Projekto lyginamasis variantas
straipsniŲ PAKEITIMO
2020 m.
nauja 32 dalimi: „32. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytos konkrečios paslaugos, kurias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos ir hidrotechnikos statinio savininko ar naudotojo susitarimu, hidrotechninių statinių savininkai ir/ar naudotojai teikia eksploatuodami hidrotechnikos statinius, tikslu prižiūrėti valstybei priklausančius vandens telkinius ir valstybei priklausančius hidrotechnikos statinius, arba išardydami hidrotechnikos statinius, kad būtų įgyvendinti aplinkos apsaugos tikslai.“
dalį laikyti 33 dalimi:
„3233. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos sporto įstatyme, Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme“
1.
naujomis 3 ir 4 dalimis:
„3 . Hidrotechninių statinių, kurie reikalauja nuolatinės
priežiūros, išardymas, yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. parengia apmokėjimo už hidrotechninių statinių išardymą, vykdant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, tvarką, kiekvienų einamųjų metų pabaigoje sudaro griautinų hidrotechninių statinių ir jų priežiūrą vykdančių asmenų sąrašą, kuriems numato hidrotechninių statinių išardymui skiriamą valstybės paramos biudžetą bei objektyviais kriterijais nustatytą paramos dydį, reikalingą atskirų hidrotechninių statinių išardymui. 4. Hidrotechninių statinių eksploatacija, teikiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytas konkrečias paslaugas ir vykdant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos privalomus nurodymus arba vykdant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos ir hidrotechnikos statinio savininko ar naudotojo susitarimą, yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir (arba) jos įgaliota įstaiga (įgaliotos įstaigos) ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. parengia apmokėjimo už hidrotechninių statinių eksploataciją, vykdant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, tvarką, numato kiekvienais metais hidrotechninių statinių eksploatacijai skiriamą valstybės paramos biudžetą bei objektyviais kriterijais nustatytą metinį paramos dydį, reikalingą atskirų hidrotechninių statinių, kurie nepatenka į šios straipsnio 3 dalyje numatytą Vyriausybės patvirtintą griautinų hidrotechninių statinių sąrašą, eksploatacijai tinkamai vykdyti “
1Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Aplinkos ministerija iki
šio įstatymo įsigaliojimo parengia pagal kompetenciją šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Juozas Imbrasas
DĖL
įstatymO PROJEKTO
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektą parengti paskatino situacija, susijusi su Lietuvos mažąja hidroenergetika, kai mažųjų hidroelektrinių savininkai ir operatoriai nuo 2021 metų pradžios nebeturės pakankamo finansavimo vykdyti aplinkosaugai svarbią veiklą - pavojingų hidrotechninių statinių bei įrenginių eksploataciją, šių statinių ir įrenginių atstatymo darbus, valstybei priklausančių tvenkinių vandens lygio reguliavimą bei valstybei priklausančių upių vandens debito reguliavimą. Tai savo ruožtu kelia grėsmę, kad esami pavojingi hidrotechniniai statiniai bei įrenginiai gali likti bešeimininkiais arba netinkamai eksploatuojamais, o Valstybė nebeturės jokio įrankio užtikrinti, kad jai priklausančių tvenkinių vandens lygis ir vandens debitas valstybei priklausančiose upėse būtų tinkamai valdomas. Įstatymas iki šiol taip pat iki šiol nenumato ir tvarkos, kaip turėtų būti finansuojamas neperspektyvių, bet nuolatinės priežiūros reikalaujančių hidrotechninių statinių išardymas, grąžinant upių vagas į natūralią būseną ir nuleidžiant tvenkinius. Lietuvoje
elektrinėse dirba apie 200 darbuotojų (maždaug 156 pilni etatai), kurių mokami gyventojų pajamų ir Sodros mokesčiai siekia apie 720 tūkstančių eurų per metus. Iki šiol visos šios valstybei svarbios veiklos buvo atliekamos hidroelektrinių operatorių, kurie šiai veiklai reikalingas pajamas gaudavo, parduodami elektrą už didesnę, nei rinkos – valstybės remiamą kainą. Ši tvarka nebuvo darni, kadangi hidroelektrinių operatoriai pajamas gaudavo už parduodamą elektrą, o aplinkosaugines funkcijas vykdyti turėjo, vykdydami įpareigojimus, numatytus įstatyme, nesusiejant šių įpareigojimų vykdymo kokybės su gaunamomis pajamomis.
Tam tikra prasme situacija turėjo kryžminio subsidijavimo bruožų. . Nuo 2021 metų pradžios situacija dar labiau dramatiškai pablogės. Beveik visų mažųjų hidroelektrinių operatoriams 2020 metų pabaigoje baigiasi 12 metų skatinimo laikotarpis, numatytas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme ir šios elektrinės nuo 2021 metų iš turėtų pradėti veikti rinkos sąlygomis, tai yra – gauti pajamas, parduodant elektros energiją rinkos sąlygomis, kai elektros rinkos kainos šiuo metu yra itin nukritusios ir yra ženkliai mažesnės, nei iki šiol hidroelektrinių operatoriai Prognozuojama, kad esamos hidroelektrinių operatorių vidutinės metinės pajamos sumažės maždaug 2,5-3 milijonais eurų. Arba maždaug 46-54% nuo esamų pajamų. Likusių pajamų pakaktų tik darbuotojų atlyginimams su mokesčiais išmokėti bei einamiesiems remontams vykdyti, tačiau lėšų nebeliktų hidrotechninių statinių nuomai, atstatymui, kapitaliniams remontams vykdyti ir pelnui. Tokiu būdu, hidroelektrinių operatoriai, nieko nepakeitus, nuo 2021 metų net teoriškai negalės vykdyti savo aplinkosauginių įsipareigojimų, tam jie tiesiog nebeturės pakankamo pajamų srauto. Įstatymo projektu numatyta pavojingų hidrotechninių statinių bei įrenginių eksploataciją, šių statinių ir įrenginių atstatymo darbus, valstybei priklausančių tvenkinių vandens lygio reguliavimą bei valstybei priklausančių upių vandens debito reguliavimą apibrėžti, kaip viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, numatant valstybės paramą hidrotechninių statinių, t.sk ir hidroelektrinių eksploatacijai IR/ARBA neperspektyvių hidrotechninių statinių, reikalaujančių nuolatinės priežiūros, išardymui.
Tai savo ruožtų užtikrintų, kad esami Aplinkos ministerijos vertinimu perspektyvą turintys pavojingi hidrotechniniai statiniai bei įrenginiai būtų tinkamai eksploatuojami, o Valstybei priklausančių tvenkinių vandens lygis ir vandens debitas Valstybei priklausančiose upėse būtų tinkamai valdomas, o perspektyvos neturintys pavojingi hidrotechniniai statiniai būtų tinkamai išardomi. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai yra Lietuvos hidroenergetikų asociacija ir Lietuvos Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatyme yra numatytos hidrotechninių statinių eksploatuotojų pareigos tinkamai prižiūrėti hidrotechninius įrenginius, tačiau nėra numatytas šios veiklos finansavimas.
Hidroelektrinių operatorių finansavimas iki šiol buvo vykdomas skatinant hidroelektrinių veiklą pagal tvarką, numatytą Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme bei Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraše, tačiau šis skatinimas beveik visų Lietuvoje veikiančių hidroelektrinių operatoriams bus nutrauktas nuo 2021 metų pradžios ir negali būti pratęstas, nes pagal Lietuvos su Europos Komisija suderintą Valstybės paramos schemą, negali būti ilgesnis, nei 12 metų nuo hidroelektrinės eksploatacijos pradžios arba Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu numatyta hidrotechninių statinių ir įrenginių, kurie Vyriausybės sprendimu yra laikomi griautinais, išardymą, atstatant natūralią upių tėkmę. o taip pat likusių, į griautinų sąrašą neįtrauktų pavojingų hidrotechninių statinių bei įrenginių eksploataciją, šių statinių ir įrenginių atstatymo darbus, valstybei priklausančių tvenkinių vandens lygio reguliavimą, valstybei priklausančių upių vandens debito reguliavimą apibrėžti, kaip viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, numatant valstybės paramą hidrotechninių statinių, t.sk ir hidroelektrinių eksploatacijai IR/ARBA hidrotechninių statinių, kurie patenka į griautinų hidrotechninių statinių sąrašą, bet reikalauja nuolatinės priežiūros, išardymui.
Tai savo ruožtų užtikrintų, kad esami Aplinkos ministerijos vertinimu perspektyvą turintys pavojingi hidrotechniniai statiniai bei įrenginiai būtų tinkamai eksploatuojamais, Valstybei priklausančių tvenkinių vandens lygis ir vandens debitas Valstybei priklausančiose upėse būtų tinkamai valdomas, o Vyriausybės vertinimu perspektyvos neturintys pavojingi hidrotechniniai statiniai būtų tinkamai išardomi,
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas leis užtikrinti, kad nepablogėtų verslo sąlygos regionuose, kuruose dirba hidrotechninius įrenginius ir hidroelektrines eksploatuojantys asmenys bei veikia šias paslaugas teikiančios įmonės. . 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. parengia apmokėjimo už hidrotechninių statinių išardymą, vykdant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, tvarką, kiekvienų einamųjų metų pabaigoje sudaro griautinų hidrotechninių statinių ir jų priežiūrą vykdančių asmenų sąrašą, kuriems numato hidrotechninių statinių išardymui skiriamą valstybės paramos biudžetą bei objektyviais kriterijais nustatytą paramos dydį, reikalingą atskirų hidrotechninių statinių išardymui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir (arba) jos įgaliota įstaiga (įgaliotos įstaigos) ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. parengia apmokėjimo už hidrotechninių statinių eksploataciją, vykdant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, tvarką, numato kiekvienais metais hidrotechninių statinių eksploatacijai skiriamą valstybės paramos biudžetą bei objektyviais kriterijais nustatytą metinį paramos dydį, reikalingą atskirų hidrotechninių statinių, kurie nepatenka į šios straipsnio 4 dalyje numatytą Vyriausybės patvirtintą griautinų hidrotechninių statinių sąrašą, eksploatacijai tinkamai vykdyti
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Numatoma, kad reikalingos papildomos lėšos iš biudžeto pavojingų hidrotechninių statinių, greta įrengtų hidroelektrinių, eksploatacijai siektų maždaug pusę šiuo metu iš VIAP lėšų skiriamų lėšų hidroelektrinių operatoriams, tai yra iki 1,5 milijono eurų per metus. Likęs VIAP lėšų sumažėjimas galėtų būti kompensuojamas kitais būdais – efektyvinant hidroelektrinių veiklą, uždarant neperspektyvias hidroelektrines, hidroelektrinių operatoriams randant kitų papildomų pajamų šaltinių. 13.
13Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„hidrotechniniai statiniai„
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Juozas Imbrasas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 3 IR 29 straipsniŲ
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 32 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytos konkrečios paslaugos, kurias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos ir hidrotechnikos statinio savininko ar naudotojo susitarimu, hidrotechninių statinių savininkai ir/ar naudotojai teikia eksploatuodami hidrotechnikos statinius, tikslu prižiūrėti valstybei priklausančius vandens telkinius ir valstybei priklausančius hidrotechnikos statinius, arba išardydami hidrotechnikos statinius, kad būtų įgyvendinti aplinkos apsaugos tikslai.“ Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais:
Pirma, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą viešuosius interesus atitinkančios paslaugos būtų teikiamos hidrotechninių statinių savininkų ir/ar naudotojų ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos susitarimu. Tuo tarpu pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatas minėtos paslaugos būtų teikiamos ne tik hidrotechninių statinių savininkų ir/ar naudotojų ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos susitarimu, bet viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms būtų priskiriamas Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos nustatytų konkrečių paslaugų teikimas ir Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos privalomųjų nurodymų vykdymas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
Antra, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimo nuostatas, svarstytina, ar viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą neturėtų nustatyti ne Aplinkos ministerija, bet Vyriausybė. Trečia, iš vertinamosios projekto nuostatos turinio darytina išvada, kad viešuosius interesus atitinkančios paslaugos būtų teikiamos Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos ir hidrotechnikos statinio savininko ar naudotojo susitarimu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiu būdu būtų pasiekti projekto tikslai tuo atveju, jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių tokių susitarimų nepavyktų sudaryti. Ketvirta, nėra pakankamai aišku, kuriuos subjektus apimtų projekto nuostata ,,Aplinkos ministerijos įgaliotos įstaigos“. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kokias konkrečiai įstaigas Aplinkos ministerija galėtų įgalioti. Nėra aišku, ar turimos omenyje viešosios įstaigos, ar biudžetinės įstaigos ar turimi omenyje ir kiti subjektai. Svarstytina, ar subjektų, kuriuos galėtų įgalioti Aplinkos ministerija, ratą nereikėtų patikslinti. Kita vertus, sąvoka ,,įstaigos“ galimai susiaurina subjektų, kuriuos galėtų įgalioti Aplinkos ministerija, ratą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatas. Penkta, svarstytina, ar projekto nuostatą ,,hidrotechninių statinių išardymas” nereikėtų pakeisti nuostata ,,hidrotechninių statinių griovimas”, nes Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,statinio griovimas”, kuri apima statinio konstrukcijų suardymą (išmontavimą).
Be to, nėra aišku, kuriems subjektams nuosavybės teise priklausančių hidrotechnikos statinių išardymas turimas omenyje, t. y., ar valstybei nuosavybės teise priklausančių hidrotechnikos statinių išardymas, ar turimas omenyje ir privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančių hidrotechnikos statinių išardymas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šešta, projekto nuostatose vartojamos dvejopos sąvokos
„hidrotechnikos statiniai“ ir „hidrotechniniai statiniai“. Siekiant aiškumo ir
atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą sąvoką, reikėtų suvienodinti šiose projekto nuostatose vartojamas sąvokas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatas. Septinta, svarstytina, ar siekiant aiškumo, nereikėtų tikslinti projekto nuostatose vartojamų formuluočių „valstybei priklausančius vandens telkinius“ ir „valstybei priklausančius hidrotechnikos statinius“ nurodant teises (pavyzdžiui, nuosavybės), kuriomis minėti objektai priklauso valstybei. Aštunta, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 31 dalyje yra apibrėžta sąvoka „vandensaugos tikslai“, lieka neaiškus projekto nuostatose vartojamos formuluotės „įgyvendinti aplinkos apsaugos tikslai“ turinys, t. y., nėra aišku, ar „aplinkos apsaugos tikslai“ būtų suprantami kaip platesnio turinio tikslai nei „vandensaugos tikslai“, ar šių sąvokų turinys būtų suprantamas vienodai. 2.
struktūrinė dalis yra vien tik pernumeruojama, nekeičiant jos turinio, įstatyme dėstyti pernumeruojamos straipsnio dalies teksto nereikia. Atsižvelgiant į tai, tobulinant projekto 1 straipsnio 2 dalies teisinę techniką, pastarąja dalimi pernumeruojamos keičiamo įstatymo 3 straipsnio 32 dalies teksto dėstyti nereikia. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnį siūloma papildyti 3 ir 4 dalimis, kurios abi dėstomos projekto 2 straipsnio 1 dalyje. Tobulinant projekto 2 straipsnio teisinę techniką, pastarajame straipsnyje keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 ir 4 dalis reiktų dėstyti ne vienoje, bet dviejose atskirose struktūrinėse dalyse. Kartu svarstytina, ar, atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamame įstatyme siūlomas nustatyti iš esmės naujas teisinis reguliavimas (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimas), svarstytina, ar šias nuostatas nereikėtų dėstyti ne keičiamo įstatymo 29 straipsnyje, bet atskirame įstatymo straipsnyje. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Hidrotechninių statinių, kurie reikalauja nuolatinės priežiūros, išardymas, yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. parengia apmokėjimo už hidrotechninių statinių išardymą, vykdant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, tvarką, kiekvienų einamųjų metų pabaigoje sudaro griautinų hidrotechninių statinių ir jų priežiūrą vykdančių asmenų sąrašą, kuriems numato hidrotechninių statinių išardymui skiriamą valstybės paramos biudžetą bei objektyviais kriterijais nustatytą paramos dydį, reikalingą atskirų hidrotechninių statinių išardymui.” Projektu siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas:
Pirma, nėra aišku, kokių konkrečiai tikslų siekiant bei kuriems subjektams nuosavybės teise priklausančių hidrotechninių statinių išardymas būtų laikomas viešuosius interesus atitinkančia paslauga. Be to, atkreipiame dėmesį, pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje pateiktą sąvokos ,,hidrotechniniai statiniai” apibrėžimą, minėtiems statiniams priskiriamos užtvankos, krantinės, aptekėjimo kanalai, žuvų pralaidos, hidroelektrinės, molai ir panašiai. Kurie iš minėtų objektų, ar visi objektai, reikalautų nuolatinės priežiūros iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku. Taikant įstatymą, ši projekto nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Svarstytina, ar projekte nereikėtų detalizuoti, kurie konkrečiai hidrotechniniai statiniai yra priskirtini prie reikalaujančių nuolatinės priežiūros, nes tik pastarųjų išardymas būtų laikomas viešuosius interesus atitinkančia paslauga. Antra, projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, siūloma reglamentuoti įstatymo įgyvendinimą.
Todėl šioje dalyje pateiktas pasiūlymas Vyriausybei ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. parengti apmokėjimo už hidrotechninių statinių išardymą tvarką turėtų būti dėstomas atskiroje projekto 3 straipsnio struktūrinėje dalyje, atitinkamai papildant projekto 3 straipsnio pavadinimą. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje galėtų būti nustatyta, kad Vyriausybė nustato minėtą tvarką, bet ne pasiūlymas Vyriausybei iki nurodytos datos ją parengti. Trečia, nėra pakankamai aiški nuostata, kad Vyriausybė ,,kiekvienų einamųjų metų pabaigoje sudaro griautinų hidrotechninių statinių ir jų priežiūrą vykdančių asmenų sąrašą“. Svarstytina, ar nuostatą ,,einamieji metai” nereikėtų pakeisti sąvoka ,,kalendoriniai metai”. Be to, jeigu turimas omenyje valstybei nuosavybės teise priklausančių hidrotechnikos statinių griovimas, tai projekte reikėtų tai nurodyti. Kartu, nėra pakankamai aišku, ar Vyriausybė turėtų sudaryti sąrašą asmenų, kurie atliktų hidrotechninių statinių griovimo priežiūrą, ar sąrašą asmenų, kurie tokius statinius griautų. Projektas tobulintinas, pašalinant šiuos neaiškumus. 5. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostata ,,Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir
(arba) jos įgaliota įstaiga (įgaliotos įstaigos) ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. parengia apmokėjimo už hidrotechninių statinių eksploataciją, vykdant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, tvarką“ siūloma reglamentuoti įstatymo įgyvendinimą, todėl ji turėtų būti dėstoma projekto 3 straipsnyje. Projekto
nustatyta, kad aplinkos ministras ar jo įgaliota įstaiga nustato minėtą tvarką, bet ne pasiūlymas aplinkos ministrui ar jo įgaliotai įstaigai iki nurodytos datos ją parengti.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktus priima ministras, o ne ministerija. Kartu pastebėtina, kad minėta tvarka iki nurodytos datos turėtų būti ne tik parengta, bet ir priimtas teisės aktas, kuriame tokia tvarka būtų nustatyta. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 6. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projekto 3 straipsnis tikslintinas:
Vyriausybė, aplinkos ministras ar jo įgaliota įstaiga, todėl turėtų būti atitinkamai tikslinama ir projekto 3 straipsnio 2 dalies formuluotė „Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Aplinkos ministerija“. 7. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,Numatoma, kad reikalingos papildomos lėšos iš biudžeto pavojingų hidrotechninių statinių, greta įrengtų hidroelektrinių, eksploatacijai siektų maždaug pusę šiuo metu iš VIAP lėšų skiriamų lėšų hidroelektrinių operatoriams, tai yra iki 1,5 milijono eurų per metus“. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Taigi jau kitų metų valstybės biudžete projekte nurodytiems tikslams įgyvendinti turėtų būti numatytos atitinkamos lėšos.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 8. Pagal projekto 1 ir 2 straipsniuose keičiamo įstatymo 3 straipsnio 32 dalyje, 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą valstybė dalį aplinkosauginių funkcijų perduotų vykdyti privatiems asmenims, jų vykdymą apmokant iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgus į tai, bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies
antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]