Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18. Teisėtas nuolatinis gyvenimas Lietuvos
Respublikoje – kitos valstybės piliečio ar asmens be pilietybės, turinčių įstatymų nustatytą dokumentą, suteikiantį ar patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimas Lietuvos Respublikoje be pertraukos šiame įstatyme nustatytą laiką. Laikoma, kad asmuo gyvena Lietuvos Respublikoje be pertraukos vienus metus, jeigu jis per tuos metus yra gyvenęs Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip šešis mėnesius. Asmens pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje nutraukia teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas.“
Papildyti 7 straipsnį 11 punktu: „11) yra asmuo, kuriam nesukako 20 metų ir kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas;“. 3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Teisę atkurti Lietuvos Respublikos
pilietybę ir lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai
Respublikos pilietybę, prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda šią teisę patvirtinantys dokumentai patvirtinančius dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Lietuvių kilmės asmenims asmenų jų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai patvirtinančius dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 3.
priima sprendimus dėl prašymo išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar prašymo išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą nagrinėjimo nutraukimo, jeigu:
1) asmuo mirė;
2) asmuo raštu pareiškė norą nutraukti prašymo dėl teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar prašymo išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą nagrinėjimą;
3) nustato, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis;
4) asmuo per vienus metus nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų. 4. Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu:
1) asmuo mirė;
2) jis prarastas;
3) jis neteisėtai išduotas;
4) jis pakeistas;
5) asmuo atkuria ar įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;
6) asmuo neatsiima šio dokumento per vienus metus nuo jo išrašymo dienos.“
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas gimstant, kai vaiko tėvai arba vienas
iš jų yra asmenys be pilietybės
be pilietybės, teisėtai nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų, jeigu jis gimdamas neįgijo kitos valstybės pilietybės. 2. Vaikas, kurio vienas iš tėvų yra asmuo be pilietybės, teisėtai nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, o kitas nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų, jeigu jis gimdamas neįgijo kitos valstybės pilietybės. 3.
valstybės pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant vaiko gimimą.“
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Vaiko, kurio tėvai nežinomi, pilietybė
Lietuvos Respublikos teritorijoje rastas ar gyvenantis vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas gimusiu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu nepaaiškėja, kad vaikas yra įgijęs kitos valstybės pilietybę arba aplinkybių, dėl kurių vaikas įgytų kitos valstybės pilietybę. Ši nuostata taikoma ir vaikui, kurio abu tėvai ar turėtas vienintelis iš tėvų yra mirę arba pripažinti nežinia kur esančiais arba kurio abu tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų teismo pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje, arba kurio tėvams ar turimam vieninteliam iš tėvų neterminuotai apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia ir vaikui nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).“
1Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis, ir asmenims, kuriems
sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat asmenims, turintiems sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų, netaikomos šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos netaikomos, o vaikams iki
punktų nuostatos.“
2Pripažinti netekusia galios 18 straipsnio 6 dalį. 6. Asmenims, atitinkantiems šiame straipsnyje nustatytas sąlygas,
Lietuvos Respublikos pilietybė teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus. 7 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta arba suteikta supaprastinta tvarka ir kuris po to jos neteko, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. Šis reikalavimas netaikomas asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3, 4, ir 7 ir 11 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“
papildymas 21¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 21¹ straipsniu:
„21¹straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas ir grąžinimas
Lietuvos Respublikos pilietybė asmenims suteikiama natūralizacijos tvarka, supaprastinta tvarka, išimties tvarka, taip pat grąžinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Priesaika Lietuvos Respublikai
suteikta supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka, išimties tvarka, ją grąžinus, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais, per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą laiką turi viešai ir iškilmingai prisiekti Lietuvos Respublikai. Reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai netaikomas asmenims, teismo pripažintiems neveiksniais tam tikroje srityje, ir vaikams, nesukakusiems 18 metų. 2. Nustatomas toks priesaikos Lietuvos Respublikai tekstas:
be išlygų prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius, stiprinti Lietuvos demokratijos ir teisinės valstybės pagrindus.
Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, (vardas, pavardė), tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, be išlygų prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius, stiprinti Lietuvos demokratijos ir teisinės valstybės pagrindus.“
prisiekti, pasirenka vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų priesaikos Lietuvos Respublikai tekstų Prisiekti Lietuvos Respublikai galima ir be paskutinio priesaikos Lietuvos Respublikai sakinio. 4. Laikas, per kurį asmuo turi prisiekti Lietuvos Respublikai:
1) asmuo be pilietybės arba asmuo, kuris yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, taip pat asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka, turi prisiekti per 6 mėnesius nuo dienos, kurią įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo;
2) asmuo, kuris yra raštu pareiškęs savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta ar grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, turi prisiekti per 2 metus nuo dienos, kurią įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo. 5. Asmuo prisiekia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje (toliau – Vidaus reikalų ministerija) arba Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje. Asmens priesaiką Vidaus reikalų ministerijoje priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliotas viceministras, o diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje – diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas. 6.
priimantį asmenį, skaito priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Baigęs skaityti priesaikos tekstą, asmuo pasirašo vardinį priesaikos lapą. Pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priesaiką priėmusiam asmeniui. 7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi asmenims, kurie dėl neįgalumo to padaryti negali. 8. Priesaikos Lietuvos Respublikai tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, taip pat atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad asmuo neprisiekė. 9. Asmenys, kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, turėjo kitos valstybės pilietybę, prisiekia Lietuvos Respublikai tik po to, kai šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms institucijoms pateikia įrodymus, kad jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnį gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų vidaus reikalų ministro sprendimu. 10. Priesaikos Lietuvos Respublikai tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 11. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos per savaitę 7 kalendorines dienas nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos praneša Respublikos Prezidento kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai apie asmenis, prisiekusius šiose diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija per savaitę praneša Respublikos Prezidento kanceliarijai apie asmenis, prisiekusius Vidaus reikalų ministerijoje. 12.
12. Asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka, išimties tvarka, ją grąžinus, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais, Lietuvos Respublikos piliečiu tampa ir Lietuvos Respublikos piliečio teises, laisves ir pareigas įgyja tik po to, kai prisiekia Lietuvos Respublikai. Asmuo, kuriam netaikomas reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos piliečiu tampa ir Lietuvos Respublikos piliečio teises ir pareigas įgyja nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos. 13. Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūra tik įgijus kitos valstybės pilietybę, asmuo, kuriam buvo leista prisiekti Lietuvos Respublikai, netaikant reikalavimo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, per vienus metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos privalo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą. Asmuo, kuriam netaikomas reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai ir kuris Lietuvos Respublikos piliečio teises ir pareigas įgijo nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos, turi atsisakyti kitos valstybės pilietybės per vienus metus nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos, išskyrus atvejus, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų. 14.
Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, bet ne ilgiau kaip vieniems metams, jeigu asmuo pateikia motyvuotą prašymą ir patvirtinančius dokumentus ir (ar) duomenis, kad per vienus metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos ar nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos negali atsisakyti kitos valstybės pilietybės.“
punktu: „9) jeigu asmuo, kuriam taikomas reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, jų nepateikė per šio įstatymo 23 straipsnio 13 ar 14 dalyje nustatytą terminą;“. 2. Papildyti 24 straipsnį 10 punktu:
„10) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis,
būdamas kartu ir kitos valstybės pilietis pagal šio įstatymo 7 straipsnio 11 punktą, sukakęs 20 metų, nėra atsisakęs kitos valstybės pilietybės.“
Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs
kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo
Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Šio įstatymo 7 straipsnio
per 2 mėnesius, sukakus 20 metų, nepateikia kitos valstybės pilietybės netekimą įrodančių dokumentų.“
Papildyti 27 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Vaiko pilietybė jo tėvams ar vienam iš
tėvų įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę
arba atkuria vienas iš vaiko tėvų ar abu tėvai, vaikas iki 14 metų taip pat įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis.
Šiame straipsnyje nurodytų asmenų vaikas nuo 14 iki 18 metų Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja tik jo sutikimu, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. 2. Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas pareiškimas, kad vaikas atsisako kitos valstybės pilietybės.“
1Pakeisti 33 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) rengia ir teikia asmenų dokumentus dėl Lietuvos
Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka ir supaprastinta tvarka, išsaugojimo ar grąžinimo svarstyti Pilietybės reikalų komisijai;“. 2. Pakeisti 33 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) teikia asmenų dokumentus dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis svarstyti Pilietybės reikalų komisijai. priima sprendimą, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę netaikomas, nes asmuo atitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktus, ir praneša suinteresuotiems asmenims ir institucijoms;“. 3. Papildyti 33 straipsnį 10 punktu: „12) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Prašymų dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės padavimo ir nagrinėjimo bendrosios taisyklės
pačių asmenų rašytinius prašymus. Vaikų, nesukakusių 18 metų, ir asmenų, teismo pripažintų neveiksnių neveiksniais tam tikroje srityje, asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda jų atstovai. 2.
Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais Asmenys asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės asmeniškai gali paduoda paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas arba per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, kurios prašymus perduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos asmenų, nuolat gyvenančių užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės perduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduodami ir perduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pakartotinai priimami ne anksčiau kaip po vienų metų nuo atsisakymo patenkinti ankstesnį prašymą, išskyrus atvejus, kai prašymas paduodamas kitu šiame įstatyme nustatytu Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindu arba pateikiami nauji dokumentai, patvirtinantys ankstesnio prašymo pagrįstumą. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimus dėl prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimo nutraukimo, jeigu:
1) asmuo mirė;
2) asmuo raštu pareiškė norą nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą;
3) nustato, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis;
4) asmuo per vienus metus nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų. 5.
nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 46. Asmenų, šio įstatymo nustatytais terminais ir tvarka neprisiekusių Lietuvos Respublikai, pakartotinai paduoti prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai šį terminą asmuo praleido dėl ypač svarbių priežasčių. 57. Už prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava arba konsulinis mokestis už dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimą ir perdavimą. 68. Šio straipsnio
dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ar atkūrimo.“
Pakeisti 39 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu Pilietybės reikalų komisija Lietuvos
Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą, kuriame konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių asmens lietuvių kilmę, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.“16 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 40 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo išlaikė valstybinės kalbos
ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus. Šių dokumentų nereikia pateikti asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis, asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatyti nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai, taip pat asmenims, turintiems sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų, taip pat vaikams iki 18 metų.“
2Pakeisti 40 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Jeigu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka kreipiasi asmuo, turintis kitos valstybės pilietybę, išskyrus asmenį, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnio 9 10 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, jis pateikia rašytinį pareiškimą, kad atsisakys turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.“
Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išimties tvarka
paduodami Respublikos Prezidentui per Respublikos Prezidento kanceliariją Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją.“
Pakeisti 41¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo paduodami
Respublikos Prezidentui per Respublikos Prezidento kanceliariją Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją. Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turi būti paduotas per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos.“
1Pakeisti 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis paduodami Respublikos Prezidentui per šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigas, o prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalį – per Respublikos Prezidento kanceliariją Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją.“
ir jį išdėstyti taip:
„3) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės
pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3, 4, ir
kitos valstybės pilietis;“. 3.
