Projekto lyginamasis variantas
NR. I-549 8 straipsnio PAKEITIMO
2020 m. d. Nr. Vilnius
draudimo pensijų dydžių mato rodiklių indeksavimas
metais nuo sausio 1 dienos bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis, kurie naudojami skiriant ir mokant šiame įstatyme nustatytų rūšių pensijas, indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (toliau – IK). IK išreiškiamas keturių skaitmenų po kablelio tikslumu. 2. IK apskaičiuojamas tokia tvarka:
1) IK apskaičiuojamas kaip septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų. IK apskaičiuoti naudojami Lietuvos statistikos departamento skelbiami trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, darbo užmokesčio fondo augimo duomenys ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka parengtame apskaičiavimo metų Ekonominės raidos scenarijuje skelbiami apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų darbo užmokesčio fondo augimo rodikliai.
Šiame punkte nustatyta tvarka apskaičiuotas IK taikomas, jeigu, jį pritaikius, pagal indeksavimo metais galiosiantį Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą planuojamos pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidos neviršija pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų indeksavimo metais ir po jų einančiais kalendoriniais metais prognozuojamos pensijų socialinio draudimo išlaidos nepradeda viršyti prognozuojamų pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų;
2) jeigu indeksavimo metais pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukos, nevykdant indeksavimo, viršija pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidas, IK apskaičiuojamas taip, kad pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidos pensijoms indeksuoti neviršytų 75 procentų indeksavimo metais planuojamo pensijų socialinio draudimo įmokų perviršio, jeigu indeksavimas nebūtų vykdomas. 3. Indeksavimas nevykdomas, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotas IK yra mažesnis negu 1,01 ir (arba) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami. Tais atvejais, kai indeksavimas nevykdomas, taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galioję dydžiai. 5.
5Pensijos, nurodytos šio įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje,
priedą už stažo metus), taip pat pensijos dalys, nurodytos šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje ir 48 straipsnio 3 dalyje, indeksuojamos dauginant mokamos pensijos dydį (pensijos dalį) iš IK. Straipsnio dalies pakeitimai:
įgaliota institucija. IK ir pagal jį indeksuoti bazinės pensijos, apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis euro cento tikslumu tvirtinami atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. 7. Nuo 2020 m. sausio 1 d. bazinės pensijos dydis gali būti didinamas daugiau negu pagal bazinės pensijos dydžiui taikomą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą IK, atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes. Nuo 2021 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto finansines galimybes, gali būti nustatomas didesnis negu pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotas IK. Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2651, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-21, i. k. 2019-20992
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Monika Navickienė
Projekto lyginamasis variantas
I-549 8 straipsnio PAKEITIMO
2020 m. d. Nr. Vilnius
draudimo pensijų dydžių mato rodiklių indeksavimas Pripažinti netekusiu galios 8 straipsnio 3 dalį:
3Indeksavimas nevykdomas,
jeigu šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotas IK yra mažesnis negu 1,01 ir (arba) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami. Tais atvejais, kai indeksavimas nevykdomas, taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galioję dydžiai. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia (Seimo nariai) Monika Navickienė
Projekto lyginamasis variantas
nr. I-549 8 straipsnio PAKEITIMO
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 8 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Indeksavimas nevykdomas, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotas IK yra mažesnis negu 1,01 ir (arba) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiamas. Tais atvejais, kai indeksavimas nevykdomas, taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galioję dydžiai.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia (Seimo nariai) Monika Navickienė
valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Matydami, kad, kad indeksavimo koeficiento taikymo kriterijaus pririšimas prie BVP kitimo tendencijų nėra logiškas nes menkai besiskiriantis rezultatas lemia visiškai skirtingas pasekmes (0,1 reiškia kad indeksavimas yra bendra tvarka, o -0,1 nors pasekmės socialinio fondo biudžeto finansinėms gaimybėms iš esmės nesiskiria, reiškia, kad indeksavimas jau nebevyksta). Toks pririšimas yra neišbaigtas, nelankstus ir negali būti taikomas. Todėl siekdami užtikrinti, kad Lietuvos pensininkų nepaliestų neigiamos BVP kitimo tendencijų įtaka pensijų indeksavimo formulei ir kad pensijos būtų indeksuotos ir išmokėtos laiku, siūlome išbraukti neigiamos BVP tendencijos įtaką indeksavimo formulei. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal Lietuvos Respublikos Socialinio draudimo pensijų įstatymą nr. XII-2512, nustatoma, kad pensijų indeksavimas nevykdomas jeigu IK yra mažesnis negu 1,01 ir (arba) po einančių kalendorinių metų BVP palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma atsisakyti neigiamos BVP tendencijos įtakos indeksavimo formulei siekiant apsaugoti Lietuvos pensininkus nuo galimo pensijų neindeksavimo. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks įstatymui įgyvendinti. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė Monika Navickienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 STRAIPSNIO pakeitimo
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Matydami, kad indeksavimo koeficiento taikymo kriterijaus pririšimas prie BVP kitimo tendencijų nėra logiškas nes menkai besiskiriantis rezultatas lemia visiškai skirtingas pasekmes (0,1 reiškia, kad indeksavimas yra bendra tvarka, o -0,1 nors pasekmės socialinio fondo biudžeto finansinėms galimybėms iš esmės nesiskiria, reiškia, kad indeksavimas jau nebevyksta). Toks pririšimas yra neišbaigtas, nelankstus ir negali būti taikomas. Todėl siekdami užtikrinti, kad Lietuvos pensininkų nepaliestų neigiamos BVP kitimo tendencijų įtaka pensijų indeksavimo formulei ir pensijos būtų indeksuotos bei išmokėtos laiku, siūlome išbraukti neigiamos BVP tendencijos įtaką indeksavimo formulei. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
TS-LKD frakcijos nariai: Monika Navickienė, Paulė Kuzmickienė, Gintarė Skaistė, Justas Džiugelis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal Lietuvos Respublikos Socialinio draudimo pensijų įstatymą nr. XII-2512, nustatoma, kad pensijų indeksavimas nevykdomas jeigu IK yra mažesnis negu 1,01 ir (arba) po einančių kalendorinių metų BVP palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma atsisakyti neigiamos BVP tendencijos įtakos indeksavimo formulei, siekiant apsaugoti Lietuvos pensininkus nuo galimo pensijų neindeksavimo. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks įstatymui įgyvendinti. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė Monika Navickienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 STRAIPSNIO pakeitimo
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo projektu tikslinamas Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr I-549 8 straipsnio pakeitimo projektas XIIIP - 5172 (2) pagal išsakytas Teisės departamento pastabas. Siūlome keisti įstatymą, nes indeksavimo koeficiento (toliau - IK) taikymo kriterijaus pririšimas prie BVP kitimo tendencijų nėra logiškas. Taikant IK pagal dabar galiojančią įstatymo redakciją, neatmestina situacija kuomet menkai besiskiriantis rezultatas lemtų visiškai skirtingas pasekmes (0,1 reiškia, kad indeksavimas yra bendra tvarka, o -0,1 nors pasekmės socialinio fondo biudžeto finansinėms galimybėms iš esmės nesiskiria, reiškia, kad indeksavimas jau nebevyksta). Toks pririšimas yra neišbaigtas, nelankstus ir negali būti taikomas. Todėl siekdami užtikrinti, kad Lietuvos pensininkų nepaliestų neigiamos BVP kitimo tendencijos įtaka pensijų indeksavimo taikymui ir pensijos būtų indeksuotos bei išmokėtos laiku, siūlome išbraukti neigiamos BVP kitimo tendencijos įtaką indeksavimo formulės taikymui. Atkreiptinas dėmesys, jog BVP tiesiogiai nėra jokių mokestinių pajamų bazė, todėl sąsajų su juo siūloma atsisakyti. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog projekte išlieka nuostata, jog indeksavimas netaikomas, kai IK mažesnis už 1,01. T.y. kad pensijos indeksuojant negali mažėti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
TS-LKD frakcijos nariai: Monika Navickienė, Paulė Kuzmickienė, Gintarė Skaistė, Justas Džiugelis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal Lietuvos Respublikos Socialinio draudimo pensijų įstatymą nr.
XII-2512, nustatoma, kad pensijų indeksavimas nevykdomas, jeigu IK yra mažesnis negu 1,01 ir (ar) IK apskaičiavimo metų ir (ar) po jų einančių kalendorinių metų BVP palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma atsisakyti neigiamos BVP kitimo tendencijos įtakos pensijų indeksavimo taikymui, siekiant apsaugoti Lietuvos pensininkus nuo galimo pensijų neindeksavimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Atsisakant neigiamos BVP kitimo tendencijos įtakos indeksavimo taikymui, kaip ir kasmet Valstybės ir Sodros biudžetuose tam turės būti numatytos lėšos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė Monika Navickienė
DĖL
straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
netekusia galios Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 3 dalį. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad indeksavimas nevykdomas, jeigu:
1) šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotas IK yra mažesnis negu 1,01;
2) ir (arba) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir
(ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą indeksavimas nevykdomas esant bent vienai iš nurodytų sąlygų. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama atsisakyti neigiamos BVP tendencijos įtakos pensijų indeksavimo formulei siekiant apsaugoti Lietuvos pensininkus nuo galimo pensijų neindeksavimo, kad „indeksavimo koeficiento taikymo kriterijaus pririšimas prie BVP kitimo tendencijų nėra logiškas, nes menkai besiskiriantis rezultatas lemia visiškai skirtingas pasekmes (0,1 reiškia kad indeksavimas yra bendra tvarka, o -0,1 nors pasekmės socialinio fondo biudžeto finansinėms galimybėms iš esmės nesiskiria, reiškia, kad indeksavimas jau nebevyksta). Toks pririšimas yra neišbaigtas, nelankstus ir negali būti taikomas.
Todėl siekdami užtikrinti, kad Lietuvos pensininkų nepaliestų neigiamos BVP kitimo tendencijų įtaka pensijų indeksavimo formulei ir kad pensijos būtų indeksuotos ir išmokėtos laiku, siūlome išbraukti neigiamos BVP tendencijos įtaką indeksavimo formulei.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pripažinus netekusiomis galios abi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatytas pensijų neindeksavimo sąlygas, galėtų susidaryti tokia teisinė padėtis, kai pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį apskaičiuotas IK turėtų būti taikomas imperatyviai (be keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatytų išimčių), tačiau neaišku kaip toks IK turėtų būti taikomas, nes pritaikius IK pensijos galėtų ir mažėti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatą „Tais atvejais, kai indeksavimas nevykdomas, taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galioję dydžiai“ taip pat siūloma pripažinti netekusia galios. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnio formuluotė tikslintina bendrinės kalbos požiūriu. 3. Kartu su įstatymo projekto antruoju variantu turėtų būti pateiktas ir jo lyginamasis variantas, parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime, atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, reikėtų išbraukti skaičių ir žodį „3 dalies“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
Ąžuolas, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Rasa Budbergytė (nuotoliniu), Gintarė Skaistė, Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Viktoras Rinkevičius, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: vedėja Alina Brazdilienė (nuotoliniu), vyr. specialistė Agnė Gedraitytė (nuotoliniu), patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-161 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime, atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, reikėtų išbraukti skaičių ir žodį „3 dalies“. Pritarti. 2. Teisingumo ministerija, 2020-10-06 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinimui Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5172(3) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Nr. 1167 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1674 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4–7 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: < 2. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5172(3) (toliau
Nr. XIIIP-5184 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-5184) ir, atsižvelgiant į tai, kad jais siūloma keisti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis teisėkūros efektyvumo principu, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nurodytus įstatymų projektus sujungti ir jais siūlomą keisti teisinį reguliavimą tobulinti pagal toliau pateiktus pasiūlymus:
Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo
Vyriausybės programos“, 215.3 papunktyje įtvirtintas siekis nemažinti socialinio draudimo pensijų. Sustabdžius socialinio draudimo pensijų indeksavimą, kai valstybėje nėra susidariusi itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, o darbo užmokestis auga, būtų sukurta situacija, kai socialinio draudimo pensijų santykis su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu mažėtų, tačiau, nevertinant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų ir šios draudimo rūšies išlaidų bei makroekonominių rodiklių, kiltų pavojus viešųjų finansų tvarumui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr.
fondo biudžeto pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų ir išlaidų balanso, o Įstatymo projekto Nr. XIIIP-5172(3) 1 straipsniu ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-5184 1 straipsnio 2 dalimi keičiamą Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Indeksavimas nevykdomas, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka
apskaičiuotas IK yra mažesnis negu 1,01 ir (ar) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir
(ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami. Tais atvejais, kai indeksavimas nevykdomas, taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galioję dydžiai.“
projekto Nr. XIIIP-5184 1 straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti, kad jei indeksuojant socialinio draudimo pensijas, Valstybinio socialinio draudimo fonde trūksta lėšų neigiamam pinigų srautų iš įprastinės ir investicinės veiklos rezultatui padengti, skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Toks teisinis reguliavimas gali lemti, kad Lietuvos ilgalaikis finansų tvarumas būtų įvertintas kaip didelės rizikos. Europos Komisija kasmet vertina visų Europos Sąjungos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą (vertinimas pateikiamas Šalies ataskaitoje). Jei Europos Komisija įvertins Lietuvos ilgalaikį finansų tvarumą kaip didelės rizikos, vadovaujantis 2012 m. kovo 2 d.
Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės sutartimi dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje, Lietuva privalės nusistatyti griežtesnį vidutinio laikotarpio tikslą. Be to, sumažėjusio ilgalaikio finansų tvarumo įvertinimas gali būti kaip vienas iš pagrindinių ženklų reitingų agentūroms, kitoms tarptautinėms organizacijoms, investuotojams, kad Lietuva nukrypo nuo atsakingo viešųjų finansų valdymo kelio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-5184 1 straipsnio 3 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo. 3. Atsižvelgiant į Įstatymo projektu Nr. XIIIP-5172(3) ir Įstatymo projektu Nr. XIIIP-5184 teikiamus siūlymus dėl socialinio draudimo pensijų indeksavimo teisinio reguliavimo tobulinimo, siekiant užtikrinti sklandų jų įgyvendinimą priėmus įstatymus, siūlytina Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIII-2651 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-2651) nustatytą teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
pripažinti netekusia galios Įstatymo Nr.
XIII-2651 2 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto
didesnis indeksavimo koeficientas už indeksavimo koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 8 straipsnio nuostatas“, nes:
Nr. BPE-7 „Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo“ nurodė, kad, atsižvelgiant į dabartinę demografinę situaciją ir neapibrėžtumą dėl COVID-19, išlieka rizika, jog užimtųjų skaičius gali mažėti labiau nei tikimasi, o augant vartotojų taupymo lygiui, labiau silpnės vidaus paklausa. Tai gali neigiamai paveikti vidaus vartojimą ir ekonomikos augimą. Esant tokiam neapibrėžtumui, socialinio draudimo pensijos turi būti indeksuojamos taikant pagal makroekonominius rodiklius apskaičiuotą indeksavimo koeficientą; 3.1.2. tai, kad socialinio draudimo pensijų indeksavimas neturėtų viršyti lygmens, kuris apskaičiuojamas pagal indeksavimo taisykles, konstatuota Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Socialinių tyrimų centro konsorciumo mokslininkų atlikto projekto „Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio sukūrimas“ ataskaitoje. Joje taip pat pabrėžta, jog ekonomikos augimo laikotarpiu sukaupto rezervo lėšos neturėtų būti naudojamos išmokoms didinti ad hoc; 3.1.3. siūlomoje pripažinti netekusia galios Įstatymo Nr. XIII-2651 nuostatoje įtvirtintas papildomas ad hoc socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficiento padidinimas nuo 2021 metų nėra pagrįstas jokiais makroekonominiais rodikliais, neįvertinta valstybėje susiklosčiusi finansinė ir ekonominė padėtis.
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. rugsėjo 14 d. parengtame Ekonominės raidos scenarijuje 2020–2023 metams nurodyta, kad darbo užmokesčio augimas
didinimas pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą apskaičiuotą socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientą – 7,17 proc. Vien pagal darbo užmokesčio fondo augimo tempą apskaičiuoto socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficiento taikymas užtikrins daugiau nei dvigubai spartesnį socialinio draudimo pensijų augimą nei numatomas darbo užmokesčio augimas, o tai leis pasiekti Įstatymo Nr. XIII‑2651 iniciatorių vieną iš siekiamų tikslų – užtikrinti, kad socialinio draudimo pensijos nuosekliai didėtų sparčiau, nei didėja vidutinis darbo užmokestis. 3.2. Siūlytina pripažinti netekusiu galios Įstatymo Nr. XIII-2651 3 straipsnį, nes ilgalaikis COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos poveikis šalies ekonomikai išlieka neapibrėžtas, o, Lietuvos banko vertinimu, valstybės skola augs: 2020 m. pasieks 50 proc. bendrojo vidaus produkto lygį ir, tikėtina, ateityje artės prie Europos Sąjungos valstybėms narėms leidžiamos 60 proc. ribos.
Esant susiklosčiusiai situacijai, parinkti kitus makroekonominius rodiklius socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientui apskaičiuoti, nei numatyta Socialinio draudimo pensijų įstatymo
indeksavimo koeficientas būtų siejamas su darbo užmokesčio augimu, tokiam indeksavimui reikėtų užtikrinti papildomą finansavimą, nes ateityje mažėjant darbo jėgai neužteks apdraustųjų socialiniu draudimu asmenų mokamų pensijų socialinio draudimo įmokų socialinio draudimo pensijoms mokėti, o Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“). Be to, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad
„teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...>
turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo
tvarkos ir sąlygų“ 8 straipsnio penktosios dalies ir 19 straipsnio pirmosios dalies normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIIP-5172(3). Pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymų projektus XIIIP-5172(3) ir XIIIP-5184 sujungti ir bazinio įstatymo 8 straipsnio 3 dalį patobulinti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 3, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Varžgalys, Gintarė Skaistė. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2020-11-04
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, M. Navickienė, P. Kuzmickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja – E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, A. Kazlauskienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: S. Krėpšta – Respublikos Prezidento vyr. patarėjas, I. Segalovičienė – Respublikos Prezidento patarėja, M. Tuskienė – finansų viceministrė, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, I. Buškutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja, J. Varanauskienė
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-161 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime, atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, reikėtų išbraukti skaičių ir žodį „3 dalies“. Atsižvelgti. 2. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, 2020-10-06 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinimui Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5172(3) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1674 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4–7 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: <<...>>. 2. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5172(3) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-5172(3)) ir Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5184 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-5184) ir, atsižvelgiant į tai, kad jais siūloma keisti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis teisėkūros efektyvumo principu, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nurodytus įstatymų projektus sujungti ir jais siūlomą keisti teisinį reguliavimą tobulinti pagal toliau pateiktus pasiūlymus:
Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 215.3 papunktyje įtvirtintas siekis nemažinti socialinio draudimo pensijų.
Sustabdžius socialinio draudimo pensijų indeksavimą, kai valstybėje nėra susidariusi itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, o darbo užmokestis auga, būtų sukurta situacija, kai socialinio draudimo pensijų santykis su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu mažėtų, tačiau, nevertinant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų ir šios draudimo rūšies išlaidų bei makroekonominių rodiklių, kiltų pavojus viešųjų finansų tvarumui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-5184
fondo biudžeto pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų ir išlaidų balanso, o Įstatymo projekto Nr. XIIIP-5172(3) 1 straipsniu ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-5184 1 straipsnio 2 dalimi keičiamą Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Indeksavimas nevykdomas, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nustatyta
tvarka apskaičiuotas IK yra mažesnis negu 1,01 ir (ar) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami. Tais atvejais, kai indeksavimas nevykdomas, taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galioję dydžiai.“
straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti, kad jei indeksuojant socialinio draudimo pensijas, Valstybinio socialinio draudimo fonde trūksta lėšų neigiamam pinigų srautų iš įprastinės ir investicinės veiklos rezultatui padengti, skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Toks teisinis reguliavimas gali lemti, kad Lietuvos ilgalaikis finansų tvarumas būtų įvertintas kaip didelės rizikos.
Europos Komisija kasmet vertina visų Europos Sąjungos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą (vertinimas pateikiamas Šalies ataskaitoje). Jei Europos Komisija įvertins Lietuvos ilgalaikį finansų tvarumą kaip didelės rizikos, vadovaujantis 2012 m. kovo 2 d. Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės sutartimi dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje, Lietuva privalės nusistatyti griežtesnį vidutinio laikotarpio tikslą. Be to, sumažėjusio ilgalaikio finansų tvarumo įvertinimas gali būti kaip vienas iš pagrindinių ženklų reitingų agentūroms, kitoms tarptautinėms organizacijoms, investuotojams, kad Lietuva nukrypo nuo atsakingo viešųjų finansų valdymo kelio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-5184 1 straipsnio 3 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti. Siūloma sujungti įstatymų projektus XIIIP-5172(3) ir XIIIP-5184, pateikiant Seimui Komiteto patobulintą jungtinį įstatymo projektą Nr. XIIIP-5184(2), kuriame pagal Vyriausybės pasiūlymą patobulinta keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis (žr. SRDK išvadą dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-5184). 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21 (nutarimas Nr. 1167)
projektu Nr.
XIIIP-5184 teikiamus siūlymus dėl socialinio draudimo pensijų indeksavimo teisinio reguliavimo tobulinimo, siekiant užtikrinti sklandų jų įgyvendinimą priėmus įstatymus, siūlytina Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIII-2651 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-2651) nustatytą teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto
didesnis indeksavimo koeficientas už indeksavimo koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 8 straipsnio nuostatas“, nes: 3.1.1. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2020 m. rugsėjo 23 d. išvadoje Nr. BPE-7 „Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo“ nurodė, kad, atsižvelgiant į dabartinę demografinę situaciją ir neapibrėžtumą dėl COVID-19, išlieka rizika, jog užimtųjų skaičius gali mažėti labiau nei tikimasi, o augant vartotojų taupymo lygiui, labiau silpnės vidaus paklausa. Tai gali neigiamai paveikti vidaus vartojimą ir ekonomikos augimą. Esant tokiam neapibrėžtumui, socialinio draudimo pensijos turi būti indeksuojamos taikant pagal makroekonominius rodiklius apskaičiuotą indeksavimo koeficientą;
lygmens, kuris apskaičiuojamas pagal indeksavimo taisykles, konstatuota Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Socialinių tyrimų centro konsorciumo mokslininkų atlikto projekto „Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio sukūrimas“ ataskaitoje.
Joje taip pat pabrėžta, jog ekonomikos augimo laikotarpiu sukaupto rezervo lėšos neturėtų būti naudojamos išmokoms didinti ad hoc;
nuostatoje įtvirtintas papildomas ad hoc socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficiento padidinimas nuo 2021 metų nėra pagrįstas jokiais makroekonominiais rodikliais, neįvertinta valstybėje susiklosčiusi finansinė ir ekonominė padėtis. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. rugsėjo 14 d. parengtame Ekonominės raidos scenarijuje 2020–2023 metams nurodyta, kad darbo užmokesčio augimas
didinimas pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą apskaičiuotą socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientą – 7,17 proc. Vien pagal darbo užmokesčio fondo augimo tempą apskaičiuoto socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficiento taikymas užtikrins daugiau nei dvigubai spartesnį socialinio d. XIII‑2651 iniciatorių vieną iš siekiamų tikslų – užtikrinti, kad socialinio draudimo pensijos nuosekliai didėtų sparčiau, nei didėja vidutinis darbo užmokestis raudimo pensijų augimą nei numatomas darbo užmokesčio augimas, o tai leis pasiekti Įstatymo Nr. XIII‑2651 iniciatorių vieną iš siekiamų tikslų – užtikrinti, kad socialinio draudimo pensijos nuosekliai didėtų sparčiau, nei didėja vidutinis darbo užmokestis. 3.2. Siūlytina pripažinti netekusiu galios Įstatymo Nr.
straipsnį, nes ilgalaikis COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos poveikis šalies ekonomikai išlieka neapibrėžtas, o, Lietuvos banko vertinimu, valstybės skola augs: 2020 m. pasieks 50 proc. bendrojo vidaus produkto lygį ir, tikėtina, ateityje artės prie Europos Sąjungos valstybėms narėms leidžiamos
makroekonominius rodiklius socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientui apskaičiuoti, nei numatyta Socialinio draudimo pensijų įstatymo
indeksavimo koeficientas būtų siejamas su darbo užmokesčio augimu, tokiam indeksavimui reikėtų užtikrinti papildomą finansavimą, nes ateityje mažėjant darbo jėgai neužteks apdraustųjų socialiniu draudimu asmenų mokamų pensijų socialinio draudimo įmokų socialinio draudimo pensijoms mokėti, o Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“). Be to, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad
„teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...>
turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo
tvarkos ir sąlygų“ 8 straipsnio penktosios dalies ir 19 straipsnio pirmosios dalies normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Nepritarti. Turi būti užtikrintas priimto įstatymo įgyvendinimas. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas,
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui XIIIP-5172(3). Pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymų projektus XIIIP-5172(3) ir XIIIP-5184 sujungti ir bazinio įstatymo 8 straipsnio 3 dalį patobulinti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5184 ir Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549
juos sujungti, pateikiant Seimui Komiteto patobulintą jungtinį įstatymo projektą Nr. XIIIP-5184(2), kuriame pagal Vyriausybės pasiūlymą patobulinta keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis (žr. SRDK išvadą dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-5184). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjas: Rimantas Jonas Dagys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė