Projekto lyginamasis variantas
pridėtinės vertės mokesčio ĮSTATYMo nr. IX-751
pakeitimas
įstatymo 19 straipsnio 3 dalį nauju 6 punktu, ir išdėstyti ją taip: „1. Prekių tiekimo bei įsigijimo iš kitos valstybės narės ir paslaugų teikimo atvejais, nenurodytais šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse bei šio Įstatymo IV ir V skyriuose, taikomas standartinis PVM tarifas. 2. Importuojamoms prekėms, nenurodytoms šio straipsnio 3 ir 4 dalyse bei šio Įstatymo V skyriuje, taikomas standartinis PVM tarifas. 3. Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas:
1) šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti;
2) knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams (įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas, žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų ir reprodukcijų albumus, vaikiškas knygeles su paveikslėliais, piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius, schemas ir brėžinius, tačiau išskyrus kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius);
3) iki 2022 m. gruodžio 31 d. turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms;
4) keleivių vežimo Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms, taip pat šiame punkte nurodytų keleivių bagažo vežimo paslaugoms;
5) buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui. 6) pagamintam maistui ir nealkoholiniams gėrimams viešojo maitinimo įmonėje.“
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narė Aušra Papirtienė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. COVID-19 pandemija ir dėl jo Lietuvoje paskelbtas karantinas bei ekstremalioji padėtis ypatingai neigiamai paveikė viešojo maitinimo paslaugas teikiančių įmonių veiklą. Dar iki karantino buvo galima stebėti didelę konkurenciją šiame sektoriuje. Po karantino planuojama, kad viešojo maitinimo įstaigos veiks ne pilnu pajėgumu, o tai apsunkins jų galimybę išgyventi viename iš konkurencingiausių sektorių. Dirbančios viešojo maitinimo įmonės susiduria su paslaugų teikimo sunkumais ekstremalios situacijos metu, jos turi prisitaikyti prie papildomų reikalavimų siekiant užtikrinti klientų sveikatą ir saugumą, o tai yra papildomi kaštai verslui. Dėl klientų mažėjimo ir reikalavimų viešojo maitinimo įstaigoms griežtėjimo bei naujų įvedimo, viešojo maitinimo įmonės privalo mažinti veiklos sąnaudas, atitinkamai nukenčia ir šio sektoriaus darbuotojai, mažinamas darbo užmokestis ar net pačių darbuotojų skaičius. Atkreiptinas dėmesys, kad iki COVID-19 pandemijos kas antras žmogus, emigruojantis iš Lietuvos, dirbo viešbutyje ar viešojo maitinimo įmonėse. Deja, dar prieš karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimą, dėl didelių mokesčių, tenkančių atlyginimų fondui, Lietuvos įmonės nebuvo pajėgios išlaikyti darbuotojus ir kelti jų darbo užmokestį arba jis kilo ne taip greitai kaip kituose sektoriuose, dėl šios priežasties jaunimas savo darbo kelią rinkosi ne Lietuvoje. Europos statistikos duomenimis, maitinimo paslaugų sektoriuje dirba 50 % visų ES turizmo sektoriaus darbuotojų, todėl jis yra pagrindinis darbo vietų kūrimo Europoje katalizatorius. Beveik 1 iš 20 naujų darbo vietų sukuriama tiesiogiai šiame ūkio sektoriuje, o vieną trečdalį maitinimo įmonių sąnaudų sudaro būtent su darbo jėga susijusios išlaidos.
Po susidariusios krizinės situacijos Lietuvoje, viešojo maitinimo sektoriaus padėtis dar dramatiškesnė, todėl būtina spręsti viešojo maitinimo sektoriaus išlikimo klausimą įstatymų lygmenyje. Kaip vieną karantino ir ekstremalios situacijos padarinius galinčių sušvelninti priemonių siūloma pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) lengvata viešojo maitinimo paslaugoms. Šiuo metu šiam sektoriui taikomą standartinį 21 proc. PVM tarifą, sumažinti iki lengvatinio 9 proc. Siūloma PVM lengvata padėtų išgyventi karantino ir ekstremalios situacijos padarinius patiriančioms viešojo maitinimo įmonėms, suteiktų verslui pasitikėjimą valstybe bei padėtų lengviau grįžti įmonėms į įprastinį ritmą ateityje. Šiuo metu net 23 iš 27 Europos Sąjungos šalių taikomas lengvatinis tarifas maitinimo paslaugoms – nuo 3 proc. Liuksemburge iki 14 proc. Suomijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisija sušvelnino pagalbos verslui taisykles, kovai su ekonominės krizės padariniais leisdama taikyti tokias priemones, kaip PVM lengvata specifinėms verslo šakoms. 2.Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorė – Seimo narė Aušra Papirtienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu, viešojo maitinimo paslaugoms yra taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad viešojo maitinimo paslaugoms taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas. Toks teisinis reguliavimas padėtų viešojo maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms sušvelninti neigiamus ekonominius padarinius, suteiktų verslui pasitikėjimą valstybe bei padėtų lengviau grįžti įmonėms į įprastinį ritmą ateityje. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymas gali padėti mažinti šešėlinę ekonomiką. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto priėmimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingų biudžeto lėšų poreikį turėtų įvertinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 13.
13Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Pridėtinės vertės mokestis, viešojo maitinimo paslaugos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia: Seimo narė Aušra Papirtienė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
PVM) tarifą taikyti „pagamintam maistui ir nealkoholiniams gėrimams viešojo maitinimo įmonėje“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva) III priedo, kuriuo yra nustatomas sąrašas prekių ir paslaugų, kurias tiekiant ir teikiant gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, 1 ir 12a punktuose numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas gali būti taikomas: maisto produktams (įskaitant gėrimus, išskyrus alkoholinius gėrimus), skirtiems žmonių ir gyvūnų maistui, gyviems gyvūnams, sėkloms, augalams ir sudedamosioms dalims, paprastai naudojamoms maisto produktams paruošti, bei produktams, paprastai skirtiems naudoti kaip maisto produktų papildai arba pakaitalai (1 punktas); maitinimo bei aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugoms, numatant galimybę neįtraukti (alkoholinių ir (arba) nealkoholinių) gėrimų tiekimo (12a punktas). Taigi Direktyvoje nustatoma, jog lengvatinis PVM tarifas gali būti taikomas maisto produktams ir maitinimo bei aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugoms, nepaisant to, kur atitinkamos prekės tiekiamos ar paslaugos teikiamos. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas, tačiau tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai.
Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas, kai tik viešojo maitinimo įmonėje pagamintam maistui ir nealkoholiniams gėrimams būtų taikomas siūlomas lengvatinis PVM tarifas, nediskriminuotų kitur pagaminto maisto ir nealkoholinių gėrimų vartotojų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad siūlomos formuluotės tobulintinos ir dėl to, jog neatitinka teisės aktų turiniui keliamo aiškumo reikalavimo, formuluotės
„pagamintas maistas“ turinys yra neapibrėžtas, nors nuo šios formuluotės turinio
priklausytų PVM tarifo dydis; taip pat neaišku, ar nealkoholiniai gėrimai taip pat turi būti pagaminti viešojo maitinimo įmonėje, kad būtų taikoma lengvata; sąvokos „viešojo maitinimo įmonė“ apibrėžtis nėra įtvirtinta nei keičiamame įstatyme, nei kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos maisto įstatyme. Antra, kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, jog „<...> projektu siūloma nustatyti, kad viešojo maitinimo paslaugoms taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas“, tačiau iš projekto teksto formuluočių seka, kad projektu siūloma lengvatinį PVM tarifą nustatyti prekėms – maistui, gėrimams, o ne paslaugoms. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekte dėstomą formuluotę „pagamintam maistui ir nealkoholiniams gėrimams viešojo maitinimo įmonėje“ tobulinti ją derinant su Direktyvoje vartojamomis formuluotėmis. 2. Siūloma nustatyti, kad projekto nuostatos įsigaliotų 2021 m. sausio
daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. 3.
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, kuriame planuojamos valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio, bus pateiktas Seimui svarstyti 2020 m. spalio mėnesį, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 4. Atsižvelgus į tai, kad dėl įstatymo įgyvendinimo turės būti priimti šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo, nustatant ne vėlesnį negu įstatymo įsigaliojimo terminą, iki kurio Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
lapo pusėje mažosiomis paryškintomis raidėmis rašytinas žodis „Projektas“;
formuluotė „ir jį išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė;
straipsniu dėstytina tik nauja keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 6 punkto redakcija. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]