Projekto Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 310 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino,
jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių dviejų metų. 2. Tam, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, nuo trejų iki penkerių metų draudžiama įsigyti ir jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti bet kokį gyvūną. 2 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Aistė Gedvilienė Laurynas Kasčiūnas
tikslai ir uždaviniai. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daugėja pranešimų apie žiaurų elgesį su gyvūnais. Viena to priežasčių galima laikyti, visuomenės požiūrio permainas bei augantį suvokimą. Visuomenę itin sukrečia atvejai, kada asmenys žiauriai elgiasi su gyvūnais, juos kankina ir tai viešai demonstruoja bei didžiuojasi dalindamiesi žiauriais vaizdais socialiniuose tinkluose. Šiuo metu už žiaurų elgesį su gyvūnu, gresia ir piniginė bauda nuo 50 iki 2300 eurų, gyvūno konfiskavimas, viešieji darbai arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tačiau dažnai gyvūnų skriaudikai atsiperka minimaliomis baudomis. Tuo tarpu kitose Europos Sąjungos šalyse bausmės už tokius nusikaltimus yra kur kas griežtesnės. Pavyzdžiui, Lenkijoje už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą gali būti skirta pinginė bauda nuo 116 iki 23178 eurų, Latvijoje – iki 29600 eurų, Vokietijoje – iki 25000 eurų, Austrijoje – nuo 2000 iki 150000 eurų, Graikijoje
žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą gali būti skiriama laisvės atėmimas iki 2 metų, ypatingo žiaurumo atvejais – iki 3 metų, Latvijoje, Vokietijoje, Vengrijoje – iki 3 metų, Liuksemburge – nuo 3 mėnesių iki 3 metų, Suomijoje – nuo 4 mėnesių iki 4 metų, Austrijoje – iki 5 metų, Švedijoje, Prancūzijoje – iki 2 metų, Kipre – nuo 6 mėnesių iki 2 metų.[1] Bausmės turi būti ne tik neišvengiamos, bet ir atgrasančios. Vien švietimo, įstatymų ir atsakomybės viešo aiškinimo nepakanka. Nesiimant veiksmingų priemonių, mažos formos agresija ateityje perauga į didesnę, o agresija nukreipiama į silpną, negalintį apsiginti.
Todėl, atsižvelgiant į visa tai ir siekiant labiau apsaugoti gyvūnus, parengti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK pakeitimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BK pakeitimo įstatymo projektas), kuriais siekiama sugriežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais bei numatyti apribojimus įsigyti ir laikyti gyvūnus asmenims, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnais. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Aistė Gedvilienė. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo narių Lauryno Kasčiūno ir Aistės Gedvilienės padėjėjai-sekretoriai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio
elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą asmenys traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn“. Pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį „Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų“. Konkrečią bausmę skiria teismas. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK)
baudą nuo 50 iki 1200 eurų. To paties straipsnio 17 numatyta, kad toks nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 1200 iki 1750 eurų. Pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo 300 iki 1750 eurų.
To paties straipsnio 19 numatyta, kad toks nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 1750 iki 2300 eurų. Pagal ANK 346 straipsnio 20 dalį už minėtus nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Pati bausmė, visada priklauso nuo to kokią traumą gyvūnas patyrė bei nuo to, ar žmogus už tai baustas pirmą kartą, ar tai pasikartojantis nusikaltimas. Tačiau Lietuvoje pasitaikantys gyvūnų kankinimo ar sunkaus sužalojimo atvejai rodo, kad baudos, tokio dydžio, kokio yra, gyvūnų skriaudikų neatgraso nuo tokių nusikalstamų veikų darymo. Kitose Europos šalyse piniginės baudos yra gerokai didesnės nei Lietuvoje. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? BK pakeitimo įstatymo projektu siūloma dvigubinti maksimalią laisvės atėmimo bausmę ir nustatyti, kad tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Taip pat BK pakeitimo įstatymo projektu siūloma numatyti, kad asmuo, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, nuo trejų iki penkerių metų negalėtų įsigyti ir savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti gyvūno. (Nuolatinę gyvenamąją vietą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas). ANK pakeitimo įstatymo projektu siūloma tris kartus padidinti pinigines baudas ir nustatyti, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 150 iki 3600 eurų. Pakartotinai padarytas toks nusižengimas užtraukia baudą nuo 3600 iki 5250 eurų. Tuo tarpu žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo 900 iki 5250 eurų.
Pakartotinai padarytas toks nusižengimas užtraukia baudą nuo 5250 iki 6900 eurų. Siūloma už pakartotinius nusižengimus, kurie numatyti ANK 346 straipsnio 17, 18, 19 straipsniuose, skirti privalomą gyvūno konfiskavimą. Tikimasi, jog padidintos baudos, maksimali laisvės atėmimo bausmė ir apribota galimybė įsigyti ir laikyti gyvūnus, labiau atgrasys gyvūnų skriaudikus nuo nusikalstamų veikų darymo ir labiau apsaugos gyvūnus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, kaip minėta, sugriežtinta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais turėtų labiau atgrasyti nuo tokių nusikalstamų veikų darymo. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymų projektuose numatyta griežtesnė administracinė ir baudžiamoji atsakomybė turėtų prisidėti prie žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų mažėjimo. Įstatymų projektai neturės įtakos korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9.
projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymams įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymams įgyvendinti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Administracinė atsakomybė“, „baudžiamoji atsakomybė“,
„žiaurus elgesys su gyvūnais“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Aistė Gedvilienė Laurynas Kasčiūnas [1] VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, Bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais įvairiose šalyse, 2016 m. lapkričio 25 d., <https://ggi.lt/wp-content/uploads/2013/04/GGI-ziaurus-elgesys.pdf> [2019-02-19].
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Teikiamo projekto 1 straipsnyje numatoma naujoji BK 310 straipsnio 2 dalis vertintina kritiškai dėl šių priežasčių. 1.1. Iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, ar draudimas įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną turėtų būti traktuojamas kaip bausmė, ar kaip baudžiamojo poveikio priemonė. Jeigu šis draudimas turėtų būti traktuojamas kaip bausmė, tuomet projekte numatomas teisinis reguliavimas prieštarautų konstituciniam dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) principui, kadangi asmeniui už BK 310 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kartu su projekte numatomu draudimu turėtų būti taikoma ir viena iš BK 310 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių bausmių. Be to, BK 42 straipsnyje numatytas baigtinis bausmių sąrašas, į kurį aptariamas draudimas nepatenka, todėl toks teisinis reguliavimas ne tik pažeistų dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) principą, bet tuo pačiu ir sistemiškai nederėtų su galiojančiomis BK nuostatomis. Projekte numatomas teisinis reguliavimas nederėtų ir su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, kurios reglamentuoja su kiekvienos BK numatytos bausmės vykdymu susijusius teisinius santykius. Kita vertus, jeigu draudimas įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną turėtų būti traktuojamas ne kaip bausmė, o kaip baudžiamojo poveikio priemonė, tuomet siūlomas teisinis reguliavimas irgi prieštarautų BK sistemiškumui, kadangi BK IX skyriuje pateiktame baigtiniame baudžiamojo poveikio priemonių sąraše tokia priemonė nėra numatyta.
Taip pat pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos remiantis išimtinai BK Bendrojoje dalyje numatytu teisiniu reguliavimu, t. y. baudžiamojo poveikio priemonės, skirtingai negu bausmės, BK Specialiosios dalies straipsniuose nenumatomos. 1.2. Pastebėtina, kad draudimas nuo trejų iki penkerių metų įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną būtų praktiškai neįgyvendinamas, kadangi, viena vertus, norint įsigyti gyvūną paprastai tam nereikia turėti jokio leidimo, ir, antra vertus, neaišku, kaip būtų įmanoma kontroliuoti, ar nuteisti asmenys šio draudimo iš tikrųjų laikosi. Taip pat pastebėtina, jog projekto 1 straipsniu pildomoje naujoje BK 310 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įsigyti” suponuoja sandorio atlygintinumą, todėl į BK 310 straipsnio 2 dalies taikymo sritį nepatektų atvejai, kuomet už šio nusikaltimo padarymą teistas asmuo gyvūną įgyja, pavyzdžiui, dovanojimo sandorio pagrindu. 1.3. Civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta”. Ši nuostata reiškia, kad bet kurioje Lietuvos vietoje nuolat gyvenančio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikoma būtent Lietuvos valstybė, o ne konkreti vietovė (pvz., tam tikras miestas) Lietuvoje.
Dėl to naujojoje BK 310 straipsnio 2 dalyje vartojamoje formuluotėje „draudžiama įsigyti ir jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti bet kokį gyvūną“ žodžiai „nuolatinėje gyvenamojoje vietoje” yra perteklinio pobūdžio, kadangi BK numatytos sankcijos (tiek bausmės, tiek baudžiamojo poveikio priemonės) savaime galioja visoje Lietuvos teritorijoje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
DĖL
2021-04-28
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Andrius Navickas, pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, Komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Ilona Imbrasienė, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas Tautvydas Žėkas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Svetlana Nekrasova. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Teikiamo projekto 1 straipsnyje numatoma naujoji BK 310 straipsnio 2 dalis vertintina kritiškai dėl šių priežasčių:
įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną turėtų būti traktuojamas kaip bausmė, ar kaip baudžiamojo poveikio priemonė.
Jeigu šis draudimas turėtų būti traktuojamas kaip bausmė, tuomet projekte numatomas teisinis reguliavimas prieštarautų konstituciniam dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) principui, kadangi asmeniui už BK 310 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kartu su projekte numatomu draudimu turėtų būti taikoma ir viena iš BK 310 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių bausmių. Be to, BK 42 straipsnyje numatytas baigtinis bausmių sąrašas, į kurį aptariamas draudimas nepatenka, todėl toks teisinis reguliavimas ne tik pažeistų dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) principą, bet tuo pačiu ir sistemiškai nederėtų su galiojančiomis BK nuostatomis. Projekte numatomas teisinis reguliavimas nederėtų ir su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, kurios reglamentuoja su kiekvienos BK numatytos bausmės vykdymu susijusius teisinius santykius. Kita vertus, jeigu draudimas įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną turėtų būti traktuojamas ne kaip bausmė, o kaip baudžiamojo poveikio priemonė, tuomet siūlomas teisinis reguliavimas irgi prieštarautų BK sistemiškumui, kadangi BK IX skyriuje pateiktame baigtiniame baudžiamojo poveikio priemonių sąraše tokia priemonė nėra numatyta. Taip pat pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos remiantis išimtinai BK Bendrojoje dalyje numatytu teisiniu reguliavimu, t. y. baudžiamojo poveikio priemonės, skirtingai negu bausmės, BK Specialiosios dalies straipsniuose nenumatomos. 1.2. Pastebėtina, kad draudimas nuo trejų iki penkerių metų įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną būtų praktiškai neįgyvendinamas, kadangi, viena vertus, norint įsigyti gyvūną paprastai tam nereikia turėti jokio leidimo, ir, antra vertus, neaišku, kaip būtų įmanoma kontroliuoti, ar nuteisti asmenys šio draudimo iš tikrųjų laikosi.
Taip pat pastebėtina, jog projekto 1 straipsniu pildomoje naujoje BK 310 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įsigyti” suponuoja sandorio atlygintinumą, todėl į BK 310 straipsnio 2 dalies taikymo sritį nepatektų atvejai, kuomet už šio nusikaltimo padarymą teistas asmuo gyvūną įgyja, pavyzdžiui, dovanojimo sandorio pagrindu. 1.3. Civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta”. Ši nuostata reiškia, kad bet kurioje Lietuvos vietoje nuolat gyvenančio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikoma būtent Lietuvos valstybė, o ne konkreti vietovė (pvz., tam tikras miestas) Lietuvoje. Dėl to naujojoje BK 310 straipsnio 2 dalyje vartojamoje formuluotėje „draudžiama įsigyti ir jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti bet kokį gyvūną“ žodžiai
„nuolatinėje gyvenamojoje vietoje” yra perteklinio pobūdžio, kadangi BK
numatytos sankcijos (tiek bausmės, tiek baudžiamojo poveikio priemonės) savaime galioja visoje Lietuvos teritorijoje. Pritarti KRK – papildomas komitetas – pritarė TD pastaboms. (P.S. – pastabų tekste paryškinta TTK). 2. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2020-09-25 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-5148 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.
Atsižvelgti KRK c papildomas komitetas – atsižvelgė. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:- Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
institutas 2020-10-13 1, * 1, 2
Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 310 straipsnių pakeitimo projektams Nr. XIIIP- 5148 (toliau –pirmasis Projektas) ir Nr. XIIIP-5171 (toliau – antrasis projektas) nepritariame. Pirmojo projekto autoriai aiškinamajame rašte nurodo, kad Lietuvoje bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais yra nepakankamai griežtos. Primename, BK už žiaurų elgesį su gyvūnais (310 str.) numato iki 100 000 Eur dydžio baudą. Manome, kad tokia bausmė už nesunkų nusikaltimą yra labai griežta, tokio dydžio baudos gali socialiai ir ekonomiškai sužlugdyti asmenį. Taip pat norėtumėme akcentuoti, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymų projektų tikslas – „užtikrinti ne tik teorinį, bet ir praktinį normų, draudžiančių žiaurų elgesį su gyvūnais, įgyvendinimą". Jau ne vienoje Lietuvos teisės instituto nuomonėje dėl įstatymų projektų, kuriais siekiama griežtinti bausmes, Lietuvos Respublikos Seimo komitetams pateikėme argumentus ir nuorodas į mokslinius tyrimus, kurie rodo, kad bausmių griežtinimas yra neveiksminga priemonė.
Taigi, jeigu aptariamų projektų autoriai bausmių griežtinimu siekia spręsti praktines problemas, norėtume pabrėžti, kad moksliniu – kriminologiniu požiūriu bausmių griežtinimas daugumoje atvejų neturi jokio praktinio efektyvumo, o neretai – ir neigiamą efektą: taikant griežtas bausmes asmuo yra sužlugdomas tiek socialiai, tiek ekonomiškai, arba, kitaip tariant, yra sunaikinami asmens nusikalstamo elgesio apsauginiai veiksniai (pvz., asmens socialinis statusas, reputacija, darbas, pozityvūs ryšiai su šeima, bendruomene ir pan.)
išspręsti. Ar buvo pakankamai aktyvios problemos srityje dirbančios institucijos? Ar jos turi pakankamai žmogiškųjų ir kitokių resursų savo funkcijoms vykdyti, ar tinkamai sureguliuota jų kompetencija ir pan. Pirmajame projekte siūlomas draudimas laikyti gyvūnus gyvenamojoje vietoje nėra visai aiškus (neaišku, kaip apibrėžiama gyvenamoji vieta, pavyzdžiui, ūkyje), ir nėra tinkamas teisės technikos požiūriu. BK baudžiamojo poveikio priemonės turi būti formuluojamos ne specialiojoje, bet bendrojoje dalyje.
Antrojo projekto pasiūlymas numatyti baudžiamąją atsakomybę už žiauraus elgesio su gyvūnais nusikaltimo slėpimą būtų neproporcingas ir neteisingas. Primename, kad baudžiamoji atsakomybė gali kilti tik už labai sunkaus nusikaltimo slėpimą (BK 237 straipsnis). Pabaigai norėtume pacituoti profesoriaus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Olego Fedosiuko mintį: „kaip savotiškas
„vaistas“, slopinantis populistinę tendenciją kovoti su visomis visuomenės
negerovėmis baudžiamaisiais įstatymais, ir kilo kraštutinės priemonės (lot. ultima ratio) idėja, kurios esmę nusako štai toks teiginys: baudžiamųjų įstatymų draudimų ir sankcijų turi būti imamasi tik tada, kai tai neišvengiama, t. y. neįmanoma kitomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis apginti pažeidžiamų teisinių gėrių“. Pritarti
administracija
1
Nacionalinė teismų administracija (toliau –Administracija), susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto derinti pateiktu Administracinių nusižengimų kodekso 127 ir 346 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5170, Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. X IIIP-5171, Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. X IIIP-5147 ir Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5148 (toliau – Įstatymų projektai), teikia pastabas dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5148 siūloma dvigubinti maksimalią laisvės atėmimo bausmę ir nustatyti, kad tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Taip pat šiuo įstatymo projektu siūloma numatyti, kad asmuo, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, nuo trejų iki penkerių metų negalėtų įsigyti ir savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti gyvūno. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, siekiant pagrįsti valstybės baudžiamosios politikos griežtinimo poreikį, Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta aplinkybė, jog pastaruoju metu viešojoje erdvėje daugėja pranešimų apie žiaurų elgesį su gyvūnais. Tačiau Įstatymų projektų autoriai nepateikia jokių statistinių duomenų, kurie šią aplinkybę objektyviai pagrįstų. Manytina, kad visuomenės informavimo priemonių kiek plačiau nušviestos pavienės situacijos neturėtų būti vieninteliu pagrindu keisti esamą teisinį reguliavimą, prieš tai neatlikus tokio poreikio analizės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tikslinga atitinkamas veikas pripažinti nusikaltimais ir taikyti už jas pačias griežčiausias priemones – kriminalines bausmes; kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu priemonėmis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Taigi, Administracijos nuomone, svarstytina, ar konkrečiu atveju Įstatymo projektu keliami tikslai bus pasiekti dvigubai padidinus BK 310 straipsnio sankcijoje numatytą maksimalios laisvės atėmimo bausmės ribą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 310 straipsnio sankcijoje dvigubai padidinus maksimalią laisvės atėmimo bausmės ribą, ji būtų didesnė už, pavyzdžiui, BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytą sankciją tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, ar to paties straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją tam, kas dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių. Už žiaurų elgesį su gyvūnais grėstų didesnė atsakomybė nei už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 straipsnio 1 dalis). Be to, už žiaurų elgesį su gyvūnais grėstų tokia pati atsakomybė, kaip už B K
žmogaus gyvybei. 3. Nacionalinė teismų administracija
2 BK 310 straipsnį siūloma papildyti 2 dalimi, kurioje būtų nurodyta, jog asmuo, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, nuo trejų iki penkerių metų negalėtų įsigyti ir savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti gyvūno. Šiam siūlymui iš esmės pritartina, tačiau jis, manytina, turėtų būti formuojamas ne kaip atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio dispozicija, o bendrojoje BK dalyje, kaip baudžiamojo poveikio priemonė. Nepritarti Autorių pasiūlymas yra ne baudžiamojo įstatymo reguliavimo dalykas, jo turinys neatitinka baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat proporcingumo principo, apie tai pasisakė Teisės departamentas, LAT, GP. 4.
„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ 2020-10-19;
2 VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) yra nevyriausybinė organizacija, siekianti užtikrinti viešojo intereso gynimą ir atstovavimą gyvūnams bei jų teisėms gerovės ir apsaugos srityje. Mūsų tikslas – teisinėmis priemonėmis prisidėti prie gyvūnų gerovės ir apsaugos standartų taikymo ir laikymosi užtikrinimo bei bendradarbiauti su atsakingomis institucijomis šiuos standartus diegiant ir tobulinant. Savo veikla siekiame, jog kiekvienas atvejis, susijęs su gyvūnų nepriežiūra, laikymo taisyklių pažeidimais ar žiauriu elgesiu su gyvūnais, būtų skaidriai ir tinkamai ištirtas, o priimtas sprendimas atitiktų gyvūnų gerovės ir apsaugos standartus. Reaguodami į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) 2020 m. spalio 2 d. raštu Nr. B6-(1.9)-2218
“Dėl pasiūlymų gyvūnų gerovės teisinio reglamentavimo tobulinimui” pateiktą
informaciją, kreipiamės į Jus pakartotinai dėl gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo ta apimtimi, kiek tai susiję su šiuo metu pateiktais ir LR Seimo komitetuose svarstomais LR Baudžiamojo kodekso (toliau – BK), LR Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) bei LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 pakeitimų įstatymų projektais. VMVT aukščiau minėtu raštu pažymi, kad tiek LR Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugsėjo mėn. 23 d. raštu Nr. 2D-2854 (11.22E) “Dėl gyvūno gerovės situacijos šalyje“ LR Vyriausybei pateikti tarpinstitucinės darbo grupės pasiūlymai dėl teisės aktų ir kitų priemonių, reikalingų gyvūnų gerovei užtikrinti, priėmimo ir įgyvendinimo, tiek LR Seimo narių įregistruoti LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 10, 12 straipsnių pakeitimų įstatymo, LR ANK 127 ir 346 straipsnių pakeitimo įstatymo, LR BK 310 straipsnio pakeitimo įstatymo bei LR Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr.
XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai tik iš dalies padengia gyvūnų gerovės reikalavimų tobulinimo pasiūlymus, kuriuos teikė ir GGI. Išanalizavę tarpinstitucinės darbo grupės pasiūlymus, pateiktus LR Vyriausybei, Seimo narių siūlomus ANK, BK pakeitimų įstatymų projektus bei VMVT raštu pateiktą informaciją, pažymime, jog:
Toliau pasiūlymai ANK ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymui <...>. 2. Nepaisant to, jog VMVT raštu pritaria GGI pasiūlymui dėl sąvokos „gyvūno suluošinimas“ įtvirtinimo, o LR Žemės ūkio ministerija tokį tarpinstitucinės darbo grupės pasiūlymą taip pat pateikė LR Vyriausybei, išanalizavus šiuo metu pateiktus LR str. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 pakeitimų projektus, matome, jog į minėtą pasiūlymą nebuvo atsižvelgta. Dar kartą norime pabrėžti, jog esant dabartiniam reglamentavimui nėra aišku, kokiais atvejais ir kokiais kriterijais vadovaujantis daroma išvada, jog gyvūnas yra suluošintas, ir kaip įvertinama suluošinimo grėsmė. Primename, jog GGI teikė pasiūlymą LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme įtvirtinti sąvoką „Suluošinimas – tokia gyvūno fizinė arba psichologinė būsena, kai po suluošinimo pasireiškia liekamieji reiškiniai sveikatai.“ Taip pat primename, jog siekiant išvengti skirtingo interpretavimo bei siekiant aiškumo, kada taikyti BK 310 straipsnį ir kada ANK 346 straipsnį arba kokią nuobaudą taikyti pagal tą patį ANK 346 straipsnį (pagal 16 dalį, kuri apibrėžia apskritai žiaurių elgesį su gyvūnu ir jo kankinimą, ar pagal 18 dalį, kai numatoma, jog to paties žiauraus elgesio su gyvūnu ar jo kankinimo pasekmė yra grėsmė gyvūnui žūti arba būti suluošintam) GGI siūlo įtvirtinti sąvokas arba išaiškinimus, apibrėžiančius suluošinimo bei žūties grėsmę. 3.
laikyti ir įsigyti gyvūną asmenims, kurie su gyvūnu žiauriai elgėsi, teikia Seimo nariai Aistė Gedvilienė ir Laurynas Kasčiūnas. Tačiau jie siūlo šį draudimą įtvirtinti tik teikdami BK 310 straipsnio pakeitimų projektą, t. y. tokį draudimą siūlo taikyti tik tuo atveju, kai gyvūnas žuvo ar buvo suluošintas. Tuo tarpu GGI nori dar kartą pabrėžti, jog toks draudimas turi būti įtvirtintas ir ANK, kaip administracinio poveikio priemonė <...> Nepaisant to, kad VMVT savo raštu pasiūlymui įtvirtinti draudimą laikyti gyvūnus pritaria, šiai dienai nėra parengtas pilnas reikiamų įstatymų pakeitimų projektų paketas, siekiant įteisinti šį draudimą tinkamai. Tarpinstitucinė darbo grupė tokio pasiūlymo taip pat neįtraukė į sąrašą, pateiktą LR Vyriausybei, motyvuodama tuo, jog LR Seimas jau pritarė eilei ANK ir BK pakeitimų projektų pateikimui, neatsižvelgdama į tai, jog šie projektai nėra pilnai paruošti ir į tai, kad dabartiniai Seimo narių siūlymai problemą išspręstų tik iš dalies. Taip pat norime atkreipti dėmesį, jog Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-09-08 išvados dėl Seimo narių A. Gedvilienės ir L. Kasčiūno pateikto BK 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, jog draudimas įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną būtų praktiškai neįgyvendinamas, kadangi neaišku, kaip būtų įmanoma kontroliuoti, ar nuteisti asmenys šio draudimo iš tikrųjų laikosi, nėra pakankamas argumentas tokio draudimo neįteisinti. Tiek LR BK paskirtis, tiek LR ANK paskirtis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus atitinkamai nuo nusikalstamų veikų arba administracinių nusižengimų. Reikiamų papildomų resursų problema arba kontrolės mechanizmų trūkumas neturėtų būti aukščiau šių tikslų.
Nepaisant to, jog šiuo atveju kalbama apie gyvūnus, pastarieji įvykiai, kai buvo atskleisti didžiuliai nelegalios gyvūnų veisimo, dauginimo veiklos mastai bei ženklūs gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimai, tik dar kartą pabrėžė didelį visuomenės interesą užtikrinti gyvūnų apsaugą ir gerovę Lietuvoje. Būtent tokią paskirtis numatyta ir LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme Nr. VIII-500, kurio nesilaikymas ar pažeidimai ir yra pagrindas taikyti BK arba ANK. Tad labai skatiname rasti priemones ir būdus, kaip tokį draudimą įgyvendinti praktiškai, nes tai prisidės prie nusikalstamų veikų prevencijos bei stipresnės gyvūnų apsaugos. To pasekoje taip pat turėtų sumažėti ir papildomų valstybinių institucijų organizuojamų patikrų ir tyrimų dėl besikartojančių to paties asmens atliekamų žiauraus elgesio su gyvūnų veiksmų, tad sutaupyti resursai šiuo atveju galėtų būti tiesiog nukreipti būtent šios naujos kontrolės, ar toks asmuo nelaiko naujų gyvūnų, įgyvendinimui. GGI jau siuntė pasiūlymą gyvūnų gerovės užtikrinimo kontrolę, t. y. laikymo sąlygų įvertinimo, gyvūno būklės, kitų gyvūno apsaugos pažeidimų įvertinimą, perduoti vykdyti tik VMVT. Tokiu atveju būtų išvengiama bereikalingų savivaldybių viešosios tvarkos skyrių pareigūnų, kurie neturi tam tinkamos kompetencijos atlikti tokią patikrą, važiavimų į patikros vietą. Eliminavus tokią funkciją iš savivaldybių viešosios tvarkos skyrių, šie galėtų atlikti draudimo laikyti gyvūną kontrolę, nes čia turėtų būti tikrinamas tik pats faktas, nevertinant, kokios būklės gyvūnas yra, nes draudimas įsigyti bei laikyti naują gyvūno nenumato jokių išimčių gyvūno būklei bei laikymo sąlygoms.
Dar kartą skatiname atsižvelgti į šiuos siūlymus, padėsiančius efektyviau mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių, bei pateikti šiuos komentarus atitinkamai Teisės ir teisėtvarkos komitetui, planuojančiam svarstyti BK 310 bei ANK 346 straipsnių pakeitimų įstatymo projektus, bei Kaimo reikalų komitetui, planuojančiam svarstyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Dėl kitos VMVT 2020 m. spalio 2 d. raštu Nr. B6-(1.9)-2218 pateiktos informacijos bei argumentų, susijusių su VMVT tvirtinamu Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, bei kitų dokumentų, susijusių su VMVT veiklos organizavimu, esant poreikiui, kreipsimės į VMVT atskiru raštu. Įvertinusi darbo grupės metu išsakytas institucijų ir organizacijų atstovų nuomones dėl gyvūnų augintinių kilusių problemų, 2020 m. rugsėjo 11 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-647 „Dėl gyvūnų augintinių gerovės kontrolės probleminių klausimų sprendimo darbo grupės sudarymo“ sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė siūlo:
Parengti Administracinių nusižengimų kodekso 595 straipsnio
„Administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės“
pakeitimą, reglamentuojant pareigūnų patekimo į fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas ar teritorijas atvejus <...> Atsižvelgti Pastabų autoriai neteikia konkrečių pasiūlymų BK projektams, tik palaiko nuostatą drausti laikyti gyvūnus nusikaltusiems asmenims ir nurodo, kad ne įstatymų įgyvendinimas, o tikslas yra svarbiausia, tačiau tikslas be realaus teisės akto nuostatų įgyvendinimo galimybių yra tik lozungas.
Be to, apie proporcingumą, adekvatumą ir nuostatos derėjimą su BK sistema dėl gyvūnų laikymo draudimo BK pasiūlytos 310 str. naujos 2 dalies nuostatos neigiamai pasisakė Vyriausybė ir dauguma institucijų. Dėl „gyvūno suluošinimo“ sąvokos neteikiamas konkretus pasiūlymas, manytina, kad tai ne BK dalykas, o Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo dalykas. Bet turėtų būti ne grėsmė suluošinti, o realios pasekmės ir tyčinė veika, už kurias atsiranda baudžiamoji atsakomybė. BK pakeitimams nepritartina, atsižvelgiant į papildomo Seimo Kaimo reikalų komiteto sprendimą – projektus atmesti, į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas, kuriomis taip pat nepritariama BK 310 straipsnio siūlomiems pakeitimams, taip pat atsižvelgiant į kitų ekspertų, subjektų pateiktas pastabas, pasiūlymus ir išvadas. 5. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ 2020-10-19; 2021-04-15 *
griežtinimo asmenims už gyvūnų gerovės/neteisėto dauginimo ir kitą neteisėtą veiklą pažeidimus atsižvelgiant į tai, kad LR Seimas pritarė eilei ANK ir BK projektų pateikimui, kuriais siekiama griežtinti asmenų, vykdžiusių neteisėtą veiklą, atsakomybę. Konfiskavimas pagal BK: 1.
Konfiskavimas pagal BK:
reikia atkreipti dėmesį, jog BK 72 str. įtvirtinta turto konfiskavimo sąvoka nėra tapati gyvūno konfiskavimui. BK 72 str. 2 d. nurodyta, jog:
„Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė
ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.“ Gyvūnas, su kuriuo asmuo žiauriai elgėsi, ko pasekoje jis žuvo, nėra nei įrankis, nei priemonė, nei rezultatas. 2. Šiuo atveju, Teismams nėra pareigos paskirti privalomą gyvūno konfiskavimą asmenims, kurie teisiami pagal BK 310 str., t. y. žiauriai elgėsi su gyvūnu ko pasekoje gyvūnas buvo suluošintas. Tuo labiau, net ir norėdami, Teismai sunkiai gali taikyti gyvūno konfiskavimą pagal BK, kadangi turto konfiskavimas BK normose yra apibrėžiamas kaip uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. 3. Vadinasi, Teismai gali veikti savo nuožiūra ir nekonfiskuoti suluošinto gyvūno iš jo savininko. Praktikoje daugybė situacijų, kai prieglaudos perima suluošintą gyvūną, o vėliau jo savininkas grįžta į prieglaudą gyvūno atsiimti. 4. Šiuo atveju siūlytina arba praplėsti konfiskuotino turto sąvoką (BK 72 str.), arba įvesti naują baudžiamojo poveikio priemonę – gyvūno konfiskavimą t. y. papildyti BK 67 str. Atsižvelgiant į tai, Teismai bent galėtų taikyti gyvūno konfiskavimą kaip būtiną priemonę. Taigi geriausia būtų įvesti privalomą gyvūno konfiskavimą, nes tik tuomet suluošintas gyvūnas nebegrįžtų pas jį suluošinusį savininką. 5. Visgi praktika yra tokia, kad pagal BK vienintelis būdas - prokuroras nutarimu laikinai apriboja nuosavybės teisę į gyvūną ir šis paimamas, o konfiskuoti jau galės tik teismas, kai išnagrinės bylą. Atsižvelgti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas ir Administracinių nusižengimų kodeksas patobulinti arba tobulinami, atsižvelgiant į visų subjektų pasiūlymus.
Labai sustiprinta administracinė atsakomybė, didžiausia bauda (ir didžiausia ANK) nustatyta 6000 eurų-yra adekvačios ir atgrasančios nuobaudos, kuriomis realiai sprendžiamos problemos ir trumpesnis procesas. BK pakeitimams nepritartina, atsižvelgiant į papildomo Seimo Kaimo reikalų komiteto sprendimą – projektus atmesti, į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas, kuriomis taip pat nepritariama BK 310 straipsnio siūlomiems pakeitimams, taip pat atsižvelgiant į kitų ekspertų, subjektų pastabas, pasiūlymus ir išvadas. Šis ir kiti „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ pasiūlymai yra susiję su kitais BK ar BPK straipsniais kurių šiuo ir kitais projektais nesiūloma keisti, todėl siūlytina pateiktas pastabas ir siūlymus įvertinti Vyriausybėje ir jeigu yra būtinybė, nustatyta tvarka teikti įstatymo projektus Seimui svarstyti. Teisės specialistų manymu BK nuostatos dėl turto konfiskavimo pakankamos, tačiau šiuo projektu nekeičiami BK Bendrosios dalies straipsniai ir nepateiktas toks projektas, todėl, kaip minėta, nuomonę išanalizuoti pateiktina Vyriausybei. 6. Eija Kirikal su šeima iš Suomijos 2020-10-16 * Gyvūnų išnaudojimas ir neteisėtas šunų veisimas ir prekyba Lietuvoje Esame susirūpinę, sužinoję, kokia rimta ir plačiai paplitusi yra nelegalių šunų veisyklų problema Lietuvoje. Esame susirūpinę žiniomis, kad šimtai šunų Lietuvos veisyklose gyvena siaubingomis sąlygomis. Esame susirūpinę tuo, kad savanoriai gyvūnų gynėjai turi imtis veiksmų Lietuvos valdžios institucijų, metų metus nesugebėjusių sustabdyti nelegalaus šunų veisimo ir prekybos šunų veisyklose, vardu. Esame susirūpinę tuo, kad jau daug metų Lietuva garsėja kaip nelegalių šunų eksportuotoja Europoje, o Lietuvos valdžios institucijos negali įsikišti.
Esame susirūpinę tuo, kad Lietuvos gyvūnų apsaugos įstatymų nepakanka, norint sustabdyti gyvūnų išnaudojimą ir priversti gyvūnų išnaudotojus pajusti savo veiksmų pasekmes. Esame susirūpinę, susižinoję, kad Europos Sąjungoje gali vykti tokio didelio masto organizuotas nusikalstamas gyvūnų išnaudojimas. Raginame Lietuvos vyriausybę imtis veiksmų ir stabdyti nelegalių šunų veisyklų vykdomą šunų veisimą ir prekybą. Raginame Lietuvos vyriausybę nedelsiant imtis veiksmų siekiant patobulinti gyvūnų apsaugos įstatymus, bendradarbiauti su nevyriausybinėmis gyvūnų apsaugos organizacijomis ir užtikrinti, kad valdžios pareigūnai dirbtų efektyviau konfiskuojant prastomis sąlygomis laikomus šunis. Atsižvelgti Neteikiami konkretūs pasiūlymai įstatymų projektams, tačiau svarstomu paketu patobulinti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas ir Administracinių nusižengimų kodeksas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Dėl Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5148 (toliau – Projektas) teikiamos šios pastabos:
ir nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti bet kokį gyvūną teisinis statusas, t. y., ar šis draudimas laikytinas bausme, ar baudžiamojo poveikio priemone. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės nenustato BK bendrosios dalies nuostatos (BK 42 ir 67 straipsniai). Pažymime, kad šios pastabos 2020 m. spalio 8 d. buvo apsvarstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje. Pritarti 2.
prokuratūra
2 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, susipažinusi su pateiktais derinti teisės aktų projektais Nr. XIIIP-5170, Nr. XIIIP-5171, Nr. XIIIP-5147, Nr. XIIIP-5148, teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)
straipsnio 2 dalies redakcijoje siūloma numatyti draudimą įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną asmens nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo trejų iki penkerių metų. Iš tokios formuluotės nėra aišku, ar draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną būtų laikomas bausme ar baudžiamojo poveikio priemone. BK 42 straipsnyje yra numatytas bausmių sąrašas, kuriame tokia bausmė (draudimas įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną asmens nuolatinėje gyvenamojoje vietoje) nėra numatyta. BK 67 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis baudžiamojo poveikio priemonių sąrašas, kuriame draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną, taip pat nėra numatytas. Be to, svarstytina, ar žodžiai „nuolatinėje gyvenamojoje vietoje“ nėra pertekliniai, nes, pavyzdžiui, teismui uždraudus asmeniui laikyti gyvūną, šis draudimas galiotų visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pritarti
departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2020-10-13 Pagal kompetenciją teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5147 (toliau – projektas Nr. XIIIP-5147), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5148 (toliau – projektas Nr. XIIIP-5148), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 ir
Nr. XIIIP-5170) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5171 (toliau – projektas Nr. XIIIP-5171) (toliau kartu – Įstatymų projektai). Dėl projekto Nr. XIIIP-5148.
XIIIP-5148. Projekto XIIIP-5148 aiškinamajame rašte nurodoma, kad bausmės turi būti ne tik neišvengiamos, bet ir atgrasančios, tačiau pažymėtina, kad tiek tarptautinėje, tiek ir nacionalinėje teisėje vienodai sutariama, jog bausmių didinimas neatgraso nuo nusikalstamų veikų darymo. Manome, kad bausmės padidinimas nuo vienų iki dvejų metų už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau
XIIIP-5148 1 straipsnyje, kuriuo keičiamas BK 310 straipsnis, siūloma papildyti BK 310 straipsnį nauja 2 dalimi: „tam, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, nuo trejų iki penkerių metų draudžiama įsigyti ir jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti bet kokį gyvūną“. Vertinant siūlomo BK
vertinamas kaip baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tai prieštarauja ir neatitinka bendros BK struktūros ir sistemiškumo. Paminėtina, kad BK IX skyriuje („Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas“) yra aiškiai nustatytas minėtas institutas ir nurodytos jo taikymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojo poveikio priemonės netaikomos už BK specialiojoje dalyje nurodytas veikas. Be to, abejotinas yra pasiūlymas asmeniui, nuteistam už žiaurų elgesį su gyvūnu, skirti draudimą gyvūną įsigyti ar laikyti gyvenamojoje vietoje, nes gali kilti grėsmė, kad kompetentingos institucijos gali neturėti pajėgumų ir galimybių paimti visų gyvūnų iš asmens (pvz., jeigu jis yra stambus ūkininkas).
Reikėtų įvertinti ir tai, kad jei žiauraus elgesio su gyvūnu faktas bus nustatytas atitinkamame veislyne, kur vykdoma ūkinė veikla, tokiu atveju gyvūnų laikymo vieta nebūtinai sutaps su gyvenamąja vieta. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2020-11-18 * nutarimas
Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr.SV-S-1675 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.3 ir 1.4 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1ANK<...>. 1.1. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 25
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą asmeniui gali būti skiriama ne mažesnė negu 10 eurų ir ne didesnė negu 6 000 eurų bauda. Atsižvelgiant į tai, siūlytina ANK projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo ANK 346 straipsnio 19 dalies sankcijoje nustatyti maksimalią baudą, ne didesnę nei 6 000 eurų. 1.2.
ir gyvūno kankinimą, o šio straipsnio 17–19 dalyse minėto administracinio nusižengimo sudėtis papildyta kvalifikuojamaisiais požymiais (nusižengimas padarytas pakartotinai, gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas ir pan.), nuosekliai didinančiais šių veikų pavojingumą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK arba baudžiamasis įstatymas) 310 straipsnio
kvalifikuojamąjį požymį, susijusį su pasekmių „jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas“ atsiradimu. Veika, sukėlusi būtent tokias pasekmes, yra kriminalizuota ir laikoma nesunkiu nusikaltimu. Siekiant tinkamo administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo bei proporcingumo principo, susijusio su nustatytomis sankcijomis už žiaurų elgesį su gyvūnu, užtikrinimo, ANK 346 straipsnio 16–19 dalyse negali būti įtvirtintos tokio dydžio baudos, kurios suponuotų, jog asmens, padariusio šiuos administracinius nusižengimus, nebūtų įmanoma nubausti švelniau nei asmens, padariusio nusikaltimą, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje. Kadangi BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskirtina prie nesunkių nusikaltimų, minimali bauda, kuri gali būti paskirta už jos padarymą, yra 50 MGL (t. y. 2 500 eurų). Tačiau ANK projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 346 straipsnio 17 dalies sankcijoje siūloma minimali bauda yra 3 600 eurų, o 19 dalies – 5 250 eurų. Atsižvelgiant į tai, šiuose ANK straipsniuose siūlytina numatyti mažesnes baudas, nustatant minimalias baudas, mažesnes nei 2 500 eurų (numatytas BK – pastaba mūsų). Pritarti KRK – papildomas komitetas – pritarė. Turi būti aiškiai atriboti administraciniai nusižengimai Administracinių nusižengimų kodekse nuo nusikalstamų veikų Baudžiamajame kodekse, aiški takoskyra, kad nekiltų praktinio taikymo problemų.
Taip pat numatomos sankcijos ir siekiami tikslai turi būti adekvatūs ir atitikti abiejų kodeksų koreliaciją ir sistemiškumą. 2. Lietuvos
1
įstatymo projektui Nr. XIIIP-5148 (toliau – BK projektas) dėl šių priežasčių:
atsakomybė yra griežčiausia atsakomybės forma, kuri nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui sukelia sunkiausias ir ilgai trunkančias teisines pasekmes. Įstatymų leidėjas, kiekvieną kartą spręsdamas dėl galimybės kriminalizuoti visuomenėje nepageidaujamą elgesį ar numatyti griežtesnes sankcijas baudžiamajame įstatyme, privalo įvertinti, ar atitinkama veika tikrai yra tiek pavojinga, kad už tai būtų numatyta griežčiausia atsakomybės forma – baudžiamoji atsakomybė, o efektyviausia priemone būtų laikoma laisvės atėmimo bausmė. Ši pareiga įstatymų leidėjui tiesiogiai kyla iš konstitucinių teisinės valstybės bei proporcingumo principų, iš kurių yra išvestas ir specialusis baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principas (ultima ratio). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, o bausmės ir jų dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą.
Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai taip pat suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir būti suderinamos tarpusavyje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-697/2018 ir Nr. 2K-261-489/2018). Atsižvelgiant į tai, BK projektu teikiamas siūlymas du kartus sugriežtinti laisvės atėmimo bausmę už žiaurų elgesį su gyvūnais vertintinas kaip neatitinkantis proporcingumo (adekvatumo) ir racionalumo principų, kaip sudėtinių ultima ratio principo dalių. Pritarti KRK – papildomas komitetas – pritarė. 3. Lietuvos
1
būti ne tik laikomasi proporcingumo (adekvatumo) ir racionalumo principų, reikalaujančių, kad baudžiamųjų priemonių intervencija į žmogaus teisių sritį būtų minimali, bet ir siekiama, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtintos sankcijos sistemiškai derėtų tarpusavyje.
BK projektu siūloma dvejų metų laisvės atėmimo bausmė už žiaurų elgesį su gyvūnais šiuo metu baudžiamajame įstatyme numatyta ir už tokias veikas: už žmogaus kankinimą arba nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui (BK 140 straipsnio 3 dalis), taip pat už palikimą be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei (BK 144 straipsnis), už savimi negalinčio pasirūpinti mažamečio vaiko palikimą be būtinos priežiūros norint juo atsikratyti (BK 158 straipsnio 1 dalis), už draudžiamus biomedicininius tyrimus su žmogumi ar žmogaus embrionu (BK 308¹ straipsnis), už mirusiojo palaikų išniekinimą (BK 311 straipsnio 1 dalis) ir kita. Atsižvelgiant į teisinių gėrių svarbą, nusikalstamų veikų pavojingumo kriterijų, kuriais remiantis išdėstyta visa BK specialioji dalis, siūlymas suvienodinti sankciją tiek už žiaurų elgesį su gyvūnais, tiek ir už kitas nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į žmogaus gyvybę, mažamečio asmens sveikatą ir panašiai, vertintinas kaip neproporcinga ir neadekvati padarytų veiksmų pavojingumui priemonė, sistemiškai nederanti su kitomis BK specialiojoje dalyje numatytomis sankcijomis, gresiančiomis už pavojingesnes nusikalstamas veikas. Neabejotina, kad žiauriai elgiantis su gyvūnais yra pažeidžiami svarbūs teisiniai gėriai, nesilaikoma visuomenėje priimtų elgesio normų, tačiau BK 310 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai negali būti vertinama kaip tokia pavojinga, už kurią numatytą sankciją reikėtų griežtinti dvigubai. Pritarti KRK – papildomas komitetas – pritarė. 4. Lietuvos
1 2.3.
BK projektu teikiamas siūlymas dvigubai sugriežtinti laisvės atėmimo bausmę už žiaurų elgesį su gyvūnais (nuo vienerių iki dvejų metų) aiškinamajame rašte iš esmės argumentuojamas tik tuo, jog bausmės turi būti ir atgrasančios. Toks siūlymas vertintinas kaip neatitinkantis vieno iš esminių baudžiamosios teisės principų, pagal kurį svarbiausia yra užtikrinti ne bausmės griežtumą, o jos neišvengiamumą. Už nesunkius nusikaltimus BK iš esmės visais atvejais nustato ne tik laisvės atėmimo, bet ir kitas alternatyvias bausmes, o teismų praktikoje realus laisvės atėmimas už nesunkius nusikaltimus taikomas išimtiniais atvejais. Net ir pagal šiuo metu galiojančią BK 310 straipsnio 1 dalies redakciją už žiaurų elgesį su gyvūnais galima paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau praktikoje ši bausmė nėra skiriama, t. y. nėra užtikrinamas ir šiuo metu galiojančios laisvės atėmimo bausmės iki vienerių metų neišvengiamumas. Taigi, įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą ir BK projektu siekiamus tikslus, vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pakeitimas laisvės atėmimo bausme iki dvejų metų baudžiamosios atsakomybės efektyvumo prasme nesukurtų jokios pridėtinės vertės, nes žiaurus elgesys su gyvūnais ir toliau būtų priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tai reiškia, kad net ir įsigaliojus BK projektu siūlomiems pakeitimams, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, padarius BK 310 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, teismas ir toliau galėtų atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, o remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam, pavyzdžiui, už nesunkų nusikaltimą, teismas ir toliau paprastai skirtų su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tiek pagal galiojantį, tiek pagal siūlomą teisinį reguliavimą BK 310 straipsnyje yra numatytos tos pačios alternatyvios terminuotam laisvės atėmimui bausmės: viešieji darbai, bauda arba areštas.
Būtent vienos iš šių bausmių (ne laisvės atėmimo bausmės) paskyrimo klausimas, vadovaujantis minėtu BK 55 straipsniu, pirmiausia ir būtų sprendžiamas, padarius žiauraus elgesio su gyvūnais nusikalstamą veiką. Įvertinus 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 priimtus baudžiamojo įstatymo pakeitimus, pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 dalį už nesunkų nusikaltimą gali būti paskirta nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio, t. y. nuo 2 500 eurų iki net 100 000 eurų, bauda. Net ir padidinus laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų, ši nusikalstama veika, kaip minėta, ir toliau būtų priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl ir galimos baudos dydis už šią nusikalstamą veiką nepasikeistų, t. y. nepadidėtų. Atsižvelgiant į tai, BK
įtvirtinta griežčiausia laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė – kaip galinti veiksmingai atgrasyti nuo nusikalstamų veikų, susijusių su žiauriu elgesiu su gyvūnais, darymo. Todėl būtina užtikrinti galiojančios BK
atėmimo bausmę, efektyvų taikymą bei jos neišvengiamumą, užuot automatiškai griežtinus sankcijoje nurodytą laisvės atėmimo bausmę. Pritarti KRK – papildomas komitetas – pritarė. 5. Lietuvos
2
numatyta, kad tam, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, būtų draudžiama nuo trejų iki penkerių metų įsigyti ir jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti bet kokį gyvūną.
Atsižvelgiant į tai, kad BK projektu baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatos nėra keičiamos, nėra aišku, ar siūlomas naujas draudimas turėtų būti priskirtas bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių kategorijai. Pirma, baigtinis bausmių rūšių sąrašas yra įtvirtintas BK 42 straipsnyje, todėl BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose galima nustatyti tik tas bausmių rūšis, kurios yra nurodytos BK bendrojoje dalyje. Be to, siūlymas tokį draudimą laikyti viena iš bausmės rūšių neatitiktų ir konstitucinio dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) principo, nes, remiantis siūlomomis teisinio reguliavimo nuostatomis, asmeniui už žiaurų elgesį su gyvūnais turėtų būti uždrausta ne tik įsigyti ir jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti bet kokį gyvūną, bet ir paskirta viena iš alternatyvių bausmių, numatytų BK 310 straipsnio 1 dalyje. Antra, baigtinis baudžiamojo poveikio priemonių, kurių tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, sąrašas yra įtvirtintas BK 67 straipsnyje, kuris BK projektu taip pat nėra keičiamas. Galiojantis teisinis reguliavimas nustato, kad kartu su bausme asmeniui gali būti paskirtos tik tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau jos, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo bendrosios ir specialiosios dalių konstravimo ypatumais, specialiojoje dalyje apskritai nėra vardinamos, o skiriamos vadovaujantis bendrosios dalies nuostatomis. Be to, baudžiamojo poveikio priemonės baudžiamajame įstatyme konstruojamos taip, kad galėtų būti taikomos visoms nusikalstamoms veikoms arba bent jau tam tikroms nusikalstamų veikų grupėms.
BK 67 straipsnio nuostatos apskritai nenumato tokių baudžiamojo poveikio priemonių, kurios galėtų būti skiriamos tik už pavienes nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, kad BK projektu siūlomas draudimas iš esmės negali būti traktuojamas nei kaip bausmė, nei kaip baudžiamojo poveikio priemonė, toks BK projektu siūlomos BK 310 straipsnio 2 dalies formuluotės išdėstymas baudžiamajame įstatyme techniškai nėra įmanomas. Minėtas siūlymas taip pat vertintinas kaip neatitinkantis baudžiamojo įstatymo sistemiškumo bei iš esmės nesuderinamas su BK bendrosios ir specialiosios dalių normų konstravimo praktika. Pritarti KRK – papildomas komitetas – pritarė. 5. Lietuvos
2
nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti bet kokį gyvūną tiems, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, vertintinas kaip neįgyvendinamas praktiškai. Pirma, šiuo metu norint įsigyti gyvūną paprastai nereikalingas joks specialus leidimas, ypač tais atvejais, kai gyvūnas yra dovanojamas. Atsižvelgiant į tai, teisinio reguliavimo priemonėmis negalima uždrausti to, kam nėra reikalingi jokie leidimai. Antra, BK projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, koks subjektas turėtų kontroliuoti tokio paskirto draudimo laikymąsi ir koks turėtų būti šio draudimo praktinio įgyvendinimo mechanizmas, taip pat – kokios būtų šio draudimo nesilaikymo teisinės pasekmės ir panašiai. Be to, specialūs draudimai, kuriuos siūloma įtvirtinti labai specifinėje srityje esant išskirtiniams atvejams, įvertinus jų turinį ir paskirtį, turėtų būti reglamentuojami specialiais, atitinkamą sritį reguliuojančiais įstatymais, o ne baudžiamuoju įstatymu. Pritarti KRK – papildomas komitetas – pritarė. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2020-12-03 * * 6.1. Sprendimas: atmesti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5148, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės pastabas bei pasiūlymus. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įstatymo projektą XIIIP-5148 atmesti, atsižvelgiant į Seimo Kaimo
reikalų komiteto sprendimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas išvadas, kitų institucijų pastabas, pasiūlymus ir išvadas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė
Kaimo reikalų komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL Lietuvos Respublikos BAUDŽIAMOJO KODEKSO
PAKEITIMO įstatymo projekto Nr. XIIIP- 5148 2020-12-02 Nr. 110-P-37(3)
pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Andrius Vyšniauskas, Giedrius Surplys, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-09-09) 1(310)
principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Teikiamo projekto 1 straipsnyje numatoma naujoji BK 310 straipsnio 2 1 dalis vertintina kritiškai dėl šių priežasčių:
aišku, ar draudimas įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną turėtų būti traktuojamas kaip bausmė, ar kaip baudžiamojo poveikio priemonė. Jeigu šis draudimas turėtų būti traktuojamas kaip bausmė, tuomet projekte numatomas teisinis reguliavimas prieštarautų konstituciniam dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) principui, kadangi asmeniui už BK 310 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kartu su projekte numatomu draudimu turėtų būti taikoma ir viena iš BK 310 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių bausmių. Be to, BK 42 straipsnyje numatytas baigtinis bausmių sąrašas, į kurį aptariamas draudimas nepatenka, todėl toks teisinis reguliavimas ne tik pažeistų dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) principą, bet tuo pačiu ir sistemiškai nederėtų su galiojančiomis BK nuostatomis.
Projekte numatomas teisinis reguliavimas nederėtų ir su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, kurios reglamentuoja su kiekvienos BK numatytos bausmės vykdymu susijusius teisinius santykius. Kita vertus, jeigu draudimas įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną turėtų būti traktuojamas ne kaip bausmė, o kaip baudžiamojo poveikio priemonė, tuomet siūlomas teisinis reguliavimas irgi prieštarautų BK sistemiškumui, kadangi BK IX skyriuje pateiktame baigtiniame baudžiamojo poveikio priemonių sąraše tokia priemonė nėra numatyta. Taip pat pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos remiantis išimtinai BK Bendrojoje dalyje numatytu teisiniu reguliavimu, t. y. baudžiamojo poveikio priemonės, skirtingai negu bausmės, BK Specialiosios dalies straipsniuose nenumatomos. 1.2. Pastebėtina, kad draudimas nuo trejų iki penkerių metų įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną būtų praktiškai neįgyvendinamas, kadangi, viena vertus, norint įsigyti gyvūną paprastai tam nereikia turėti jokio leidimo, ir, antra vertus, neaišku, kaip būtų įmanoma kontroliuoti, ar nuteisti asmenys šio draudimo iš tikrųjų laikosi. Taip pat pastebėtina, jog projekto 1 straipsniu pildomoje naujoje BK 310 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įsigyti” suponuoja sandorio atlygintinumą, todėl į BK 310 straipsnio 2 dalies taikymo sritį nepatektų atvejai, kuomet už šio nusikaltimo padarymą teistas asmuo gyvūną įgyja, pavyzdžiui, dovanojimo sandorio pagrindu. 1.3.
numatyta, kad „Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta”. Ši nuostata reiškia, kad bet kurioje Lietuvos vietoje nuolat gyvenančio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikoma būtent Lietuvos valstybė, o ne konkreti vietovė (pvz., tam tikras miestas) Lietuvoje. Dėl to naujojoje BK 310 straipsnio 2 dalyje vartojamoje formuluotėje „draudžiama įsigyti ir jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti bet kokį gyvūną“ žodžiai „nuolatinėje gyvenamojoje vietoje” yra perteklinio pobūdžio, kadangi BK numatytos sankcijos (tiek bausmės, tiek baudžiamojo poveikio priemonės) savaime galioja visoje Lietuvos teritorijoje. (P.S – šiame ir kituose punktuose paryškinta KRK) Pritarti. 2. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas (2020-09-25) * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-5148 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausybė (2020-11-18 nutarimas Nr. 1303) 1(310)
projektas) dėl šių priežasčių: 2.1.
Baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia atsakomybės forma, kuri nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui sukelia sunkiausias ir ilgai trunkančias teisines pasekmes. Įstatymų leidėjas, kiekvieną kartą spręsdamas dėl galimybės kriminalizuoti visuomenėje nepageidaujamą elgesį ar numatyti griežtesnes sankcijas baudžiamajame įstatyme, privalo įvertinti, ar atitinkama veika tikrai yra tiek pavojinga, kad už tai būtų numatyta griežčiausia atsakomybės forma – baudžiamoji atsakomybė, o efektyviausia priemone būtų laikoma laisvės atėmimo bausmė. Ši pareiga įstatymų leidėjui tiesiogiai kyla iš konstitucinių teisinės valstybės bei proporcingumo principų, iš kurių yra išvestas ir specialusis baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principas (ultima ratio). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, o bausmės ir jų dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai taip pat suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir būti suderinamos tarpusavyje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-697/2018 ir Nr.
2K-135-697/2018 ir Nr. 2K-261-489/2018). Atsižvelgiant į tai, BK projektu teikiamas siūlymas du kartus sugriežtinti laisvės atėmimo bausmę už žiaurų elgesį su gyvūnais vertintinas kaip neatitinkantis proporcingumo (adekvatumo) ir racionalumo principų, kaip sudėtinių ultima ratio principo dalių. 2.2. Nustatant nusikalstamų veikų baudžiamumą turi būti ne tik laikomasi proporcingumo (adekvatumo) ir racionalumo principų, reikalaujančių, kad baudžiamųjų priemonių intervencija į žmogaus teisių sritį būtų minimali, bet ir siekiama, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtintos sankcijos sistemiškai derėtų tarpusavyje. BK projektu siūloma dvejų metų laisvės atėmimo bausmė už žiaurų elgesį su gyvūnais šiuo metu baudžiamajame įstatyme numatyta ir už tokias veikas: už žmogaus kankinimą arba nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui (BK 140 straipsnio 3 dalis), taip pat už palikimą be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei (BK
palikimą be būtinos priežiūros norint juo atsikratyti (BK
žmogumi ar žmogaus embrionu (BK 308¹ straipsnis), už mirusiojo palaikų išniekinimą (BK 311 straipsnio 1 dalis) ir kita. Atsižvelgiant į teisinių gėrių svarbą, nusikalstamų veikų pavojingumo kriterijų, kuriais remiantis išdėstyta visa BK specialioji dalis, siūlymas suvienodinti sankciją tiek už žiaurų elgesį su gyvūnais, tiek ir už kitas nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į žmogaus gyvybę, mažamečio asmens sveikatą ir panašiai, vertintinas kaip neproporcinga ir neadekvati padarytų veiksmų pavojingumui priemonė, sistemiškai nederanti su kitomis BK specialiojoje dalyje numatytomis sankcijomis, gresiančiomis už pavojingesnes nusikalstamas veikas.
Neabejotina, kad žiauriai elgiantis su gyvūnais yra pažeidžiami svarbūs teisiniai gėriai, nesilaikoma visuomenėje priimtų elgesio normų, tačiau BK 310 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai negali būti vertinama kaip tokia pavojinga, už kurią numatytą sankciją reikėtų griežtinti dvigubai. 2.3. BK projektu teikiamas siūlymas dvigubai sugriežtinti laisvės atėmimo bausmę už žiaurų elgesį su gyvūnais (nuo vienerių iki dvejų metų) aiškinamajame rašte iš esmės argumentuojamas tik tuo, jog bausmės turi būti ir atgrasančios. Toks siūlymas vertintinas kaip neatitinkantis vieno iš esminių baudžiamosios teisės principų, pagal kurį svarbiausia yra užtikrinti ne bausmės griežtumą, o jos neišvengiamumą. Už nesunkius nusikaltimus BK iš esmės visais atvejais nustato ne tik laisvės atėmimo, bet ir kitas alternatyvias bausmes, o teismų praktikoje realus laisvės atėmimas už nesunkius nusikaltimus taikomas išimtiniais atvejais. Net ir pagal šiuo metu galiojančią BK 310 straipsnio 1 dalies redakciją už žiaurų elgesį su gyvūnais galima paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau praktikoje ši bausmė nėra skiriama, t. y. nėra užtikrinamas ir šiuo metu galiojančios laisvės atėmimo bausmės iki vienerių metų neišvengiamumas.
Taigi, įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą ir BK projektu siekiamus tikslus, vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pakeitimas laisvės atėmimo bausme iki dvejų metų baudžiamosios atsakomybės efektyvumo prasme nesukurtų jokios pridėtinės vertės, nes žiaurus elgesys su gyvūnais ir toliau būtų priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tai reiškia, kad net ir įsigaliojus BK projektu siūlomiems pakeitimams, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, padarius BK 310 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, teismas ir toliau galėtų atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, o remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam, pavyzdžiui, už nesunkų nusikaltimą, teismas ir toliau paprastai skirtų su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tiek pagal galiojantį, tiek pagal siūlomą teisinį reguliavimą BK
tos pačios alternatyvios terminuotam laisvės atėmimui bausmės: viešieji darbai, bauda arba areštas. Būtent vienos iš šių bausmių (ne laisvės atėmimo bausmės) paskyrimo klausimas, vadovaujantis minėtu BK 55 straipsniu, pirmiausia ir būtų sprendžiamas, padarius žiauraus elgesio su gyvūnais nusikalstamą veiką. Įvertinus 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 priimtus baudžiamojo įstatymo pakeitimus, pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 dalį už nesunkų nusikaltimą gali būti paskirta nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio, t. y. nuo 2 500 eurų iki net 100 000 eurų, bauda.
Net ir padidinus laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų, ši nusikalstama veika, kaip minėta, ir toliau būtų priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl ir galimos baudos dydis už šią nusikalstamą veiką nepasikeistų, t. y. nepadidėtų. Atsižvelgiant į tai, BK 310 straipsnyje nustatyta sankcija vertintina kaip adekvati, o joje įtvirtinta griežčiausia laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė – kaip galinti veiksmingai atgrasyti nuo nusikalstamų veikų, susijusių su žiauriu elgesiu su gyvūnais, darymo. Todėl būtina užtikrinti galiojančios BK
laisvės atėmimo bausmę, efektyvų taikymą bei jos neišvengiamumą, užuot automatiškai griežtinus sankcijoje nurodytą laisvės atėmimo bausmę. 2.4. BK projektu siūloma BK 310 straipsnį papildyti nauja dalimi, kurioje būtų numatyta, kad tam, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, būtų draudžiama nuo trejų iki penkerių metų įsigyti ir jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti bet kokį gyvūną. Atsižvelgiant į tai, kad BK projektu baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatos nėra keičiamos, nėra aišku, ar siūlomas naujas draudimas turėtų būti priskirtas bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių kategorijai. Pirma, baigtinis bausmių rūšių sąrašas yra įtvirtintas BK 42 straipsnyje, todėl BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose galima nustatyti tik tas bausmių rūšis, kurios yra nurodytos BK bendrojoje dalyje.
Be to, siūlymas tokį draudimą laikyti viena iš bausmės rūšių neatitiktų ir konstitucinio dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) principo, nes, remiantis siūlomomis teisinio reguliavimo nuostatomis, asmeniui už žiaurų elgesį su gyvūnais turėtų būti uždrausta ne tik įsigyti ir jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti bet kokį gyvūną, bet ir paskirta viena iš alternatyvių bausmių, numatytų BK 310 straipsnio 1 dalyje. Antra, baigtinis baudžiamojo poveikio priemonių, kurių tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, sąrašas yra įtvirtintas BK 67 straipsnyje, kuris BK projektu taip pat nėra keičiamas. Galiojantis teisinis reguliavimas nustato, kad kartu su bausme asmeniui gali būti paskirtos tik tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau jos, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo bendrosios ir specialiosios dalių konstravimo ypatumais, specialiojoje dalyje apskritai nėra vardinamos, o skiriamos vadovaujantis bendrosios dalies nuostatomis. Be to, baudžiamojo poveikio priemonės baudžiamajame įstatyme konstruojamos taip, kad galėtų būti taikomos visoms nusikalstamoms veikoms arba bent jau tam tikroms nusikalstamų veikų grupėms. BK 67 straipsnio nuostatos apskritai nenumato tokių baudžiamojo poveikio priemonių, kurios galėtų būti skiriamos tik už pavienes nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, kad BK projektu siūlomas draudimas iš esmės negali būti traktuojamas nei kaip bausmė, nei kaip baudžiamojo poveikio priemonė, toks BK projektu siūlomos BK 310 straipsnio 2 dalies formuluotės išdėstymas baudžiamajame įstatyme techniškai nėra įmanomas. Minėtas siūlymas taip pat vertintinas kaip neatitinkantis baudžiamojo įstatymo sistemiškumo bei iš esmės nesuderinamas su BK bendrosios ir specialiosios dalių normų konstravimo praktika. 2.5.
trejų iki penkerių metų įsigyti ir nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti bet kokį gyvūną tiems, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, vertintinas kaip neįgyvendinamas praktiškai. Pirma, šiuo metu norint įsigyti gyvūną paprastai nereikalingas joks specialus leidimas, ypač tais atvejais, kai gyvūnas yra dovanojamas. Atsižvelgiant į tai, teisinio reguliavimo priemonėmis negalima uždrausti to, kam nėra reikalingi jokie leidimai. Antra, BK projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, koks subjektas turėtų kontroliuoti tokio paskirto draudimo laikymąsi ir koks turėtų būti šio draudimo praktinio įgyvendinimo mechanizmas, taip pat – kokios būtų šio draudimo nesilaikymo teisinės pasekmės ir panašiai. Be to, specialūs draudimai, kuriuos siūloma įtvirtinti labai specifinėje srityje esant išskirtiniams atvejams, įvertinus jų turinį ir paskirtį, turėtų būti reglamentuojami specialiais, atitinkamą sritį reguliuojančiais įstatymais, o ne baudžiamuoju įstatymu. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5148, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės pastabas bei pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Vyšniauskas, Kęstutis Mažeika. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė