Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 6.751 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusi a galios 6.751 straipsnio
į . 5. Jeigu turistas ir kelionių organizatorius nesusitaria dėl sumokėtų pinigų už neįvykusią organizuotą turistinę kelionę kompensavimo, kaip tai nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, kelionių organizatorius ne vėliau kaip per 90 dienų nuo dienos, kai nelieka Turizmo įstatyme nurodytų apribojimų, kurių pagrindu kelionių organizatoriaus įsipareigojimų pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį vykdymas tapo neįmanomas, grąžina visus turisto arba jo vardu sumokėtus pinigus už organizuotą turistinę kelionę. 2 straipsnis. Įstatymo taikymas Tais atvejais, kai, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nutraukus organizuotos turistinės kelionės sutartį, kelionių organizatorius negrąžino visų turisto arba jo vardu sumokėtų pinigų už organizuotą turistinę kelionę, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
pradedamas skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-5129(2) lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 6.751 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusi a galios 6.751 straipsnio
į . 5. Jeigu turistas ir kelionių organizatorius nesusitaria dėl sumokėtų pinigų už neįvykusią organizuotą turistinę kelionę kompensavimo, kaip tai nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, kelionių organizatorius ne vėliau kaip per 90 dienų nuo dienos, kai nelieka Turizmo įstatyme nurodytų apribojimų, kurių pagrindu kelionių organizatoriaus įsipareigojimų pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį vykdymas tapo neįmanomas, grąžina visus turisto arba jo vardu sumokėtus pinigus už organizuotą turistinę kelionę. 2 straipsnis. Įstatymo taikymas Tais atvejais, kai organizuotos turistinės kelionės sutartis nutraukta iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, ir kelionių organizatorius yra negrąžinęs visų turisto arba jo vardu sumokėtų pinigų už organizuotą turistinę kelionę, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
pradedamas skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausybė gavo Europos Komisijos 2020 m. liepos 2 d. raštą Nr. 2020/2253 C(2020) 4407 (toliau – EK raštas) dėl Lietuvos Respublikos priimtų teisės aktų, kurie neatitinka 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (toliau – Direktyva). EK rašte teigiama, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.751 straipsnio 5 dalis kartu su Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 (toliau – Turizmo įstatymas Nr. VIII-667) 171 straipsniu nukrypsta nuo Direktyvos 12 straipsnio 2 dalies, 3 dalies b punkto ir 4 dalies, kuriose nustatyta, kad dėl neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių nutraukus sutartį keliautojui ne vėliau kaip per 14 dienų turi būti grąžintos visos sumokėtos sumos. Taip nukrypti nuo Direktyvos neleidžiama pagal jos 4 straipsnį, kuriuo valstybėms narėms neleidžiama priimti nuostatų, nukrypstančių nuo šioje Direktyvoje įtvirtintų reikalavimų, kuriais būtų užtikrinama nevienodo lygio keliautojų apsauga. Nauja Civilinio kodekso 6.751 straipsnio 5 dalimi kartu su nauju Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 171 straipsniu laikotarpis, per kurį keliautojai turi teisę susigrąžinti už kelionės paslaugų paketą sumokėtas sumas, pailginamas nuo 14 iki 90 dienų, todėl sumažėja vartotojų apsaugos lygis. Komisija neginčija Lietuvos valdžios institucijų motyvų, kuriais jos vadovavosi reaguodamos į COVID-19 krizės poveikį kelionių sektoriui priimdamos minėtus įstatymus.
Tačiau nei Direktyvoje, nei kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nėra nuostatų, kuriomis valstybėms narėms būtų leidžiama nukrypti nuo Direktyvos 12 straipsnio
pasaulinio masto socialinės ir ekonominės krizės itin svarbu apsaugoti vartotojų teises. Teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas – neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. spalio 10 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimai). Taigi prailginus laikotarpį, per kurį keliautojai turi teisę susigrąžinti už kelionę sumokėtus pinigus, sumažėja vartotojų apsaugos lygis. Kuo anksčiau Projektas bus priimtas, tuo efektyviau bus galima apsaugoti vartotojų teises ir teisėtus lūkesčius bei išvengti augančio pažeidimų skaičiaus.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siekiama nutraukti pradėtą Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą dėl Lietuvos Respublikos priimtų teisės aktų, kurie neatitinka Direktyvos bei tinkamai į nacionalinę teisę perkelti jos nuostatas ir remdamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 162 straipsnio
ir inovacijų ministerija) teikia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – CK projektas), kuriuo siūloma patikslinti nustatytą reguliavimą ir, atsižvelgiant į EK siūlymus, iš dalies pakeisti atitinkamas Direktyvai prieštaraujančias Lietuvos teisės aktų nuostatas. Siūlomais pakeitimais siekiama, kad būtų nutraukta Lietuvai pradėta pažeidimo procedūra, kad būtų vykdomi tarptautiniai įsipareigojimai. Lietuvai neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę, EK gali nuspręsti perduoti bylą Teisingumo Teismui ir skirti Lietuvai baudas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Įstatymo p rojektą parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Lidija Bajarūnienė (tel. 8 706 64 771, el. p. [email protected] ), Turizmo politikos skyriaus vedėja Eglė Sakalauskaitė (tel. 8 706 61 845, el. p. [email protected] ). 3.
metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.751 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu, esant Turizmo įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje nurodytiems apribojimams, turistas ir kelionių organizatorius nesusitaria dėl sumokėtų pinigų už neįvykusią organizuotą turistinę kelionę kompensavimo, kaip tai nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, kelionių organizatorius ne vėliau kaip per
straipsnio 1 dalyje nurodytų apribojimų, kurių pagrindu kelionių organizatoriaus įsipareigojimų pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį vykdymas tapo neįmanomas, grąžina visus turisto arba jo vardu sumokėtus pinigus už organizuotą turistinę kelionę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama CK projektu siūloma panaikinti 6.751 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta, kad, kelionių organizatoriui ir turistui nesusitarus dėl sumokėtų pinigų už neįvykusią organizuotą turistinę kelionę kompensavimo Turizmo įstatyme nustatytomis priemonėmis ir sąlygomis, pinigai turistui grąžinami ne vėliau kaip per 90, o ne per 14 dienų, kaip numatyta Direktyvoje. Projektu bus panaikinta Civilinio kodekso 6.751 straipsnio 5 dalis ir atsisakyta su Direktyvos
sumokėtų pinigų grąžinimo turistui termino pailginimo nuo 14 iki 90 dienų. Projekto 2 str. įteisinta, kad, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nutraukus organizuotos turistinės kelionės sutartį, sumokėtos sumos keliautojui grąžinamos arba kompensuojamos be nepagrįsto delsimo ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 14 dienų nuo kelionės paslaugų paketo sutarties nutraukimo, terminą pradedant skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Projektu sprendžiami santykiai tarp dviejų nuo nepaprastosios padėties nukentėjusių pusių: turistų (vartotojų) ir kelionių organizatorių. Priėmus Projektą, bus panaikinta neatitiktis Direktyvai, išvengta galimo Europos Teisingumo Teismo proceso ir išlaikytas Lietuvos, kaip teisinės ir besilaikančios kartu priimtų Europos Sąjungos teisės aktų valstybės, autoritetas. Taip pat bus užtikrinta turisto, kaip vartotojo, teisė į pinigų už neįvykusią kelionę grąžinimą per Direktyvoje numatytą terminą – 14 dienų. Bus atsižvelgta į 2020 m. kovo 19 d. Europos Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato pateiktas rekomendacijas dėl Direktyvos taikymo koronaviruso sąlygomis ir galimybės kelionių organizatoriams siūlyti turistams alternatyvą – kuponą, kuris yra draustas ir kurio vertė lygi už neįvykusią kelionę sumokėtai pinigų sumai. Kelionių organizatoriams bus įteisinta pareiga grąžinti pinigus turistams už neįvykusią kelionę ne per jiems palankesnį 90 dienų terminą, bet per Direktyvoje numatytą terminą. Kad kelionių organizatoriai galėtų atsiskaityti su turistais per Direktyvoje numatytą terminą ir būtų išsaugotas jų likvidumas, jiems pasiūlytos pagalbos priemonės: lengvatinės paskolos atsiskaityti su turistais, atsisakiusiais kuponų, 50 proc. valstybės garantijos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimui, kompensacijos už organizuotą turistų pargabenimą iš užsienio valstybių po nepaprastosios padėties paskelbimo, parama diegti inovacijas, transformuoti verslą, organizuoti darbuotojų mokymus ir kt. Be to, kelionių organizatoriai gali pasinaudoti ir kitomis verslui sukurtomis paramos priemonėmis.
Projekto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas atliktas, vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“. 6. Kokią įtaką priimtai įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas CK projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus CK projektą, bus užtikrintos vartotojų teisės į pinigų už neįvykusią kelionę grąžinimą per 14 dienų. Nors kelionių organizatoriams pinigų už neįvykusią kelionę grąžinimo terminas sutrumpėja, kelionių organizatoriams paliekama teisė susitarti su turistais ir pasiūlyti jiems 12 mėn. galiojantį kuponą kitai kelionei bei pasinaudoti specialiai kelionių organizatoriams sukurtomis likvidumo užtikrinimo priemonėmis: lengvatinėmis paskolomis atsiskaityti su turistais, atsisakiusiais kuponų,
kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimui, kompensacijomis už organizuotą turistų pargabenimą iš užsienio valstybių po nepaprastosios padėties paskelbimo, parama diegti inovacijas, transformuoti verslą ir organizuoti darbuotojų mokymus ir kt. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus CK projektą, priimti kitų įstatymų, jų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka CK projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. CK projektu nesiūloma įtraukti naujų sąvokų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus CK projekto nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Nepriėmus įstatymo ir nepanaikinus Direktyvos pažeidimo, valstybės biudžetas patirs nuostolių. Europos Komisija yra nurodžiusi, kad teikdama ieškinį Teisingumo Teismui vadovausis šiais kriterijais, siūlydama konkrečius baudos dydžius. Lietuvai gali būti prašoma skirti: periodinę baudą (minimali Lietuvai – 560,88 Eur per dieną, maksimali – 33 652,8 Eur per dieną) arba vienkartinę baudą (minimali Lietuvai – 464 tūkst. Eur). Be to, pavieniai turistai, sužinoję apie Direktyvos pažeidimą, gali teikti valstybę į teismą, prašydami kompensuoti patirtus nuostolius. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant CK projektą buvo konsultuojamasi su Teisingumo ministerija, Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Finansų ministerija, Užsienio reikalų ministerija. Į minėtųjų institucijų siūlymus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės išvadą atsižvelgta. 14.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą:
„kuponas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. ––––––––––––––
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsniu siūloma nustatyti, kad ,,Tais atvejais, kai, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nutraukus organizuotos turistinės kelionės sutartį, kelionių organizatorius negrąžino visų turisto arba jo vardu sumokėtų pinigų už organizuotą turistinę kelionę, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.751 straipsnio 4 dalyje nustatytas 14 dienų pinigų grąžinimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos“. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, nurodant subjektą, kurio iniciatyva yra nutraukiama organizuotos turistinės kelionės sutartis, ir atitinkamą Civilinio kodekso straipsnį ar jo dalį, kuriuose reglamentuojama kelionių organizatoriaus teisė nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį iki organizuotos turistinės kelionės pradžios. Kartu atkreipiame dėmesį, kad 14 dienų pinigų grąžinimo terminas, įsigaliojus įstatymui, būtų taikomas tais atvejais, kai turistinės kelionės sutartys būtų nutraukiamos iki įstatymo įsigaliojimo ir jau būtų pradėtas skaičiuoti galiojančio Civilinio kodekso 6.751 straipsnio 5 dalyje nustatytas 90 dienų terminas pinigams grąžinti. Atkreiptinas dėmesys, kad, siekiant teisinių santykių stabilumo, laikomasi teisėje galiojančio bendrojo principo lex retro non agit (įstatymas negalioja į praeitį), pagal kurį teisės aktai pagal bendrą taisyklę netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.
3K-3-192/2008 išaiškino, kad pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Minėtoje byloje taip pat pažymėta, kad įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, jog šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-783/2000, kt.). Taigi, ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama ( lex retro non agit ), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams ( lex benignior retro agit ). (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimai). Projektu reguliuojant iki įstatymo įsigaliojimo susiklosčiusius teisinius santykius, kodekse nustatytos pinigų grąžinimo sąlygos būtų palankesnės turistams. Tuo tarpu kelionių organizatorių padėtis, įsigaliojus įstatymui, manytina, pasunkėtų, nes pastarieji per 14 dienų turėtų sukaupti pakankamas lėšas, skirtas piniginėms išmokoms išmokėti, bei jas išmokėti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo doktriną.
Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO
-06 Nr. XIIIP-5129(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS civilinio kodekso
2020 m. gruodžio 2 d. Nr. 102-P- 46(5)
11. Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielius Landsbergis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis, Agnė Širinskienė. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė, ministro patarėjas Darius Liutikas, Turizmo politikos skyriaus vedėja Eglė Sakalauskaitė, Turizmo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Asta Cicėnienė, Teisingumo ministerijos Teisinės apsaugos grupės vadovė Natalija Žilinskienė, vyriausioji specialistė Rosita Pletienė, Europos Sąjungos teisės grupės vadovė Viktorija Vasiliauskienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Rekreacinių paslaugų skyriaus vedėja Živilė Kazakevičienė, Teisės skyriaus vedėja Audronė Kaušylienė, Lietuvos turizmo asociacijos vykdančioji direktorė Milda Plepytė-Rainienė, Turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė , Lietuvos kelionių verslo asociacijos atstovas Udrius Armalis, Lietuvos kelionių verslo instituto vadovas
teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2020-09-032 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsniu siūloma nustatyti, kad ,,Tais atvejais, kai, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nutraukus organizuotos turistinės kelionės sutartį, kelionių organizatorius negrąžino visų turisto arba jo vardu sumokėtų pinigų už organizuotą turistinę kelionę, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.751 straipsnio 4 dalyje nustatytas 14 dienų pinigų grąžinimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos“. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, nurodant subjektą, kurio iniciatyva yra nutraukiama organizuotos turistinės kelionės sutartis, ir atitinkamą Civilinio kodekso straipsnį ar jo dalį, kuriuose reglamentuojama kelionių organizatoriaus teisė nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį iki organizuotos turistinės kelionės pradžios. Nepritarti Projekto 1 straipsniu siekiama pripažinti netekusia galios Civilinio kodekso 6.751 str. 5 dalį. Projekto 2 straipsniu nurodomos siūlomo priimti įstatymo taikymo taisyklės (tiems atvejams, kai organizuotos turistinės kelionės sutartis nutraukta iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, ir kelionių organizatorius yra negrąžinęs visų turisto arba jo vardu sumokėtų pinigų už organizuotą turistinę kelionę). Pažymėtina, kad Projektu siūlomu keisti Civilinio kodekso 6.751 straipsniu reglamentuojama būtent k elionių organizatoriaus teisė nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį (tai patvirtina tiek straipsnio turinys, tiek siūlomo keisti Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pavadinimas „ Kelionių organizatoriaus teisė nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį iki organizuotos turistinės kelionės pradžios “) . Tuo tarpu turisto teisė nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį ir atsisakyti organizuotos turistinės kelionės sutarties yra kito, t.y.
dalykas. Be to, Projekto 2 straipsnyje yra aiški nuoroda, kad 14 dienų terminas, kurio skaičiavimui siūloma speciali taisyklė, įtvirtintas 6.751 str. 4. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-032 Kartu atkreipiame dėmesį, kad 14 dienų pinigų grąžinimo terminas, įsigaliojus įstatymui, būtų taikomas tais atvejais, kai turistinės kelionės sutartys būtų nutraukiamos iki įstatymo įsigaliojimo ir jau būtų pradėtas skaičiuoti galiojančio Civilinio kodekso 6.751 straipsnio 5 dalyje nustatytas 90 dienų terminas pinigams grąžinti. Atkreiptinas dėmesys, kad, siekiant teisinių santykių stabilumo, laikomasi teisėje galiojančio bendrojo principo lex retro non agit (įstatymas negalioja į praeitį), pagal kurį teisės aktai pagal bendrą taisyklę netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008 išaiškino, kad pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Minėtoje byloje taip pat pažymėta, kad įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, jog šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-783/2000, kt.). Taigi, ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama ( lex retro non agit ), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams ( lex benignior retro agit ). (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimai). Projektu reguliuojant iki įstatymo įsigaliojimo susiklosčiusius teisinius santykius, kodekse nustatytos pinigų grąžinimo sąlygos būtų palankesnės turistams. Tuo tarpu kelionių organizatorių padėtis, įsigaliojus įstatymui, manytina, pasunkėtų, nes pastarieji per 14 dienų turėtų sukaupti pakankamas lėšas, skirtas piniginėms išmokoms išmokėti, bei jas išmokėti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo doktriną. Nepritarti Pažymėtina, kad Projekto
nebūtų reikalaujama, kad kelionių organizatoriai grąžintų pinigus per 14 dienų nuo sutarties nutraukimo, kai sutartis buvo nutraukta iki įstatymo įsigaliojimo. Kelionių organizatoriaus pareigą grąžinti vartotojui sumokėtus pinigus per 14 dienų nuo sutarties nutraukimo nustato 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.
2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (toliau- Direktyva (ES) 2015/2302). Atkreiptinas dėmesys, kad šioje Direktyvoje (ES) 2015/2302 nėra nustatytos jokios išimtys iš minėtos taisyklės ir neleidžiama nustatyti išimčių nacionalinėje teisėje (tai pažymėta ir Teisės departamento 2020-05-04 išvadoje dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4743(2)). Kaip nurodyta Projekto aiškinamajame rašte Lietuvos Respublikos Vyriausybė gavo Europos Komisijos 2020 m. liepos 2 d. raštą Nr. 2020/2253 C(2020) 4407 dėl Lietuvos Respublikos priimtų teisės aktų, kurie neatitinka Direktyvos (ES) 2015/2302. Europos Komisijos rašte teigiama, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.751 straipsnio 5 dalis kartu su Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 171 straipsniu nukrypsta nuo Direktyvos 12 straipsnio 2 dalies, 3 dalies b punkto ir 4 dalies, kuriose nustatyta, kad dėl neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių nutraukus sutartį keliautojui ne vėliau kaip per 14 dienų turi būti grąžintos visos sumokėtos sumos. Taip nukrypti nuo Direktyvos neleidžiama pagal jos 4 straipsnį, kuriuo valstybėms narėms neleidžiama priimti nuostatų, nukrypstančių nuo šioje Direktyvoje įtvirtintų reikalavimų, kuriais būtų užtikrinama nevienodo lygio keliautojų apsauga. Nauja Civilinio kodekso 6.751 straipsnio 5 dalimi kartu su nauju Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 171 straipsniu laikotarpis, per kurį keliautojai turi teisę susigrąžinti už kelionės paslaugų paketą sumokėtas sumas, pailginamas nuo 14 iki 90 dienų, todėl sumažėja vartotojų apsaugos lygis. Komisija neginčija Lietuvos valdžios institucijų motyvų, kuriais jos vadovavosi reaguodamos į COVID-19 krizės poveikį kelionių sektoriui priimdamos minėtus įstatymus.
Tačiau nei Direktyvoje, nei kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nėra nuostatų, kuriomis valstybėms narėms būtų leidžiama nukrypti nuo Direktyvos
Nr. XIIIP-5129 ES siekiama, kad būtų nutraukta Lietuvai pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra dėl Lietuvos Respublikos priimtų teisės aktų, kurie neatitinka Direktyvos (ES ) 2015/2302 bei tinkamai į nacionalinę teisę perkelti jos nuostatas. Lietuvai neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę, Europos Komisija gali nuspręsti perduoti bylą Teisingumo Teismui ir skirti Lietuvai baudas. Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 30 d., Lietuvos Respublikai nepanaikinus Direktyvai (ES ) 2015/2302 prieštaraujančių nacionalinės teisės nuostatų, Europos Komisija perėjo į kitą pažeidimo procedūros etapą
Civilinio kodekso nuostatos būtų suderintos su Direktyvos nuostatomis. Per nurodytą terminą nepateikus atsakymo arba jei atsakymas Europos Komisijos netenkina, Europos Komisija gali pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Teisės departamento pastabos kontekste taip pat pažymėtina, kad vartotojų apsauga yra konstitucinis imperatyvas. Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra suformavęs nusistovėjusią jurisprudenciją, kad vartotojas yra silpnesnė sutarties šalis dėl objektyvių priežasčių (informacijos, patirties stokos ir kitų panašių aplinkybių) palyginti su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju.
Poreikis apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus lemia tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinį teisinį reguliavimą, nustatantį aukšto lygio vartotojų apsaugą (t. y. vartotojams palankias teisės normas). Galiausiai reikia atkreipti dėmesį į tai, kad klausimas dėl teisės aktų grįžtamosios galios ( lex retro non agit ) nebuvo keliamas priimant Civilinio kodekso
įstatymą Nr. XIII-2956, kuris nustatė 90 dienų terminą (kuris yra palankus kelionių organizatoriams). Todėl siūlytina nediskriminuoti vartotojų, o užtikrinti jų teisių, nustatytų Direktyvoje (ES) 2015/2302, tinkamą apsaugą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audronė Rimienė 2020-11-23 Dar rugpjūtį buvo registruotas projektas, kuriuo būtų panaikinti vartotojų teisių pažeidimai negrąžinant jiems pinigų už neįvykusias keliones, pažeidžiant ES Direktyvą. Daugybė žmonių laukia jo priėmimo. Visi nukentėjo nuo COVID
naudotis svetimais pinigais neribotą laiką. Ir šios piktybiškai pinigų negrąžina, išskyrus kai kurias, remdamosis galiojančia CK 6.751 str. 5 dalimi. Vartotojai turi teisę į žalos atlyginimą, kai valstybė nepriima laiku reikiamų aktų direktyvai įvykdyti. Kada pagaliau numatoma priimti šį teisės akto pakeitimą? Atsižvelgti
2020-12-01 Gerb.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, kreipiamės į Jus dėl besitęsiančios situacijos Lietuvos turizmo sektoriuje, siekdami skubiai atkreipti Jūsų dėmesį į esamą padėtį. Šiuo metu stebime situaciją, kai reikalingi ir skubūs sprendimai dėl pagalbos priemonių, skirtų atsiskaityti su vartotojais, aprašo peržiūrėjimo nesusilaukia deramo dėmesio ir operatyvumo, tad Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto nuostatos, kuomet kelionių organizatoriai privalėtų su vartotojais atsiskaityti per 14 d. esamoje pandemijos akivaizdoje – neįgyvendinamos. Asociacija ne kartą kreipėsi į LR Finansų, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijas, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) su siūlymais pakeisti ir naujai papildyti Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą „Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos turizmo paslaugų teikėjams“ įgyvendinimo sąlygų aprašą. Pradėjus taikyti šią priemonę praktikoje išryškėjo specifika ir niuansai, kodėl priemonės taikymas nėra efektyvus ir nesulaukia turizmo paslaugų teikėjų susidomėjimo. Asociacijų duomenimis priemonės įsisavinimas nesiekia nei 25 proc. priemonei skirtos 15 mln. EUR sumos. Atkreipiame dėmesį kodėl:
Priemonėje įtvirtintas reikalavimas akcininkams ar vadovui laiduoti ar įkeisti turtą visai paskolos sumos daliai, viršijančiai 1 mln. EUR sumą - akivaizdžiai perteklinis, iš esmės apsunkinantis galimybę pasinaudoti šia priemone. Pagrindiniams rinkos dalyviams 1 mln. Eur paskola yra akivaizdžiai per maža, o pasinaudoti didesne paskolos suma nėra galimybės dėl reikalaujamo priemonės užtikrinimo. Jei būtų priimtas nutarimas peržiūrėti priemonės aprašo nuostatas bei atsižvelgti į turizmo verslo sektoriaus teikiamus siūlymus bei atsisakyti keliamų perteklinių reikalavimų – kelionių organizatoriai galėtų operatyviau ir efektyviau grąžinti pinigus turistams.
Įvertinus aplinkybes, jog pirmosios COVID-19 pandemijos bangos pagalbos priemonės verslui neišsprendė atsiskaitymo su vartotojais problemos iš esmės, t.y. kelionių organizatoriai negali pasinaudoti pagalbos priemonėmis skirtomis atsiskaityti su vartotojais būtina apimtimi. O antrajai COVID-19 pandemijos bangai prasidėjus, dar net pagalbos priemonių aprašai nėra paruošti. Kreipiamės į Jus, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narius, su prašymu atidėti Civilinio kodekso 6.751 str. pakeitimo įstatymo projekto svarstymą LRS teisės ir teisėtvarkos komitete iki kol bus išspręsta problema dėl priemonės apraše keliamų perteklinių reikalavimų turizmo verslo sektoriaus įmonių atžvilgiu bei įsigalios naujos pagalbos priemonės antrosios pandemijos bangos pasekmėms mažinti. Nepritarti Nepritarti siūlymui atidėti Projekto svarstymą. Svarstomu Projektu Nr. XIIIP-5129 ES siekiama, kad būtų nutraukta Lietuvai pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra dėl Lietuvos Respublikos priimtų teisės aktų, kurie neatitinka Direktyvos (ES ) 2015/2302 bei tinkamai į nacionalinę teisę perkelti jos nuostatas. Lietuvai neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę, Europos Komisija gali nuspręsti perduoti bylą Teisingumo Teismui ir skirti Lietuvai baudas. Išsamūs argumentai pateikti prie argumentų dėl Teisės departamento pastabos Nr.2. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad komitetas teikia siūlymą rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei išnagrinėti kelionių organizatorių padėtį dėl pinigų už neįvykusią kelionę grąžinimo terminų ir ieškoti alternatyvių problemos sprendimo būdų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos
2020 m. liepos 3 d. Europos Komisija Lietuvai atsiuntė oficialų pranešimą (C(2020) 4407 final ), kuriame išreiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.751 straipsnio 5 dalis, priimta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2956, kartu su Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – Turizmo įstatymas) 171 straipsniu, priimtu Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymu Nr. XIII-2862, neatitinka 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių (toliau – Direktyva) 12 straipsnio 2 dalies, 3 dalies b punkto ir 4 dalies reikalavimų. Pagal Direktyvos 12 straipsnio 2 dalies, 3 dalies b punkto ir 4 dalies nuostatas, dėl neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių nutraukus kelionės paslaugų paketo sutartį, organizatorius privalo grąžinti visas keliautojo sumokėtas sumas, išskaičiavus sutarties nutraukimo mokestį, ne vėliau kaip per 14 dienų. Reaguojant į kilusią COVID-19 pandemiją, Civilinio kodekso 6.751 straipsnis buvo papildytas 5 dalimi. Joje nustatyta, kad jeigu, esant Turizmo įstatymo171 straipsnio 1 dalyje nurodytiems apribojimams, turistas ir kelionių organizatorius nesusitaria dėl sumokėtų pinigų už neįvykusią organizuotą turistinę kelionę kompensavimo, kelionių organizatorius ne vėliau kaip per 90 dienų nuo dienos, kai nelieka Turizmo įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje nurodytų apribojimų, kurių pagrindu kelionių organizatoriaus įsipareigojimų pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį vykdymas tapo neįmanomas, grąžina visus turisto arba jo vardu sumokėtus pinigus už organizuotą turistinę kelionę.
Taigi, Civilinio kodekso 6.751 straipsnio 5 dalyje nustatytas 90 dienų laikotarpis, per kurį keliautojai turi teisę susigrąžinti už kelionės paslaugų paketą sumokėtas sumas, prieštarauja Direktyvos 12 straipsnio 4 dalyje nustatytam 14 dienų laikotarpiui ir 12 straipsnio 2, 3 dalies b punkto nuostatoms. Taip nukrypti nuo Direktyvos neleidžiama pagal jos 4 straipsnį, kuriuo valstybėms narėms neleidžiama priimti nuostatų, neatitinkančių šioje Direktyvoje įtvirtintų reikalavimų, kuriais būtų užtikrinama nevienodo lygio keliautojų apsauga. Dėl termino susigrąžinti už kelionę sumokėtas sumas prailginimo nuo 14 iki 90 dienų vartotojų apsaugos lygis Lietuvoje sumažėjo. 2020 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-5129 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siūloma panaikinti Civilinio kodekso 6.751 straipsnio 5 dalį. Be to, jame nustatyta, kad tais atvejais, kai organizuotos turistinės kelionės sutartis nutraukta iki Įstatymo projekto įsigaliojimo dienos, o kelionių organizatorius nėra grąžinęs visų turisto arba jo vardu sumokėtų pinigų už organizuotą turistinę kelionę, Civilinio kodekso
skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Tai reiškia, kad keliautojams pinigai būtų grąžinti per 14 dienų nuo Įstatymo projekto įsigaliojimo dienos. 2020 m. rugsėjo 15 d. Seimas po pateikimo Įstatymo projektui pritarė ir nustatė, kad jį toliau svarstys Teisės ir teisėtvarkos ir Ekonomikos komitetai. 2020 m. spalio 30 d., Lietuvos Respublikai nepanaikinus Direktyvai prieštaraujančių nacionalinės teisės nuostatų, Europos Komisija perėjo į kitą pažeidimo procedūros etapą – pareiškė pagrįstą nuomonę: per du mėnesius prašo imtis priemonių, kad Civilinio kodekso nuostatos būtų suderintos su Direktyvos nuostatomis. Per nurodytą terminą nepateikus atsakymo arba jei atsakymas Europos Komisijos netenkina, Europos Komisija gali pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Europos Komisija pagrįstoje nuomonėje atkreipė dėmesį, kad priėmus esamos redakcijos Įstatymo projektą, Lietuvos teisės aktai būtų suderinti su Direktyva. Nepriėmus Įstatymo projekto ir nepanaikinus Direktyvos pažeidimo, Lietuvos valstybės biudžetas patirs nuostolių. Europos Komisija yra nurodžiusi, kad teikdama ieškinį Teisingumo Teismui vadovausis šiais kriterijais, siūlydama konkrečius baudos dydžius. Lietuvai gali būti prašoma skirti: periodinę baudą (minimali Lietuvai – 560,88 Eur per dieną, maksimali – 33 652,8 Eur per dieną) arba vienkartinę baudą (minimali Lietuvai – 464 tūkst. Eur). Be to, pavieniai turistai, sužinoję apie Direktyvos pažeidimą, gali paduoti valstybę į teismą ir prašyti kompensuoti patirtus nuostolius.
Be pažeidimo pašalinimo, taip pat labai svarbūs neatsiejami teisinės valstybės principo elementai – teisinis tikrumas, teisinis saugumas ir teisėtų lūkesčių apsauga. Šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Pažymėtina, kad nors kelionių organizatoriams pinigų už neįvykusią kelionę grąžinimo terminas sutrumpėja, kelionių organizatoriams paliekama teisė pasinaudoti turizmo sektoriui ir specialiai kelionių organizatoriams sukurtomis likvidumo užtikrinimo priemonėmis, kurioms įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra skyrusi 49 mln. Eur. Pirmiausia tai – lengvatinės paskolos atsiskaityti su turistais, atsisakiusiais kuponų. Iš šiai priemonei numatytų 30 mln. Eur iki 2020 m. spalio 28 d. buvo pateiktos 24 paraiškos už 6,5 mln. Eur. Taip pat šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija baigia derinti tvarkos aprašą, pagal kurį kelionių organizatoriams bus kompensuojami nuostoliai už turistų grąžinimą iš užsienio valstybių po ekstremaliosios situacijos paskelbimo. Ši priemonė jau suderinta su Europos Komisija, jai numatytas 1 mln. Eur. Be to, kelionių organizatoriai galėjo teikti priemonės „Turizmo inovacijos“ paraiškas finansavimui gauti ir transformuoti savo veiklą, kreiptis dėl 50 proc. valstybės garantijų kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimui ar teikti valstybės kompensuojamas turizmo paslaugas pagal priemonę „Atostogos medikams“. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašome skubos tvarka svarstyti ir priimti Įstatymo projektą. Atsižvelgti 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
nėra . 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas 2020-11-25 *
įstatymo projektui Nr. XIIIP-5129 ir komiteto išvadoms. Pritarti
2020-11-25 * 6.2. Pasiūlymai: rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei išnagrinėti kelionių organizatorių padėtį dėl pinigų už neįvykusią kelionę grąžinimo terminų ir ieškoti alternatyvių problemos sprendimo būdų. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymas : Vadovaujantis Seimo statuto
Komisija pareiškė pagrįstąją nuomonę ir per du mėnesius prašo imtis priemonių, kad Civilinio kodekso nuostatos būtų suderintos su Direktyvos (ES) 2015/2302 nuostatomis, bei į tai, kad nepriėmus įstatymo projekto ir nepanaikinus Direktyvos pažeidimo, Lietuvos valstybės biudžetas patirs nuostolių, siūloma Projektą svarstyti skubos tvarka. 7.3. Pasiūlymas: rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei išnagrinėti kelionių organizatorių padėtį dėl pinigų už neįvykusią kelionę grąžinimo terminų ir ieškoti alternatyvių problemos sprendimo būdų. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė –0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra . PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė