Lyginamasis variantas
2017
Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
6Buhalteris profesionalas – asmuo, kuris yra Lietuvos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės
auditorius ir (arba) buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, priklausančios Tarptautinei buhalterių federacijai, narys. Buhalteris profesionalas – asmuo, išlaikęs buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos organizuojamus savanoriškus buhalterio profesionalo egzaminus, nuolatos keliantis ir palaikantis savo profesines žinias, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtintą egzaminų organizavimo ir kvalifikacijos kėlimo bei palaikymo tvarką. 2 straipsnis. 10¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 10¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: 10¹ straipsnis. Buhalteris profesionalas Buhalterio profesionalo egzaminų ir profesinių žinių atnaujinimo tvarka ir sąrašo sudarymas bei skelbimas
skelbia savo interneto svetainėje buhalterių profesionalų sąrašą ir nustato įrašymo į šį sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarką. 2. Buhalteris profesionalas teikia buhalterių profesionalų sąrašui tvarkyti reikalingą informaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai įstaigai jos nustatyta tvarka. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tvirtina buhalterio profesionalo egzaminų organizavimo tvarką ir šių egzaminų programą, kurią parengia buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos. Buhalterio profesionalo egzaminus organizuoja buhalterių arba (ir) auditorių Lietuvos profesinės organizacijos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtintą buhalterio profesionalo egzaminų organizavimo tvarką. 2.
įstaiga tvirtina buhalterio profesionalo pastovaus profesinių žinių atnaujinimo tvarką, kurią parengia buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos. Buhalterio profesionalo pastovų profesinių žinių atnaujinimo priežiūrą atlieka buhalterių profesinės organizacijos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtintą buhalterio profesionalo profesinių žinių kvalifikacijos kėlimo ir palaikymo tvarką. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tvarko ir skelbia savo interneto svetainėje buhalterių profesionalų sąrašą ir nustato įrašymo į šį sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarką. 4. Lietuvos buhalterių arba (ir) auditorių profesinės organizacijos teikia buhalterių profesionalų sąrašui tvarkyti reikalingą informaciją apie organizacijos narius Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai įstaigai jos nustatyta tvarka. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinamosios nuostatos
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Siekiant pateisinti teisėtus asmenų lūkesčius,
kurie iki įstatymo įsigaliojimo išlaikė kvalifikacinius egzaminus buhalterių arba (ir) auditorių Lietuvos profesinėje organizacijoje ir užtikrino savo kvalifikacinių žinių atnaujinimą, yra nustatytos pereinamosios nuostatos dėl šių asmenų įrašymo į buhalterių profesionalų sąrašą.
Asmuo įrašomas į buhalterių profesionalų sąrašą, jei yra tenkinamos visos šios sąlygos:
(buhalterinės apskaitos, mokesčių ir teisės) buhalterių arba (ir) auditorių Lietuvos profesinėje organizacijoje iki įstatymo įsigaliojimo ir atnaujino profesines žinias, išklausydamas ne mažiau nei 20 akad. val. per paskutinius vienerius metus, buhalterių arba (ir) auditorių Lietuvos profesinė organizacija iki 2018 m. birželio 30 d. pateikia duomenis apie tokius asmenis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai įstaigai dėl asmenų įtraukimo į buhalterių profesionalų sąrašą;
organizacija atsako už šių duomenų teisingumą įstatymų nustatyta tvarka;
institucija pagal pateiktą informaciją apie išlaikytus profesinius egzaminus ir kvalifikacijos kėlimą ir palaikymą, priėmė sprendimą dėl asmens įrašymo į Buhalterių profesionalų sąrašą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Andrius Palionis Juozas Varžgalys
Lyginamasis variantas
2017
Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Buhalteris profesionalas – asmuo, kuris yra Lietuvos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės
auditorius ir (arba) buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, priklausančios Tarptautinei buhalterių federacijai, narys. Buhalteris profesionalas – asmuo, išlaikęs buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos organizuojamus savanoriškus buhalterio profesionalo egzaminus, nuolatos keliantis ir palaikantis savo profesines žinias, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtintą egzaminų organizavimo ir kvalifikacijos kėlimo bei palaikymo tvarką.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10¹ straipsnis. Buhalteris profesionalas
sąrašo sudarymas bei skelbimas
skelbia savo interneto svetainėje buhalterių profesionalų sąrašą ir nustato įrašymo į šį sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarką. 2. Buhalteris profesionalas teikia buhalterių profesionalų sąrašui tvarkyti reikalingą informaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai įstaigai jos nustatyta tvarka. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tvirtina buhalterio profesionalo egzaminų organizavimo tvarką ir šių egzaminų programą, kurią parengia buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos. Buhalterio profesionalo egzaminus organizuoja buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtintą buhalterio profesionalo egzaminų organizavimo tvarką. 2.
įstaiga tvirtina buhalterio profesionalo pastovaus kvalifikacijos palaikymo tvarką, kurią parengia buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos. Buhalterio profesionalo pastovų kvalifikacijos palaikymo priežiūrą atlieka buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtintą buhalterio profesionalo kvalifikacijos kėlimo ir palaikymo tvarką. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tvarko ir skelbia savo interneto svetainėje buhalterių profesionalų sąrašą ir nustato įrašymo į šį sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarką. 4. Buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos teikia buhalterių profesionalų sąrašui tvarkyti reikalingą informaciją apie buhalterius profesionalus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai įstaigai jos nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima jį įgyvendinančius teisės aktus. 3. Asmenims, kurie iki įstatymo įsigaliojimo išlaikė kvalifikacinius egzaminus buhalterius arba (ir) auditorius vienijančioje Lietuvos profesinėje organizacijoje ir užtikrino savo kvalifikacinių žinių atnaujinimą, yra nustatytos pereinamosios nuostatos dėl šių asmenų įrašymo į buhalterių profesionalų sąrašą.
Asmuo įrašomas į buhalterių profesionalų sąrašą, jei yra tenkinamos visos šios sąlygos:
(buhalterinės apskaitos, mokesčių ir teisės) buhalterius arba (ir) auditorius vienijančioje Lietuvos profesinėje organizacijoje iki įstatymo įsigaliojimo ir atnaujino profesines žinias, išklausydamas ne mažiau nei 20 akademinių valandų per paskutinius vienerius metus, buhalterius arba (ir) auditorius vienijanti Lietuvos profesinė organizacija iki 2018 m. birželio 30 d. pateikia duomenis apie tokius asmenis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai įstaigai dėl asmenų įtraukimo į buhalterių profesionalų sąrašą;
institucija pagal pateiktą informaciją apie išlaikytus profesinius egzaminus ir kvalifikacijos kėlimą ir palaikymą, priėmė sprendimą dėl asmens įrašymo į
organizacija atsako už pateikiamų duomenų teisingumą įstatymų nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Andrius Palionis Juozas Varžgalys
PAKEITIMO ĮSTATYMO Projekto
1Projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Įstatymas) keitimo rengimą paskatinusios pagrindinės priežastys yra tos, kad šiuo metu galiojanti Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikta buhalterio profesionalo sąvoka ir 10¹ straipsnyje numatytas sąrašas neatitinka savo paskirties, skatina nelygybę ir iškreipia konkurenciją. 2011 m. buvo sudaryta darbo grupė dėl Įstatymo keitimo. Šios grupės darbo rezultatas buvo Įstatymo projektas, pagal kurio nuostatas, visi vyriausieji buhalteriai turėtų būti egzaminuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengtą egzaminų pripažinimo tvarką. 2012 m. balandžio 24 d. priimto Įstatymo nuostatos dėl buhalterių egzaminavimo turėjo įsigalioti
parengta egzaminų laikymo ar užskaitymo tvarka. Lietuvos buhalterių bendruomenė, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją ir artėjančius terminus, parengė peticiją, reikalaudama atšaukti visuotinį egzaminavimą, kadangi egzaminavimo tvarka nebuvo tinkamai išdiskutuota ir parengta. Reaguojant į buhalterių bendruomenės reikalavimus visuotinis buhalterių egzaminavimas buvo išbrauktas iš Įstatymo nuostatų. Kaip nurodoma šių įstatymo pakeitimų, kuriais panaikintas planuotas visuotinis buhalterių egzaminavimas, aiškinamajame rašte[1] (toliau – Aiškinamasis raštas) „Finansų ministerija, siekdama išsiaiškinti verslo atstovų nuomonę dėl vyriausiųjų buhalterių atestavimo tikslingumo ir įteisinimo teisės aktuose, atliko įmonių vadovų apklausą.
Dviejų trečdalių atsakiusiųjų nuomone, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos, Buhalterių asociacijų aljanso nuomone, privalomas vyriausiųjų buhalterių atestavimas nepagerintų vyriausiojo buhalterio darbo kokybės, bet padidintų įmonės išlaidas ir administracinę naštą, nesuteiktų specifinių kiekvienos įmonės apskaitos tvarkymui reikalingų žinių. Darbdaviai renkasi vyriausiąjį buhalterį pagal išsilavinimą patvirtinantį diplomą, darbo patirtį. Be to, vadovai nurodė, kad vyriausieji buhalteriai nuolat kelia kvalifikaciją, atsižvelgdami į įmonės veiklos specifiką ir poreikius, ir pritarė savanoriškos atestacijos idėjai“. Aiškinamajame rašte taip pat akcentuota buhalterių bendruomenę vienijančių profesinių asociacijų ir jų veiklos svarba keliant buhalterių profesinę kompetenciją, taip pat pabrėžta būtinybė Lietuvai perimti Europos Sąjungos šalyse nusistovėjusią praktiką, kuomet įstatymu įtvirtinama savanoriška buhalterių atestacija ir egzaminavimas, kurią organizuoja atitinkamos valstybės buhalterių profesinės organizacijos. Taisant ydingas Įstatymo nuostatas dėl privalomo visuotinio buhalterių egzaminavimo į Įstatymą įtrauktos su buhalterių bendruomene nederintos nuostatos dėl
„buhalterio profesionalo“: Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog „Buhalteris
profesionalas – asmuo, kuris yra Lietuvos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorius ir (arba) buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, priklausančios Tarptautinei buhalterių federacijai, narys“.
Minėta nuostata ir visiškai naujas, Lietuvos teisinėje sistemoje iki tol nežinomas,
„buhalterio profesionalo“ institutas įtrauktas į Įstatymą, šių nuostatų
nederinant su didžiausiomis buhalterius vienijančiomis profesinėmis asociacijomis, nors pagal Teisėkūros įstatymo nuostatas tai privalėjo būti atlikta. Tarptautinė buhalterių federacija (toliau – TBF) – tai 1977m. JAV registruota organizacija, kurios pagrindinė veikla yra įvairių standartų, taisyklių, normų kūrimas. Vieni iš populiariausių TBF sukurtų dokumentų yra: Tarptautiniai audito standartai, Buhalterių profesionalų etikos kodeksas, tarptautiniai kokybės kontrolės, peržvalgos, užtikrinimo užduočių ir susijusių paslaugų standartai, tarptautinių standartų auditui taikymo mažų ir vidutinių įmonių auditams vadovas. Nors TBF neabejotinai yra viena iš autoritetingiausių (tačiau tikrai ne vienintelė) tarptautinių visuomeninių organizacijų, būtina pabrėžti, kad ši organizacija nėra siejama su Lietuvos buhalterinės apskaitos veikla, buhalterių profesionalumu ar kvalifikacijos kėlimu. TBF sukurti dokumentai ir jų išaiškinimai yra aktualūs auditoriaus, o ne buhalterio profesinėje veikloje, tuo tarpu auditoriaus bei buhalterio profesinė veikla, nors ir susijusi, turi esminių praktinių skirtumų ir Lietuvos Respublikoje yra reglamentuojama skirtingais teisės aktais. TBF priklausantys ACCA nariai egzaminuojami vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais. Svarbu pažymėti, jog vos 0,01 procento Lietuvoje veikiančių įmonių naudoja tarptautinius apskaitos standartus.
Pagal dabar Įstatyme įtvirtintą „buhalterio profesionalo“ sąvoką, Lietuvos
„buhalteriu profesionalu“ gali tapti tik:
kvalifikacijos, dažniausiai nedirba praktinio buhalterinės apskaitos darbo ir jų funkcijos, pripažįstamos ir įstatyminiu lygiu, yra skirtingos. Pabrėžtina, kad Įstatyme apskritai nėra reglamentuojama audito veikla (nes tam yra skirtas atskiras Lietuvos Respublikos audito įstatymas), kas tik patvirtina šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo ydingumą. 2) Europos Sąjungos valstybės narės auditorius. Šiuo atveju galioja aukščiau nurodyti argumentai dėl Lietuvos auditoriaus traktavimo kaip buhalterio profesionalo. Papildomai nurodytina, kad Europos Sąjungos valstybės auditorius gali nemokėti lietuvių kalbos, nebūti susipažinęs su Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais Lietuvos buhalterinę apskaitą ir neturėti jokio praktinio darbo Lietuvoje patirties. Tokio asmens pripažinimas Lietuvos buhalteriu profesionalu klaidina buhalterinių paslaugų rinkos dalyvius dėl tokio asmens tariamai aukšto profesionalumo lygio. Pabrėžtina ir tai, kad ES lygiu visuotinai pripažįstama, kad valstybės narės neturėtų riboti kitų ES valstybių narių paslaugų teikėjų teisės teikti profesines paslaugas kitoje valstybėje narėje, tačiau turi teisę (ir praktiškai tai daro) nustatyti bent minimalius reikalavimus tokiam paslaugų teikėjui, kad jis būtų susipažinęs su atitinkamos valstybės narės teisės aktais, profesinės veiklos standartais ir pan. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo XIII skirsnis reglamentuoja Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje ir jame reglamentuojama visa eilė reikalavimų, keliamų tokiam teisininkui, susijusių su žinių apie Lietuvos teisės sistemą faktiniu turėjimu.
Pagal minėto įstatymo 68 straipsnio nuostatas, toks asmuo, norėdamas įgyti Lietuvos advokato vardą, turi ne mažiau kaip trejus metus Lietuvos Respublikoje teikti reguliarias ir veiksmingas nuolatines teisines paslaugas pagal Lietuvos nacionalinę teisę. 3) Buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, priklausančios Tarptautinei buhalterių federacijai, narys. Atkreiptinas dėmesys, kad tokių organizacijų Lietuvoje nėra ir faktiškai Lietuvoje tik Lietuvos auditorių rūmai priklauso TBF. Taigi, Lietuvos „buhalteriu profesionalu“ gali tapti tik Lietuvos auditorių rūmų narys (t.y. auditorius) arba užsienio buhalterių profesinių organizacijų, priklausančių TBF, narys. Įstatymas šiuo metu nekelia jokių papildomų reikalavimų tokiam užsienio buhalteriui, išskyrus narystę organizacijoje, kuri yra TBF narė. Tai reiškia, kad faktiškai tokio asmens kvalifikacija ar kompetencija nėra niekaip tikrinama ir būtent pati profesinė organizacija sprendžia, kokius reikalavimus kelti savo nariams (ir šie reikalavimai nebūtinai bus aukšti, nes kiekviena profesinė organizacija, ypač visuomeninė, paprastai yra suinteresuota didesniu narių skaičiumi). Taigi, šiuo metu galiojantis ydingas Įstatymo reglamentavimas reiškia, kad Lietuvoje
„buhalteriais profesionalais“ gali būti laikomi tie asmenys, kurie nėra dirbę
praktinio buhalterinio darbo Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siūloma koreguoti buhalterio profesionalo sąvoką ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pavesti funkciją skelbti ir tvarkyti buhalterio profesionalo sąrašą, kaip tai numatyta Įstatymo projekto 10¹straipsnyje.
Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pavedama priimti reikalingus teisės aktus dėl Įstatymo projektą įgyvendinančių nuostatų. 2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjas Projekto rengėjai – Seimo nariai Andrius Palionis ir Juozas Varžgalys. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymų projektuose aptarti klausimai Šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje įtvirtinta sąvoka „buhalteris profesionalas“, kuris apibrėžiamas kaip asmuo, kuris yra Lietuvos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorius ir (arba) buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, priklausančios Tarptautinei buhalterių federacijai, narys. Įstatymo 10¹straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tvarko ir skelbia savo interneto svetainėje buhalterių profesionalų sąrašą ir nustato įrašymo į šį sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarką bei, kad buhalteris profesionalas šiai įstaigai teikia buhalterių profesionalų sąrašui tvarkyti reikalingą informaciją jos nustatyta tvarka. LRV tokius įgaliojimus suteikė Audito, apskaitos ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti reikalavimus buhalteriams ir įtvirtinti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija tvirtintų buhalterio profesionalo egzaminų organizavimo tvarką ir šių egzaminų programą, egzaminų organizavimo tvarką, parengtų buhalterių kvalifikacijos kėlimo tvarką ir tvarkytų buhalterių sąrašą. 5.
įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymų projektai sumažins apribojimus ir galimas verslo išlaidas. 8. Projektų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus projektus Priėmus Įstatymo projektą Vyriausybės įgaliota institucija iki įstatymo įsigaliojimo turės priimti buhalterių profesionalų atestacijos (egzaminų organizavimo) taisykles, pagal kurias buhalterius vienijančios profesinės asociacijos ir organizacijos savo lėšomis ir iniciatyva organizuos savanoriškus buhalterio profesionalo egzaminus. Taip pat minėta institucija turės nustatyti kriterijus, taikomus asmenų, iki Įstatymo įsigaliojimo išlaikiusių atitinkamus egzaminus, įrašymui į buhalterių profesionalų sąrašą. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11.
įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymui įgyvendinti nereikia įstatymų lydimųjų aktų (išskyrus nurodytus 8 punkte). 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Priėmus Įstatymo projektą papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą buvo gautas Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos laiškas. 14. Įstatymų projektų autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Seimo nariai Andrius Palionis ir Juozas Varžgalys. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„buhalterinė apskaita“, „vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“. Teikia:
Seimo nariai Andrius Palionis Juozas Varžgalys [1] Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 21 straipsnių, trečiojo, penktojo skirsnių pavadinimų ir priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 10¹ ir 10² straipsniais įstatymo 8,
Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2, 10², 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų aiškinamasis raštas.
PAKEITIMO ĮSTATYMO Projekto
1Projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Įstatymas) keitimo rengimą paskatinusios pagrindinės priežastys yra tos, kad šiuo metu galiojanti Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikta buhalterio profesionalo sąvoka ir 10¹ straipsnyje numatytas sąrašas neatitinka savo paskirties, skatina nelygybę ir iškreipia konkurenciją. 2011 m. buvo sudaryta darbo grupė dėl Įstatymo keitimo. Šios grupės darbo rezultatas buvo Įstatymo projektas, pagal kurio nuostatas, visi vyriausieji buhalteriai turėtų būti egzaminuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengtą egzaminų pripažinimo tvarką. 2012 m. balandžio 24 d. priimto Įstatymo nuostatos dėl buhalterių egzaminavimo turėjo įsigalioti 2016 m. sausio 1d., tačiau artėjant nustatytam įsigaliojimo terminui nebuvo parengta egzaminų laikymo ar užskaitymo tvarka. Lietuvos buhalterių bendruomenė, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją ir artėjančius terminus, parengė peticiją, reikalaudama atšaukti visuotinį egzaminavimą, kadangi egzaminavimo tvarka nebuvo tinkamai išdiskutuota ir parengta. Reaguojant į buhalterių bendruomenės reikalavimus visuotinis buhalterių egzaminavimas buvo išbrauktas iš Įstatymo nuostatų. Kaip nurodoma šių įstatymo pakeitimų, kuriais panaikintas planuotas visuotinis buhalterių egzaminavimas, aiškinamajame rašte[1] (toliau – Aiškinamasis raštas) „Finansų ministerija, siekdama išsiaiškinti verslo atstovų nuomonę dėl vyriausiųjų buhalterių atestavimo tikslingumo ir įteisinimo teisės aktuose, atliko įmonių vadovų apklausą.
Dviejų trečdalių atsakiusiųjų nuomone, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos, Buhalterių asociacijų aljanso nuomone, privalomas vyriausiųjų buhalterių atestavimas nepagerintų vyriausiojo buhalterio darbo kokybės, bet padidintų įmonės išlaidas ir administracinę naštą, nesuteiktų specifinių kiekvienos įmonės apskaitos tvarkymui reikalingų žinių. Darbdaviai renkasi vyriausiąjį buhalterį pagal išsilavinimą patvirtinantį diplomą, darbo patirtį. Be to, vadovai nurodė, kad vyriausieji buhalteriai nuolat kelia kvalifikaciją, atsižvelgdami į įmonės veiklos specifiką ir poreikius, ir pritarė savanoriškos atestacijos idėjai“. Aiškinamajame rašte taip pat akcentuota buhalterių bendruomenę vienijančių profesinių asociacijų ir jų veiklos svarba keliant buhalterių profesinę kompetenciją, taip pat pabrėžta būtinybė Lietuvai perimti Europos Sąjungos šalyse nusistovėjusią praktiką, kuomet įstatymu įtvirtinama savanoriška buhalterių atestacija ir egzaminavimas, kurią organizuoja atitinkamos valstybės buhalterių profesinės organizacijos. Taisant ydingas Įstatymo nuostatas dėl privalomo visuotinio buhalterių egzaminavimo į Įstatymą įtrauktos su buhalterių bendruomene nederintos nuostatos dėl
„buhalterio profesionalo“: Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog „Buhalteris
profesionalas – asmuo, kuris yra Lietuvos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorius ir (arba) buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, priklausančios Tarptautinei buhalterių federacijai, narys“.
Minėta nuostata ir visiškai naujas, Lietuvos teisinėje sistemoje iki tol nežinomas,
„buhalterio profesionalo“ institutas įtrauktas į Įstatymą, šių nuostatų
nederinant su didžiausiomis buhalterius vienijančiomis profesinėmis asociacijomis, nors pagal Teisėkūros įstatymo nuostatas tai privalėjo būti atlikta. Tarptautinė buhalterių federacija (toliau – TBF) – tai 1977m. JAV registruota organizacija, kurios pagrindinė veikla yra įvairių standartų, taisyklių, normų kūrimas. Vieni iš populiariausių TBF sukurtų dokumentų yra: Tarptautiniai audito standartai, Buhalterių profesionalų etikos kodeksas, tarptautiniai kokybės kontrolės, peržvalgos, užtikrinimo užduočių ir susijusių paslaugų standartai, tarptautinių standartų auditui taikymo mažų ir vidutinių įmonių auditams vadovas. Nors TBF neabejotinai yra viena iš autoritetingiausių (tačiau tikrai ne vienintelė) tarptautinių visuomeninių organizacijų, būtina pabrėžti, kad ši organizacija nėra siejama su Lietuvos buhalterinės apskaitos veikla, buhalterių profesionalumu ar kvalifikacijos kėlimu. TBF sukurti dokumentai ir jų išaiškinimai yra aktualūs auditoriaus, o ne buhalterio profesinėje veikloje, tuo tarpu auditoriaus bei buhalterio profesinė veikla, nors ir susijusi, turi esminių praktinių skirtumų ir Lietuvos Respublikoje yra reglamentuojama skirtingais teisės aktais. TBF priklausantys ACCA nariai egzaminuojami vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais. Svarbu pažymėti, jog vos 0,01 procento Lietuvoje veikiančių įmonių naudoja tarptautinius apskaitos standartus.
Pagal dabar Įstatyme įtvirtintą „buhalterio profesionalo“ sąvoką, Lietuvos
„buhalteriu profesionalu“ gali tapti tik:
kvalifikacijos, dažniausiai nedirba praktinio buhalterinės apskaitos darbo ir jų funkcijos, pripažįstamos ir įstatyminiu lygiu, yra skirtingos. Pabrėžtina, kad Įstatyme apskritai nėra reglamentuojama audito veikla (nes tam yra skirtas atskiras Lietuvos Respublikos audito įstatymas), kas tik patvirtina šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo ydingumą. 2) Europos Sąjungos valstybės narės auditorius. Šiuo atveju galioja aukščiau nurodyti argumentai dėl Lietuvos auditoriaus traktavimo kaip buhalterio profesionalo. Papildomai nurodytina, kad Europos Sąjungos valstybės auditorius gali nemokėti lietuvių kalbos, nebūti susipažinęs su Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais Lietuvos buhalterinę apskaitą ir neturėti jokio praktinio darbo Lietuvoje patirties. Tokio asmens pripažinimas Lietuvos buhalteriu profesionalu klaidina buhalterinių paslaugų rinkos dalyvius dėl tokio asmens tariamai aukšto profesionalumo lygio. Pabrėžtina ir tai, kad ES lygiu visuotinai pripažįstama, kad valstybės narės neturėtų riboti kitų ES valstybių narių paslaugų teikėjų teisės teikti profesines paslaugas kitoje valstybėje narėje, tačiau turi teisę (ir praktiškai tai daro) nustatyti bent minimalius reikalavimus tokiam paslaugų teikėjui, kad jis būtų susipažinęs su atitinkamos valstybės narės teisės aktais, profesinės veiklos standartais ir pan. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo XIII skirsnis reglamentuoja Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje ir jame reglamentuojama visa eilė reikalavimų, keliamų tokiam teisininkui, susijusių su žinių apie Lietuvos teisės sistemą faktiniu turėjimu.
Pagal minėto įstatymo 68 straipsnio nuostatas, toks asmuo, norėdamas įgyti Lietuvos advokato vardą, turi ne mažiau kaip trejus metus Lietuvos Respublikoje teikti reguliarias ir veiksmingas nuolatines teisines paslaugas pagal Lietuvos nacionalinę teisę. 3) Buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, priklausančios Tarptautinei buhalterių federacijai, narys. Atkreiptinas dėmesys, kad tokių organizacijų Lietuvoje nėra ir faktiškai Lietuvoje tik Lietuvos auditorių rūmai priklauso TBF. Taigi, Lietuvos „buhalteriu profesionalu“ gali tapti tik Lietuvos auditorių rūmų narys (t.y. auditorius) arba užsienio buhalterių profesinių organizacijų, priklausančių TBF, narys. Įstatymas šiuo metu nekelia jokių papildomų reikalavimų tokiam užsienio buhalteriui, išskyrus narystę organizacijoje, kuri yra TBF narė. Tai reiškia, kad faktiškai tokio asmens kvalifikacija ar kompetencija nėra niekaip tikrinama ir būtent pati profesinė organizacija sprendžia, kokius reikalavimus kelti savo nariams (ir šie reikalavimai nebūtinai bus aukšti, nes kiekviena profesinė organizacija, ypač visuomeninė, paprastai yra suinteresuota didesniu narių skaičiumi). Taigi, šiuo metu galiojantis ydingas Įstatymo reglamentavimas reiškia, kad Lietuvoje
„buhalteriais profesionalais“ gali būti laikomi tie asmenys, kurie nėra dirbę
praktinio buhalterinio darbo Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siūloma koreguoti buhalterio profesionalo sąvoką, siekiant įtvirtinti, jog buhalteriams profesionalams būtų taikomas buhalterių profesionalų etikos kodeksas. Tokiu būdu būtų užtikrinami aukščiausi buhalterių profesionalų profesinės veiklos standartai.
Taip pat siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pavesti funkciją skelbti ir tvarkyti buhalterio profesionalo sąrašą, kaip tai numatyta Įstatymo projekto 10¹straipsnyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pavedama priimti reikalingus teisės aktus dėl Įstatymo projektą įgyvendinančių nuostatų. 2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjas Projekto rengėjai – Seimo nariai Andrius Palionis ir Juozas Varžgalys. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymų projektuose aptarti klausimai Šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje įtvirtinta sąvoka „buhalteris profesionalas“, kuris apibrėžiamas kaip asmuo, kuris yra Lietuvos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorius ir (arba) buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, priklausančios Tarptautinei buhalterių federacijai, narys. Įstatymo 10¹straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tvarko ir skelbia savo interneto svetainėje buhalterių profesionalų sąrašą ir nustato įrašymo į šį sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarką bei, kad buhalteris profesionalas šiai įstaigai teikia buhalterių profesionalų sąrašui tvarkyti reikalingą informaciją jos nustatyta tvarka. LRV tokius įgaliojimus suteikė Audito, apskaitos ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti reikalavimus buhalteriams ir įtvirtinti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija tvirtintų buhalterio profesionalo egzaminų organizavimo tvarką ir šių egzaminų programą, egzaminų organizavimo tvarką, parengtų buhalterių kvalifikacijos kėlimo tvarką ir tvarkytų buhalterių sąrašą. 5.
įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymų projektai sumažins apribojimus ir galimas verslo išlaidas. 8. Projektų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus projektus Priėmus Įstatymo projektą Vyriausybės įgaliota institucija iki įstatymo įsigaliojimo turės priimti buhalterių profesionalų atestacijos (egzaminų organizavimo) taisykles, pagal kurias buhalterius vienijančios profesinės asociacijos ir organizacijos savo lėšomis ir iniciatyva organizuos savanoriškus buhalterio profesionalo egzaminus. Taip pat minėta institucija turės nustatyti kriterijus, taikomus asmenų, iki Įstatymo įsigaliojimo išlaikiusių atitinkamus egzaminus, įrašymui į buhalterių profesionalų sąrašą. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11.
įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymui įgyvendinti nereikia įstatymų lydimųjų aktų (išskyrus nurodytus 8 punkte). 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Priėmus Įstatymo projektą papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą buvo gautas Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos laiškas. 14. Įstatymų projektų autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Seimo nariai Andrius Palionis ir Juozas Varžgalys. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„buhalterinė apskaita“, „vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“. Teikia:
Seimo nariai Andrius Palionis Juozas Varžgalys [1] Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 21 straipsnių, trečiojo, penktojo skirsnių pavadinimų ir priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 10¹ ir 10² straipsniais įstatymo 8,
Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2, 10², 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų aiškinamasis raštas.
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-04- Nr. Į 2017-03-31 Nr. S-2017-3168 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX ‑574
europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 10¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-516 (toliau – įstatymo projektas). Atsižvelgdami į ES teisės reikalavimus, susijusius su laisvu asmenų judėjimu, paslaugų teikimo ir įsisteigimo laisve, nediskriminavimo principu manytume, kad siūlomi Įstatymo projektu pateikti pakeitimai nepatenka į šių ES teisės sričių reguliavimą, tačiau svarstytini dėl papildomos (net perteklinės) administracinės naštos Vyriausybės paskirtoms kompetentingoms įstaigoms nustatymo. Priėmus pateiktą siūlymą valstybės lygiu turėtų būti ruošiama buhalterių profesionalų egzaminavimo tvarka, egzamino programa, vardo, įgyto kitose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse, pripažinimo tvarka ir kt. Tačiau paminėtina, kad siūlomas suteikti buhalterio profesionalo vardas nėra siejamas su buhalterio paslaugų teikimo galimybe. Vienintelis buhalterio profesionalo vardo suteikimo tikslas yra patvirtinti jo aukštą kvalifikaciją, tačiau šios kvalifikacijos patvirtinimas nėra sietinas su imperatyviais paslaugų kokybės reikalavimais.
Todėl manytume, kad siūlomas buhalterio profesionalo vardo suteikimas išvis neturėtų būti reguliuojamas įstatymu, nes išskirtinių teisių ar pareigų, kurios suteiktų tam tikrą teisę (leidimą) vykdyti buhalterio profesionalo veiklą, nenustato. Atitinkamai siūloma buhalterio profesionalo vardo suteikimo galimybė turėtų būti siejama tik su savanorišku pačių buhalterių profesijos atstovus vienijančių asociacijų apsisprendimu ir pasirinkimu. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 680 83, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BUHALTERINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO NR. IX-574 2 IR 10¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
buhalterio profesionalo sąvokos apibrėžimas. Pažymėtina, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nėra aišku, ko yra siekiama nustatant naują „buhalterio profesionalo“ sąvokos apibrėžtį įstatyme, kokia tokio kvalifikacinio laipsnio paskirtis bei teisinė reikšmė, taip pat, kuo buhalteris profesionalas skirtųsi nuo buhalterių „neprofesionalų“ ir kaip turėtų būti vertinami visi likusieji buhalteriai profesinės kvalifikacijos prasme. Pažymėtina, jog keičiamas įstatymas yra būtent tas teisės aktas, kuriame aptariami teisiniai santykiai turėtų būti sureguliuoti, nes nėra kitų įstatymų, kurie reguliuotų su buhalteriais susijusius teisinius santykius, o pritarus siūlomam reguliavimui, atsirastų teisės spraga. Papildomai pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokias nuostatas turėtų detalizuoti ir kokius kriterijus nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga, tvirtindama buhalterio profesionalo egzaminų organizavimo ir kvalifikacijos kėlimo bei palaikymo tvarkas. Atkreiptinas dėmesys, jog kvalifikacijos suteikimas, galiojimas, galiojimo sustabdymas, atnaujinimas ir panaikinimas yra tiesiogiai susiję su asmenų teisėmis užsiimti tam tikra veikla. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo doktrinoje ne kartą pažymėta, kad su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą atitinkamai papildyti ir jame nustatyti buhalterio profesionalo kvalifikacijos suteikimo, galiojimo, galiojimo sustabdymo, atnaujinimo ir panaikinimo pagrindus, kurie galėtų būti detalizuoti poįstatyminiuose aktuose. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
įstaiga tvirtina „kvalifikacijos kėlimo bei palaikymo tvarką“, o projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „pastovi profesinių žinių atnaujinimo tvarka“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vienodinti projekte vartojamas sąvokas. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte vartojamos keturios skirtingos tą patį subjektą apibrėžiančios formuluotės: „buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos“, „buhalterių arba
(ir) auditorių Lietuvos profesinės organizacijos“, „buhalterių profesinės organizacijos“ bei „Lietuvos buhalterių arba (ir) auditorių profesinės organizacijos“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vienodinti projekte vartojamas sąvokas. 4. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio pavadinime prieš žodį „sąrašo“ įrašyti formuluotę „buhalterių profesionalų“. 5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio
organizacijos teikia buhalterių profesionalų sąrašui tvarkyti reikalingą informaciją apie organizacijos narius Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai įstaigai jos nustatyta tvarka“.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose nėra įtvirtintas reikalavimas buhalteriams profesionalams tapti šios organizacijos nariais. Atsižvelgiant į tai, siūlytina koreguoti šią nuostatą. 6. Projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, kad asmuo būtų įrašytas į buhalterių profesionalų sąrašą, jeigu iki įstatymo įsigaliojimo
„išlaikė profesinius egzaminus (buhalterinės apskaitos, mokesčių ir teisės)
buhalterių arba (ir) auditorių Lietuvos profesinėje organizacijoje <...> ir atnaujino profesines žinias, išklausydamas ne mažiau nei 20 akad. val. per paskutinius vienerius metus“. Šios projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, nėra aišku, apie kokius egzaminus kalbama, t.y. kas nustatytų šių egzaminų programas, užduotis, vertinimo metodiką ir laikymo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas numato tik kvalifikacinius auditoriaus egzaminų sąlygas ir tvarką, kuriuos rengia Lietuvos auditorių rūmai, o buhalterių kvalifikacinių egzaminų organizavimo sąlygos įstatymu nėra numatytos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos sudaro prielaidas situacijoms, kuomet buhalterio profesionalo tapimas priklausytų nuo neaiškaus pobūdžio profesinės organizacijos nustatytų taisyklių. Antra, aptartame kontekste, be kita ko, pastebėtina, kad šiuo metu Lietuvos auditorių ir buhalterių asociacija viešai deklaruoja, jog rengia ir atestuoja buhalterius apskaitos, mokesčių ir teisės temomis pagal šios asociacijos Mokymo komiteto patvirtintas Buhalterių profesionalų egzaminų programas.
Atsižvelgiant į tai, tokių šios asociacijos, o galimai ir kitų asociacijų, kurios vienija buhalterius, organizuojamų egzaminų ir mokymų pagal jų pačių patvirtintas programas prilyginimas įstatymu tvirtinamiems egzaminų ir mokymų programoms prieštarautų įstatymų viršenybės principui. 7. Projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte esančios nuostatos turinys nėra susijęs su sąlyga būti įrašytu į buhalterių profesionalų sąrašą ir turėtų būti išdėstyta kitame straipsnyje ar kitoje straipsnio dalyje. 8. Atkreiptinas dėmesys, kad įsigaliojus projektu siūlomoms įstatymo nuostatoms, turės būti keičiami įgyvendinamieji teisės aktai. Atsižvelgus į tai, kad įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su tuo teisės aktu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina, projekto 3 straipsnis papildytinas nauja dalimi, kurioje būtų ir pasiūlymas Vyriausybės įgaliotai institucijai priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgus į pastabą, atitinkamai koreguotina ir projekto 3 straipsnio 1 dalis, joje nustatant išimtį dėl aukščiau aptartos nuostatos ankstesnio įsigaliojimo. 9. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalį Finansų ministerija atlieka bendrąjį metodinį vadovavimą apskaitai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, atsižvelgdama į tarptautinius apskaitos standartus, Europos Sąjungos teisę ir tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus, svarstytina, ar dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 10. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus: 10.1. projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies pakeitimus bei projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio pakeitimus reikėtų dėstyti kabutėse; 10.2. projekto 3 straipsnio pavadinime vietoje formuluotės „įgyvendinamosios nuostatos“ rašytinas žodis „įgyvendinimas“; 10.3. kadangi įstatyme turi būti dėstomos tik norminės nuostatos, koreguotina projekto 3 straipsnio 2 dalis; 10.4. projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte esantys trumpiniai „akad. val.“ keistini žodžiais. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8
5) 239 6350, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
buhalterio profesionalo sąvokos apibrėžimas. Pažymėtina, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nėra aišku, ko yra siekiama nustatant naują „buhalterio profesionalo“ sąvokos apibrėžtį įstatyme, kokia tokio kvalifikacinio laipsnio paskirtis bei teisinė reikšmė, taip pat, kuo buhalteris profesionalas skirtųsi nuo buhalterių „neprofesionalų“ ir kaip turėtų būti vertinami visi likusieji buhalteriai profesinės kvalifikacijos prasme. Pažymėtina, jog keičiamas įstatymas yra būtent tas teisės aktas, kuriame aptariami teisiniai santykiai turėtų būti sureguliuoti, nes nėra kitų įstatymų, kurie reguliuotų su buhalteriais susijusius teisinius santykius, o pritarus siūlomam reguliavimui, atsirastų teisės spraga. Papildomai pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokias nuostatas turėtų detalizuoti ir kokius kriterijus nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga, tvirtindama buhalterio profesionalo egzaminų organizavimo ir kvalifikacijos kėlimo bei palaikymo tvarkas. Atkreiptinas dėmesys, jog kvalifikacijos suteikimas, galiojimas, galiojimo sustabdymas, atnaujinimas ir panaikinimas yra tiesiogiai susiję su asmenų teisėmis užsiimti tam tikra veikla. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo doktrinoje ne kartą pažymėta, kad su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą atitinkamai papildyti ir jame nustatyti buhalterio profesionalo kvalifikacijos suteikimo, galiojimo, galiojimo sustabdymo, atnaujinimo ir panaikinimo pagrindus, kurie galėtų būti detalizuoti poįstatyminiuose aktuose. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
įstaiga tvirtina „kvalifikacijos kėlimo bei palaikymo tvarką“, o projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 2 dalyje vartojamos formuluotės „pastovi kvalifikacijos palaikymo tvarka“ ir „kvalifikacijos kėlimo ir palaikymo tvarka“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vienodinti projekte vartojamas sąvokas. 3. Projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodoma, kad asmuo būtų įrašytas į buhalterių profesionalų sąrašą, jeigu iki įstatymo įsigaliojimo
„išlaikė profesinius egzaminus (buhalterinės apskaitos, mokesčių ir teisės)
buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinėje organizacijoje <...> ir atnaujino profesines žinias, išklausydamas ne mažiau nei 20 akademinių valandų per paskutinius vienerius metus“. Šios projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, nėra aišku, apie kokius egzaminus kalbama, t.y. kas nustatytų šių egzaminų programas, užduotis, vertinimo metodiką ir laikymo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas numato tik kvalifikacinius auditoriaus egzaminų sąlygas ir tvarką, kuriuos rengia Lietuvos auditorių rūmai, o buhalterių kvalifikacinių egzaminų organizavimo sąlygos įstatymu nėra numatytos.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos sudaro prielaidas situacijoms, kuomet buhalterio profesionalo tapimas priklausytų nuo neaiškaus pobūdžio profesinės organizacijos nustatytų taisyklių. Antra, aptartame kontekste, be kita ko, pastebėtina, kad šiuo metu Lietuvos auditorių ir buhalterių asociacija viešai deklaruoja, jog rengia ir atestuoja buhalterius apskaitos, mokesčių ir teisės temomis pagal šios asociacijos Mokymo komiteto patvirtintas Buhalterių profesionalų egzaminų programas. Atsižvelgiant į tai, tokių šios asociacijos, o galimai ir kitų asociacijų, kurios vienija buhalterius, organizuojamų egzaminų ir mokymų pagal jų pačių patvirtintas programas prilyginimas įstatymu tvirtinamiems egzaminų ir mokymų programoms prieštarautų įstatymų viršenybės principui. 4. Projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte vartojama formuluotė „Vyriausybės įgaliota institucija“, kitose projekto nuostatose vartojama formuluotė „Vyriausybės įgaliota įstaiga“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vienodinti projekte vartojamas sąvokas. 5. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalį Finansų ministerija atlieka bendrąjį metodinį vadovavimą apskaitai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, atsižvelgdama į tarptautinius apskaitos standartus, Europos Sąjungos teisę ir tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus, svarstytina, ar dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8
5) 239 6350, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-05-31 Nr. S-2017-5464 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX ‑574
atitikties europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 10¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-516(2) (toliau – įstatymo projektas). Atsižvelgdami į ES teisės reikalavimus, susijusius su laisvu asmenų judėjimu, paslaugų teikimo ir įsisteigimo laisve, nediskriminavimo principu manytume, kad siūlomi Įstatymo projektu pateikti pakeitimai nepatenka į šių ES teisės sričių reguliavimą, tačiau svarstytini dėl papildomos (net perteklinės) administracinės naštos Vyriausybės paskirtoms kompetentingoms įstaigoms nustatymo. Priėmus pateiktą siūlymą valstybės lygiu turėtų būti ruošiama buhalterių profesionalų egzaminavimo tvarka, egzamino programa, vardo, įgyto kitose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse, pripažinimo tvarka ir kt. Tačiau paminėtina, kad siūlomas suteikti buhalterio profesionalo vardas nėra siejamas su buhalterio paslaugų teikimo galimybe. Vienintelis buhalterio profesionalo vardo suteikimo tikslas yra patvirtinti jo aukštą kvalifikaciją, tačiau šios kvalifikacijos patvirtinimas nėra sietinas su imperatyviais paslaugų kokybės reikalavimais.
Todėl manytume, kad siūlomas buhalterio profesionalo vardo suteikimas neturėtų būti reguliuojamas įstatymu, nes išskirtinių teisių ar pareigų, kurios suteiktų tam tikrą teisę (leidimą) vykdyti buhalterio profesionalo veiklą, nenustato. Atitinkamai siūloma buhalterio profesionalo vardo suteikimo galimybė turėtų būti siejama tik su savanorišku pačių buhalterių profesijos atstovus vienijančių asociacijų apsisprendimu ir pasirinkimu. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel. 8 706 680 83, el. p. [email protected]