Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti Įstatymo aštuntąjį skirsnį 35¹ straipsniu:
„35¹ straipsnis. Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus
straipsnyje – atstovas) yra karjeros valstybės tarnautojas, atstovaujantis valstybei nagrinėjant Europos Žmogaus Teisių Teisme ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete, Vyriausybės pavedimu – ir kituose Jungtinių Tautų komitetuose bylas prieš Lietuvos Respubliką, taip pat koordinuojantis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų vykdymą ir atitinkamų Jungtinių Tautų komitetų išvadų bei rekomendacijų, pateiktų bylose prieš Lietuvą, įgyvendinimą. Atstovo uždavinius, funkcijas, teises ir pareigas nustato Vyriausybės tvirtinami atstovo nuostatai. 2. Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka į atstovo pareigas priima ir iš jų atleidžia Vyriausybė teisingumo ir užsienio reikalų ministrų teikimu. Vyriausybė skiria atstovui tarnybines nuobaudas. Atstovą skatina, suteikia jam atostogas, papildomas poilsio dienas, siunčia jį į komandiruotes, priima kitus sprendimus, susijusius su tarnybos santykiais teisingumo ministras. Kai atstovas atostogauja, yra laikinai nedarbingas ar dėl kitų priežasčių laikinai negali eiti savo pareigų, tuo laiku atlikti jo pareigas teisingumo ministras paveda kitam Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojui, jei Vyriausybė nenutaria kitaip. Atstovo pareigybės aprašymą tvirtina Vyriausybė arba jos pavedimu – teisingumo ministras. 3.
dalyvauja Lietuvos Respublika, eigą, taip pat apie Europos Žmogaus Teisių Teismo, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto ir kitų Jungtinių Tautų komitetų, kuriuose atstovauti pavedė Vyriausybė, priimtus sprendimus. Kasmet iki kovo 1 d. atstovas šią informaciją pateikia Vyriausybei teikiamoje praėjusių metų veiklos ataskaitoje. 4. Atstovo veiklos organizacinį ir techninį aptarnavimą vykdo Teisingumo ministerija. Atstovo veikla finansuojama ir atstovo darbo užmokestis mokamas iš Teisingumo ministerijai skiriamų asignavimų.“
pakeitimas Pakeisti vienuoliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
SIŪLYMAS“. 3 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausybė, Respublikos Prezidentui pritarus,
siūlydama kandidatus į Europos Bendrijų Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus ir generalinius advokatus, ir Pirmosios instancijos teismo Seimo statuto nustatyta tvarka konsultuojasi su Seimu. Kandidatų atranką Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir atrinktas kandidatūras Vyriausybei teikia teisingumo ministras. Apie kandidatų atranką skelbiama viešai.“
Papildyti Įstatymą 53 straipsniu: „53 straipsnis. Lietuvos
teisėjus siūlymas
1Vyriausybė,
įgyvendindama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 22 straipsnį, siūlo kandidatus į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus. 2. Vyriausybė, Respublikos Prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus, Seimo statuto nustatyta tvarka konsultuojasi su Seimu.
