Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo NR. VIII-275 14 straipsnIO Pakeitimo įstatymas 2020 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 4¹dalies 7 punktą ir ją išdėstyti taip:
„7) kai būtina ir įmanoma, užtikrinti, kad pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš kredito įstaigoje, elektroninių pinigų įstaigoje ar mokėjimo įstaigoje turimos to kliento sąskaitos, kai kredito, elektroninių pinigų įstaiga ar mokėjimo įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingos institucijos prižiūri, kaip ji šių reikalavimų laikosi.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Simonas Gentvilas Viktorija Čmilytė – Nielsen Kęstutis Glaveckas Gintaras Vaičekauskas Žygimantas Pavilionis Agnė Bilotaitė Dainius Kreivys
BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1804 3, viešųjų įstaigų įstatymo NR. I-1428 2, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo NR. VIII-275 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektą paskatino parengti informacinių technologijų įmonių galima plėtra Lietuvoje. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją Baltarusijoje, baltarusiško kapitalo informacinių technologijų įmonės nori perkelti savo veiklą į Lietuvą, tačiau susiduria su kaupiamosios sąskaitos, kuri yra būtina steigiant įmone Lietuvoje, atidarymo sunkumais bankuose. Lietuvoje veikiančių bankų žemas rizikos apetitas klientams ne rezidentams ir itin sudėtingos bei ilgos procedūros apsunkina, o neretai apskritai užkerta kelią steigiamai įmonei atsidaryti sąskaitą ir tuo pačiu įsisteigti Lietuvoje. Šiuo metu galiojantis reguliavimas numato, jog kaupiamąją steigiamos akcinės bendrovės, ūkinės bendrijos ar viešosios įstaigos sąskaitą galima atidaryti tik banke. Siekiant sudaryti patogesnes sąlygas steigti įmones bei atidaryti kaupiamąsias sąskaitas, įstatymo projektu siūloma išplėsti kaupiamąsias sąskaitas galinčių atidaryti licencijuotų subjektų ratą ir numatyti galimybę kaupiamąsias sąskaitas atidaryti elektroninių pinigų įstaigose. Elektroninių pinigų įstaigoms galioja griežti licencijų išdavimo, veiklos vykdymo normatyviniai reikalavimai, jos yra prižiūrimos Lietuvos banko. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reguliavimas yra identiškas tiek elektroninių pinigų įstaigoms, tiek bankams.
Tokio tipo įstaigos, kitaip dar žinomos kaip fintech – būdamos mažesnės, neretai specializuotos yra lankstesnės ir dažnai technologiškai pažangesnės, tad geba veikti efektyviau fiziniams vartotojams bei verslo organizacijoms siūlydamos sąskaitų valdymo ir mokėjimų vykdymo paslaugas, kurios yra analogiškos bankų sąskaitų funkcionalumui. Dėl šių priežasčių tiek privatūs, tiek verslo klientai, vis dažniau renkasi atsidaryti pagrindinę sąskaitą fintech įmonėse. Įstatymo projektais numatoma leisti įvairių teisinių formų įmonių ir įstaigų kaupiamąsias sąskaitas atidaryti ir elektroninių pinigų įstaigose. Taip būtų sudarytos teisės ir laisvės įmonėms pačioms apsispręsti kokią finansų paslaugų teikėją pasirinkti bei sudarytų verslo plėtros galimybes bei konkurenciją finansinių paslaugų rinkoje. Asociacija Infobalt atkreipia dėmesį, kad jokių techninių, teisinių ar kitų priežasčių, kodėl kaupiamoji sąskaita negalėtų būti atidaryta ir bendrovės kapitalas formuojamas, elektroninių pinigų įstaigoje, kurios vykdomą klientų lėšų atskyrimą ir apsaugą griežtai reglamentuoja įstatymai, o prižiūri Lietuvos bankas, nėra. Su minėta problematika susijęs ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 14 straipsnio 4 (1) dalies 7 punkto ribojimas, numatantis, jog tam tikrų trečiųjų valstybių rezidentai, atsidarydami sąskaitą Lietuvos Respublikos banke ar elektroninių pinigų įstaigoje, privalo pirmąjį pavedimą atlikti iš kitoje kredito įstaigoje atidarytos sąskaitos.
Pirmiausia, šioje nuostatoje vėlgi numatytas nepagrįstas ribojimas, leidžiantis pirmą mokėjimą priimti tik iš kredito įstaigos, nenumatant galimybės jį priimti iš elektroninių pinigų įstaigos ar kitos mokėjimo įstaigos, kuri taip pat yra licencijuota, prižiūrima ir veikia pagal tuos pačius teisės aktų reikalavimus, taikomus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai, kokie taikomi ir kredito įstaigoms. Dar daugiau, pavyzdžiui, steigiamų bendrovių atveju, šis reikalavimas yra apskritai neįgyvendinamas. Pažymėtina, jog aptariama įstatymo nuostata į Lietuvos Respublikos teisę pateko 2019-12-19 PPTFPĮ pakeitimu perkeliant 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2018/843 kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos (toliau – Direktyva), tačiau Direktyvos reikalavimas perkeltas netiksliai. Būtent Direktyva nenumato įpareigotiesiems subjektams prievolės taikyti nustatytą reikalavimą visais ir bet kokiais atvejais, o nurodo taikyti jį prireikus, t.y. Direktyvos 18 straipsnio a) dalies nuostata numato, jog „Valstybės narės gali reikalauti, kad įpareigotieji subjektai užtikrintų, kad pirmasis mokėjimas būtų atliktas per sąskaitą kliento vardu kredito įstaigoje, kuriai taikomi deramo klientų tikrinimo standartai, ne mažiau griežti nei šioje direktyvoje išdėstyti standartai.” Dėl tokio sugriežtinto nuostatos varianto, susidaro situacijų, kai ši nuostata yra praktiškai neįgyvendinama, kaip pavyzdžiui, kai klientas bando atsidaryti apskritai pirmąją savo sąskaitą.
Nagrinėjamos problematikos kontekste, iš trečiųjų šalių rezidentų, norinčių atdaryti sąskaitą jų steigiamai bendrovei, turi būti reikalaujami pirmą pavedimą padaryti iš dar tik steigiamos bendrovės vardu atidarytos sąskaitos banke, kas yra neįmanoma, nes būtent dėl tokios pirmosios kaupiamosios sąskaitos atidarymo klientai ir kreipėsi. Atitinkamai siūloma šią nuostatą tikslinti, kad ji taptų įgyvendinama tiek steigiamų įmonių atveju, tiek kitų subjektų atžvilgiu, įvertinus individualią situaciją. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Simonas Gentvilas. Įstatymo projektas parengtas konsultuojantis su asociacija Infobalt. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Akcinių bendrovių įstatyme numatyta, kad bendrovės steigimo sutartis suteikia teisę atidaryti kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke. Taip pat Ūkinių bendrijų įstatyme bei Viešųjų įstaigų įstatymuose numatyta, kad bendrijos veiklos sutartis suteikia teisę atidaryti steigiamos bendrijos kaupiamąją sąskaitą banke, o viešosios įstaigos turi turėti bent vieną sąskaita banke. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nustato pareigą tam tikrų valstybių rezidentams (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims) pirmą mokėjimą atlikti iš kitos kredito įstaigos. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo pataisomis siekiama numatyti, kad akcinės bendrovės, ūkinės bendrijos ir viešosios įstaigos savo kaupiamąsias sąskaitas galėtų atsidaryti ne tik banke, tačiau ir elektroninių pinigų įstaigose. Tokiu būdų įmonėms ir įstaigoms butų sudaryta pasirinkimo galimybė, o užsienio kapitalo įstaigoms būtų lengviau įsikurti Lietuvoje, būtų skatinamas finansinių paslaugų konkurencingumas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas sukurs konkurencingesnę darbo aplinką, turės teigiamą poveikį papildomų investicijų pritraukimui į šalį. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Elektroninių pinigų įstaigos“; „Bankas“;
ir paaiškinimai Įstatymo projektas parengtas konsultuojantis su asociacija Infobalt. Teikia Seimo nariai Simonas Gentvilas Viktorija Čmilytė – Nielsen Kęstutis Glaveckas Gintaras Vaičekauskas Žygimantas Pavilionis Agnė Bilotaitė Dainius Kreivys
DĖL Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo NR. VIII-275 14 straipsnIO Pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
reikalavimą, kad pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš atitinkamoje finansų įstaigoje turimos kliento sąskaitos, kai tai
„būtina ir įmanoma“. Siūlytina išbraukti žodžius „ir įmanoma“, kitu atveju
keičiama įstatymo nuostata tampa niekine (pvz., kai yra būtina, bet neįmanoma, nustatytas reikalavimas gali būti iš viso netaikomas, nes nėra abiejų sąlygų) ir gali sukelti neigiamų padarinių. Taip pat neaišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad tai „būtina“. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. 2. Atsižvelgiant į tai, kad keičiama įstatymo nuostata yra susijusi su 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL 2015 L 141, p. 73), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843 įgyvendinimu, vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kartu su įstatymo projektu turėtų būti pateikta atitikties lentelė. 3. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko kompetenciją, tikslinga būtų gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko nuomonę dėl įstatymo projekto. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D.
Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo NR. VIII-275 14 straipsnIO Pakeitimo ĮSTATYMO
2020-12-02 Nr. 109-P-47(5)
posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius (nuotoliniu), Valius Ąžuolas (nuotoliniu), Vytautas Gapšys (nuotoliniu), Liudas Jonaitis (nuotoliniu), Antanas Čepononis (nuotoliniu), Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas (nuotoliniu), Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė (nuotoliniu), Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-181 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti reikalavimą, kad pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš atitinkamoje finansų įstaigoje turimos kliento sąskaitos, kai tai „būtina ir įmanoma“. Siūlytina išbraukti žodžius „ir įmanoma“, kitu atveju keičiama įstatymo nuostata tampa niekine (pvz., kai yra būtina, bet neįmanoma, nustatytas reikalavimas gali būti iš viso netaikomas, nes nėra abiejų sąlygų) ir gali sukelti neigiamų padarinių. Taip pat neaišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad tai „būtina“. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas.
Projektą atmesti Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4¹dalis taikoma, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su juridiniais asmenimis, iš Europos Komisijos nustatytų didelės rizikos trečiųjų valstybių. Baltarusija nėra įtraukta į šį sąrašą, todėl projektu siūlomas pakeitimas neturės įtakos projekto iniciatorių nurodytiems tikslams. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į tai, kad keičiama įstatymo nuostata yra susijusi su 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL 2015 L 141, p. 73), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843 įgyvendinimu, vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kartu su įstatymo projektu turėtų būti pateikta atitikties lentelė. Projektą atmesti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko kompetenciją, tikslinga būtų gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko nuomonę dėl įstatymo projekto. Projektą atmesti
ministerijos Europos teisės departamentas, 2020-09-28 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5186 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Projektą atmesti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, 2020-09-22 Dėl 2020-09-17 užregistruoto Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-5189 Pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas teikiame savo nuomonę dėl 2020-09-17 užregistruoto teisės akto pakeitimo projekto. Dėl projekto aiškinamojo rašto Norime atkreipti dėmesį, kad projektas teikiamas turint klaidingą informaciją apie neįmanomą verslo pradžią, jei nėra atidaryta banko sąskaita Lietuvoje registruotame banke. Dėl licenzijuojamos mokėjimo pavedimų veiklos. Norime atkreipti dėmesį, kad kaupiamoji banko sąskaita yra reikalinga tam, kad butų apmokėta pinigų pigų suma, kuri įmonė bankroto atveju būtų kaip užtikrinimas, kad kažkiek pinigų gaus kreditoriai. Elektroninių pinigų įstaigos inkasinių pavedimų ar antstolių vykdomųjų raštų nepriima ir negali vykdyti pavedimų (vykdyti bankinę veiklą, kuriai neužtenka elektroninių pinigų įstaigos licenzijos) trečio asmens vardu be jo sutikimo, vykdyti negali. Šiai veiklai būtina bankinės veiklos licenzija ir neužtenka turėti elektroninių pinigų įstaigos licenziją. Pritarus projektui, VMI ir Sodra praras galimybę vykdyti skolų išieškojimą pateikiant inkasinius pavedimus, nes Elektroninių pinigų įstaigos trečių asmenų pavedimo atlikimui licencijos neturi. Be to VMI ir Sodrai atsiskaitymai kripto valiuta, žetonais ar kitokiais e-pinigais netiks. Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą VIII-1835, kuris vienas nustato reikalavimus naujo UAB (AB ) steigimui, nėra nustatyta, kad kaupiamoji banko sąskaita turi būti atidaryta Lietuvos banko prižiūrimame banke (7 str. 5d. ir 8 str. 4d.). Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad steigiant mažąją bendriją, kurios steigimą reglamentuoja LR Mažųjų bendrijų įstatymas, iš viso nėra jokios pareigos turėti kokią nors banko sąskaitą.
Todėl Mažąją bendriją galima įsteigti neturint jokios banko sąskaitos Lietuviškame banke. Įmonės gali turėti banko sąskaitas kitose šalyse ir sėkmingai vykdyti veiklą Lietuvoje. Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia taip daryti. Dėl išvardintų dalykų, siūlome nepritarti įstatymo projektui XIIIP-5189. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (PPTFV), kuris paskutinį kartą buvo keistas dėl atitinkamos ES Direktyvos ir susijusių Reglamentų nuostatų perkėlimo, buvo patikslintas taip, kad į įstatymą buvo perkeltos stipriai griežtesnės nuostatos, nei kad yra nuostatos ES teisės aktuose, kas sudaro didelę našta verslui ir stipriai kenkia ekonomikai bei šalies verslo konkurencingumui. Siūlome iš esmės peržiūrėti PPTFV ir apsvarstyti galimybė perkelti tik privalomas ES Direktyvos bei Reglamentų nuostatas, neapkraunant verslo ir bankų pertekliniais reikalavimais, kurie Lietuva padaro nepatrauklią ekonominės veiklos vykdymui. BFK nusprendė projektą atmesti. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4¹dalis taikoma, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su juridiniais asmenimis, iš Europos Komisijos nustatytų didelės rizikos trečiųjų valstybių. Baltarusija nėra įtraukta į šį sąrašą, todėl projektu siūlomas pakeitimas neturės įtakos projekto iniciatorių nurodytiems tikslams. 2. Investuok Lietuvoje, 2020-10-06
Viešoji įstaiga Investuok Lietuvoje (toliau – Investuok Lietuvoje), siekdama skatinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą ir investicinį patrauklumą, nagrinėja ir padeda spręsti investuotojams kylančius klausimus bei teikia pasiūlymus dėl investicinės aplinkos gerinimo.
Investuok Lietuvoje, įgyvendinama pagrindinius veiklos tikslus, yra aktyviai įsitraukusi į investicinei aplinkai svarbių klausimų svarstymą. Investuok Lietuvoje palaiko šiuos Lietuvos Respublikos Seime registruotus ir pateiktus įstatymų pakeitimo projektus:
Nr. XIIIP-5189, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5188, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5187, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5186 (toliau – Seimo narių parengti projektai);
Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. 20-13080(2), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. 20-13079(2), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. 20-13078(2) (toliau – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengti projektai).
Investuok Lietuvoje nuomone, minėtais Seimo narių ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtais projektais sprendžiamas ne tik sklandesnio Baltarusijos įmonių ir jų darbuotojų perkėlimo į Lietuvą klausimas, tačiau ir daug platesnė problema dėl užsienio ir nacionalinių įmonių galimybės atsidaryti banko sąskaitas, įsteigti juridinius asmenis bei pradėti vykdyti veiklą Lietuvoje. Banko sąskaitų atsidarymas yra būtina prielaida tiek steigiant naują juridinį asmenį Lietuvoje, tiek pradedant jo veiklą. Bendradarbiaudama su užsienio investuotojais Investuok Lietuvoje dažnai sulaukia investuotojų nusiskundimų dėl galimybės atsidaryti sąskaitas (tiek kaupiamąsias, tiek atsiskaitymo) Lietuvos bankuose. Dalies investuotojų nuomone, šie procesai Lietuvoje trunka nepagrįstai ilgai ir yra neaiškūs (pavyzdžiui, nėra galutinio dokumentų sąrašo, kurio gali reikalauti bankai, sulaukiama vis naujų prašymų pateikti papildomus dokumentus ir pan.). Dėl šių priežasčių užtrunka investuotojų jau pradėtų investicinių projektų įgyvendinimo Lietuvoje pradžia, o dalį naujų investuotojų, norinčių kuo greičiau pradėti veiklą, gali atbaidyti neigiamos veiklą Lietuvoje jau pradėjusių investuotojų patirtys. Minėti sunkumai kyla ne tik trečiųjų valstybių, bet ir Europos Sąjungos valstybių narių investuotojams. Priėmus projektais siūlomus įstatymų pakeitimus, juridiniams asmenims būtų suteikiama teisė kaupiamąsias banko sąskaitas atsidaryti ne tik bankuose, tačiau ir elektroninių pinigų įstaigose bei visose kitose kredito įstaigose. Tokiu būdu būtų didinama konkurencija finansinių paslaugų rinkoje, nes galimybės atsidaryti įmonės kaupiamąją sąskaitą gerokai išsiplėstų – Lietuvos Banko skelbiamais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 71 prižiūrima elektroninių pinigų įstaiga, 60 kredito unijų, 2 centrinės kredito unijos ir iki 10 didžiųjų šalyje veikiančių bankų.
Atsiradus didesniam paslaugų teikėjų skaičiui, teigiama įtaka turėtų būti daroma ir šių paslaugų kokybei ir kainai, todėl tiek užsienio, tiek nacionalinio kapitalo įmonės galėtų rinktis jiems tinkamiausią finansų įstaigą, operatyviausiai ir kokybiškiausiai suteikiančią norimas paslaugas. Svarbu paminėti ir tai, kad visoms minėtoms finansų įstaigoms galioja tie patys Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimai, o jų laikymąsi prižiūri Lietuvos Bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, todėl teikiamų paslaugų kokybė nenukentėtų. Galiausiai, minėti teisės aktų pakeitimai galimai prisidės ir prie Lietuvos pozicijos „Doing Business“1 reitinge pagerinimo, nes įmonės steigimo ir veiklos pradžios procesai vyktų greičiau ir kokybiškiau, todėl toks pokytis turės teigiamos įtakos ir visai Lietuvos investicinei aplinkai. BFK nusprendė projektą atmesti. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4¹dalis taikoma, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su juridiniais asmenimis, iš Europos Komisijos nustatytų didelės rizikos trečiųjų valstybių. Baltarusija nėra įtraukta į šį sąrašą, todėl projektu siūlomas pakeitimas neturės įtakos projekto iniciatorių nurodytiems tikslams. 3. Asociacija „Infobalt“, 2020-10-22
Džiaugiamės pastaruoju metu Seime užregistruotais Akcinių bendrovių Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIIP-5186), Ūkinių bendrijų įstatymo Nr.
IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIIP-5187) ir Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. 1-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIIP-5188), kurie tikimės, bus priimti ir suteiks teisę atidaryti steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą ne tik bankuose, bet ir elektroninių pinigų įstaigose. Tuo pačiu dar kartą norime atkreipti dėmesį į šiuo metu užregistruotus du Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektus - projektą Reg. Nr. 20-10429, kurį užregistravo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, ir, projektą XIIIP-5189, kurį teikia Seimo narių grupė. Mūsų nuomone, būtina abu projektus sujungti į vieną, tam, kad to paties teisės akto svarstymai vyktų efektyviai ir kartu su VRM siūlomais įstatymo pakeitimais, kuriems pastabų neturime, būtų įgyvendinti ir svarbūs Seimo narių pasiūlyti šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 7 punkto pakeitimai, t.y.:
pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas ne tik iš kredito įstaigoje, bet ir iš elektroninių pinigų įstaigoje ar mokėjimo įstaigoje turimos to kliento sąskaitos, tuo būdu suderinant šio įstatymo bei Akcinių bendrovių, Ūkinių bendrijų įstatymo ir Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimus. 2. Atsisakyta 7 straipsnio imperatyvaus reikalavimo, kad pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš kredito įstaigoje (elektroninių pinigų įstaigoje ar mokėjimo įstaigoje) turimos to kliento sąskaitos, kai kredito įstaiga (elektroninių pinigų įstaiga ar mokėjimo įstaiga) yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingos institucijos prižiūri, kaip ji šių reikalavimų laikosi. Asociacija Infobalt detalią argumentaciją dėl šiuo metu galiojančios Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 14 str. 41 d. 7 punkto neįgyvendinamumo tam tikrose situacijose yra pateikusi š.m. balandžio l d. rašte (Priedas Nr.
1) ir esame gavę tiek Lietuvos banko pritariamąjį atsakymą, tiek Finansinių nusikaltimų tarnybos atsakymą, jog Asociacijos pasiūlymai bus vertinami rengiant Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus (Priedai Nr. 2, 3). Mūsų nuomone, 7 straipsnio reikalavimai turi būti taikomi kai tai yra būtina ir įmanoma, arba, pasirinkta kita formuluotė, atsisakanti imperatyvumo. Asociacija INFOBALT yra pasirengusi suteikti visokeriopą pagalbą siekiant palankesnės teisinės aplinkos visam finansinių paslaugų sektoriui. BFK nusprendė projektą atmesti. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4¹dalis taikoma, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su juridiniais asmenimis, iš Europos Komisijos nustatytų didelės rizikos trečiųjų valstybių. Baltarusija nėra įtraukta į šį sąrašą, todėl projektu siūlomas pakeitimas neturės įtakos projekto iniciatorių nurodytiems tikslams. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas, 2020-10-13 Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. SV-S-1675 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, pagal savo kompetenciją išnagrinėjo ir įvertino Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5186, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5187, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5188 ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5189 nuostatas.
XIIIP-5189 nuostatas. Iš šių įstatymų projektų aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymų projektais siekiama spręsti problemas, su kuriomis susiduria savo veiklą į Lietuvą norinčios perkelti baltarusiško kapitalo informacinių technologijų įmonės. Teigiama, kad joms kyla kaupiamosios sąskaitos, kuri yra būtina steigiant įmonę Lietuvoje, atidarymo bankuose sunkumų. Visų pirma, norėtume pažymėti, kad Lietuvos bankas iš esmės pritaria įstatymų projektų Nr. XIIIP-5186, Nr. XIIIP-5187 ir Nr. XIIIP-5188 nuostatoms, kurios leistų bendrovių ir ūkinių bendrijų kaupiamąsias sąskaitas ir viešųjų įstaigų sąskaitas atidaryti ir elektroninių pinigų įstaigose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo nuostatomis, elektroninių pinigų įstaigos turi teisę leisti elektroninius pinigus ir atidaryti mokėjimo sąskaitas, taip pat turi teisę vykdyti lėšų saugojimo veiklą, kai ši veikla glaudžiai susijusi su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu. Manome, kad šios nurodytos elektroninių pinigų įstaigoms leidžiamos teikti paslaugos ir leidžiama vykdyti veikla sudaro galimybes elektroninių pinigų įstaigų klientams pasiūlyti produktus (sąskaitas), naudotinas steigiamos įmonės kapitalui sukaupti. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5189 nuostatos, Lietuvos banko nuomone, labai abejotinos. Siūlomu pakeitimu siekiama nustatyti, kad taikydami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis arba ten įsteigtais juridiniais asmenimis, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai tai būtina ir įmanoma, pirmas kliento mokėjimas būtų atliekamas nebūtinai iš kredito įstaigos, o ir iš elektroninių pinigų arba mokėjimo įstaigos.
Atkreiptinas dėmesys pirmiausia į tai, kad Baltarusijos nėra Europos Komisijos nustatytų didelės rizikos trečiųjų valstybių sąraše, todėl siūlomos keisti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 14 straipsnio 41 dalies 7 punkto nuostatos iki šiol nebuvo privalomai taikomos atidarant Baltarusijoje įsteigtų įmonių ir ten gyvenančių asmenų sąskaitas. Taigi, įstatymo projekte Nr. XIIIP-5189 siūlomi pakeitimai nespręstų aiškinamajame rašte nurodomų problemų, su kuriomis galimai susiduria savo veiklą į Lietuvą perkeliančios baltarusiško kapitalo informacinių technologijų įmonės. BFK nusprendė projektą atmesti. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4¹dalis taikoma, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su juridiniais asmenimis, iš Europos Komisijos nustatytų didelės rizikos trečiųjų valstybių. Baltarusija nėra įtraukta į šį sąrašą, todėl projektu siūlomas pakeitimas neturės įtakos projekto iniciatorių nurodytiems tikslams. 2. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, 2020-10-12 Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo Prevencijos įstatymo NR. VIII-275 14 straipsnio Pakeitimo įstatymO PROJEKTO NR. XIIIP-5189 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto raštą dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr.
straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5189 (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projektu siūloma keisti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 4¹dalies 7 punktą, nustatant, kad sustiprinto kliento tapatybės nustatymo metu, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo užtikrinti, kad pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas:
1) kai būtina ir įmanoma ir 2) iš kredito įstaigoje, elektroninių pinigų įstaigoje ar mokėjimo įstaigoje turimos to kliento sąskaitos, kai kredito, elektroninių pinigų įstaiga ar mokėjimo įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje Įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingos institucijos prižiūri, kaip ji šių reikalavimų laikosi. Įstatymas į nacionalinę teisę perkelia 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843 (toliau – Direktyva 2015/849).
Remiantis Direktyvos 2015/849 reikalavimais, kai nustatomi dideli atitinkamų trečiųjų valstybių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tvarkos trūkumai, su didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis susiję verslo santykiai ar sandoriai turėtų būti ribojami, išskyrus atvejus, kai taikomos tinkamos papildomos rizikos mažinimo priemonės arba atsakomosios priemonės. Tokiais didelės rizikos ir tokių verslo ryšių ar sandorių atvejais valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai taikytų sustiprintas deramo klientų patikrinimo priemones tai rizikai valdyti ir sumažinti (2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/843 preambulės 12 punktas). Šios priemonės yra nustatytos Įstatymo
finansavimu režimuose yra strateginių trūkumų, keliančių didelę grėsmę Sąjungos finansų sistemai (toliau – didelės rizikos trečiosios valstybės), Europos Komisija nustato 2016 m. liepos 14 d. deleguotuoju reglamentu (ES) 2016/1675, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849, nustatant strateginių trūkumų turinčias didelės rizikos trečiąsias valstybes (toliau – Reglamentas 2016/1675). Įstatymo 14 straipsnio 4¹ dalies reikalavimai taikytini tik klientams iš Reglamentu 2016/1675 nustatytų didelės rizikos trečiųjų valstybių: Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR), Irano, Afganistano, Bahamos, Barbadoso, Botsvanos, Kambodžos, Ganos, Irako, Jamaikos, Mauricijaus, Mongolijos, Mianmaro, Nikaragvos, Pakistano, Panamos, Sirijos, Trinidado ir Tobago, Ugandos, Vanuatu, Jemeno, Zimbabvės (aktuali redakcija nuo 2020 m. spalio 1 d.).
Pirmasis mokėjimas iš kliento sąskaitos, esančios finansų įstaigoje, registruotoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje Įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingos institucijos prižiūrimoje, užtikrina, kad didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenantys fiziniai asmenys ar ten įsteigti juridiniai asmenys turi realių dalykinių santykių valstybėse, kurios įgyvendina tarptautinius pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad Baltarusijoje gyvenančių fizinių asmenų ar ten įsteigtų juridinių asmenų atžvilgiu nėra privaloma taikyti Įstatymo 14 straipsnio 4¹ dalyje nustatytus reikalavimus. I. Informuojame, kad Direktyvos 2015/849 18a straipsnis nustato, kad verslo santykių arba sandorių su didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis atveju valstybės narės gali reikalauti, kad prireikus įpareigotieji subjektai užtikrintų, kad pirmasis mokėjimas būtų atliktas per sąskaitą kliento vardu kredito įstaigoje, kuriai taikomi deramo klientų tikrinimo standartai, ne mažiau griežti nei šioje direktyvoje išdėstyti standartai. Pagal šią direktyvą kredito įstaiga suprantama taip, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013, t. y. įmonė, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita.
Taigi svarstant Įstatymo projektą, būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamento įvertinimą dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. II. Įstatymo projektu siūloma nustatyti reikalavimą, kad pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš atitinkamoje finansų įstaigoje turimos kliento sąskaitos, kai tai „būtina ir įmanoma“. Siūlytina iš Įstatymo projekto išbraukti sąlygą „kai įmanoma“, siekiant, kad Įstatymo projekto nuostata netaptų niekine (pavyzdžiui, teigiant, kad konkrečiu atveju buvo neįmanoma, nustatytas reikalavimas gali būti iš viso netaikomas). Siekiant nuostatos aiškumo, siūlytina sąlygą „kai būtina“ pakeisti, nustatant, kad nagrinėjama rizikos mažinimo priemonė taikytina „finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų rizikos vertinimo ir valdymo procedūrose nustatytais atvejais“. BFK nusprendė projektą atmesti. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4¹dalis taikoma, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su Europos Komisijos nustatytomis didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis. Baltarusija nėra įtraukta į didelės rizikos valstybių sąrašą, todėl projektu siūlomas pakeitimas neturės įtakos projekto iniciatorių nurodytiems tikslams. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausybės Nutarimas Nr. 1289, 2020-11-18 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
Seimo valdybos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. SV-S-1675 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.14 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr.
VIII-275 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5189 (toliau – Projektas). Projektu siūloma tikslinti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 4¹ dalies 7 punktą. Minėtoje 4¹ dalyje nurodyta, kokių veiksmų privalo imtis finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, taikydami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis. Įstatymo 14 straipsnio 4¹ dalies reikalavimai taikytini tik klientams iš trečiųjų valstybių, nustatytų Europos Komisijos 2016 m. liepos 14 d. deleguotuoju reglamentu (ES) 2016/1675, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 nustatant strateginių trūkumų turinčias didelės rizikos trečiąsias valstybes, t. y. Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, Irano, Afganistano, Bahamų, Barbadoso, Botsvanos, Kambodžos, Ganos, Irako, Jamaikos, Mauricijaus, Mongolijos, Mianmaro, Nikaragvos, Pakistano, Panamos, Sirijos, Trinidado ir Tobago, Ugandos, Vanuatu, Jemeno ir Zimbabvės (aktuali redakcija galioja nuo
dokumentuose nurodytu tikslu ir rengimą paskatinusiomis aplinkybėmis – sudaryti palankesnes sąlygas steigti įmones ir atidaryti kaupiamąsias sąskaitas Lietuvos Respublikoje. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Majauskas, V. Ąžuolas. 10.
pirmininkas Mykolas Majauskas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė