėmis, kaip bendri projektai. Tokiu būdu atveriama galimybė kitoms valstybėms narėms investuoti į elektrinių plėtrą Lietuvoje taip mažinant VIAP lėšų poreikį ir suteikiant kitoms valstybėms narėms galimybę gauti statistinį elektros energijos perdavimą. AIEĮ projekte nustatomi reikalavimai konkurso dalyviams, sandorio kainos skaičiavimo ir skelbimo principai, paramos išmokėjimo ir laimėtojo nustatymo principai. Siekiant užtikrinti, kad bus išnaudota visa Vyriausybės nutarime nustatyta įrengtoji galia, atrenkant laimėtojus bus vertinami tie pasiūlymai, kuriuos teikę gamintojai planuoja statyti ne daugiau kaip 5 proc. Vyriausybės nutarime nustatytos įrengtosios galios mažesnes elektrines. Laimėtoju bus paskelbtas tas, kuris pasiūlys mažiausią sandorio kainą, o jei kaina sutaptų – tas, kuris pasiūlys statyti didesnės galios elektrinę, pvz.,: jei gamintojai siūlytų 665 MW – 10 Eur/MWh; 700 MW –
mažiausią sandorio kainą, o konkurso dalyvio, planuojančio statyti 450 MW elektrinę pasiūlymas būtų nevertintas, nes planuojama statyti elektrinės įrengtoji galia daugiau negu 5 proc. mažesnė už Vyriausybės nutarime nurodytą įrengtąją galią (700 MW), tačiau jei gamintojai siūlytų 665 MW – 10 Eur/MWh; 700 MW – 10 Eur/MWh, konkursą laimėtų 700 MW, nes jis pasiūlė pastatyti didesnės galios elektrinę.
Taip pat nustatyta, kad valstybės atlikti tyrimai kompensuojami konkurso laimėtojų. AIEĮ projektu keičiamame 22 straipsnyje taip pat siūloma nustatyti, kad numatomų plėtoti jūrinėje teritorijoje elektrinių jungties su sausumos teritorija teritorijų planavimą organizuotų Energetikos ministerija, o perdavimo sistemos operatorius, sudaręs sutartį su Energetikos ministerija, atliktų teritorijų planavimo darbus ir jo patirtos išlaidos būtų pripažįstamos tinko plėtros išlaidomis ir finansuojamos iš VIAP lėšų. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad elektrinių plėtrai jūrinėje teritorijoje nustatomos iš dalies skirtingos sąlygos, atsižvelgiant į jų veiklos specifiką, AIEĮ projektu keičiamame 22 straipsnyje siūloma aiškiai nustatyti, kokiais pagrindais būtų prekiaujama šiose elektrinėse pagaminta elektros energija. Įtvirtinus AIEĮ projekte siūlomą AIE įstatymo 29 straipsnio pakeitimą, būtų užtikrinta, kad kilmės garantijos, kurių negauna gamintojai, gaunantys fiksuotą tarifą, būtų parduodamos rinkoje Vyriausybės įgalioto subjekto, taip mažinant VIAP lėšų apimtį.
Įtvirtinus AIE įstatymo dvyliktojo skirsnio pakeitimus, būtų užtikrinta, kad atsinaujinančių išteklių plėtra bus vykdoma vadovaujantis patvirtintais ir galiojančiais teisės aktais, taip pat bus užtikrintas savivaldybių įsitraukimas į atsinaujinančių išteklių plėtrą po 2020 metų, detalizuotos savivaldybių planų derinimo sąlygos ir užtikrintas savivaldybių tikslų ir esamos situacijos viešinimas. AIEĮ projekte išdėstytu AIE įstatymo 49 straipsnio 6 dalies pakeitimu siekiama suderinti galiojančio AIE įstatymo nuostatas su Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo 2 priedo nuostatomis (priede numatyta, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, be kita ko, atliekama vėjo elektrinių įrengimui, kai įrengiamos 3 vėjo elektrinės, kurių bent vienos aukštis 50 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) ar daugiau). AIEĮ projekte numatoma, kad nuostatos, kuriomis perkeliamos Direktyvos nuostatos, įsigalioja 2021 m. birželio 30 d., pakeitimai, susiję su atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo tikslais, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis papildoma nauju 8 punktu, kuriame numatoma įtvirtinti naują rūšį leidimų – leidimą modernizuoti elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį (toliau – leidimas modernizuoti elektrinę), kaip yra numatyta Direktyvoje. Naujose Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 15¹ ir 15²dalyse nustatomi reikalavimai šiam leidimui gauti. EEĮ projekte (galiojančio įstatymo 16 straipsnio pakeitimas) siūloma atsisakyti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo, jeigu numatoma ant pastato statyti ar į pastatą integruoti saulės šviesos energijos elektrinę.
Tokiu atveju asmuo Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka privalės informuoti apie tai Tarybą ir pateikti Tarybai statybą leidžiantį dokumentą, jei toks reikalingas. Šiuo pakeitimu siekiama sumažinti administracinę naštą gaunant leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Galiojančiame Energetikos įstatymo 21 straipsnyje išdėstyti leidimų keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimo galiojimo panaikinimo pagrindai, kurie gali būti taikomi išduotoms licencijoms, leidimams ir atestatams. Atsižvelgiant į tai, kad Energetikos įstatyme nustatyti licencijų, leidimų ir atestatų keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimo galiojimo panaikinimo principai, tikslinga aiškiai reglamentuoti, kurie principai yra taikytini veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimams. EEĮ projekte 7 straipsnio 4 dalies pakeitimu siekiama nustatyti, kad Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse būtų nustatyta Energetikos įstatymo 21 straipsnyje išdėstytų leidimų keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimo galiojimo panaikinimo pagrindų taikymo tvarka, t. y. įstatymo įgyvendinamajame teisės akte būtų aiškiai reglamentuotas leidimų keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimo galiojimo panaikinimo procesas, procedūros, kurias turės atlikti Taryba.
EEĮ projekte įtvirtinus sąlygą, kad aukciono laimėtojui neturint atlikto poveikio aplinkai vertinimo, kurio reikia pagal galiojančias teisės aktų nuostatas, leidimo plėtoti išdavimo terminas pratęsiamas tiek, kiek trunka poveikio aplinkai vertinimo procedūra, – iki 24 mėnesių, gamintojui suteikiama pakankamai laiko atlikti poveikio aplinkai vertinimą, jei atrankos dėl poveikio vertinimo išvadoje būtų nurodytas toks vertinimo poreikis, taip pat sumažinama administracinė našta gamintojams ir valstybinėms institucijoms, kadangi būtų išvengta situacijų, kada gamintojai dėl tokios atrankos išvados kreipiasi į teismą, EEĮ projekte įtvirtinus nuostatas, kad elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams parduodant elektros energiją pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis vartotojas nemokėtų VIAP lėšų, gamintojai ir vartotojai būtų skatinami sudarinėti šias sutartis, taip mažinant VIAP lėšų poreikį, kadangi gamintojai nedalyvautų aukcionuose ir nepasinaudotų kitomis skatinimo priemonėmis. Sąlyga, kad išimtimi pasinaudoti gali tik asmenys, negavę valstybės paramos, nustatyta siekiant išvengti dvigubo finansavimo ir nepažeisti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo. Atsižvelgiant į tai, išimtis taikoma gamintojams, kurie aukcione pasiūlė gaminti elektros energiją už 0 Eur/kWh.
Šiuo atveju gamintojas negauna finansinės paramos, kuri, taikant VIAP išimtį, gali būti laikoma dvigubu finansavimu. Atsižvelgiant į tai, kad šia siūloma išimtimi galės pasinaudoti ir juridiniai asmenys, ši siūloma išimtis derinama su Europos Komisija, todėl jos įsigaliojimas numatomas tik gavus Europos Sąjungos pritarimą. EEĮ projekte įtvirtinus nuostatą, kad ketinimų protokolą pasirašo ir prievolių įvykdymo užtikrinimą pateikia ir elektrinių jūrinėje teritorijoje plėtotojai, būtų užtikrinta, kad konkurso laimėtojai įsipareigos pastatyti reikiamos galios elektrinę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. AIEĮ projektu numatomas teisinis reguliavimas susijęs su teisės VšĮ Lietuvos energetikos agentūrai suteikimu konsultuoti asmenis, siekiančius vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, visais klausimais, susijusiais su atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengimu ir statyba, turės teigiamą poveikį atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtrai.
Tikėtina, kad aiškumas dėl galimybių plėtoti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, informacijos apie veikimo būdus (gaminti elektros energiją savo reikmėms, pardavimui), informacijos apie paramos gavimo galimybes suteikimas padės tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims priimti sprendimus imtis veiklos elektros energetikos sektoriuje ir dėl to padidės atsinaujinančių išteklių naudojimo mastas. AIEĮ projekte siūlomas teisinis reguliavimas suteiks perdavimo sistemos operatoriui teisę atlikti reikalingus perdavimo tinklų ir elektros tinklams eksploatuoti reikalingų elektros įrenginių, objektų ir transformatorių pastotės Baltijos jūroje projektavimo, plėtros, modernizavimo darbus, o asmenims, kurie sieks plėtoti elektrines Lietuvos jūrinėje teritorijoje, užtikrintumą, kad perdavimo tinklai bus parengti elektrinių prijungimui, kai to reikės, ir už tai nereikės papildomai mokėti. Numatoma, kad siūlomas pakeitimas prisidės prie palankios investicinės aplinkos Lietuvoje sukūrimo, strateginių Lietuvos energetikos sektoriaus tikslų įgyvendinimo, taip pat sudarys sąlygas švelninti klimato kaitą. AIEĮ projekte siūlomas papildymas dėl konkursų organizavimo procedūros elektrinėms, plėtojamoms jūrinėje teritorijoje, suteiks aiškumo investuotojams ir paskatins aktyvesnį jų dalyvavimą atsinaujinančių išteklių jūrinėje teritorijoje plėtroje. AIEĮ projekte siūlomas papildymas dėl kainos priedo išmokėjimo elektros energiją parduodant pagal pirkimo–pardavimo sutartis nėra patrauklus gamintojams, tačiau jis užtikrina, kad pirkimo–pardavimo sutartys būtų sudaromos artimesnei rinkos kainai.
Tai nedidintų naštos vartotojams, kadangi būtų išmokama mažiau VIAP lėšų. EEĮ projekte numatoma įtvirtinti naują rūšį leidimų – leidimą modernizuoti elektrinę. Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai elektrinę numatoma modernizuoti, ir nėra aišku, kaip tą procesą atlikti, EEĮ projekte numatomos procedūros šiam procesui atlikti. Tikimasi, kad tai suteiks aiškumo dėl elektrinių modernizavimo proceso ir užkirs kelią neigiamam poveikiui aplinkai ir visuomenės sveikatai atsirasti. EEĮ projekte nustačius, kad pagal atsinaujinančių ištekli elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis galutiniam vartotojui parduotą elektros energiją nebūtų renkamos VIAP lėšos sudarytų palankesnes sąlygas atsinaujinančių gamintojas dalyvauti rinkoje ir sudaryti šias sutartis, o taip pat mažintų VIAP lėšų poreikį. EĮ projekte ir susijusiame EEĮ projekte siūloma aiškiai reglamentuoti galimybes keisti leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimuose gaminti elektros energiją, leidimuose tiesti tiesioginę liniją, leidimuose eksportuoti elektros energiją į valstybes, kurios nėra valstybės narės, ir importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės, nurodytos veiklos vykdymo teritorijos. Šiuose projektuose numatoma, kad pasikeitus veiklos vykdymo teritorijai leidimai gaminti elektros energiją ir leidimai tiesti tiesioginę liniją nekeičiami, o leidimai eksportuoti elektros energiją į valstybes, kurios nėra valstybės narės, ir importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės, keičiami pasikeitus leidime nurodytai eksporto ar importo valstybei ir įvertinus atitiktį reikalavimams, taikomiems šių leidimų išdavimui.
Nesiūloma numatyti kai kurių leidimų keitimo galimybės dėl to, kad, pakeitus elektrinės plėtojimo ar įrengimo teritoriją, plėtojamos ar jau įrengtos elektrinės poveikis aplinkai, visuomenės sveikatai, galimybės prijungti prie elektros tinklų turi būti išsamiai įvertintos, t. y. toks vertinimas prilygsta naujo energetikos objekto įrengimo / statybos galimybių vertinimui. Pažymėtina, kad 2020 m. balandžio 28 d. priimtame Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XIII-2868 numatyta teritorijos leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus keitimo tvarka. Atitinkamai, šiame EEĮ projekte to nesiūloma reglamentuoti. Pagal nurodytame įstatyme numatytą tvarką teritorija leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gali būti keičiama nekeičiant numatomo elektrinės prijungimo prie tinklų taško, užtikrinus, kad vykdoma veikla neturės neigiamo poveikio žmonių sveikatai, jų turtui ir gyvenamajai aplinkai ar nesudarys prielaidų tokiam neigiamam poveikiui atsirasti, atitiks aplinkos apsaugos reikalavimus, žemės naudojimo ir statybos vietos parinkimo reikalavimus, gavus Lietuvos kariuomenės patvirtinimą, kad teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, netaikomi apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines arba yra apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines, tačiau planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių nacionaliniam saugumui užtikrinti galima išvengti panaudojant papildomas priemones, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.
Siekiant pakeisti teritoriją, nurodytą išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimo turėtojas privalės pateikti Tarybai prašymą išduoti pakeistą leidimą ir dokumentus, patvirtinančius atitiktį nurodytiems reikalavimams. Taryba įvertins pateiktus dokumentus ir išduos pakeistą leidimą arba pateiks motyvuotą atsisakymą leidimą pakeisti. AIEĮ projekte įtvirtinus nuostatą, kad tuo atveju, kai gamintojas nepagamina aukcione laimėto elektros energijos kiekio, jis sumoka VIAP lėšų administratoriui lėšų sumą, padaugintą iš vidutinės metinės rinkos kainos biržoje, aukciono dalyviai, tikėtina, objektyviau bei tiksliau vertins siekiamą laimėti aukcione metinį elektros energijos gamybos kiekį. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose įtvirtinamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai pateikti derinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymų projektus:
1) Energetikos ministerija turės priimti savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektuose nustatytų tikslų ir priemonių derinimo su Vyriausybės įgaliota institucija tvarką;
teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje naudojimo atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai konkursų organizavimo ir leidimų naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išdavimo tvarkos aprašą;
3) Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimą Nr.
skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) Vyriausybė turės pakeisti Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5) Taryba turės nustatyti kompensacijos ir nepersiųstos elektros energijos balansavimo išlaidų apskaičiavimo tvarką, taikytiną gamintojams, kurie įrengė elektrines jūrinėje teritorijoje, tačiau dėl neparengtų perdavimo tinklų negali persiųsti pagamintos elektros energijos;
6) savivaldybės turės patvirtinti 2021–2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Numatoma, kad tinklų plėtros elektrinių, numatomų plėtoti Lietuvoje jūrinėje teritorijoje, prijungimui prie sausumos elektros tinklų darbai bus finansuojami viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis ir jų poreikis galės būti mažinamas lėšomis, teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis gautomis iš kitų šių priemonių finansavimo šaltinių. Preliminariais vertinimais, taikant siūlomą įtvirtinti paramos modelį ir perdavimo sistemos operatoriui atliekant jūrinių elektrinių sujungimo su sausuma darbus, elektros energijos kaina vartotojams padidės 0,22 ct/kWh. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis“, „leidimas modernizuoti elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. 2020 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino nutarimą Nr.
697
„Dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos
išskirtinės ekonominės zonos Baltijoje jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo“, kuriame nustatyta Lietuvos jūrinėje teritorijoje plėtotinų vėjo elektrinių galia ir vieta, įtvirtinta šio nutarimo įsigaliojimo data – 2023 m. vasario 1 d., Energetikos ministerijai pavesta parengti įstatymų projektus, reglamentuojančius paramos elektrinėms, numatomoms plėtoti Lietuvos jūrinėje teritorijoje, schemą, pateikti juos derinti suinteresuotoms institucijoms ir siūlomą paramos schemą suderinti su Europos Komisija pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat pasiūlyta LITGRID, AB, pradėti parengiamuosius darbus Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomų plėtoti elektrinių prijungimui prie elektros tinklų pagal su Energetikos ministerija suderintą grafiką. [1] Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1210.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 8 dalį, pateikiant nuorodas į Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo konkrečius straipsnius. Siūlymas diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, kad Energetikos įstatymo 21 straipsnyje nustatomos bendros visam energetikos sektoriui energetikos veiklos licencijų, leidimų ir atestatų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir keitimo taisyklės. Įrašius taip, kaip siūloma projekte - vietoj formuluotės „išduotą energetikos veiklos“ formuluotę „Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punktuose nurodytą“, keičiamo įstatymo 21 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl leidimo keitimo, pateikus deklaraciją, negalės būti taikomos kituose nei elektros energetika sektoriuose, taigi gali atsirasti teisės spragų. Atkreiptinas dėmesys, kad, pvz., Gamtinių dujų įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta: „<...> Licencijos ar leidimo galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, licencijos ar leidimo galiojimas panaikinamas, taip pat licencija ar leidimas yra keičiami Energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.“ Siekiant išvengti teisės spragų energetikos sektoriaus veiklos reguliavime, siūlytina nurodyto pakeitimo atsisakyti.
Antra, pastebėtina, kad siekiant išvengti atskirų energetikos sektoriaus veiklą reguliuojančių įstatymų normų nesuderinamumo, Energetikos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti licenciją, leidimą ar atestatą,
nustatomi šiame įstatyme ir (ar) atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose“. Siūlytina nenukrypti nuo esamos teisėkūros praktikos ir visose Energetikos įstatymo 21 straipsnio dalyse energetikos sektoriaus veiklą reguliuojančių įstatymų normų galimą koliziją spręsti tuo pačiu būdu, t.y. įrašant bendro pobūdžio nuostatą. Taigi siūlytume vietoj projektu siūlomų nuostatų: „Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 4¹ dalyje nustatyti atvejai, kuriais veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimai negali būti keičiami, pasikeitus teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų leidimų keitimo tvarka, pasikeitus teritorijos, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla, duomenims, numatyta Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo 17 straipsnio 4²dalyje“ įrašyti bendro pobūdžio nuostatą: „Atskiruose energetikos sektorius reguliuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyti atvejai, kai leidimai negali būti keičiami pasikeitus teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojama veikla“, kaip tai yra nustatyta
reikėtų atsisakyti.
Jeigu nebūtų pritarta šios išvados 1 pastabai, prieš skaičių ir žodį „1 dalies“ įrašytinas skaičius ir žodis „16 straipsnio“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
aPLINKOS APSAUGOS komitetas
2021-11-10 Nr. 107-P-42 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę). Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Energetikos ministerijos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, Klimato kaitos grupės vadovė Jūratė Pravalackaitė, Klimato kaitos grupės Vyriausia patarėja Lina Sveklaitė, LR prezidento vyr. patarėjas Jaroslavas Neverovičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-281 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 8 dalį, pateikiant nuorodas į Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo konkrečius straipsnius. Siūlymas diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, kad Energetikos įstatymo 21 straipsnyje nustatomos bendros visam energetikos sektoriui energetikos veiklos licencijų, leidimų ir atestatų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir keitimo taisyklės.
Įrašius taip, kaip siūloma projekte - vietoj formuluotės „išduotą energetikos veiklos“ formuluotę „Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio
nuostatos dėl leidimo keitimo, pateikus deklaraciją, negalės būti taikomos kituose nei elektros energetika sektoriuose, taigi gali atsirasti teisės spragų. Atkreiptinas dėmesys, kad, pvz., Gamtinių dujų įstatymo 21 straipsnio
sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, licencijos ar leidimo galiojimas panaikinamas, taip pat licencija ar leidimas yra keičiami Energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.“ Siekiant išvengti teisės spragų energetikos sektoriaus veiklos reguliavime, siūlytina nurodyto pakeitimo atsisakyti. Antra, pastebėtina, kad siekiant išvengti atskirų energetikos sektoriaus veiklą reguliuojančių įstatymų normų nesuderinamumo, Energetikos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti licenciją, leidimą ar atestatą, nustatomi šiame įstatyme ir (ar) atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose“. Siūlytina nenukrypti nuo esamos teisėkūros praktikos ir visose Energetikos įstatymo 21 straipsnio dalyse energetikos sektoriaus veiklą reguliuojančių įstatymų normų galimą koliziją spręsti tuo pačiu būdu, t.y. įrašant bendro pobūdžio nuostatą. Taigi siūlytume vietoj projektu siūlomų nuostatų:
„Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 41 dalyje
nustatyti atvejai, kuriais veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimai negali būti keičiami, pasikeitus teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų leidimų keitimo tvarka, pasikeitus teritorijos, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla, duomenims, numatyta Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo 17 straipsnio 42 dalyje“ įrašyti bendro pobūdžio nuostatą: „Atskiruose energetikos sektorius reguliuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyti atvejai, kai leidimai negali būti keičiami pasikeitus teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojama veikla“, kaip tai yra nustatyta Pritarti Komiteto pasiūlymas:
pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Išduoti licencijos, leidimai ar atestatai gali būti keičiami juos išdavusios institucijos iniciatyva, kai pasikeičia įstatymų nustatyti reikalavimai, taikomi reguliuojamajai veiklai, arba asmens, turinčio licenciją, leidimą ar atestatą, iniciatyva, kai pasikeičia licencijoje, leidime ar atestate nurodyti asmens duomenys ar teritorija, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla. Pasikeitus licencijoje, leidime ar atestate nurodytiems asmens duomenims ar teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla, toks asmuo privalo raštu pranešti licenciją, leidimą ar atestatą išdavusiai institucijai apie šiuos pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasikeitimų atsiradimo.
Asmeniui, siekiančiam pakeisti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punktuose nurodytą išduotą energetikos veiklos leidimą ir pateikusiam deklaraciją, laikoma, kad leidimas pakeistas ar patikslintas kitą dieną po deklaracijos pateikimo leidimus išduodančiai institucijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos pateikimo leidimus išduodančiai institucijai dienos. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 4¹ dalyje nustatyti atvejai, kuriais veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimai negali būti keičiami, pasikeitus teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų leidimų keitimo tvarka, pasikeitus teritorijos, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla, duomenims, numatyta Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo
būti nustatyti atvejai, kai leidimai negali būti keičiami pasikeitus teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojama veikla. Atskiruose energetikos sektorius reguliuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyti atvejai, kai leidimai negali būti keičiami pasikeitus teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojama veikla.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nuostatų reikėtų atsisakyti. Jeigu nebūtų pritarta šios išvados 1 pastabai, prieš skaičių ir žodį „1 dalies“ įrašytinas skaičius ir žodis „16 straipsnio“.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įsigaliojimo pateikti prašymai pakeisti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 1 dalies 1–3, 6 ir 7 punktuose numatytus leidimus nagrinėjami taikant šiame įstatyme ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme nustatytus reikalavimus ir tvarką. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-5200, siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti jį pagal LRSK Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Urbanavičius. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Liucija Matusevičiūtė
Ekonomikos komitetas
2022-03-23
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, Energetikos viceministrė Inga Žilienė, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovič, Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Lukoševičius, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-281 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma pakeisti Energetikos įstatymo 21 straipsnio 8 dalį, pateikiant nuorodas į Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo konkrečius straipsnius. Siūlymas diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, kad Energetikos įstatymo 21 straipsnyje nustatomos bendros visam energetikos sektoriui energetikos veiklos licencijų, leidimų ir atestatų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir keitimo taisyklės.
Įrašius taip, kaip siūloma projekte - vietoj formuluotės „išduotą energetikos veiklos“ formuluotę „Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punktuose nurodytą“, keičiamo įstatymo 21 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl leidimo keitimo, pateikus deklaraciją, negalės būti taikomos kituose nei elektros energetika sektoriuose, taigi gali atsirasti teisės spragų. Atkreiptinas dėmesys, kad, pvz., Gamtinių dujų įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta: „<...> Licencijos ar leidimo galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, licencijos ar leidimo galiojimas panaikinamas, taip pat licencija ar leidimas yra keičiami Energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.“ Siekiant išvengti teisės spragų energetikos sektoriaus veiklos reguliavime, siūlytina nurodyto pakeitimo atsisakyti. Antra, pastebėtina, kad siekiant išvengti atskirų energetikos sektoriaus veiklą reguliuojančių įstatymų normų nesuderinamumo, Energetikos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti licenciją, leidimą ar atestatą, nustatomi šiame įstatyme ir (ar) atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose“. Siūlytina nenukrypti nuo esamos teisėkūros praktikos ir visose Energetikos įstatymo 21 straipsnio dalyse energetikos sektoriaus veiklą reguliuojančių įstatymų normų galimą koliziją spręsti tuo pačiu būdu, t.y. įrašant bendro pobūdžio nuostatą. Taigi siūlytume vietoj projektu siūlomų nuostatų: „Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 41 dalyje nustatyti atvejai, kuriais veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimai negali būti keičiami, pasikeitus teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų leidimų keitimo tvarka, pasikeitus teritorijos, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla, duomenims, numatyta Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo 17 straipsnio 42 dalyje“ įrašyti bendro pobūdžio nuostatą: „Atskiruose energetikos sektorius reguliuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyti atvejai, kai leidimai negali būti keičiami pasikeitus teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojama veikla“, kaip tai yra nustatyta Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Išduoti licencijos, leidimai ar atestatai
gali būti keičiami juos išdavusios institucijos iniciatyva, kai pasikeičia įstatymų nustatyti reikalavimai, taikomi reguliuojamajai veiklai, arba asmens, turinčio licenciją, leidimą ar atestatą, iniciatyva, kai pasikeičia licencijoje, leidime ar atestate nurodyti asmens duomenys ar teritorija, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla. Pasikeitus licencijoje, leidime ar atestate nurodytiems asmens duomenims ar teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla, toks asmuo privalo raštu pranešti licenciją, leidimą ar atestatą išdavusiai institucijai apie šiuos pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasikeitimų atsiradimo dienos.
Asmeniui, siekiančiam pakeisti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punktuose nurodytą išduotą energetikos veiklos leidimą ir pateikusiam deklaraciją, laikoma, kad leidimas pakeistas ar patikslintas kitą dieną po deklaracijos pateikimo leidimus išduodančiai institucijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos pateikimo leidimus išduodančiai institucijai dienos. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 4¹ dalyje nustatyti atvejai, kuriais veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimai negali būti keičiami, pasikeitus teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų leidimų keitimo tvarka, pasikeitus teritorijos, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla, duomenims, numatyta Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo 17 straipsnio 4²dalyje Atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose reguliuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyti atvejai, kai leidimai negali būti keičiami pasikeitus teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
išvados 1 pastabai, projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatų reikėtų atsisakyti. Jeigu nebūtų pritarta šios išvados 1 pastabai, prieš skaičių ir žodį „1 dalies“ įrašytinas skaičius ir žodis „16 straipsnio“. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 2 d. 2022 m.
liepos 1 d. 1.
prašymai pakeisti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 1 dalies 1–3, 6 ir 7 punktuose numatytus leidimus nagrinėjami taikant šiame įstatyme ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme nustatytus reikalavimus ir tvarką. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-08-04 nutarimas Nr. 647 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. sausio
punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5200, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15, 16, 17, 21¹, 22 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5201 (toliau – EEĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 151 straipsniu ir 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-5202 (toliau – AIEĮ projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
Respublikos Vyriausybė, 2021-08-04 nutarimas Nr. 647 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. sausio 11 d. sprendimo Nr.
SV-S-26 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 9, 10 ir 11 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5200, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15, 16, 17, 21¹, 22 ir
projektas) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 16, 18, 20, 20¹, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 15¹ straipsniu ir 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-5202 (toliau – AIEĮ projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodoma siekti padidinti elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, iki 45 procentų. Atsižvelgiant į Europos Sąjungoje vykstančias diskusijas dėl ambicingesnio atsinaujinančių energijos išteklių dalies tikslo Europos Sąjungos lygiu, taip pat į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.
XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa), 159.1 papunktį, kuriame nurodoma siekti ne mažiau kaip iki 50 procentų padidinti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių dalį iki 2030 m., AIEĮ projekte siūloma didinti Lietuvos ambiciją elektros energetikos sektoriuje ir numatyti, kad Lietuva sieks iki 50 procentų padidinti elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu. 2. AIEĮ projekto 11 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad už elektros energijos perdavimo tinklų plėtrą, kurią vykdant numatoma Lietuvos jūrinėje teritorijoje plėtojamas atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines (toliau – AI elektrinės) prijungti prie sausumos tinklų, būtų atsakingas perdavimo sistemos operatorius ir su tuo susijusios infrastruktūros plėtros sąnaudos būtų finansuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšomis.
Siūloma patikslinti galiojančiame Įstatyme ir pakeisti AIEĮ projekte numatytą reguliavimą dėl šių priežasčių:
prijungimą prie elektros tinklų yra atsakingi šias elektrines plėtojantys asmenys, todėl neturėtų būti taikomas iš esmės skirtingas Lietuvos jūrinėje teritorijoje plėtojamų AI elektrinių prijungimo prie elektros tinklų modelis, tokiu būdu diskriminuojant sausumoje AI elektrines plėtojančius asmenis;
numatomų plėtoti AI elektrinių prijungimo prie sausumos sąnaudas prisiima šių elektrinių plėtotojai, dalyvaudami konkurse dėl leidimų naudoti Lietuvos jūrinę teritoriją elektrinių plėtrai ir eksploatacijai bei dėl paramos, didėja konkurso dalyvių konkurencija, sudaromos sąlygos mažinti VIAP lėšų poreikį ir įtaką elektros energijos kainai galutiniams elektros energijos vartotojams; tokiu atveju Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomų plėtoti AI elektrinių paramos sąnaudos būtų išdėstytos tolygiai per AIEĮ projekte numatytą 15 metų skatinimo laikotarpį; 2.3. perdavimo sistemos operatorius šiuo metu vykdo sinchronizacijos projektą ir galimai negalės kokybiškai ir laiku parengti reikalingos infrastruktūros Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomoms plėtoti AI elektrinėms prijungti, bet, tikėtina, kad konkursų dalyviai turės daugiau patirties vystant tokią infrastruktūrą, užtikrins jūrinėje teritorijoje plėtojamų AI elektrinių ir jų jungties su sausumos elektros energijos perdavimo tinklais statybos sinergiją bei bus suinteresuoti šių projektų įgyvendinimo sparta.
Siūloma patikslinti galiojančiame Įstatyme ir pakeisti AIEĮ projekte numatytą reguliavimą dėl šių priežasčių:
prijungimą prie elektros tinklų yra atsakingi šias elektrines plėtojantys asmenys, todėl neturėtų būti taikomas iš esmės skirtingas Lietuvos jūrinėje teritorijoje plėtojamų AI elektrinių prijungimo prie elektros tinklų modelis, tokiu būdu diskriminuojant sausumoje AI elektrines plėtojančius asmenis;
numatomų plėtoti AI elektrinių prijungimo prie sausumos sąnaudas prisiima šių elektrinių plėtotojai, dalyvaudami konkurse dėl leidimų naudoti Lietuvos jūrinę teritoriją elektrinių plėtrai ir eksploatacijai bei dėl paramos, didėja konkurso dalyvių konkurencija, sudaromos sąlygos mažinti VIAP lėšų poreikį ir įtaką elektros energijos kainai galutiniams elektros energijos vartotojams; tokiu atveju Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomų plėtoti AI elektrinių paramos sąnaudos būtų išdėstytos tolygiai per AIEĮ projekte numatytą 15 metų skatinimo laikotarpį; 2.3. perdavimo sistemos operatorius šiuo metu vykdo sinchronizacijos projektą ir galimai negalės kokybiškai ir laiku parengti reikalingos infrastruktūros Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomoms plėtoti AI elektrinėms prijungti, bet, tikėtina, kad konkursų dalyviai turės daugiau patirties vystant tokią infrastruktūrą, užtikrins jūrinėje teritorijoje plėtojamų AI elektrinių ir jų jungties su sausumos elektros energijos perdavimo tinklais statybos sinergiją bei bus suinteresuoti šių projektų įgyvendinimo sparta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina tikslinti AIEĮ projekto 11 straipsnyje išdėstytą Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį ir numatyti, kad, sudarius AI elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį, elektros tinklų operatorius nedelsdamas, atsižvelgdamas į esamą elektros tinklų techninę būklę, imasi visų pagrįstai reikalingų priemonių elektros tinklų operatoriaus sausumoje valdomiems tinklams išplėsti.
Taip pat siūlytina papildyti AIEĮ projekto 11 straipsnyje išdėstytą Įstatymo 18 straipsnį nauja 3 dalimi ir numatyti, kad Lietuvos jūrinėje teritorijoje vystomų AI elektrinių plėtotojai įrengia, eksploatuoja ir nuosavybės teise valdo infrastruktūrą, reikalingą AI elektrinių prijungimui prie elektros perdavimo tinklų nuo šių elektrinių iki elektros tinklų operatoriaus nurodyto prijungimo taško ir atsakomybės ribų transformatorių pastotėje sausumoje, ir padengia sausumos transformatorių pastotės plėtros, reikalingos šioms elektrinėms prijungti, sąnaudas. Įvertinant tai, kad AI elektrinių plėtotojas projektuos, ties ir naudos šių elektrinių jungtį su sausumos tinklais, siūlytina atsisakyti keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 5–7 dalių. Siekiant aiškumo dėl prijungimo taško parinkimo galimybių, siūlytina papildyti AIEĮ projektą nauju straipsniu ir pakeisti Įstatymo 14 straipsnio 5 dalį – nustatyti, kad, Lietuvos jūrinėje teritorijoje statydami AI elektrines, jų plėtotojai negali rinktis kito elektrinės prijungimo taško, nei nurodo elektros tinklų operatorius.
Taip pat, siekiant palengvinti ir spartinti AI elektrinių Lietuvos jūrinėje teritorijoje prijungimą prie sausumos elektros perdavimo tinklų, sumažinti galimą riziką dėl konkurso laimėtojo derybų su žemės savininkais, per kurių sklypus sausumoje bus tiesiama AI elektrinių jungtis iki sausumos transformatorių pastotės, sumažinti teisminių ginčų galimybes, siūlytina papildyti EEĮ projektą nauju straipsniu ir pakeisti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 75 straipsnio 4 dalį – numatyti, kad konkurso laimėtojai turi teisę projektuoti, tiesti, prižiūrėti bei naudoti Lietuvos jūrinėje teritorijoje plėtojamų AI elektrinių prijungimui reikalingus elektros tinklus žemės sklypuose, kuriuose tinklų operatorių naudai įstatymu ir (arba) administraciniu aktu nustatytas servitutas, įgyvendindami visus tinklų operatoriaus nustatytus reikalavimus tokių elektros tinklų tiesimui bei atstumams tarp elektros tinklų. Elektros tinklų, jungiančių AI elektrines su sausumos elektros tinklais, techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo ir modernizavimo tvarką konkurso laimėtojas ir tinklų operatoriai nustato tarpusavio susitarimu.
Įtvirtinus konkurso laimėtojo atsakomybę už Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomų plėtoti AI elektrinių prijungimą prie perdavimo sistemos operatoriaus nurodyto elektros energijos perdavimo tinklų taško sausumoje, tikslintinos AIEĮ projekto
numatoma, kad Vyriausybės įgaliota institucija atlieka jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo (toliau – Vyriausybės nutarimas dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje) priimti ir (ar) įgyvendinti, o būtent organizuoja teritorijos, skirtos atsinaujinančių išteklių plėtojimui jūrinėje teritorijoje, specialiojo plano parengimą ir jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (toliau – SPAV), AI elektrinių, numatytų Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, poveikio aplinkai vertinimą ir visuomenės sveikatai vertinimą, organizuoja kitų veiksmų, būtinų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių leistinumui ir galimybėms įvertinti atlikimą, atsisakant prisijungimo prie elektros tinklų, balansavimo galimybių bei jų sąnaudų vertinimo.
Įtvirtinus konkurso laimėtojo atsakomybę už Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomų plėtoti AI elektrinių prijungimą prie perdavimo sistemos operatoriaus nurodyto elektros energijos perdavimo tinklų taško sausumoje, tikslintinos AIEĮ projekto
numatoma, kad Vyriausybės įgaliota institucija atlieka jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo (toliau – Vyriausybės nutarimas dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje) priimti ir (ar) įgyvendinti, o būtent organizuoja teritorijos, skirtos atsinaujinančių išteklių plėtojimui jūrinėje teritorijoje, specialiojo plano parengimą ir jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (toliau – SPAV), AI elektrinių, numatytų Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, poveikio aplinkai vertinimą ir visuomenės sveikatai vertinimą, organizuoja kitų veiksmų, būtinų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių leistinumui ir galimybėms įvertinti atlikimą, atsisakant prisijungimo prie elektros tinklų, balansavimo galimybių bei jų sąnaudų vertinimo. Taip pat atsisakytina AIEĮ projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio
22 straipsnio 3 dalis, numatant, kad Vyriausybės įgaliota institucija organizuoja AI elektrinių, numatytų Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, prijungimo prie sausumos perdavimo tinklų specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimą ir jo strateginio pasekmių aplinkai vertinimą, t. y. atsisakoma AIEĮ projekto 22 straipsnio 3 dalies nuostatų, taikytinų perdavimo sistemos operatoriui, ir įtvirtinama, kad visi Įstatymo 22 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyti tyrimai ir veiksmai gali būti finansuojami Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtais valstybės biudžeto asignavimais ir (ar) lėšomis, gautomis iš kitų finansavimo šaltinių.
Taip pat tikslintinas AIEĮ projekto 11 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio 19 dalies 4 punktas ir numatoma, kad asmuo, siekiantis dalyvauti konkurse dėl leidimų naudoti Lietuvos jūrinę teritoriją, įsipareigoja prisiimti atsakomybę už prisijungimą prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje ir balansavimo sąnaudas padengti savo lėšomis. Siekiant suteikti galimybę potencialiems konkursų dalyviams prieš konkursą susipažinti su reikalavimais, susijusiais su numatomų plėtoti Lietuvos jūrinėje teritorijoje elektrinių prijungimu prie elektros tinklų, siūlytina AIEĮ projekto 27 straipsnio 10 dalyje numatyti, kad perdavimo sistemos operatorius 2023 m. kovo 1 d. savo interneto svetainėje paskelbia išankstines elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų sąlygas, kuriose būtų nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas. 3.
siūloma neriboti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančių vartotojų (toliau – gaminantys vartotojai), elektros energiją gaminančių geografiškai nutolusioje nuo vartojimo vietos elektrinėje, įrengtosios galios vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžiu. Siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytas strateginis tikslas – turėti 30 procentų gaminančių vartotojų, palyginti su visu elektros energijos vartotojų skaičiumi, 2030 metais, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 159.2 papunktyje numatytas tikslas, kad iki 2030 m. kas trečias namų ūkis savo reikmėms Lietuvoje gamintųsi ir akumuliuotų elektrą, taip prisidėdami prie nacionalinių žaliosios energetikos tikslų, ir atsižvelgiant į planuojamą finansavimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, taip pat įvertinant tai, kad, 2021 m. balandžio 9 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktais duomenimis, buitinių gaminančių vartotojų suminė įrengtoji galia siekia 70,4 MW, nebuitinių – 20,3 MW, ir tai, kad gaminančių vartotojų plėtra gali vykti be paramos arba gali būti remiama iš kitų paramos šaltinių (pvz., Klimato kaitos programos lėšomis), tikslinga padidinti Įstatymo 20¹ straipsnio 10 dalyje numatytą gaminančių vartotojų ir asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, AI elektrinių įrengtąją suminę galią iki 1 GW ir nediferencijuoti šios galios buitiniams ir nebuitiniams vartotojams. 4.
straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnyje nustatoma, kad konkursus dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje naudojimo AI elektrinių plėtrai ir eksploatacijai organizuos Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), o leidimus naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis AI elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išduos, sustabdys ir panaikins jų galiojimą Vyriausybės įgaliota institucija. Siekiant aiškumo dėl nurodytus konkursus organizuojančios institucijos ir, atlikus konkurso procedūras, dėl konkurso laimėtojui leidimus išduodančios institucijos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad leidimus veiklai elektros energetikos sektoriuje išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia, tikslina ir leidimais reguliuojamą veiklą prižiūri Taryba, siūlytina nustatyti, kad AIEĮ projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnyje numatytus konkursus organizuoja ir konkursų laimėtojams leidimus išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą ir leidimais reguliuojamą veiklą prižiūri Taryba. 5. AIEĮ projekto 15 straipsnyje išdėstyto AIE įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad leidimas naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį (dalis) AI elektrinių plėtrai ir eksploatacijai (toliau – leidimas plėtrai ir eksploatacijai) išduodamas 41 metams be pratęsimo galimybės.
Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje gali susiklostyti situacijų, kai leidimą turintis asmuo negalės dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, o būtent valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiklos, nenugalimos jėgos aplinkybių, įvykdyti įstatyme įtvirtintų įpareigojimų, ir siekiant nustatyti proporcingą reguliavimą, siūlytina patikslinti AIE įstatymo 22 straipsnio 4 dalį ir numatyti, kad Taryba pratęsia leidimo galiojimo terminą neribotą kartų skaičių tokiam laikotarpiui, kurį tęsėsi valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybės, jeigu leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, kad Įstatymo 22 straipsnio 21 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas sąlygas įvykdyti vėluojama, ar leidimo pratęsimo atveju atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių. 6. AIEĮ projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje įtvirtinti sandorio kainos nustatymo principai. Šiuo metu AIEĮ projekte siūloma įtvirtinti, kad į Tarybos nustatomą didžiausią galimą sandorio kainą atsižvelgiama konkurso laimėtojui Vyriausybės nustatyta tvarka išmokant VIAP lėšas. Atkreiptinas dėmesys, kad dalyvaudamas konkurse dalyvis turi siūlyti savo kainą, kuri gali būti mažesnė (bet ne didesnė), nei Tarybos nustatyta didžiausia galima sandorio kaina. Todėl, palikus siūlomą nuostatą, dalyvio siūloma sandorio kaina nebetektų reikšmės.
Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti nuostatos, kad konkurso laimėtojui 15 metų laikotarpiu išmokant VIAP lėšas būtų atsižvelgiama į Tarybos nustatomą didžiausią galimą sandorio kainą. 7. AIEĮ projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio 22 dalyje numatyta, kad leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojui suteikiamas ne ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų laikotarpis Įstatymo 21 dalyje numatytoms sąlygoms, t. y. gauti statybą leidžiantį dokumentą per 3 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo, pažeidimui pašalinti, jeigu tai reikalinga dėl objektyvių nuo leidimo turėtojo nepriklausančių priežasčių. Siekiant aiškumo dėl priežasčių, dėl kurių gali būti nustatytas ilgesnis laikotarpis pažeidimams pašalinti, siūlytina patikslinti AIEĮ projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio 22 dalį ir nustatyti, kad prie objektyvių priežasčių, dėl kurių pažeidimams pašalinti reikalingas ilgesnis laikotarpis, priskiriami valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ir nenugalimos jėgos aplinkybės, taip pat įvertinant tai, kad iš anksto nėra žinomas šių aplinkybių galiojimo laikas, siūlytina nenustatyti termino pažeidimams pašalinti tuo atveju, kad pažeidimus lemia valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ir nenugalimos jėgos aplinkybės. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad leidimo turėtojas dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių gali laiku negauti tiek statybą leidžiančio dokumento, tiek ir leidimo gaminti elektros energiją, siūlytina papildyti AIEĮ projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio 22 dalį ir numatyti, kad pažeidimams pašalinti gali būti nustatomas ilgesnis laikotarpis, jeigu leidimo turėtojas Įstatymo
leidžiančio dokumento, bet ir leidimo gaminti elektros energiją. 8.
Įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje siūloma įtvirtinti, kad konkurse dalyvauti galėtų ir kitos valstybės narės fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys ir (ar) kitos organizacijos ar jų padaliniai, kai su Lietuvos Respublika yra sudarytas susitarimas ir kai tenkinamos Įstatymo 63¹ straipsnyje nurodytos sąlygos. Įstatymo 63¹ straipsnis reglamentuoja susitarimo tarp Lietuvos ir kitos valstybės narės sudarymą siekiant dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, kai elektrinė statoma toje valstybėje narėje. Taip pat apibrėžiama, kad toks dalyvavimas galimas tik turint tiesiogines elektros energijos jungtis su Lietuvos Respublika. Siekiant sudaryti sąlygas konkursuose dalyvauti ir kitų valstybių narių fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims ir (ar) kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, siūlytina atsisakyti nuorodos į Įstatymo 63¹ straipsnį ir užtikrinti galimybę dalyvauti kitų valstybių narių fiziniams ir
(ar) juridiniams asmenims ir (ar) kitoms organizacijoms ar jų padaliniams. Taip pat, siekiant sudaryti didesnę konkurenciją ir konkurse suteikti teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims ir (ar) kitoms organizacijoms ar jų padaliniams kartu su kitų valstybių narių fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis ir (ar) kitomis organizacijomis ar jų padaliniais, siūlytina numatyti, kad dalyvavimas galimas ir sudarius jungtinės veiklos sutartis, Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatant sąlygas, kurias turėtų atitikti tokios sutarties šalys. 9. AIEĮ projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 12 punkte yra įtvirtintas reikalavimas juridinio asmens vadovui neturėti teistumo. Atkreiptinas dėmesys, kad konkurse suteikiama teisė dalyvauti ir fiziniam asmeniui, kuriam šiuo metu reikalavimas dėl teistumo nėra taikomas. Siekiant suvienodinti sąlygas visiems konkurso dalyviams, siūlytina numatyti, kad ir fizinis asmuo turi atitikti sąlygą neturėti teistumo. 10.
Įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 13 punkte nurodoma, kad asmuo, siekiantis dalyvauti konkurse, neturi būti gavęs paramos, kuri Europos Komisijos yra pripažinta kaip neteisėta ir nesuderinta su vidaus rinka. Šios nuostatos įtvirtinimas neleistų konkurse dalyvauti asmenims, kurie tokią paramą yra gavę, tačiau ją yra grąžinę arba suderinę paramos grąžinimo grafiką. Atitinkamai siūlytina nustatyti, kad asmuo, siekiantis dalyvauti konkurse, nebūtų gavęs paramos, kurią Europos Komisija yra pripažinusi kaip neteisėtą ir nesuderintą su vidaus rinka, išskyrus atvejus, kai asmuo, gavęs tokią paramą, ją jau yra grąžinęs arba yra suderinęs tokios paramos grąžinimo grafiką. 11. AIEĮ projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 3 punkte nurodoma, kad Taryba, nustatydama didžiausią galimą sandorio kainą, be kita ko, įvertina vidutines santykines investicijas į elektrinių įrengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo Vyriausybės nutarimu siūloma nustatyti, kad už Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomos AI elektrinės prijungimą prie elektros tinklų sausumoje būtų atsakingas jos plėtotojas. Tai lems papildomas plėtotojo sąnaudas. Atitinkamai, siekiant nustatyti plėtotojams patrauklią didžiausią galimą sandorio kainą, dėl kurios jie konkuruotų, į didžiausios sandorio kainos skaičiavimą būtina įtraukti ir plėtotojo sąnaudas, patirtas prijungiant AI elektrinę. 12. AIEĮ projekto 15 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti pripažinimo konkurso laimėtoju sąlygas – numatyti, kad tuo atveju, kai konkurso dalyviai pasiūlo vienodą sandorio kainą, laimėtoju pripažįstamas asmuo, pasiūlęs statyti didesnės galios elektrinę. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktais nustatytas maksimalus elektrinės dydis, tikėtina, kad dalis asmenų, dalyvaujančių konkurse, siūlys pastatyti būtent tokios galios elektrinę.
Siekiant objektyviai atrinkti konkurso laimėtoją, siūlytina numatyti, kad tuo atveju, kai konkurso dalyviai pasiūlo vienodą sandorio kainą ir siūlomos statyti elektrinės įrengtąją galią, laimėtoju pripažįstamas tas asmuo, kuris įsipareigoja greičiausiai pastatyti elektrinę ir užtikrina, kad šis terminas būtų ne ilgesnis negu 6 metai nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai išdavimo dienos. Taip pat nustatant sąlygas, kad tuo atveju, jeigu vėluojama vykdyti konkurso metu prisiimtus įsipareigojimus, t. y. laiku pastatyti elektrinę, atitinkama dalimi būtų pasinaudojama gamintojo pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, išskyrus atvejus, kai toks vėlavimas vyksta ne nuo AI elektrinių plėtotojo priklausančių aplinkybių (dėl valstybės ar trečiųjų asmenų veiksmų, nenugalimos jėgos aplinkybių), kurių AI elektrinių plėtotojas negalėjo kontroliuoti. Šiame kontekste turėtų būti peržiūrimos ir prireikus koreguojamos ir EEĮ projekto nuostatos, susijusios su prievolių įvykdymo užtikrinimo panaudojimu ir grąžinimu. Galiausiai, sutapus visiems minimiems kriterijams, laimėtoju siūloma paskirti tą asmenį, kuris pirmasis užsiregistravo dalyvauti konkurse. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, energetikos sektorius priskiriamas strategiškai svarbiu objektu nacionaliniam saugumui užtikrinti, ir į tai, kad AI elektrinės jūroje pirmuoju plėtros etapu galėtų pagaminti iki 3 TWh elektros energijos, siūloma nustatyti, kad konkurso laimėtoju pripažįstamas tik tas asmuo, kuris nekelia rizikos ar grėsmės nacionalinio saugumo interesams.
Atitinkamai siūloma papildyti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą ir jo priedus ir nurodyti, kad elektrinės ir jų priklausiniai, eksploatuojami Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, priskiriami nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčiai infrastruktūrai. 13. AIEĮ projekto 25 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti įpareigojimą savivaldybėms su Vyriausybės įgaliota institucija derinti tik savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektuose nustatytus tikslus ir priemones. Toks konkrečių nuostatų derinimas neleidžia matyti viso konteksto ir įvertinti pasirinktų tikslų ir priemonių tikslingumo, kurie svarbūs įgyvendinant atsinaujinančių energijos išteklių plėtros kryptis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina palikti reikalavimą savivaldybėms su Vyriausybės įgaliota institucija derinti savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus visa apimtimi. 14. AIEĮ projekto 25 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės kiekvienais metais Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtų ir savo interneto svetainėje viešai skelbtų atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų įgyvendinimo rezultatus.
Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybėms reikia iš skirtingų institucijų surinkti ir apdoroti skirtingą informaciją ir duomenis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų įgyvendinimo rezultatams įvertinti, siūlytina rezultatus parengti ir skelbti ne kiekvienais metais, o kas dvejus metus, taip mažinant administracinę naštą savivaldybėms. Atitinkamai siūlytina tobulinti AIEĮ projekto 25 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 57 straipsnio 5 dalį – tikslinti ir tarpinių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo planinių rodiklių vertinimo ir planų atnaujinimo laikotarpį – kas ketverius metus. Atsižvelgti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-08-04 nutarimu Nr. 647 pateiktas pastabas ir pasiūlymus Nr. 1-14 įvertinti Ekonomikos komiteto išvadoje dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 15¹ straipsniu ir 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-5202. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
nustatyti ilgesnį leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo terminą, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduodamas skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtojui, kuris iki prašymo išduoti leidimą pateikimo dienos nėra atlikęs poveikio aplinkai vertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgiant į Tarybos 2021 m. vasario 23 d. raštu Nr.
R2-(E)-1452 pateiktus ir viešai skelbiamus duomenis[¹], pagamintas ir iki 2025 m. planuojamas pagaminti metinis elektros energijos kiekis sudaro 5,184 TWh. Pagal Įstatymo
energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis, apskaičiuojamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, pasiekia šio straipsnio 3 dalyje nurodytą gamybos kiekį, t. y. 5 TWh, pradėtas aukcionas užbaigiamas, o naujas aukcionas tvarkaraštyje nurodytais terminais neorganizuojamas. Šiuo metu Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, vadovaudamasi Įstatymo 20 straipsnio 22 dalimi, atlieka technologinį, ekonominį ir socialinį atsinaujinančių energijos išteklių technologijų plėtros ir paramos schemos vertinimą ir, atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius bei Tarybos apskaičiuotą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekį, parengs ir teiks Vyriausybei tvirtinti pakeistą tvarkaraštį arba argumentuotą pagrindimą, kodėl tolesnė atsinaujinančių energijos išteklių plėtra neturėtų būti skatinama. 16. EEĮ projekto 1 straipsnyje išdėstyto EE įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje yra numatytas licencijų keitimas ir tikslinimas. EEĮ projekto 2 straipsnyje išdėstyto EEĮ 16 straipsnyje nurodomi leidimų tikslinimo atvejai, tačiau EEĮ projekto
nenumatytas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti EEĮ projekto
šiose dalyse nurodyti leidimų išdavimo, keitimo terminai bei tvarka taikytini ir tikslinant licencijas ar leidimus. 17.
straipsnio naujoje 4² dalyje nurodoma, kad leidimai gaminti elektros energiją elektrinėse, įrengtose Lietuvos jūrinėje teritorijoje, išduodami Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka išduoto ir galiojančio leidimo plėtrai ir eksploatacijai pagrindu ir galioja tol, kol galioja leidimas plėtrai ir eksploatacijai. Siekiant aiškumo, siūlytina patikslinti EEĮ projekto 2 straipsnio 5 dalį ir joje numatyti, kad leidimai gaminti elektros energiją elektrinėse, įrengtose Lietuvos jūrinėje teritorijoje, išduodami asmenimis, turintiems Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka išduotą ir galiojantį leidimą plėtrai ir eksploatacijai ir atitinkantiems EEĮ 16 straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus, ir galioja tol, kol galioja leidimas plėtrai ir eksploatacijai. 18. EEĮ projekto 2 straipsnyje išdėstyto EE įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatoma įtvirtinti papildomą veiklą elektros energetikos sektoriuje, kuriai reikalingas leidimas – elektrinės ar elektros energijos gamybos įrenginio modernizavimas. Siekiant aiškumo dėl leidimo modernizuoti elektrinę ar elektros įrenginį ir leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus turinio, siūlytina EEĮ projekte patikslinti leidimo modernizuoti elektrinę ar elektros įrenginį leidimo pavadinimą atsižvelgiant į AIEĮ projekto 2 straipsnyje apibrėžiamą sąvoką „iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančios elektrinės ar įrenginio modernizavimas“. 19. EEĮ projekto 2 straipsnio 8 dalyje išdėstyto EEĮ 16 straipsnio 9 dalies 7 punkte nustatoma, kad leidimas gaminti elektros energiją išduodamas „atsižvelgiant į turimo leidimo modernizuoti elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį duomenis, jeigu leidimo turėtojas įvykdė šios dalies 1–5 punktuose nurodytus reikalavimus.
Vertinant leidimo turėtojo atitiktį šios dalies 1–5 punktuose nurodytiems reikalavimams, atsižvelgiama į elektrinėje ar elektros energijos gamybos įrenginyje naudojamų atsinaujinančių išteklių rūšį ir leidimo turėtojo statusą“. Atsižvelgiant į tai, kad nėra aišku, kokiu būdu išvardytos aplinkybės turėtų įtakos išduodant leidimą ar jo neišduodant, kaip į tokias aplinkybes turėtų būti atsižvelgiama, kaip viena ar kita elektros energijos gamybos įrenginyje naudojamų atsinaujinančių išteklių rūšis galėtų turėti įtakos išduodant leidimą ar jo neišduodant, siūlytina atsisakyti EEĮ projekto 2 straipsnio 8 dalyje numatytų vertinamojo pobūdžio kriterijų. 20. EEĮ projekto 2 straipsnyje išdėstyto EEĮ 16 straipsnio 9 dalies 7 punkte nustatoma viena iš leidimo gaminti elektros energiją išdavimo sąlygų. Siekiant aiškumo dėl to, kokiais atvejais leidimas gaminti elektros energiją būtų išduodamas, kai elektrinė yra modernizuojama, siūlytina patikslinti EEĮ projekto 2 straipsnio 8 dalį ir numatyti, kad tuo atveju, kai elektrinė yra modernizuota, leidimas gaminti elektros energiją išduodamas asmeniui, kuris turi leidimą modernizuoti AI elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį ir įvykdė EEĮ 16 straipsnio 9 dalies 1–5 punktuose nurodytus reikalavimus. 21. EEĮ projekto 2 straipsnyje išdėstyto EEĮ 16 straipsnio naujoje 15¹ dalyje nustatoma, kad leidimui modernizuoti elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį gauti asmuo pateikia atitiktį šio straipsnio 15 dalies 1–3 ir 5–9 punktuose nustatytoms sąlygoms patvirtinančius dokumentus ir statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.
Atsižvelgiant į tai, kad kitų EEĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje išdavimo reikalavimai yra aiškiai nustatyti, siūlytina patikslinti EEĮ projekto 2 straipsnio 12 dalį ir numatyti, kad leidimas modernizuoti elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išduodamas asmeniui, kuris atitinka šio straipsnio 15 dalies 1–3 ir 5–9 punktuose nustatytus reikalavimus. 22. EEĮ projekto 6 straipsnyje siūloma nustatyti, kad vartotojai, elektros energiją perkantys tiesiogiai iš atsinaujinančių išteklių energijos gamintojų, negavusių valstybės paramos, pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, būtų atleisti nuo VIAP mokesčio. Šis pasiūlymas sukurtų patrauklią investicinę aplinką potencialiems investuotojams. Vertintina, kad šios nuostatos įteisinimas galėtų padidinti elektros energijos tarifą vartotojams, elektros energiją perkantiems, pavyzdžiui, iš nepriklausomų elektros energijos tiekėjų. Finansinė našta dar labiau padidėtų, jeigu, atlikus Įstatymo 20 straipsnio 22 dalyje nurodytą technologinį, ekonominį ir socialinį atsinaujinančių energijos išteklių technologijų plėtros ir paramos schemos vertinimą, būtų nuspręsta organizuoti skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus, laimėtojus finansuojant VIAP lėšomis. Siekiant nedidinti elektros energijos kainos vartotojams, siūlytina EEĮ projekto 5 straipsnyje siūlomos nuostatos atsisakyti ir vertinti jos poreikį tik atlikus technologinį, ekonominį ir socialinį atsinaujinančių energijos išteklių technologijų plėtros ir paramos schemos vertinimą. 23.
įgyvendinama 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kuri į nacionalinę teisę turi būti perkelta ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 30 d., į tai, kad kai kurios savivaldybės jau pradėjo rengti savo savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus bei skyrė tam finansinius ir žmogiškuosius išteklius, ir tai, kad Įstatymų projektuose siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms įgyvendinti būtina parengti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma nustatyti, kad:
projekto nuostatos, nuostatos, susijusios su gaminančių vartotojų suminės įrengtosios galios reguliavimu, ir nuostatos, susijusios su savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų rengimu, įsigalioja priėmus AIEĮ projektą;
Lietuvos jūrinėje teritorijoje paramos schema, įsigalioja 2021 m. gruodžio 31 d., kai Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gaunamas iki
pritarimo, kai Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gaunamas po 2021 m. gruodžio 31 d.;
metodiką patvirtina iki 2022 m. birželio 1 d.;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-08-04 nutarimu Nr. 647 pateiktas pastabas ir pasiūlymus Nr. 15-23 įvertinti Ekonomikos komiteto išvadoje dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15, 16, 17, 21¹, 22 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5201. 5.
teisę, pasiūlymai:
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas, 2021-11-10 Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-5200, siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti jį pagal LRSK Teisės departamento pastabas. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.XIIIP-5200(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: -
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintautas Paluckas, Jonas Pinskus, Mindaugas Skritulskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė [¹] https://www.vert.lt/Puslapiai/bendra/aukcionai-2019.aspx