Kandidatų atranką Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir atrinktas kandidatūras Vyriausybei teikia teisingumo ministras. Apie kandidatų atranką skelbiama viešai. 3. Vyriausybė, įgyvendindama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, pakeistos 14 protokolu, 26 straipsnį, nustato tvarką, pagal kurią atrenkami kandidatai į Europos Žmogaus Teisių Teismo ad hoc teisėjų sąrašą.“
2020 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-5153(2) lyginamasis variantas
straipsniu Papildyti Įstatymo aštuntąjį skirsnį 35¹ straipsniu: „35¹ straipsnis. Vyriausybės atstovas
(toliau šiame straipsnyje – atstovas) yra karjeros valstybės tarnautojas, atstovaujantis valstybei nagrinėjant Europos Žmogaus Teisių Teisme ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete, Vyriausybės pavedimu – ir kituose Jungtinių Tautų komitetuose bylas prieš Lietuvos Respubliką, taip pat koordinuojantis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų vykdymą ir atitinkamų Jungtinių Tautų komitetų išvadų bei rekomendacijų, pateiktų bylose prieš Lietuvą, įgyvendinimą. Atstovo uždavinius, funkcijas, teises ir pareigas nustato Vyriausybės tvirtinami atstovo nuostatai. 2. Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka į atstovo pareigas priima ir iš jų atleidžia Vyriausybė teisingumo ministro ir užsienio reikalų ministro teikimu. Atstovui tarnybines nuobaudas skiria Vyriausybė. Atstovą skatina, suteikia jam atostogas, papildomas poilsio dienas, siunčia jį į komandiruotes, priima kitus sprendimus, susijusius su tarnybos santykiais teisingumo ministras. Kai atstovas atostogauja, yra laikinai nedarbingas ar dėl kitų priežasčių laikinai negali eiti savo pareigų, tuo laiku atlikti jo pareigas teisingumo ministras paveda kitam Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojui, jeigu Vyriausybė nenutaria kitaip. Atstovo pareigybės aprašymą tvirtina Vyriausybė arba jos pavedimu – teisingumo ministras. 3.
apie bylų, kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, eigą, taip pat apie Europos Žmogaus Teisių Teismo, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto ir kitų Jungtinių Tautų komitetų, kuriuose atstovauti pavedė Vyriausybė, priimtus sprendimus. Kiekvienais metais iki kovo 1 dienos atstovas šią informaciją pateikia Vyriausybei teikiamoje praėjusių metų veiklos ataskaitoje. 4. Atstovo veiklos organizacinį ir techninį aptarnavimą vykdo Teisingumo ministerija. Atstovo veikla finansuojama ir atstovo darbo užmokestis mokamas iš Teisingumo ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.“
pakeitimas Pakeisti vienuoliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
SUSIJUSIŲ SU LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYSTE EUROPOS SĄJUNGOJE, SPRENDIMAS. LIETUVOS RESPUBLIKOS KANDIDATŲ Į EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMO TEISĖJUS SIŪLYMAS“. 3 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vyriausybė, Respublikos Prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus į Europos Bendrijų Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus ir generalinius advokatus, ir Pirmosios instancijos teismo Seimo statuto nustatyta tvarka konsultuojasi su Seimu. Kandidatų atranką Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir atrinktas kandidatūras Vyriausybei teikia teisingumo ministras. Apie kandidatų atranką skelbiama viešai.“
Papildyti Įstatymą 53 straipsniu: „53 straipsnis. Lietuvos Respublikos kandidatų į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus siūlymas
22 straipsnį, siūlo kandidatus į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus. 2. Vyriausybė, Respublikos Prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus, Seimo statuto nustatyta tvarka konsultuojasi su Seimu.
Kandidatų atranką Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir atrinktas kandidatūras Vyriausybei teikia teisingumo ministras. Apie kandidatų atranką skelbiama viešai. 3. Vyriausybė, įgyvendindama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, pakeistos
kandidatai į Europos Žmogaus Teisių Teismo ad hoc teisėjų sąrašą.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos teisės aktai nereguliuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, kandidatūrų siūlymo tvarkos. Siūlant Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų nuo Lietuvos Respublikos kandidatūras buvo taikomos ad hoc procedūros. Nuo 2010 m. birželio 1 d. įsigaliojo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolas Nr. 14, pakeičiantis Konvencijos kontrolės sistemą. Atitinkamai Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, pakeistos 14 protokolu, 26 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai nėra arba negali dalyvauti posėdyje teisėjas, išrinktas nuo byloje dalyvaujančios valstybės, teisėjo teisėmis dalyvauja Teismo pirmininko iš anksčiau tos valstybės pateikto sąrašo parinktas asmuo, t. y. ad hoc teisėjas. Taigi valstybės turi pateikti kandidatų (nuo trijų iki penkių) į ad hoc teisėjus sąrašą. Be to, Lietuvos Respublikos teisės aktai nereguliuoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismui padedančių generalinių advokatų, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, kandidatūrų siūlymo tvarkos. Taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktai nereguliuoja kandidatų į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus, generalinius advokatus, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, bei į Europos Žmogaus Teisių Teismo ad hoc teisėjų sąrašą, kurį teikia Lietuvos Respublika, atrankos tvarkos.
Siekiant tinkamo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje bei atsižvelgiant į viešumo ir skaidrumo principų teisėjų kandidatūrų į minėtas teismines institucijas siūlymo procese užtikrinimo svarbą, siūlytina Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, kandidatūrų siūlymo tvarką, analogišką Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia Lietuvos Respublika, kandidatūrų siūlymui, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 52 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Seimo statuto 180²⁰ straipsnyje. Siūlytina Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui padedančių generalinių advokatų, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, kandidatūrų siūlymo tvarką, analogišką Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia Lietuvos Respublika, kandidatūrų siūlymui, nustatytą Vyriausybės įstatymo 52 straipsnyje. Taip pat siūlytina reglamentuoti kandidatų į minėtų tarptautinių teismų teisėjų ir generalinių advokatų pareigas atrankos tvarką. Kartu siūlytina atitinkamai patikslinti Vyriausybės įstatymo Vienuoliktojo skirsnio pavadinimą. Įstatymo projektu keičiamo Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio 3 dalyje taip pat siūloma pagal Lisabonos sutartį, iš dalies keičiančią Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, atitinkamai patikslinti Europos Sąjungos teisminių institucijų pavadinimus.
Pastebėtina, kad Europos Sąjungos sutarties
Teisingumo Teismą, Bendrąjį Teismą ir kitus specializuotus teismus. Taigi Įstatymo projekte siūloma vartoti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sąvoką, kuri apimtų ir Bendrąjį Teismą bei kitus galimus specializuotus teismus, į kuriuos teisėjų kandidatūras turėtų siūlyti Lietuvos Respublika. Atsižvelgiant į tai, kad ad hoc teisėjų sąrašas Europos Žmogaus Teisių Teismui turi būti teikiamas kas ketveri metai, ir į tai, kad ad hoc teisėjai bylas nagrinėja tik išimtiniais atvejais, kai nėra ar negali dalyvauti bylos nagrinėjime nuo tos valstybės išrinktas teisėjas, Įstatymo projekto 53 straipsnio
turėtų būti paprastesnė, lyginant su šio straipsnio 2 dalyje numatytąja, kai siūloma į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo pareigas. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad tais išimtiniais atvejais, kai yra reikalingas ad hoc teisėjas, vadovaujantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 26 straipsniu, Teismo pirmininkas savo nuožiūra jį paskiria iš pateikto sąrašo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog iki šiol įstatymiškai nesureguliuotas Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau – Vyriausybės atstovas EŽTT) statusas, jo veiklos uždaviniai, funkcijos, teisės ir pareigos kildinamos tik iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 929 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Europos žmogaus teisių teisme nuostatų patvirtinimo“.
Atsižvelgiant į tai, kokią svarbią misiją atlieka Vyriausybės atstovas EŽTT ginant Lietuvos valstybės interesus tarptautinėse institucijose bei užtikrinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų koordinavimą, darytina išvada, jog jo statusas turi būti reglamentuojamas įstatymu. Kartu pažymėtina, jog šiuo metu Lietuvos teisėje nėra sureguliuotas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto išvadų vykdymo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės atstovas EŽTT, būdamas įgaliotas atstovauti valstybei nagrinėjant bylas prieš Lietuvą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete, de facto atlieka ir minėtų išvadų vykdymo koordinavimą, būtų tikslinga šią atstovo vykdomą funkciją expressis verbis įtvirtinti Vyriausybės įstatyme, numatant, kad atstovas taip pat koordinuoja ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto išvadų, kuriomis nustatomi žmogaus teisių pažeidimai, vykdymą. Be to, pažymėtina, kad individualūs skundai Lietuvos Respublikos atžvilgiu nagrinėjami ne tik Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete, bet ir kituose Jungtinių Tautų komitetuose. Lietuvos Respublika yra ratifikavusi, pvz., Tarptautinę konvenciją dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo, taigi pripažinusi Jungtinių Tautų Priverstinio dingimo komiteto kompetenciją gauti ir nagrinėti asmenų ar jų grupių (jų vardu) pateiktus pranešimus. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra paskirta (-os) institucija (-os), atsakinga (-os) už Lietuvos Respublikos atstovavimą ir oficialios Vyriausybės pozicijos pateikimą šiam Jungtinių Tautų komitetui asmenų ar jų grupių (jų vardu) pateiktų individualių skundų Lietuvos Respublikos atžvilgiu nagrinėjimo procesuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr.
