401daa59-67e0-473f-b731-36864c0e1a40 Projekto lyginamasis variantas
įstatymo Nr. XIII-3099 nauja redakcija
įstatymo Nr. I-1151 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3099 ir jį išdėstyti taip:
pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija sporto srityje
kryptis, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus. 2. Vyriausybė Nacionaliniame pažangos plane nustato sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir šiuos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos priemonės. 3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės sporto politiką, dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą dėl sporto politikos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių nustatymo, rengia sporto politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, steigia ir valdo žinybinį sporto registrą. 4. Kitos valstybės institucijos ir įstaigos atlieka šiuo įstatymu, kitais įstatymais ir Vyriausybės nutarimais joms pavestas funkcijas sporto srityje ir sudaro sąlygas plėtoti sportą.“
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Nacionalinė sporto taryba svarsto sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijus, kitus sporto sričių plėtros klausimus.“
pakeitimas
1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane
nustatytus sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą strateginių sporto šakų sąrašą, vietos bendruomenės poreikius, suplanuoja savivaldybės sporto plėtros priemones ir projektus, nustato savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas sporto sritis, skatina viešą ir privačią partnerystę sporto srityje;“. 2. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) analizuoja sporto būklę savivaldybėje, užtikrina Nacionaliniame pažangos plane nustatytų sporto politikos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių įgyvendinimą vietos lygiu bei savivaldybės sporto plėtros priemonių ir projektų jiems pasiekti įgyvendinimą;“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
06f20c75-bca4-4565-804c-12158eb3239e
RESPUBLIKOS SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 2, 10, 11, 12, 13, 17, 18, 19, 20 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SPORTO
projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 2, 10, 11, 12, 13, 17, 18, 19, 20 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3099 pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant patikslinti Lietuvos Respublikos sporto įstatymu nustatytą reglamentavimą, taip pat siekiant aiškesnio ir efektyvesnio sporto projektų ir aukšto meistriškumo sporto programų administravimo. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Sporto įstatymo 2 straipsnyje nurodytos pagrindinės Sporto įstatyme vartojamos sąvokos. Sporto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma, kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus ir tobulinti savo fizines ir psichines savybes bei įgūdžius, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu.
Sporto įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Aukšto meistriškumo sporto programa – vienų kalendorinių metų trukmės aukšto meistriškumo sporto planavimo dokumentas, kuriame nurodomi juridinio asmens veiklos, nustatytos įstatuose (nuostatuose, statute ar kitame steigimo dokumente), tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, priemonių terminai, lėšų poreikis šio dokumento įgyvendinimo laikotarpiu ir planuojami šių lėšų šaltiniai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, jų reikšmės. Sporto įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Aukšto meistriškumo sporto varžybos (toliau – sporto varžybos) – nacionalinių ar tarptautinių subjektų organizuojamas tam tikros šakos renginių sistemai priklausantis sporto renginys, kuriame pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar nacionalinės sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos (šakų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms) sportininkai varžosi tarpusavyje (individualiai ar komandomis), o šio renginio laimėtoją (laimėtojus) ir rezultatą lemia besivaržančiųjų fizinės ir psichinės savybės ir (ar) įgūdžiai. Sporto įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad Sporto šaka – aukšto meistriškumo sporto sritis, besiskirianti nuo kitų savitomis taisyklėmis, sportinės kovos metodais, technikos ir taktikos veiksmais, inventoriumi bei erdve, kurioje sportuojama. Aukšto meistriškumo sporto sritis taip pat laikoma sporto šaka ne dėl atitikties nurodytiems kriterijams, o dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir (ar) visuotinio šios srities pripažinimo savarankiška sporto šaka. Sporto šakos skirstymą į disciplinas ir rungtis nustato tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija.
Sporto įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nustatyta, kad Strateginė sporto šaka – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkanti sporto šaka, kurios plėtojimui remti valstybė teikia prioritetą. Sporto įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu, instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugų negali asmuo, teismo sprendimu pripažintas neveiksniu fizinio aktyvumo ar sporto srityje, – iki jo pripažinimo veiksniu fizinio aktyvumo ar sporto srityje“. Sporto įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Sporto neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos ir įgyvendinamos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka.“ Sporto įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Sportininkų, kurie per paskutinius 2 metus iki kreipimosi dėl sveikatos tikrinimo išvados į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dalyvavo kultivuojamos sporto šakos nacionaliniame čempionate ar tarptautinėse sporto varžybose, kurios yra tos sporto šakos sporto varžybų sistemos sudedamoji dalis, ir šiame straipsnyje nurodytų nepilnamečių asmenų sveikatos tikrinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, jeigu kultivuojamos (ketinamos kultivuoti) sporto šakos tarptautinė federacija yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą“.
Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektams, susijusiems su: 1) sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu; 2) sporto renginių organizavimu; 3) asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimu ir sporto informacijos sklaida; 4) fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą; 5) esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtra, priežiūra ir remontu“. Sporto įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašą, Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas ir Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalį nustato Vyriausybė. Sporto rėmimo fondo administravimui skirtos lėšos negali viršyti 4 procentų metinio Sporto rėmimo fondo biudžeto. Sporto rėmimo fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems sporto projektams finansuoti.
Vyriausybė Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamiems sporto projektams gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį iš kitų šaltinių“. Sporto įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Švietimo mainų paramos fondas atlieka šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra – šio straipsnio 1 dalies
lėšomis, atranką, vadovaudamiesi Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, ir teikia išvadas sporto projektų komisijai dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo, vykdo atrinktų sporto projektų įgyvendinimo priežiūrą, įgyvendina kitas šiame įstatyme ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos apraše nustatytas funkcijas.“ Sporto įstatymo 17 straipsnio 7 dalis nustatyto, kad „Sporto projektų komisijos institucinę sudėtį nustato ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Į sporto projektų komisiją įtraukiami valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir sporto organizacijų atstovai. Vieną atstovą į sporto projektų komisijos narius turi teisę deleguoti olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija.
Po vieną bendrą atstovą į sporto projektų komisijos narius turi teisę deleguoti: 1) neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos; 2) fizinį aktyvumą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip
Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos; 4) šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytus kriterijus atitinkančios sporto šakų federacijos.“ Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių organizavimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu sporto varžybomis vykdymu.
Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas, numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus.“ Sporto įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su aukšto meistriškumo sporto programomis susijusią informaciją: programas pateikusių subjektų sąrašus, programų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, programų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie programų įgyvendinimo rezultatus, valstybės biudžeto lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.“ Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nurodyta, kad sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi sporto šakos federacijos interneto svetainėje skelbti (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus, jeigu sporto šakos federacija tokius yra nustačiusi), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, aukšto meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, aukšto meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas.
Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas, numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus.“ Sporto įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su aukšto meistriškumo sporto programomis susijusią informaciją: programas pateikusių subjektų sąrašus, programų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, programų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie programų įgyvendinimo rezultatus, valstybės biudžeto lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.“ Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nurodyta, kad sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi sporto šakos federacijos interneto svetainėje skelbti (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus, jeigu sporto šakos federacija tokius yra nustačiusi), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, aukšto meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, aukšto meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas. Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad sporto šakos federacijai skiriama valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, jeigu „sporto šakos federacijos steigimo ar kituose dokumentuose yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant maksimalų galimą iš eilės einančių kadencijų skaičių tam pačiam asmeniui.“ Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad valstybės biudžeto lėšos sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu „juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo vadovas, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai arba už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veiklas.“ Sporto įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kokiose aukšto meistriškumo sporto varžybose ir kokias vietas jose turi užimti sportininkas, kad įgytų teisę kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją.
Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad sporto šakos federacijai skiriama valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, jeigu „sporto šakos federacijos steigimo ar kituose dokumentuose yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant maksimalų galimą iš eilės einančių kadencijų skaičių tam pačiam asmeniui.“ Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad valstybės biudžeto lėšos sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu „juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo vadovas, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai arba už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veiklas.“ Sporto įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kokiose aukšto meistriškumo sporto varžybose ir kokias vietas jose turi užimti sportininkas, kad įgytų teisę kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją. Sporto įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti valstybės stipendijų dydžiai už užimtą atitinkamą vietą aukšto meistriškumo sporto varžybose.
Sporto įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad „Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–3 vietos, pasaulio čempionatų, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos.“ Sporto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad „Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 4–16 vietos, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių ar pasaulio čempionatų 2–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 2, 3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti
stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos.
Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki tos dienos, kol sueis 4 metų terminas skaičiuojant nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos.“ Sporto įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad „Sportininkas, tapęs pasaulio čempionatų 7–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 1–6 vietos, Europos jaunimo čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti iki kito tos pačios kategorijos sporto renginio, kuris vyksta po to sporto renginio, kuriame buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metus, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos.
Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki tos dienos, kol sueis 4 metų terminas skaičiuojant nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos.“ Sporto įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad „Sportininkas, tapęs pasaulio čempionatų 7–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 1–6 vietos, Europos jaunimo čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti iki kito tos pačios kategorijos sporto renginio, kuris vyksta po to sporto renginio, kuriame buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metus, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki kito tos pačios kategorijos sporto renginio, kuris vyksta po to sporto renginio, kuriame buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos).“ Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
straipsnyje, kuriame išdėstytas Sporto įstatymo 6 straipsnis, yra nurodytos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetencijos sporto srityje: „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės sporto politiką, dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą dėl sporto politikos strateginių tikslų ir
(arba) pažangos uždavinių nustatymo, rengia sporto politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.“. Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3099 2 straipsnyje, kuriame išdėstytas Sporto įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pakeitimas, yra nurodytos Nacionalinės sporto tarybos kompetencijos: „Nacionalinė sporto taryba svarsto sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijus, kitus sporto sričių plėtros klausimus.“ Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3099 3 straipsnyje, kuriame išdėstytas Sporto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimas, nurodyta, kad savivaldybės taryba „atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą strateginių sporto šakų sąrašą, vietos bendruomenės poreikius, suplanuoja savivaldybės sporto plėtros priemones ir projektus, nustato savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas sporto sritis, skatina viešą ir privačią partnerystę sporto srityje.“
rezultatų laukiama.
Sporto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta Aukšto meistriškumo sporto sąvoka neleidžia tiksliai identifikuoti, kurios sporto šakos federacijos veiklos yra priskirtinos aukšto meistriškumo sportui ir atitinkamai skirti lėšas, vadovaujantis Sporto įstatymo 18 straipsnio nuostatomis. Skiriant valstybės lėšas aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti siekiama jas skirti tikslingai Nacionalinės pažangos plano projekte (https://lrv.lt/lt/aktuali-informacija/xvii-vyriausybe/strateginis-valdymas/lietuvos-pazanga-kaip-jos-siekiame) nustatytam uždaviniui „Siekti gausinti aukščiausius Lietuvos sporto pasiekimus“ įgyvendinti, t. y. toms sporto šakų federacijų veiklų sritims, kurios tiesiogiai naudojamos siekiant aukščiausių sportininkų laimėjimų (t. y. laimėjimų Europos ir pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse). Sąvokos tikslinimas, nurodant kad aukšto meistriškumo sportas yra tik „jaunių, jaunimo ir suaugusių“ pasiekimai, leistų koncentruoti valstybės biudžeto lėšas jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų sportininkų pasirengimui dalyvauti aukščiausio rango varžybose. Siekiama aiškiau apibrėžti, kad aukšto meistriškumo sportas, kuriam plėtoti skiriamos valstybė biudžeto lėšos, yra ne visų asmenų sportinė veikla, bet tų, kurie jau tikslingai ir sąmoningai renkasi sportininko karjerą, tų, kurių fiziniai duomenys, sveikatos lygis leidžia nuosekliai treniruotis, kurie nuolat dalyvauja aukšto meistriškumo sporto varžybose, su kuriais sporto šakos federacija sieja sporto šakos populiarinimą ir pan.
Sporto įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje siūloma keisti, kad Aukšto meistriškumo sporto programa tai ne „vienų kalendorinių metų trukmės aukšto meistriškumo sporto planavimo dokumentas, kuriame nurodomi juridinio asmens veiklos, nustatytos įstatuose (nuostatuose, statute ar kitame steigimo dokumente), tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, priemonių terminai, lėšų poreikis šio dokumento įgyvendinimo laikotarpiu ir planuojami šių lėšų šaltiniai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, jų reikšmės“, bet ketverių metų dokumentas. Toks laikotarpis pasirinktas siejant jį su ketverių metų olimpiniu ciklu. Taip pat pastebėtina, kad valstybės institucijų strateginio planavimo dokumentų trukmė ilgėja iki trejų metų. Siekiant įgyvendinti Nacionalinės pažangos plano projekto uždavinį „Siekti gausinti aukščiausius Lietuvos sporto pasiekimus“, įvertinant tai, kad pasirengti aukščiausio rango varžyboms reikalingi ne vieni metai, taip pat siekiant vertinti, ar sporto šakų federacijų planai yra nuoseklūs, būtina matyti ne vienų metų aukšto meistriškumo sporto programą. Sporto įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje siekiama pakeisti sąvoką „Aukšto meistriškumo sporto varžybos“ ir suderinti ją su siūlomu sąvokos „Aukšto meistriškumo sportas“ pakeitimu.
Siūloma papildant nuostatomis, kad dėl meistriškumo lygmens varžybos yra laikomos aukšto meistriškumo sporto varžybomis bei nurodyti, kad jeigu sporto šakoje yra keletas divizionų, tai aktualiausiomis ir vertingiausiomis, labiausiai atitinkančiomis Nacionalinės pažangos plano projekte nurodytą uždavinį yra aukščiausio diviziono jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų amžiaus (išskyrus veteranų amžiaus grupę) grupės Lietuvos čempionatas ar tarptautinių subjektų organizuojamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės (pasaulio ar Europos) sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių. Siūloma pakeisti Sporto įstatymo 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Sporto šaka – sporto sritis, besiskirianti nuo kitų
savitomis taisyklėmis, sportinės kovos metodais, technikos ir taktikos veiksmais, inventoriumi bei erdve, kurioje sportuojama. Sporto šakos skirstymą į disciplinas ir rungtis nustato tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija.“ Pasiūlymas susijęs su aukščiau nurodytu tikslu – aiškiai išskirti kuri sporto šakos plėtros dalis yra finansuojama vadovaujantis Sporto įstatymo
šaka – tai visuma, apimanti aukšto meistriškumo sportą ir mėgėjų sportą. Sporto šaka taip pat pasižymi piramidės principu, kurį, kaip sporto ypatumą, įvardija ir Europos Sąjunga. Sporto šakos „piramidės“ pagrindą sudaro fizinio aktyvumo veiklos, o aukštesnis lygis – aukšto meistriškumo sportas. Tik turint daug fiziškai aktyvių gyventojų galima atrinkti talentingiausius ir juos toliau kreipti sportinio meistriškumo keliu. Sporto įstatyme siūloma atsisakyti sąvokos „strateginė sporto šaka“, t. y. pripažinti netekusia galios Sporto įstatymo 2 straipsnio 23 dalį.
Manytina, kad sporto šakų svarbą, populiarumą parodo jų pasiekti rezultatai ir rezultatų įvertinimas finansine išraiška. Kiekvienais metais, vadovaujantis Sporto įstatymo 18 ir 19 straipsniuose nustatyta tvarka, suvedami sporto šakų duomenys. Sporto įstatyme sąvoka „strateginės sporto šakos“ paminima tik keliais atvejais: Nacionalinė sporto taryba svarsto <...> sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijus, <...> (Sporto įstatymo 7 str. 2 dalis); į strateginių sporto šakų sąrašą atsižvelgia savivaldybių tarybos (Sporto įstatymo 8 str. 1 dalies 1 punktas). Šiuo metu galiojantys strateginių sporto šakų kriterijai siejami tik su pasiekimais aukščiausio rango varžybose, tačiau niekaip nėra vertinama planuojama sporto šakų plėtra ar jos perspektyvos. Manytina, kad šiuo metu sporto įstatyme naudojama sąvoka nėra tikslinga, o sporto šakų pasiekimus ir jų plėtros galimybes galima vertinti pasitelkiant kelių metų aukšto meistriškumo sporto plėtros programas bei sporto šakų realius pasiekimus jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų sportininkų grupėse. Pripažinus netekusia galios nurodytą sąvoką, savivaldybių tarybos galės atsižvelgti ne tik į valstybės strateginio planavimo dokumentus sporto srityje, bet, tikėtina, daugiausiai į vietos visuomenės poreikius. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus dėl sąvokos „strateginė sporto šaka“ panaikinimo, atitinkamai turi būti tikslinami Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3099 2 ir 3 straipsniai, kuriuose minimos strateginės sporto šakos. Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-3099 1 straipsnį ir nurodyti, „kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės sporto politiką, dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą dėl sporto politikos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių nustatymo, rengia sporto politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, steigia ir valdo žinybinį sporto registrą.“ Pažymėtina, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suinteresuotoms institucijoms yra pateikusi išvadoms gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Sporto registro įsteigimo, Sporto registro nuostatų patvirtinimo ir Sporto registro veiklos pradžios nustatymo“ projektą. Sporto įstatymo 5 straipsnyje aptariama valstybės sporto stebėsena, tačiau Sporto įstatyme nėra reglamentuojama, kad veiks Sporto registras, taip pat į tai, kad sporto organizacijos, kurios nėra susijusios pavaldumo ryšiais, teiks Sporto registrui duomenis, bei siekiant aiškumo, siūloma įtvirtinti nuostatą apie steigiamą sporto registrą. Sporto registre kaupiami duomenys leistų plačiau matyti esamą situaciją, pagrįsti priimamus sprendimus duomenimis. Sporto statistinių duomenų kaupimas Sporto registre teiktų naudą visoms sporto organizacijoms – nuasmeninti statistiniai duomenys būtų prieinami visoms sporto organizacijomis. Kaip pavyzdį galima paminėti Estijos sporto registrą (https://www.spordiregister.ee/en/main), kuris veikia jau mažiausiai 10 metų. Sporto registro kūrimas ir veikla bus finansuojami iš Ministerijai numatytų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, valstybės finansams neigiamo poveikio nesukels. Sporto įstatymo 10 straipsnį siūloma dėstyti nauja redakcija. Toks pasiūlymas susijęs su sportininkų teisių gynimu, pareigų bei jų ryšių su sporto šakų federacijomis įtvirtinimu. Daugelis sporto šakų federacijų neturi su sportininkais jokių sutarčių.
Sportininkai nėra sporto šakų federacijų nariai, tačiau visiškai priklauso nuo federacijos valios. Sporto šakų federacijos tik tvirtina rinktinių sąrašus, tačiau toks santykis nėra pakankamas siekiant užtikrinti ir sportininkų teises. Daugelis sporto šakų federacijų neturi su sportininkais jokių sutarčių, sportininkai negauna oficialaus atlygio pagal sutartį, sportininkams kyla neaiškumų ir sunkumų, pavyzdžiui, neaišku, kaip sprendžiama dėl privalomo sveikatos draudimo mokesčio mokėjimo, sportininko sveikatos tikrinimo, kokios sąlygos esant vaiko priežiūros atostogose ir kt. Susitarimai būdingi komandinių sporto šakų atstovams, tačiau ne individualioms sporto šakoms, nes nėra išvystyta sporto klubų sistema. Sporto veiklos sutartyje sportininkas ir sporto šakos federacija susitartų dėl atitinkamų teisių ir pareigų bei atsakomybių. Bet kokiu atveju, kai sportininkas yra įtrauktas į nacionalinės rinktinės narius, tarp sporto šakos federacijos ir sportininko klostosi tam tikri santykiai, kurių nereglamentavus ir nesant sporto veiklos sutarties, bendradarbiavimas vyksta, tačiau jis yra žodinis. Rašytinis susitarimas tarp sporto šakos federacijos ir sportininko leistų susitarti atlikti arba neatlikti tam tikrų veiksmų (pvz., pasirengimą tam tikro rango varžyboms ir dalyvavimą jose), tvarką ir pareigą šalims informuoti vienai kitą apie sutarties vykdymo eigą, aiškiai apibrėžti bendradarbiavimo principus ir tvarką. Kiekvienas sportininkas ir sporto šakos federacija tarp jų susiklosčiusius santykius aptartų sporto veiklos sutartyje – kiek detaliai arba kokie atvejai būtų aptarti sporto veiklos sutartyje, priklausytų nuo kiekvienos situacijos. Nuo to, kaip būtų susitarta sporto veiklos sutartyje, priklausytų ir kitų paslaugų pasirinkimas ar sutarčių sudarymas (pavyzdžiui, bendradarbiavimas su treneriais).
Tas yra svarbu ne tik šalims, bet ir bendrai siekiant aukščiausių rezultatų ir Nacionalinės pažangos plano projekte numatytų uždavinių. Siekiant aiškumo ir išvengti skirtingų interpretacijų, siūloma patikslinti Sporto įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad sporto veiklos sutartį sudaro tik sportininkai, taip pat žodį „teisėjas“ pakeisti žodžiais „sporto teisėjas“, siekiant išvengti painiavos, pavyzdžiui, su teisminės valdžios atstovais – teisėjais. Siūloma pakeisti Sporto įstatymo
dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu, instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas. Pasiūlymas papildyti nurodytą straipsnį siejamas su tuo, kad 11 straipsnyje nurodytiems asmenims gali būti taikomos ir sportinės sankcijos (ne tik administracinės ar baudžiamos), kurias paskiria sporto šakos federacija arba nacionalinė antidopingo organizacija. Pagal Antidopingo konvencijos 9 straipsnį „Valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi priemonių ar skatina sporto organizacijas ir antidopingo organizacijas priimti priemones, įskaitant sankcijas ar nuobaudas, skirtas sportininko pagalbiniam personalui, kuris pažeidžia antidopingo taisykles ar įvykdo kitą su dopingo vartojimu sporte susijusį pažeidimą.“ Lietuva taip pat ratifikavo Tarptautinę konvenciją prieš dopingo vartojimą sporte, kuria pripažino Pasaulinį antidopingo kodeksą. Pagal šio kodekso nuostatas – sportinė sankcija – diskvalifikacija už antidopingo taisyklių pažeidimą gali būti paskiriama ne tik sportininkui, bet ir bet kuriam jo aplinkos asmeniui: „10.12 Statusas diskvalifikacijos laikotarpiu.
Joks diskvalifikuotas sportininkas ar kitas asmuo per diskvalifikacijos laikotarpį jokiu būdu negali dalyvauti jokiose varžybose ar veikloje (išskyrus patvirtintas švietimo antidopingo srityje ar reabilitacijos programas), kurias įgalioja organizuoti ar organizuoja bet kuri pasirašiusioji šalis, pasirašiusiai šaliai priklausanti organizacija arba pasirašiusiosios šalies organizacijai priklausantis klubas ar kita organizacija, ar varžybose, kurias įgalioja organizuoti ar organizuoja bet kokia profesionalų lyga ar kita tarptautinio arba nacionalinio lygmens renginių organizacija, taip pat bet kokioje kitoje prestižinėje arba nacionalinio lygmens sporto veikloje, kurią finansuoja Vyriausybės įstaiga.“ Lietuva 2014 m. pasirašė ir Kovos su manipuliavimu sporto varžybomis konvenciją, kurią planuojama ratifikuoti. Jau pasirašius šią konvenciją buvo priimti Lietuvos baudžiamojo kodekso pakeitimai (Baudžiamojo kodekso 182¹straipsnis. Manipuliavimas sporto varžybomis), tačiau, atsižvelgiant į sporto šakų federacijų taisykles, už manipuliavimą sporto varžybomis gali būti skiriamos ir sportinės sankcijos. Manytina, kad analogiškai, kaip ir pažeidus antidopingo taisykles, jeigu nėra paskiriama jokia nuobauda pagal Baudžiamąjį kodeksą, paskyrus sportinę sankciją, tokiems asmenis neturi būti leidžiama dirbti sporto srityje. Sporto įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyti analogiški draudimai dirbti treneriais, kaip Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme numatyti ribojimai dirbti mokytoju.
Sporto įstaigose dirbantys asmenys – treneriai ne visuomet yra pedagogai, todėl atsižvelgiant į tai, kad treneriai dirba su nepilnamečiais, jiems turi siūloma nustatyti draudimą dirbti, jeigu asmenys „teisti už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas; kurie piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.“ Siūloma pripažinti netekusia galios Sporto įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, nes nuostatos dėl neformalaus švietimo įtvirtintos Švietimo įstatyme ir siūloma neformalaus švietimo nuostatų, kurios niekuo nesiskiria sporto srityje nuo kitų sričių neformalaus švietimo reglamentavimo, nustatyti tik Švietimo įstatyme, tuo pačiu išvengiant dviejų įstatymų konkurencijos.
Siūloma patikslinti Sporto įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad „Sportininkų, kurie per paskutinius 2 metus iki kreipimosi dėl sveikatos tikrinimo išvados į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dalyvavo kultivuojamos sporto šakos nacionaliniame čempionate ar tarptautinėse sporto varžybose, kurios yra tos sporto šakos sporto varžybų sistemos sudedamoji dalis ir kurios yra įtrauktos į tarptautinės (pasaulio ar Europos) sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, ir šiame straipsnyje nurodytų nepilnamečių asmenų sveikatos tikrinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, jeigu kultivuojamos (ketinamos kultivuoti) sporto šakos tarptautinė federacija yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą.“ Pasiūlymas susijęs su tuo, kad Lietuvos sporto medicinos centre vykdoma veikla apmokama naudojant valstybės biudžeto lėšas (skirtas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai), bet ne Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšos.
Lietuvos sporto medicinos centras nemokamai teikia sveikatos priežiūros paslaugas šiems asmenims: sporto pratybas lankantiems ir (ar) sporto varžybose dalyvaujantiems nepilnamečiams sportininkams, kurie privalo periodiškai tikrintis sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose; sportininkams, kurie per paskutinius 2 metus dalyvavo kultivuojamos sporto šakos nacionaliniame čempionate ar tarptautinėse sporto varžybose, kurios yra tos sporto šakos sporto varžybų sistemos sudedamoji dalis, jeigu kultivuojamos (ketinamos kultivuoti) sporto šakos tarptautinė federacija yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą. Siūlomas papildymas nurodant konkrečias tam tikro lygio varžybas leistų kontroliuoti besikreipiančių srautus ir tuo pačiu efektyviau naudoti valstybė biudžeto lėšas.
Siūloma pakeisti Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalį ir joje nurodytas sporto projektų finansuojamas sritis susiaurinti, t. y. palikti tris: 1) fizinio aktyvumo veiklas, skatinančias fizinio aktyvumo plėtrą; 2) sporto šakų plėtros ir tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimo (išskyrus Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytas veiklas); 3) esamų sporto bazių pagerinimą. Sporto rėmimo fondo lėšomis nebūtų galima finansuoti jokių kitų aukšto meistriškumo sporto veiklų, išskyrus tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimą. Šiuo metu galiojančiame Sporto įstatyme nurodytos 5 veiklų sritys, kurių atskyrimas nuo fizinio aktyvumo veiklų sukelia daug netikslumų: sporto inventoriaus įsigijimas, pats savaime, kuomet jis nėra fizinio aktyvumo įrankis; arba sporto renginiai – jie taip pat turi būti tiesiogiai susiję su fizinio aktyvumo skatinimu ir pan., neturėtų būti Sporto rėmimo fondo objektu, nes kaip atskiri veiksmai nesukuria laukiamo rezultato, t. y. vien įrangos įsigijimas neskatina gyventojų reguliariai mankštintis. Daugelis teikiamų projektų Sporto rėmimo fondui apima ne vienos rūšies veiklas, pvz.: ne tik įrangos įsigijimą, bet ir trenerio veiklas apmokant lankytojus, vėliau lankytojų veiklos susijusios su tos įrangos naudojimu ir pan. įvertinus nurodytus motyvus, siūloma sujungti tris sritis: (1) sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimą; 2) sporto renginių organizavimą;
3) asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimą ir sporto informacijos sklaidą; į vieną – „fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“.
Sporto rėmimo fondui paraiškas teikia kelių rūšių organizacijos, tačiau svarbiausi veikėjai sporto srityje – nevyriausybinės sporto organizacijos (asociacijos, klubai, bendruomenės ir kt.) bei sporto šakų federacijos. Pirmųjų tikslas labiau orientuotas į gyventojų, asmenų fizinio aktyvumo veiklą, o sporto šakų federacijų tikslas – plėtoti sporto šaką. Sporto šakos plėtojimas apima visas amžiaus grupes, tačiau aukšto meistriškumo sportas
Aukšto meistriškumo sportas – orientuotas į aukščiausius sportinius pasiekimus būtų finansuojamas vadovaujantis Sporto įstatymo 18 ir 19 straipsnių nuostatomis, sporto šakų federacijų veikla, susijusi su vaikų sportu, veteranų sportu ar panašios veiklos, neorientuotos į pasiekimų sportą, būtų finansuojama Sporto įstatymo 17 str. nustatyta tvarka, išskyrus aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimą ir sporto šakų plėtrą. Į šią sritį paraiškas galėtų teikti tik sporto šakų federacijos arba jų nariai. Veiklų, susijusių su sporto šakų plėtra, ir fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, atskyrimas yra sprendžiamas per sporto projektus teikiančius subjektus, t. y. sporto projektus, susijusius su sporto šakų plėtra, galėtų teikti tik sporto šakų federacijos ir (arba) jų nariai. Pagal Sporto įstatymo 16 straipsnį planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus sporto projektams įgyvendinti skiriamas didesnis procentas praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Bendras Sporto rėmimo fondo biudžetas 2019 m. sudarė 13,663 mln. Eur, 2020 – 17, 533 mln. Eur, o 2021 m. – 21,408 mln. Eur . Kasmet Lietuvoje organizuojami dideli sporto renginiai: Europos, pasaulio čempionatai, taurės etapai ir pan., kuriuos prašoma finansuoti ir valstybės biudžeto lėšomis. Iki 2019 m. įsigaliojant naujam Sporto įstatymui tarptautinių sporto renginių organizavimui Lietuvoje (pvz., Europos, pasaulio įvairių amžiaus kategorijų čempionatų, taurių etapams ir pan.) Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbdavo konkursą ir per biudžetinius metus skirdavo šiam tikslui apie 300 000 Eur (šiomis lėšomis būdavo finansuojama apie 8–10 sporto renginių per metus).
Tam tikrais išskirtiniais atvejais didelių sporto renginių organizavimui būdavo skiriamos lėšos išskiriant tikslinį finansavimą asignavimų valdytojo programose. Didelių sporto renginių organizatoriai susiduria su šiais iššūkiais: 1) paraiškos organizuoti tarptautinį sporto renginį tarptautinėms sporto šakų federacijoms yra teikiamos prieš 4–5 metus, o metinis valstybės biudžeto lėšų planavimas garantuoja finansavimą tik vieniems biudžetiniams (kalendoriniams) metams; 2) teikiant paraišką organizuoti tarptautinį sporto renginį tarptautinės sporto šakų federacijos dažniausiai prašo patvirtinti valstybės prisidėjimą garantiniu raštu, kartais prašoma nurodyti ir konkretų prisidėjimo dydį; 3) valstybės institucijų vadovų pasikeitimai sudaro galimybę atsirasti informacinėms spragoms, ne visada garantuojamas sėkmingas ir sklandus informacijos apie prisiimtus organizacinius ir finansinius įsipareigojimus perdavimas. Siūlomas Sporto įstatymo pakeitimas leistų eliminuoti nurodytus iššūkius ir garantuotų potencialių tarptautinių sporto renginių organizatoriams ne tik išankstinį organizacinį ir finansinį, bet ir ilgalaikį (ketverių metų) palaikymą. Tuo pačiu būtų užtikrinamas ir lėšų, reikalingų tarptautiniams sporto renginiams organizuoti, finansinės naštos išskaidymas ketverių metų laikotarpiui (t. y. apytiksliai iki 2 mln. Eur per ketverius metus).
Eur per ketverius metus). Į tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimo Lietuvoje kryptį pateikti sporto projektai būtų atrenkami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, nes šių projektų įgyvendinimas susijęs ne tik su varžybų organizavimu, bet ir su savivaldybių veikla, užsieniečių atvykimu, Lietuvos įvaizdžio formavimu ir pan. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo 2019 m. spalio 22 d. išvadoje Nr. 4-01-8995 pateiktus siūlymus siekiant išvengti ydingos praktikos, kai tam pačiam pareiškėjui į kelias Sporto rėmimo fondo finansuojamas sritis pateikus sporto projektus iš Sporto rėmimo fondo gali būti skirtas finansavimas už iš esmės identiškas veiklas, siūloma papildyti Sporto įstatymo 17 straipsnį nauja 2 dalimi ir nustatyti, kad pareiškėjas gali teikti vieną paraišką Sporto rėmimo fondui vieno kvietimo metu. Dėl tos pačios esamos sporto bazės pagerinimo Sporto rėmimo fondui vieno kvietimo metu gali būti pateikta viena paraiška. Reikalavimas teikti vieną parašką vienai Sporto rėmimo fondo finansuojamai sričiai taikomas ir šiuo metu – įtvirtintas Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos apraše, patvirtintame Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, tačiau Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu nėra pakankamas. Siūloma tikslinti Sporto įstatymo 17 straipsnio buvusias
Respublikos strateginio valdymo įstatymu Nr. XIII-3096 nustatytu reglamentavimu, ir nurodyti, kad „3.
Sporto projektų finansavimo Sporto rėmimo fondo lėšomis tvarką, Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas ir Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalį, nustato Vyriausybė. Sporto rėmimo fondo administravimui skirtos lėšos negali viršyti
negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems sporto projektams finansuoti. Vyriausybė Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamiems sporto projektams gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį iš kitų šaltinių.“ ir „6. Švietimo mainų paramos fondas atlieka šio straipsnio
agentūra – šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų sporto projektų, finansuojamų Sporto rėmimo fondo lėšomis, atranką ir teikia išvadas sporto projektų komisijai dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo, išskyrus dėl šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų sporto projektų, vykdo atrinktų sporto projektų įgyvendinimo priežiūrą, įgyvendina kitas šiame įstatyme ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos apraše nustatytas funkcijas. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyti sporto projektai atrenkami Vyriausybės nustatyta tvarka, o šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti sporto projektai – Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Siūloma pakeisti Sporto įstatymo 17 straipsnio 7 dalį – vietoje sporto šakų federacijų vieno bendro atstovo (Sporto įstatymo 17 straipsnio 7 dalies 4 punktas) į Sporto projektų komisiją atstovą deleguotų skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip 20 sporto šakų federacijų, kurios atitinka Sporto įstatymo 19 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Tokiu būdu Sporto projektų komisijoje būtų atstovaujamas didesnis skaičius sporto šakų federacijų.
Siekiant išvengti valstybės biudžeto lėšų dubliavimo, siūloma patikslinti Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, nebūtų finansuojamas tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimas, nes, kaip minėta anksčiau, tokių varžybų organizavimas būtų finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir nustatyti, kad sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio
interneto svetainėje skelbti einamųjų kalendorinių metų: federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus, jeigu sporto šakos federacija tokius yra nustačiusi), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas). Siūloma keisti Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas ir nustatyti, kad sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi „sporto šakos federacijos steigimo dokumentuose yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant maksimalų galimą iš eilės einančių kadencijų skaičių tam pačiam asmeniui.“ Šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija numato, kad valdymo organų narių rotacija gali būti numatyta ir kituose dokumentuose.
Toks pasiūlymas tikslinti įstatymo nuostatą sietinas su tuo, kad pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 10 punktą asociacijos įstatuose privalo būti „valdymo organai, jų kompetencija, kolegialaus valdymo organo, jei toks organas sudaromas, narių ir pirmininko (prezidento) skyrimo (rinkimo), atšaukimo ar sudarymo tvarka, laikotarpis, kuriam kolegialus valdymo organas sudaromas;“. Valdymo organų narių veiklos laikotarpis negali būti nustatytas kituose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kad sporto šakų federacijos iki šio įstatymo pakeitimo nespėtų pakeisti steigimo dokumentų, o jų nepakeitus, negalėtų pretenduoti į 2021 m. valstybės biudžeto lėšas, skiriamas aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, ir į tai, kad sporto šakų federacijos pirmo metų ketvirčio metu šaukia asociacijos suvažiavimą, siūloma, kad pakeitimas įsigaliotų nuo 2021 m. liepos 1 d. ir visos sporto šakų federacijos turėtų galimybes pasikeisti steigimo dokumentus ir pretenduoti į 2022 m. valstybės biudžeto lėšas aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti.
Taip pat siūloma papildyti Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalį 11 punktu, nurodant papildomą nuostatą, kad sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės biudžeto lėšų Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, privalo būti atlikusi praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą. Toks papildymas sietinas su tikslu efektyviau, skaidriau ir ekonomiškiau naudoti lėšas, nes tik atliekant finansinių ataskaitų auditą visais reikšmingais atvejais tikrai ir teisingai galima pamatyti audituojamos įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal taikomus finansinės atskaitomybės reikalavimus; nustatyti, ar finansinės ataskaitos parengtos pagal teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą. Sporto šakų federacijos yra atsakingos už tam tikrą sporto šaką, rengia sportininkus, kurie atstovauja Lietuvą tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, kuria tam tikrą Lietuvos įvaizdį – tai yra labai svarbi ir atsakinga veikla. Atliekamas auditas sporto šakų federacijoms padėtų identifikuoti ir (ar) išspręsti tam tikras esamas problemas (jei tokių yra), taip pat identifikuoti tikėtinas problemas, galinčias kilti ar turėti neigiamą įtaką – tai leistų sporto šakų federacijoms efektyviau veikti, geriau identifikuoti tam tikras rizikas, didinti konkurencinį pranašumą.
Audito ataskaitų pateikimas taip pat leistų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai arba įgaliotai institucijai greičiau įvertinti sporto šakų federacijų veiklos rezultatus, skaidrumą ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad sporto šakų federacijos iki šio įstatymo pakeitimo nespėtų atlikti praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų audito, o jo neatlikusios, negalėtų pretenduoti į 2021 m. valstybės biudžeto lėšas, skiriamas aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, siūloma, kad pakeitimas įsigaliotų nuo 2021 m. liepos 1 d. ir visos sporto šakų federacijos turėtų galimybes atlikti praėjusių (t. y. 2020 metų) kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą ir pretenduoti į 2022 m. valstybės biudžeto lėšas aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti. Siūloma pakeisti Sporto įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir nurodyti, kad praėjusių kalendorinių metų veiklos išorės auditą privalo būti atlikusios ir olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalias turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti.
Siūloma papildyti Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir nustatyti draudimą, kad juridinio asmens vadovu, kolegialaus valdymo organo vadovu, asmeniu, turinčiu teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteriu (buhalteriai) ar kitu (kitais) asmeniu (asmenimis), tvarkančiu (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą, negali būti asmenimis, kurie manipuliavo sporto varžybomis, pažeidė antidopingo taisykles ir už šiuos pažeidimus jiems buvo nacionalinės antidopingo organizacijos arba atitinkamos sporto šakos federacijos sankcijos. Šio reikalavimo įtvirtinimas taip pat sietinas su aukščiau nurodytais argumentais, susijusiais su tarptautinių konvencijų – „Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte“ ir „Kovos su manipuliavimu sporto varžybomis konvencija“ įgyvendinimu. Siūloma keisti Sporto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį praplečiant sportininkų su negalia, turinčių teisę gauti valstybės stipendiją už tam tikrus sportinius pasiekimus, ratą. Lietuvos sportininkų aukščiausio rango varžybų pasiekimų skaičius pastaraisiais metais mažėja, mažėjo ir olimpinių bei paralimpinių rinktinių dydžiai: Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse dalyvavo 61 sportininkas ir 17 sportininkų su negalia, Atėnuose atitinkamai – 59 ir 20, Pekine – 71 ir 26, Rio de Ženeire – 67 ir 13, o Tokijo žaidynėse – 22 ir 7.
Sportininkų su negalia skaičius palyginti nedidelis Lietuvoje ir tam, kad jie išliktų sporte, kuriam reikia daug pastangų, jaunus sportininkus reikia skatinti, o tuo pačiu palaikyti jų pasirinkimą eiti aukšto meistriškumo sportininkų keliu. Šiuo metu galiojančiame Sporto įstatyme nurodyta, kad sportininkų ir sportininkų su negalia pasiekimai stipendijai gauti vertinami skirtingai, tačiau, siekiant skatinti jaunus sportininkus sportuoti, ratas galinčių gauti stipendijas plečiamas.
Siūloma skirti stipendijas, jeigu sportininkas tapo: „1) olimpinių žaidynių ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio čempionatas) 1–16 vietos laimėtoju;
2) paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių, į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio neįgaliųjų čempionatas) 1–8 vietos laimėtoju;
3) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos Europos čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą (toliau – Europos čempionatas) ar Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo čempionatas), jaunimo olimpinių žaidynių 1–6 vietos laimėtoju;
4) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties Europos (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (Europos neįgaliųjų) reitinge, jeigu tos sporto šakos Europos neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) čempionato (toliau – Europos neįgaliųjų čempionatas), pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatas) ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos jaunimo čempionatų 1–3 vietos laimėtoju;
5) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatas) 1 vietos laimėtoju.“ Siūloma keisti Sporto įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyti valstybės stipendijų dydžiai sportininkams (įskaitant ir sportininkus su negalia).
Siūloma skirti stipendijas, jeigu sportininkas tapo: „1) olimpinių žaidynių ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio čempionatas) 1–16 vietos laimėtoju;
2) paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių, į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio neįgaliųjų čempionatas) 1–8 vietos laimėtoju;
3) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos Europos čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą (toliau – Europos čempionatas) ar Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo čempionatas), jaunimo olimpinių žaidynių 1–6 vietos laimėtoju;
4) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties Europos (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (Europos neįgaliųjų) reitinge, jeigu tos sporto šakos Europos neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) čempionato (toliau – Europos neįgaliųjų čempionatas), pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatas) ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos jaunimo čempionatų 1–3 vietos laimėtoju;
5) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatas) 1 vietos laimėtoju.“ Siūloma keisti Sporto įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyti valstybės stipendijų dydžiai sportininkams (įskaitant ir sportininkus su negalia). Siūloma didinti šiuo metu sportuojantiems sportininkams skiriamas valstybės stipendijas.
Valstybės stipendija sportininkui Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokama kas mėnesį. Mažiausią stipendiją sudaro 3 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSĮ, t. y. 39 Eur) dydžio stipendija pasaulio jaunimo ir jaunimo olimpinių žaidynių 4–6 vietos laimėtojams, o neįgaliųjų Europos jaunimo – 2–3 vietos laimėtojams. Tai sudaro 117 Eur išmoką kas mėnesį. Siekiant užtikrinti, kad Lietuvą ir toliau pasaulyje garsintų sportininkai, būtina atsižvelgti į jaunų sportininkų poreikius, į jų galimybes sportuojant įgyti kitą profesiją, į jų galimybes sportuojant dirbti dar kitus darbus, tam, kad užsitikrintų pragyvenimo galimybes. Toks siūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad valstybės stipendija sportininkui yra skiriama pasiekus atitinkamą laimėjimą ir yra siejama su pasirengimu ir sąlygų sudarymu dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose – Valstybės stipendijų sportininkams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 438, 2 punkte įtvirtinta, kad valstybės stipendijų tikslas yra sudaryti optimalias sąlygas sportininkui pasirengti ir atstovauti Lietuvos Respublikai aukšto meistriškumo sporto varžybose. Sportininkų pasirengimo aukšto meistriškumo sporto varžyboms etapas esant to paties lygmens aukšto meistriškumo sporto varžyboms yra vienodas, konkurencija skiriasi kituose aukšto meistriškumo sporto varžybų etapuose, todėl pasirengimui turi būti sudarytos vienodos sąlygos. Šiuo metu Lietuvoje nustatyta minimali mėnesinė alga – 607 Eur. Suaugęs sportininkas, baigęs mokyklą ir tęsiantis sportinę karjerą, jeigu atstovauja individualiai sporto šakai, dažniausiai neturi nuolatinio atlygio šaltinio, nes klubų sistema nėra išplėtota, sportinė veikla nėra pelninga, kad sportininkas galėtų gauti pajams.
Jeigu sportininkas tampa pasaulio jaunimo ar pasaulio neįgaliųjų jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo ar Europos neįgaliųjų jaunimo čempionatų 4–6 vietos laimėtoju – jam skirtoji stipendija sudaro 507 Eur. Šiuo metu 79 sportininkams mokamos valstybės stipendijos ir tai sudaro bendrai apie 48 000 Eur per mėnesį. 10 sportininkų stipendijas gauna neterminuotai, t. y. pagal Sporto įstatymo nuostatas jie pasiekė aukščiausius laimėjimus ir, kol jie treniruojasi ir dalyvauja varžybose – jiems mokama stipendija (1 sportininkas gauna 27 BSĮ išmoką, 9 – 23 BSĮ). 11 sportininkų gauna stipendijas, kurios siekia 200 Eur (117 arba 195 Eur). Šie sportininkai – vieni perspektyviausių Lietuvos sportininkų, kurių laimėjimų sportas tik prasideda. Apie 30 sportininkų stipendijos siekia 450–580 Eur. Šie sportininkai jau startuojantys aukščiausio rango varžybose, daugelis iš jų nuolat išvykę į treniruočių stovyklas ir varžybas, studijuojantys aukštosiose mokyklose. Be aukščiau paminėtų sportininkų, kurie yra jau pasiekę laimėjimų olimpinėse žaidynėse ir gauna stipendijas neterminuotai, visi kiti gauna 600–1049 Eur stipendijas, priklauso Lietuvos sportininkų elitui ir siekia aukščiausių laimėjimų. Šiuo metu 54 sportininkai su negalia gauna valstybės stipendijas, kurių dydis priklauso nuo pasiekimo lygio. Bendrai sportininkams su negalia kiekvieną mėnesį išmokama apie 29 000 Eur. 15,10 BSĮ stipendiją gauna 35 sportininkai, 15 – 5, 13 – 3; 11,50 – 8 sportininkai, 7,50 – 4. Viso sudėjus bendrai visų 133 sportininkų valstybės stipendijos per mėnesį sudaro apie 77 000 Eur, o per metus – apie 800 000 Eur.
Siekiant skatinti jaunus sportininkus siūloma didinti stipendijas jaunimo amžiaus grupės sportininkams, taip pat suvienodinti už aukščiausius pasiekimus skiriamų stipendijų sportininkams su negalia ir kitiems sportininkams dydžius. Atsižvelgiant į tai, kad šių metų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos biudžetas jau yra suplanuotas, siūloma, kad pakeitimas įsigaliotų nuo 2021 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos Įstatymų projektų siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti įstatymai neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymų projektuose siūlomiems pakeitimams įgyvendinti naujų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. Vyriausybė, Seimui priėmus Įstatymų projektus, turės pakeisti Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2020 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“, Valstybės stipendijų sportininkams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 438 „Dėl Valstybės stipendijų sportininkams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti 2020 metais papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Priėmus įstatymų pakeitimų projektus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nebevykdytų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo konkurso, o sutaupytos lėšos (250 000 Eur per metus), kurios būdavo skiriamos šiam konkursui, būtų skiriamos papildomam valstybės stipendijų poreikiui padengti. Preliminariai valstybės stipendijoms 2021 m. galimai reikėtų apie 150 tūkst. Eur. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta, viešosios konsultacijos nevykdytos. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kuriuos reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „sportininkas“, „aukšto meistriškumo sportas“, „valstybės stipendija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 6, 7 IR 8
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime, kad vienintelės projekto 1 straipsnio dalies numeruoti nereikia. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]