Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 38 dalį ją išdėstyti taip:
„38. Importuotojas – teisės aktų nustatyta
tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris:
1) teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir gaminių pripildytas pakuotes į Lietuvos Respublikos teritoriją arba
2) teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža ir pirmą kartą verslo tikslais tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos Respublikos rinkai, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba
3) teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir iš kitos valstybės narės ar trečiosios šalies įveža ir pirmą kartą verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia elektros ir elektroninę įrangą, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba
4) teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir yra įsisteigęs valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje ir kuris, naudodamas nuotolinio ryšio priemones, Lietuvos Respublikos buitinės ar ne buitinės elektros ir elektroninės įrangos vartotojams tiesiogiai parduoda elektros ir elektroninę įrangą, arba
5) teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir iš kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia transporto priemones, arba
6) teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir iš lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikiančios finansų įstaigos lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigyja į Lietuvos Respublikos teritoriją importuotus ir (ar) įvežtus 1–5 punktuose išvardytus gaminius ir (ar) gaminių pripildytas pakuotes.
Importuotojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris:
1) teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir gaminių pripildytas pakuotes į Lietuvos Respublikos teritoriją arba
2) teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža ir pirmą kartą verslo tikslais tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos Respublikos rinkai, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba
3) teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir iš kitos valstybės narės ar trečiosios šalies įveža ir pirmą kartą verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia elektros ir elektroninę įrangą, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba
4) teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir yra įsisteigęs valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje ir kuris, naudodamas nuotolinio ryšio priemones, Lietuvos Respublikos buitinės ar ne buitinės elektros ir elektroninės įrangos vartotojams tiesiogiai parduoda elektros ir elektroninę įrangą, arba
5) teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir iš kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia transporto priemones, arba
6) teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir iš lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikiančios finansų įstaigos lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigyja į Lietuvos Respublikos teritoriją importuotus ir (ar) įvežtus 1–5 punktuose išvardytus gaminius ir (ar) gaminių pripildytas pakuotes. Šiuo atveju lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikianti finansų įstaiga nelaikoma importuotoju.
Jeigu lizingo (finansinės nuomos) sutartis nutraukiama, šiuo Įstatymu gaminių importuotojui nustatytas pareigas, atsiradusias po sutarties nutraukimo ir turto susigrąžinimo iš buvusio lizingo (finansinės nuomos) gavėjo, perima lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikianti finansų įstaiga, arba
7) iš kitos valstybės jurisdikcijoje veikiančio asmens įsigyja padangas per elektroninės prekybos sistemą.“. 2 straipsnis. 34¹⁸ straipsnio pakeitimas Papildyti 34¹⁸ straipsnį 12 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„12. Šio straipsnio nuostatos netaikomos importuotojams, nurodytiems Įstatymo 2
straipsnio 38 dalies 7 punkte.“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis Įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 38 dalį ją išdėstyti taip:
„38. Importuotojas – teisės aktų nustatyta
tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris:
1) teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir gaminių pripildytas pakuotes į Lietuvos Respublikos teritoriją arba
2) teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža ir pirmą kartą verslo tikslais tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos Respublikos rinkai, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba
3) teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir iš kitos valstybės narės ar trečiosios šalies įveža ir pirmą kartą verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia elektros ir elektroninę įrangą, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba
4) teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir yra įsisteigęs valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje ir kuris, naudodamas nuotolinio ryšio priemones, Lietuvos Respublikos buitinės ar ne buitinės elektros ir elektroninės įrangos vartotojams tiesiogiai parduoda elektros ir elektroninę įrangą, arba
5) teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir iš kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia transporto priemones, arba
6) teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir iš lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikiančios finansų įstaigos lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigyja į Lietuvos Respublikos teritoriją importuotus ir (ar) įvežtus 1–5 punktuose išvardytus gaminius ir (ar) gaminių pripildytas pakuotes.
Importuotojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris:
1) teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir gaminių pripildytas pakuotes į Lietuvos Respublikos teritoriją arba
2) teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža ir pirmą kartą verslo tikslais tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos Respublikos rinkai, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba
3) teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir iš kitos valstybės narės ar trečiosios šalies įveža ir pirmą kartą verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia elektros ir elektroninę įrangą, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba
4) teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir yra įsisteigęs valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje ir kuris, naudodamas nuotolinio ryšio priemones, Lietuvos Respublikos buitinės ar ne buitinės elektros ir elektroninės įrangos vartotojams tiesiogiai parduoda elektros ir elektroninę įrangą, arba
5) teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir iš kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia transporto priemones, arba
6) teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir iš lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikiančios finansų įstaigos lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigyja į Lietuvos Respublikos teritoriją importuotus ir (ar) įvežtus 1–5 punktuose išvardytus gaminius ir (ar) gaminių pripildytas pakuotes. Šiuo atveju lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikianti finansų įstaiga nelaikoma importuotoju.
Jeigu lizingo (finansinės nuomos) sutartis nutraukiama, šiuo Įstatymu gaminių importuotojui nustatytas pareigas, atsiradusias po sutarties nutraukimo ir turto susigrąžinimo iš buvusio lizingo (finansinės nuomos) gavėjo, perima lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikianti finansų įstaiga, arba
7) iš kitos valstybės jurisdikcijoje veikiančio asmens įsigyja padangas per elektroninės prekybos sistemą.“. 2 straipsnis. 34¹⁸ straipsnio pakeitimas Papildyti 34¹⁸ straipsnį 12 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„12. Šio straipsnio nuostatos netaikomos importuotojams, nurodytiems Įstatymo 2
straipsnio 38 dalies 7 punkte.“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis Įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo naria Virginija Vingrienė Tomas Tomilinas
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSATYMO NR. VIII-1183 3, 4 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvoje yra problema su panaudotų padangų atliekų tvarkymu. Situaciją puikiai iliustruoja gaisrai naudotų padangų sandėliavimo vietose, besimėtančios miškuose ir pakelėse naudotų padangos atliekos, nustatyti nelegalaus naudotų padangų sandėliavimo ir „tvarkymo“ atvejai. Viena iš pagrindinių problemų, susijusių su efektyviu naudotų padangų atliekų tvarkymu – nėra pakankamo finansavimo naudotų padangų atliekoms tvarkyti. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatas, padangų gamintojai
Autogamintojų ir importuotojų asociacija, Gamintojų importuotojų asociacija, Padangų importuotojų asociacija finansuoja naudotų padangų atliekų tvarkymą ir minėtos organizacijos sutvarko virš 80 procentų gamintojų - importuotojų importuoto padangų atliekų kiekio. Tačiau padangų atliekos susidaro ne tik dėl tiesiogiai gamintojų – importuotų ir išleistų į rinką padangų, bet ir dėl kartu su autotransporto priemonėmis, jų priekabomis ir puspriekabėmis importuotų padangų bei per internetines parduotuves užsienio valstybėse nupirktų iš užsienio subjektų padangų. Iš viso su autotransporto priemonėmis ir nupirkus padangas internete, į Lietuvą per metus įvežama daugiau nei 5500 t padangų.
O mokestis už aplinkos teršimą padangų atliekomis, už kartu su autotransporto priemonėmis importuotas ir iš užsienio valstybių subjektų, per elektroninės prekybos sistemas, nupirktas ir į šalį įvežtas padangas, nėra numatytas. Tai sąlygoja situaciją, dėl kurios valstybėje nepakanka lėšų padangų atliekų tvarkymui ir jos nėra sutvarkomos. Be to, tokia situacija, kai vieni padangų importuotojai privalo finansuoti padangų atliekų tvarkymą, o kiti ne – iškreipia konkurenciją rinkoje. Įstatymų projektų tikslas – užtikrinti padangų atliekų, kurių tvarkymo nefinansuoja padangų gamintojai – importuotojai, tvarkymo finansavimą. Įstatymų projektų uždavinys – surinkti lėšas padangų atliekų tvarkymui iš visų, padangas į Lietuvą importuojančių subjektų, tokiu būdu užtikrinant efektyvesnį susidarančių padangų atliekų tvarkymą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektą parengė seimo narė – Virginija Vingrienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymai nustato, kad mokestį už aplinkos teršimą privalo mokėti tik tie padangų importuotojai, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją įveža padangas kaip atskirą gaminį ir juos parduoda rinkoje. Tuo tarpu, pagal minėtų įstatymų nuostatas, jei padangos yra importuojamos kaip autotransporto priemonės, jos priekabos ar puspriekabės sudedamoji dalis, jas importuojantiems asmenims, mokesčio už aplinkos teršimą gaminių (padangų) atliekomis mokėti nereikia.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas asmenų, individuliai, per elektronines prekybos sistemas, įsigyjančių padangas, prie mokesčio už aplinkos teršimą gaminių (padangų) atliekomis nepriskiria. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas tokie asmenys nėra priskiriami „importuotojams“. O padangų pardavėjai, esantys užsienio jurisdikcijoje negali būti įpareigojami sutvarkyti padangų atliekas Lietuvoje arba mkėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių (padangų) atliekomis. Todėl padangas užsienyje įsigyję subjektai jokių prievolių, susijusiu su padangų atliekų tvarkymu ar jo finansavimu – neturi. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų pakeitimais nustatomas mokestis už aplinkos teršimą gaminių – padangų, atliekomis, asmenims, kurie importuoja/įveža į Lietuvą autotransporto priemones bei asmenims, įsigyjantiems padangas užsienio valstybių internetinėse prekybos sistemose. Įvedus šį mokestį, atsižvelgiant į tai, kad:
1) į Lietuvą per kalendorinius metus kartu su autotransporto priemonėmis importuojama ir užsienio šalių internetinėse parduotuvėse nuperkama virš 5500 tonų padangų;
2) pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatas, mokestis už aplinkos teršimą padangų atliekomis, yra vidutiniškai 95 EUR už vieną importuotą toną; į valstybės biudžeto specialiąją programą bus surenkama mažiausiai 0,5 milijono eurų papildomų pajamų. Šios lėšos galės būti panaudojamos padangų atliekų tvarkymui. Tokiu būdu bus sprendžiama naudotų padangų atliekų sutvarkymo problema. 5.
neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
neturės
Bus sudarytos prielaidos finansuoti padangų atliekų tvarkymą, ko pasekoje atliekas tvarkančios įmonės gaus didesnes pajamas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. Priėmus įstatymų projektus turėtų būti keičiamas ir papildomas Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11.
įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą turėtų būti keičiamas ir papildomas Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230. Minėto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo pakeitimus turėtų parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „atliekos“, „eksploatuoti netinkamos transporto priemonės“, „mokestis už aplinkos teršimą“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSATYMO NR. VIII-1183 3, 4 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvoje yra problema su panaudotų padangų atliekų tvarkymu. Situaciją puikiai iliustruoja gaisrai naudotų padangų sandėliavimo vietose, besimėtančios miškuose ir pakelėse naudotų padangos atliekos, nustatyti nelegalaus naudotų padangų sandėliavimo ir „tvarkymo“ atvejai. Viena iš pagrindinių problemų, susijusių su efektyviu naudotų padangų atliekų tvarkymu – nėra pakankamo finansavimo naudotų padangų atliekoms tvarkyti. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatas, padangų gamintojai
Autogamintojų ir importuotojų asociacija, Gamintojų importuotojų asociacija, Padangų importuotojų asociacija finansuoja naudotų padangų atliekų tvarkymą ir minėtos organizacijos sutvarko virš 80 procentų gamintojų - importuotojų importuoto padangų atliekų kiekio. Tačiau padangų atliekos susidaro ne tik dėl tiesiogiai gamintojų – importuotų ir išleistų į rinką padangų, bet ir dėl kartu su autotransporto priemonėmis, jų priekabomis ir puspriekabėmis importuotų padangų bei per internetines parduotuves užsienio valstybėse nupirktų iš užsienio subjektų padangų. Iš viso su autotransporto priemonėmis ir nupirkus padangas internete, į Lietuvą per metus įvežama daugiau nei 5500 t padangų.
O mokestis už aplinkos teršimą padangų atliekomis, už kartu su autotransporto priemonėmis importuotas ir iš užsienio valstybių subjektų, per elektroninės prekybos sistemas, nupirktas ir į šalį įvežtas padangas, nėra numatytas. Tai sąlygoja situaciją, dėl kurios valstybėje nepakanka lėšų padangų atliekų tvarkymui ir jos nėra sutvarkomos. Be to, tokia situacija, kai vieni padangų importuotojai privalo finansuoti padangų atliekų tvarkymą, o kiti ne – iškreipia konkurenciją rinkoje. Įstatymų projektų tikslas – užtikrinti padangų atliekų, kurių tvarkymo nefinansuoja padangų gamintojai – importuotojai, tvarkymo finansavimą. Įstatymų projektų uždavinys – surinkti lėšas padangų atliekų tvarkymui iš visų, padangas į Lietuvą importuojančių subjektų, tokiu būdu užtikrinant efektyvesnį susidarančių padangų atliekų tvarkymą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektą parengė seimo narė – Virginija Vingrienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymai nustato, kad mokestį už aplinkos teršimą privalo mokėti tik tie padangų importuotojai, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją įveža padangas kaip atskirą gaminį ir juos parduoda rinkoje. Tuo tarpu, pagal minėtų įstatymų nuostatas, jei padangos yra importuojamos kaip autotransporto priemonės, jos priekabos ar puspriekabės sudedamoji dalis, jas importuojantiems asmenims, mokesčio už aplinkos teršimą gaminių (padangų) atliekomis mokėti nereikia.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas asmenų, individuliai, per elektronines prekybos sistemas, įsigyjančių padangas, prie mokesčio už aplinkos teršimą gaminių (padangų) atliekomis nepriskiria. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas tokie asmenys nėra priskiriami „importuotojams“. O padangų pardavėjai, esantys užsienio jurisdikcijoje negali būti įpareigojami sutvarkyti padangų atliekas Lietuvoje arba mkėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių (padangų) atliekomis. Todėl padangas užsienyje įsigyję subjektai jokių prievolių, susijusiu su padangų atliekų tvarkymu ar jo finansavimu – neturi. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų pakeitimais nustatomas mokestis už aplinkos teršimą gaminių – padangų, atliekomis, asmenims, kurie importuoja/įveža į Lietuvą autotransporto priemones bei asmenims, įsigyjantiems padangas užsienio valstybių internetinėse prekybos sistemose. Įvedus šį mokestį, atsižvelgiant į tai, kad:
1) į Lietuvą per kalendorinius metus kartu su autotransporto priemonėmis importuojama ir užsienio šalių internetinėse parduotuvėse nuperkama virš 5500 tonų padangų;
2) pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatas, mokestis už aplinkos teršimą padangų atliekomis, yra vidutiniškai 95 EUR už vieną importuotą toną; į valstybės biudžeto specialiąją programą bus surenkama mažiausiai 0,5 milijono eurų papildomų pajamų. Šios lėšos galės būti panaudojamos padangų atliekų tvarkymui. Tokiu būdu bus sprendžiama naudotų padangų atliekų sutvarkymo problema. 5.
neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
neturės
Bus sudarytos prielaidos finansuoti padangų atliekų tvarkymą, ko pasekoje atliekas tvarkančios įmonės gaus didesnes pajamas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. Priėmus įstatymų projektus turėtų būti keičiamas ir papildomas Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11.
įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą turėtų būti keičiamas ir papildomas Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230. Minėto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo pakeitimus turėtų parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „atliekos“, „eksploatuoti netinkamos transporto priemonės“, „mokestis už aplinkos teršimą“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė Tomas Tomilinas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 2 IR 34¹⁸ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 38 dalies 1-6 punktuose siūloma nustatyti, kad importuotoju yra asmuo, kuris ,,teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą“. Projekto
nustatyti, kad importuotoju būtų asmuo iš kitos valstybės jurisdikcijoje veikiančio asmens įsigyjantis padangas per elektroninės prekybos sistemą. Taigi pastarojoje nuostatoje nėra reikalavimo, kad asmuo, importuojantis padangas iš užsienio valstybės jurisdikcijoje veikiančio asmens, turėtų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 34¹⁸ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog visi apmokestinamųjų gaminių importuotojai turi pareigą registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tačiau projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹⁸ straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad keičiamo įstatymo 34¹⁸ straipsnis importuotojams, kurie padangas importuoja naudodamiesi elektronine prekybos sistema, netaikomas. Taigi pastarieji importuotojai neturėtų pareigos ne tik registruoti savo veiklą, bet vykdyti ir kitas minėtame keičiamo įstatymo straipsnyje padangų importuotojams nustatytas pareigas. Vertinant projekto nuostatas svarbu paminėti, kad ne vien tik padangos yra priskiriamos apmokestinamųjų gaminių grupei. Naudojantis elektroninės prekybos sistema gali būti importuojami ir kiti apmokestinamieji gaminiai, pavyzdžiui, akumuliatoriai.
Atsižvelgus į tai, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis padangų importuotojams, kurie padangas importuotų naudodamiesi elektronine prekybos sistema, siūloma nustatyti tokias išimtis iš galiojančio teisinio reguliavimo, ir ar pastarieji, lyginant su kitais padangų ar kitų apmokestinamųjų gaminių importuotojais, neatsidurtų išskirtinai palankesnėje padėtyje. Be to, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 7 punkto nuostatos diskutuotinos ir tuo aspektu, kad neaišku, ar importuotoju būtų laikomi visi asmenys bet kokiu tikslu (savo reikmėms ir verslo tikslais) iš kitos valstybės jurisdikcijoje veikiančio asmens įsigyjantys padangas per elektroninės prekybos sistemą, ar tik kuriuo nors vienu tikslu, pavyzdžiui, verslo tikslais. Kartu svarstytina, ar vien tik to, kad asmuo iš kitos valstybės jurisdikcijoje veikiančio asmens įsigyja padangas per elektroninę prekybos sistemą, pakanka, kad jis būtų laikomas importuotoju, nes jis įsigytų padangų į Lietuvos Respubliką gali ir neįvežti bei jų Lietuvos rinkoje nerealizuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 1 - 6 punktuose apibrėžiant importuotojus siūloma nustatyti sąlygą, kad minėtuose punktuose nurodytos prekės turi būti įvežamos į Lietuvos Respubliką ir (ar) Lietuvos Respublikos rinkoje realizuojamos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. 2. Projekto
taip“. 3.
keičiamo įstatymo 34¹⁸ straipsnio 7 dalį apmokestinamųjų gaminių importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis, jeigu apmokestinamųjų gaminių importuotojai nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo užduočių. Pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹⁸ straipsnio 12 dalį šios įstatymo nuostatos nebūtų taikomos padangų importuotojams, kurie padangas importuotų naudodamiesi elektronine prekybos sistema. Šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kurios nustato, kad „gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai“. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su projektu teikiamo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 3, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-5134) nesiūloma keisti šio įstatymo
nuostatų lieka neaišku, ar padangų importuotojai, įsigyjantys padangas per elektroninės prekybos sistemą, mokėtų vien tik mokestį už aplinkos teršimą padangų atliekomis, ar vis tik privalėtų vykdyti ir keičiamame įstatyme numatytas padangų atliekų tvarkymo užduotis. 4. Projekto
„Įstatymo“ įrašytinas žodis „šio“. 5. Keičiamo įstatymo 20
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų gauti Vyriausybės išvados.
Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė N. Azguridienė, tel. (85) 239 6546, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 2 IR 34¹⁸ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 38 dalies 1-6 punktuose siūloma nustatyti, kad importuotoju yra asmuo, kuris ,,teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą“. Projekto
nustatyti, kad importuotoju būtų asmuo iš kitos valstybės jurisdikcijoje veikiančio asmens įsigyjantis padangas per elektroninės prekybos sistemą. Taigi pastarojoje nuostatoje nėra reikalavimo, kad asmuo, importuojantis padangas iš užsienio valstybės jurisdikcijoje veikiančio asmens, turėtų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 34¹⁸ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog visi apmokestinamųjų gaminių importuotojai turi pareigą registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tačiau projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹⁸ straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad keičiamo įstatymo 34¹⁸ straipsnis importuotojams, kurie padangas importuoja naudodamiesi elektronine prekybos sistema, netaikomas. Taigi pastarieji importuotojai neturėtų pareigos ne tik registruoti savo veiklą, bet vykdyti ir kitas minėtame keičiamo įstatymo straipsnyje padangų importuotojams nustatytas pareigas. Vertinant projekto nuostatas svarbu paminėti, kad ne vien tik padangos yra priskiriamos apmokestinamųjų gaminių grupei. Naudojantis elektroninės prekybos sistema gali būti importuojami ir kiti apmokestinamieji gaminiai, pavyzdžiui, akumuliatoriai.
Atsižvelgus į tai, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis padangų importuotojams, kurie padangas importuotų naudodamiesi elektronine prekybos sistema, siūloma nustatyti tokias išimtis iš galiojančio teisinio reguliavimo, ir ar pastarieji, lyginant su kitais padangų ar kitų apmokestinamųjų gaminių importuotojais, neatsidurtų išskirtinai palankesnėje padėtyje. Be to, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 7 punkto nuostatos diskutuotinos ir tuo aspektu, kad neaišku, ar importuotoju būtų laikomi visi asmenys bet kokiu tikslu (savo reikmėms ir verslo tikslais) iš kitos valstybės jurisdikcijoje veikiančio asmens įsigyjantys padangas per elektroninės prekybos sistemą, ar tik kuriuo nors vienu tikslu, pavyzdžiui, verslo tikslais. Kartu svarstytina, ar vien tik to, kad asmuo iš kitos valstybės jurisdikcijoje veikiančio asmens įsigyja padangas per elektroninę prekybos sistemą, pakanka, kad jis būtų laikomas importuotoju, nes jis įsigytų padangų į Lietuvos Respubliką gali ir neįvežti bei jų Lietuvos rinkoje nerealizuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 1 - 6 punktuose apibrėžiant importuotojus siūloma nustatyti sąlygą, kad minėtuose punktuose nurodytos prekės turi būti įvežamos į Lietuvos Respubliką ir (ar) Lietuvos Respublikos rinkoje realizuojamos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. 2. Projekto
taip“. 3.
keičiamo įstatymo 34¹⁸ straipsnio 7 dalį apmokestinamųjų gaminių importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis, jeigu apmokestinamųjų gaminių importuotojai nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo užduočių. Pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹⁸ straipsnio 12 dalį šios įstatymo nuostatos nebūtų taikomos padangų importuotojams, kurie padangas importuotų naudodamiesi elektronine prekybos sistema. Šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kurios nustato, kad „gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai“. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su projektu teikiamo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 3, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-5134) nesiūloma keisti šio įstatymo
nuostatų lieka neaišku, ar padangų importuotojai, įsigyjantys padangas per elektroninės prekybos sistemą, mokėtų vien tik mokestį už aplinkos teršimą padangų atliekomis, ar vis tik privalėtų vykdyti ir keičiamame įstatyme numatytas padangų atliekų tvarkymo užduotis. 4. Projekto
„Įstatymo“ įrašytinas žodis „šio“. 5. Keičiamo įstatymo 20
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų gauti Vyriausybės išvados.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (85) 239 6546, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]