3Pakeisti 42 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš šio įstatymo 7
straipsnio 1, 2, 3, 4, ir 7 ir 11 punktuose nurodytų sąlygų, jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis.“
įgyvendinimas
įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti, sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priimami, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodyto laikotarpio skaičiavimą. 3. Asmens, pateikusio prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės iki šio įstatymo įsigaliojimo, pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje skaičiuojamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatas. 4. Asmenys, kurie pagal šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 11 punktą turi teisę būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais ir kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės dėl to, kad įgijo kitos valstybės pilietybę, gali paduoti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 21 straipsnyje nustatytais pagrindais ir 42 straipsnyje nustatyta tvarka. 5. Asmenims, kurie prisiekė Lietuvos Respublikai neatsisakę turimos kitos valstybės pilietybės iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 23 straipsnio 13 ir 14 dalių nuostatos, o jose nustatytas terminas skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18. Teisėtas nuolatinis gyvenimas Lietuvos
Respublikoje – kitos valstybės piliečio ar asmens be pilietybės, turinčių įstatymų nustatytą dokumentą, suteikiantį ar patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimas Lietuvos Respublikoje be pertraukos šiame įstatyme nustatytą laiką. Laikoma, kad asmuo gyvena Lietuvos Respublikoje be pertraukos vienus metus, jeigu jis per tuos metus yra gyvenęs Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip šešis mėnesius. Asmens pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje nutraukia teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas.“
Papildyti 7 straipsnį 11 punktu:
„11) yra asmuo, kuriam nesukako 20 metų ir
kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.“
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Teisę atkurti Lietuvos Respublikos
pilietybę ir lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai
Respublikos pilietybę, prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda šią teisę patvirtinantys dokumentai patvirtinančius dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Lietuvių kilmės asmenims asmenų jų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai patvirtinančius dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 3.
priima sprendimą nutraukti prašymo išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą nagrinėjimą, jeigu:
1) asmuo mirė;
2) asmuo raštu pareiškė norą nutraukti prašymo išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą nagrinėjimą;
3) nustato, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis;
4) asmuo per vienus metus nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes, ir
(ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų. 4. Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu:
1) asmuo mirė;
2) jis prarastas;
3) jis neteisėtai išduotas;
4) jis pakeistas;
5) asmuo atkuria ar įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;
6) asmuo neatsiima šio dokumento per vienus metus nuo jo išrašymo dienos.“
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas gimstant, kai vaiko tėvai arba vienas
iš jų yra asmenys be pilietybės
pilietybės, teisėtai nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų, jeigu jis gimdamas neįgijo kitos valstybės pilietybės. 2. Vaikas, kurio vienas iš tėvų yra asmuo be pilietybės, teisėtai nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, o kitas nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų, jeigu jis gimdamas neįgijo kitos valstybės pilietybės. 3.
pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant vaiko gimimą.“
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Vaiko, kurio tėvai nežinomi, pilietybė Lietuvos Respublikos teritorijoje rastas ar gyvenantis vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas gimusiu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu nepaaiškėja, kad vaikas yra įgijęs kitos valstybės pilietybę arba aplinkybių, dėl kurių vaikas įgytų kitos valstybės pilietybę. Ši nuostata taikoma ir vaikui, kurio abu tėvai ar turėtas vienintelis iš tėvų yra mirę arba pripažinti nežinia kur esančiais arba kurio abu tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų teismo pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje, arba kurio tėvams ar turimam vieninteliam iš tėvų neterminuotai apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia ir vaikui nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).“
18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis, ir asmenims, kuriems
sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat asmenims, turintiems sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų, netaikomos šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos netaikomos, o vaikams iki
punktų nuostatos.“
2Pripažinti netekusia galios 18 straipsnio 6 dalį. 6. Asmenims, atitinkantiems šiame straipsnyje nustatytas sąlygas,
Lietuvos Respublikos pilietybė teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus. 7 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas ir kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta arba suteikta supaprastinta tvarka, ir kuris po to jos neteko, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. Šis reikalavimas netaikomas asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7 ir 11 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 21¹ straipsniu:
„21¹straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas ir grąžinimas atsižvelgiant
į valstybės interesus Lietuvos Respublikos pilietybė asmenims suteikiama ir grąžinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Priesaika Lietuvos Respublikai
supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka, išimties tvarka, ją grąžinus, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais, per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą laiką turi viešai ir iškilmingai prisiekti Lietuvos Respublikai. Reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai netaikomas asmenims, teismo pripažintiems neveiksniais tam tikroje srityje, ir vaikams, nesukakusiems 18 metų. 2. Nustatomas toks priesaikos Lietuvos Respublikai tekstas:
1) „Aš, (vardas, pavardė), tapdamas (tapdama) Lietuvos Respublikos piliečiu (piliete) be išlygų prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius, stiprinti Lietuvos demokratijos ir teisinės valstybės pagrindus.
Tepadeda man Dievas.“
2) „Aš, (vardas, pavardė), tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, be išlygų prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius, stiprinti Lietuvos demokratijos ir teisinės valstybės pagrindus.“
3Asmuo, turintis prisiekti,
pasirenka vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų priesaikos Lietuvos Respublikai tekstų Prisiekti Lietuvos Respublikai galima ir be paskutinio priesaikos Lietuvos Respublikai sakinio. 4. Laikas, per kurį asmuo turi prisiekti Lietuvos Respublikai:
1) asmuo be pilietybės arba asmuo, kuris yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, taip pat asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka, turi prisiekti per 6 mėnesius nuo dienos, kurią įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo;
2) asmuo, kuris yra raštu pareiškęs savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta ar grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, turi prisiekti per 2 metus nuo dienos, kurią įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo. 5. Asmuo prisiekia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje (toliau – Vidaus reikalų ministerija) arba Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje. Asmens priesaiką Vidaus reikalų ministerijoje priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliotas viceministras, o diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje – diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas. 6.
asmenį, skaito priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Baigęs skaityti priesaikos tekstą, asmuo pasirašo vardinį priesaikos lapą. Pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priesaiką priėmusiam asmeniui. 7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi asmenims, kurie dėl neįgalumo to padaryti negali. 8. Priesaikos Lietuvos Respublikai tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, taip pat atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad asmuo neprisiekė. 9. Asmenys, kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, turėjo kitos valstybės pilietybę, prisiekia Lietuvos Respublikai tik po to, kai šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms institucijoms pateikia įrodymus, kad jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnį gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų vidaus reikalų ministro sprendimu. 10. Priesaikos Lietuvos Respublikai tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 11. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos per savaitę 7 kalendorines dienas nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos praneša Respublikos Prezidento kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai apie asmenis, prisiekusius šiose diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija per savaitę praneša Respublikos Prezidento kanceliarijai apie asmenis, prisiekusius Vidaus reikalų ministerijoje. 12.
Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka, išimties tvarka, ją grąžinus, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais, Lietuvos Respublikos piliečiu tampa ir Lietuvos Respublikos piliečio teises, laisves ir pareigas įgyja tik po to, kai prisiekia Lietuvos Respublikai. Asmuo, kuriam netaikomas reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos piliečiu tampa ir Lietuvos Respublikos piliečio teises ir pareigas įgyja nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos. 13. Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūra tik įgijus kitos valstybės pilietybę, asmuo, kuriam buvo leista prisiekti Lietuvos Respublikai, netaikant reikalavimo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, per vienus metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos privalo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą. Asmuo, kuriam netaikomas reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai ir kuris Lietuvos Respublikos piliečio teises ir pareigas įgijo nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos, turi atsisakyti kitos valstybės pilietybės per vienus metus nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos, išskyrus atvejus, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų. 14.
Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, bet ne ilgiau kaip vieniems metams, jeigu asmuo pateikia motyvuotą prašymą ir patvirtinančius dokumentus ir (ar) duomenis, kad per vienus metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos ar nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos negali atsisakyti kitos valstybės pilietybės.“
1Papildyti 24 straipsnį 9 punktu:
„9) jeigu asmuo, kuriam taikomas reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, jų nepateikė per šio įstatymo 23 straipsnio 13 ar 14 dalyje nustatytą terminą;“. 2. Papildyti 24 straipsnį 10 punktu:
„10) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis,
būdamas kartu ir kitos valstybės pilietis pagal šio įstatymo 7 straipsnio 11 punktą, sukakęs 20 metų, nėra atsisakęs kitos valstybės pilietybės.“
Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos
valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo
Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Šio įstatymo 7 straipsnio 11 punkte nurodyti asmenys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jie per
įrodančių dokumentų.“
Papildyti 27 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Vaiko pilietybė jo tėvams ar vienam
iš tėvų įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę
abu tėvai, vaikas iki 14 metų taip pat įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis.
Šiame straipsnyje nurodytų asmenų vaikas nuo 14 iki 18 metų Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja tik jo sutikimu, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. 2. Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas pareiškimas, kad vaikas atsisako kitos valstybės pilietybės.“
1Pakeisti 33 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) rengia ir teikia asmenų dokumentus dėl Lietuvos
Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka ir supaprastinta tvarka, išsaugojimo ar grąžinimo svarstyti Pilietybės reikalų komisijai;“. 2. Pakeisti 33 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) teikia asmenų dokumentus dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis svarstyti Pilietybės reikalų komisijai. priima sprendimą, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę netaikomas, nes asmuo atitinka bent vieną iš šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktuose nurodytų sąlygų, ir praneša suinteresuotiems asmenims ir institucijoms;“. 3. Papildyti 33 straipsnį 10 punktu: „10) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Prašymų dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės padavimo ir nagrinėjimo bendrosios taisyklės
rašytinius prašymus. Vaikų, nesukakusių 18 metų, ir asmenų, teismo pripažintų neveiksnių neveiksniais tam tikroje srityje, asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda jų atstovai. 2.
Respublikos pilietybės paduoda per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės asmeniškai gali paduoda paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas arba per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, kurios prašymus perduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos asmenų, nuolat gyvenančių užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės perduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduodami ir perduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pakartotinai priimami ne anksčiau kaip po vienų metų nuo atsisakymo patenkinti ankstesnį prašymą, išskyrus atvejus, kai prašymas paduodamas kitu šiame įstatyme nustatytu Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindu arba pateikiami nauji dokumentai, patvirtinantys ankstesnio prašymo pagrįstumą. 4. Pilietybės reikalų komisija ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą , jeigu:
1) asmuo mirė;
2) asmuo raštu pareiškė norą nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą;
3) nustato, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis;
4) asmuo per vienus metus nuo Pilietybės reikalų komisijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų. 5.
5Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės,
išskyrus prašymus, kuriuos nagrinėja Pilietybės reikalų komisija, nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 46. Asmenų, šio įstatymo nustatytais terminais ir tvarka neprisiekusių Lietuvos Respublikai, pakartotinai paduoti prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai šį terminą asmuo praleido dėl ypač svarbių priežasčių. 57. Už prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava arba konsulinis mokestis už dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimą ir perdavimą. 68. Šio straipsnio
dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ar atkūrimo.“
1Pakeisti 40 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus. Šių dokumentų nereikia pateikti asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis, asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatyti nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai, taip pat asmenims, turintiems sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų, taip pat vaikams iki 18 metų.“
2Pakeisti 40 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Jeigu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka kreipiasi asmuo, turintis kitos valstybės pilietybę, išskyrus asmenį, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnio 910 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, jis pateikia rašytinį pareiškimą, kad atsisakys turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.“
Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išimties tvarka paduodami
Respublikos Prezidentui per Respublikos Prezidento kanceliariją Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją.“
Pakeisti 41¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo paduodami Respublikos
Prezidentui per Respublikos Prezidento kanceliariją Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją. Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turi būti paduotas per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos.“
1Pakeisti 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis paduodami Respublikos Prezidentui per šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigas, o prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalį – per Respublikos Prezidento kanceliariją Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją.“
jį išdėstyti taip: „3) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3, 4, ir 7 ir
pilietis;“. 3.
taip: „4) dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3, 4, ir 7 ir 11 punktuose nurodytų sąlygų, jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis.“
įgyvendinimas
d. 2. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priimami vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodyto laikotarpio skaičiavimą. 3. Asmens, pateikusio prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės iki šio įstatymo įsigaliojimo, pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje skaičiuojamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatas. 4. Asmenys, kurie pagal šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 11 punktą turi teisę būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais ir kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės dėl to, kad įgijo kitos valstybės pilietybę, gali paduoti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 21 straipsnyje nustatytais pagrindais ir 42 straipsnyje nustatyta tvarka. 5. Asmenims, kurie prisiekė Lietuvos Respublikai neatsisakę turimos kitos valstybės pilietybės iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 23 straipsnio 13 ir 14 dalių nuostatos, o jose nustatytas terminas skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Žmogaus teisių komiteto pirmininkas V. Simulik
Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18. Teisėtas nuolatinis gyvenimas Lietuvos
Respublikoje – kitos valstybės piliečio ar asmens be pilietybės, turinčių įstatymų nustatytą dokumentą, suteikiantį ar patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimas Lietuvos Respublikoje be pertraukos šiame įstatyme nustatytą laiką. Laikoma, kad asmuo gyvena Lietuvos Respublikoje be pertraukos vienus metus, jeigu jis per tuos metus yra gyvenęs Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip šešis mėnesius. Asmens pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje nutraukia teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas.“
Papildyti 7 straipsnį 11 punktu: „11) yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.“
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Teisę atkurti Lietuvos Respublikos
pilietybę ir lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai
Respublikos pilietybę, prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda šią teisę patvirtinantys dokumentai patvirtinančius dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Lietuvių kilmės asmenims asmenų jų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai patvirtinančius dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 3.
sprendimą nutraukti prašymo išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą nagrinėjimą, jeigu:
1) asmuo mirė;
2) asmuo raštu pareiškė norą nutraukti prašymo išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą nagrinėjimą;
3) nustato, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis;
4) asmuo per vienus metus nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes, ir
(ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų. 4. Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu:
1) asmuo mirė;
2) jis prarastas;
3) jis neteisėtai išduotas;
4) jis pakeistas;
5) asmuo atkuria ar įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;
6) asmuo neatsiima šio dokumento per vienus metus nuo jo išrašymo dienos.“
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas gimstant, kai vaiko tėvai arba vienas
iš jų yra asmenys be pilietybės
pilietybės, teisėtai nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų, jeigu jis gimdamas neįgijo kitos valstybės pilietybės. 2. Vaikas, kurio vienas iš tėvų yra asmuo be pilietybės, teisėtai nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, o kitas nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų, jeigu jis gimdamas neįgijo kitos valstybės pilietybės. 3.
pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant vaiko gimimą.“
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Vaiko, kurio tėvai nežinomi, pilietybė Lietuvos Respublikos teritorijoje rastas ar gyvenantis vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas gimusiu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu nepaaiškėja, kad vaikas yra įgijęs kitos valstybės pilietybę arba aplinkybių, dėl kurių vaikas įgytų kitos valstybės pilietybę. Ši nuostata taikoma ir vaikui, kurio abu tėvai ar turėtas vienintelis iš tėvų yra mirę arba pripažinti nežinia kur esančiais arba kurio abu tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų teismo pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje, arba kurio tėvams ar turimam vieninteliam iš tėvų neterminuotai apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia ir vaikui nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).“
18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis, ir asmenims, kuriems
sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat asmenims, turintiems sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų, netaikomos šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos netaikomos, o vaikams iki
punktų nuostatos.“
2Pripažinti netekusia galios 18 straipsnio 6 dalį. 6. Asmenims, atitinkantiems šiame straipsnyje nustatytas sąlygas,
Lietuvos Respublikos pilietybė teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus. 7 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas ir kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta arba suteikta supaprastinta tvarka, ir kuris po to jos neteko, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. Šis reikalavimas netaikomas asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7 ir 11 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 21¹ straipsniu:
„21¹straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas ir grąžinimas atsižvelgiant
į valstybės interesus Lietuvos Respublikos pilietybė asmenims suteikiama ir grąžinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Priesaika Lietuvos Respublikai
supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka, išimties tvarka, ją grąžinus, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais, per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą laiką turi viešai ir iškilmingai prisiekti Lietuvos Respublikai. Reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai netaikomas asmenims, teismo pripažintiems neveiksniais tam tikroje srityje, ir vaikams, nesukakusiems 18 metų. 2. Nustatomas toks priesaikos Lietuvos Respublikai tekstas:
1) „Aš, (vardas, pavardė), tapdamas (tapdama) Lietuvos Respublikos piliečiu (piliete) be išlygų prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius, stiprinti Lietuvos demokratijos ir teisinės valstybės pagrindus.
Tepadeda man Dievas.“
2) „Aš, (vardas, pavardė), tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, be išlygų prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius, stiprinti Lietuvos demokratijos ir teisinės valstybės pagrindus.“
3Asmuo, turintis prisiekti,
pasirenka vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų priesaikos Lietuvos Respublikai tekstų Prisiekti Lietuvos Respublikai galima ir be paskutinio priesaikos Lietuvos Respublikai sakinio. 4. Laikas, per kurį asmuo turi prisiekti Lietuvos Respublikai:
1) asmuo be pilietybės arba asmuo, kuris yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, taip pat asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka, turi prisiekti per 6 mėnesius nuo dienos, kurią įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo;
2) asmuo, kuris yra raštu pareiškęs savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta ar grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, turi prisiekti per 2 metus nuo dienos, kurią įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo. 5. Asmuo prisiekia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje (toliau – Vidaus reikalų ministerija) arba Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje. Asmens priesaiką Vidaus reikalų ministerijoje priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliotas viceministras, o diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje – diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas. 6.
asmenį, skaito priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Baigęs skaityti priesaikos tekstą, asmuo pasirašo vardinį priesaikos lapą. Pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priesaiką priėmusiam asmeniui. 7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi asmenims, kurie dėl neįgalumo to padaryti negali. 8. Priesaikos Lietuvos Respublikai tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, taip pat atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad asmuo neprisiekė. 9. Asmenys, kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, turėjo kitos valstybės pilietybę, prisiekia Lietuvos Respublikai tik po to, kai šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms institucijoms pateikia įrodymus, kad jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnį gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų vidaus reikalų ministro sprendimu. 10. Priesaikos Lietuvos Respublikai tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 11. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos per savaitę 7 kalendorines dienas nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos praneša Respublikos Prezidento kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai apie asmenis, prisiekusius šiose diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija per savaitę praneša Respublikos Prezidento kanceliarijai apie asmenis, prisiekusius Vidaus reikalų ministerijoje. 12.
Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka, išimties tvarka, ją grąžinus, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais, Lietuvos Respublikos piliečiu tampa ir Lietuvos Respublikos piliečio teises, laisves ir pareigas įgyja tik po to, kai prisiekia Lietuvos Respublikai. Asmuo, kuriam netaikomas reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos piliečiu tampa ir Lietuvos Respublikos piliečio teises ir pareigas įgyja nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos. 13. Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūra tik įgijus kitos valstybės pilietybę, asmuo, kuriam buvo leista prisiekti Lietuvos Respublikai, netaikant reikalavimo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, per vienus metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos privalo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą. Asmuo, kuriam netaikomas reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai ir kuris Lietuvos Respublikos piliečio teises ir pareigas įgijo nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos, turi atsisakyti kitos valstybės pilietybės per vienus metus nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos, išskyrus atvejus, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų. 14.
Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, bet ne ilgiau kaip vieniems metams, jeigu asmuo pateikia motyvuotą prašymą ir patvirtinančius dokumentus ir (ar) duomenis, kad per vienus metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos ar nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos negali atsisakyti kitos valstybės pilietybės.“
1Papildyti 24 straipsnį 9 punktu:
„9) jeigu asmuo, kuriam taikomas reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, jų nepateikė per šio įstatymo 23 straipsnio
Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos
valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo
Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.“
Papildyti 27 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Vaiko pilietybė jo tėvams ar vienam
iš tėvų įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę
abu tėvai, vaikas iki 14 metų taip pat įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. Šiame straipsnyje nurodytų asmenų vaikas nuo 14 iki 18 metų Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja tik jo sutikimu, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. 2.
nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas pareiškimas, kad vaikas atsisako kitos valstybės pilietybės.“
1Pakeisti 33 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) rengia ir teikia asmenų dokumentus dėl Lietuvos
Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka ir supaprastinta tvarka, išsaugojimo ar grąžinimo svarstyti Pilietybės reikalų komisijai;“. 2. Pakeisti 33 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) teikia asmenų dokumentus dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis svarstyti Pilietybės reikalų komisijai. priima sprendimą, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę netaikomas, nes asmuo atitinka bent vieną iš šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktuose nurodytų sąlygų, ir praneša suinteresuotiems asmenims ir institucijoms;“. 3. Papildyti 33 straipsnį 10 punktu: „10) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Prašymų dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės padavimo ir nagrinėjimo bendrosios taisyklės
rašytinius prašymus. Vaikų, nesukakusių 18 metų, ir asmenų, teismo pripažintų neveiksnių neveiksniais tam tikroje srityje, asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda jų atstovai. 2. Asmenys, gyvenantys Lietuvos Respublikoje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės asmeniškai gali paduoda paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas arba per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, kurios prašymus perduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos asmenų, nuolat gyvenančių užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės perduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduodami ir perduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pakartotinai priimami ne anksčiau kaip po vienų metų nuo atsisakymo patenkinti ankstesnį prašymą, išskyrus atvejus, kai prašymas paduodamas kitu šiame įstatyme nustatytu Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindu arba pateikiami nauji dokumentai, patvirtinantys ankstesnio prašymo pagrįstumą. 4. Pilietybės reikalų komisija ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą , jeigu:
1) asmuo mirė;
2) asmuo raštu pareiškė norą nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą;
3) nustato, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis;
4) asmuo per vienus metus nuo Pilietybės reikalų komisijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų. 5.
5Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės,
išskyrus prašymus, kuriuos nagrinėja Pilietybės reikalų komisija, nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 46. Asmenų, šio įstatymo nustatytais terminais ir tvarka neprisiekusių Lietuvos Respublikai, pakartotinai paduoti prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai šį terminą asmuo praleido dėl ypač svarbių priežasčių. 57. Už prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava arba konsulinis mokestis už dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimą ir perdavimą. 68. Šio straipsnio
dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ar atkūrimo.“
1Pakeisti 40 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus. Šių dokumentų nereikia pateikti asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis, asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatyti nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai, taip pat asmenims, turintiems sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų, taip pat vaikams iki 18 metų.“
2Pakeisti 40 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Jeigu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka kreipiasi asmuo, turintis kitos valstybės pilietybę, išskyrus asmenį, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnio 910 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, jis pateikia rašytinį pareiškimą, kad atsisakys turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.“
Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išimties tvarka paduodami
Respublikos Prezidentui per Respublikos Prezidento kanceliariją Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją.“
Pakeisti 41¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo paduodami Respublikos
Prezidentui per Respublikos Prezidento kanceliariją Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją. Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turi būti paduotas per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos.“
1Pakeisti 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis paduodami Respublikos Prezidentui per šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigas, o prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalį – per Respublikos Prezidento kanceliariją Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją.“
jį išdėstyti taip: „3) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3, 4, ir 7 ir
pilietis;“. 3.
taip: „4) dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3, 4, ir 7 ir 11 punktuose nurodytų sąlygų, jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis.“
įgyvendinimas
d. 2. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priimami vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodyto laikotarpio skaičiavimą. 3. Asmens, pateikusio prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės iki šio įstatymo įsigaliojimo, pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje skaičiuojamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatas. 4. Asmenys, kurie pagal šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 11 punktą turi teisę būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais ir kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės dėl to, kad įgijo kitos valstybės pilietybę, gali paduoti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 21 straipsnyje nustatytais pagrindais ir 42 straipsnyje nustatyta tvarka. 5. Asmenims, kurie prisiekė Lietuvos Respublikai neatsisakę turimos kitos valstybės pilietybės iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 23 straipsnio 13 ir 14 dalių nuostatos, o jose nustatytas terminas skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius
įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 7, 12, 15, 16, 18, 21, 23, 24, 26, 27, 33, 37, 39, 40, 41, 41¹ ir 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 21¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos 2019 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją „Dėl gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo“ (toliau – Rezoliucija), Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2019 m. gruodžio 19 d. Antikorupcinio vertinimo išvadą dėl pilietybės atkūrimo proceso (toliau – STT antikorupcinio vertinimo išvada), Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisariato (toliau – JTVPK) rekomendacijas dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo, Lietuvos Respublikos teismų priimtus sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat siekiant aiškiai ir nuosekliai reglamentuoti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas. Įstatymo 7 straipsnyje nustatyti atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Pagal Įstatymo 24 straipsnio 2 punktą, Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės. 2017 m. Lietuvos Respublikos pilietybės neteko 720, 2018 m. – 982, 2019 m. – 1 101 asmuo. Kiekvienais metais apie 300 asmenų, netekusių Lietuvos Respublikos pilietybės, nes įgijo kitos valstybės pilietybę, buvo asmenys, kurie kitos valstybės pilietybę įgijo, iki jiems sukako 18 metų. Lietuvoje asmenų be pilietybės skaičius kasmet mažėja: 2017 m. buvo 3 193, 2018 m. – 3 074, o 2019 m. – 2 904 asmenys be pilietybės.
Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai yra šie:
nurodytus atvejus, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis: asmuo, kuriam nesukako 20 metų ir kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas. Toks asmuo galės per 2 metus savarankiškai apsispręsti, kurios valstybės pilietis jis nori būti. 2. Įstatyme siūloma išplėsti asmenų, gimimu įgyjančių Lietuvos Respublikos pilietybę, grupę, ir nustatyti, kad visų teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančių asmenų be pilietybės gimę vaikai gimimu įgytų Lietuvos Respublikos pilietybę, ir taip užtikrinti, kad gimstantys vaikai turėtų pilietybę. 3. Patikslinti priesaikos Lietuvos Respublikai tekstą ir priesaikos Lietuvos Respublikai procedūras ir tvarką, numatyti išimtis, kada reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai netaikomas. 4. Įstatyme siūloma nustatyti, kad visos prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės padavimo ir nagrinėjimo procedūros būtų vykdomos per vieną instituciją – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją (Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupė (grupės vadovė Aušra Grikevičienė, tel. 271 7078, el. p. [email protected], grupės patarėja Daiva Vežikauskaitė, tel. 271 7261, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Įstatymo
straipsnio 18 dalyje pateiktą apibrėžimą teisėtu nuolatiniu gyvenimu Lietuvos Respublikoje laikoma, kai asmuo gyvena Lietuvos Respublikoje be pertraukos šiame Įstatyme nustatytą laiką, tačiau nenustatyta, kad pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje nutraukia teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas. Įstatymo 7, 21, 26 ir 42 straipsniai Įstatymo 7 straipsnio
valstybės pilietis, jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas. Įstatyme nenustatytas atvejis, kad Lietuvos Respublikos pilietis galėtų būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis yra asmuo, kuriam nesukako 20 metų ir kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas. Tokių asmenų pilietybės klausimus paprastai sprendžia jų tėvai, be to, šiuo metu asmuo, net ir įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę gimdamas, jos netenka įgijęs kitos valstybės pilietybę. Atsižvelgiant į šį pakeitimą turi būti patikslinta ir Įstatymo 21 straipsnio 4 dalis, 26 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktai. Įstatymo
straipsnyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad lietuvių kilmės asmenims Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai.
Tačiau Įstatymo 12 straipsnyje nenurodyta, kas išduoda šiuos dokumentus, taip pat nenustatyti atvejai, kada prašymo išduoti minėtus dokumentus nagrinėjimas nutraukiamas, o išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas ar lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas pripažįstamas negaliojančiu. Įstatymo
dalyje nustatyta, kad asmenų be pilietybės, teisėtai nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų, jeigu jis gimdamas neįgijo kitos valstybės pilietybės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio vienas iš tėvų yra asmuo be pilietybės, teisėtai nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, o kitas nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų, jeigu jis gimdamas neįgijo kitos valstybės pilietybės. Taigi, galimybė įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę gimstant taikoma tik nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje asmenų be pilietybės vaikams. Įstatymo
Įstatymo 16 straipsnyje ir 37 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka
„neveiksnūs asmenys“, kuri turi būti patikslinta atsižvelgiant į Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnyje dėstomas nuostatas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje. Įstatymo
straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms atitinkant Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama natūralizacijos tvarka, taip pat nustatyti atvejai ir asmenų kategorijos, kai šios nustatytos sąlygos netaikomos; tačiau tarp šių išimčių nėra vaikų iki 18 metų.
Įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus, tačiau ši nuostata svarbi Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo (sudarius santuoką, išimties tvarka ir kt.) ar grąžinimo atvejais, todėl ją būtų tikslinga įrašyti atskirame Įstatymo straipsnyje. Įstatymo
straipsnyje dėstomos nuostatos, susijusios su priesaika Lietuvos Respublikai. Šio straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kam netaikomas reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje dėstomas priesaikos Lietuvos Respublikai tekstas, kuris pritaikytas tik vyriškos lyties atstovams. Įstatymo 23 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos per savaitę praneša Respublikos Prezidento kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai apie asmenis, prisiekusius šiose diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija per savaitę praneša Respublikos Prezidento kanceliarijai apie asmenis, prisiekusius Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje. Įstatymo 23 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad asmuo Lietuvos Respublikos piliečiu tampa ir Lietuvos Respublikos piliečio teises, laisves ir pareigas įgyja tik po to, kai prisiekia Lietuvos Respublikai, tačiau nenustatyta, nuo kada asmuo Lietuvos Respublikos piliečiu tampa ir Lietuvos Respublikos piliečio teises, laisves ir pareigas įgyja, kai asmeniui netaikomas reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai.
Šiame straipsnyje nenustatyta, per kokį terminą asmuo turi atsisakyti kitos valstybės pilietybės, jeigu jam šis reikalavimas taikomas. Taip pat šiame straipsnyje nenustatyta, per kiek laiko asmuo privalo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūra tik įgijus kitos valstybės pilietybę. Įstatymo
straipsnyje nurodyti pagrindai, kada netenkama Lietuvos Respublikos pilietybės. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto nuostatas šie atvejai turi būti papildyti, nes Įstatymą siūloma papildyti nauju atveju, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, o taip pat atsiranda reikalavimas per nustatytą terminą pranešti apie kitos valstybės pilietybės atsisakymą. Įstatymo
straipsnyje reglamentuojamas vaiko pilietybės įgijimas, kai jo tėvai ar vienas iš tėvų įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau nenustatyti veiksmai tuo atveju, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų. Įstatymo
dėstomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijos, tačiau kai kurios jame įvardytos funkcijos pakartoja jau nustatytas ir kitose Įstatymo nuostatose. Taip pat funkcijos papildytinos atsižvelgiant į Įstatymo projekte dėstomas nuostatas.
Įstatymo
straipsnyje dėstomos prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės padavimo bendrosios taisyklės, o Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašas), dėstomos detalesnės nuostatos dėl minėtų prašymų padavimo ir nagrinėjimo. Įstatyme nenustatytas tiesioginis teisinis pagrindas Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti prašymų padavimo ir nagrinėjimo tvarką. Įstatymo
reglamentuojamos nuostatos, susijusios su prašymais dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka. Įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu Pilietybės reikalų komisija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių asmens lietuvių kilmę, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. Įstatymo projekte siūloma šią funkciją perduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai. Įstatymo
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokius dokumentus reikia pridėti prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta išimtis, kada nereikia teikti dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus, tačiau tarp išimčių nenumatyti vaikai iki 18 metų.
Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka kreipiasi asmuo, turintis kitos valstybės pilietybę, išskyrus asmenį, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnio 9 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, jis pateikia rašytinį pareiškimą, kad atsisakys turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. Tačiau, pasikeitus Įstatymo 7 straipsnio punktų numeracijai, šioje dalyje liko neteisinga nuoroda į Įstatymo
ir 42 straipsniai Įstatymo 41, 41¹ ir 42 straipsniuose nustatyta, kad prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka, taip pat prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ar Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turinčiam asmeniui paduodami Lietuvos Respublikos Prezidentui per Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją, tačiau visi kiti prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduodami per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, todėl, siekiant aiškumo ir procedūrų optimizavimo, visų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės padavimo tvarka turėtų būti suvienodinta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo
Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-378/12, kuriame nustatyta, kad įkalinimo laikotarpis negali būti laikomas legaliu gyvenimu šalyje, ir į tai, kad, suteikiant ar grąžinant Lietuvos Respublikos pilietybę, svarbu patvirtinti asmens teisėtą nuolatinį gyvenimą Lietuvos Respublikoje, siūloma patikslinti sąvokos „teisėtas nuolatinis gyvenimas Lietuvos Respublikoje“ apibrėžimą nustatant, kad asmens pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje nutraukia teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas. Tokiu atveju, asmeniui atlikus laisvės atėmimo bausmę, asmens pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje bus skaičiuojamas iš naujo. Įstatymo 7, 21, 26 ir 42 straipsnių pakeitimas Siekiant įgyvendinti Rezoliuciją, Įstatymo 7 straipsnyje siūloma nustatyti atskirą atvejį, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietis – asmuo, kuriam nesukako 20 metų ir kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas. Šiuo atveju asmuo turės galimybę per 2 metus (iki jam sukaks 20 metų) savarankiškai pasirinkti, kokios valstybės pilietybę pageidauja turėti, taip pat ir apsispręsti, ar atsisakyti kitos valstybės pilietybės ar netekti Lietuvos Respublikos pilietybės. Per vienus metus tokių asmenų galėtų būti apie 300. Atsižvelgiant į Įstatymo nuostatas, kad asmuo, turintis kitos valstybės pilietybę ir įgyjantis Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka, privalo per 2 metus prisiekti Lietuvos Respublikai, Įstatymo projekte siūloma analogišką terminą nustatyti ir Įstatymo 7 straipsnio 11 punkte nurodytiems asmenims.
asmuo, siekdamas atsisakyti kitos valstybės pilietybės, turės atlikti tam tikrus veiksmus ir procedūras, numatytas kitos valstybės teisėje (paprastai kitos valstybės pilietybės atsisakymo procedūra gali trukti nuo 6 mėnesių iki vienų metų). Atsižvelgiant į šį pakeitimą tikslinama Įstatymo 21 straipsnio 4 dalis, 26 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktai. Įstatymo
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai, o lietuvių kilmės asmenims – lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai, siūloma nustatyti, kad tiek teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, tiek lietuvių kilmę patvirtinančius dokumentus išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija pagal asmens prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad su asmens teisėmis susiję santykiai turi būti nustatyti įstatyme, siūloma Įstatyme nustatyti konkrečius atvejus, kada Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija galėtų nutraukti asmens prašymo išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą ar asmens prašymą išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą nagrinėjimą. Taip pat siūloma nustatyti, kada teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas pripažįstamas negaliojančiu.
Įstatymo
Siekiant įgyvendinti JTVPK rekomendacijas dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo Lietuvoje, siūloma išplėsti asmenų, gimimu įgyjančių Lietuvos Respublikos pilietybę, grupę. Įstatyme siūloma nustatyti, kad asmuo įgytų Lietuvos Respublikos pilietybę gimdamas, jeigu jis gimė asmenims be pilietybės, teisėtai gyvenantiems Lietuvos Respublikoje (t. y. ne tik nuolat, bet ir laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims be pilietybės). Taip pat siūloma nustatyti, kad asmuo įgytų Lietuvos Respublikos pilietybę gimdamas ir tais atvejais, kai jis gimė vienam iš tėvų, kuris yra asmuo be pilietybės, teisėtai gyvenantis Lietuvos Respublikoje (ne tik nuolat, bet ir laikinai gyvenantis Lietuvos Respublikoje), kai kitas iš tėvų yra nežinomas. Pažymėtina, kad teisė nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įgyjama tik pragyvenus atitinkamą nustatytą laikotarpį (pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) nuostatas – po 5 metų) ir išlaikius atitinkamus egzaminus. Taigi vaikas, gimęs asmeniui (-ims) be pilietybės, pilietybę įgyti galėtų tik tada, kai jo vienas iš tėvų arba tėvai įgytų teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Manome, kad toks reglamentavimas yra neproporcingas, nes svarbiausia, kad asmuo (-enys) be pilietybės gyventų teisėtai Lietuvos Respublikoje, o ne tai, ar jis turi teisę laikinai ar nuolat gyventi. Asmuo neprivalo įgyti teisės nuolat gyventi, jis gali ilgą laiką gyventi su dokumentu, patvirtinančiu jo teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. UTPĮ 39 straipsnyje nustatyta, kada užsieniečių gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Nustatomais atvejais būtų užtikrinta asmens teisė į pilietybę nuo gimimo dienos ir būtų mažinamas asmenų be pilietybės skaičius Lietuvoje.
Paprastai per vienus metus Lietuvos Respublikos pilietybę gimimu įgytų maždaug 5 asmenys. Įstatymo
Atsižvelgiant į Civilinio kodekso 2.10 straipsnyje dėstomas nuostatas dėl fizinio asmens neveiksnumo tam tikroje srityje, šiuose straipsniuose sąvokos „nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais“ ir „neveiksnūs asmenys“ tikslinamos į „teismo pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje“ ir „asmenys, teismo pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje“ Įstatymo
Atsižvelgiant į tai, kad vaikas nėra savarankiškas asmuo ir dėl savo amžiaus negalėtų įvykdyti Įstatyme nustatytų reikalavimų, siūloma Įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nustatyti išimtį, kad vaikams iki 18 metų, įgyjantiems Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka, nebūtų taikomi reikalavimai išlaikyti valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus bei turėti legalų pragyvenimo šaltinį. Įstatymo papildymas 21¹ straipsniu Suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybę, svarbu įvertinti ir tas aplinkybes, kurios svarbios Lietuvos Respublikai, t. y. grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Siekiant aiškaus, nuoseklaus teisinio reglamentavimo ir tos pačios nuostatos nekartojimo keliuose Įstatymo straipsniuose, siūloma Įstatymą papildyti 21¹straipsniu ir jame nustatyti, kad visais atvejais suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybę (natūralizacijos tvarka (įskaitant ir asmenis, sudariusius santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais), supaprastinta tvarka, išimties tvarka) ar ją grąžinant, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos interesus. Reikalavimas atsižvelgti į Lietuvos Respublikos interesus nesiūlomas atkuriant Lietuvos Respublikos pilietybę, nes tai yra Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumas, tačiau tai nėra Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindas.
Įstatymo
Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti išimtį, kam netaikomas reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai. Siūloma, kad nereikėtų prisiekti Lietuvos Respublikai asmenims, kurie yra teismo pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje, ir vaikams, nesukakusiems 18 metų, nes šie asmenys dėl savo ligos ar amžiaus to padaryti negali. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje siūloma pakeisti priesaikos Lietuvos Respublikai tekstą pritaikant jį ir moteriškos lyties atstovėms. Siekiant aiškumo ir vienodo terminų dėstymo teisės aktuose, Įstatymo 23 straipsnio 11 dalyje siūloma patikslinti terminą, per kurį įstatyme nurodytos institucijos turi pranešti apie tai, kad asmuo prisiekė Lietuvos Respublikai, patikslinimu – vietoj termino „per savaitę“ nustatyti terminą „per 7 kalendorines dienas nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos“. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme siūloma nustatyti, kad visos prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės padavimo ir nagrinėjimo procedūros būtų vykdomos per vieną instituciją – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, Įstatymo
būti pranešta šiai institucijai. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustačius išimtį, kam netaikomas reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai, būtina Įstatyme nustatyti, nuo kada asmuo, kuriam netaikomas reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai, tampa Lietuvos Respublikos piliečiu. Įstatyme nustatyti konkretūs atvejai, kai asmuo gali būti ir Lietuvos Respublikos pilietis, ir kitos valstybės pilietis.
Todėl, siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų, siūloma Įstatymo 23 straipsnio 13 dalyje nustatyti terminą, per kurį asmuo, kuriam buvo leista prisiekti Lietuvos Respublikai neatsisakius kitos valstybės pilietybės, turi atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūra tik įgijus kitos valstybės pilietybę – toks terminas būtų vieni metai nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos. Taip pat vienų metų terminas atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės yra nustatomas ir tiems asmenims, kuriems nebuvo taikomas reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai, o Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos. Atsižvelgiant į kitų valstybių pilietybės atsisakymo specifiką ir į tai, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai tam tikros procedūros ar reikiamų dokumentų išdavimas užtrunka, Įstatymo 23 straipsnį siūloma papildyti 14 dalimi, siekiant nustatyti, kad minėtą terminą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija gali pratęsti ne ilgiau kaip vieniems metams, jeigu asmuo pateiks motyvuotą prašymą ir dokumentus ar duomenis, kad negalėjo per vienus metus atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės.
Įstatymo
Kadangi Įstatymo 23 straipsnyje nustatomas reikalavimas pranešti apie kitos valstybės pilietybės atsisakymą, Įstatymo 24 straipsnio 5 punkte siūloma nustatyti, kad jeigu asmuo, kuriam buvo leista prisiekti Lietuvos Respublikai neatsisakius turimos kitos valstybės pilietybės arba kuris tapo Lietuvos Respublikos piliečiu nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos, neatsisakys turimos kitos valstybės pilietybės per vienus metus, o jeigu šis terminas buvo pratęstas – per vienus metus ir pratęstą laikotarpį, neteks Lietuvos Respublikos pilietybės. Šia nuostata siekiama išvengti atvejų, kai Lietuvos Respublikos pilietis turi ir kitos valstybės pilietybę, nors pagal Įstatymą neturi teisės būti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės piliečiu. Kadangi Įstatymo 7 straipsnyje siūloma nustatyti atskirą atvejį, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietis, siūloma Įstatymo 24 straipsnyje nustatyti naują Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindą, t. y. jeigu Lietuvos Respublikos pilietis, būdamas kartu ir kitos valstybės pilietis, neatsisako kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės, sukakęs 20 metų.
Šis netekimo pagrindas būtų taikomas tik tais atvejais, kai asmuo Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, o kitos valstybės pilietybę įgijo ne gimimu, o iki jam sukako 18 metų, ir iki jam sukako
Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 11 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-4287-556/2017) konstatavo, kad: „Vilniaus apygardos administracinis teismas, aiškindamas Pilietybės įstatymo 27 straipsnį, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo intencijas, asmenų, siekiančių įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, atžvilgiu pagrįstai rėmėsi Pilietybės įstatymo 38 ir 39 straipsniuose įtvirtinta taisykle dėl kitos valstybės pilietybės atsisakymo išreikšto notarine tvarka ir ją (tą taisyklę) taikė, sprendžiant Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimą pagal Pilietybės įstatymo 27 straipsnį“.
Atsižvelgiant į šią nutartį ir siekiant aiškiai nustatyti, ką reikia daryti tokiu atveju, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, Įstatymo 27 straipsnyje siūloma nustatyti, kad vaikai iki 18 metų galėtų įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, pasikeitus jų tėvų pilietybei, neatsisakę turimos kitos valstybės pilietybės, bet tik tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų. Tokiais atvejais būtų pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris teikia prašymą dėl vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės, pareiškimas, kad vaikas atsisako turimos kitos valstybės pilietybės. Šiuo atveju būtų užtikrinta vaiko teisė įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, pasikeitus tėvų pilietybei. Įstatymo
Įstatyme siūloma nustatyti, kad visos prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės padavimo ir nagrinėjimo procedūros būtų vykdomos per vieną instituciją – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo 33 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti, kad ši institucija rengtų ir teiktų asmenų dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, išsaugojimo ar grąžinimo svarstyti Pilietybės reikalų komisijai, o 9 punktas pripažįstamas netekusiu galios. Tai susiję su tuo, kad visi prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės būtų paduodami per vieną instituciją, kuri įvertintų, ar pateikti reikiami duomenys ir (ar) informacija. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. planuojama įdiegti Lietuvos migracijos informacinės sistemos pilietybės modulį. Jį įdiegus būtų efektyviau ir greičiau nagrinėjami ir (ar) rengiami asmenų dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, sumažėtų administracinė našta asmeniui. Atsižvelgiant į Įstatymo projekte keičiamas Įstatymo nuostatas ir siekiant aiškaus ir nuoseklaus dėstymo, Įstatymo 33 straipsnyje nustatoma nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcija priimti sprendimus, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę netaikomas, nes asmuo atitinka Įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktus, taip pat išbraukiamos funkcijos, kurios pakartoja jau Įstatyme esančias nuostatas, ir papildoma bendro pobūdžio nuostata, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucijos atlieka ir kitas Įstatyme nustatytas funkcijas. Įstatymo
Siekiant aiškaus bei nuoseklaus reglamentavimo ir atsižvelgiant į tai, kad su asmens teisėmis susiję santykiai turi būti nustatyti įstatyme, siūloma Įstatymo 37 straipsnyje nustatyti bendrąsias prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės padavimo ir nagrinėjimo taisykles.
Taip pat nustatyti atvejus, kai prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nutraukiamas. Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės padavimo, perdavimo ir nagrinėjimo tvarką siūloma pavesti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Tokiu būdu būtų nustatytas teisinis pagrindas Pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašui. Įstatymo
Atsižvelgiant į Įstatymo 33 straipsnio siūlomus pakeitimus, Įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje siūloma patikslinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija , o ne Pilietybės reikalų komisija, priima sprendimą, kuriame konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių asmens lietuvių kilmę. Įstatymo
Atsižvelgiant į siūlomą Įstatymo 18 straipsnio pakeitimą, pagal kurį vaikams iki 18 metų, įgyjantiems Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka, nebūtų taikomi reikalavimai išlaikyti valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus, siūloma Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad vaikams iki 18 metų nereikia pateikti dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 5, 7, 20, 21, 24, 26, 30, 31, 32, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9¹, 41¹straipsniais įstatyme buvo keičiamas Įstatymo 7 straipsnis, kuris papildytas nauju 9 punktu, o buvęs 9 punktas tapo 10 punktu, tačiau Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje liko nepatikslinta nuoroda į minėto straipsnio atitinkamą punktą (vietoj Įstatymo 7 straipsnio 9 punkto turi būti nurodytas 10 punktas).
Įstatymo 41, 41¹, 42 straipsnių pakeitimas Siekiant suvienodinti prašymų dėl Lietuvos Respublikos padavimo tvarką, siūloma Įstatymo 41, 41¹ ir 42 straipsniuose nustatyti, kad prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka, taip pat prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ar Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turinčiam asmeniui būtų paduodami Lietuvos Respublikos Prezidentui ne per Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją, o per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas Atsižvelgiant į tai, kad reikės pakeisti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma nustatyti, kad Įstatymo projekte siūlomos nuostatos įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. Siekiant aiškaus nuostatų taikymo, taip pat palankesnių Įstatymo nuostatų taikymo nagrinėjant prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, siūloma nustatyti, kad prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, kurie dar neišnagrinėti, baigiami nagrinėti pagal naujai įsigaliojusias Įstatymo nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatoma, kad asmens pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje nutraukia teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas, bei vadovaujantis negaliojimo atgal principu, siūloma nustatyti, kad asmens, pateikusio prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės iki šio įstatymo įsigaliojimo, pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje skaičiuojamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatas. Taip būtų užtikrintas palankesnių Įstatymo nuostatų taikymas asmenims, pateikusiems prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. Siekiant sudaryti galimybę visiems asmenims pasinaudoti Įstatymo 7 straipsnio 11 punkte nustatomu atveju, kai asmuo turi teisę būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, siūloma nustatyti, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės dėl to, kad įgijo kitos valstybės pilietybę, galėtų susigrąžinti pilietybę, jeigu jiems nėra sukakę 20 metų. Įstatyme siūloma nustatyti reikalavimą per atitinkamą terminą pranešti apie kitos valstybės netekimą. Šia nuostata siekiama išvengti atvejų, kai Lietuvos Respublikos pilietis turi ir kitos valstybės pilietybę, nors pagal Įstatymą neturi teisės būti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės piliečiu. Todėl siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų siūloma nustatyti, kad ir tie asmenys, kurie prisiekė Lietuvos Respublikai neatsisakę turimos kitos valstybės pilietybės iki šio įstatymo įsigaliojimo, būtų įpareigoti pranešti apie kitos valstybės pilietybės atsisakymą.
Siekiant visiems vienodo reglamentavimo, t. y. vienodo termino pranešimui nustatymo, jiems terminą siūloma skaičiuoti nuo Įstatymo įsigaliojimo. Teisės aktai, kuriuos reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, nurodyti aiškinamojo rašto 11 punkte. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas atliktas. Įstatymo priėmimas neturės neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimtas Įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip Įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo įtraukimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikia. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
Įstatymo projekte keičiamos sąvokos iki Įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui bus suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir aprobuotos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu Įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymą, reikės pakeisti:
Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 281 „Dėl Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio pažymėjimo ir lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. 312 „Dėl Priesaikos Lietuvos Respublikai tvarkos aprašo patvirtinimo“. 4. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr.
1298 „Dėl Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus sąrašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės, nes, perduodant Migracijos departamentui iš Prezidento kanceliarijos funkciją, bus perduodamas vienas etatas iš Prezidento kanceliarijos Migracijos departamentui kartu su darbo užmokesčiui numatytomis lėšomis (etato koeficientas 8,0: 1 mėnesio darbo užmokestis – 1428,42 Eur, 12 mėnesių – 17 141,04 Eur). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Lietuvos Respublikos pilietybė“, „priesaika Lietuvos Respublikai“, „Lietuvos Respublikos pilietis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto pavadinime prieš žodį „papildymo“ įrašytinas žodis „Įstatymo“. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje formuluotė „sprendimus dėl prašymo išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar prašymo išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą nagrinėjimo nutraukimo“ taisytina į „sprendimą nutraukti prašymo išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą nagrinėjimą“ arba į „sprendimą nutraukti prašymo išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą ar prašymo išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą nagrinėjimą“. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punkte formuluotė „nutraukti prašymo dėl teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar prašymo išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą nagrinėjimą“ taisytina į „nutraukti prašymo išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą nagrinėjimą“. 4. Projekto 8 straipsniu Pilietybės įstatymą siūloma papildyti nauju 21¹ straipsniu „Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas ir grąžinimas“.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas ir grąžinimas yra reglamentuojami kituose šio įstatymo straipsniuose (jiems reglamentuoti yra skirti 10, 18–21 straipsniai), siūlome patikslinti 21¹ straipsnio pavadinimą, nurodant konkretų šiame straipsnyje reglamentuojamą šių santykių aspektą, pavyzdžiui, „Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas ir grąžinimas atsižvelgiant į valstybės interesus“ ar pan. 5. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančio Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje yra atskleista Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąvoka, apimanti Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimą natūralizacijos, supaprastinta ar išimties tvarka, svarstytina, ar projekto 8 straipsniu siūlomame nustatyti šio įstatymo 21¹ straipsnyje nereikėtų kaip perteklinio atsisakyti pilietybės suteikimo būdų išvardijimo. 6. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 9 punkto formuluotę „asmuo atitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktus“ siūlytume patikslinti, nes pilietybės netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę netaikytinas, jeigu asmuo atitinka bent vieną iš šiuose punktuose nurodytų sąlygų, o ne jas visas (žr. Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje,
punkte vartojamas formuluotes). 7. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 10 punkte taisytinas klaidingai nurodytas šio punkto numeris (vietoj skaičiaus „12“ turi būti skaičius „10“). 8. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje formuluotę „sprendimus dėl prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimo nutraukimo“ siūlytume keisti formuluote „sprendimą nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą“. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė M.
Griščenko, tel. (8
5) 239 6552, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Seimui projekto svarstymo Seimo plenariniame posėdyje metu pritarus Seimo narių pasiūlymams, projekto
projekto 11 straipsniu keičiamo šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatoma įtvirtinti naują dvigubos (daugybinės) pilietybės įgijimo pagrindą (Lietuvos Respublikos pilietis, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, jos neprarastų, įgijęs kitos valstybės pilietybę iki jam sukaks 18 metų). Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotą oficialiąją konstitucinę doktriną dvigubos (daugybinės) pilietybės klausimu, šis projekte numatytas teisinis reguliavimas kelia abejonių.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas bendras draudimas turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, tačiau šis draudimas nėra absoliutus – pagal Konstitucijos
asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis; reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją, tačiau tai darydamas jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais; Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies formuluotė „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote
„niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė; pagal
Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali vadovautis nuostata, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų nereikia riboti (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d., 2017 m. spalio 20 d. sprendimai).
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas bendras draudimas turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, tačiau šis draudimas nėra absoliutus – pagal Konstitucijos
asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis; reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją, tačiau tai darydamas jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais; Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies formuluotė „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote
„niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė; pagal
Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali vadovautis nuostata, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų nereikia riboti (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d., 2017 m. spalio 20 d. sprendimai). Taigi Seimas turi diskreciją nustatyti atvejus, kada Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat ir išplėsti Pilietybės įstatyme nustatytą tokių atvejų sąrašą, tačiau tai darydamas jis yra saistomas konstitucinio reikalavimo, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų ypač reti, išimtiniai.
Todėl priimant sprendimą dėl galimybių Lietuvos Respublikos piliečiams kartu būti ir kitų valstybių piliečiais plėtimo kaskart būtina įvertinti ne tik tai, kokiu mastu dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų padaugėjimą lemtų numatomas naujas dvigubos (daugybinės) pilietybės įgijimo pagrindas, bet ir tai, kiek dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų suponuoja Pilietybės įstatyme jau nustatytas teisinis reguliavimas. Vertinant minėtą projekto
nuomone, kitos valstybės pilietybės įgijimas Lietuvos Respublikos piliečiui būnant nepilnamečiui savaime nėra tokia aplinkybė, kuria būtų galima konstituciškai pagrįsti bendro draudimo turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę išimtį. Kitos valstybės pilietybė tokiu atveju įgyjama sąmoningai ir tikslingai, nepilnamečiui atstovaujančių asmenų valia, o kai kuriais atvejais – ir paties nepilnamečio asmens sutikimu. Šiuo požiūriu asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, o kitos valstybės pilietybę – vėliau, iki savo pilnametystės, teisinė padėtis nėra tapati asmenų, kurie ir Lietuvos Respublikos pilietybę, ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdami, teisinei padėčiai, todėl šių dviejų kategorijų asmenų galimybės turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę neprivalo būti reguliuojamos vienodai. 2.
straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio formuluotė „Asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas ir kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta arba suteikta supaprastinta tvarka“ yra ydinga ir klaidinanti, nes tas pats asmuo negali atitikti abiejų šioje formuluotėje nurodytų sąlygų, todėl ji taisytina, jungtuką „ir“ keičiant jungtuku „arba“. 3. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje taisytina techninė klaida, po žodžio „ištikimas“ skliaustuose įrašant žodį „ištikima“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8
5) 239 6552, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Sergejus
Jovaiša, Andrius Navickas, Mindaugas Puidokas, Zenonas Streikus; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos: Inga Ališauskienė, Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Stasys Tumėnas, Vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės patarėja Daiva Vežikauskaitė, Respublikos Prezidento patarėja Inga Žukovaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-08-28 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projekto pavadinime prieš žodį „papildymo“ įrašytinas žodis „Įstatymo“. Pritarti3 Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje formuluotė „sprendimus dėl prašymo išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar prašymo išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą nagrinėjimo nutraukimo“ taisytina į „sprendimą nutraukti prašymo išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą nagrinėjimą“ arba į „sprendimą nutraukti prašymo išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą ar prašymo išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą nagrinėjimą“.
3 Projekto
„nutraukti prašymo dėl teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar
prašymo išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą nagrinėjimą“ taisytina į „nutraukti prašymo išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą nagrinėjimą“. Pritarti8 Projekto
straipsniu „Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas ir grąžinimas“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas ir grąžinimas yra reglamentuojami kituose šio įstatymo straipsniuose (jiems reglamentuoti yra skirti 10, 18–21 straipsniai), siūlome patikslinti 21¹ straipsnio pavadinimą, nurodant konkretų šiame straipsnyje reglamentuojamą šių santykių aspektą, pavyzdžiui, „Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas ir grąžinimas atsižvelgiant į valstybės interesus“ ar pan. Pritarti8 Atsižvelgiant į tai, kad galiojančio Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje yra atskleista Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąvoka, apimanti Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimą natūralizacijos, supaprastinta ar išimties tvarka, svarstytina, ar projekto 8 straipsniu siūlomame nustatyti šio įstatymo 21¹ straipsnyje nereikėtų kaip perteklinio atsisakyti pilietybės suteikimo būdų išvardijimo.
13 Projekto
atitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktus“ siūlytume patikslinti, nes pilietybės netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę netaikytinas, jeigu asmuo atitinka bent vieną iš šiuose punktuose nurodytų sąlygų, o ne jas visas (žr. Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje, 38 straipsnio 2 dalies
formuluotes). Pritarti13 Projekto
nurodytas šio punkto numeris (vietoj skaičiaus „12“ turi būti skaičius „10“). Pritarti14 Projekto
dėl prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimo nutraukimo“ siūlytume keisti formuluote „sprendimą nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą“ Pritarti 2, Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonė dėl Seimo narių A.Vinkaus ir S.Tumėno pasiūlymo Atsakydami į Jūsų prašymą pateikti nuomonę dėl Seimo narių Antano Vinkaus ir Stasio Tumėno pasiūlymo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 7, 12, 15, 16, 18, 21, 23, 24, 26, 27, 33, 37, 39, 40, 41, 41¹ ir 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 21¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-5110, pažymime, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotą oficialiąją konstitucinę doktriną dvigubos (daugybinės) pilietybės klausimu šis pasiūlymas vertintinas nevienareikšmiškai.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas bendras draudimas turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, tačiau šis draudimas nėra absoliutus – pagal Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį įstatyme gali ir turi būti numatyti atskiri atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis; reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją, tačiau tai darydamas jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais; Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies formuluotė „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali vadovautis nuostata, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų nereikia riboti (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d., 2017 m. spalio 20 d. sprendimai).
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas bendras draudimas turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, tačiau šis draudimas nėra absoliutus – pagal Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį įstatyme gali ir turi būti numatyti atskiri atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis; reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją, tačiau tai darydamas jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais; Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies formuluotė „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali vadovautis nuostata, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų nereikia riboti (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d., 2017 m. spalio 20 d. sprendimai). Taigi Seimas turi diskreciją nustatyti atvejus, kada Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat ir išplėsti Pilietybės įstatyme nustatytą tokių atvejų sąrašą, tačiau tai darydamas jis yra saistomas konstitucinio reikalavimo, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų ypač reti, išimtiniai.
Todėl priimant sprendimą dėl galimybių Lietuvos Respublikos piliečiams kartu būti ir kitų valstybių piliečiais plėtimo kaskart būtina įvertinti ne tik tai, kokiu mastu dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų padaugėjimą lemtų numatomas naujas dvigubos (daugybinės) pilietybės įgijimo pagrindas, bet ir tai, kiek dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų suponuoja Pilietybės įstatyme jau nustatytas teisinis reguliavimas. Be to, svarbus ne tik kiekybinis kriterijus. Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendime kalbant apie pilietybės suteikimą užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės išimties tvarka pažymėta, kad pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos pilietybė šia tvarka galėtų būti suteikiama tik tokiu išskirtiniu pagrindu, kuris konstituciškai pateisintų bendro draudimo turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę išimtį. Manome, kad šis kriterijus taikytinas nustatant ir kitus dvigubos (daugybinės) pilietybės įgijimo pagrindus, be kita ko, atvejus, kai Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę, nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės. Vertinant minėtą Seimo narių pateiktą pasiūlymą, pažymėtina, kad, mūsų nuomone, kitos valstybės pilietybės įgijimas Lietuvos Respublikos piliečiui būnant nepilnamečiui savaime nėra tokia aplinkybė, kuria būtų galima konstituciškai pagrįsti bendro draudimo turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę išimtį. Kitos valstybės pilietybė tokiu atveju įgyjama sąmoningai ir tikslingai, nepilnamečiui atstovaujančių asmenų valia, o kai kuriais atvejais – ir paties nepilnamečio asmens sutikimu.
Šiuo požiūriu asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, o kitos valstybės pilietybę – vėliau, iki savo pilnametystės, teisinė padėtis nėra tapati asmenų, kurie ir Lietuvos Respublikos pilietybę, ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdami, teisinei padėčiai. Todėl šių dviejų kategorijų asmenų galimybės turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę neprivalo būti reguliuojamos vienodai. Pritarti
Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau -Pilietybės įstatymas) nuostatas Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis esant Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems pagrindams, pavyzdžiui, jis yra asmens, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonis (7 straipsnio 4 punktas) arba yra asmuo - Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę (7 straipsnio 7 punktas). Esant Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems pagrindams asmuo išsaugo Lietuvos Respublikos pilietybę nepaisant to, kad yra ir kitos valstybės pilietis. Kitaip yra tais atvejais, kai asmuo yra Lietuvos Respublikos piliečio, išvykusio iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d., palikuonis ir, būdamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgyja kitos valstybės pilietybę iki jam sukako 18 metų. Šiuo atveju pagal Seime svarstomo Pilietybės įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. X IIIP -5110 projekto nuostatas asmuo, net ir įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę gimdamas, jos netenka įgijęs kitos valstybės pilietybę.
Remiantis Seimui pateiktu projektu, kitos valstybės pilietybę įgijęs Lietuvos Respublikos pilietis Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugotų tik tada, jei sulaukęs 20 metų atsisakytų kitos valstybės pilietybės. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje yra nurodyta, kad Konstitucija suteikia įstatymų leidėjui teisę reguliuoti dvigubos pilietybės klausimus tiek nustatant atskirus jos suteikimo atvejus, tiek ją ribojant (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 12 straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga ne tik įstatymu nustatyti Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir sureguliuoti Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, bet ir numatyti atskirus atvejus, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Kita vertus, įstatymų leidėjas, reguliuodamas pilietybės santykius, privalo paisyti Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto visų asmenų lygybės principo, kuris iš esmės reiškia diskriminacijos draudimą. Aukščiau minėtuose nutarimuose Konstitucinis Teismas be kita ko yra nurodęs, kad diskriminacija nelaikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu tuo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas).
Konstatuota ir tai, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas nepaneigia galimybės įstatyme nustatyti nevienodą (diferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas inter alia tada, kai tam tikri asmenys, palyginti su kitais, būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Nediskriminavimo principas yra įtvirtintas ir Europos konvencijoje dėl pilietybės, kurią Europos Taryba priėmė 1997 m. lapkričio 6 d. Ir nors šios konvencijos Lietuvos Respublika nėra ratifikavusi, vis dėlto jos nuostatos yra reikšmingas šaltinis aiškinant pilietybės santykių reguliavimą, juo labiau, kad jomis remiasi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, ir Konstitucinis Teismas (pavyzdžiui, 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime). Atsižvelgdami į tai, manome, kad toks pilietybės santykių reglamentavimas, nesant pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų, kad būtų objektyviai pateisinamas, diskriminuoja iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. išvykusių Lietuvos Respublikos piliečių palikuonis, kurie, skirtingai nei asmenų, išvykusių iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonys negali būti
4MRU teisės mokyklos Viešosios teisės instituto prof. dr.
Vytauto Sinkevičiaus mokslinė nuomonė dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos 2020 m. gegužės 27 d. priimtoje Rezoliucijoje „Dėl gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo“ keliamų klausimų, kurie yra analogiški Seimo narių A. Vinkaus ir S. Tumėno siūlymams teikiamam įstatymo projektui XIIIP-5110 Rezoliucijoje Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūloma parengti ir priimti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pataisas, kad
„būtų sudaryta galimybė išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus kitos
valstybės pilietybę, kai asmuo atitinka šiuos papildomus tris atskirus atvejus: a) yra asmuo, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., arba yra šio asmens palikuonis; b) yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki jam sukako 18 metų, ne gimdamas; c) yra asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Prezidentas išimties tvarka išsaugojo gimimu įgytą Lietuvos Respublikos pilietybę, jam tapus kitos valstybės piliečiu“. Rezoliucijoje taip pat siūloma parengti ir priimti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis būtų nustatyta tvarka, „kad kiekvienu konkrečiu atveju prieš priimant sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo būtų atsižvelgta į naujausius Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus pilietybės netekimo klausimu ir įvertintos pilietybės netekimo individualios pasekmės to asmens šeimai, karjerai ir kitoms jo teisėms“. Rezoliucijoje pateikti pasiūlymai parengti ir priimti joje nurodytas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pataisas pirmiausia vertintini jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai požiūriu.
Pasiūlymas pakeisti Pilietybės įstatymą ir nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį dvigubą (daugybinę) pilietybę galėtų turėti visi asmenys, kurie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. arba yra šių asmenų palikuonys, reiškia, jog siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos ir kartu kitos valstybės pilietybę galėtų turėti absoliuti dauguma Lietuvos Respublikos piliečių, nes daugiau kaip 90 proc. Lietuvos piliečių – tai asmenys, kurie turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. arba yra tokių asmenų palikuonys. Pagal pateiktą pasiūlymą Lietuvos Respublikos piliečiai galės kartu turėti bet kurios kitos valstybės pilietybę, net pilietybę tų valstybių, kurios yra atvirai priešiškos Lietuvos nepriklausomybei. Svarbu ir tai, kad dvigubą (daugybinę) pilietybę galės turėti ne tik asmenys, kurie išvyko nuolat gyventi į kitas valstybes ir įgijo kitų valstybių pilietybę, bet ir Lietuvoje nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai (jų yra absoliuti dauguma), nes jie yra asmenys, kurie turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. arba yra tokių asmenų palikuonys. Rezoliucijoje pateiktas pasiūlymas, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis
„yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės
pilietybę įgijo iki jam sukako 18 metų, ne gimdamas“, taip pat labai išplečia dvigubą (daugybinę) pilietybę. Atkreiptinas dėmesys, kad Rezoliucijoje siūloma galimybes Lietuvos Respublikos piliečiams kartu būti ir kitos valstybės piliečiais, t. y. turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę, labai išplėsti pakeičiant Pilietybės įstatymą, o ne Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį.
Pabrėžtina, kad tokie pasiūlymai akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai, pagal kurią, kaip savo nutarimuose daug kartų yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, dviguba (daugybinė) pilietybė negali būti plačiai paplitęs reiškinys, o Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik retais (išimtiniais) atvejais (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio
20 d. sprendimai). Konstitucinio Teismo nutarimuose ir sprendimuose daug kartų yra konstatuota ir tai, kad išplėsti galimybių Lietuvos Respublikos piliečiams kartu būti ir kitos valstybės piliečiais negalima vien pakeičiant Pilietybės įstatymą – prieš tai būtina padaryti atitinkamas Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies pataisas, o jas padaryti galima vieninteliu būdu, t. y. tik referendumu. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs ir tai, kad Seimas tokių Konstitucijos pataisų daryti negali: „<...> pagal Konstituciją Seimas negali daryti tokių Konstitucijos pataisų, kuriomis būtų paneigtos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ <...> nuostatos. Jeigu Seimas priimtų tokias Konstitucijos pataisas, kartu jis pažeistų ir Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą principą, kad valdžios galias riboja Konstitucija.“ Kitaip tariant, Seimas negali daryti tokių Konstitucijos pataisų, kuriomis nustatytas teisinis reguliavimas konkuruotų su tuo teisiniu reguliavimu, kuris įtvirtintas Konstitucijos I skirsnyje ir kuris gali būti pakeistas tik referendumu (Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas daug kartų yra konstatavęs ir tai, kad tol, kol nėra pakeista Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis, Pilietybės įstatymo nuostatų negalima aiškinti taip, kad dviguba (daugybinė) pilietybė taptų paplitusiu reiškiniu. Siūlymas pakeisti Pilietybės įstatymą ir nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį dvigubą (daugybinę) pilietybę galėtų turėti visi asmenys, kurie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. arba yra šių asmenų palikuonys, reiškia ir tai, kad dvigubą (daugybinę) pilietybę galėtų turėti visi asmenys, kurie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. arba yra šių asmenų palikuonys, neatsižvelgiant į tai, kada jie išvyko iš Lietuvos gyventi į kitas valstybes – ar iki 1990 m. kovo 11 d., ar po jos. Toks siūlymas nesuderinamas su Konstitucinio Teismo nutarimais ir sprendimais.
Prisiminkime, kad Respublikos Prezidentė 2013 m. sausio 14 d. kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio
gali būti suprantamos taip, kad įstatymų leidėjas gali vadovautis nuostata, jog dvigubos pilietybės atvejų nereikia riboti, kad galima plėsti įstatymines galimybes Lietuvos Respublikos piliečiams turėti dar ir kitos valstybės pilietybę, ir įstatyme, nedarant Konstitucijos pataisų joje nurodyta tvarka, nustatyti, jog Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, nepaisant to, kad toks teisinis reguliavimas sudarytų prielaidas didžiulei daliai Lietuvos Respublikos piliečių tuo pačiu metu būti ir kitų valstybių piliečiais“. Atsakydamas į Respublikos Prezidentės prašymą, Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 13 d. sprendime paaiškino, jog Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos, kurias prašo išaiškinti Respublikos Prezidentė, „<...> reiškia, kad, nepadarius Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisų jos nustatyta tvarka, įstatymu negalima nustatyti, jog Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai“.
Nurodytame Konstitucinio Teismo sprendime dar kartą konstatuota ir tai, kad pagal Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai gali būti tik labai reti, kad dviguba (daugybinė) pilietybė negali būti plačiai paplitęs reiškinys, kad išplėsti galimybių Lietuvos Respublikos piliečiams kartu būti ir kitos valstybės piliečiais negalima vien pakeičiant Pilietybės įstatymą – prieš tai būtina padaryti atitinkamas Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies pataisas, o jas padaryti galima tik referendumu. Negalime nepriminti ir to, kad 2017 m. balandžio 7 d. Seime buvo įregistruotos Pilietybės įstatymo pataisos, pagal kurias „Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos Respublikos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę, nepraranda Lietuvos pilietybės“. Taigi, palyginti su Rezoliucijoje pateiktu pasiūlymu, buvo siūloma daug mažesne apimtimi išplėsti galimybę Lietuvos Respublikos piliečiams kartu būti ir kitos valstybės piliečiais.
Kilus teisinei ir politinei diskusijai, ar nurodytos Pilietybės įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai, Seimas 2017 m. birželio 27 d. nutarimu kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti jo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo ir 2013 m. kovo 13 d. sprendimo teiginius, susijusius su Lietuvos piliečių galimybėmis kartu būti ir kitos valstybės piliečiais. Seimo pagrindinis argumentas buvo toks: nuo 1992 m., kai buvo priimta Konstitucija, situacija iš esmės pasikeitė, Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare, labai padidėjo emigracija, dviguba pilietybė faktiškai tapo paplitusiu reiškiniu, todėl Konstitucinis Teismas esą gali pakeisti savo doktriną, tuomet nereikės rengti referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Atsakydamas į Seimo prašymą, Konstitucinis Teismas 2017 m. spalio 20 d. sprendime dar kartą priminė savo 2013 m. kovo 13 d. sprendimo teiginius, kad „<...> teisinis reguliavimas, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, galėtų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai, būtų nesuderinamas su Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalimi, nes juo būtų sudarytos prielaidos dvigubai (daugybinei) pilietybei būti ne ypač reta išimtimi, o plačiai paplitusiu reiškiniu“. Konstitucinio Teismo sprendime 1990 m. kovo 11 d. riba buvo pasirinkta neatsitiktinai. Iki jos iš Lietuvos išvykę asmenys bėgo iš sovietų okupuotos Lietuvos valstybės, jie gelbėjo savo gyvybę, gynė savo orumą, norėjo turėti kiekvienam asmeniui priklausančias teises ir laisves, todėl jų apsisprendimą išvykti iš okupuotos Lietuvos ir įgyti kitos valstybės pilietybę galima suprasti ir pateisinti.
Po 1990 m. kovo 11-osios situacija buvo visiškai kitokia: asmenys laisva valia traukėsi iš nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės, kurioje jiems niekas negrėsė, jų teisės ir laisvės buvo užtikrintos; jie laisva valia patys apsisprendė palikti Lietuvą ir įgyti kitos valstybės pilietybę. Leidus ir jiems turėti ir kitos valstybės pilietybę, būtų pažeistas Konstitucijos 12 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, kad dviguba (daugybinė) pilietybė negali būti plačiai paplitęs reiškinys. Konstitucinis Teismas 2017 m. spalio 20 d. sprendime dar kartą labai aiškiai pareiškė, kad kol Konstitucijos 12 straipsnis nėra pakeistas,nėra galimybių jį aiškinti kitaip, nėra jokio pagrindo koreguoti konstitucinę doktriną. Taigi, nors nuo 1992 m., kai buvo priimta Konstitucija, geopolitinė ir kitokia situacija labai pasikeitė, Konstitucija liko tokia pati, t. y. draudžianti dvigubą (daugybinę) pilietybę. Po to, kai Konstitucinis Teismas 2017 m. spalio 20 d. sprendime dar sykį pakartojo (iš viso penktą kartą), kad vienintelis būdas išplėsti galimybes Lietuvos Respublikos piliečiams būti kartu ir kitos valstybės piliečiais, yra Konstitucijos 12 straipsnio pataisa, kurią galima padaryti tik referendumu, Seimas pagaliau suprato, kad kito kelio nėra. Referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies pakeitimo įvyko 2019 m. gegužės 12 d., bet pakeitimas nebuvo padarytas, nes nepakako pataisai pritariančių piliečių balsų.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose daug kartų yra pabrėžęs, kad „<...> pagalKonstituciją visi Konstitucinio Teismo aktai, kuriuose aiškinama Konstitucija – formuojama oficialioji konstitucinė doktrina, savo turiniu saisto ir teisę kuriančias, ir teisę taikančias institucijas (inter alia 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. birželio 6 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimai). Visi teisę kuriantys ir taikantys subjektai, taikydami Konstituciją, privalo paisyti oficialiosios konstitucinės doktrinos, jie negali aiškinti Konstitucijos nuostatų kitaip, nei savo aktuose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas; priešingu atveju būtų pažeistas konstitucinis principas, kad įgaliojimus oficialiai aiškinti Konstituciją turi tik Konstitucinis Teismas (inter alia 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, 2006 m. kovo 28 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimai). Priimant naujus, keičiant ir (arba) papildant jau priimtus įstatymus, kitus teisės aktus, visus teisėkūros subjektus saisto Konstitucinio Teismo jurisprudencija, inter alia joje (Konstitucinio Teismo aktų motyvuojamosiose dalyse) suformuota oficialioji konstitucinė doktrina (inter alia 2003 m. gegužės 30 d., 2006 m. kovo 28 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimai).“ Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad
„įstatymų leidėjas, leisdamas naujus, keisdamas, papildydamas galiojančius įstatymus,
negali neatsižvelgti į oficialiai paskelbtame ir įsigaliojusiame Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytą Konstitucijos nuostatų sampratą, kitus teisinius argumentus. Antraip galėtų būti sudarytos prielaidos įstatymus, jeigu dėl jų konstitucingumo būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą, pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas)“.
Taigi, kol Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis nėra pakeista arba Konstitucinis Teismas nėra suformavęs naujos, kitokios jos nuostatų sampratos, tol jo pateikta šių nuostatų samprata yra privaloma visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, taip pat ir Seimui bei visiems jo struktūriniams padaliniams, taigi ir Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijai. Deja, Rezoliucijoje visiškai nepaisoma Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatų, taip pat Konstitucinio Teismo nutarimų ir sprendimu, atskleidžiančių šių nuostatų sampratą ir nubrėžiančių įstatymų leidėjo įgaliojimų ribas, kurių įstatymų leidėjas negali peržengti, nes kitaip būtų pažeista Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis, pagal kurią valdžios, taigi ir Seimo, galias riboja Konstitucija. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją Seimo komisijos ir kiti struktūriniai padaliniai neturi teisės formuluoti išvadų, pasiūlymų, kurie būtų nesuderinami su Konstitucinio Teismo pateikta Konstitucijos nuostatų samprata ir konstitucine doktrina, o Seimas neturi teisės pritarti Seimo komisijų ar kitų struktūrinių padalinių išvadoms, pasiūlymams, kurie prieštarauja Konstitucinio Teismo pateiktai Konstitucijos nuostatų sampratai ir oficialiajai konstitucinei doktrinai (Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Minėta, jog Rezoliucijoje siūloma Pilietybės įstatyme nustatyti tvarką, „kad kiekvienu konkrečiu atveju prieš priimant sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo būtų atsižvelgta į naujausius Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus pilietybės netekimo klausimu ir įvertintos pilietybės netekimo individualios pasekmės to asmens šeimai, karjerai ir kitoms jo teisėms“.
Kitaip tariant, keliamas Konstitucijos ir Europos Sąjungos teisės, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) ir Konstitucinio Teismo sprendimų santykio klausimas. Atskleisdamas Konstitucijos ir tarptautinės bei Europos Sąjungos teisės santykį, Konstitucinis Teismas vadovaujasi Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad „negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai“, taip pat Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią „tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis“. Aiškindamas šias konstitucines nuostatas Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad tarptautinės sutartys, taigi ir Europos Sąjungos teisės normos, neturi viršenybės prieš Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nors Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT), taip pat ESTT jurisprudencija yra vienas iš Lietuvos teisės, taigi ir Konstitucijos, aiškinimo šaltinių (t. y. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos nuostatas, susipažįsta ir su tuo, kaip analogiškas teisės normas aiškina EŽTT ir ESTT), tačiau iš Konstitucijos viršenybės principo kyla tai, kad Konstitucija gali būti aiškinama remiantis tik ja pačia, jos pačios logika, jos normų ir principų ryšiais ir sąveika, konstituciniu visuminiu reguliavimu.
Tai reiškia, kad remiantis nacionaline teise Konstitucija negali būti aiškinama remiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ar Europos Sąjungos teise, EŽTT ar ESTT jurisprudencija, nes antraip būtų paneigtas Konstitucijos 7 straipsnyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas. Pabrėžtina, kad Konstituciją oficialiai aiškina tik Konstitucinis Teismas ir kad jis tai daro remdamasis tik pačia Konstitucija (kaip minėta, atsižvelgdamas ir į tai, kaip atitinkamas nuostatas aiškina EŽTT ar ESTT). Tarp EŽTT ir Konstitucinio Teismo nėra jokių pavaldumo ar viršenybės santykių, kiekvienas iš jų yra aukščiausias jam priskirtos teisės sistemos (jurisdikcijos) srityje. Tai pagrindinė, visuotinai pripažinta ir iki šiol nekvestionuojama nacionalinių konstitucinių sistemų ir vadinamųjų viršvalstybinių teisės sistemų koegzistavimo sąlyga. Taigi, pagal nacionalinę teisę konstitucinio teisinio reguliavimo galia negali būti įveikta ir iš Lietuvos tarptautinės sutarties (taip pat ir iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Europos Sąjungos teisės) kylančiu teisiniu reguliavimu. Pridursime, kad iki šiol nė viena Europos valstybė nėra perleidusi (suteikusi) kokiam nors tarptautiniam teismui, tarp jų – ESTT ar EŽTT, įgaliojimų aiškinti jos konstituciją arba priimti sprendimus dėl to, koks yra konstitucijos nuostatų turinys, kuri konstitucijos norma toliau galioja, o kuri negalioja ir nuo kada. To nėra dariusi ir Lietuva. Kiekviena valstybė pati priima savo konstituciją, ją aiškina, keičia, papildo naujomis normomis arba jas panaikina.
Remiantis nacionaline teise priešingu atveju būtų pažeistas konstitucijos viršenybės principas, kuris yra kiekvienos valstybės konstitucijos pagrindas. Taigi, joks EŽTT ar ESTT sprendimas pats savaime nepakeičia ir negali pakeisti tos Konstitucijos nuostatų sampratos, kurią pateikė Konstitucinis Teismas, negali lemti Konstitucijos normų galiojimo ar negaliojimo. EŽTT ar ESTT sprendimai patys savaime nepakeičia ir negali pakeisti Konstitucinio Teismo pateiktos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies sampratos. Rezoliucijoje pateiktas pasiūlymas parengti ir priimti Pilietybės įstatymo pataisas, kad Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę galėtų turėti „asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Prezidentas išimties tvarka išsaugojo gimimu įgytą Lietuvos Respublikos pilietybę, jam tapus kitos valstybės piliečiu“, gali būti vertinamas kaip perteklinis, nes tokia galimybė jau yra nustatyta šiuo metu galiojančio Pilietybės įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią „Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, gali priimti sprendimą, kad ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo“. Išvados:
komisijos 2020 m. gegužės 27 d.
Rezoliucijoje pateikti pasiūlymai parengti ir priimti Pilietybės įstatymo pataisas, kad „būtų sudaryta galimybė išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus kitos valstybės pilietybę, kai asmuo atitinka šiuos papildomus tris atskirus atvejus: a) yra asmuo, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., arba yra šio asmens palikuonis; b) yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki jam sukako 18 metų, ne gimdamas“, akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai, nes labai išplečia dvigubą (daugybinę) pilietybę. 2. Rezoliucijoje pateiktas nurodytas pasiūlymas akivaizdžiai prieštarauja Konstitucinio Teismo nutarimams ir sprendimams, kuriuose pateikta Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatų samprata ir suformuota doktrina, kad, norint Pilietybės įstatymu išplėsti galimybes Lietuvos Respublikos piliečiams kartu būti ir kitos valstybės piliečiais, prieš tai būtina atitinkamai pakeisti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį, o tai padaryti galima tik referendumu. 3. Kol referendumu nėra padaryta Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies pataisa, tol Seimas negali pakeisti Pilietybės įstatymo taip, kaip siūloma Rezoliucijoje. Jeigu Seimas pakeistų Pilietybės įstatymą taip, kaip siūloma Rezoliucijoje, toks Pilietybės įstatymo pakeitimas akivaizdžiai prieštarautų Konstitucijai, nes būtų pažeista Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis, pagal kurią dviguba (daugybinė) pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, taip pat Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis, pagal kurią valdžios, taigi ir Seimo, galias riboja Konstitucija. 4.
diskusijas ne dėl Pilietybės įstatymo pakeitimo, kaip siūloma Rezoliucijoje, o dėl to, ar reikia keisti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį taip, kad dviguba (daugybinė) pilietybė taptų paplitusiu reiškiniu, taip pat dėl Konstitucijos
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vidaus reikalų ministerija Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo narių Antano Vinkaus ir Stasio Tumėno pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 7, 12, 15, 16, 18, 21, 23, 24, 26, 27, 33, 37, 39, 40, 41, 41¹ir 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 21¹straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-5110 (toliau – Pasiūlymas), pagal kompetenciją teikia nuomonę. VRM sutinka, kad pilietybės įgijimas gimimu, kaip pagrindinis Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, užtikrina pilietybės ir pilietinės tautos tęstinumą. Tačiau VRM nesutinka su Pasiūlyme nurodytais argumentais, kad Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo vaikams, kai jie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, o kitos valstybės pilietybę įgijo ne gimdami, tačiau iki jiems sukako 18 metų, klausimai yra diskriminacinio pobūdžio, palyginti su tais vaikais, kurie ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdami. Šiuo atveju būtų galima teigti, kad didesnė diskriminacija būtų tarp asmenų, kurie, būdami Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę 18 metų, įgijo kitos valstybės pilietybę, palyginti su tais asmenimis, kurie įgijo kitos valstybės pilietybę iki 18 metų.
Atskiri atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis, šiuo metu nustatyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnyje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą vienos pilietybės principą su tam tikromis atskiromis išimtimis. Šiuo metu įtvirtintas teisinis reglamentavimas nustato kaip vieną iš atvejų, kai asmuo gali būti kartu ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietis, t. y. kai ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę asmuo įgijo gimdamas, be to, toks asmuo šias pilietybes, kurias įgijo gimdamas, gali turėti visą gyvenimą. Pasiūlyme siūlomas teisinis reglamentavimas susijęs su tuo, kad asmuo Lietuvos Respublikos pilietybę įgijęs gimimu, o kitos valstybės pilietybę – pagal asmens iki 18 metų tėvų ar kitų atstovų prašymą suteikti tos valstybės pilietybę, todėl kitos valstybės pilietybės įgijimas susijęs su asmens ar jo atstovų pareikšta valia, prašymu ar pan., ir tai nėra tapatus pilietybės įgijimui gimimu pagrindas. Be to, daug asmenų jau yra netekę Lietuvos Respublikos pilietybės, nes įgijo kitos valstybės pilietybę (kiekvienais metais apie 300 asmenų netenka Lietuvos Respublikos pilietybės įgiję kitos valstybės pilietybę dar nesukakę 18 metų). Pagal Pasiūlymą visi asmenys, kurie yra jau netekę Lietuvos Respublikos pilietybės įgiję kitos valstybės pilietybę, galėtų ją susigrąžinti, išlaikydami turimą kitos valstybės pilietybę, jeigu jie gimimu būtų įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę – iki jiems sukako 18 metų.
Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymas išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę gimimu įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijusiems iki jiems sukako 18 metų asmenims išplėstų asmenų, turinčių ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę, grupę, ir toks atskiro atvejo, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, nustatymas tik Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme, nekeičiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio, galėtų prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai, todėl VRM Pasiūlymui nepritaria. VRM pritaria Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos atstovės I. Žukovaitės pastaboms dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 7, 12, 15, 16, 18, 21, 23, 24, 26, 27, 33, 37, 39, 40, 41, 41¹ir 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 21¹straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-5110 (toliau – Projektas), išsakytoms žodžiu Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto 2020 m. rugsėjo 30 d. posėdyje:
pilietybės nagrinėjimo nutraukimo atvejai, kurie nustatomi Projekto 14 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje, turėtų būti taikomi nagrinėjant visus asmens prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, siūlome minėto straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, bet ir Pilietybės reikalų komisija priima sprendimą nutraukti asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą nurodytais atvejais. 2.
straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad Pilietybės reikalų komisiją sudaro ir jos reglamentą tvirtina Respublikos Prezidentas, ir siekdami tinkamai ir aiškiai reglamentuoti Pilietybės reikalų komisijos funkcijas, siūlome patikslinti Projekto 14 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 37 straipsnio 5 dalį, nustatant, kad prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus tuos, kuriuos nagrinėja Pilietybės reikalų komisija. 3. Atsižvelgdami į Pilietybės reikalų komisijai Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo suteiktus įgaliojimus, pritariame pasiūlymui nekeisti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 39 straipsnio 5 dalies ir palikti šiuo metu galiojantį reglamentavimą, kad tik Pilietybės reikalų komisija gali priimti sprendimą, kai nepakanka dokumentų asmens lietuvių kilmei patvirtinti. Informuojame, kad VRM pritaria Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020 m. rugpjūčio 28 d. išvadai Nr. XIIIP-5110 dėl Projekto. Siunčiame Projektą ir jo lyginamąjį variantą, patikslintus pagal minėtą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, ir minėtas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos atstovės išsakytas pastabas. Pritarti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai
2 Argumentai: Pasiūlymas parengtas siekiant eliminuoti šiuo metu galiojančias diskriminacines nuostatas išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvoje gimusiems ir kartu su tėvais dar iki pilnametystės kitos šalies pilietybę įgijusiems vaikams lyginant su užsienyje gimusiais vaikais.
Šiuo pasiūlymu suvienodinamos sąlygos išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos piliečio šeimoje užsienyje gimusių ir gimimu įgijusių dvigubą pilietybę vaikų (jiems nereikia pasirinkti sulaukus 20 metų) ir Lietuvoje gimusių bei kartu su tėvais dar iki pilnametystės kitos šalies pilietybę įgijusių vaikų. Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsniu keičiamo 7 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Papildyti 7 straipsnį 11 punktu: „11) yra asmuo, kuriam nesukako 20 metų ir kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas;“. Nepritarti Žr. Vidaus reikalų ministerijos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, MRU, VU TF pastabas. Būtų labai išplėstas asmenų, turinčių dvigubą pilietybę, skaičius ir tai prieštarautų Konstitucijos 12 straipsniui, kad dviguba pilietybė turėtų būti galima tik atskirais atvejais. Balsavimo rezultatai: “už“- 2, „prieš“ – nėra, „susilaikė“ - 3102 Argumentai: žiūrėti aukščiau esančius argumentus. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį: „10 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 24 straipsnį 9 punktu:
„9) jeigu asmuo, kuriam taikomas reikalavimas pateikti
įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, jų nepateikė per šio įstatymo 23 straipsnio 13 ar 14 dalyje nustatytą terminą;“. 2. Papildyti 24 straipsnį 10 punktu: „10) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis, būdamas kartu ir kitos valstybės pilietis pagal šio įstatymo 7 straipsnio 11 punktą, sukakęs 20 metų, nėra atsisakęs kitos valstybės pilietybės.“ Nepritarti Žr.
Vidaus reikalų ministerijos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, MRU, VU TF pastabas. Būtų labai išplėstas asmenų, turinčių dvigubą pilietybę, skaičius ir tai prieštarautų Konstitucijos 12 straipsniui, kad dviguba pilietybė turėtų būti galima tik atskirais atvejais. Balsavimo rezultatai: “už“- 2, „prieš“ – nėra, „susilaikė“ - 311 Argumentai: žiūrėti aukščiau esančius argumentus. Pasiūlymas: pakeisti 11 straipsniu keičiamo 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „11 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Šio įstatymo 7 straipsnio 11 punkte nurodyti asmenys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jie per 2 mėnesius, sukakus 20 metų, nepateikia kitos valstybės pilietybės netekimą įrodančių dokumentų.“ Nepritarti Žr. Vidaus reikalų ministerijos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, MRU, VU TF pastabas. Būtų labai išplėstas asmenų, turinčių dvigubą pilietybę, skaičius ir tai prieštarautų Konstitucijos 12 straipsniui, kad dviguba pilietybė turėtų būti galima tik atskirais atvejais. Balsavimo rezultatai: “už“- 2, „prieš“ – nėra, „susilaikė“ - 3
6Papildomų komitetų išvados: -. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas:
paskirti pranešėjai: V.Simulik, PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė, tel. 239 6808