Projekto lyginamasis variantas
3, 5
2020 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 3 straipsnį 3¹ dalimi: „3¹. Infekcijų plitimą ribojantis režimas – laikinas visos ar dalies švietimo įstaigos veiklos apribojimas teisės aktų, reguliuojančių žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę, nustatytais atvejais ir tvarka.“
pakeitimas
išdėstyti taip: „3) apdraustiesiems asmenims, nušalintiems nuo darbo dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų, ir šio įstatymo 11¹ straipsnio 6 dalyje nurodytiems apdraustiesiems asmenims;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomų šio įstatymo
ir neįgalių asmenų iki 21 metų priežiūrai, jeigu švietimo įstaigose įstaigoje (-se) nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas, bei šio įstatymo 11¹ straipsnio 7 dalyje nurodytų vaikų ir neįgalių asmenų iki 21 metų priežiūrai;“. 3 straipsnis. 11¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 11¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11¹straipsnis. Ligos išmokų skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei
paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną
Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, susirgo liga, dėl kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Šioje dalyje nurodytų aplinkybių buvimas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, darbdaviui pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį. 2. Ligos išmoka asmeniui, kuris serga sunkia lėtine liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių lėtinių ligų sąrašą, ir kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas turi riziką susirgti užkrečiamąja liga, dėl kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, ir dėl to tapti laikinai nedarbingas, ir jam dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės pasinaudoti sulygto darbo dirbti nuotoliniu darbu būdu arba ar jam darbdavys jam nepaskelbė prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu asmenims taikomų judėjimo, profesinės ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo apribojimų atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį iki 21 metų, ligos išmoka vaiko ar neįgalaus asmens motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko ar neįgalaus asmens priežiūros dienos. Šioje dalyje nustatytos ligos išmokos dydis yra lygus 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nurodyta ligos išmoka turinčiai (turinčiam-iam) teisę ją gauti motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui, prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai kitam asmeniui (motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui) ar globėjui) suteiktos vaiko priežiūros atostogos, nemokama, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje. 4. Jeigu dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla, asmeniui su negalia, kuriam toje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), globėjui (rūpintojui), prižiūrinčiam šioje dalyje nurodytą asmenį su negalia, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo pirmosios asmens su negalia priežiūros dienos mokama 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka. 5.
Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – pensinis amžius) sukakusiam asmeniui, kuriam toje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo sutuoktiniui, dukrai (sūnui), įdukrai (įsūniui), globėjui (rūpintojui), prižiūrinčiam šioje dalyje nurodytą pensinį amžių sukakusį asmenį, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo pirmosios pensinį amžių sukakusio asmens priežiūros dienos mokama 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka. 6. Ligos išmoka asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu lankėsi užsienio šalyje (-yse) ir dėl jo apsilankymo užsienio šalyje (-yse) jam taikoma privaloma izoliacija arba jis turėjo sąlytį su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu ir jam dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu ar darbdavys jam nepaskelbė prastovos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nustatytais atvejais ligos išmoka mokama asmeniui taikomos privalomos izoliacijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo jo atvykimo iš užsienio šalies į Lietuvos Respubliką dienos arba nuo turėto sąlyčio su sergančiu pavojinga užkrečiamąja liga asmeniu dienos.
Ligos išmoka šioje dalyje nustatytais atvejais nemokama, jei asmuo į užsienio šalį, kuri jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dieną įtraukta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą užsienio šalių, iš kurių grįžus į Lietuvos Respubliką privaloma izoliacija, sąrašą, išvyko ir joje lankėsi kitais nei profesiniais, tarnybos ir
(ar) darbo tikslais. 7. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vaikas iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomas vaikas, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantis neįgalus asmuo iki 21 metų lankėsi užsienio šalyje (-yse) be motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), budinčio globotojo ar globėjo ir dėl jo apsilankymo užsienio šalyje (-yse) jam taikoma privaloma izoliacija arba jis turėjo sąlytį su sergančiu pavojinga užkrečiamąja liga asmeniu, ligos išmoka, vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų privalomos izoliacijos laikotarpiu mokama nuo pirmosios vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų priežiūros dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, skaičiuojant atitinkamai nuo vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų atvykimo iš užsienio šalies į Lietuvos Respubliką dienos arba nuo jo turėto sąlyčio su sergančiu pavojinga užkrečiamąja liga asmeniu dienos, lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vaikas iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomas vaikas, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantis neįgalus asmuo iki 21 metų lankėsi užsienio šalyje (-yse) be motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), budinčio globotojo ar globėjo ir dėl jo apsilankymo užsienio šalyje (-yse) jam taikoma privaloma izoliacija arba jis turėjo sąlytį su sergančiu pavojinga užkrečiamąja liga asmeniu, ligos išmoka, vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų privalomos izoliacijos laikotarpiu mokama nuo pirmosios vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų priežiūros dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, skaičiuojant atitinkamai nuo vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų atvykimo iš užsienio šalies į Lietuvos Respubliką dienos arba nuo jo turėto sąlyčio su sergančiu pavojinga užkrečiamąja liga asmeniu dienos, lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nustatytais atvejais ligos išmoka nemokama, jei vaikas iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomas vaikas, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantis neįgalus asmuo iki 21 metų išvyko į užsienio šalį, kuri jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dieną įtraukta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą užsienio šalių, iš kurių grįžus į Lietuvos Respubliką privaloma izoliacija, sąrašą. 8.
ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vaiko iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomo vaiko, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokančio neįgalaus asmens iki 21 metų lankomoje švietimo įstaigoje dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė jį prižiūrėti, ligos išmoka, vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama infekcijų plitimą ribojančio režimo laikotarpiu nuo nurodyto režimo vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų lankomoje švietimo įstaigoje nustatymo dienos, yra lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 6. 9. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju asmeniui, turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, ligos išmoka skiriama ne anksčiau, kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbimo dienos, ir mokama iki jo darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Ligos išmokos šiame straipsnyje šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims, turintiems teisę jas gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, skiriamos ne anksčiau, kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos, ir mokamos, už laikotarpį, ne ilgesnį kaip iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju asmeniui, turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, ligos išmoka skiriama ne anksčiau, kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbimo dienos, ir mokama iki jo darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Ligos išmokos šio straipsnio 6–8 dalyse nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims, turintiems teisę jas gauti šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, skiriamos ne anksčiau, kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbimo dienos, ir mokamos už laikotarpį, ne ilgesnį kaip iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ir karantiną. 7. 10. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju ligos išmoka po asmens, turinčio teisę ją gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui mokama iki jo darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.
Ligos išmokos šio straipsnio 2–5 8 dalyse nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims, turintiems teisę jas gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui mokamos ne ilgiau kaip 5 kalendorines dienas, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos. 8. 11. Asmenims, turintiems teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu ligos išmoka šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 11¹ straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais mokama netaikant šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų. Asmenims, turintiems teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu ligos išmoka šio įstatymo 11¹ straipsnio 1 ir 6 dalyje nustatytu atveju dalyse nustatytais atvejais mokama netaikant šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.“
Įstatymo taikymas Įsigaliojus šiam įstatymui, šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 11¹ straipsnio 6–8 dalyse nustatytus reikalavimus atitinkantiems asmenims, turintiems teisę gauti ligos socialinio draudimo išmoką Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, ligos socialinio draudimo išmokos skiriamos ir mokamos pagal nedarbingumo pažymėjimus, išduotus už laikotarpį nuo karantino režimo, nustatyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, termino pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Papildyti 3 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Infekcijų plitimą ribojantis režimas –
laikinas visos ar dalies švietimo įstaigos veiklos apribojimas teisės aktų, reguliuojančių žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę, nustatytais atvejais ir tvarka.“
pakeitimas
straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) apdraustiesiems asmenims, nušalintiems nuo darbo dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų, ir šio įstatymo 11¹ straipsnio 6 dalyje nurodytiems apdraustiesiems asmenims;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomų šio įstatymo
ir neįgalių asmenų iki 21 metų priežiūrai, jeigu švietimo įstaigoje (įstaigose) nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas, bei šio įstatymo 11¹ straipsnio 7 dalyje nurodytų vaikų ir neįgalių asmenų iki 21 metų priežiūrai;“. 3 straipsnis. 11¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 11¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11¹straipsnis. Ligos išmokų skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei
paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną
Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, susirgo liga, dėl kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Šioje dalyje nurodytų aplinkybių buvimas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, darbdaviui pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį. 2. Ligos išmoka asmeniui, kuris serga sunkia lėtine liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių lėtinių ligų sąrašą, ir kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas turi riziką susirgti užkrečiamąja liga, dėl kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, ir dėl to tapti laikinai nedarbingas, ir jam dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės pasinaudoti sulygto darbo dirbti nuotoliniu darbu būdu arba ar jam darbdavys jam nepaskelbė prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 3.
Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu asmenims taikomų judėjimo, profesinės ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo apribojimų atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį iki
(įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko ar neįgalaus asmens priežiūros dienos. Šioje dalyje nustatytos ligos išmokos dydis yra lygus 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nurodyta ligos išmoka turinčiai (turinčiam) teisę ją gauti motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui, prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai kitam asmeniui (motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui) ar globėjui) suteiktos vaiko priežiūros atostogos, nemokama, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje. 4. Jeigu dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla, asmeniui su negalia, kuriam toje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), globėjui (rūpintojui), prižiūrinčiam šioje dalyje nurodytą asmenį su negalia, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo pirmosios asmens su negalia priežiūros dienos mokama 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka. 5.
Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – pensinis amžius) sukakusiam asmeniui, kuriam toje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo sutuoktiniui, dukrai (sūnui), įdukrai (įsūniui), globėjui (rūpintojui), prižiūrinčiam šioje dalyje nurodytą pensinį amžių sukakusį asmenį, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo pirmosios pensinį amžių sukakusio asmens priežiūros dienos mokama 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka. 6. Ligos išmoka asmeniui, kuris Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu lankėsi užsienio šalyje (šalyse) ir dėl jo lankymosi užsienio šalyje (šalyse) jam taikoma privaloma izoliacija arba jis turėjo sąlytį su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu ir jam dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu ar darbdavys jam nepaskelbė prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nustatytais atvejais ligos išmoka mokama asmeniui taikomos privalomos izoliacijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo jo atvykimo iš užsienio šalies į Lietuvos Respubliką dienos arba nuo turėto sąlyčio su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu dienos.
Ligos išmoka šioje dalyje nustatytais atvejais nemokama, jeigu asmuo į užsienio šalį, kuri jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dieną įtraukta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą užsienio šalių, iš kurių grįžus į Lietuvos Respubliką privaloma izoliacija, sąrašą, išvyko ir joje lankėsi kitais negu profesiniais, tarnybos ir (ar) darbo tikslais. 7. Jeigu Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vaikas iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomas vaikas, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantis neįgalus asmuo iki 21 metų lankėsi užsienio šalyje (šalyse) be motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), budinčio globotojo ar globėjo ir dėl jo lankymosi užsienio šalyje (šalyse) jam taikoma privaloma izoliacija arba jis turėjo sąlytį su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, ligos išmoka, vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų privalomos izoliacijos laikotarpiu mokama nuo pirmosios vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų priežiūros dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, skaičiuojant atitinkamai nuo vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų atvykimo iš užsienio šalies į Lietuvos Respubliką dienos arba nuo jo turėto sąlyčio su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu dienos, lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Jeigu Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vaikas iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomas vaikas, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantis neįgalus asmuo iki 21 metų lankėsi užsienio šalyje (šalyse) be motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), budinčio globotojo ar globėjo ir dėl jo lankymosi užsienio šalyje (šalyse) jam taikoma privaloma izoliacija arba jis turėjo sąlytį su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, ligos išmoka, vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų privalomos izoliacijos laikotarpiu mokama nuo pirmosios vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų priežiūros dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, skaičiuojant atitinkamai nuo vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų atvykimo iš užsienio šalies į Lietuvos Respubliką dienos arba nuo jo turėto sąlyčio su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu dienos, lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nustatytais atvejais ligos išmoka nemokama, jeigu vaikas iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomas vaikas, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantis neįgalus asmuo iki 21 metų išvyko į užsienio šalį, kuri jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dieną įtraukta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą užsienio šalių, iš kurių grįžus į Lietuvos Respubliką privaloma izoliacija, sąrašą. 8.
situacijos ir (ar) karantino metu vaiko iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomo vaiko, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokančio neįgalaus asmens iki 21 metų lankomoje švietimo įstaigoje dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė jį prižiūrėti, ligos išmoka, vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama infekcijų plitimą ribojančio režimo laikotarpiu nuo tokio režimo nustatymo vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų lankomoje švietimo įstaigoje dienos, yra lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 6. 9. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju asmeniui, turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, ligos išmoka skiriama ne anksčiau kaip nuo Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbimo dienos ir mokama iki jo darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Ligos išmokos šiame straipsnyje šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims, turintiems teisę jas gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, skiriamos ne anksčiau kaip nuo Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos ir mokamos, už laikotarpį, ne ilgesnį kaip iki Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju asmeniui, turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, ligos išmoka skiriama ne anksčiau, kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbimo dienos, ir mokama iki jo darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Ligos išmokos šio straipsnio 4–8 dalyse nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims, turintiems teisę jas gauti šio įstatymo
paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbimo dienos ir mokamos už laikotarpį, ne ilgesnį kaip iki Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ir karantiną. 7. 10. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju ligos išmoka po asmens, turinčio teisę ją gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui mokama iki jo darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.
Ligos išmokos šio straipsnio 2–5 8 dalyse nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims, turintiems teisę jas gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, po asmens atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui mokamos ne ilgiau kaip 5 kalendorines dienas, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po jo atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos. 8. 11. Asmenims, turintiems teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu ligos išmoka šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 11¹ straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais mokama netaikant šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų. Asmenims, turintiems teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu ligos išmoka šio įstatymo 11¹ straipsnio
mokama netaikant šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.“
Įstatymo taikymas Įsigaliojus šiam įstatymui, šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 11¹ straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus atitinkantiems asmenims, turintiems teisę gauti ligos socialinio draudimo išmoką Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, ligos socialinio draudimo išmokos skiriamos ir mokamos pagal nedarbingumo pažymėjimus, išduotus už laikotarpį nuo karantino režimo, nustatyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, termino pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Siekiant suvaldyti dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo kilusius ir galinčius kilti neigiamus padarinius, buvo patvirtintas visas paketas priemonių, skirtų mažinti asmenims dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo kilusius ar galinčius kilti neigiamus padarinius. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 11¹ straipsnio pakeitimo įstatymu jau buvo išplėsti atvejai, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino mokamos ligos socialinio draudimo išmokos (toliau – ligos išmokos). Ekstremaliosios situacijos ir karantino pradžioje buvo stebimas ženklus išmokų gavėjų skaičiaus didėjimas (2020 m. kovo mėn. išmokas dėl vaikų priežiūros gavo 103 tūkst. asmenų, balandžio mėnesį – 118,5 tūkst., gegužės mėnesį – 57,5 tūkst. birželio – 9,8 tūkst. asmenų). 2020 metų kovo – birželio mėnesiais ligos socialinio draudimo išlaidos sudarė apie 212 mln. Eur, iš kurių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino buvo finansuota apie 112 mln. Eur. 2020 m. gegužės mėnesį jau buvo įgyvendinamos dauguma Lietuvos Respublikos Vyriausybės kovos su Covid-19 priemonių (prastovos, nuotolinis darbas, subsidijos darbo užmokesčiui, mokesčių atidėjimas ir pan.), pradėjo veikti ikimokyklinio ugdymo įstaigos, todėl ligos išmokų dėl vaikų priežiūros gavėjų skaičius sumažėjo iki 57,5 tūkst., o iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto šiems asmenims sumokėta 45 mln. Eur.
Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) duomenimis, 2020 m. liepos mėn. stabilizavosi gyventojų, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl kitų ligų, skaičius, ir nuo 58 tūkst. iki 46 tūkst. sumažėjo tėvų, gaunančių ligos išmokas už vaiko priežiūrą. 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo apie
asmenys, sergantys COVID-19 liga (koronaviruso infekcijos), privalantys izoliuotis arba slaugantys senjorus namuose. Per pirmąjį 2020 m. pusmetį buvo išduota
planuota. Iš viso nuo karantino ir ekstremaliosios situacijos pradžios išduota per
priežiūrai – beveik
32,7 Eur. Vien per tris karantino mėnesius ligos išmokų Fondo valdyba skyrė už daugiau nei 200 mln. Eur, kai, tuo tarpu, per visus 2019 m. ligos išmokoms išmokėti buvo skirta 311 mln. eurų. Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus karantiną, bet vis dar esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, prasidėjus naujiems 2020 m. mokslo metams, praktikoje atsirado situacijų, kurių neapima Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 ir 11¹ straipsniuose nustatytas ligos išmokų mokėjimo teisinis reguliavimas. Kadangi karantinas dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės nėra skelbiamas, tačiau paskutiniu metu stebimas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) susirgimų skaičiaus didėjimas (žr.
nurodytos grėsmės lieka paskelbta ekstremalioji situacija, privalomai izoliuojant atskiras klases dėl jose besimokančių vaikų galimo kontakto su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, būtina užtikrinti jų priežiūrą privalomos izoliacijos (toliau – izoliacija) laikotarpiu, taip pat siekiant išvengti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, būtina aiškiai apibrėžti sąlygas, kurioms esant ligos išmoka mokama asmenims grįžus iš COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių, nes nurodytiems asmenims taip pat taikoma izoliacija. 1 pav. COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) susirgimų ir mirčių skaičius Šaltinis: https://www.ecdc.europa.eu/en/covid-19/country-overviews Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX‑110 3,
projektas) parengtas siekiant tobulinti galiojantį teisinį reguliavimą, jame, atsižvelgiant į praktikoje paaiškėjusias aplinkybes, nustatant ligos išmokų mokėjimą suaugusio asmens, vaikų bei neįgalių asmenų iki 21 metų izoliacijos laikotarpiu bei jų lankomose švietimo įstaigose paskelbus infekcijos plitimą ribojantį režimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Visi ekstremaliosios ir (ar) karantino metu mokamų ligos išmokų mokėjimo ypatumai įtvirtinti Įstatymo 11¹ straipsnyje.
Ligos išmokos dėl suaugusiųjų izoliacijos mokamos pagal Įstatymo
infekcijų plitimą ribojantis režimas, – pagal Įstatymo 11 straipsnio 4 dalį. Izoliuojant tik tam tikrą dalį mokyklos mokinių (pvz., klasę), infekcijų plitimą ribojantis režimas nėra skelbiamas, tad nėra teisinio pagrindo mokėti ligos išmokas suaugusiems asmenims prižiūrint izoliuotus vaikus. Tad Įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nėra aptarti visi izoliacijos metu mokamų ligos išmokų mokėjimo ir nemokėjimo atvejai. Izoliacijos, taikomos asmenims grįžus iš užsienio valstybių, metu mokamų ligos išmokų mokėjimas Įstatymo 11¹straipsnyje taip pat neaptartas. Įstatyme taip pat neapibrėžta, kad laikoma infekcijų plitimą ribojančiu režimu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Įstatymo 11¹straipsnį ir aiškiai nustatyti asmenų izoliacijos laikotarpiu bei švietimo įstaigose paskelbus infekcijų plitimą ribojantį režimą mokamų ligos išmokų mokėjimo sąlygas, išimtis, mokėjimo pabaigos momentą, ligos išmokų dydžius ir:
situacijos ir (ar) karantino metu suaugusiųjų izoliacijos laikotarpiu ligos išmokas mokėti, jeigu asmuo:
užsienio šalyje (-yse) ir dėl jo apsilankymo užsienio šalyje (-yse) jam taikoma izoliacija arba
sąlytį su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu. Abiem atvejais asmeniui dėl darbo organizavimo ypatumų neturi būti galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbdavys jam nepaskelbė prastovos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju.
Ligos išmoką siūloma mokėti asmeniui taikomos izoliacijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip
Lietuvos Respubliką dienos arba nuo turėto sąlyčio su sergančiu pavojinga užkrečiamąja liga asmeniu dienos, ir ji būtų lygi 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Siekiant išvengti piktnaudžiavimų ligos išmokomis, siūloma nustatyti išimtį, kad ligos išmoka nemokama, kai asmuo į užsienio šalį, kuri jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dieną įtraukta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą užsienio šalių, iš kurių grįžus į Lietuvos Respubliką privaloma izoliacija, sąrašą, išvyko ir joje lankėsi kitais nei profesiniais, tarnybos ir (ar) darbo tikslais. 2. Ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vaikų ar neįgalių asmenų iki
iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomas vaikas, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantis neįgalus asmuo iki 21 metų:
1) lankėsi užsienio šalyje (-yse) be motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), budinčio globotojo ar globėjo ir dėl jo apsilankymo užsienio šalyje (-yse) jam taikoma privaloma izoliacija arba
2) turėjo sąlytį su sergančiu pavojinga užkrečiamąja liga asmeniu, arba
3) jo lankomoje švietimo įstaigoje nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Ligos išmokas siūloma mokėti vaikų ir neįgalių asmenų iki 21 metų motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui, atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką ar neįgalų asmenį iki 21 metų.
Ligos išmoką siūloma mokėti vaikams ar neįgaliems asmenims iki 21 metų taikomos izoliacijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, skaičiuojant atitinkamai nuo vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų atvykimo iš užsienio šalies į Lietuvos Respubliką dienos arba nuo jo turėto sąlyčio su sergančiu pavojinga užkrečiamąja liga asmeniu dienos. Tais atvejais, kai vaiko ar neįgalaus asmens švietimo įstaigoje nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas, ligos išmoką siūloma mokėti infekcijų plitimą ribojančio režimo laikotarpiu nuo šio režimo jo lankomoje švietimo įstaigoje nustatymo dienos. Ligos išmoką nurodytais atvejais siūloma mokėti 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Siekiant išvengti piktnaudžiavimų ligos išmokomis, siūloma nustatyti išimtį, pagal kurią ligos išmoka nemokama, kai vaikas iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomas vaikas, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantis neįgalus asmuo iki 21 metų išvyko į užsienio šalį, kuri jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dieną įtraukta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą užsienio šalių, iš kurių grįžus į Lietuvos Respubliką privaloma izoliacija, sąrašą. Tiek suaugusiųjų, tiek vaikų ar neįgalių asmenų iki 21 metų izoliacijai ligos išmokas siūloma skirti ne anksčiau, kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbimo dienos, ir mokėti ne ilgiau, kaip iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, t. y. iki pasibaigia abi nurodytos aplinkybės.
Pritarus siūlomiems pakeitimams, būtų užtikrinta, kad ligos išmokų skyrimo ir mokėjimo teisinis reguliavimas taptų aiškesnis ir taiklesnis, visi ligos išmokų mokėjimo atvejai būtų sureguliuoti viename Įstatymo straipsnyje. Siekiant užtikrinti sklandų priimto įstatymo įgyvendinimą, Įstatymo projekto 4straipsnyje siūloma nustatyti, kad, įsigaliojus įstatymui, ligos išmokos būtų išmokėtos atgaline tvarka, t. y. pagal nedarbingumo pažymėjimus, išduotus už laikotarpį nuo karantino režimo, nustatyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, termino pabaigos. Įstatymo projektu taip pat siūloma:
tai yra laikinas visos ar dalies švietimo įstaigos veiklos apribojimas teisės aktų, reguliuojančių žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę, nustatytais atvejais ir tvarka. Tai užtikrins sklandų Įstatymo taikymą, nes bus aiškiai apibrėžta, kas laikoma infekcijų plitimą ribojančio režimu;
aiškumo, patikslinti Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktus, aiškiai apibrėžiant, kokie asmenys turi teisę gauti ligos išmoką;
pobūdžio Įstatymo 11¹ straipsnio nuostatų patikslinimus, kad dėstomas tekstas būtų stilistiškai korektiškas.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybės mastu paskelbta ekstremalioji situacija, būtina nedelsiant priimti sprendimus, siekiant išvengti minėtos situacijos sukeltų neigiamų padarinių bei sumažinti jau kilusius, Įstatymo projekte įstatymo įsigaliojimo data nenumatoma – jis įsigaliotų kitą dieną nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektu siūloma Įstatymą papildyti nauja sąvoka, apibrėžiančia, kas laikoma infekcijų plitimą ribojančio režimu. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinant Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras turės priimti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. vasario
elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo ekstremaliosios situacijos ar karantino dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės laikotarpiu laikinosios tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Ekstremaliosios situacijos ir karantino pradžioje, 2020 m. kovo mėn. išmokas dėl vaikų priežiūros gavo 103 tūkst. asmenų, balandžio mėnesį – 118,5 tūkst., gegužės mėnesį – 57,5 tūkst. birželio – 9,8 tūkst. asmenų. 2020 metų kovo – birželio mėnesiais ligos socialinio draudimo išlaidos sudarė apie 212 mln.
Eur, iš kurių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino buvo finansuota apie 112 mln. Eur. 2020 m. gegužės mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu 57,5 tūkst. vaikus prižiūrintiems asmenims iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sumokėta 45 mln. Eur. Tikslaus lėšų poreikio Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti pateikti negalime, tačiau preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, darant prielaidą, kad ekstremaliosios situacijos paskelbimo metu kas mėnesį į izoliaciją gali patekti iki 30 proc. 2020 m. gegužės mėnesį prižiūrėtų vaikų, papildomos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidos ligos išmokoms mokėti per mėnesį gali siekti iki 15 mln. Eur. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad asignavimai iš valstybės biudžeto skiriami, kai dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu, siūloma, kad padidėjusios išlaidos būtų dengiamos iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (Covid-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane numatytų valstybės vardu skolinamų lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Ligos išmoka“,
„privaloma izoliacija“, „infekcijų plitimą ribojantis režimas“, „ekstremalioji
situacija“, „karantinas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 3, 5 IR 11¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO 2020-09-18 Nr. XIIIP-5191 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 3, 5 IR 11¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO 2020-09-24 Nr. XIIIP-5191 (2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2020-09-22
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras – E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, A. Kazlauskienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Pėčė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-18 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2 Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
reikalų ir darbo komitetas, 2020-09-223 (11¹)
Atsižvelgiant į tai, kad nors karantinas dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės nėra skelbiamas, tačiau dėl nurodytos grėsmės lieka paskelbta ekstremalioji situacija, gali susidaryti situacijos, kai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) sustabdžius nestacionarių socialinių paslaugų įstaigų (dienos centro) veiklą gali prireikti prižiūrėti asmenis su negalia ar pensinį amžių sukakusius asmenis, kuriems tokiose įstaigose buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa. Todėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje pritarta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui numatyti, kad ligos išmoka būtų mokama minėtų asmenų priežiūros atveju ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu (t. y. esant bent vienai iš aplinkybių). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Jeigu dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla, asmeniui su negalia, kuriam toje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), globėjui (rūpintojui), prižiūrinčiam šioje dalyje nurodytą asmenį su negalia, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo pirmosios asmens su negalia priežiūros dienos mokama 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka.“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-09-223 (11¹)
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5.
Jeigu dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – pensinis amžius) sukakusiam asmeniui, kuriam toje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo sutuoktiniui, dukrai (sūnui), įdukrai (įsūniui), globėjui (rūpintojui), prižiūrinčiam šioje dalyje nurodytą pensinį amžių sukakusį asmenį, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo pirmosios pensinį amžių sukakusio asmens priežiūros dienos mokama 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka.“ Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-09-223 (11¹)
Pritarus Socialinių reikalų ir darbo komiteto 1 ir 2 pasiūlymams, atitinkamai būtina patikslinti ligos išmokų mokėjimo pabaigą, t. y. siūloma ligos išmokas mokėti iki Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ir karantiną (t. y. pasibaigus abejoms aplinkybėms). Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,9. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju asmeniui, turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, ligos išmoka skiriama ne anksčiau kaip nuo Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbimo dienos ir mokama iki jo darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.
Ligos išmokos šio straipsnio 2–5 2 ir 3 dalyse nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims, turintiems teisę jas gauti šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, skiriamos ne anksčiau, kaip nuo Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos ir mokamos už laikotarpį, ne ilgesnį kaip iki Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas. Ligos išmokos šio straipsnio 6–8 4–8 dalyse nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims, turintiems teisę jas gauti šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, skiriamos ne anksčiau kaip nuo Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbimo dienos ir mokamos už laikotarpį, ne ilgesnį kaip iki Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ir karantiną.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Rimantė Šalaševičūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė