straipsnio PAKEITIMO
2020
straipsnio pakeitimas
įstatymo 20 straipsnį 17 dalimi: „17. Akademija, kartu su bendrojo ugdymo (antros dalies pagrindinio ir vidurinio) programas vykdančiomis mokyklomis gali vykdyti mokinių neformaliojo švietimo, papildančio formalųjį švietimą, programas, ugdančias fizines galias ir asmens vertybines orientacijas, leidžiančias tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius. Bendrojo ugdymo mokykla atrenkama pagal krašto apsaugos ministro patvirtintus mokinių pasiekimo ir pažangos kriterijus.“
20 straipsnį 18 dalimi: „18. Mokinių priėmimo sąlygas mokytis pagal neformaliojo švietimo programas nustato Akademijos viršininkas, kartu su formalųjį švietimą vykdančia mokykla. Mokinių, priimtų mokytis pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius negali būti didesnis nei 24.“
straipsnį 19 dalimi: „19. Pagal neformaliojo švietimo programą Akademijoje besimokantys mokiniai mokslo metų metu aprūpinami:
1) maistu, patenkinančiu vaikų maisto medžiagų fiziologinius poreikius, ugdant sveikos mitybos įgūdžius, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rekomenduojamas normas, atsižvelgiant į vaikų amžiaus grupes;
2) gyvenamąja patalpa, atitinkančia higienos normų reikalavimus bei apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimus;
3) standartizuota apranga (uniforma), skirta ugdyti mokinių pagarbą ir elgesio kultūrą.“
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia Seimo nariai Jonas Jarutis Arūnas Gumuliauskas
Projekto Nr. XIIIP-5160(2) lyginamasis variantas
straipsnio PAKEITIMO
2021
straipsnio pakeitimas
straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Studijuoti į Akademiją priimami vidurinį išsilavinimą įgiję, profesinei karo tarnybai tinkantys ir krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas atitinkantys asmenys. Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija kariūno tarnybos sutartį, kuria įsipareigoja studijuoti ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o po studijų – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų baigimo dieną būtų į ją pakviestas. Kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą atsižvelgiant į jų studijų ir karinio rengimo rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius. Jeigu studijas arba karinio rengimo programą Akademijoje baigusiam kariūnui nepasiūloma sudaryti profesinės karo tarnybos sutarties, jis yra išleidžiamas į atsargą.“
20 straipsnį 17 dalimi: „17. Akademija kartu su Akademijos statute nustatytomis sąlygomis ir tvarka atrinkta bendrojo ugdymo mokykla (toliau – atrinkta bendrojo ugdymo mokykla) gali vykdyti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą mokiniams, kurie mokosi pagal antrosios dalies pagrindinio ugdymo programą ir vidurinio ugdymo programą. Bendrojo ugdymo mokykla atrenkama pagal Akademijos statute nustatytus mokinių pasiekimų ir pažangos, ir formaliojo švietimo bei formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų vykdymo užtikrinimo kriterijus.“
straipsnį 18 dalimi: „18.
Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, ugdančią fizines galias ir asmens vertybines orientacijas, leidžiančią tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius, tvirtina Akademijos viršininkas kartu su atrinktos bendrojo ugdymo mokyklos direktoriumi. Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos Akademijoje trukmė – 4 metai. Atrinkta bendrojo ugdymo mokykla kiekvienais metais pagal Akademijos viršininko ir atrinktos bendrojo ugdymo mokyklos direktoriaus nustatytas sąlygas suformuoja ne didesnę kaip 24 mokinių klasę. Už mokinių mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas atsako atrinkta bendrojo ugdymo mokykla.“
dalimi: „19. Pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą Akademijoje ugdomiems mokiniams vykstant atostogų, atlyginamos jų kelionių iš Akademijos į gyvenamąją vietą ir atgal į Akademiją išlaidos. Mokinių kelionių išlaidų atlyginimo tvarką, maksimalų per dieną į abi puses nuvažiuojamą atstumą, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Mokiniai jų ugdymo pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą Akademijoje laikotarpiu aprūpinami:
1) maistu, patenkinančiu vaikų maisto medžiagų fiziologinius poreikius, ugdant sveikos mitybos įgūdžius, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, atsižvelgiant į vaikų amžiaus grupes;
2) gyvenamąja patalpa, atitinkančia higienos normų reikalavimus bei apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimus;
3) standartizuota apranga (uniforma);
4) ugdymo priemonėmis ir įranga, būtina formalųjį švietimą papildančio ugdymo programai įgyvendinti.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2.
Vyriausybė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau – Akademija) ir bendrojo ugdymo mokyklos, kurios mokiniai Akademijoje ugdomi pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, direktorius iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Mokiniai Akademijoje pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą pradedami ugdyti nuo 2022–2023 mokslo metų. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 20 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje pagrindinio strateginio tikslo kontekste pažymimas nepakankamas Lietuvos bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštosios, neformaliojo švietimo mokyklos turimo potencialo išnaudojimas, siekiant geresnės sąveikos su žmogaus ir visuomenės poreikiais, užtikrinant būsimųjų specialistų poreikio planavimą, derinant asmens pasirinkimą su valstybiniu planavimu. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (toliau – Akademija) bendradarbiavimas vykdant mokinių formalųjį švietimą ir neformalųjį švietimą, papildantį formalų švietimą, būtų realus turimo potencialo išnaudojimas, patenkinantis mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius bei stiprinantis gebėjimus ir įgūdžius, suteikiantis asmeniui papildomas dalykines kompetencijas. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja Akademijos veiklą. Akademijoje harmoningai derinamos universitetinės studijos ir karinis rengimas, kokybiškai rengiami ir ugdomi visapusiškai išsilavinę ir atsakingi karininkai lyderiai, vykdomi moksliniai tyrimai bei užtikrinamas mokymosi visą gyvenimą principų įgyvendinimas pagal krašto apsaugos sistemos poreikius. Ugdant karininkus lyderius nemažas dėmesys skiriamas ir pilietiniam – patriotiniam ugdymui, todėl Akademija šioje srityje turi sukaupusi daug patirties, kuri gali būti panaudojama mokinių pilietiniam ugdymui stiprinti. Siekiant išnaudoti turimą tiek Akademijos, tiek bendrojo ugdymo mokyklų jau turimus potencialus, svarstytinas aktyvus įstaigų bendradarbiavimas.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siūloma reglamentuoti Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų ir Akademijos bendros veiklos modelį. Formalusis švietimas būtų organizuojamas vykdant bendrojo ugdymo (antros dalies pagrindinio ir vidurinio) programas, o neformaliojo švietimo programos būtų siejamos su bendrojo ugdymo (antros dalies pagrindinio ir vidurinio) programomis, įgyvendinant programas, kartu su šias programas jau vykdančiomis mokyklomis. Neformaliojo švietimo programa būtų siekiama ugdyti mokinių fizinį aktyvumą, strateginį mąstymą, pilietinį ugdymą, tobulinti gebėjimus tapti visaverčiu ir aktyviu demokratinės visuomenės nariu, gilinti valstybės raidai įtaką turėjusias istorines žinias. Tokių programų apimtis (trukmė) būtų ketveri metai. Akademija sudarytų bendradarbiavimo sutartis su bendrojo ugdymo mokykla(-omis) dėl neformaliojo švietimo papildančio formalųjį mokinių švietimą. Bendrojo ugdymo mokykla būtų atsakinga už formalaus švietimo įgyvendinimą, o Akademija – už neformalųjį švietimą. Formalus švietimas būtų vykdomas bendrojo ugdymo mokykloje, o neformalus – Akademijoje. Mokiniai sudarytų vieną mokymosi sutartį ir su bendrojo ugdymo mokykla, ir su Akademija. Kiekvienais metais pagal šį modelį būtų priimami mokytis 24 mokiniai (toks mokinių skaičius būtų optimalus, atitinkantis Akademijos pajėgumą). Ketvirtaisiais ir paskesniais metais bendrai mokytųsi 96 mokiniai.
Mokiniai mokslo metų metu būtų aprūpinami maistu, patenkinančiu vaikų maisto medžiagų fiziologinius poreikius, ugdant sveikos mitybos įgūdžius, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rekomenduojamas normas, atsižvelgiant į vaikų amžiaus grupes, gyvenamąja patalpa, atitinkančia higienos normų reikalavimus bei apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimus, bei standartizuota apranga (uniforma), skirta ugdyti mokinių pagarbą ir elgesio kultūrą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai: Lietuvos Respublikos Seimo nariai Jonas Jarutis ir Arūnas Gumuliauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu Įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja tik kariūnų studijuojančių pagal universitetinių studijų, karinio rengimo programas ir kitų tikrosios karo tarnybos karių neformalaus švietimo ugdymą Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Neformaliojo mokinių švietimo programų vykdymas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje nereglamentuojamas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybę Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai kartu su mokyklomis, vykdančioms bendrojo ugdymo programas, vykdyti mokinių neformaliojo švietimo, papildančio formalųjį švietimą, programas. Mokiniams bus užtikrinta galimybė mokytis pagal formaliojo švietimo programą bei neformaliojo švietimo, papildantį formalųjį švietimą, programą, kuria ugdomos mokinių fizinės galios ir asmens vertybinės orientacijos, leidžiančias tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius. 5.
vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikės, papildomų teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. Naujų terminų projektu nesukuriama. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą, iki jo įsigaliojimo, turės būti patikslintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas Nr. 896 „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statuto patvirtinimo“. 12.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Planuojama, kad vieno mokinio aprangai ir ekipuotei prireiks 4 850 EUR. Maitinimas kainuotų iki 8 EUR parai (tokio dydžio maistpinigius gauna kariūnai, kai jie neaprūpinami maistu). Vadovėliams, pratybų sąsiuviniams, kanceliarinėms prekėms, planšetiniam kompiuteriui reikėtų 600 EUR mokiniui. Darbo užmokestis personalui metams – 290 000 EUR (11 etatų). Mokiniai būtų apgyvendinami Akademijoje. Planuojama, kad pirmaisiais mokslo metais reikėtų 494 000 Eur, antraisiais – 564 000 Eur, trečiaisiais –
papildomų valstybės asignavimų. Taip pat bus reikalingos papildomos lėšos mokinių apgyvendinimui. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Švietimas, neformalus švietimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Teikia Seimo nariai Jonas Jarutis Arūnas Gumuliauskas
APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 20 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siekiama nustatyti, kad Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, kartu su bendrojo ugdymo (antros dalies pagrindinio ir vidurinio) programas vykdančiomis mokyklomis gali vykdyti mokinių neformaliojo švietimo, papildančio formalųjį švietimą, programas, o mokinių priėmimo sąlygas mokytis pagal neformaliojo švietimo programas nustato Akademijos viršininkas, kartu su formalųjį švietimą vykdančia mokykla. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku pats mokinių mokymosi Akademijoje turinys, jo trukmė, vienu metu priimamų mokytis mokinių amžius, o taip pat jo santykis su tolimesniu mokinių mokymusi mokykloje pagal bendrojo ugdymo programas. Galimą šio neformalaus švietimo santykio su normaliu (įprastu) mokymusi pagal bendrojo ugdymo programas problematiką iš dalies atspindi ir projekto nuostata, numatanti, kad Akademijoje besimokantiems mokiniams suteikiama gyvenamoji patalpa, kas suponuoja, kad mokinys Akademijoje gali praleisti atitinkamą paros (savaitės) dalį, kas savo ruožtu, gali apsunkinti mokymąsi pagal bendrojo ugdymo programas. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos aukštosios mokyklos nevykdo bendrojo ugdymo programų, todėl projekte turėtų būti aiškiai nustatyta neformalaus mokymosi Akademijoje turinys bei bendrojo ugdymo programas vykdančios mokyklos dalyvavimo tokiame mokyme pobūdis. Pažymime, kad pagal Mokslų ir studijų įstatymą studijų programų, o taip pat ir neformalaus švietimo programų turinį nusistato pačios aukštosios mokyklos, todėl nėra aiškus priėmimo sąlygų mokytis pagal šias programas aukštojoje mokykloje derinimas su bendrojo ugdymo mokykla.
Be to, svarstytina, ar neturėtų būti įtvirtinta imperatyvi nuostata, numatanti, kad mokinių neformalus mokymasis Akademijoje negali nei įtakoti bendrojo ugdymo programų turinio, nei apsunkinti jų mokymosi mokykloje pagal šias programas. 2. Projekte siūloma nustatyti, kad bendrojo ugdymo mokykla atrenkama pagal krašto apsaugos ministro patvirtintus mokinių pasiekimo ir pažangos kriterijus. Iš šios nuostatos nėra aišku, ar būtų atrenkama tik viena mokykla, kurioje besimokantys vaikai galėtų mokytis Akademijoje pagal neformaliojo švietimo programą, ar, vis dėlto, mokyklų skaičius nebūtų ribojamas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad neformaliajame švietime Akademijoje savanoriškumo pagrindu dalyvautų būtent mokiniai, o ne mokyklos, svarstytina, ar yra pagrįsta nustatyti, kad pagal mokinių pasiekimų ir pažangos kriterijus būtų atrenkami ne patys norintys mokytis pagal neformalaus švietimo programas mokiniai, o mokyklos. Siūlomas reguliavimas gali lemti tokią situaciją, kad atrinktose pagal mokinių pažangumą mokyklose neatsiras nei vienas mokinys, norintis mokytis Akademijoje. 3. Projektu pildomoje įstatymo 20 straipsnio 18 dalį reikėtų patikslinti, nurodant, su kuria formalųjį švietimą vykdančia mokykla turėtų būti derinamos priėmimo mokytis Akademijoje sąlygos. Šioje dalyje taip pat reiktų aiškiai nustatyti, ar per metus į Akademiją mokytis negali būti priimama ne daugiau nei 24 mokiniai (tai nustatyti reiktų ypač tuo atveju, jeigu neformalaus švietimo programa truktų ilgiau nei vienus mokslo metus), ar, vis dėlto, vienu metu mokytis Akademijoje pagal neformalaus švietimo programą negalėtų daugiau nei 24 mokiniai. 4.
tarpusavyje suderinti projekte vartojamas sąvokas „bendrojo ugdymo programas vykdančios mokyklos“ bei „formalųjį švietimą vykdanti mokykla“. 5. Atsižvelgiant į tai, kad Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašą, kuriame nustatyti vaikų maitinimo, vykdomo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas vykdančiose įstaigose, vaikų poilsio stovyklose, teikiančiose apgyvendinimo paslaugas, vaikų stacionariose socialinių paslaugų įstaigose, reikalavimai, tvirtina sveikatos apsaugos ministras, tikslintina keičiamo įstatymo 20 straipsnio 19 dalies 1 punktas. 6. Derinant projekto nuostatas su galiojančiomis keičiamo įstatymo normomis, tikslintina keičiamo įstatymo 20 straipsnio 12 dalis, numatanti, kad į Akademiją priimami vidurinį išsilavinimą įgiję, profesinei karo tarnybai tinkantys ir krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas atitinkantys asmenys. 7. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnio 1-3 dalių pakeitimų esmėje brauktinas perteklinis žodis ,,įstatymo“. 8. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą, reikės priimti poįstatyminius teisės aktus, svarstytina, ar, siekiant efektyvaus įstatymo nuostatų įgyvendinimo, nereikėtų projekto 2 straipsnyje pasiūlyti Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356 , el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 20 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siekiama nustatyti, kad Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, kartu su atrinkta bendrojo ugdymo mokykla gali vykdyti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, o šios programos turinį tvirtina Akademijos viršininkas kartu su atrinktos bendrojo ugdymo mokyklos direktoriumi. Vertinant šią nuostatą, nėra iki galo aiškus pats mokinių mokymosi pagal šią programą Akademijoje turinys, o taip pat jo santykis su tolimesniu mokinių mokymusi mokykloje pagal bendrojo ugdymo programas. Galimą šio papildančio ugdymo programos santykio su įprastu mokymusi pagal bendrojo ugdymo programas problematiką iš dalies atspindi ir projekto nuostata, numatanti, kad Akademijoje besimokantiems mokiniams suteikiama gyvenamoji patalpa, kas suponuoja, kad mokinys Akademijoje gali praleisti atitinkamą paros (savaitės) dalį, kas savo ruožtu, gali apsunkinti mokymąsi pagal bendrojo ugdymo programas. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos aukštosios mokyklos nevykdo bendrojo ugdymo programų, todėl projekte turėtų būti aiškiai nustatytas formalųjį švietimą papildančios ugdymo programos, kuri vykdoma Akademijoje, santykis su bendrojo ugdymo programomis, kurias toliau vykdys atrinkta bendrojo ugdymo mokykla.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome vietoje perteklinės ir akivaizdžios nuostatos, numatančios, kad už mokinių mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas atsako atrinkta bendrojo ugdymo mokykla (o kitaip ir negali būti, nes Akademija nevykdo bendrojo ugdymo programų), aiškiai nustatyti kaip, kokiomis sąlygomis ir tvarka Akademijoje būtų vykdoma formalųjį švietimą papildanti ugdymo programa, t.y. reikėtų aiškiai nustatyti, ar papildanti ugdymą programa būtų vykdoma Akademijos patalpose, jeigu taip, ar toks mokymas vyktų jau po užsiėmimų bendrojo ugdymo programų mokykloje pabaigos, savaitgaliais ir mokinių atostogų, suteikiamų pagal bendrojo ugdymo planavimą, metu. Toks reguliavimas turėtų sudaryti sąlygas ir užtikrinti, kad mokinių neformalus mokymasis Akademijoje negalės nei įtakoti bendrojo ugdymo programų turinio, nei apsunkinti jų tolimesnio mokymosi pagal šias programas atrinktoje bendrojo ugdymo mokykloje. 2. Derinant projekto terminiją su Švietimo įstatymu, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 17 dalyje žodžiai „antrosios dalies“ turi būti dėstomi po žodžių „pagrindinio ugdymo“, o ne prieš juos. 3. Projekte siūloma nustatyti, kad bendrojo ugdymo mokykla atrenkama pagal Akademijos statute nustatytus mokinių pasiekimų ir pažangos, ir formaliojo švietimo bei formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų vykdymo užtikrinimo kriterijus ir tokia mokykla kiekvienais metais suformuoja ne didesnę nei 24 mokinių klasę.
Iš šios nuostatos nėra aišku, ar būtų atrenkama tik viena bendrojo ugdymo mokykla, ir tik kurioje besimokantys vaikai galėtų mokytis Akademijoje pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, ar, vis dėlto, mokyklų skaičius nebūtų ribojamas, ir kiekvienais metais galėtų būti atrinkta vis kita bendrojo ugdymo mokykla, kuri tais metais formuotų naują mokinių klasę. Svarstytina, ar toks imperatyvas, pagal kurį tik viena atrinka mokykla turėtų tęstinę teisę kiekvienais metais formuoti klasę, yra tikslingas. Taip pat pažymime, kad dėl kasdienių ar šiaip gana dažnų kelionių į Akademiją būtinybės, sunkiai įsivaizduojamas bendrojo ugdymo mokyklos, nesančios Vilniaus mieste ar jo rajone, mokinių mokymasis Akademijoje pagal papildančio ugdymo programą. 4. Nėra aiškus projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 19 dalies nuostatos, nustatančios, kad pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą Akademijoje ugdomiems mokiniams vykstant atostogų, atlyginamos jų kelionių iš Akademijos į gyvenamąją vietą ir atgal į Akademiją išlaidos, turinys. Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad mokiniai Akademijoje mokysis ne pastoviai, ne nuolat, todėl teigti, kad mokinių atostogų, suteikiamų pagal bendrojo ugdymo proceso organizavimo planus, metu jie važiuos iš Akademijos namo, nėra jokio pagrindo. Galbūt turima omenyje, kad jeigu mokinių atostogų metu, suteikiamų pagal bendrojo ugdymo proceso organizavimo planus, jie keliautų į Akademiją mokytis pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, jiems galėtų būti kompensuojamos kelionės išlaidos.
Taip pat siūlome patikslinti ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 19 dalies antrojo sakinio nuostatą, nes nėra aišku, ar šioje nuostatoje reglamentuojamas kelionės kompensavimas tik aukščiau minėtų mokinių atostogų metu, ar, vis dėlto, čia turimas omenyje kasdienės kelionės, mokiniui vykstant į Akademiją po pamokų ar savaitgaliais, kompensavimas. 5. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 31 straipsnį, mokslo metai bendrojo lavinimo mokyklose pradedami nuo rugsėjo pirmos dienos, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą mokinių ugdymo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje mokslo metų pradžią, t.y. šioje dalyje po žodžių „mokslo metų“ įrašytinas žodis „pradžios“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356 , el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Gediminas Kirkilas, Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, Agnija Tumkevič, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestiniai: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas plk. Juozas Kačergius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Studijų skyriaus vedėja Giedrė Pačėsienė, Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Šarmavičius, Neformalaus ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Birietienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-141 Projektu siekiama nustatyti, kad Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, kartu su bendrojo ugdymo (antros dalies pagrindinio ir vidurinio) programas vykdančiomis mokyklomis gali vykdyti mokinių neformaliojo švietimo, papildančio formalųjį švietimą, programas, o mokinių priėmimo sąlygas mokytis pagal neformaliojo švietimo programas nustato Akademijos viršininkas, kartu su formalųjį švietimą vykdančia mokykla.
Vertinant šią nuostatą, nėra aišku pats mokinių mokymosi Akademijoje turinys, jo trukmė, vienu metu priimamų mokytis mokinių amžius, o taip pat jo santykis su tolimesniu mokinių mokymusi mokykloje pagal bendrojo ugdymo programas. Galimą šio neformalaus švietimo santykio su normaliu (įprastu) mokymusi pagal bendrojo ugdymo programas problematiką iš dalies atspindi ir projekto nuostata, numatanti, kad Akademijoje besimokantiems mokiniams suteikiama gyvenamoji patalpa, kas suponuoja, kad mokinys Akademijoje gali praleisti atitinkamą paros (savaitės) dalį, kas savo ruožtu, gali apsunkinti mokymąsi pagal bendrojo ugdymo programas. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos aukštosios mokyklos nevykdo bendrojo ugdymo programų, todėl projekte turėtų būti aiškiai nustatyta neformalaus mokymosi Akademijoje turinys bei bendrojo ugdymo programas vykdančios mokyklos dalyvavimo tokiame mokyme pobūdis . Pažymime, kad pagal Mokslų ir studijų įstatymą studijų programų, o taip pat ir neformalaus švietimo programų turinį nusistato pačios aukštosios mokyklos, todėl nėra aiškus priėmimo sąlygų mokytis pagal šias programas aukštojoje mokykloje derinimas su bendrojo ugdymo mokykla. Be to, svarstytina, ar neturėtų būti įtvirtinta imperatyvi nuostata, numatanti, kad mokinių neformalus mokymasis Akademijoje negali nei įtakoti bendrojo ugdymo programų turinio, nei apsunkinti jų mokymosi mokykloje pagal šias programas.
Pritarti iš dalies Argumentai: Akademijoje bus organizuojamas vienos atrinktos bendrojo ugdymo mokyklos vienos klasės mokinių neformalusis, papildantis formalųjį švietimą, ugdymas. Tokio ugdymo galimybės numatytos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Kadangi formalųjį švietimą papildantis neformalusis ugdymas bus organizuojamas tik su atitinkamą formalųjį švietimą vykdančia mokykla, jo trukmė ir turinys siejasi ir su formaliojo švietimo programų turiniu, ir su įstatymo projekte numatytais neformaliojo ugdymo siekiais. Formalųjį švietimą vykdys ir už jo kokybę atsakys atrinkta bendrojo ugdymo mokykla. Būtent todėl Akademijoje bus mokomi ne pavieniai mokiniai iš įvairių mokyklų, bet konkrečios mokyklos, kurios vykdomai formaliojo švietimo programai tik ir bus reikalingas Akademijoje organizuojamas neformalusis švietimas. Mokinių mokymasis Akademijoje siejamas tik su mokymusi atrinktoje bendrojo ugdymo mokykloje. Akademijoje vykdant neformalųjį ugdymą, formaliojo švietimo programų turinys ir organizavimas nesikeis. Mokinių pasiekimų ir pažangos bei susijusius kriterijus bendrojo ugdymo mokyklai atrinkti, taip pat atrankos sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pagal neformaliojo ugdymo programą mokiniai mokysis 4 metus, t.y. antros dalies pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų vykdymo metu. Komitetas nepritaria, kad Akademijoje besimokantiems mokiniams bus sunkiau mokytis pagal bendrojo ugdymo programas. Taip pat Komitetas nepritaria, kad nėra aiškus priėmimo sąlygų mokytis pagal šias programas aukštojoje mokykloje derinimas su bendrojo ugdymo mokykla. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 20 straipsnį 17 dalimi: 17.
Akademija, kartu su bendrojo ugdymo (antros dalies pagrindinio ir vidurinio) programas vykdančiomis mokyklomis gali vykdyti mokinių neformaliojo švietimo, papildančio formalųjį švietimą, programas, ugdančias fizines galias ir asmens vertybines orientacijas, leidžiančias tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius. Bendrojo ugdymo mokykla atrenkama pagal krašto apsaugos ministro patvirtintus mokinių pasiekimo ir pažangos kriterijus. Akademija kartu su mokinių pasiekimo ir pažangos bei susijusius kriterijus atitinkančia bendrojo ugdymo mokykla (toliau – atrinkta mokykla) gali vykdyti mokinių, besimokančių pagal antros dalies pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, formalųjį švietimą papildantį neformalųjį ugdymą. Mokinių pasiekimų ir pažangos bei susijusius kriterijus bendrojo ugdymo mokyklai atrinkti, taip pat atrankos sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
Teisės departamentas, 2020-09-141 Projekte siūloma nustatyti, kad bendrojo ugdymo mokykla atrenkama pagal krašto apsaugos ministro patvirtintus mokinių pasiekimo ir pažangos bei susijusius kriterijus. Iš šios nuostatos nėra aišku, ar būtų atrenkama tik viena mokykla, kurioje besimokantys vaikai galėtų mokytis Akademijoje pagal neformaliojo švietimo programą, ar, vis dėlto, mokyklų skaičius nebūtų ribojamas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad neformaliajame švietime Akademijoje savanoriškumo pagrindu dalyvautų būtent mokiniai, o ne mokyklos, svarstytina, ar yra pagrįsta nustatyti, kad pagal mokinių pasiekimų ir pažangos bei susijusius kriterijus būtų atrenkami ne patys norintys mokytis pagal neformalaus švietimo programas mokiniai, o mokyklos. Siūlomas reguliavimas gali lemti tokią situaciją, kad atrinktose pagal mokinių pažangumą mokyklose neatsiras nei vienas mokinys, norintis mokytis Akademijoje.
Pritarti iš dalies Argumentai: Kadangi formalųjį švietimą papildantis neformalusis ugdymas bus organizuojamas tik su atitinkamą formalųjį švietimą vykdančia mokykla, jo trukmė ir turinys siejasi ir su formaliojo švietimo programų turiniu, ir su įstatymo projekte numatytais neformaliojo ugdymo siekiais. Formalųjį švietimą vykdys ir už jo kokybę atsakys atrinkta bendrojo ugdymo mokykla. Būtent todėl Akademijoje bus mokomi ne pavieniai mokiniai iš įvairių mokyklų, bet konkrečios mokyklos, kurios vykdomai formaliojo švietimo programai tik ir bus reikalingas Akademijoje organizuojamas neformalusis švietimas. Mokinių mokymasis Akademijoje siejamas tik su mokymusi atrinktoje bendrojo ugdymo mokykloje. Komitetas nepritaria, kad būtų atrenkami mokiniai, o ne mokyklos, nes mokykla turės užtikrinti tinkamą švietimą, o Akademijoje vyks tik neformalus švietimas. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 20 straipsnį 18 dalimi:
neformaliojo švietimo programas nustato Akademijos viršininkas, kartu su formalųjį švietimą vykdančia mokykla. Mokinių, priimtų mokytis pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius negali būti didesnis nei 24. Formalųjį švietimą papildančio neformaliojo ugdymo programą, ugdančią fizines galias ir asmens vertybines orientacijas, leidžiančią tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius tvirtina Akademijos viršininkas kartu su atrinktos mokyklos direktoriumi. Formalųjį švietimą papildančio neformaliojo ugdymo programos trukmė – 4 metai. Atrinkta mokykla kiekvienais metais, pagal Akademijos viršininko ir atrinktos mokyklos direktoriaus tvirtinamas sąlygas, suformuoja ne didesnę kaip 24 mokinių klasę.
Už mokinių mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas atsako atrinkta mokykla.“
Teisės departamentas, 2020-09-141 Projektu pildomoje įstatymo 20 straipsnio 18 dalį reikėtų patikslinti, nurodant, su kuria formalųjį švietimą vykdančia mokykla turėtų būti derinamos priėmimo mokytis Akademijoje sąlygos. Šioje dalyje taip pat reiktų aiškiai nustatyti, ar per metus į Akademiją mokytis negali būti priimama ne daugiau nei 24 mokiniai (tai nustatyti reiktų ypač tuo atveju, jeigu neformalaus švietimo programa truktų ilgiau nei vienus mokslo metus), ar, vis dėlto, vienu metu mokytis Akademijoje pagal neformalaus švietimo programą negalėtų daugiau nei 24 mokiniai. Pritarti
Teisės departamentas, 2020-09-141 Reikėtų tarpusavyje suderinti projekte vartojamas sąvokas „bendrojo ugdymo programas vykdančios mokyklos“ bei „formalųjį švietimą vykdanti mokykla“. Pritarti
Teisės departamentas, 2020-09-141 Atsižvelgiant į tai, kad Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašą, kuriame nustatyti vaikų maitinimo, vykdomo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas vykdančiose įstaigose, vaikų poilsio stovyklose, teikiančiose apgyvendinimo paslaugas, vaikų stacionariose socialinių paslaugų įstaigose, reikalavimai, tvirtina sveikatos apsaugos ministras, tikslintina keičiamo įstatymo 20 straipsnio 19 dalies 1 punktas. Pritarti 6.
Teisės departamentas, 2020-09-141 Derinant projekto nuostatas su galiojančiomis keičiamo įstatymo normomis, tikslintina keičiamo įstatymo 20 straipsnio 12 dalis, numatanti, kad į Akademiją priimami vidurinį išsilavinimą įgiję, profesinei karo tarnybai tinkantys ir krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas atitinkantys asmenys. Pritarti
Teisės departamentas, 2020-09-14 Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnio 1-3 dalių pakeitimų esmėje brauktinas perteklinis žodis ,,įstatymo“. Pritarti
Teisės departamentas, 2020-09-142 Atsižvelgiant į tai, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą, reikės priimti poįstatyminius teisės aktus, svarstytina, ar, siekiant efektyvaus įstatymo nuostatų įgyvendinimo, nereikėtų projekto 2 straipsnyje pasiūlyti Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Pritarti
ministerijos Europos teisės departamentas 2020-09-14 Įvertinę Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP5160 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, komiteto pasiūlymui ir komiteto išvadoms. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
1 Argumentai: Derinant projekto nuostatas su galiojančiomis keičiamo įstatymo normomis, tikslintina keičiamo įstatymo 20 straipsnio 12 dalis, numatanti, kad į Akademiją priimami vidurinį išsilavinimą įgiję, profesinei karo tarnybai tinkantys ir krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas atitinkantys asmenys. Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti projekto 1 straipsnį 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 20 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
priimami vidurinį išsilavinimą įgiję, profesinei karo tarnybai tinkantys ir krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas atitinkantys asmenys. Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija kariūno tarnybos sutartį, kuria įsipareigoja studijuoti ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o po studijų – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų baigimo dieną būtų į ją pakviestas. Kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą atsižvelgiant į jų studijų ir karinio rengimo rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius. Jeigu studijas arba karinio rengimo programą Akademijoje baigusiam kariūnui nepasiūloma sudaryti profesinės karo tarnybos sutarties, jis yra išleidžiamas į atsargą.“ Atsižvelgiant, kad projekto 1 straipsnis pildomas nauja dalimi (Teisės departamento 6 pastaba), projekto 1 straipsnio 1-3 dalis atitinkamai laikyti 2-4 dalimis. 2. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2 Argumentai: Akademijoje bus organizuojamas vienos atrinktos bendrojo ugdymo mokyklos vienos klasės mokinių neformalusis, papildantis formalųjį švietimą, ugdymas. Tokio ugdymo galimybės numatytos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Kadangi formalųjį švietimą papildantis neformalusis ugdymas bus organizuojamas tik su atitinkamą formalųjį švietimą vykdančia mokykla, jo trukmė ir turinys siejasi ir su formaliojo švietimo programų turiniu, ir su įstatymo projekte numatytais neformaliojo ugdymo siekiais. Formalųjį švietimą vykdys ir už jo kokybę atsakys atrinkta bendrojo ugdymo mokykla. Būtent todėl Akademijoje bus mokomi ne pavieniai mokiniai iš įvairių mokyklų, bet konkrečios mokyklos, kurios vykdomai formaliojo švietimo programai tik ir bus reikalingas Akademijoje organizuojamas neformalusis švietimas. Mokinių mokymasis Akademijoje siejamas tik su mokymusi atrinktoje bendrojo ugdymo mokykloje. Akademijoje vykdant neformalųjį ugdymą, formaliojo švietimo programų turinys ir organizavimas nesikeis. Mokinių pasiekimų ir pažangos bei susijusius kriterijus bendrojo ugdymo mokyklai atrinkti, taip pat atrankos sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pagal neformaliojo ugdymo programą mokiniai mokysis 4 metus, t.y. antros dalies pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų vykdymo metu. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 20 straipsnį 17 dalimi:
dalies pagrindinio ir vidurinio) programas vykdančiomis mokyklomis gali vykdyti mokinių neformaliojo švietimo, papildančio formalųjį švietimą, programas, ugdančias fizines galias ir asmens vertybines orientacijas, leidžiančias tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius. Bendrojo ugdymo mokykla atrenkama pagal krašto apsaugos ministro patvirtintus mokinių pasiekimo ir pažangos kriterijus.
Akademija kartu su mokinių pasiekimo ir pažangos bei susijusius kriterijus atitinkančia bendrojo ugdymo mokykla (toliau – atrinkta mokykla) gali vykdyti mokinių, besimokančių pagal antros dalies pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, formalųjį švietimą papildantį neformalųjį ugdymą. Mokinių pasiekimų ir pažangos bei susijusius kriterijus bendrojo ugdymo mokyklai atrinkti, taip pat atrankos sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
3Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
3 Argumentai: Kadangi formalųjį švietimą papildantis neformalusis ugdymas bus organizuojamas tik su atitinkamą formalųjį švietimą vykdančia mokykla, jo trukmė ir turinys siejasi ir su formaliojo švietimo programų turiniu, ir su įstatymo projekte numatytais neformaliojo ugdymo siekiais. Formalųjį švietimą vykdys ir už jo kokybę atsakys atrinkta bendrojo ugdymo mokykla. Būtent todėl Akademijoje bus mokomi ne pavieniai mokiniai iš įvairių mokyklų, bet konkrečios mokyklos, kurios vykdomai formaliojo švietimo programai tik ir bus reikalingas Akademijoje organizuojamas neformalusis švietimas. Mokinių mokymasis Akademijoje siejamas tik su mokymusi atrinktoje bendrojo ugdymo mokykloje. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 20 straipsnį 18 dalimi:
neformaliojo švietimo programas nustato Akademijos viršininkas, kartu su formalųjį švietimą vykdančia mokykla. Mokinių, priimtų mokytis pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius negali būti didesnis nei 24.
Formalųjį švietimą papildančio neformaliojo ugdymo programą, ugdančią fizines galias ir asmens vertybines orientacijas, leidžiančią tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius tvirtina Akademijos viršininkas kartu su atrinktos mokyklos direktoriumi. Formalųjį švietimą papildančio neformaliojo ugdymo programos trukmė – 4 metai. Atrinkta mokykla kiekvienais metais, pagal Akademijos viršininko ir atrinktos mokyklos direktoriaus tvirtinamas sąlygas, suformuoja ne didesnę kaip 24 mokinių klasę. Už mokinių mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas atsako atrinkta mokykla.“
4Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašą, kuriame nustatyti vaikų maitinimo, vykdomo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas vykdančiose įstaigose, vaikų poilsio stovyklose, teikiančiose apgyvendinimo paslaugas, vaikų stacionariose socialinių paslaugų įstaigose, reikalavimai, tvirtina sveikatos apsaugos ministras, tikslintina keičiamo įstatymo 20 straipsnio 19 dalies 1 punktas. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Papildyti 20 straipsnį 19 dalimi:
švietimą papildančio neformaliojo ugdymo programą Akademijoje besimokantys mokiniai mokslo metų metu aprūpinami:
1) maistu, patenkinančiu vaikų maisto medžiagų fiziologinius poreikius, ugdant sveikos mitybos įgūdžius, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintas rekomenduojamas paros normas, atsižvelgiant į vaikų amžiaus grupes;
2) gyvenamąja patalpa, atitinkančia higienos normų reikalavimus bei apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimus;
3) standartizuota apranga (uniforma), skirta ugdyti mokinių pagarbą ir elgesio kultūrą.“ Pritarti 5.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-09-141 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą, reikės priimti poįstatyminius teisės aktus, svarstytina, ar, siekiant efektyvaus įstatymo nuostatų įgyvendinimo, nereikėtų projekto 2 straipsnyje pasiūlyti Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2021 m. kovo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras ir bendrojo ugdymo mokyklos, kurios mokiniams Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vykdomas formalųjį švietimą papildantis neformalusis ugdymas, direktorius iki 2021 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Mokiniai Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje pagal formalųjį švietimą papildančio neformaliojo ugdymo programas pradedami mokyti nuo 2021-2022 mokslo metų.“
paskirti pranešėjai: J. Jarutis, A. Gumuliauskas. Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas
2021-04-28
dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja V. Targamadzė, Komiteto nariai D. Asanavičiūtė, A. Dumbrava, E. Jovaiša, I. Kačinskaitė-Urbonienė, S. Lengvinienė, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, B. Petkevič, E. Pupinis, K. Bartoševičius (pavaduojantis A. Anušauską). Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kiti asmenys: LR Prezidento patarėjas P. Baltokas, Ministrės Pirmininkės patarėja A. Kairienė, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė S. Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas, švietimo, mokslo ir sporto viceministras R. Skaudžius, kultūros viceministras A. Vilčinskas, Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos direktorė A. Skruibytė, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento Įstaigų teisinės priežiūros skyriaus vedėjas A. Aleknavičius, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento Įstaigų teisinės priežiūros skyriaus vys. specialistė Jūratė Bakšytė-Lozorkevičienė, Lietuvos karo akademijos viršininkas plk. J. Kačergius, Generolo Jono Žemaičio katedų mokyklos laikinai einanti direktoriaus pareigas I. Levickienė, Vilkaviškio muzikos mokyklos direktorius A. Pečkaitis, Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos
„Liepaitės“ direktorė E. Jaraminienė, Miltinio gimnazijos direktoriaus
pavaduotoja ugdymui G. Valaitienė, Trakų meno mokyklos direktorė N. Mišeikienė, Panevėžio muzikinio teatro direktorius N. Jakštonis, Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos direktorė J. Šlajienė, Dailės mokyklų vadovų asociacijos vadovė D. Truskaitė, Muzikos mokyklų vadovų asociacijos atstovė A.
Šikšnelienė, VšĮ Gamtos mokslų ugdymo centro direktorius P. L. Tamošiūnas, Dailės mokyklų vadovų asociacijos atstovas R. Diržys, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vyr. specialistė A. Birietienė, Plungės M. Oginskio meno mokyklos direktorė R. Urniežienė, Klaipėdos m. sav. Švietimo skyriaus vyr. specialistė S. Muravjova, Utenos meno mokyklos direktorius A. Katinas, Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos vadovė N. Juškienė, Marijampolės meno mokyklos direktorė R. Kukalienė, Vilniaus B. Dvariono muzikos mokyklos profesinės sąjungos atstovas A. Biveinis, Švietimo NVO tinklo atstovė A. Kontautaitė, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos vadovas L. K. Vaičiakas, švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėja V. Musnikienė, VšĮ „Mucisa Vitale“ vadovė N. Karaskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siekiama nustatyti, kad Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, kartu su bendrojo ugdymo (antros dalies pagrindinio ir vidurinio) programas vykdančiomis mokyklomis gali vykdyti mokinių neformaliojo švietimo, papildančio formalųjį švietimą, programas, o mokinių priėmimo sąlygas mokytis pagal neformaliojo švietimo programas nustato Akademijos viršininkas, kartu su formalųjį švietimą vykdančia mokykla. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku pats mokinių mokymosi Akademijoje turinys, jo trukmė, vienu metu priimamų mokytis mokinių amžius, o taip pat jo santykis su tolimesniu mokinių mokymusi mokykloje pagal bendrojo ugdymo programas.
Galimą šio neformalaus švietimo santykio su normaliu (įprastu) mokymusi pagal bendrojo ugdymo programas problematiką iš dalies atspindi ir projekto nuostata, numatanti, kad Akademijoje besimokantiems mokiniams suteikiama gyvenamoji patalpa, kas suponuoja, kad mokinys Akademijoje gali praleisti atitinkamą paros (savaitės) dalį, kas savo ruožtu, gali apsunkinti mokymąsi pagal bendrojo ugdymo programas. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos aukštosios mokyklos nevykdo bendrojo ugdymo programų, todėl projekte turėtų būti aiškiai nustatyta neformalaus mokymosi Akademijoje turinys bei bendrojo ugdymo programas vykdančios mokyklos dalyvavimo tokiame mokyme pobūdis. Pažymime, kad pagal Mokslų ir studijų įstatymą studijų programų, o taip pat ir neformalaus švietimo programų turinį nusistato pačios aukštosios mokyklos, todėl nėra aiškus priėmimo sąlygų mokytis pagal šias programas aukštojoje mokykloje derinimas su bendrojo ugdymo mokykla. Be to, svarstytina, ar neturėtų būti įtvirtinta imperatyvi nuostata, numatanti, kad mokinių neformalus mokymasis Akademijoje negali nei įtakoti bendrojo ugdymo programų turinio, nei apsunkinti jų mokymosi mokykloje pagal šias programas. Pritarti Projekte nurodoma, kad formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) programa ugdys fizines galias, asmens vertybines orientacijas, leidžiančias tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi. Detalaus programos turinio įtvirtinimas įstatyme yra netikslingas, nes jis bus įtvirtintas Akademijos viršininko ir mokyklos direktoriaus patvirtintoje programoje, kuri bus tvirtinama atsižvelgiant ir į švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus FŠPU programų kriterijus.
Tuo pačiu įstatyme siūloma aiškiai nustatyti, kad FŠPU programa truks 4 metus, patikslinamos nuostatos dėl mokinių skaičiaus. FŠPU programą vykdys Akademija kartu su mokykla, o už formalųjį švietimą bus atsakinga tik atrinkta bendrojo ugdymo mokykla. Taigi mokiniai mokysis mokykloje pagal formaliojo švietimo programas, o po pamokų vyks į Akademiją ir ten turės papildomus užsiėmimus ir pamokas pagal FŠPU programą. Tai nebus jų studijavimas aukštojoje mokykloje, tai bus mokinių dalyvavimas FŠPU programoje, kurią organizuos ir įgyvendins Akademija kartu su atrinkta bendrojo ugdymo mokykla. Žr. į Komiteto siūlomą 1 straipsnio redakciją. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
bendrojo ugdymo mokykla atrenkama pagal krašto apsaugos ministro patvirtintus mokinių pasiekimo ir pažangos kriterijus. Iš šios nuostatos nėra aišku, ar būtų atrenkama tik viena mokykla, kurioje besimokantys vaikai galėtų mokytis Akademijoje pagal neformaliojo švietimo programą, ar, vis dėlto, mokyklų skaičius nebūtų ribojamas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad neformaliajame švietime Akademijoje savanoriškumo pagrindu dalyvautų būtent mokiniai, o ne mokyklos, svarstytina, ar yra pagrįsta nustatyti, kad pagal mokinių pasiekimų ir pažangos kriterijus būtų atrenkami ne patys norintys mokytis pagal neformalaus švietimo programas mokiniai, o mokyklos. Siūlomas reguliavimas gali lemti tokią situaciją, kad atrinktose pagal mokinių pažangumą mokyklose neatsiras nei vienas mokinys, norintis mokytis Akademijoje. Pritarti Komitetas siūlo patikslinti įstatymo nuostatas dėl priimamų moksleivių skaičiaus. Taip pat siūloma patikslinti nuostatas dėl mokyklos atrinkimo.
Siūloma nurodyti, kad kriterijai, pagal kuriuos bus atrenkama mokykla, bus nustatyti ne krašto apsaugos ministro, bet Akademijos statute, kuris yra tvirtinamas LRV nutarimu. Akademijos interesas yra atrinkti tokią mokyklą, kurioje mokytųsi motyvuoti mokiniai, todėl tam tikri visų mokykloje besimokančių mokinių pasiekimai yra svarbus mokyklos atrinkimo kriterijus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokiniai į atrinktą mokyklą bus priimami būtent į specialią FŠPU programos klasę. Taigi jie jau prieš pradėdami mokytis konkrečioje mokykloje išreikš norą mokytis ir pagal FŠPU programą Akademijoje. Žr. į
3
straipsnio 18 dalį reikėtų patikslinti, nurodant, su kuria formalųjį švietimą vykdančia mokykla turėtų būti derinamos priėmimo mokytis Akademijoje sąlygos. Šioje dalyje taip pat reiktų aiškiai nustatyti, ar per metus į Akademiją mokytis negali būti priimama ne daugiau nei 24 mokiniai (tai nustatyti reiktų ypač tuo atveju, jeigu neformalaus švietimo programa truktų ilgiau nei vienus mokslo metus), ar, vis dėlto, vienu metu mokytis Akademijoje pagal neformalaus švietimo programą negalėtų daugiau nei 24 mokiniai. Pritarti Komitetas siūlo patikslinti įstatymo nuostatas dėl priimamų moksleivių skaičiaus ir dėl to, kad FŠPU programa derinama būtent su atrinktos bendrojo ugdymo mokyklos direktoriumi. Žr. į
projekte vartojamas sąvokas „bendrojo ugdymo programas vykdančios mokyklos“ bei „formalųjį švietimą vykdanti mokykla“. Pritarti
pastaba
4 5.
Atsižvelgiant į tai, kad Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašą, kuriame nustatyti vaikų maitinimo, vykdomo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas vykdančiose įstaigose, vaikų poilsio stovyklose, teikiančiose apgyvendinimo paslaugas, vaikų stacionariose socialinių paslaugų įstaigose, reikalavimai, tvirtina sveikatos apsaugos ministras, tikslintina keičiamo įstatymo 20 straipsnio 19 dalies 1 punktas. Pritarti Pasiūlymas:
Projektu keičiamo Įstatymo 20 str. 19 dalies 1 punktą išdėstyti taip: “1) maistu, patenkinančiu vaikų maisto medžiagų fiziologinius poreikius, ugdant sveikos mitybos įgūdžius, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sveikatos apsaugos ministro patvirtintas rekomenduojamas paros normas, atsižvelgiant į vaikų amžiaus grupes;“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
galiojančiomis keičiamo įstatymo normomis, tikslintina keičiamo įstatymo 20 straipsnio 12 dalis, numatanti, kad į Akademiją priimami vidurinį išsilavinimą įgiję, profesinei karo tarnybai tinkantys ir krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas atitinkantys asmenys. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti nauja 1 str. 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: “1. Pakeisti 20 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Į Studijuoti į Akademiją priimami vidurinį išsilavinimą įgiję, profesinei karo tarnybai tinkantys ir krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas atitinkantys asmenys.
Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija kariūno tarnybos sutartį, kuria įsipareigoja studijuoti ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o po studijų – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų baigimo dieną būtų į ją pakviestas. Kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą atsižvelgiant į jų studijų ir karinio rengimo rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius. Jeigu studijas arba karinio rengimo programą Akademijoje baigusiam kariūnui nepasiūloma sudaryti profesinės karo tarnybos sutarties, jis yra išleidžiamas į atsargą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnio 1-3 dalių pakeitimų esmėje brauktinas perteklinis žodis ,,įstatymo“. Pritarti
pastaba
priėmus teikiamą įstatymo projektą, reikės priimti poįstatyminius teisės aktus, svarstytina, ar, siekiant efektyvaus įstatymo nuostatų įgyvendinimo, nereikėtų projekto 2 straipsnyje pasiūlyti Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2.
Respublikos krašto apsaugos ministras, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau – Akademija) ir bendrojo ugdymo mokyklos, kurios mokiniai Akademijoje ugdomi pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, direktorius iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Mokiniai Akademijoje pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą pradedami ugdyti nuo 2022–2023 mokslo metų. 9. LR Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2020-09-22 Įvertinę Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP5160 atitiktį Europos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Gintautas Razma 2021-03-30 Visapusiškai susipažinęs su teikiamomis įstatymo projekto nuostatomis, aiškinamaisiais raštais bei viešojoje erdvėje išdėstytais teiginiais man kaip piliečiui kyla pagrįstų abejonių dėl tokių įstatymo projekto reikalingumo ir tikslingumo. Jausdamas pilietinę pareigą dėl vaikų ugdymo ateities, valstybės gynimo reikalų bei, matydamas iš esmės vienakryptį diskursą, pateikiu ir išdėstau šias kritines abejones ir tuo pačiu svarstytinus klausimus:
vaikų ugdymo įstaiga karinėje teritorijoje? Žvelgiant į aiškinamąjį raštą, kuriame teigiama, kad „mokiniai būtų apgyvendinami akademijoje“, pirmas ir esminis klausimas kyla - ar gali nepilnamečiai vaikai gyventi ir būti ugdomi karinėje teritorijoje? Šiuo metu LKA yra karinė teritorija ir tai yra natūralu, nes LKA rengia būsimuosius karininkus, taikydama mišrų modelį, derindama aukštąjį universitetinį lavinimą su kariniu rengimu.
Kariniam rengimui reikia karinės įrangos, karinės technikos (pvz. vikšrinių šarvuočių), šaudmenų, sprogmenų ir kitų priemonių, kurių tvarkymui reikia specialių sąlygų ir infrastruktūros. Be to LKA, kaip ir bet kurioje karinėje teritorijoje, vyksta nuolatiniai kovinės parengties patikrinimai. Dėl to karinės teritorijos yra griežtai kontroliuojamos, ribojamas žmonių ir technikos patekimas ir judėjimas, o joje vykdoma veikla yra griežtai kontroliuojama. Netgi griežtai kontroliuojamose karinėse teritorijose pasitaiko įvairių įvykių, įskaitant ir LKA, dėl vykdomos veiklos specifikos. Taigi, kaip tokioje, neslėpkime padidinto pavojaus teritorijoje, tiesiogiai susijusioje su karo reikmėmis, būtų užtikrintos nepilnamečių vaikų saugios ugdymo sąlygos išlieka neatsakytas ir neišdiskutuotas klausimas. Dėl to turime kelti šį esminį klausimą – ar apskirtai karinėje teritorijoje gali nuolat gyventi nepilnamečiai vaikai? Mano ekspertinis vertinimas būtų – ne, nes tai du iš esmės nesuderinami dalykai. Karinės teritorijos yra skirtos kariniam rengimui, o ne vaikų ugdymui. Kitaip tariant, karo reikalai yra ne vaikų reikalai. Žinoma, yra signalų, kad iniciatoriai, siekdami išspręsti šį esminį prieštaravimą, taip pat galimai sieks paversti LKA ne karine teritorija, tačiau tokio galimo scenarijaus atveju, ar nebus padaryta neproporcinga didelė žala pačiai LKA? LKA turi svarbią misiją – kokybiškai ugdyti vadus Lietuvos kariuomenei, o tam reikalingas karinis rengimas, taip pat šiai veiklai yra būtina karinė teritorija. 2. Kiek dera pasirinktas vaikų ugdymo modelis su laisvojo ugdymo paradigma?
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte bei viešuose straipsniuose dėstoma, kad vaikai bus apgyvendinti LKA, bendrasis ugdymas (formalusis švietimas) bus vykdomas bendrojo ugdymo mokykloje – labai konkrečiai - Vilniaus licėjuje, o neformalusis švietimas, papildantis formalųjį švietimą – LKA. Kitaip tariant, vaikai turės gyventi LKA, eiti į pamokas Vilniaus licėjuje ir, grįžę į LKA, tęsti ugdymosi procesą, įskaitant visą su tuo susijusią buitį. Taigi iš esmės vaikai bus ugdomi 24/7 karinėje aplinkoje, varžant jų laisvę per drausmę. Ir čia kyla labai rimtas vertybinis klausimas – kiek tai dera su vakarų visuomenėje įsitvirtinusia į vaiką orientuota laisvojo ugdymo paradigma? Pats faktas, kad vaikai bus atskirti nuo tėvų, nuolat gyvens karine drausme grįstoje aplinkoje, o tokį pasirinkimą mokytis neabejotinai darys ne pats vaikas, o jo tėvai, kelia tokia išvadą. Kaip taikliai pažymi prof. Jonas Ruškus ir Dainius Žvirdauskas (2010), „į vaiką orientuota laisvojo ugdymo paradigma drausmę susieja ne su suaugusiųjų dominavimu, o su pačių vaikų savivoka ir savidrausme.“ Be to, yra daug viešų ir neviešų pavyzdžių, kaip dėl šios vertybinės priešpriešos Kauno kadetų licėjus patiria rimtų problemų, taip pat ir teisinių. Klausimas paprastas, ar tikrai yra norima LKA susieti su „drausme ir tvarka grįsta pedagogika, kuri mažai tėra orientuota į vaikų saviraišką, nuomonės reiškimą, apsisprendimą?“ Kaip tai derės su Jungtinių tautų „Children, Not Soldier“ politika? Galiausiai, kaip tai derės su LKA vertybiniu „tavo kalibro universitetas“ šūkiu? Jau nekalbant apie tai, kad LKA 2018-2024 m. strategijoje net nėra užsimenama apie licėjaus steigimą. Ir čia reikia labai aiškiai atskirti, kas yra ugdymas ir kas yra karinis rengimas. Esminė ir svarbiausia skirtis yra ta, kad ugdymas nėra karinis rengimas, jokia jos forma ir turiniu.
Ugdymas yra orientuotas į žmogaus, šiuo atveju vaiko brandos plėtotę, o karinis rengimas - į valstybės gynybos poreikių plėtotę krašto gynybai. Ir tai iš esmės yra du nesuderinami dalykai. Žinoma, galima kai kuriuos karinio rengimo elementus pritraukti prie neformalaus švietimo, bet iš esmės tai nieko nekeičia, nes visos karinės žinios yra tik apie vieną – karą ir smurtinį veikimą jame. Taigi, ar tikrai tokios vertybinės priešpriešos šaltinio švietimo sistemai tikrai reikia? Klausimas filosofinis – kiek XIX a. ugdymo paradigmos gali būti taikomos XXI a.? Ar mes kaip visuomenė tikrai norime palaikyti įvairius vaikų militarizacijos procesus valstybiniu lygmeniu? Klausimai sudėtingi, tačiau yra būtina į juos atsakyti. 3. Ar aukštojo mokslo ir bendrojo ugdymo veiklos gali būti derinamos? Iš idėjos iniciatorių teiginių galima teigti, kad Vilniaus kadetų licėjus būtų ta įstaiga, kuri leistų
„užsiauginti“ būsimus kariūnus aukštojo mokslo studijoms. Tačiau svarbu
paminėti, kad vaikų „auginimo“ (t.y. ugdymo) ir suaugusių piliečių rengimo būti vadais prieigos yra visiškai skirtingos. Vaikų ugdymo pusėje reikia pedagogikos, o suaugusių rengimui tapti vadais reikia andragogikos. Ir čia atsiranda esminė loginė skirtis, leidžianti paaiškinti, kodėl bendrojo ugdymo įstaigos ir aukštosios mokyklos yra atskirtos. To centrinė priežastis labai paprasta – skirtingos reikalingos kompetencijos. Objektyvumo dėlei reikia paminėti, kad kai kurios aukštosios mokyklos, kaip antai VGTU, turi įsteigusios specializuotus licėjus, vis dėlto tai yra visiškai atskiros įstaigos, kurios mažai ką bendro turi su universitetiniu rengimu. Ir čia svarbu paprieštarauti iniciatorių teiginiams, kad LKA yra daug potencialo, kuris gali būti efektyviai panaudotas vaikų ugdymui. Būkim objektyvūs - aukštasis mokslas, ypač specializuotas, savo prigimtimi mažai ką bendro turi su vaikų ugdymu.
Dėl to reikalingų pedagoginių kompetencijų LKA neturi, o tų kompetencijų, paremtų andragogika ir kariniu rengimu, pritaikymo galimybės vaikų ugdymo poreikiams yra abejotinos. Vis dėlto čia yra esminis klausimas, ar tikrai švietimo sistemoje gali būti derinamos aukštojo mokslo ir bendrojo ugdymo veiklos atsižvelgiant į karinį LKA kontekstą? Prašau
švietimo ir mokslo komiteto posėdyje. Atsižvelgti
būtų organizuojamas specialiai mokinių udgymo poreikiams pritaikytose patalpose. LKA teritorija nėra vientisa, ji suskirstyta į zonas, todėl dalis teritorijos mokiniams būtų nepasiekiama: mokinių patekimas į LKA patalpas ar teritorijos dalį, kuri skirta karinio rengimo poreikiams, būtų ribojamas. Taigi, mokiniai būtų atsakingai ir kruopščiai ugdomi ir prižiūrimi. Pažymėtina, kad LKA ir šiuo metu vyksta įvairios veiklos: veikia įvairios valstybės ir tarptautinės institucijos, vyksta medicininis testavimas ir kt. Taip pat yra užtikrinamas ribotas pateikimas į tam tikras patalpas ar lauko erdves. Vadovaujantis tarptautine praktika, yra ne viena šalis, kuri karininkų rengimo teritorijoje yra skyrusi tam tikras erdves (patalpas ir lauko zonas) mokinių ugdymui. 2. Kalbama tik apie vyresnių klasių mokinius (9-12 kl.), todėl netikslu teigti, kad sprendimą mokytis tokioje mokykloje priims ne vaikas, o jo tėvai (globėjai ar rūpintojai). Vyresnių klasių moksleiviai jau yra pakankamai subrendę, kad priimtų tokius sprendimus, be to, bet kuriuo metu bus galimybė pakeisti ugdymo įstaigą ir nutraukti mokymąsi pagal fšpu programą. Be to, ir šiuo metu Lietuvoje veikia kelios netradicinio ugdymo programas įgyvendinančios mokyklos.
Netradicinis ugdymas – tai pagal formaliojo ir (ar) neformaliojo ugdymo programas vykdomas ugdymas, grindžiamas savita pedagogine sistema. Tokios mokyklos, kuriose vaikai ne tik ugdomi, bet ir turi galimybę gyventi, yra jūros ir sausumos kadetų mokyklos Klaipėdoje ir Kaune. Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje besimokantys mokiniai taip pat turi galimybę gyventi mokyklos bendrabutyje, atskirai nuo tėvų, todėl tokia praktika nėra nauja. Taip pat pabrėžtina, kad LKA nevykdys karinio rengimo, o vykdys programą, ugdančią ne tik fizines galias, bet ir asmens vertybines orientacijas, leidžiančią tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius. Ši programa bus parengta atsižvelgiant į mokinių amžių, bus orientuota į pilietinį ugdymą, o ne į karinį rengimą. 3. Svarbu pabrėžti, kad LKA vykdys fšpu programą kartu su atrinkta bendrojo ugdymo mokykla, o už bendrąjį ugdymą bus atsakinga tik bendrojo ugdymo mokykla. Tikėtina, kad fšpu programos įgyvendinime aktyviai dalyvaus ir Lietuvos šaulių sąjunga, todėl tai nebus vien tik LKA, kaip aukštosios mokyklos, atsakomybė. Bendradarbiaujant kelioms įstaigoms ir organizacijoms, bus galima remtis geriausia kiekvienos iš jų patirtimi ir turimomis skirtingomis atsakingų žmonių kompetencijomis. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
komitetas
1 N Argumentai: Derinant projekto nuostatas su galiojančiomis keičiamo įstatymo normomis, tikslintina keičiamo įstatymo 20 straipsnio 12 dalis, numatanti, kad į Akademiją priimami vidurinį išsilavinimą įgiję, profesinei karo tarnybai tinkantys ir krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas atitinkantys asmenys. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 1 straipsnį 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 20 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
priimami vidurinį išsilavinimą įgiję, profesinei karo tarnybai tinkantys ir krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas atitinkantys asmenys. Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija kariūno tarnybos sutartį, kuria įsipareigoja studijuoti ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o po studijų – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų baigimo dieną būtų į ją pakviestas. Kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą atsižvelgiant į jų studijų ir karinio rengimo rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius. Jeigu studijas arba karinio rengimo programą Akademijoje baigusiam kariūnui nepasiūloma sudaryti profesinės karo tarnybos sutarties, jis yra išleidžiamas į atsargą.“ Atsižvelgiant, kad projekto 1 straipsnis pildomas nauja dalimi (Teisės departamento 6 pastaba), projekto 1 straipsnio 1-3 dalis atitinkamai laikyti 2-4 dalimis. Pritarti
komitetas
2 Argumentai: Akademijoje bus organizuojamas vienos atrinktos bendrojo ugdymo mokyklos vienos klasės mokinių neformalusis, papildantis formalųjį švietimą, ugdymas. Tokio ugdymo galimybės numatytos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Kadangi formalųjį švietimą papildantis neformalusis ugdymas bus organizuojamas tik su atitinkamą formalųjį švietimą vykdančia mokykla, jo trukmė ir turinys siejasi ir su formaliojo švietimo programų turiniu, ir su įstatymo projekte numatytais neformaliojo ugdymo siekiais. Formalųjį švietimą vykdys ir už jo kokybę atsakys atrinkta bendrojo ugdymo mokykla. Būtent todėl Akademijoje bus mokomi ne pavieniai mokiniai iš įvairių mokyklų, bet konkrečios mokyklos, kurios vykdomai formaliojo švietimo programai tik ir bus reikalingas Akademijoje organizuojamas neformalusis švietimas. Mokinių mokymasis Akademijoje siejamas tik su mokymusi atrinktoje bendrojo ugdymo mokykloje. Akademijoje vykdant neformalųjį ugdymą, formaliojo švietimo programų turinys ir organizavimas nesikeis. Mokinių pasiekimų ir pažangos bei susijusius kriterijus bendrojo ugdymo mokyklai atrinkti, taip pat atrankos sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pagal neformaliojo ugdymo programą mokiniai mokysis 4 metus, t.y. antros dalies pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų vykdymo metu. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 20 straipsnį 17 dalimi:
dalies pagrindinio ir vidurinio) programas vykdančiomis mokyklomis gali vykdyti mokinių neformaliojo švietimo, papildančio formalųjį švietimą, programas, ugdančias fizines galias ir asmens vertybines orientacijas, leidžiančias tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius. Bendrojo ugdymo mokykla atrenkama pagal krašto apsaugos ministro patvirtintus mokinių pasiekimo ir pažangos kriterijus.
Akademija kartu su mokinių pasiekimo ir pažangos bei susijusius kriterijus atitinkančia bendrojo ugdymo mokykla (toliau – atrinkta mokykla) gali vykdyti mokinių, besimokančių pagal antros dalies pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, formalųjį švietimą papildantį neformalųjį ugdymą. Mokinių pasiekimų ir pažangos bei susijusius kriterijus bendrojo ugdymo mokyklai atrinkti, taip pat atrankos sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Iš esmės siūloma pritarti NSGK pasiūlymui patikslinant, kad bendrojo ugdymo mokyklos atrankos kriterijai yra nustatomi Akademijos statute, kuris ir yra tvirtinamas LRV nutarimu. Taip pat siūloma tikslinti sąvokas pagal Švietimo įstatyme apibrėžtas sąvokas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 str. 1 d. laikyti 2 d. ir ją išdėstyti taip:
2Papildyti 20 straipsnį 17 dalimi:
„17. Akademija kartu su Akademijos statute
nustatytomis sąlygomis ir tvarka atrinkta bendrojo ugdymo mokykla (toliau – atrinkta bendrojo ugdymo mokykla) gali vykdyti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą mokiniams, kurie mokosi pagal antrosios dalies pagrindinio ugdymo programą ir vidurinio ugdymo programą. Bendrojo ugdymo mokykla atrenkama pagal Akademijos statute nustatytus mokinių pasiekimų ir pažangos, ir formaliojo švietimo bei formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų vykdymo užtikrinimo kriterijus.“
komitetas
3 Argumentai: Kadangi formalųjį švietimą papildantis neformalusis ugdymas bus organizuojamas tik su atitinkamą formalųjį švietimą vykdančia mokykla, jo trukmė ir turinys siejasi ir su formaliojo švietimo programų turiniu, ir su įstatymo projekte numatytais neformaliojo ugdymo siekiais. Formalųjį švietimą vykdys ir už jo kokybę atsakys atrinkta bendrojo ugdymo mokykla.
Būtent todėl Akademijoje bus mokomi ne pavieniai mokiniai iš įvairių mokyklų, bet konkrečios mokyklos, kurios vykdomai formaliojo švietimo programai tik ir bus reikalingas Akademijoje organizuojamas neformalusis švietimas. Mokinių mokymasis Akademijoje siejamas tik su mokymusi atrinktoje bendrojo ugdymo mokykloje. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 20 straipsnį 18 dalimi:
neformaliojo švietimo programas nustato Akademijos viršininkas, kartu su formalųjį švietimą vykdančia mokykla. Mokinių, priimtų mokytis pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius negali būti didesnis nei 24. Formalųjį švietimą papildančio neformaliojo ugdymo programą, ugdančią fizines galias ir asmens vertybines orientacijas, leidžiančią tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius tvirtina Akademijos viršininkas kartu su atrinktos mokyklos direktoriumi. Formalųjį švietimą papildančio neformaliojo ugdymo programos trukmė – 4 metai. Atrinkta mokykla kiekvienais metais, pagal Akademijos viršininko ir atrinktos mokyklos direktoriaus tvirtinamas sąlygas, suformuoja ne didesnę kaip 24 mokinių klasę. Už mokinių mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas atsako atrinkta mokykla.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Iš esmės pritariama NSGK pasiūlymui, suderinant sąvokas su Švietimo įstatyme apibrėžtomis sąvokomis. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 str. 2 d. laikyti 3 d. ir ją išdėstyti taip:
3Papildyti 20 straipsnį 18 dalimi:
„18.
Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, ugdančią fizines galias ir asmens vertybines orientacijas, leidžiančią tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius, tvirtina Akademijos viršininkas kartu su atrinktos bendrojo ugdymo mokyklos direktoriumi. Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos Akademijoje trukmė – 4 metai. Atrinkta bendrojo ugdymo mokykla kiekvienais metais pagal Akademijos viršininko ir atrinktos bendrojo ugdymo mokyklos direktoriaus nustatytas sąlygas suformuoja ne didesnę kaip 24 mokinių klasę. Už mokinių mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas atsako atrinkta bendrojo ugdymo mokykla.“
komitetas
4 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašą, kuriame nustatyti vaikų maitinimo, vykdomo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas vykdančiose įstaigose, vaikų poilsio stovyklose, teikiančiose apgyvendinimo paslaugas, vaikų stacionariose socialinių paslaugų įstaigose, reikalavimai, tvirtina sveikatos apsaugos ministras, tikslintina keičiamo įstatymo 20 straipsnio 19 dalies 1 punktas. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Papildyti 20 straipsnį 19 dalimi: 19.
Pagal formalųjį švietimą papildančio neformaliojo ugdymo programą Akademijoje besimokantys mokiniai mokslo metų metu aprūpinami:
1) maistu, patenkinančiu vaikų maisto medžiagų fiziologinius poreikius, ugdant sveikos mitybos įgūdžius, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintas rekomenduojamas paros normas, atsižvelgiant į vaikų amžiaus grupes;
2) gyvenamąja patalpa, atitinkančia higienos normų reikalavimus bei apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimus;
3) standartizuota apranga (uniforma), skirta ugdyti mokinių pagarbą ir elgesio kultūrą.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Pritariama NSGK pasiūlymui dėl sveikatos apsaugos ministro tvirtinamo Vaikų maitinimo organizavimo aprašo. Tuo pačiu siūloma suderinti sąvokas su Švietimo įstatyme apibrėžtomis sąvokomis, taip pat įstatymo projektą papildyti nuostatomis dėl mokinių kelionių atlyginimo ir mokinių aprūpinimo ugdymui reikalingomis priemonėmis ir įranga. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 str. 3 d. laikyti 4 d. ir ją išdėstyti taip:
34. Papildyti įstatymo 20 straipsnį 19 dalimi:
„19. Pagal formalųjį švietimą papildančio
ugdymo programą Akademijoje ugdomiems mokiniams vykstant atostogų, atlyginamos jų kelionių iš Akademijos į gyvenamąją vietą ir atgal į Akademiją išlaidos. Mokinių kelionių išlaidų atlyginimo tvarką, maksimalų per dieną į abi puses nuvažiuojamą atstumą, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Mokiniai jų ugdymo pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą Akademijoje laikotarpiu aprūpinami:
1) maistu, patenkinančiu vaikų maisto medžiagų fiziologinius poreikius, ugdant sveikos mitybos įgūdžius, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, atsižvelgiant į vaikų amžiaus grupes;
2) gyvenamąja patalpa, atitinkančia higienos normų reikalavimus bei apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimus;
3) standartizuota apranga (uniforma);
4) ugdymo priemonėmis ir įranga, būtina formalųjį švietimą papildančio ugdymo programai įgyvendinti.“
komitetas 2020-10-142 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą, reikės priimti poįstatyminius teisės aktus, svarstytina, ar, siekiant efektyvaus įstatymo nuostatų įgyvendinimo, nereikėtų projekto 2 straipsnyje pasiūlyti Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2021 m. kovo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras ir bendrojo ugdymo mokyklos, kurios mokiniams Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vykdomas formalųjį švietimą papildantis neformalusis ugdymas, direktorius iki
aktus. 3.
akademijoje pagal formalųjį švietimą papildančio neformaliojo ugdymo programas pradedami mokyti nuo 2021-2022 mokslo metų.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Iš esmės siūloma pritarti NSGK pasiūlymui, patikslinant įstatymo įsigaliojimo datą ir papildant, kad įgyvendinamuosius teisės aktus turi laiku priimti ir Lietuvos karo akademija. Taip pat siūloma patikslinti, kad mokiniai Akademijoje pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą pradedami ugdyti nuo 2022-2023 mokslo metų. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 str. ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau – Akademija) ir bendrojo ugdymo mokyklos, kurios mokiniai Akademijoje ugdomi pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, direktorius iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Mokiniai Akademijoje pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą pradedami ugdyti nuo 2022–2023 mokslo metų. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5160(2), Komiteto išvadai ir teikti įstatymo projektą Nr. XIIIP-5160(2) Seimui svarstyti. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas
1 N Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą, tikslinga Įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti nauja dalimi, kurioje būtų numatytas keičiamo Įstatymo 20 str. 12 d. papildymas.
12 d. papildymas. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnį nauja 1 dalimi, ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 20 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Į Studijuoti į Akademiją priimami vidurinį išsilavinimą įgiję, profesinei karo tarnybai tinkantys ir krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas atitinkantys asmenys. Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija kariūno tarnybos sutartį, kuria įsipareigoja studijuoti ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o po studijų
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Švietimo įstatyme nustatytas sąvokas, būtina patikslinti projekte vartojamas sąvokas, kad jos neprieštarautų Švietimo įstatymui. Taip pat siūloma nustatyti, kad mokyklos, su kuria Akademija įgyvendins FŠPU programą, atrankos kriterijai būtų tvirtinami ne krašto apsaugos ministro, o būtų nustatyti Akademijos statute, kuris yra tvirtinamas LR Vyriausybės nutarimu. Akademijos interesas yra atrinkti tokią mokyklą, kurioje mokytųsi motyvuoti mokiniai, todėl tam tikri visų mokykloje besimokančių mokinių pasiekimai yra svarbus mokyklos atrinkimo kriterijus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokiniai į atrinktą mokyklą bus priimami būtent į specialią FŠPU programos klasę. Taigi jie jau prieš pradėdami mokytis konkrečioje mokykloje išreikš norą mokytis ir pagal FŠPU programą Akademijoje. Pasiūlymas Įstatymo projekto 1 str. 1 d. laikyti 2 d. ir ją išdėstyti taip: 2.
Papildyti 20 straipsnį 17 dalimi:
„17. Akademija kartu su Akademijos statute
nustatytomis sąlygomis ir tvarka atrinkta bendrojo ugdymo mokykla (toliau – atrinkta bendrojo ugdymo mokykla) gali vykdyti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą mokiniams, kurie mokosi pagal antrosios dalies pagrindinio ugdymo programą ir vidurinio ugdymo programą. Bendrojo ugdymo mokykla atrenkama pagal Akademijos statute nustatytus mokinių pasiekimų ir pažangos, ir formaliojo švietimo bei formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų vykdymo užtikrinimo kriterijus.“
3 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, tikslintinos įstatymo projekto nuostatos dėl priimamų mokinių skaičiaus, taip pat siūloma aiškiai nustatyti, kad už mokinių mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas bus atsakinga tik atrinkta bendrojo ugdymo mokykla. Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad FŠPU programą, kurios trukmė bus 4 metai, tvirtins Akademijos viršininkas kartu su atrinktos bendrojo ugdymo mokyklos direktoriumi. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 str. 2 d. laikyti 3 d. ir ją išdėstyti taip:
3Papildyti 20 straipsnį 18 dalimi:
„18. Formalųjį švietimą papildančio ugdymo
programą, ugdančią fizines galias ir asmens vertybines orientacijas, leidžiančią tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius, tvirtina Akademijos viršininkas kartu su atrinktos bendrojo ugdymo mokyklos direktoriumi. Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos Akademijoje trukmė – 4 metai. Atrinkta bendrojo ugdymo mokykla kiekvienais metais pagal Akademijos viršininko ir atrinktos bendrojo ugdymo mokyklos direktoriaus nustatytas sąlygas suformuoja ne didesnę kaip 24 mokinių klasę.
Už mokinių mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas atsako atrinkta bendrojo ugdymo mokykla.“
4 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos tikslintinos pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, kad pasirinktoje mokykloje gali mokytis mokiniai ir iš kitų miestų, siūloma numatyti, kad mokinių kelionių, vykstant atostogų iš Akademijos į gyvenamąją vietą ir atgal, išlaidos yra atlyginamos LR Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Taip pat įstatyme yra tikslinga nurodyti, kad mokiniai yra aprūpinami visomis būtinomis ugdymo priemonėmis ir įranga. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 str. 3 d. laikyti 4 d. ir ją išdėstyti taip:
4Papildyti 20 straipsnį 19 dalimi:
„19. Pagal formalųjį švietimą papildančio
ugdymo programą Akademijoje ugdomiems mokiniams vykstant atostogų, atlyginamos jų kelionių iš Akademijos į gyvenamąją vietą ir atgal į Akademiją išlaidos. Mokinių kelionių išlaidų atlyginimo tvarką, maksimalų per dieną į abi puses nuvažiuojamą atstumą, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Mokiniai jų ugdymo pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą Akademijoje laikotarpiu aprūpinami:
1) maistu, patenkinančiu vaikų maisto medžiagų fiziologinius poreikius, ugdant sveikos mitybos įgūdžius, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, atsižvelgiant į vaikų amžiaus grupes;
2) gyvenamąja patalpa, atitinkančia higienos normų reikalavimus bei apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimus;
3) standartizuota apranga (uniforma);
4) ugdymo priemonėmis ir įranga, būtina formalųjį švietimą papildančio ugdymo programai įgyvendinti.“
2021-04-282 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą dėl įstatymo projekto įsigaliojimo, tikslintinas projekto 2 str., nurodant iki kada ir kokios institucijos turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 str. ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau – Akademija) ir bendrojo ugdymo mokyklos, kurios mokiniai Akademijoje ugdomi pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, direktorius iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Mokiniai Akademijoje pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą pradedami ugdyti nuo 2022–2023 mokslo metų. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Pupinis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5160(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas (Komiteto patarėja Justina Paukštė)