Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 310 straipsnio pakeitimas Pakeisti 310 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų ketverių metų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Dainius Gaižauskas
Projekto lyginamasis variantas
1Papildyti 310 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko komerciniais tikslais, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
2Papildyti 310 straipsnį 3 dalimi:
„3. Tas, kas su bendrininkų grupe atliko šio straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
3Buvusią 310 straipsnio 2 dalį laikyti 4 dalimi. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Lietuvos Respublikos Seimo nariai:
Dainius Gaižauskas Kęstutis Mažeika Robertas Šarknickas Aušra Papirtienė Kęstutis Smirnovas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektus paskatino pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje nuolat pasirodantys pranešimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais. Susivienijusi visuomenė per itin trumpą laikotarpį atskleidė net kelias nelegalias gyvūnų veisyklas-daugyklas. Nelegalūs daugintojai, siekdami turtinės naudos, gyvūnus, skirtus dauginimui, laiko nelaisvėje, antisanitarinėmis sąlygomis, jų nemaitina. Aptikti gyvūnai rasti akivaizdžiai išsekę ir neprižiūrėti. Tokia nelegalių daugintojų veikla yra pripažįstama kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, kas yra laikoma nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 str. Atsižvelgiant į tai, kad dauginimui išnaudojami gyvūnai yra nelegalių daugintojų pajamų šaltinis ir nuolatinė nelegali komercinė veikla, ši nusikalstama veika yra traktuotina kaip tęstinė. Dažnais atvejais ši nusikalstama veika atliekama ir bendrininkaujant. Visgi, esant dabartiniam teisiniam reglamentavimui, nelegalūs daugintojai atsiperka tik minimaliomis baudomis. Teisėsaugos institucijos vis dar neturi pakankamai efektyvių įrankių nustatyti šio pobūdžio nusikaltimus bei užkirsti jiems kelią. Vienas tokių įrankių, padėsiančių nustatyti žiaurų elgesį su gyvūnais yra kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimas. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą BK 310 str. 1 d., t. y., žiaurus elgesys su gyvūnais, yra priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų, kas pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 8 str. 1 d. 1 p. nėra kriminalinės žvalgybos tyrimo objektas (kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas labai sunkių, sunkių ir apysunkių nusikaltimų atveju).
Įstatymo projektų tikslai: užkirsti kelią vykdyti nelegalią gyvūnų veisimo veiklą, žiaurų elgesį su gyvūnais, užtikrinti gyvūnų gerovę. Įstatymo projektų uždaviniai:
elgesį su gyvūnais – ketverius metus. Tai reikštų, kad žiaurus elgesys su gyvūnais pagal BK 11 str. būtų priskiriamas nebe prie nesunkių, o prie apysunkių nusikaltimų. 2. Pakeisti KŽĮ 8 str. 1 d. 1 p. nustatant, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas gali būti atliekamas ir turint informacijos apie žiaurų elgesį su gyvūnais, t. y. apie rengiamą, daromą ar padarytą apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 310 str. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo nariai: Dainius Gaižauskas, Kęstutis Mažeika, Aušra Papirtienė, Kęstutis Smirnovas,
šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą kriminalinės žvalgybos tyrimas, turint informacijos apie žiaurų elgesį su gyvūnais, negali būti atliekamas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama BK 310 straipsnio pakeitimo projektu siūloma žiaurų elgesį su gyvūnais pripažinti apysunkiu nusikaltimu, maksimalią bausmę nustatant ketverius laisvės atėmimo metus vietoje dabar esančių vienerių metų. KŽĮ
tyrimą, turint informacijos apie žiaurų elgesį su gyvūnais, t. y. apie rengiamą, daromą ar padarytą apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 310 str. Priėmus įstatymų projektus teisėsaugai būtų suteiktos efektyvesnės priemonės užkirsti kelią žiauriam elgesiui su gyvūnais, taip pat sumažėtų nelegalių daugintojų ir žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų. 5.
priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninė situacija gerės, mažės BK 310 str. numatytų nusikaltimų. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Mažės nelegalia gyvūnų veisimo veikla užsiimančių asmenų. Tikėtina, kad daugės oficialiai registruotų veislynų. 8. Įstatymo įtraukimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nereikia. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Taip. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Neprireiks. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Žiaurus elgesys su gyvūnais, nelegalus veisėjas, nelegalus daugintojas, nelegalūs veislynai, apysunkis nusikaltimas, kriminalinės žvalgybos tyrimas. 15.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narys Dainius Gaižauskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektus paskatino pastarąją savaitę viešojoje erdvėje nuolat pasirodantys pranešimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais. Susivienijusi visuomenė per itin trumpą laikotarpį atskleidė net kelias nelegalias gyvūnų veisyklas-daugyklas. Nelegalūs daugintojai, komerciniais tikslais gyvūnus, skirtus dauginimui, laiko nelaisvėje, antisanitarinėmis sąlygomis, jų nemaitina. Aptikti gyvūnai rasti akivaizdžiai išsekę ir neprižiūrėti. Tokia nelegalių daugintojų veikla yra pripažįstama kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, kas yra laikoma nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 str. Atsižvelgiant į tai, kad dauginimui išnaudojami gyvūnai yra nelegalių daugintojų pajamų šaltinis ir nuolatinė nelegali komercinė veikla, ši nusikalstama veika yra traktuotina kaip tęstinė, turinti komercinių tikslų. Dažnais atvejais ši nusikalstama veika atliekama ir bendrininkaujant. Visgi, esant dabartiniam teisiniam reglamentavimui, nelegalūs daugintojai atsiperka tik minimaliomis baudomis, kadangi baudžiamasis kodeksas nepakankamai reglamentuoja pasikeitusį nusikaltimo pobūdį. Teisėsaugos institucijos vis dar neturi pakankamai efektyvių įrankių nustatyti šio pobūdžio nusikaltimus bei užkirsti jiems kelią. Vienas tokių įrankių, padėsiančių nustatyti žiaurų elgesį su gyvūnais yra kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimas. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą žiaurus elgesys su gyvūnais, yra priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų, kas pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 8 str. 1 d.
tyrimo objektas (kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas labai sunkių, sunkių ir apysunkių nusikaltimų atveju). Taip pat būtina akcentuoti, kad pagal dabartinį teisinį reglamentavimą BK 310 straipsnis nepakankamai reglamentuoja pastarosiomis dienomis išaiškintų nusikaltimų tipų. BK 310 straipsnyje yra numatyta bendra žiauraus elgesio su gyvūnais dispozicija, neišskiriant nusikaltimą kvalifikuojančių, t. y. sunkesnių, atvejų, kuomet ši nusikalstama veika yra vykdoma komerciniais tikslais, taip pat bendrininkaujant. Būtent tokia veikla apima pastarąją savaitę išaiškintus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Įstatymo projektų tikslai: užkirsti kelią vykdyti nelegalią gyvūnų veisimo veiklą, žiaurų elgesį su gyvūnais, užtikrinti gyvūnų gerovę. Įstatymo projektų uždaviniai:
nusikaltimą kvalifikuojančius požymius, t. y. atvejus, kuomet nusikalstama veika vykdoma komerciniais tikslais. Numatyti, kad už šią nusikalstamą veiką galėtų būti paskirta iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė. 2. Nustatyti, kad žiaurus elgesys su gyvūnais komerciniais tikslais bendrininkų grupėje būtų baudžiamas iki ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Tai reikštų, kad žiaurus elgesys su gyvūnais komerciniais tikslais bendrininkų grupėje pagal BK 11 str. būtų priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų. 2. Pakeisti KŽĮ 8 str. 1 d. 1 p. nustatant, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas galėtų būti atliekamas ir turint informacijos apie bendrininkų grupėje komerciniais tikslais vykdomą žiauraus elgesio su gyvūnais nusikaltimą, t. y. apie rengiamą, daromą ar padarytą BK 310 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo nariai: Dainius Gaižauskas, Kęstutis Mažeika, Aušra Papirtienė, Kęstutis Smirnovas, Robertas Šarknickas 3.
Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą kriminalinės žvalgybos tyrimas, turint informacijos apie žiaurų elgesį su gyvūnais, negali būti atliekamas. Taip pat šiuo metu BK 310 straipsnyje yra įtvirtinta tik bendro pobūdžio dispozicija, kurioje nėra numatyta nusikaltimą kvalifikuojančių požymių, apimančių atvejus, kuomet žiaurus elgesys su gyvūnais yra vedinas komercinių tikslų, taip pat bendrininkaujant, t. y. įstatymas nereglamentuoja nelegalių „veislynų“ atvejų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Reaguojant į visuomenėje besiklostančios situacijos pokyčius, kurių BK 310 straipsnis nebeapima, t. y. reglamentuoja nepakankamai, BK 310 straipsnio pakeitimo projektu siūloma įtvirtinti nusikaltimą kvalifikuojančius požymius, kuomet žiaurus elgesys su gyvūnais yra vykdomas turint komercinių tikslų, taip pat, kai toks nusikaltimas yra vykdomas bendrininkaujant. KŽĮ
tyrimą, turint informacijos apie komerciniais tikslais bendrininkų grupėje vykdomą žiaurų elgesį su gyvūnais, t. y. apie rengiamą, daromą ar padarytą apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 310 str. 3 d. Priėmus įstatymų projektus BK 310 straipsnis apimtų nelegalių „veislynų“ atvejus, kuriuose vykdomas žiaurus elgesys su veisiamais gyvūnais, o teisėsaugai būtų suteiktos efektyvesnės priemonės užkirsti kelią šiam nusikaltimui, taip pat sumažėtų nelegalių daugintojų ir žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų. 5.
priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninė situacija gerės, mažės BK 310 str. numatytų nusikaltimų. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Mažės nelegalia gyvūnų veisimo veikla užsiimančių asmenų. Tikėtina, kad daugės oficialiai registruotų veislynų. 8. Įstatymo įtraukimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nereikia. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Taip. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Neprireiks. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai,
kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Žiaurus elgesys su gyvūnais, nelegalus veisėjas, nelegalus daugintojas, nelegalūs veislynai, apysunkis nusikaltimas, kriminalinės žvalgybos tyrimas, žiaurus elgesys su gyvūnais komerciniais tikslais, žiaurus elgesys su gyvūnais bendrininkaujant. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Lietuvos Respublikos Seimo nariai:
Dainius Gaižauskas Kęstutis Mažeika Robertas Šarknickas Aušra Papirtienė Kęstutis Smirnovas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma keisti daugiau nei pusę galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio dalių, todėl visas BK 310 straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija. 2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama: „<...> būtina akcentuoti, kad pagal dabartinį teisinį reglamentavimą BK 310 straipsnis nepakankamai reglamentuoja pastarosiomis dienomis išaiškintų nusikaltimų tipų. <…> Reaguojant į visuomenėje besiklostančios situacijos pokyčius, kurių BK 310 straipsnis nebeapima, t. y. reglamentuoja nepakankamai, BK 310 straipsnio pakeitimo projektu siūloma įtvirtinti nusikaltimą kvalifikuojančius požymius, kuomet žiaurus elgesys su gyvūnais yra vykdomas turint komercinių tikslų, taip pat, kai toks nusikaltimas yra vykdomas bendrininkaujant. <…> Priėmus įstatymų projektus BK 310 straipsnis apimtų nelegalių „veislynų“ atvejus <…>”. Su šiais teiginiais sutiktina tik iš dalies. 2.1. Nors galiojančios redakcijos BK 310 straipsnis ir nenumato komercinių tikslų ar veikos padarymo bendrininkų grupėje kaip kvalifikuojančių požymių, tačiau esant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytoms aplinkybėms asmeniui kiltų griežtesnė negu įprastai atsakomybė net ir nepriėmus jokių BK 310 straipsnio pakeitimų. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės nurodomos veikos padarymas bendrininkų grupėje ir veikos padarymas dėl savanaudiškų paskatų (ši aplinkybė apimtų atvejus, kai, pvz., nelegaliu veisimu užsiimantis asmuo gyvūnus kankina juos marindamas badu, tokiu būdu siekdamas išvengti materialinių išlaidų normaliai priežiūrai).
Pripažinimas, kad asmuo veiką padarė esant bet kuriai iš nurodytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sąlygotų griežtesnės bausmės paskyrimą (BK 61 straipsnis), taip pat būtų apribotos galimybės tokį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. 2.2. Atkreiptinas dėmesys į BK 202 straipsnio 1 dalį, pagal kurią atsako „Tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų”. Ši nusikalstamos veikos sudėtis apima ir nelegalių „veislynų” veiklą, kadangi norint veisti gyvūnus augintinius verslo tikslais būtina gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą leidimą (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Neturint tokio leidimo ir šia veika užsiimant versliškai ar stambiu mastu baudžiamoji atskomybė kiltų net ir nenustačius žiauraus elgesio su gyvūnais fakto. Tais atvejais, kai papildomai dar būtų nustatytas ir žiauraus elgesio su gyvūnais faktas, asmens veika būtų kvalifikuojama pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir galiojančios redakcijos BK 310 straipsnio 1 dalį kaip nusikalstamų veikų sutaptis. Taigi ir dabar galiojantis teisinis reguliavimas sudaro visas prielaidas tinkamai įvertinti nelegalių „veislynų” veiklą ir paskirti veikos pavojingumą atitinkančią bausmę. 3.
aiškinamajame rašte BK 310 straipsnio 3 dalyje siūlomos nustatyti laisvės atėmimo bausmės dydis, be kita ko, argumentuojamas taip: „Teisėsaugos institucijos vis dar neturi pakankamai efektyvių įrankių nustatyti šio pobūdžio nusikaltimus bei užkirsti jiems kelią. Vienas tokių įrankių, padėsiančių nustatyti žiaurų elgesį su gyvūnais yra kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimas. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą žiaurus elgesys su gyvūnais, yra priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų, kas pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 8 str. 1 d. 1 p. nėra kriminalinės žvalgybos tyrimo objektas (kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas labai sunkių, sunkių ir apysunkių nusikaltimų atveju)”. Pabrėžtina, kad į teisėsaugos institucijų galimybę nustatyti ir įrodyti nusikalstamos veikos požymius turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant, ar tam tikrą veiką apskritai prasminga kriminalizuoti (pripažinti nusikalstama), taip pat aprašant nusikalstamos veikos sudėties požymius[1], tačiau ne parenkant bausmių rūšis ar jų dydžius. Laisvės atėmimo bausmės dydžiai BK specialiosios dalies straipsniuose turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į visiškai kitus kriterijus, kurių bene svarbiausias yra veikos pavojingumas, priklausantis nuo veika padaromos žalos rūšies ir dydžio, kėsinimosi objekto reikšmingumo ir pan. Baudžiamosios teisės teorijoje laikomasi vieningos nuomonės, kad praktika, kai laisvės atėmimo bausmės didinamos tik siekiant taikyti kriminalinę žvalgybą, nėra tinkma. 4. Svarstytina, ar įstatymo projekte siūlomas bausmių sąrašas už BK 310 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatomų nusikalstamų veikų padarymą suformuluotas ne per siaurai. Pastebėtina, kad BK 310 straipsnio 2 dalyje numatoma nusikalstama veika būtų priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, o BK 310 straipsnio 3 dalyje – prie apysunkių nusikaltimų.
Manytina, kad atsakomybės individualizavimo ir teisingumo principus labiau atitinka toks teisinis reguliavimas, pagal kurį skiriant bausmę už nurodytų kategorijų nusikaltimų padarymą galima rinktis iš kuo daugiau alternatyvų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepagrįstas bausmių sąrašo susiaurinimas neretai sąlygoja situacijas, kai teismai būna priversti taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir asmeniui paskirti švelnesnę, pačiame BK specialiosios dalies straipsnyje nenumatytą bausmę. 5. BK 310 straipsnio dalis, numatanti juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę, tikslintina, t. y. formuluotėje „Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo” žodžiai „numatytą veiką” turėtų būti rašomi daugiskaitos forma. 6. Seime yra registruoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (reg. Nr. XIIIP-5148 ir reg. Nr. XIIIP-5171), kuriais irgi siūloma keisti BK 310 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Švedas, G. Veikos kriminalizavimo kriterijai: teorija ir praktika. Teisė, 2012, t. 82, p. 22.
teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Andrius Navickas, pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, Komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Ilona Imbrasienė, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas Tautvydas Žėkas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Svetlana Nekrasova. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-161 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio dalių, todėl visas BK 310 straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija. Pritarti AAK – papildomas komitetas – pritarė. (P.S. – pastabų tekste paryškinta TTK). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-161 1(2), 2(3) 2.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama: „<...> būtina akcentuoti, kad pagal dabartinį teisinį reglamentavimą BK 310 straipsnis nepakankamai reglamentuoja pastarosiomis dienomis išaiškintų nusikaltimų tipų. <…> Reaguojant į visuomenėje besiklostančios situacijos pokyčius, kurių BK 310 straipsnis nebeapima, t. y. reglamentuoja nepakankamai, BK 310 straipsnio pakeitimo projektu siūloma įtvirtinti nusikaltimą kvalifikuojančius požymius, kuomet žiaurus elgesys su gyvūnais yra vykdomas turint komercinių tikslų, taip pat, kai toks nusikaltimas yra vykdomas bendrininkaujant. <…> Priėmus įstatymų projektus BK 310 straipsnis apimtų nelegalių „veislynų“ atvejus <…>”. Su šiais teiginiais sutiktina tik iš dalies. 2.1. Nors galiojančios redakcijos BK 310 straipsnis ir nenumato komercinių tikslų ar veikos padarymo bendrininkų grupėje kaip kvalifikuojančių požymių, tačiau esant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytoms aplinkybėms asmeniui kiltų griežtesnė negu įprastai atsakomybė net ir nepriėmus jokių BK 310 straipsnio pakeitimų. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės nurodomos veikos padarymas bendrininkų grupėje ir veikos padarymas dėl savanaudiškų paskatų (ši aplinkybė apimtų atvejus, kai, pvz., nelegaliu veisimu užsiimantis asmuo gyvūnus kankina juos marindamas badu, tokiu būdu siekdamas išvengti materialinių išlaidų normaliai priežiūrai). Pripažinimas, kad asmuo veiką padarė esant bet kuriai iš nurodytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sąlygotų griežtesnės bausmės paskyrimą (BK 61 straipsnis), taip pat būtų apribotos galimybės tokį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. 2.2.
atsako „Tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų”. Ši nusikalstamos veikos sudėtis apima ir nelegalių
„veislynų” veiklą, kadangi norint veisti gyvūnus augintinius verslo
tikslais būtina gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą leidimą (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Neturint tokio leidimo ir šia veika užsiimant versliškai ar stambiu mastu baudžiamoji atsakomybė kiltų net ir nenustačius žiauraus elgesio su gyvūnais fakto. Tais atvejais, kai papildomai dar būtų nustatytas ir žiauraus elgesio su gyvūnais faktas, asmens veika būtų kvalifikuojama pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir galiojančios redakcijos BK 310 straipsnio 1 dalį kaip nusikalstamų veikų sutaptis. Taigi ir dabar galiojantis teisinis reguliavimas sudaro visas prielaidas tinkamai įvertinti nelegalių „veislynų” veiklą ir paskirti veikos pavojingumą atitinkančią bausmę. Pritarti AAK – papildomas komitetas – pritarė. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-161 2(3)
siūlomos nustatyti laisvės atėmimo bausmės dydis, be kita ko, argumentuojamas taip: „Teisėsaugos institucijos vis dar neturi pakankamai efektyvių įrankių nustatyti šio pobūdžio nusikaltimus bei užkirsti jiems kelią. Vienas tokių įrankių, padėsiančių nustatyti žiaurų elgesį su gyvūnais yra kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimas. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą žiaurus elgesys su gyvūnais, yra priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų, kas pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 8 str. 1 d.
1 d. 1 p. nėra kriminalinės žvalgybos tyrimo objektas (kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas labai sunkių, sunkių ir apysunkių nusikaltimų atveju)”. Pabrėžtina, kad į teisėsaugos institucijų galimybę nustatyti ir įrodyti nusikalstamos veikos požymius turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant, ar tam tikrą veiką apskritai prasminga kriminalizuoti (pripažinti nusikalstama), taip pat aprašant nusikalstamos veikos sudėties požymius[1], tačiau ne parenkant bausmių rūšis ar jų dydžius. Laisvės atėmimo bausmės dydžiai BK specialiosios dalies straipsniuose turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į visiškai kitus kriterijus, kurių bene svarbiausias yra veikos pavojingumas, priklausantis nuo veika padaromos žalos rūšies ir dydžio, kėsinimosi objekto reikšmingumo ir pan. Baudžiamosios teisės teorijoje laikomasi vieningos nuomonės, kad praktika, kai laisvės atėmimo bausmės didinamos tik siekiant taikyti kriminalinę žvalgybą, nėra tinkama. Pritarti AAK – papildomas komitetas – pritarė. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-161 1(2), 2(3)
už BK 310 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatomų nusikalstamų veikų padarymą suformuluotas ne per siaurai. Pastebėtina, kad BK 310 straipsnio 2 dalyje numatoma nusikalstama veika būtų priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, o BK
individualizavimo ir teisingumo principus labiau atitinka toks teisinis reguliavimas, pagal kurį skiriant bausmę už nurodytų kategorijų nusikaltimų padarymą galima rinktis iš kuo daugiau alternatyvų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepagrįstas bausmių sąrašo susiaurinimas neretai sąlygoja situacijas, kai teismai būna priversti taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir asmeniui paskirti švelnesnę, pačiame BK specialiosios dalies straipsnyje nenumatytą bausmę. Pritarti AAK – papildomas komitetas – pritarė. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-161 3(4) 5.
BK 310 straipsnio dalis, numatanti juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę, tikslintina, t. y. formuluotėje „Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo” žodžiai „numatytą veiką” turėtų būti rašomi daugiskaitos forma. Pritarti AAK – papildomas komitetas – pritarė. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pakeitimo įstatymo projektai (reg. Nr. XIIIP-5148 ir reg. Nr. XIIIP-5171), kuriais irgi siūloma keisti BK 310 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pritarti AAK – papildomas komitetas – pritarė. 7. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2020-09-30 * Įvertinę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP5171 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-11-181 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas
NR. XIIIP-5179(2) IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2234 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-5180(2)
Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr.
SV-S-1675 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.9 ir 1.10 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5179(2) (toliau
Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių: Pritarti AKK – papildomas komitetas – pritarė. 2. Lietuvos
atsakomybė yra griežčiausia atsakomybės forma, kuri nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui sukelia pačias sunkiausias ir ilgai trunkančias teisines pasekmes. Įstatymų leidėjas, kiekvieną kartą spręsdamas dėl galimybės kriminalizuoti visuomenėje nepageidaujamą elgesį ar numatyti griežtesnes sankcijas baudžiamajame įstatyme, privalo įvertinti, ar atitinkama veika tikrai yra tiek pavojinga, kad už tai būtų numatyta griežčiausia atsakomybės forma – baudžiamoji atsakomybė, o efektyviausia priemone būtų laikoma laisvės atėmimo bausmė. Ši pareiga įstatymų leidėjui tiesiogiai kyla iš konstitucinių teisinės valstybės bei proporcingumo principų, iš kurių yra išvestas ir specialusis baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principas (ultima ratio). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, o bausmės ir jų dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą.
Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai taip pat suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir suderinamos tarpusavyje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-697/2018 ir Nr. 2K-261-489/2018). Atsižvelgiant į tai, BK projektu teikiamas siūlymas tris arba netgi keturis kartus griežtinti laisvės atėmimo bausmę už žiaurų elgesį su gyvūnais, papildomai iš esmės nenumatant jokių alternatyvių laisvės atėmimui bausmių, vertintinas kaip neatitinkantis proporcingumo (adekvatumo) ir racionalumo principų, kaip sudėtinių ultima ratio principo dalių. Pritarti AKK – papildomas komitetas – pritarė. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-11-181 1(2),
proporcingumo (adekvatumo) ir racionalumo principų, reikalaujančių, kad baudžiamųjų priemonių intervencija į žmogaus teisių sritį būtų minimali, bet ir siekiama, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtintos sankcijos sistemiškai derėtų tarpusavyje.
BK projektu siūloma tris kartus padidinti laisvės atėmimo bausmę, kai žiauraus elgesio su gyvūnais veiksmai atliekami komerciniais tikslais, ir net keturis kartus, – kai tokie veiksmai atliekami veikiant bendrininkų grupėje. Tai reiškia, kad siūloma, pavyzdžiui, ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, prilygtų bausmei, šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK arba baudžiamasis įstatymas) numatytai už tokius nusikaltimus kaip neatsargus gyvybės atėmimas kitam žmogui (BK 132 straipsnio 1 dalis), sukurstymas nusižudyti arba žiauriu ir klastingu elgesiu privedimas žmogaus prie savižudybės (BK 133 straipsnio 1 dalis) ir panašiai. Be to, tokia sankcija būtų griežtesnė (kai kuriais atvejais – net du kartus) ir už sankcijas, numatytas už tokius nusikaltimus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 137 straipsnio 1 dalis), nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 straipsnio 1 dalis), žmogaus kankinimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui (BK 140 straipsnio 3 dalis), palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei (BK 144 straipsnis), vaiko palikimas (BK 158 straipsnis) ir panašiai.
Atsižvelgiant į teisinių gėrių svarbą, nusikalstamų veikų pavojingumo kriterijų, kuriais remiantis išdėstyta visa BK specialioji dalis, siūlymas sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais prilyginti sankcijoms, numatytoms už nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į žmogaus gyvybę, sveikatą ir panašiai, arba padaryti jas dar griežtesnes vertintinas kaip neproporcinga ir neadekvati padarytų veiksmų pavojingumui priemonė, sistemiškai nederanti su kitomis BK specialiojoje dalyje numatytomis sankcijomis, kurias įstatymų leidėjas yra nustatęs už kur kas pavojingesnes nusikalstamas veikas. Neabejotina, kad žiauriai elgiantis su gyvūnais yra pažeidžiami svarbūs teisiniai gėriai, nesilaikoma visuomenėje priimtų elgesio normų, tačiau BK 310 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai negali būti vertinama kaip tokia pavojinga, už kurią numatytą sankciją reikėtų griežtinti tris ar net keturis kartus. Be to, BK projektu teikiami siūlymai taip kardinaliai griežtinti sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais, nenumatant net alternatyvių laisvės atėmimui bausmių, prieštarauja Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo
Vyriausybės programos“, įtvirtintam siekiui sumažinti įkalintų ir bausmę atliekančių asmenų skaičių ir plėsti alternatyvių poveikio priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu, taikymą. Pritarti AKK – papildomas komitetas – pritarė. 4.
Įstatymų projektų aiškinamajame rašte argumentuojamas ir tuo, kad esant dabartiniam teisiniam reglamentavimui nelegalūs daugintojai atsiperka tik minimaliomis baudomis. Pirma, įvertinus 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 priimtus baudžiamojo įstatymo pakeitimus, pagal BK 47 straipsnio
MGL, t. y. nuo 2 500 eurų iki net 100 000 eurų, dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą skaičiuojant nuo jos vidurkio (medianos), teiginys, susijęs su minimaliomis baudomis, gresiančiomis už žiaurų elgesį su gyvūnais, vertintinas kaip nepagrįstas. Šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas sudaro visas galimybes paskirti adekvačią ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą atitinkančią bausmę – baudą. Antra, net ir pagal šiuo metu galiojančią BK 310 straipsnio 1 dalies redakciją už žiaurų elgesį su gyvūnais galima paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau praktikoje ši bausmė nėra skiriama, t. y. nėra užtikrinamas ir šiuo metu galiojančios laisvės atėmimo bausmės iki vienerių metų neišvengiamumas. Taigi, įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą ir BK projektu siekiamus tikslus, BK projektu teikiami siūlymai papildyti BK 310 straipsnį kvalifikuotomis sudėtimis baudžiamosios atsakomybės efektyvumo prasme nesukurtų jokios pridėtinės vertės, nes, remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam, pavyzdžiui, už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas ir toliau paprastai skirtų su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Atsižvelgiant į tai, šiuo metu BK 310 straipsnyje nustatyta sankcija vertintina kaip adekvati, o joje įtvirtinta griežčiausia laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė – kaip galinti veiksmingai atgrasyti nuo nusikalstamų veikų, susijusių su žiauriu elgesiu su gyvūnais, darymo. Todėl būtina užtikrinti galiojančios BK 310 straipsnio sankcijos, įskaitant ir griežčiausią joje nurodytą laisvės atėmimo bausmę, efektyvų taikymą bei jos neišvengiamumą, kaip vieną iš esminių baudžiamosios teisės principų, užuot griežtinus baudžiamąją atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais kuriant kvalifikuotas šios nusikalstamos veikos sudėtis ir nepagrįstai ilginant laisvės atėmimo bausmės trukmę. Pritarti AKK – papildomas komitetas – pritarė. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-11-181 1(2)
4BK projektu siūloma papildyti BK 310 straipsnį nauja antrąja dalimi,
įtvirtinančia kvalifikuotą žiauraus elgesio su gyvūnais sudėtį, t. y. atvejus, kai BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai atliekami komerciniais tikslais, argumentuojant tuo, jog galiojančioje BK 310 straipsnio dispozicijoje tokie kvalifikuojamieji (sunkesni) atvejai (kai veika yra vykdoma komerciniais tikslais) nėra išskiriami. Toks siūlymas ir jo argumentavimas vertintini kaip nepagrįsti, nes BK 202 straipsnyje jau šiuo metu yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje gyvūnų augintinių veisėjas yra apibrėžiamas kaip asmuo, turintis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą leidimą veisti gyvūnus augintinius verslo tikslais, BK 202 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis apimtų ir nelegalių gyvūnų veisyklų veiklą tais atvejais, kai asmuo tokia veikla užsiimtų versliškai ar stambiu mastu, neturėdamas tam reikalingo leidimo. Už tokią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato maksimalią laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmę, t. y. dar griežtesnę, negu siūloma BK projektu (iki trejų metų laisvės atėmimo). Vadinasi, tais atvejais, kai nelegalių veisyklų veikla būtų susijusi su žiauriu elgesiu su gyvūnais, tokie veiksmai būtų kvalifikuojami kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje ir BK 310 straipsnio
kiltų ir tais atvejais, kai asmuo, neturėdamas leidimo, užsiima gyvūnų augintinių veisimu, net jeigu ir nėra nustatyta žiauraus elgesio su gyvūnais požymių. Atsižvelgiant į tai, siūlymas papildyti BK 310 straipsnį nauja antrąja dalimi vertintinas kaip perteklinis, nes galiojančios BK nuostatos jau šiuo metu sudaro visas galimybes patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, vykdančius su nelegaliomis veisyklomis susijusią veiklą, kuria siekiama komercinių tikslų. Be to, BK projektu siūlant papildyti BK 310 straipsnį minėta dalimi sukuriama tiesioginė BK 310 straipsnio ir BK 202 straipsnio normų konkurencija.
Iš siūlomo teisinio reguliavimo nuostatų nėra aiškus BK projektu siūlomo BK 310 straipsnio 2 dalies ir galiojančio BK 202 straipsnio tarpusavio santykis, t. y., kaip šias normas reikėtų taikyti (atriboti) praktikoje. Pritarti AKK – papildomas komitetas – pritarė. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-11-181 2(3)
5BK projektu siūloma papildyti BK 310 straipsnį nauja trečiąja dalimi,
įtvirtinančia itin kvalifikuotą žiauraus elgesio su gyvūnais sudėtį, t. y. atvejus, kai žiauraus elgesio su gyvūnais veiksmai atliekami komerciniais tikslais veikiant bendrininkų grupėje, argumentuojant tuo, jog pagal dabartinį teisinį reglamentavimą BK 310 straipsnis nepakankamai reglamentuoja pastarosiomis dienomis išaiškintų nusikaltimų tipų (žiauraus elgesio su gyvūnais dispozicija neišskiria kvalifikuojamojo nusikaltimo požymio, kai tokia veika padaroma bendrininkaujant). Pirma, bendrininkų grupės požymis, kaip kvalifikuojamasis nusikalstamos veikos požymis, nėra būdingas BK specialiojoje dalyje įtvirtintų nusikaltimų sudėtims. Šis požymis BK straipsnių dispozicijose nurodomas tik išskirtiniais atvejais. Galiojančiame BK yra numatytos tik dvi nusikaltimų sudėtys, kai bendrininkų grupė laikoma nusikaltimo kvalifikuojamuoju požymiu: išžaginimo (BK 149 straipsnio
minėtais atvejais, atsižvelgiant į šių nusikaltimų specifiką, bendrininkų grupės, kaip kvalifikuojamojo požymio, įtvirtinimas minėtų nusikaltimų sudėčių dispozicijose yra pagrįstas.
Vis dėlto BK 310 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas savo pavojingumu ir sukeliamomis pasekmėmis negali būti prilygintas išžaginimo ar seksualinio prievartavimo nusikaltimams, t. y. žiaurus elgesys su gyvūnais nelaikytinas tokia pavojinga veika, kad bendrininkų grupės, kaip kvalifikuojamojo požymio, įtvirtinimą šioje nusikaltimo sudėtyje būtų galima laikyti pagrįstu. Antra, bendrininkų grupė, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šiuo metu laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Todėl, net ir nesant papildomų BK 310 straipsnio pataisų, tais atvejais, kai žiauraus elgesio su gyvūnais veiksmai atliekami veikiant bendrininkų grupėje, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, teismui sudarytos galimybės motyvuotai parinkti griežtesnės bausmės rūšį ir dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio. Pritarti AKK – papildomas komitetas – pritarė. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2021-03-17
6Komiteto sprendimas:
siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5179(2). Pritarti
projektą XIIIP-5179(2) atmesti, atsižvelgiant į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto sprendimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas išvadas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] Švedas, G.
Veikos kriminalizavimo kriterijai: teorija ir praktika. Teisė, 2012, t. 82, p. 22.
2021-03-17
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas
Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Arvydas Nekrošius, Andrius Palionis, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Dainius Gaižauskas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika, patarėjas Saulius Kunickis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-161 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma keisti daugiau nei pusę galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio dalių, todėl visas BK 310 straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija. Pritarti
Teisės departamentas 2020-09-161 2.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama: „<...> būtina akcentuoti, kad pagal dabartinį teisinį reglamentavimą BK 310 straipsnis nepakankamai reglamentuoja pastarosiomis dienomis išaiškintų nusikaltimų tipų. <…> Reaguojant į visuomenėje besiklostančios situacijos pokyčius, kurių BK 310 straipsnis nebeapima, t. y. reglamentuoja nepakankamai, BK 310 straipsnio pakeitimo projektu siūloma įtvirtinti nusikaltimą kvalifikuojančius požymius, kuomet žiaurus elgesys su gyvūnais yra vykdomas turint komercinių tikslų, taip pat, kai toks nusikaltimas yra vykdomas bendrininkaujant. <…> Priėmus įstatymų projektus BK 310 straipsnis apimtų nelegalių „veislynų“ atvejus <…>”. Su šiais teiginiais sutiktina tik iš dalies. 2.1. Nors galiojančios redakcijos BK 310 straipsnis ir nenumato komercinių tikslų ar veikos padarymo bendrininkų grupėje kaip kvalifikuojančių požymių, tačiau esant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytoms aplinkybėms asmeniui kiltų griežtesnė negu įprastai atsakomybė net ir nepriėmus jokių BK 310 straipsnio pakeitimų. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės nurodomos veikos padarymas bendrininkų grupėje ir veikos padarymas dėl savanaudiškų paskatų (ši aplinkybė apimtų atvejus, kai, pvz., nelegaliu veisimu užsiimantis asmuo gyvūnus kankina juos marindamas badu, tokiu būdu siekdamas išvengti materialinių išlaidų normaliai priežiūrai). Pripažinimas, kad asmuo veiką padarė esant bet kuriai iš nurodytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sąlygotų griežtesnės bausmės paskyrimą (BK 61 straipsnis), taip pat būtų apribotos galimybės tokį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. 2.2.
2.2. Atkreiptinas dėmesys į BK 202 straipsnio 1 dalį, pagal kurią atsako „Tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų”. Ši nusikalstamos veikos sudėtis apima ir nelegalių „veislynų” veiklą, kadangi norint veisti gyvūnus augintinius verslo tikslais būtina gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą leidimą (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Neturint tokio leidimo ir šia veika užsiimant versliškai ar stambiu mastu baudžiamoji atskomybė kiltų net ir nenustačius žiauraus elgesio su gyvūnais fakto. Tais atvejais, kai papildomai dar būtų nustatytas ir žiauraus elgesio su gyvūnais faktas, asmens veika būtų kvalifikuojama pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir galiojančios redakcijos BK
galiojantis teisinis reguliavimas sudaro visas prielaidas tinkamai įvertinti nelegalių „veislynų” veiklą ir paskirti veikos pavojingumą atitinkančią bausmę. Pritarti
3
aiškinamajame rašte BK 310 straipsnio 3 dalyje siūlomos nustatyti laisvės atėmimo bausmės dydis, be kita ko, argumentuojamas taip: „Teisėsaugos institucijos vis dar neturi pakankamai efektyvių įrankių nustatyti šio pobūdžio nusikaltimus bei užkirsti jiems kelią. Vienas tokių įrankių, padėsiančių nustatyti žiaurų elgesį su gyvūnais yra kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimas. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą žiaurus elgesys su gyvūnais, yra priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų, kas pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 8 str. 1 d.
1 d. 1 p. nėra kriminalinės žvalgybos tyrimo objektas (kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas labai sunkių, sunkių ir apysunkių nusikaltimų atveju)”. Pabrėžtina, kad į teisėsaugos institucijų galimybę nustatyti ir įrodyti nusikalstamos veikos požymius turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant, ar tam tikrą veiką apskritai prasminga kriminalizuoti (pripažinti nusikalstama), taip pat aprašant nusikalstamos veikos sudėties požymius[1], tačiau ne parenkant bausmių rūšis ar jų dydžius. Laisvės atėmimo bausmės dydžiai BK specialiosios dalies straipsniuose turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į visiškai kitus kriterijus, kurių bene svarbiausias yra veikos pavojingumas, priklausantis nuo veika padaromos žalos rūšies ir dydžio, kėsinimosi objekto reikšmingumo ir pan. Baudžiamosios teisės teorijoje laikomasi vieningos nuomonės, kad praktika, kai laisvės atėmimo bausmės didinamos tik siekiant taikyti kriminalinę žvalgybą, nėra tinkama. Pritarti
Teisės departamentas 2020-09-161 2,3
projekte siūlomas bausmių sąrašas už BK 310 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatomų nusikalstamų veikų padarymą suformuluotas ne per siaurai. Pastebėtina, kad BK
nesunkių nusikaltimų, o BK 310 straipsnio 3 dalyje – prie apysunkių nusikaltimų. Manytina, kad atsakomybės individualizavimo ir teisingumo principus labiau atitinka toks teisinis reguliavimas, pagal kurį skiriant bausmę už nurodytų kategorijų nusikaltimų padarymą galima rinktis iš kuo daugiau alternatyvų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepagrįstas bausmių sąrašo susiaurinimas neretai sąlygoja situacijas, kai teismai būna priversti taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir asmeniui paskirti švelnesnę, pačiame BK specialiosios dalies straipsnyje nenumatytą bausmę. Pritarti
Teisės departamentas 2020-09-161 5.
BK 310 straipsnio dalis, numatanti juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę, tikslintina, t. y. formuluotėje „Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo” žodžiai „numatytą veiką” turėtų būti rašomi daugiskaitos forma. Pritarti
registruoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (reg. Nr. XIIIP-5148 ir reg. Nr. XIIIP-5171), kuriais irgi siūloma keisti BK 310 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys į
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-11-18 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. SV-S-1675 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.9 ir 1.10 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5179(2) (toliau – BK projektas) dėl šių priežasčių:
atsakomybė yra griežčiausia atsakomybės forma, kuri nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui sukelia pačias sunkiausias ir ilgai trunkančias teisines pasekmes.
Įstatymų leidėjas, kiekvieną kartą spręsdamas dėl galimybės kriminalizuoti visuomenėje nepageidaujamą elgesį ar numatyti griežtesnes sankcijas baudžiamajame įstatyme, privalo įvertinti, ar atitinkama veika tikrai yra tiek pavojinga, kad už tai būtų numatyta griežčiausia atsakomybės forma – baudžiamoji atsakomybė, o efektyviausia priemone būtų laikoma laisvės atėmimo bausmė. Ši pareiga įstatymų leidėjui tiesiogiai kyla iš konstitucinių teisinės valstybės bei proporcingumo principų, iš kurių yra išvestas ir specialusis baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principas (ultima ratio). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, o bausmės ir jų dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai taip pat suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. sausio
laikosi nuoseklios pozicijos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir suderinamos tarpusavyje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-697/2018 ir Nr. 2K-261-489/2018).
2K-261-489/2018). Atsižvelgiant į tai, BK projektu teikiamas siūlymas tris arba netgi keturis kartus griežtinti laisvės atėmimo bausmę už žiaurų elgesį su gyvūnais, papildomai iš esmės nenumatant jokių alternatyvių laisvės atėmimui bausmių, vertintinas kaip neatitinkantis proporcingumo (adekvatumo) ir racionalumo principų, kaip sudėtinių ultima ratio principo dalių. 2. Nustatant baudžiamumą už nusikalstamas veikas turi būti ne tik laikomasi proporcingumo (adekvatumo) ir racionalumo principų, reikalaujančių, kad baudžiamųjų priemonių intervencija į žmogaus teisių sritį būtų minimali, bet ir siekiama, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtintos sankcijos sistemiškai derėtų tarpusavyje. BK projektu siūloma tris kartus padidinti laisvės atėmimo bausmę, kai žiauraus elgesio su gyvūnais veiksmai atliekami komerciniais tikslais, ir net keturis kartus, – kai tokie veiksmai atliekami veikiant bendrininkų grupėje. Tai reiškia, kad siūloma, pavyzdžiui, ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, prilygtų bausmei, šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK arba baudžiamasis įstatymas) numatytai už tokius nusikaltimus kaip neatsargus gyvybės atėmimas kitam žmogui (BK
klastingu elgesiu privedimas žmogaus prie savižudybės (BK 133 straipsnio 1 dalis) ir panašiai. Be to, tokia sankcija būtų griežtesnė (kai kuriais atvejais – net du kartus) ir už sankcijas, numatytas už tokius nusikaltimus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 137 straipsnio 1 dalis), nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 straipsnio 1 dalis), žmogaus kankinimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui (BK 140 straipsnio 3 dalis), palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei (BK 144 straipsnis), vaiko palikimas (BK 158 straipsnis) ir panašiai.
Atsižvelgiant į teisinių gėrių svarbą, nusikalstamų veikų pavojingumo kriterijų, kuriais remiantis išdėstyta visa BK specialioji dalis, siūlymas sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais prilyginti sankcijoms, numatytoms už nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į žmogaus gyvybę, sveikatą ir panašiai, arba padaryti jas dar griežtesnes vertintinas kaip neproporcinga ir neadekvati padarytų veiksmų pavojingumui priemonė, sistemiškai nederanti su kitomis BK specialiojoje dalyje numatytomis sankcijomis, kurias įstatymų leidėjas yra nustatęs už kur kas pavojingesnes nusikalstamas veikas. Neabejotina, kad žiauriai elgiantis su gyvūnais yra pažeidžiami svarbūs teisiniai gėriai, nesilaikoma visuomenėje priimtų elgesio normų, tačiau BK 310 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai negali būti vertinama kaip tokia pavojinga, už kurią numatytą sankciją reikėtų griežtinti tris ar net keturis kartus. Be to, BK projektu teikiami siūlymai taip kardinaliai griežtinti sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais, nenumatant net alternatyvių laisvės atėmimui bausmių, prieštarauja Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, įtvirtintam siekiui sumažinti įkalintų ir bausmę atliekančių asmenų skaičių ir plėsti alternatyvių poveikio priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu, taikymą. 3.
teikiamas siūlymas ilginti laisvės atėmimo bausmės trukmę Įstatymų projektų aiškinamajame rašte argumentuojamas ir tuo, kad esant dabartiniam teisiniam reglamentavimui nelegalūs daugintojai atsiperka tik minimaliomis baudomis. Pirma, įvertinus 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 priimtus baudžiamojo įstatymo pakeitimus, pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 dalį už nesunkų nusikaltimą gali būti paskirta nuo 50 iki 2 000 MGL, t. y. nuo 2 500 eurų iki net 100 000 eurų, dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą skaičiuojant nuo jos vidurkio (medianos), teiginys, susijęs su minimaliomis baudomis, gresiančiomis už žiaurų elgesį su gyvūnais, vertintinas kaip nepagrįstas. Šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas sudaro visas galimybes paskirti adekvačią ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą atitinkančią bausmę – baudą. Antra, net ir pagal šiuo metu galiojančią BK 310 straipsnio 1 dalies redakciją už žiaurų elgesį su gyvūnais galima paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau praktikoje ši bausmė nėra skiriama, t. y. nėra užtikrinamas ir šiuo metu galiojančios laisvės atėmimo bausmės iki vienerių metų neišvengiamumas. Taigi, įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą ir BK projektu siekiamus tikslus, BK projektu teikiami siūlymai papildyti BK 310 straipsnį kvalifikuotomis sudėtimis baudžiamosios atsakomybės efektyvumo prasme nesukurtų jokios pridėtinės vertės, nes, remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam, pavyzdžiui, už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas ir toliau paprastai skirtų su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu BK 310 straipsnyje nustatyta sankcija vertintina kaip adekvati, o joje įtvirtinta griežčiausia laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė – kaip galinti veiksmingai atgrasyti nuo nusikalstamų veikų, susijusių su žiauriu elgesiu su gyvūnais, darymo.
Todėl būtina užtikrinti galiojančios BK 310 straipsnio sankcijos, įskaitant ir griežčiausią joje nurodytą laisvės atėmimo bausmę, efektyvų taikymą bei jos neišvengiamumą, kaip vieną iš esminių baudžiamosios teisės principų, užuot griežtinus baudžiamąją atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais kuriant kvalifikuotas šios nusikalstamos veikos sudėtis ir nepagrįstai ilginant laisvės atėmimo bausmės trukmę. 4. BK projektu siūloma papildyti BK 310 straipsnį nauja antrąja dalimi, įtvirtinančia kvalifikuotą žiauraus elgesio su gyvūnais sudėtį, t. y. atvejus, kai BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai atliekami komerciniais tikslais, argumentuojant tuo, jog galiojančioje BK 310 straipsnio dispozicijoje tokie kvalifikuojamieji (sunkesni) atvejai (kai veika yra vykdoma komerciniais tikslais) nėra išskiriami. Toks siūlymas ir jo argumentavimas vertintini kaip nepagrįsti, nes BK 202 straipsnyje jau šiuo metu yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje gyvūnų augintinių veisėjas yra apibrėžiamas kaip asmuo, turintis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą leidimą veisti gyvūnus augintinius verslo tikslais, BK 202 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis apimtų ir nelegalių gyvūnų veisyklų veiklą tais atvejais, kai asmuo tokia veikla užsiimtų versliškai ar stambiu mastu, neturėdamas tam reikalingo leidimo. Už tokią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato maksimalią laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmę, t. y. dar griežtesnę, negu siūloma BK projektu (iki trejų metų laisvės atėmimo).
Vadinasi, tais atvejais, kai nelegalių veisyklų veikla būtų susijusi su žiauriu elgesiu su gyvūnais, tokie veiksmai būtų kvalifikuojami kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje ir BK 310 straipsnio 1 dalyje, sutaptis. Be to, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnį kiltų ir tais atvejais, kai asmuo, neturėdamas leidimo, užsiima gyvūnų augintinių veisimu, net jeigu ir nėra nustatyta žiauraus elgesio su gyvūnais požymių. Atsižvelgiant į tai, siūlymas papildyti BK 310 straipsnį nauja antrąja dalimi vertintinas kaip perteklinis, nes galiojančios BK nuostatos jau šiuo metu sudaro visas galimybes patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, vykdančius su nelegaliomis veisyklomis susijusią veiklą, kuria siekiama komercinių tikslų. Be to, BK projektu siūlant papildyti BK 310 straipsnį minėta dalimi sukuriama tiesioginė BK 310 straipsnio ir BK 202 straipsnio normų konkurencija. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nuostatų nėra aiškus BK projektu siūlomo BK 310 straipsnio 2 dalies ir galiojančio BK
taikyti (atriboti) praktikoje. 5. BK projektu siūloma papildyti BK 310 straipsnį nauja trečiąja dalimi, įtvirtinančia itin kvalifikuotą žiauraus elgesio su gyvūnais sudėtį, t. y. atvejus, kai žiauraus elgesio su gyvūnais veiksmai atliekami komerciniais tikslais veikiant bendrininkų grupėje, argumentuojant tuo, jog pagal dabartinį teisinį reglamentavimą BK 310 straipsnis nepakankamai reglamentuoja pastarosiomis dienomis išaiškintų nusikaltimų tipų (žiauraus elgesio su gyvūnais dispozicija neišskiria kvalifikuojamojo nusikaltimo požymio, kai tokia veika padaroma bendrininkaujant).
Pirma, bendrininkų grupės požymis, kaip kvalifikuojamasis nusikalstamos veikos požymis, nėra būdingas BK specialiojoje dalyje įtvirtintų nusikaltimų sudėtims. Šis požymis BK straipsnių dispozicijose nurodomas tik išskirtiniais atvejais. Galiojančiame BK yra numatytos tik dvi nusikaltimų sudėtys, kai bendrininkų grupė laikoma nusikaltimo kvalifikuojamuoju požymiu: išžaginimo (BK 149 straipsnio 2 dalis) ir seksualinio prievartavimo (BK 150 straipsnio 2 dalis). Būtent minėtais atvejais, atsižvelgiant į šių nusikaltimų specifiką, bendrininkų grupės, kaip kvalifikuojamojo požymio, įtvirtinimas minėtų nusikaltimų sudėčių dispozicijose yra pagrįstas. Vis dėlto BK 310 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas savo pavojingumu ir sukeliamomis pasekmėmis negali būti prilygintas išžaginimo ar seksualinio prievartavimo nusikaltimams, t. y. žiaurus elgesys su gyvūnais nelaikytinas tokia pavojinga veika, kad bendrininkų grupės, kaip kvalifikuojamojo požymio, įtvirtinimą šioje nusikaltimo sudėtyje būtų galima laikyti pagrįstu. Antra, bendrininkų grupė, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šiuo metu laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Todėl, net ir nesant papildomų BK 310 straipsnio pataisų, tais atvejais, kai žiauraus elgesio su gyvūnais veiksmai atliekami veikiant bendrininkų grupėje, vadovaujantis BK
griežtesnės bausmės rūšį ir dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio. Pritarti
sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5179(2). 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Biuro patarėja Jolita Jakučionytė [1] Švedas, G. Veikos kriminalizavimo kriterijai: teorija ir praktika. Teisė, 2012, t. 82, p. 22.