Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 28 dalį ir ją išdėstyti taip:
„28. Verslinis gyvūnų augintinių veisimas – teisės aktų nustatyta tvarka
vykdomas gyvūnų augintinių dauginimas verslo tikslais, įskaitant ir patinų naudojimą patelių apvaisinimui.“
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 4 straipsnio 2 dalį 25 punktu:
„25) veterinarijos paslaugų teikėjo nepranešimas VMVT ar teisėsaugos institucijoms apie asmenis, piktybiškai pažeidžiančius gyvūnų gerovės reikalavimus ir ignoruojančius privačių veterinarijos gydytojų rekomendacijas dėl gyvūno gerovės pagerinimo;“
2Papildyti 4 straipsnio 2 dalį 26 punktu:
,,26) gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų;“
3Papildyti 4 straipsnio 2 dalį 27 punktu:
,,27) informacijos apie gyvūnų gerovę, sveikatingumą, gyvūno buvimo vietą ar kitos reikalingos informacijos nesuteikimas įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnams.“
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 10 straipsnį 7 dalimi:
,,7.Visi veisimo veiklai naudojami gyvūnai augintiniai privalo būti paženklinti mikroschema ir kartu su teisės aktų nustatyta tvarka išduota veterinarijos gydytojo sveikatingumo pažyma užregistruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje. Gyvūnų augintinių veisėjai teisės aktų nustatyta tvarka registruoja savo veiklą Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje ir kas pusmetį teikia informaciją apie visus veisimui naudojamus bei išveistus gyvūnus.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 12 straipsnį 5 dalimi: ,,5. Draudžiama lauko prekyba ir prekyba turgavietėse gyvūnais augintiniais.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2.
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvoje per pastarąją savaitę nuaidėjo gausybė pranešimų apie siaubingas sąlygas įvairiausiose veisyklose. Nuaidėjus žiniai apie Kretingos rajone įrengtą nelegalų veislyną netrukus socialinius tinklus užplūdo vaizdo įrašai ir nuotraukos iš kitų vietovių. Verslininkai užregistruoja oficialų veislyną, kuriame laikomasi visų reikalavimų, o visai šalia įrengia veisyklą, kurios vaizdas gali priversti sapnuoti ir košmarus. Reaguodama į susidariusią situaciją ir matydama įstatymų spragas, inicijavau Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGĮ) Nr. VIII-500 2, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 ir 346 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pagrindinis Įstatymų projektų tikslas – užtikrinti ne tik teorinį, bet ir praktinį normų, draudžiančių žiaurų elgesį su gyvūnais, įgyvendinimą; griežtinti bausmes ir išplėsti atsakingų asmenų sąrašą bei sukurti sklandžiai veikiančią sistemą, padėsiančią ne tik laiku reaguoti į visus kitus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, bet ir užkirsti kelią nelegalioms veisykloms kurtis ateityje. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai;
Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narė Virginija Vingrienė. 3.
reglamentuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu GGĮ verslinių gyvūnų augintinių sąvoka neapima patinų naudojimo patelių apvaisinimui. Veiksmai, laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, neapima veterinarijos paslaugų teikėjo nepranešimo VMVT ar teisėsaugos institucijoms apie asmenis, piktybiškai pažeidžiančius gyvūnų gerovės reikalavimus ir ignoruojančius privačių veterinarijos gydytojų rekomendacijas dėl gyvūno gerovės pagerinimo; gyvūnų veisimo nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų; informacijos apie gyvūnų gerovę, sveikatingumą, gyvūno buvimo vietą ar kitos reikalingos informacijos nesuteikimo įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnams. Taip pat šiuo metu nėra nustatytas reikalavimas veisimo veiklai naudojamus gyvūnus paženklinti mikroschema ir kartu su teisės aktų nustatyta tvarka išduota veterinarijos gydytojo sveikatingumo pažyma užregistruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje bei Gyvūnų augintinių veisėjus registruoti savo veiklą Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėj ir kas pusmetį teikti informaciją apie visus veisimui naudojamus bei išveistus gyvūnus. Šiuo metu ANK nenumato galimybės konfiskuoti veisimui naudojamų gyvūnų ir jų jauniklių. Taip pat šiuo metu galiojančioje redakcijoje numatytas įspėjimas, kaip administracinė nuobauda. 127 straipsnis, numatantis neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine, ar profesine veikla“, nors teoriškai ir apima neteisėtą gyvūnų veisimą, tačiau praktikoje juo nesivadovaujama. Šiuo metu galiojanti BK redakcija už žiaurų elgesį su gyvūnais neapima atsakomybės ir asmeniui, kuris nuslėpė tokį elgesį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama GGĮ siūlomi pakeitimai:
įtvirtintą verslinių gyvūnų augintinių veisimo sąvoką, papildant ją patinų naudojimu patelių apvaisinimui. 2.
2 dalį, reglamentuojančia veiksmus, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, 25, 26 ir 27 punktais: „25) veterinarijos paslaugų teikėjo nepranešimas VMVT ar teisėsaugos institucijoms apie asmenis, piktybiškai pažeidžiančius gyvūnų gerovės reikalavimus ir ignoruojančius privačių veterinarijos gydytojų rekomendacijas dėl gyvūno gerovės pagerinimo;
26) gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
27) informacijos apie gyvūnų gerovę, sveikatingumą, gyvūno buvimo vietą ar kitos reikalingos informacijos nesuteikimas įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnams.“
straipsnį, reglamentuojantį gyvūnų veisimą: ,,Visi veisimo veiklai naudojami gyvūnai augintiniai privalo būti paženklinti mikroschema ir kartu su teisės aktų nustatyta tvarka išduota veterinarijos gydytojo sveikatingumo pažyma užregistruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje. Gyvūnų augintinių veisėjai teisės aktų nustatyta tvarka registruoja savo veiklą Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje ir kas pusmetį teikia informaciją apie visus veisimui naudojamus bei išveistus gyvūnus.“
5 dalimi, uždraudžiant lauko prekybą ir prekybą turgavietėse gyvūnais augintiniais. ANK siūlomi pakeitimai:
straipsnį ,,Neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine, ar profesine veikla“, įtraukiant neteisėt gyvūnų veisimą. 2. Siūloma papildyti 127 straipsnio
nusižengimus skiriant ir priemonių bei veisimui naudojamų gyvūnų, jų jauniklių konfiskavimą. 3. Siūloma pakeisti 346 straipsnį ,,Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas“, atsisakant įspėjimo, kaip administracinės nuobaudos formos.
BK siūlomi pakeitimai: Siūloma papildyti 310 straipsnį, reglamentuojantį žiaurų elgesį su gyvūnais, numatant atsakomybę ir asmeniui, kuris nuslėpė tokį elgesį ir aplaidžiai vykdantiems kontrolę. Priėmus įstatymų projektus, tikimasi užtikrinti ne tik teorinį, bet ir praktinį normų, draudžiančių žiaurų elgesį su gyvūnais, įgyvendinimą bei sukurti sklandžiai veikiančią sistemą, padėsiančią ne tik laiku reaguoti į visus kitus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, bet ir užkirsti kelią nelegalioms veisykloms kurtis ateityje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninė situacija turėtų gerėti, o korupcijos atvejų turėtų ženkliai mažėti – bus užkirstas kelias nesąžiningam verslui neteisėtai pelnytis veisiant gyvūnus nelegaliose veisyklose. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslo sąlygoms ir jo plėtrai priimti įstatymai įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Teisės aktų keisti nereikės. 9.
parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl įstatymų projektai nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Pavesti Lietuvos Respublikos
įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų lėšų įstatymams įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Gyvūnų apsauga“, ,,žiaurus elgesys su gyvūnais“, „nelegalus gyvūnų veisimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalį papildyti 25 punktu ir jame nustatyti, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, ju kankinimu laikytinas „veterinarijos paslaugų teikėjo nepranešimas VMVT ar teisėsaugos institucijoms apie asmenis, piktybiškai pažeidžiančius gyvūnų gerovės reikalavimus ir ignoruojančius privačių veterinarijos gydytojų rekomendacijas dėl gyvūno gerovės pagerinimo” (čia ir toliau išskirta – mūsų). Aptariama projekto nuostata svarstytina šiais aspektais. Pirma. Pažymėtina, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą taikytina teisinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (346 straipsnio 16-19 dalys) ir Baudžiamąjį kodeksą (310 straipsnis). Pagal projekte dėstomą nuostatą nepranešimas apie asmenis, piktybiškai pažeidžiančius gyvūnų gerovės reikalavimus ir ignoruojančius privačių veterinarijos gydytojų rekomendacijas dėl gyvūno gerovės pagerinimo traktuotinas kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, jų kankinimas, dėl ko nepranešusiam veterinarijos paslaugų teikėjui galėtų būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Svarstytina, ar tai atitiktų tokios atsakomybės taikymą asmenims reglamentuojančias Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso normas. Antra. Neaišku, koks subjektas turimas mintyje įvardijant
„veterinarijos paslaugų teikėją“ – veterinarijos gydytojas, veterinarijos
felčeris ar koks nors kitas asmuo, todėl projekto nuostata turi būti patikslinta. Priešingu atveju liks neaišku, koks subjektas būtų traktuojamas kaip žiauriai elgęsis su gyvūnais, juos kankinęs. Trečia.
Trečia. Aptariamoje nuostatoje vartojamas terminas „asmenys, piktybiškai pažeidžiantys gyvūnų gerovės reikalavimus ir ignoruojantys <...> rekomendacijas dėl gyvūnų gerovės <...>“ yra neaiškaus, subjektyviai ir skirtingai traktuotino turinio, nes piktybiškumą skirtingi asmenys (veterinarijos paslaugų teikėjai) gali traktuoti skirtingai, remdamiesi savo vidinėmis nuostatomis, patirtimi ir pan., kas sudarytų prielaidas skirtingoms aptariamos projekto nuostatos interpretacijoms ir skirtingam jos taikymui. Ketvirta. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, čia vartojamas terminas „privatūs veterinarijos gydytojai“ derintinas su kitose keičiamo įstatymo nuostatose įtvirtintu terminu „veterinarijos gydytojas“. Penkta. Vartojamas terminas “gyvūno gerovės pagerinimas” yra suformuluotas tautologiškai, todėl turėtų būti patikslintas. 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį papildyti 26 punktu ir jame nustatyti, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, ju kankinimu laikytinas „gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų”. Įvertintinas siūlomos nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 14 punktu, pagal kurį žiauriam elgesiui su gyvūnais, ju kankinimui priskirtinas gyvūnų veisimas, sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei. Siūlytina projektą ne pildyti nauja struktūrine dalimi, o, atsižvelgiant į siekiamus tikslus, keisti 4 straipsnio 2 dalies 14 punkto nuostatą. 3. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomame keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 27 punkte vartojamas terminas „sveikatingumas“ tikslintinas, atsižvelgiant į tai, kad galiojančiuose įstatymuose šis terminas vartojamas ne kalbant apie sveikatos būklę, o kitame kontekste (vartojami terminai
„sveikatingumo veikla“, „sveikatingumo centras“ ir kt.). Analogiška pastaba
išsakytina projekto 3 straipsnio 1 daliai. 4.
keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „Visi veisimo veiklai naudojami gyvūnai augintiniai privalo būti paženklinti mikroschema ir kartu su teisės aktų nustatyta tvarka išduota veterinarijos gydytojo sveikatingumo pažyma užregistruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje. Gyvūnų augintinių veisėjai teisės aktų nustatyta tvarka registruoja savo veiklą Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje ir kas pusmetį teikia informaciją apie visus veisimui naudojamus bei išveistus gyvūnus” (pastaba – projekto ir jo lyginamojo varianto 3 straipsnio 1 dalies tekstai yra skirtingi, vertinama lyginamojo varianto redakcija). Siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas ir diskutuotinas šiais aspektais. Pirma. Čia vartojamas terminas “veisimo veikla” derintinas su keičiamo įstatymo nuostatose ir projekte vartojamu terminu “veisimas”. Antra. Neaiškus nurodomos veterinarijos gydytojo išduotos pažymos registravimo Gyvūnų augintinių registre tikslas, nes pagal teikiamą redakciją galima suprasti, kad tokia pažyma būtų registruojama vieną kartą – registruojant mikroschema paženklintą veisimui naudojamą gyvūną augintinį. Pažymėtina, kad sveikatos būklė gali kisti, todėl vienkartinis pažymos apie ją registravimas nebūtų informatyvus vėlesniais laikotarpiais. Trečia. Galiojančiuose įstatymuose terminai apibrėžiami valandomis, dienomis (kalendorinėmis arba darbo), mėnesiais ir metais, todėl čia vartojamas terminas “kas pusmetį” keistinas tinkamai apibrėžtu. Ketvirta. Dėstoma nuostata, pagal kurią “Gyvūnų augintinių veisėjai teisės aktų nustatyta tvarka registruoja savo veiklą Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje ir kas pusmetį teikia informaciją apie visus veisimui naudojamus bei išveistus gyvūnus” vertintina kaip stokojanti aiškumo ir išbaigtumo, nes neaiškus tokios informacijos turinys bei subjektas (subjektai), kuriam tokia informacija būtų teikiama. 5.
nuoseklumo, projekto 4 straipnyje suformuluotą keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies nuostatą siūlytina dėstyti taip: „Draudžiama prekiauti gyvūnais augintiniais lauko sąlygomis ir turgavietėse“. 6. Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-5174), kuriuo taip pat siūloma keisti įstatymo 2, 4, 10 ir 12 straipsnius. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. 7. Projektas koreguotinas atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
žodžio “straipsnį” rašytinas žodis “nauja”;
turėtų būti formuluojama taip: “Buvusią 7 dalį laikyti atitinkamai 8 dalimi”. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected] S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 2, 4, 10 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2020-12-02 Nr. 110-P-37(4)
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Giedrius Surplys, Andrius Vyšniauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Atsižvelgiant į tai, kad Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-5174), kuriuo taip pat siūloma keisti įstatymo 2, 4, 10 ir 12 straipsnius bei į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados (2020-09-15 Nr. XIIIP-5169) 6 pastabą, Seimo Kaimo reikalų komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto
sujungė, pasiūlymai, pataisos ir pastabos pateikiami Kaimo reikalų komiteto (kaip pagrindinio) išvadoje dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-5174). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Pasiūlymai pateikiami Kaimo reikalų komiteto (kaip pagrindinio) išvadoje dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-5174). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Pasiūlymai pateikiami Kaimo reikalų komiteto (kaip pagrindinio) išvadoje dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr.
VIII-500 2, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-5174). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-5169) sujungti su Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIIP-5174) ir pateikti Seimui svarstyti sujungtą Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-5174(2)). 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Vyšniauskas ir Kęstutis Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)