I-464 Vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 52 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 35¹ ir 53 straipsniais įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas). Pagal galiojantį teisinį reguliavimą Vyriausybės atstovas EŽTT priskirtas tai pačiai pareiginės algos koeficientų eilutei, kaip ir ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas ar vyresnysis patarėjas (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje). Tuo tarpu Vyriausybės atstovas EŽTT yra išskirtinis valstybės tarnautojas, skiriamas ne ministro, o Vyriausybės, iš esmės dalyvaujantis formuojant ir įgyvendinant ne tik vidaus, bet ir užsienio politiką, atstovaujantis valstybės aukščiausio lygmens tarptautiniuose institucijose (Europos Žmogaus Teisių Teisme, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete). Jo statusas laikytinas prilygintinu įstaigos vadovo statusui. Kartu su Įstatymo projektu parengtas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VTĮ projektas), siekiant suteikti galimybę Vyriausybės įstatyme reglamentuoti Vyriausybės atstovo EŽTT statuso ypatumus. Įstatymo projekto tikslas – nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, kandidatūrų siūlymo tvarką ir kandidatų į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus bei asmenų į Europos Žmogaus Teisių Teismo ad hoc teisėjų sąrašą atrankos tvarką.
Taip pat siekiama nustatyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui padedančių generalinių advokatų, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, kandidatūrų siūlymo tvarką, kartu patikslinti Vyriausybės įstatymo Vienuoliktojo skirsnio pavadinimą bei pagal Lisabonos sutartį, iš dalies keičiančią Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį, patikslinti Vyriausybės įstatymo 52 straipsnyje nurodytus Europos Sąjungos teisminių institucijų pavadinimus. Taip pat apibrėžti Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme statusą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal esamą teisinį reguliavimą nenustatyta Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismui padedančių generalinių advokatų kandidatūrų siūlymo procedūra. Taip pat nėra nustatytos tvarkos, kuria remiantis vyksta kandidatų į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus ir generalinius advokatus, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, bei pretendentų į Europos Žmogaus Teisių Teismo ad hoc teisėjų sąrašą atranka. Vyriausybės atstovo EŽTT statusą, uždavinius, funkcijas, teises ir pareigas reglamentuoja Vyriausybės 1995 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 929 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Europos žmogaus teisių teisme nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme nuostatai.
Juose nustatyta, jog Vyriausybės atstovas EŽTT yra įgaliotas valstybės tarnautojas, atstovaujantis valstybei Europos Žmogaus Teisių Teismo procesuose. Atstovą skiria į pareigas ir atleidžia iš pareigų Vyriausybė teisingumo ministro ir užsienio reikalų ministro bendru teikimu. Atstovas turi atitikti bendruosius valstybės tarnautojui keliamus reikalavimus ir specialius reikalavimus, nustatytus atstovo pareigybės aprašyme. Padėti atstovui įgyvendinti jo teises ir pareigas steigiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos administracijos padalinys. Valstybės tarnybos įstatymas reguliuoja tik vieną Vyriausybės atstovo EŽTT statuso ypatumą – nustato, jog atstovą priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybė. Kitiems Vyriausybės atstovo EŽTT tarnybos santykiams taikytinos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, tai praktikoje sukuria daug dviprasmiškų ir interpretacijų reikalaujančių situacijų, kadangi atstovas yra karjeros valstybės tarnautojas, nepriskirtas jokiai valstybės institucijai ar įstaigai (pvz., neaišku, kas yra šio valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas ir pan.). Vyriausybės atstovo EŽTT pareiginės algos koeficientas nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo 5.1 eilutėje (pareiginės algos koeficiento „žirklės“ nuo 11,5 iki 18). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma papildyti Vyriausybės įstatymą 53 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatoma, jog Vyriausybė, įgyvendindama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 22 straipsnį, siūlo kandidatus į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus.
Vyriausybė, Respublikos Prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus, Seimo statuto nustatyta tvarka konsultuotųsi su Lietuvos Respublikos Seimu. Šio straipsnio 3 dalyje nustatoma, jog Vyriausybė, įgyvendindama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, pakeistos 14 protokolu, 26 straipsnį, nustato tvarką, pagal kurią atrenkamos kandidatūros į ad hoc teisėjų sąrašą. Įstatymo projektu siūloma papildyti Vyriausybės įstatymo 52 straipsnį ir nustatyti generalinių advokatų, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, kandidatūrų siūlymo tvarką, analogišką Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia Lietuvos Respublika, kandidatūrų siūlymui. Priėmus Įstatymo projektą, būtų pašalintas šiuo metu egzistuojantis teisinis neapibrėžtumas, siūlant Lietuvos Respublikos kandidatūras į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus ar ad hoc teisėjus bei į Europos Sąjungos Teisingumo Teismui padedančius generalinius advokatus. Atsižvelgiant į viešumo ir skaidrumo principų teisėjų kandidatūrų į minėtas teismines institucijas bei generalinių advokatų kandidatūrų siūlymo procese užtikrinimo svarbą, Įstatymo projektu siekiama reglamentuoti kandidatų į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus ir generalinius advokatus, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, bei kandidatų į Europos Žmogaus Teisių Teismo ad hoc teisėjų sąrašą atrankos tvarką. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog kandidatų atranką Vyriausybės nustatyta tvarka organizuotų ir atrinktas kandidatūras Vyriausybei teiktų teisingumo ministras. Apie kandidatų atranką būtų skelbiama viešai.
Siūloma papildyti Vyriausybės įstatymą 35¹straipsniu ir į jį perkelti pagrindines Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1995 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 929 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Europos žmogaus teisių teisme nuostatų patvirtinimo“, nuostatas (atitinkamai jas patikslinant ir suderinant su galiojančiais teisės aktais, pvz., su Valstybės tarnybos įstatymu, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymu). Numatoma, jog Vyriausybės atstovas EŽTT yra karjeros valstybės tarnautojas, atstovaujantis valstybei Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto procesuose (o Vyriausybės pavedimu – ir kituose Jungtinių Tautų komitetuose), taip pat koordinuojantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir atitinkamų Jungtinių Tautų komitetų sprendimų vykdymą. Konkrečius Vyriausybės atstovo EŽTT uždavinius, funkcijas, teises ir pareigas vykdant šią veiklą nustatys Vyriausybės tvirtinami nuostatai. Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka į atstovo pareigas priima Vyriausybė konkurso būdu. Atstovo pareigybės aprašymą, kaip ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tvirtins Vyriausybė ar jos įgaliotas teisingumo ministras. Kai atstovas atostogauja, yra laikinai nedarbingas ar dėl kitų priežasčių laikinai negali eiti savo pareigų, tuo laiku jo pareigas atlikti teisingumo ministras paves kitam Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojui, jei Vyriausybė nenutars kitaip. Taip pat teisingumo ministras skirs atstovui tarnybines nuobaudas, jį skatins, suteiks jam atostogas, papildomas poilsio dienas, sius jį į komandiruotes, priims kitus sprendimus, susijusius su tarnybos santykiais.
Taip pat Įstatymo projekte nustatoma, kad Vyriausybės atstovas EŽTT privalo teikti Vyriausybei informaciją apie bylų, kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, eigą, taip pat apie Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto priimtus sprendimus. Kasmet iki kovo 1 d. atstovas pateiks Vyriausybei jam pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymo praėjusių metų ataskaitą. Atstovo veiklos organizacinį ir techninį aptarnavimą ir toliau vykdys Teisingumo ministerija. Atstovo veikla bus finansuojama ir atstovo darbo užmokestis mokamas iš Teisingumo ministerijai skiriamų asignavimų. Siekiant įteisinti galimybę Vyriausybės įstatyme sureguliuoti Vyriausybės atstovo EŽTT statusą kitaip negu Valstybės tarnybos įstatyme, parengtas ir VTĮ projektas, kuriuo Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis pildomas nauja
Žmogaus Teisių Teisme šis įstatymas taikomas tiek, kiek jo statuso nereglamentuoja Vyriausybės įstatymo nuostatos. Taip pat siūlytina pakeisti Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir perkelti Vyriausybės atstovą EŽTT į 4 eilutę, kurioje nustatyti įstaigos vadovo pavaduotojo, prokuratūros kanclerio, Seimo kanceliarijos departamento direktoriaus, Vyriausybės įgaliotinio ar savivaldybės administracijos direktoriaus pareiginių algų koeficientų dydžiai. Tai labiau atitiktų Vyriausybės atstovo EŽTT statusą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad artimiausiu metu planuojama plėsti Vyriausybės atstovo EŽTT kompetencijas, priskiriant jam atstovavimą ir kituose Jungtinių Tautų komitetuose (pvz., Moterų diskriminacijos panaikinimo, Neįgaliųjų teisių ir Priverstinio dingimo komitetuose) tai sukurtų galimybes padidinti Vyriausybės atstovo darbo užmokestį dėl darbo krūvio padidėjimo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisinio reguliavimo pakeitimas nereiškia, jog automatiškai didės Vyriausybės atstovo EŽTT darbo užmokestis, bet būtų sudaryta galimybę šiam valstybės tarnautojui siekti karjeros bent jau konkurencingo darbo užmokesčio prasme. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą ir VTĮ projektą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto ir VTĮ projekto priėmimas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. Viešumo ir skaidrumo principų įgyvendinimas Lietuvos Respublikos teisėjų į tarptautinius teismus kandidatūrų siūlymo ir atrankos procese mažins korupcijos galimybes. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą ir VTĮ projektą, tiesioginio poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Vyriausybės atstovo EŽTT statusas, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismui padedančių generalinių advokatų kandidatūrų siūlymo tvarka būtų reglamentuota priėmus Įstatymo projektą ir VTĮ projektą.
Pažymėtina, jog priėmus Įstatymo projektą, reikės atitinkamai pakeisti Seimo statutą, šiais pakeitimais nustatant Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismui padedančių generalinių advokatų kandidatūrų svarstymo Seime procedūrą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 76 straipsnį Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas, turintis įstatymo galią. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šiame Konstitucijos straipsnyje suformuluota blanketinė norma, leidžianti Seimui pačiam nustatyti savo struktūrą, darbo tvarką, įstatymų ir kitų teisės aktų pateikimo, svarstymo ir priėmimo procedūras, Seimo struktūrinių padalinių kompetenciją, jų tarpusavio santykius, taip pat reglamentuoti kitus Seimo funkcionavimo klausimus (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 30 d. nutarimas). Taigi Konstitucijoje yra įtvirtinta Seimo diskrecija šioje srityje, todėl minėtų reikiamų Seimo statuto pakeitimų dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismui padedančių generalinių advokatų kandidatūrų svarstymo Seime procedūros nustatymo parengimo iniciatyvos teisė priklauso Seimui. Kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Taip. 10.
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, Vyriausybė nustatys kandidatų į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus ir generalinius advokatus, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus bei į Europos Žmogaus Teisių Teismo ad hoc teisėjų sąrašą atrankos tvarką. Priėmus Įstatymo projektą, Vyriausybė turės pakeisti Vyriausybės 1995 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 929 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Europos žmogaus teisių teisme nuostatų patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nors Vyriausybės atstovas EŽTT perkeliamas į kitą Valstybės tarnybos įstatymo priedo eilutę, jo užmokestis automatiškai nesikeis. Konkretaus, šiuo metu gaunamo Vyriausybės atstovo EŽTT darbo užmokesčio dydžio didinti neketinama. Planuojama, kad įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto ir VTĮ projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
„Teisėjai“, „ad hoc teisėjai“ „Europos Žmogaus Teisių
Teismas“, „Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija“, „Europos Sąjungos Teisingumo Teismas“, „Generaliniai advokatai“. 15.
pagrindimai ir paaiškinimai Pažymėtina, jog 5 Europos Sąjungos valstybės narės (Lenkija, Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija) turi nuolatinį generalinį advokatą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, o Lietuvos Respublika, kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, dalyvauja rotacijos sistemoje. Pagal esamą rotacijos sistemą Lietuvos Respublika turės pasiūlyti generalinio advokato kandidatūrą 2024 m.
DĖL
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos Vyriausybės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 35¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės atstovą Europos Žmogaus Teisių Teisme Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka į pareigas priima ir iš jų atleidžia Vyriausybė teisingumo ir užsienio reikalų ministrų teikimu. Siūloma nuostata tarpusavyje derintina su Valstybės tarnybos įstatymo
Europos Žmogaus Teisių Teisme į pareigas priima Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-5154 šios nuostatos nesiūloma keisti. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 2 dalyje vartotini pilni teisingumo ir užsienio reikalų ministrų pareigų pavadinimai. 3. Atsižvelgiant į įstatymo projekte siūlomus pakeitimus, kartu turėtų būti teikiamas Seimo statuto pakeitimas, kuriame turėtų būti nustatyta Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismui padedančių generalinių advokatų kandidatūrų svarstymo Seime procedūra. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2020-10-14
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos Atstovavimo Europos Žmogaus Teisių Teisme skyriaus vedėja Lina Urbaitė, Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės vyresnioji patarėja Agnė Veršelytė, Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės patarėja Asta Gedzevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-111 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 35¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės atstovą Europos Žmogaus Teisių Teisme Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka į pareigas priima ir iš jų atleidžia Vyriausybė teisingumo ir užsienio reikalų ministrų teikimu.
Siūloma nuostata tarpusavyje derintina su Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad Vyriausybės atstovą Europos Žmogaus Teisių Teisme į pareigas priima Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-5154 šios nuostatos nesiūloma keisti. Nepritarti Valstybės tarnybos įstatymas iš esmės taikomas visiems valstybės tarnyboje veikiantiems subjektams, skirtas nustatyti pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus. Tuo tarpu Vyriausybės įstatyme reguliuojami siauresni, tik su Vyriausybės veikla sietini teisiniai santykiai. Taigi, Valstybės tarnybos įstatyme pakanka nurodyti principinę taisyklę, kad Vyriausybės atstovą Europos Žmogaus Teisių Teisme į pareigas priima Vyriausybė, o detalizuoti, taip pat ir šio atstovo kandidatūros teikimo Vyriausybei tvarką, nėra tikslinga, įvertinant ir tai, kad ši nuostata jau būtų įtvirtinta Vyriausybės įstatyme. Be to, atkartojus identiškas nuostatas dviejuose įstatymuose, ateityje ketinant jas keisti, visais atvejais reiktų atlikti dviejų įstatymų pakeitimus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 2 dalyje vartotini pilni teisingumo ir užsienio reikalų ministrų pareigų pavadinimai.
Nepritarti Nuosekliai įvertinant visą šiuo metu galiojantį Vyriausybės įstatymo tekstą pastebėtina, kad šio įstatymo tekste nuo seno pasirinkta prie Vyriausybės narių pareigų ir ministerijų pavadinimų nenurodyti „Lietuvos Respublikos“. Siekiant dėstymo nuoseklumo Vyriausybės įstatyme Lietuvos Respublikos teisingumo ir užsienio reikalų ministrų pareigų pavadinimai nurodytini be žodžių „Lietuvos Respublika“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teikiamas Seimo statuto pakeitimas, kuriame turėtų būti nustatyta Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismui padedančių generalinių advokatų kandidatūrų svarstymo Seime procedūra. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr. XIIIP-5153(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-10-145 Argumentai: Vertinant teisės aktų svarstymo ir priėmimo Seime procedūrų terminus, siūlome nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20201 m. lapkričio sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2020 m. spalio gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
paskirti pranešėjai: Gintautas Kindurys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-5153(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė