Projektas Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas. Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstomas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas, kuriame nurodomos atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo, užteršto grunto ir dirvožemio išvalymo, kitos veiklos nutraukimo priemonės, užtikrinančias užtikrinančios aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimas
šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po jos nutraukimo vėliau neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Jei įmonė nori ar privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, įmonė privalo sutvarkyti atliekas, uždaryti ir sutvarkyti atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius, prižiūrėti juos po uždarymo, išvalyti užterštą gruntą ir dirvožemį, įgyvendinti kitas šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytame atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstyto atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano priemones, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą. 2.
2Atliekas naudojančios ar šalinančios Įmonė įmonės,
kuri privalo turėti leidimą pagal šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą gali pradėti vykdyti tik turėdama aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtą ir su Aplinkos ministerijos įgaliota institucija suderintą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą ir sudarytą šio straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančią laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančia laidavimo draudimo sutartimi ir (arba) banko garantija ir (arba) maksimaliąja hipoteka (toliau – užtikrinimas). 3. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane turi būti numatyta:
1) didžiausias leidžiamas įmonėje laikyti atliekų (įskaitant atliekų tvarkymo metu susidariusias atliekas) kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
2) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
3) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta įmonė privalo pateikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai užtikrinimą vadovaudamasi šio straipsnio 5 dalyje nurodyta atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarka. Užtikrinimo suma turi būti paskaičiuota vadovaujantis šio straipsnio 5 dalyje nurodyta užtikrinimo sumos apskaičiavimo tvarka. Užtikrinimas turi būti taikomas nuo atliekų tvarkymo veiklos pradžios iki šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodyto leidimo galiojimo panaikinimo ir šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytame atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstyto atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano priemonių įgyvendinimo.
Pažeidus šiuos reikalavimus, juridinis asmuo, juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas nederinamas, jeigu jis neatitinka šio straipsnio 3 dalies nuostatų ir (ar) parengtas nesilaikant aplinkos ministro nustatytos tvarkos, ir
(ar) nepateikti visi aplinkos ministro patvirtintame apraše nurodyti dokumentai. 4. Įmonei neįvykdžius bent vienos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos prievolės užtikrinimo galiojimo laikotarpiu, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, veikianti kaip naudos gavėja, turi teisę pagal užtikrinimą gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kuri padengtų neįvykdytų prievolių įvykdymo išlaidas, būtinas atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo, užteršto grunto ir dirvožemio išvalymo, kitoms veiklos nutraukimo priemonėms, užtikrinančioms aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą, organizuoti priemonių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimą. 5. Laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos suma turi padengti išlaidas įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė nori ar privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, būtinas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytoms atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo priemonėms įgyvendinti.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į nurodytas išlaidų rūšis, tvarką.“ Aplinkos ministras nustato atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, užtikrinimo dydį vienai tonai numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų ir užtikrinimo sumos apskaičiavimo tvarką. 6. Maksimalioji hipoteka turi apimti prievolių, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, įvykdymo užtikrinimą ir Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nuostolius dėl to, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyta įmonė nevykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių ir jos objektu negali būti atliekų naudojimo ar šalinimo veikloje naudojamas nekilnojamasis daiktas ar jo dalis.“
2021 m. gegužės 1 d. 2. Aplinkos ministras iki 2021 m. vasario 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Užtikrinimas, pateiktas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki užtikrinime nurodyto termino pabaigos. Jei užtikrinimas galioja ilgiau kaip dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo, užtikrinimo sumos dydis nuo 2023 m. gegužės 1 d. turi būti ne mažesnis nei paskaičiuotas vadovaujantis šio Įstatymo
nurodyta užtikrinimo sumos apskaičiavimo tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas Projekto Nr. 5103(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 4 straipsnio 11 dalį. 11. Pavojingąsias atliekas surenkančios, vežančios, šalinančios ar naudojančios įmonės apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant tokią veiklą, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai.“
Papildyti Įstatymą 4² straipsniu: „4² straipsnis. Atliekas tvarkančių įmonių civilinės atsakomybės draudimas
surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės ir įmonės, surenkančios, vežančios, apdorojančios nepavojingąsias atliekas – naudoti netinkamas padangas (toliau šiame straipsnyje – veiklos vykdytojas), apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant tokią veiklą ar dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai. 2. Veiklos vykdytojas turi turėti civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį šiame straipsnyje ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose draudimo santykius, nustatytas sąlygas ir reikalavimus arba turi kitos šalies draudimo įstaigos išduotą tokio draudimo pažymą. 3. Draudimo objektas yra veiklos vykdytojo turtiniai interesai, susiję su jo civiline atsakomybe, atsirandančia dėl veiklos vykdytojo veiksmais surenkant, vežant ar apdorojant atliekas padarytos žalos tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai.
Žalos aplinkai atlyginimas kartu apima ir draudėjo civilinę atsakomybę dėl draudėjo neteisėta veika (veikimu, neveikimu) padarytos žalos aplinkai ir jos elementams (vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, aplinkos orui), apskaičiuotos pagal aplinkos ministro patvirtintą aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, kai yra tenkinamos visos šiame straipsnyje nustatytos ir kitos draudiko sąlygos. 4.
staigus ir netikėtas įvykis, dėl kurio draudėjui (veiklos vykdytojui) pareikštas reikalavimas atlyginti trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui bei aplinkai atsiradusią žalą, padarytą vykdant draudimo sutartimi apdraustą veiklą, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) reikalavimas atlyginti žalą draudėjui arba draudikui yra pareikštas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir (ar) per 3 metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos;
2) reikalavimas pareikštas dėl žalos, atsiradusios draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba atgaline data nustatomu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu tai numatyta draudimo liudijime;
3) reikalavimas pareikštas dėl veiksmų, atliktų draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir atgaline data nustatomu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu tai numatyta draudimo liudijime;
4) reikalavimas pareikštas dėl veiksmų, atliktų draudimo teritorijoje ir dėl draudimo teritorijoje atsiradusios žalos;
5) reikalavimas atlyginti žalą pareikštas rašytinės pretenzijos ir (ar) ieškinio forma;
6) draudėjas pagal jo atsakomybei taikomus įstatymus atsako už atsiradusią žalą;
7) draudėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie atsiradusią žalą draudimo sutarties sudarymo momentu;
8) draudikui apie įvykį buvo pranešta sutarties galiojimo laikotarpiu ir
(ar) per 3 mėnesius nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos. 5. Draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) aplinkos apsaugos institucijai, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą. 6. Nukentėjęs trečiasis asmuo ir (ar) aplinkos apsaugos institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą, turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingos už žalą veiklos vykdytojo civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. 7.
draudimo išmoką teikiantis nukentėjęs trečiasis asmuo ir (ar) aplinkos apsaugos institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą, ir (ar) veiklos vykdytojas privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo jam pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos draudikas turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 8. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, aplinkos ministro patvirtintos aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos ir kitų teisės aktų nuostatomis. 9. Nauja draudimo sutartis turi būti sudaroma likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki buvusios draudimo sutarties galiojimo pabaigos ir įsigalioja baigus galioti buvusiai sutarčiai. 10. Draudimo suma nustatoma draudiko ir veiklos vykdytojo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių eurų vieno draudžiamojo įvykio atveju, o minimali draudimo suma visam draudimo laikotarpiui negali būti mažesnė kaip šimtas tūkstančių eurų. 11. Kitas, negu nurodytas šiame straipsnyje, draudimo sutarties sąlygas nustato Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, draudiko ir veiklos vykdytojo susitarimas. 12. Veiklos vykdytojo prievolės turėti civilinės atsakomybės draudimą priežiūrą vykdo Aplinkos ministerijos įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas. Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstomas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas, kuriame nurodomos atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo, užteršto grunto ir dirvožemio išvalymo, kitos veiklos nutraukimo priemonės, užtikrinančias užtikrinančios aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.“2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimas
šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po jos nutraukimo vėliau neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Jeigu įmonė nori ar privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, įmonė privalo sutvarkyti atliekas, uždaryti ir sutvarkyti atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius, prižiūrėti juos po jų uždarymo, išvalyti užterštą gruntą ir dirvožemį, įgyvendinti kitas šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytame atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstytame atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane nurodytas priemones, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą. 2.
naudojančiosų ar šalinančiosų Įmonė įmonėsių, kurios privalo turėti leidimą pagal šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, išskyrus nuotekų dumblo apdorojimą vykdančias savivaldybės valdomas įmones, atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą gali pradėti vykdyti tik turėdama aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtą ir su Aplinkos ministerijos įgaliota institucija suderintą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą ir sudarytą šio straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančią laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją šio straipsnio
draudimo sutartimi ir (arba) banko garantija ir (arba) maksimaliąja hipoteka (toliau
1) didžiausias leidžiamas įmonėje laikyti atliekų (įskaitant atliekų tvarkymo metu susidariusias atliekas) kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
2) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
3) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos įmonės privalo pateikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą vadovaudamosi šio straipsnio 5 dalyje nurodyta atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarka. Prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti apskaičiuota vadovaujantis šio straipsnio 5 dalyje nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų rūšis, kiekį ir tvarkymo būdus, tvarka.
Prievolių įvykdymo užtikrinimas turi būti taikomas nuo atliekų tvarkymo veiklos pradžios iki tol, kol bus panaikintas šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodyto leidimo galiojimas ir įgyvendintos šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytame atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstytame atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane nurodytos priemonės. Pažeidę šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ar šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, įmonė, įmonės vadovas ar kiti atsakingi asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas nederinamas, jeigu jis neatitinka šio straipsnio 3 dalies nuostatų ir (ar) parengtas nesilaikant aplinkos ministro nustatytos tvarkos, ir (ar) nepateikti visi aplinkos ministro patvirtintame apraše nurodyti dokumentai. 4.
prievolės užtikrinimo dokumento galiojimo laikotarpiu, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, veikianti kaip naudos gavėja, turi teisę pagal prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, skirtą šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms neįvykdytoms prievolėms įgyvendinti ir šių prievolių įgyvendinimui organizuoti. įvykdymo išlaidas, būtinas atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo, užteršto grunto ir dirvožemio išvalymo, kitoms veiklos nutraukimo priemonėms, užtikrinančioms aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą, organizuoti priemonių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimą. 5. Laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos suma turi padengti išlaidas įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė nori ar privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, būtinas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytoms atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo priemonėms įgyvendinti. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į nurodytas išlaidų rūšis, tvarką.“ Aplinkos ministras nustato atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, šių prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos vienai tonai numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų dydį ir prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų rūšis, kiekį ir tvarkymo būdus, tvarką. 6.
hipoteka turi apimti prievolių, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, įvykdymo užtikrinimą ir Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nuostolių, patiriamų dėl to, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyta įmonė nevykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių, atlyginimą. Maksimaliosios hipotekos objektu negali būti atliekų naudojimo ar šalinimo veikloje naudojamas nekilnojamasis daiktas ar jo dalis.“ 3 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 20212 m. gegužės 1 d. 2. Aplinkos ministras iki 20212 m. vasario
Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, galioja iki jame nurodyto termino pabaigos. Jeigu prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas galioja ilgiau kaip dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydis nuo 20234 m. gegužės 1 d. turi būti ne mažesnis, negu apskaičiuotas vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta užtikrinimo sumos apskaičiavimo tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
DĖL Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787
straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Siekiant užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymo sistemos veikimą, efektyvią valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę ir palankią verslo aplinką žiedinei ekonomikai kurti, valdžios institucijos turi siekti, kad teisės aktai būtų aiškūs, nuoseklūs, paprastai pritaikomi, užtikrinantys vienodas konkurencijos sąlygas verslo subjektams. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ATĮ pakeitimo įstatymo projektas) tikslas – sukurti efektyvią atliekas naudojančių ar šalinančių, įskaitant ir atliekas laikančių, įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo sistemą. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 11 straipsnyje nustatyta, kad įmonė, kuri privalo turėti taršos ar taršos integruotos kontrolės ir prevencijos (toliau – TIPK) leidimus pagal ATĮ 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, gali pradėti vykdyti tik turėdama laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją, kuri padengtų išlaidas įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė nori ar privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, būtinas atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo priemonėms (toliau – veiklos nutraukimo priemonės) įgyvendinti.
Šiame įstatyme nustatyta, kad įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą, kuriame pateikiama informacija apie būtinas veiklos nutraukimo priemones ir išlaidas priemonėms įgyvendinti. Atsižvelgiant į įmonės apskaičiuotą veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo išlaidų sąmatą, nustatomas laidavimo draudimo sutartį ar banko garantijos sumos dydis. Tačiau toks teisinis reguliavimas neužtikrina tinkamo ir savalaikio atliekų sutvarkymo ir jo finansavimo įmonės bankroto atveju, jei įmonė nutraukia atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi lėšų įgyvendinti veiklos nutraukimo priemones. Taip pat sukuria didelę administracinę naštą verslui – išlaidų sąmatos laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumai apskaičiuoti parengimas reikalauja papildomų įmonės darbuotojų laiko sąnaudų ir finansinių išlaidų. Laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją priimanti valstybinė institucija turi skirti didelius administracinius ir finansinius resursus atlikdama ekspertinį vertinimą, siekdama nustatyti, ar įmonė, pateikusi laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją, teisingai apskaičiavo veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo išlaidų sąmatą, ar pagrįstai nustatyti atliekų tvarkymo įkainių dydžiai.
Dažnai įmonės, siekdamos sumažinti laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumos dydį, pasirenka mažus įkainius, todėl kyla rizika, kad įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė nori ar privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, garantijos suma nepadengs veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo išlaidų ir bus reikalinga vykdyti šias priemones valstybės lėšomis. Valstybinio audito ataskaitose[1] nurodyta, kad principas „teršėjas moka“ ne visada veikia, nes veiklos nutraukimo plano sąmatose nurodomos netikslios atliekų tvarkymo kainos ir taip sudaromos galimybės turėti mažesnį finansinį užtikrinimą, kurio, nutraukus veiklą, gali neužtekti likusioms atliekoms sutvarkyti. Palyginus tais pačiais metais parengtose sąmatose nurodytas 52 pavojingųjų atliekų rūšių tvarkymo kainas, nustatyta, kad 12 atliekų rūšių tvarkymo kainos skiriasi iki 2 kartų, o 40 pavojingųjų atliekų rūšių tvarkymo kainos skiriasi daugiau nei 2 kartus. Taip pat pastebėta, kad tas pats atliekų tvarkytojas skirtingoms įmonėms pateikia skirtingus tos pačios rūšies atliekų sutvarkymo pasiūlymus. Kai kuriuose jų kainos skiriasi daugiau nei 30 kartų. Pažymėtina, kad ATĮ 11 straipsnyje įtvirtinta prievolė pateikti laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją tik pradedančioms atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą įmonėms. Tokiu teisiniu reguliavimu sukuriamos nelygios konkurencijos sąlygos, nes pradedančios atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą įmonės patiria didesnes veiklos sąnaudas, susijusias su laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos įsigijimu, nei seniau veiklą pradėjusios įmonės.
Atkreiptinas dėmesys, kad ATĮ nustatyta prievolė Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į nurodytas išlaidų rūšis, tvarką. Tačiau nėra sukurtos teisinės prielaidos paskirti naudos gavėją, kuris turi teisę gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kuri padengtų išlaidas, būtinas veiklos nutraukimo priemonėms įgyvendinti. Taip pat nesuteikti įgaliojimai įgaliotai institucijai nustatyti atliekas naudojančios ar šalinančios, įskaitant ir atliekas laikančios, įmonės prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, kurioje būtų nustatyti reikalavimai laidavimo draudimo sutarčiai ar banko garantijai, jų pateikimo ir lėšų panaudojimo tvarka, galiojimo terminai, nustatytos sumos išmokėjimo terminai, gautų lėšų panaudojimo tvarka ir pan. Šiuo metu ATĮ numato tik du prievolių įgyvendinimo užtikrinimo būdus – laidavimo draudimo sutartį ir banko garantiją. Tačiau galimybę sudaryti laidavimo draudimo sutartį ar gauti banko garantiją tiesiogiai įtakoja pasiūla rinkoje ir tokių instrumentų kainos bei kitos sąlygos. Šiuo metu Lietuvoje laidavimo draudimo sutartį dėl įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo galima pasirašyti tik su 2 draudimo bendrovėmis, konkurencija Lietuvos bankų rinkoje taip pat yra nepakankama. Praktika rodo, kad draudimo bendrovės ir bankai nėra itin suinteresuoti ir linkę išduoti laidavimo draudimo sutartis ar banko garantijas pradedančioms įmonėms, todėl jų kaina ir kitos sąlygos neretai būna neadekvačios siekiamiems tikslams ir sunkiai įgyvendinamos.
Dėl šių priežasčių atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą pradedančios įmonės patiria papildomus finansinės veiklos kaštus ir kitus veiklos bei turto apribojimus, kurių reikalauja draudimo bendrovės ir bankai. Tai yra didelė administracinė ir finansinė našta ūkio subjektams, ypač pasikeitus verslo sąlygoms dėl COVID-19 ir karantino sąlygų. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ANK pakeitimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 85¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – AAĮ papildymo įstatymo projektas) tikslai – nustatyti atgrasančias priemones, užtikrinančias efektyvią teisės aktų pažeidimų prevenciją ir numatyti ekonomines sankcijas juridiniams asmenims ir juridinių asmenų paskirtiems atsakingiems asmenims už teisės aktų pažeidimus, susijusius su atsakomybės nustatymu už atliekas naudojančių ar šalinančių, įskaitant ir atliekas laikančių, įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų pažeidimus. Iki šiol ekonominių sankcijų už teisės aktų pažeidimą, susijusį su laidavimo draudimo sutarties ir banko garantijos nepateikimu, nebuvo numatyta. Siekiant užtikrinti pažeidimų prevenciją ir sukurti efektyvias poveikio priemones už ATĮ 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimą, parengti ANK pakeitimo įstatymo ir AAĮ papildymo įstatymo projektai. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai ATĮ pakeitimo įstatymo, ANK pakeitimo įstatymo ir AAĮ papildymo įstatymo projektus (toliau – Įstatymų projektai) parengė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės (vadovė Agnė Bagočiutė, tel.
8 646 89902 el. p. [email protected], vyriausioji patarėja Audronė Nikšaitė, tel. 8 696
el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai ATĮ 11 straipsnyje nustatyta, kad įmonė atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą gali pradėti vykdyti tik turėdama aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtą ir su Aplinkos ministerijos įgaliota institucija suderintą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą ir nustatytus reikalavimus atitinkančią laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją. Laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos suma turi padengti veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo išlaidas. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į nurodytas išlaidų rūšis, tvarką. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 469 „Dėl Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).
Vadovaujantis esamu teisiniu reguliavimu, atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane įmonė turi pateikti informaciją apie didžiausią leidžiamą įmonėje laikyti atliekų (įskaitant atliekų tvarkymo metu susidariusias atliekas) kiekį, jų sutvarkymo priemones ir išlaidas priemonėms įgyvendinti; atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo priemones ir išlaidas joms įgyvendinti; atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemones, trukmę ir išlaidas priemonėms įgyvendinti. Apraše nustatyta, kad laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos suma turi būti nustatyta atsižvelgiant į įmonės apskaičiuotą priemonių įgyvendinimo išlaidų sąmatą. Sąmatai pagrįsti įmonė turi pateikti bent 2 atliekų tvarkytojų komercinius pasiūlymus arba viešai atliekų tvarkytojų pateiktą, ne senesnę kaip dvejų metų, informaciją. Sąmatos skaičiavimui naudojami pateiktų atliekų tvarkymo įkainių vidurkiai. Toks teisinis reguliavimas sudaro sąlygas įmonėms pasirinkti mažus įkainius ir taip sumažinti laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumos dydį. Todėl kyla rizika, kad įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė nori ar privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, laidavimo draudimo sutartimi ar banko garantija nebus visiškai padengtos veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo išlaidos ir reikės įgyvendinti šias priemones valstybės lėšomis. Taip pat toks reguliavimas sukuria didelę administracinę naštą verslui. Siekiant įvykdyti teisės aktų reikalavimus – parengti išlaidų sąmatą laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumai apskaičiuoti, įmonei reikalinga skirti papildomas laiko sąnaudas ir finansines išlaidas. ATĮ 11 straipsnyje įtvirtinta prievolė pateikti laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją įmonei pradedant atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą.
Tokiu teisiniu reguliavimu sukuriamos nelygios konkurencijos sąlygos, nes pradedančios atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą įmonės patiria didesnes veiklos sąnaudas, susijusias su laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos įsigijimu, nei seniau veiklą pradėjusios įmonės. Atkreiptinas dėmesys, kad ATĮ nustatyta prievolė Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į nurodytas išlaidų rūšis, tvarką. Tačiau nėra sukurtos teisinės prielaidos paskirti instituciją – naudos gavėją, kuri turėtų teisę gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kuri padengtų išlaidas, būtinas veiklos nutraukimo priemonėms įgyvendinti. Taip pat nesuteikti įgaliojimai aplinkos ministrui nustatyti atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, kurioje būtų nustatyti reikalavimai laidavimo draudimo sutarčiai ar banko garantijai, jų pateikimo tvarka, galiojimo terminai, sumos išmokėjimo terminai, gautų lėšų panaudojimas ir pan. ATĮ 10 straipsnyje nustatyta, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą. Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nenumatyta prievolė įmonėms pateikti informaciją apie veiklos nutraukimo ir atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemones. Pažymėtina, kad 1999 m. balandžio 26 d.
Tarybos direktyvos 1999/31/EB „Dėl atliekų sąvartynų“ 7 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės imasi priemonių, kad paraiškoje leidimui gauti būtų pateiktas numatomas sąvartyno eksploatavimo, monitoringo ir kontrolės, sąvartyno uždarymo planai ir vėlesnės priežiūros tvarka. Taip pat šios direktyvos 8 straipsnio a dalies iv punkte yra nurodyta, kad prieš pradėdamas atliekų šalinimo veiklą, veiklos vykdytojas pateikia arba pateiks pakankamą finansinę ar kurią nors kitą lygiavertę garantiją, kad užtikrintų, kad bus įvykdyti pagal šios direktyvos nuostatas išduoto leidimo įpareigojimai ir bus laikomasi nustatytos uždarymo tvarkos. Iš esmės tai reiškia, kad ši direktyva nustato valstybių narių teisę savo nuožiūra numatyti finansinio užtikrinimo alternatyvas, kurios būtų pakankamos siekiamiems tikslams ir numatytiems įpareigojimams įgyvendinti aplinkos apsaugos srityje. Administracinių nusižengimų kodekse (toliau
Naujos teisinio reguliavimo nuostatos:
savalaikį atliekų sutvarkymo, įrenginių uždarymo ir kitų veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimą ir jo finansavimą įmonės veiklos nutraukimo atveju, taip pat siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas verslui, ATĮ pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnyje, kuriuo pakeičiamas ATĮ 11 straipsnis, siūloma nustatyti prievolę pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą visoms atliekų tvarkymo veiklą vykdančioms įmonėms, kurios privalo turėti taršos ar TIPK leidimą pagal ATĮ 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o ne tik pradedant atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą, kaip šiuo metu yra nustatyta galiojančiame teisiniame reguliavime. Prievolė turėti finansinį užtikrinimą bus taikoma nuo atliekų tvarkymo veiklos pradžios iki taršos ar TIPK leidimo galiojimo panaikinimo ir atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstyto atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano priemonių įgyvendinimo. Pažeidus reikalavimus, juridinis asmuo, juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys atsakys pagal Aplinkos apsaugos įstatymo ir nuostatas. 2) ATĮ pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnyje, kuriuo pakeičiamas ATĮ 11 straipsnis, siūloma sudaryti teisines prielaidas įmonei apskaičiuoti užtikrinimo sumos dydį, atsižvelgiant į aplinkos ministro patvirtintą užtikrinimo dydį vienai tonai numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų, o ne įvertinus išlaidas, reikalingas atskiros įmonės numatytoms veiklos nutraukimo priemonėms įgyvendinti, kaip yra šiuo metu nustatyta galiojančiame teisiniame reguliavime.
Aplinkos ministras nustatys finansinio užtikrinimo dydį vienai tonai numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų ir finansinio užtikrinimo sumos apskaičiavimo tvarką. Planuojama, kad finansinio užtikrinimo dydis vienai tonai numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų bus nustatytas atsižvelgiant į nepriklausomų ekspertų pateiktus siūlymus, kurie bus pateikti įvertinus Lietuvoje tvarkomų atliekų kiekius pagal atliekų rūšis ir šių atliekų sutvarkymo rinkos kainas ir apskaičiavus vidutinį dydį atskirai pavojingoms ir nepavojingoms atliekoms. Atliekų tvarkymo įkainiai apims ne tik atliekų sutvarkymo, bet ir įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, užteršto grunto ir dirvožemio išvalymo ir kitų veiklos nutraukimo priemonių įvykdymo išlaidas. Taip pat numatoma, kad užtikrinimo suma bus skaičiuojama pagal šias formules: N x Qn, kurioje N – aplinkos ministro įsakymu patvirtintas standartinis fiksuotas dydis nepavojingoms atliekoms, Qn – numatomas naudoti ir šalinti nepavojingų atliekų kiekis, tonomis arba P x Qp, kurioje P – aplinkos ministro įsakymu patvirtintas standartinis fiksuotas dydis pavojingoms atliekoms, Qp – numatomas laikyti, naudoti ir šalinti pavojingų atliekų kiekis, tonomis.
Naudoti ar šalinti numatomų atliekų kiekis bus nustatytas atsižvelgiant į TIPK ar taršos leidime nurodytą didžiausią vienu metu galimą apdoroti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų kiekį, nes atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginio pajėgumas apdoroti tam tikrą atliekų kiekį tiesiogiai proporcingas išlaidų, būtinų atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo, užteršto grunto ir dirvožemio išvalymo ir kitų veiklos nutraukimo priemonių įvykdymui, apimčiai, t. y. kuo didesnis atliekų kiekis įrenginiu apdorojamas, tuo didesnio masto veiklos nutraukimo priemones reikalinga bus vėliau įgyvendinti. Aplinkos ministro įsakymų, kuriais bus patvirtinti finansinio užtikrinimo dydis vienai tonai numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų ir užtikrinimo apskaičiavimo tvarka, projektai teisės aktuose nustatyta tvarka bus derinami su suinteresuotais socialiniais ir ekonominiais partneriais bei institucijomis. ATĮ 10 straipsnio pakeitimas sudarytų sąlygas sumažinti administracinę naštą verslui, nes būtų atsisakyta prievolės įmonei atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane pateikti veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo išlaidų sąmatą, apskaičiuotą įvertinus surinktą informaciją apie kiekvienos atliekų rūšies tvarkymo ir įrenginių uždarymo įkainius.
Taip pat administracinė našta sumažėtų ir finansinį užtikrinimą priimančiai valstybės institucijai, kuri vertina, ar įmonė teisingai apskaičiavo veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo išlaidų sąmatą, ar pagrįstai nustatyti atliekų tvarkymo įkainių dydžiai. Pažymėtina, kad finansinio užtikrinimo sumos dydžio apskaičiavimas remiantis surinkta informacija apie atliekų tvarkymo ir įrenginių uždarymo įkainius negali užtikrinti, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos pakaks veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimui, nes dažnai įmonės, siekdamos sumažinti sumos dydį, pasirenka mažus įkainius, taip pat dėl paklausos pokyčių bei infliacijos laikui bėgant gali padidėti atliekų tvarkymo ir įrenginių uždarymo įkainiai rinkoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Latvijos Respublikoje šiuo metu taikomas vienodas prievolių įvykdymo užtikrinimo (garantijos) sumos dydis atliekų naudojimo ir šalinimo veiklas vykdančioms įmonėms: 2018 m. buvo nustatyta garantijos suma 70 000 eurų; 2019 m. – 86 000 eurų, 2020 m. – 100 000 eurų. Pažymėtina, kad ir Turizmo įstatymo 13 straipsnyje yra įtvirtintas mažą administracinę naštą turintis kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos nustatymas, kai finansinio užtikrinimo dydis nustatomas atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį, pajamas ar įplaukas (pasirenkant didžiausią dydį).
3) ATĮ pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsniu, kuriuo keičiamas ATĮ 11 straipsnis, siūloma nustatyti papildomą alternatyvų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą – maksimaliąją hipoteką, kuri leistų sumažinti įmonių patiriamus papildomus finansinius veiklos kaštus ir kitus veiklos bei turto apribojimus, kurių reikalauja draudimo bendrovės ir bankai. Maksimalioji hipoteka apims prievolių, susijusių su veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimu, įvykdymo užtikrinimą ir Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nuostolius dėl to, kad įmonė nevykdo nustatytų prievolių. Įvertinus riziką, kad bankrutuojantį įmonė maksimaliąja hipoteka įkeistame nekilnojamame turte gali palikti nesutvarkytas atliekas ir todėl įkeisto turto pardavimo procesas gali sustoti, ATĮ pakeitimo projektas papildytas nuostata, kad atliekų naudojimo ar šalinimo veikloje naudojamas turtas negalės būti įkeičiamas maksimaliąja hipoteka. Civiliniame kodekse[2] nustatyta, kad hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka neatima iš įkaito davėjo teisės valdyti, naudoti įkeistą turtą ir juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip. Maksimaliąja hipoteka užtikrinimas dvejopų prievolių įvykdymas: pagrindinio reikalavimo ir netesybos bei nuostoliai, patirti dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo nevykdymo.
ATĮ pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad maksimalioji hipoteka apimtų pagrindinio reikalavimo – veiklos nutraukimo prievolių įvykdymo užtikrinamą ir Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nuostolius, patirtus dėl to, kad įmonė nevykdo savo prievolių. Nuostoliams priskiriamos išlaidas, skirtos notaro atlyginimui už vykdomojo įrašo išdavimą ir susijusius veiksmus, išlaidos susijusios su antstolio veikla ir pan. Numatoma, kad užtikrinimo sumos apskaičiavimo tvarkoje nustatant maksimaliosios hipotekos sumą, apskaičiuota pagrindinio reikalavimo – veiklos nutraukimo prievolių įvykdymo užtikrinimo suma papildomai bus dauginama iš tam tikro koeficiento, kuris bus patvirtintas įvertinus numatomus Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nuostolius (pavyzdžiui, koeficiento 1,5). Maksimaliosios hipotekos sandoryje bus nurodoma maksimali įsipareigojimų apsaugojimo suma, tačiau išieškoma suma atitiks faktines išlaidas, kurios bus apskaičiuojamos prieš teikiant pretenziją dėl įsipareigojimų nevykdymo. Pažymėtina, kad vadovaujantis Civiliniu kodeksu[³], jei realizavus hipoteka įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turės teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB „Dėl atliekų sąvartynų“ 8 straipsnio a dalies iv punkte yra nurodyta, kad prieš pradėdamas atliekų šalinimo veiklą ir laikydamasis valstybių narių patvirtintų pakeitimų, pareiškėjas pateikia arba pateiks pakankamą finansinę ar kurią nors kitą lygiavertę garantiją, kad užtikrintų, jog bus įvykdyti pagal šios direktyvos nuostatas išduoto leidimo įpareigojimai ir kad bus laikomasi nustatytos uždarymo tvarkos.
Iš esmės tai reiškia, kad ši direktyva nustato valstybių narių teisę savo nuožiūra numatyti alternatyvas, kurios būtų pakankamos siekiamiems tikslams ir numatytiems įpareigojimams įgyvendinti aplinkos apsaugos srityje. Pažymėtina, kad alternatyvos įtvirtinimas neturėtų įtakos tikslų, keliamų aplinkos apsaugos srityje, pasiekimui, o našta verslui, įskaitant administracinę ir finansinę, iš esmės sumažėtų. Planuojama, kad, jei nutraukianti veiklą įmonė neįvykdo veiklos nutraukimo priemonių, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija (naudos gavėja) organizuos šių veiklų įgyvendinimą valstybės lėšomis (Atliekų tvarkymo programa) ir vėliau, antstoliui realizavus maksimaliąja hipoteka įkeistą turtą, gautomis pajamomis kompensuotų panaudotas valstybės lėšas, kurios buvo skirtos veiklos nutraukimo priemonėms įgyvendinti ir Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nuostoliams, patirtiems dėl maksimaliąja hipoteka užtikrinto įsipareigojimo nevykdymo. 4) Nustačius, kad laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos ar maksimaliosios hipotekos (toliau – užtikrinimas) dydžiui apskaičiuoti visoms atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą vykdančioms įmonėms bus taikomas Aplinkos ministro nustatyta užtikrinimo sumos apskaičiavimo tvarka, naudojant aplinkos ministro patvirtintą užtikrinimo dydį vienai tonai pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų, įmonei palikti prievolę atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane pateikti veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo išlaidų sąmatą yra netikslinga.
Siekiant sumažinti administracinę naštą verslui, ATĮ pakeitimo įstatymo projekto 10 straipsnio pakeitimu siūloma atsisakyti prievolės atliekas naudojančioms ir šalinančioms įmonėms vadovaujantis ATĮ 11 straipsnio 2 dalimi rengti atskirą dokumentą – atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Siekiama nustatyti, kad atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas, kuriame nustatomos atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo, užteršto grunto ir dirvožemio išvalymo ir kitos veiklos nutraukimo priemonės, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą, būtų pateikiamas atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente. ATĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl prievolės parengti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą siūloma perkelti į ATĮ pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiamas ATĮ 10 straipsnis.
Pažymėtina, kad Aplinkos ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyrius atliko taršos leidimų išdavimo proceso auditą ir 2019 m. gegužės 9 d. pateikė rekomendacijas taršos leidimų išdavimo proceso tobulinimui ir taršos leidimų sistemos optimizavimui, tarp jų siūlymas sumažinti administracinę naštą verslui ir valstybės institucijoms, optimizuojant dokumentų skaičių ir pateikiamos informacijos kiekį, pvz., atsisakant atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano kaip atskiro dokumento, informaciją perkeliant į kitus dokumentus. 5) Siekiant pašalinti galiojančio teisinio reguliavimo trūkumus, numatoma sukurti teisines prielaidas aplinkos ministrui nustatyti atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, kurioje būtų nustatytas naudos gavėjas – Aplinkos ministerijos įgaliota institucija (planuojama šią teisę suteikti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos), kuri turėtų teisę gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, padengiančią išlaidas, būtinas veiklos nutraukimo priemonėms įgyvendinti, organizuotų šių priemonių įgyvendinimą. Taip pat šioje tvarkoje būtų nustatytos naudos gavėjo teisės ir pareigos, užtikrinimo panaudojimo tvarka, reikalavimai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentams, šių dokumentų pateikimo tvarka, galiojimo terminai, sumos išmokėjimo terminai ir pan. Planuojama, kad gavusi informaciją pradėtus įmonės bankroto procesus, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įpareigos įmonę per nustatytą terminą pradėti įgyvendinti veiklos nutraukimo priemones. Jei per nustatytą terminą įmonė neįvykdys prievolės, Aplinkos ministro įgaliota institucija pateiks pretenziją bankui ar draudimo bendrovei ar kreipsis į notarą dėl vykdomojo rašto pagal maksimaliąją hipoteką.
Pažymėtina, kad 2018 m. gruodžio 8 d. Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitos „Pavojingųjų atliekų tvarkymas“ Nr. VA-2018-P-7-1-11 rekomendacijų įgyvendinimo plane numatyta priemonė Nr. 2.1.1 „Patikslinti Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469
„Dėl Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo
ir įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ribojant terminą, kuriam gali būti išduoti garantai, patikslinant tvarką, reikalavimus ir atsakingų institucijų atsakomybes, kad būtų užtikrintas veiklos nutraukimo plane planuojamų priemonių įgyvendinimo sąmatų atitikimas rinkos kainoms, operatyvi ir veiksminga veiklos nutraukimo planų, juose numatytų priemonių įgyvendinimo sąmatų ir garantų galiojimo terminų kontrolė“. Įvertinus tai, kad siekiant sumažinti administracinę naštą, ATĮ pakeitimo įstatymo projektu atsisakoma įmonėms nustatytos prievolės rengti atskirus atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, informacija apie veiklos nutraukimo priemones bus pateikiama atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente, Valstybės kontrolės rekomendacija bus įgyvendinta parengus ir patvirtinus atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką. 6) ATĮ pakeitimo įstatymo projektu nustatomas pereinamasis laikotarpis poįstatyminiam teisės aktui – atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo ir užtikrinimo sumos apskaičiavimo tvarkų parengimui, užtikrinimo dydžio vienai tonai numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų nustatymui ir verslo pasirengimui teisinio reguliavimo pokyčiams.
Numatoma, kad įstatymas įsigalios 2021 m. gegužės 1 d. Užtikrinimas, pateiktas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo datos, galios iki užtikrinime nurodyto termino pabaigos. Tačiau, jei užtikrinimas galioja ilgiau kaip dvejus metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos, užtikrinimo sumos dydis nuo 2023 m. gegužės 1 d. turi būti ne mažesnis nei paskaičiuotas vadovaujantis užtikrinimo sumos apskaičiavimo tvarka. Užtikrinant efektyvią teisės aktų pažeidimų prevenciją, siūloma pakeisti ANK 247 straipsnio 32 dalį ir papildyti Aplinkos apsaugos įstatymą 85¹ straipsniu, nustatant ekonomines sankcijas juridiniams asmenims ir juridinių asmenų paskirtiems atsakingiems asmenims už teisės aktų pažeidimus, susijusius su atsakomybės nustatymu už atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų pažeidimus, susijusius su įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo nepateikimu. AAĮ papildymo įstatymo projekto 1 straipsniu, kuriuo papildomas Aplinkos apsaugos įstatymas 85¹straipsniu, numatoma nustatyti ekonomines sankcijas juridiniams asmenims už ATĮ nustatytų atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų pažeidimą. Numatytas baudų dydis atitinkamai pagal padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes – nuo 4000 iki 6000 eurų. Pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 6000 iki 10000 eurų.
ANK pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu, kuriuo pakeičiamas ANK 247 straipsnio 32 punktas, numatoma nustatyti ekonomines sankcijas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už ATĮ nustatytų atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų pažeidimą. Numatytas baudų dydis atitinkamai pagal padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes – nuo 600 iki 1500 eurų. Baudų dydžiai pasirinkti įvertinus taikomus baudų dydžius už pažeidimus, susijusius su aplinkos apsauga ir taikomus baudų dydžius dėl kelionių organizavimo paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimų (ANK 128 straipsnis). Turizmo įstatymo
įmonės pasirašytą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį ir (arba) finansų įstaigos suteiktą finansinę garantiją, kurie užtikrintų turistų nuostolių kompensavimą. Pažymėtina, kad laidavimo draudimo ar banko garantijos įmoka, kurią moka įmonė draudimo bendrovei ar bankui, kiekvienu konkrečiu atveju yra individuali ir nustatoma pagal galimą riziką (priklauso nuo įmonės finansinės būklės). Vidutiniškai įmokos tarifas siekia apie 3 procentus nuo finansinio užtikrinimo sumos, todėl, pavyzdžiui, jei reikalinga pateikti finansinį užtikrinimą 100 tūkst. eurų sumai, įmonės įmoka draudimo bendrovei ar bankui sieks apie 3 tūkst. eurų. Įvertinus šias aplinkybes, įmonei ekonomiškai naudingiau bus įsigyti finansinį užtikrinimą, nei mokėti baudas už pažeidimus.
Teikiamu ATĮ pakeitimo įstatymo projektu siūloma atsisakyti prievolės atliekas naudojančioms ir šalinančioms įmonėms rengti atskirą dokumentą – atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą ir informaciją apie veiklos nutraukimo ir atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemones numatoma teikti atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente. Todėl ANK nuostatos dėl baudas už atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo reikalavimų pažeidimą tampa nebeaktualios. ANK pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu, kuriuo pakeičiamas ANK 247 straipsnio
naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų pažeidimas sukelia didesnę riziką aplinkai, nei pažeidimas reikalavimo įmonėms rengti atskirą dokumentą – atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą, ANK 247 straipsnio 32 punkte numatytas baudų dydis padidintas. Siūloma nustatyti, kad ANK pakeitimo ir AAĮ papildymo įstatymai įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 5.
poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų projektų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus ATĮ pakeitimo įstatymo projektą, tikėtinas teigiamas poveikis atliekų tvarkymo sektoriui, nes sukūrus efektyvią atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo sistemą, būtų užtikrintas tinkamas ir savalaikis atliekų sutvarkymas ir jo finansavimas įmonės veiklos nutraukimo atveju, sumažėtų administracinė ir finansinė našta verslui, būtų pašalinti galiojančio teisinio reguliavimo trūkumai įgaliojant aplinkos ministrą nustatyti atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, kurioje būtų nustatyti naudos gavėjas, reikalavimai užtikrinimui, jo pateikimo ir lėšų panaudojimo tvarka, užtikrinimo galiojimo terminai ir pan. Priėmus AAĮ papildymo įstatymo, ANK pakeitimo įstatymo ir AAĮ papildymo įstatymo projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymų projektai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. ATĮ pakeitimo įstatymo projektu nustatoma paprastesnė ir aiškesnė atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo sistema. Todėl, manytina, kad tokiu būdu mažinama korupcijos pasireiškimo rizika. Priėmus ANK pakeitimo įstatymo ir AAĮ papildymo įstatymo projektus bus užtikrinta efektyvi pažeidimų, už kuriuos nustatomos ekonominės sankcijos, prevencija. Įstatymų projektai neigiamos įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymų projektų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. ATĮ pakeitimo įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės.
Tikėtinas teigiamas poveikis, nes bus aiškesnė ir turinti mažesnę administracinę naštą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo tvarka, nustatytas papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas – maksimalioji hipoteka, atsisakyta prievolės atliekas naudojančioms ir šalinančioms įmonėms rengti atskirą dokumentą – atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Siekiant suvienodinti konkurencijos sąlygas, siūloma nustatyti prievolę pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą visoms atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą vykdančioms įmonėms, o ne tik pradedant atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą, kaip šiuo metu yra nustatyta galiojančiame teisiniame reguliavime. ANK pakeitimo įstatymo ir AAĮ papildymo įstatymo projektai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės, tačiau, tikėtina, kad atgrasančios ekonominės sankcijos gali padėti užtikrinti sąžiningą konkurenciją, kad nebūtų siekiama išvengti reikalavimų, nustatytų atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms. 8. Įstatymų projektų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios ATĮ pakeitimo įstatymo projektas teikiamas kartu su ANK pakeitimo įstatymo ir AAĮ papildymo įstatymo projektais. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus ATĮ pakeitimo įstatymo projektas atitinka 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų 7 ir 8 straipsnių nuostatas (prie ATĮ pakeitimo įstatymo projekto pridedama Direktyvos 1999/31/EB ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto atitikties lentelė). Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymų projektams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti Priėmus siūlomą ATĮ pakeitimo įstatymą, aplinkos ministras iki 2021 m. vasario 1 d. patvirtins užtikrinimo dydį vienai tonai numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų ir užtikrinimo sumos apskaičiavimo tvarką. Taip pat Aplinkos ministerija iki 2021 m. vasario 1 d. parengs atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, kurioje būtų nustatyti naudos gavėjas, reikalavimai užtikrinimui, jo pateikimo tvarka, prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentų galiojimo terminai, sumos išmokėjimo terminai ir pan. Bus pripažintas netekusiu galios Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 469 „Dėl Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Bus papildytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymas Nr.
atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas, kuriame aprašomos atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo ir kitos veiklos nutraukimo priemonės, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą, būtų pateikiamas atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente. Priėmus ANK pakeitimo įstatymo ir AAĮ papildymo įstatymo projektus parengti naujų teisės aktų, pakeisti galiojančių ar pripažinti juos netekusiais galios nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų projektų įgyvendinimas Priėmus įstatymų projektus, jo įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto asignavimų nepareikalaus. Pastaruosius penkerius metus kasmet iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos šių įmonių atliekų sutvarkymui vidutiniškai buvo skiriama apie 1–1,5 mln. eurų. Įtvirtinus privalomą reikalavimą visoms atliekų naudojimą ar šalinimą vykdančios įmonėms turėti finansinį užtikrinimą įsipareigojimų vykdymui užtikrinti, nebus reikalingos biudžeto lėšos atliekų sutvarkymui tais atvejais, jei bankrutavusios įmonės nesutvarko savo atliekų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projektams specialistų vertinimai ir išvados negauti. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: atliekos, atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimas, ekonominės sankcijos, administracinė atsakomybė, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas. [1] Valstybinio audito 2018 m. gruodžio 6 d. ataskaita „Pavojingų atliekų tvarkymas“ ir 2020 m. gegužės 4 d. ataskaita „Aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumas ir rezultatyvumas“. [2] Civilinio kodekso 4.170 straipsnis. [3] Ten pat, 4.193 straipsnio 1 dalis.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Pažeidus šiuos reikalavimus, juridinis asmuo, juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas“. Atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad pažeidus reikalavimus atsakomybėn būtų traukiamas ,,juridinis asmuo“, t. y., vartojama vienaskaita. Tuo tarpu už tokius pačius pažeidimus būtų traukiami atsakomybėn ne juridinio asmens vadovas, bet ,,juridinių asmenų vadovai“. Taigi pastaruoju atveju jau siūloma vartoti daugiskaitą. Projekto nuostatos tobulintinos taip, kad būtų aišku, kurie subjektai būtų traukiami atsakomybėn. Be to, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio kitose struktūrinėse dalyse, reglamentuojant prievolių įvykdymo užtikrinimą, vartojama sąvoką ,,įmonė”, o ne juridinis asmuo. Tuo tarpu pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą už įmonei nustatytus prievolių užtikrinimo reikalavimų pažeidimus atsakomybėn būtų traukiama ne įmonė, bet juridinis asmuo. Taigi projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnyje apibūdinant tuos pačius subjektus vartojamos skirtingos sąvokos. Svarstytina, ar projekte vartojamų sąvokų nereikėtų suvienodinti. Kartu atkreipiame dėmesį, kad nuostata ,,pažeidus šiuos reikalavimus“ nėra pakankamai aiški. Nėra aišku kurie konkrečiai reikalavimai turimi omenyje.
Pažymėtina, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimus atitinkamoms įmonėms siūloma nustatyti ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 5 dalyse. Kartu pastebėtina, kad nėra aišku, ar tokios įmonės ir vadovai būtų traukiami atsakomybėn ir už aplinkos ministro nustatytos atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos pažeidimus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, kokie konkrečiai reikalavimai, kuriuos pažeidus būtų taikoma atitinkama atsakomybė, turimi omenyje ir ar atsakomybėn būtų traukiami atitinkami subjektai už aukščiau minėtos aplinkos ministro nustatytos tvarkos pažeidimus. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, užtikrinimo dydį vienai tonai numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų ir užtikrinimo sumos apskaičiavimo tvarką“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydis siejamas ne su atliekų savybėmis bei jų kiekiu, bet su tuo, kad prievolės užtikrinimo sumos dydis būtų toks, kad padengtų išlaidas, būtinas atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo priemonėms įgyvendinti, kai įmonė nutraukia atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą (bankroto ar kitu atveju). Teikiamu įstatymo projektu pastarąją galiojančio įstatymo nuostatą siūloma išbraukti.
Pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį „Įmonei, neįvykdžius bent vienos <...> prievolės <...> Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, veikianti kaip naudos gavėja, turi teisę pagal <...> užtikrinimą gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kuri padengtų išlaidas, būtinas atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo, užteršto grunto ir dirvožemio išvalymo ir kitoms veiklos nutraukimo priemonėms <...> įgyvendinimą“. Taigi pagal projekto nuostatas prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydis, kurį nustatytų aplinkos ministras, galimai aukščiau minėtų išlaidų nepadengtų. Ar įmonės turėtų lėšų ir kito turto, kuriuo būtų padengiamos išlaidų, kurių nepadengtų aplinkos ministro nustatytas prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydis, skirtumas projekte nėra nurodoma. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus, nurodytus keičiamo įstatymo 1 straipsnyje, teisėkūros tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principus. Kartu atkreipiame dėmesį, kad 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų 8 straipsnio a dalies iv punkte yra nustatyta, kad ,,prieš pradėdamas atliekų šalinimo veiklą ir laikydamasis valstybių narių patvirtintų pakeitimų, pareiškėjas pateikia arba pateiks pakankamą finansinę ar kurią nors kitą lygiavertę garantiją, kad užtikrintų, jog bus įvykdyti pagal šios direktyvos nuostatas išduoto leidimo įpareigojimai (įskaitant sąvartyno vėlesnės priežiūros nuostatas) ir kad bus laikomasi 13 straipsnyje nustatytos uždarymo tvarkos”.
Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar aplinkos ministro nustatytas prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis vienai tonai numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų būtų pakankamas ir užtikrintų, kad būtų įvykdyti įstatymo projekte siūlomi nustatyti įpareigojimai, nustatyti atliekas naudojančioms ir šalinančioms įmonėms, o siūlomas teisinis reguliavimas atitinka aukščiau nurodytos direktyvos nuostatas. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4935), kuriame siūloma keik kitaip keisti Atliekų tvarkymo įstatymo 10 ir 11 straipsnius nei teikiamame įstatymo projekte. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė N. Azguridienė, tel. (85) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalies nuostatose nėra pakankamai aiškus formuluotės
„nepavojingąsias atliekas - naudoti netinkamas padangas“ turinys. Atkreiptinas
dėmesys, kad kituose keičiamo įstatymo straipsniuose yra vartojama sąvoka
„padangų atliekos“. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatyme
vartojamų sąvokų suderinamumo, minėtų projekto nuostatų nereikėtų tikslinti, vietoj formuluotės „nepavojingąsias atliekas - naudoti netinkamas padangas“ įrašant formuluotę „padangų atliekas“. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4² straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad veiklos vykdytojas turi turėti civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį šiame straipsnyje ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose draudimo santykius, nustatytas sąlygas ir reikalavimus arba turi kitos šalies draudimo įstaigos išduotą tokio draudimo pažymą. Šios nuostatos turinys diskutuotinas. Nėra pakankamai aišku, kokia kitos šalies ,,draudimo įstaigos pažyma“ turima omenyje ir kas joje būtų pažymima, t. y. ar tokioje pažymoje turėtų būti nurodyta, kad veiklos vykdytojas yra tik apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, ar ir tai, kad veiklos vykdytojo civilinės atsakomybės draudimas atitinka keičiamo įstatymo 4²straipsnyje ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas tokio draudimo sąlygas ir reikalavimus. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad draudžiantis Lietuvos Respublikoje veiklos vykdytojui reikėtų turėti civilinės atsakomybės draudimą, t. y. draudimą patvirtinančius dokumentus, o apsidraudus kitoje šalyje – pažymą.
Svarstytina, ar reikalavimus civilinės atsakomybės draudimui patvirtinti nereikėtų suvienodinti. Kartu svarstytina, ar nuostata ,,draudimo įstaiga“ neturėtų būti pakeista Draudimo įstatyme vartojama sąvoka ,,draudimo įmonė“. Be to, Draudimo įstatyme yra vartojamos sąvokos ,,kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė“ ir ,,trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė“. Tuo atveju, jeigu turimos omenyje užsienio valstybių draudimo įmonės, tai projekto nuostatą ,,kitos šalies“ taip pat reikėtų atitinkamai patikslinti. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4² straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Žalos aplinkai atlyginimas kartu apima ir draudėjo civilinę atsakomybę dėl draudėjo neteisėta veika (veikimu, neveikimu) padarytos žalos aplinkai ir jos elementams (vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, aplinkos orui), apskaičiuotos pagal aplinkos ministro patvirtintą aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, kai yra tenkinamos visos šiame straipsnyje nustatytos ir kitos draudiko sąlygos“ (pabraukta mūsų). Iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kokios kitos draudiko nustatytos sąlygos turimos omenyje. Be to, nėra pakankamai aišku, ar vertinamojoje projekto nuostatoje šiame straipsnyje nustatytų sąlygų ir draudiko nustatytų sąlygų tenkinimas yra siejamas su draudimo išmokos dydžio apskaičiavimu, ar su draudimo išmokos išmokėjimu. Svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte yra apibrėžta sąvoka „žala aplinkai“, kuri suprantama, kaip „tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas“. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų „padarytos žalos aplinkai ir jos elementams (vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, aplinkos orui)“ turinio nėra aišku, ar pagal keičiamo įstatymo nuostatas žala būtų atlyginama tik tiems aplinkos elementams, kurie nurodyti skliaustuose, ar ir kitiems aplinkos elementams, nurodytiems Aplinkos apsaugos įstatyme. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų tikslinti. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4² straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad ,,Draudžiamasis įvykis yra staigus ir netikėtas įvykis, dėl kurio draudėjui (veiklos vykdytojui) pareikštas reikalavimas atlyginti trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui bei aplinkai atsiradusią žalą, padarytą vykdant draudimo sutartimi apdraustą veiklą, jeigu yra visos šios sąlygos: <…> ,,2) reikalavimas pareikštas dėl žalos, atsiradusios draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba atgaline data nustatomu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu tai numatyta draudimo liudijime;”(pabraukta mūsų). Projekto nuostatos ,,atgaline data nustatomas draudimo sutarties galiojimo laikotarpis, jeigu tai numatyta draudimo liudijime” turinys nėra pakankamai aiškus.
Civilinio kodekso 6.996 straipsnio, reglamentuojančio draudimo sutarties įsigaliojimą, 2 dalyje nustatyta, kad draudimas taikomas visiems draudiminiams įvykiams, įvykusiems po draudimo sutarties įsigaliojimo, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta ko kita. Jeigu draudimo sutartyje nustatyta taikyti draudimą ir draudiminiams įvykiams, įvykusiems iki draudimo sutarties įsigaliojimo, tai tokia sąlyga galioja, jeigu draudimo sutarties šalys apie draudiminį įvykį, kuris įvyko iki draudimo sutarties įsigaliojimo, nežinojo. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata derintina su minėtomis Civilinio kodekso nuostatomis. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, reikėtų patikslinti ir projekto
nuostata ,,atgaline data nustatomu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu“. 5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4² straipsnio 5, 6, 7 dalių nuostatose nėra aiškus sąvokos „aplinkos apsaugos institucija“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta galiojančiuose įstatymuose. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatose nereikėtų konkrečiai nurodyti, kokios institucijos turimos omenyje arba atskleisti šios sąvokos turinį. 6. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4² straipsnio 6 dalies nuostatose po žodžių „apdraudęs atsakingo už“ įrašytinas žodis „padarytą“. 7. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4² straipsnio 12 dalies nuostatose vietoj žodžių „Aplinkos ministerija“ įrašytini žodžiai „aplinkos ministro“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3, 4 ir 6 dalių nuostatoms bei projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatoms. 8.
straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje skliaustuose įvestą trumpinį, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatų formuluotėje „Įmonei neįvykdžius bent vienos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos prievolės užtikrinimo dokumento galiojimo laikotarpiu“ po žodžių „nustatytos prievolės“ įrašytini žodžiai
„prievolių įvykdymo“. 9. Siekiant aiškumo ir atsižvelgiant į projekto 4
straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas, projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatose prieš žodžius „užtikrinimo sumos apskaičiavimo tvarka“ įrašytini žodžiai
„prievolių įvykdymo“. Departamento direktorius Andrius
Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (85) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
2021-06-16
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Arvydas Nekrošius, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas; komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys: Aplinkos ministerija - Audronė Nikšaitė, Atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja, Jovita Surdokienė, Atliekų politikos grupės patarėja, Lietuvos vandens tiekėjų asociacija – LVTA prezidentas Bronius Miežutavičius, Jūratė Šiaulienė, advokatė Beata Vilienė. 2021-06-21
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Arūnas Valinskas; komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys: Aplinkos ministerija - Audronė Nikšaitė, Atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja, Jovita Surdokienė, Atliekų politikos grupės patarėja, Lietuvos vandens tiekėjų asociacija – LVTA prezidentas Bronius Miežutavičius, Jūratė Šiaulienė, advokatė Beata Vilienė. 2021-06-23 Nr. 107-P-25 Vilnius 1.
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Arvydas Nekrošius, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas; komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys: Aplinkos ministerija - Audronė Nikšaitė, Atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja, Jovita Surdokienė, Atliekų politikos grupės patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-08-192 Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Pažeidus šiuos reikalavimus, juridinis asmuo, juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas“. Atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad pažeidus reikalavimus atsakomybėn būtų traukiamas ,,juridinis asmuo“, t. y., vartojama vienaskaita. Tuo tarpu už tokius pačius pažeidimus būtų traukiami atsakomybėn ne juridinio asmens vadovas, bet ,,juridinių asmenų vadovai“. Taigi pastaruoju atveju jau siūloma vartoti daugiskaitą. Projekto nuostatos tobulintinos taip, kad būtų aišku, kurie subjektai būtų traukiami atsakomybėn. Be to, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio kitose struktūrinėse dalyse, reglamentuojant prievolių įvykdymo užtikrinimą, vartojama sąvoką ,,įmonė”, o ne juridinis asmuo.
Tuo tarpu pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą už įmonei nustatytus prievolių užtikrinimo reikalavimų pažeidimus atsakomybėn būtų traukiama ne įmonė, bet juridinis asmuo. Taigi projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnyje apibūdinant tuos pačius subjektus vartojamos skirtingos sąvokos. Svarstytina, ar projekte vartojamų sąvokų nereikėtų suvienodinti. Kartu atkreipiame dėmesį, kad nuostata ,,pažeidus šiuos reikalavimus“ nėra pakankamai aiški. Nėra aišku kurie konkrečiai reikalavimai turimi omenyje. Pažymėtina, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimus atitinkamoms įmonėms siūloma nustatyti ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 5 dalyse. Kartu pastebėtina, kad nėra aišku, ar tokios įmonės ir vadovai būtų traukiami atsakomybėn ir už aplinkos ministro nustatytos atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos pažeidimus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, kokie konkrečiai reikalavimai, kuriuos pažeidus būtų taikoma atitinkama atsakomybė, turimi omenyje ir ar atsakomybėn būtų traukiami atitinkami subjektai už aukščiau minėtos aplinkos ministro nustatytos tvarkos pažeidimus.
Pritarti Atsižvelgus į pateiktus pasiūlymus ir tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje prievolė turėti leidimą nustatyta atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį siūlytina formuluoti taip: „<...> Pažeidus šiuos reikalavimus, nustatytus šio straipsnio 2 dalyje, ar šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, juridinis asmuo įmonė, juridinių asmenų vadovai įmonės vadovas ar kiti atsakingi asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.“ Įmonei apskaičiavus užtikrinimo dydį nesilaikant aplinkos ministro nustatytos užtikrinimo sumos apskaičiavimo tvarkos, ekonominės sankcijos ar baudos pagal Aplinkos apsaugos įstatymo ir administracinių nusižengimų kodekso nuostatas netaikytinos, nes ne pagal reikalavimus apskaičiuotas užtikrinimas nebus priimtas Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos. 2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-08-192 Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Aplinkos ministras nustato atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, užtikrinimo dydį vienai tonai numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų ir užtikrinimo sumos apskaičiavimo tvarką“.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydis siejamas ne su atliekų savybėmis bei jų kiekiu, bet su tuo, kad prievolės užtikrinimo sumos dydis būtų toks, kad padengtų išlaidas, būtinas atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo priemonėms įgyvendinti, kai įmonė nutraukia atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą (bankroto ar kitu atveju). Teikiamu įstatymo projektu pastarąją galiojančio įstatymo nuostatą siūloma išbraukti. Pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį „Įmonei, neįvykdžius bent vienos <...> prievolės <...> Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, veikianti kaip naudos gavėja, turi teisę pagal <...> užtikrinimą gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kuri padengtų išlaidas, būtinas atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo, užteršto grunto ir dirvožemio išvalymo ir kitoms veiklos nutraukimo priemonėms <...> įgyvendinimą“. Taigi pagal projekto nuostatas prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydis, kurį nustatytų aplinkos ministras, galimai aukščiau minėtų išlaidų nepadengtų. Ar įmonės turėtų lėšų ir kito turto, kuriuo būtų padengiamos išlaidų, kurių nepadengtų aplinkos ministro nustatytas prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydis, skirtumas projekte nėra nurodoma.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus, nurodytus keičiamo įstatymo 1 straipsnyje, teisėkūros tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principus. Kartu atkreipiame dėmesį, kad 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų 8 straipsnio a dalies iv punkte yra nustatyta, kad ,,prieš pradėdamas atliekų šalinimo veiklą ir laikydamasis valstybių narių patvirtintų pakeitimų, pareiškėjas pateikia arba pateiks pakankamą finansinę ar kurią nors kitą lygiavertę garantiją, kad užtikrintų, jog bus įvykdyti pagal šios direktyvos nuostatas išduoto leidimo įpareigojimai (įskaitant sąvartyno vėlesnės priežiūros nuostatas) ir kad bus laikomasi 13 straipsnyje nustatytos uždarymo tvarkos”. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar aplinkos ministro nustatytas prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis vienai tonai numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų būtų pakankamas ir užtikrintų, kad būtų įvykdyti įstatymo projekte siūlomi nustatyti įpareigojimai, nustatyti atliekas naudojančioms ir šalinančioms įmonėms, o siūlomas teisinis reguliavimas atitinka aukščiau nurodytos direktyvos nuostatas. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad apskaičiuojant finansinio užtikrinimo sumą, aplinkos ministro nustatytas dydis vienai tonai numatomų naudoti ar šalinti atliekų bus dauginamas iš TIPK ar taršos leidime nustatyto didžiausio vienu metu galimo apdoroti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų kiekio.
Atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginio pajėgumas apdoroti tam tikrą atliekų kiekį tiesiogiai proporcingas išlaidų, būtinų atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo, ir kitų veiklos nutraukimo priemonių įvykdymui, apimčiai, t. y. kuo didesnis atliekų kiekis įrenginiu apdorojamas, tuo didesnio masto veiklos nutraukimo priemones reikalinga bus vėliau įgyvendinti. Įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad finansinis užtikrinimas maksimaliai padengtų visas veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo išlaidas, tačiau išlieka rizika, kad rinkoje ženkliai išaugus atliekų sutvarkymo įkainiams, finansinio užtikrinimo sumos gali nepakakti. Pažymėtina, kad šiuo atveju išlieka prievolė nemokumo administratoriui, numatyta Juridinių asmenų nemokumo įstatyme, organizuoti atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnio nuostatos tikslintinos taip: „3. <...> Užtikrinimo suma turi būti paskaičiuota vadovaujantis šio straipsnio 5 dalyje nurodyta užtikrinimo sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į numatomas naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų rūšis, kiekius ir tvarkymo būdus, tvarka <...>. 4.
dalyje nustatytos prievolės užtikrinimo galiojimo laikotarpiu, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, veikianti kaip naudos gavėja, turi teisę pagal užtikrinimą gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kuri padengtų skirtą šio straipsnio 1 dalyje nustatytų neįvykdytų prievolių įgyvendinimui ir šių prievolių įgyvendinimo organizavimui. išlaidas, būtinas atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo, užteršto grunto ir dirvožemio išvalymo, kitoms veiklos nutraukimo priemonėms, užtikrinančioms aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą, organizuoti priemonių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimą.“ „5. Aplinkos ministras nustato atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, užtikrinimo dydį vienai tonai numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų ir užtikrinimo sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į numatomus naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų rūšis, kiekius ir tvarkymo būdus, tvarką.“3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-08-19 Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4935), kuriame siūloma keik kitaip keisti Atliekų tvarkymo įstatymo 10 ir 11 straipsnius nei teikiamame įstatymo projekte. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nepritarti Seimo narių grupės pasiūlytas projektas yra tarpinis Aplinkos ministerijos parengto ir derinto teisės akto projekto variantas, kurį ministerija iki 2020 m. birželio 11 d. pateikimo Vyriausybei patobulino pagal institucijų, ekonominių ir socialinių partnerių išvadas, pastabas ir pasiūlymus.
Aplinkos ministerijos projekte jau atžvelgta į Seimo Teisės departamento pastabas ir pasiūlymą tikslinti nuostatas dėl savivaldybių valdomų įmonių prievolių vykdymo užtikrinimo. Be to, Aplinkos ministerijos projektą vertino Vyriausybės strateginės analizės centras – atliktas išsamesnis teisės akto galimo poveikio vertinimas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos draudikų asociacija 2021-01-15 Pakeisti įstatymo 4 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Pavojingąsias Aatliekas surenkančios, vežančios, šalinančios ar naudojančios įmonės apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant tokią veiklą, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai pagal šio Įstatymo 4² straipsnyje nustatytus reikalavimus.“ Pritarti iš dalies Įvertinus galimą riziką dėl potencialios žalos ir S. Gentvilo pasiūlymą (Nr. 2), siūloma civilinę atsakomybę už žalą taikyti pavojingąsias atliekas surenkančioms, vežančioms, apdorojančioms įmonėms ir įmonėms, surenkančioms, vežančioms, apdorojančioms nepavojingąsias atliekas – naudoti netinkamas padangas. Atitinkamai, siūloma, pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį ir papildyti keičiamą įstatymą 4² straipsniu, atsižvelgiant į S. Gentvilo pasiūlymą (Nr. 3),2 Lietuvos draudikų asociacija 2021-01-15 Papildyti įstatymą 4² straipsniu ir jį išdėstyti taip: „4²straipsnis. Atliekas surenkančių, šalinančių ar naudojančių įmonių civilinės atsakomybės draudimas 1.
Atliekas surenkančios, šalinančios ar naudojančios įmonės privalo turėti civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį šiame straipsnyje nustatytas sąlygas. 2. Draudimo objektas yra atliekas surenkančios, šalinančios ar naudojančios įmonės turtiniai interesai, susiję su pastarosios civiline atsakomybe, atsirandančia dėl tokios įmonės veiksmais padarytos žalos tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai, surenkant, šalinant ar naudojant atliekas. Žalos aplinkai atlyginimas kartu apima ir draudėjo civilinę atsakomybę dėl draudėjo neteisėta veika (veikimu, neveikimu) padarytos žalos aplinkai ir jos elementams (vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, aplinkos orui), apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtintą Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką (su vėlesniais pakeitimais bei papildymais), kai yra tenkinamos visos šio straipsnio ir kitos draudiko nustatytos sąlygos. 3.
staigus ir netikėtas įvykis, dėl kurio draudėjui pareikštas reikalavimas atlyginti atsiradusią žalą, padarytą trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui bei aplinkai, vykdant draudimo sutartimi apdraustą veiklą, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) reikalavimas atlyginti žalą draudėjui arba draudikui yra pareikštas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir (ar) per 3 metus po draudimo sutarties galiojimo pabaigos;
2) reikalavimas pareikštas dėl žalos, atsiradusios draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba retroaktyviu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu jis numatytas draudimo liudijime;
3) reikalavimas pareikštas dėl veiksmų, atliktų draudimo sutarties galiojimo ir retroaktyvaus draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu jis numatytas draudimo liudijime;
4) reikalavimas pareikštas dėl veiksmų, atliktų draudimo teritorijoje;
5) reikalavimas pareikštas dėl draudimo teritorijoje atsiradusios žalos;
6) reikalavimas atlyginti žalą pareikštas rašytinės pretenzijos ir (ar) ieškinio forma;
7) draudėjas pagal jo atsakomybei taikomus įstatymus atsako už atsiradusią žalą;
8) draudėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie atsiradusią žalą draudimo sutarties sudarymo momentu;
9) draudikui apie įvykį buvo pranešta sutarties galiojimo laikotarpiu ir (ar) per 3 mėnesius po draudimo sutarties pabaigos. 4. Draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) aplinkos apsaugos institucijai, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą. 5. Nukentėjęs trečiasis asmuo ir
(ar) aplinkos apsaugos institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą, turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingos už žalą atliekas surenkančios, šalinančios ar naudojančios įmonės civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. 6.
teikiantis nukentėjęs trečiasis asmuo ir (ar) aplinkos apsaugos institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą, ir (ar) atliekas surenkanti, šalinanti ar naudojanti įmonė privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 7. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas. 8. Jeigu draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), atliekas surenkanti, šalinanti ar naudojanti įmonė per 10 darbo dienų nuo draudimo sutarties nutraukimo ar pasibaigimo privalo sudaryti naują draudimo sutartį. Veiklos vykdymas be galiojančios draudimo sutarties, įskaitant šioje dalyje numatytą 10 darbo dienų laikotarpį naujai draudimo sutarčiai sudaryti, laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla. 9. Draudimo suma nustatoma draudiko ir atliekas surenkančios, šalinančios ar naudojančios įmonės susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip 50 000 eurų vieno draudžiamojo įvykio atveju ir per draudimo laikotarpį bendrai. 10. Atliekas surenkančių, šalinančių ar naudojančių įmonių civilinės atsakomybės draudimo kontrolę vykdo Vyriausybės įgaliota institucija, veikianti kaip Atliekų tvarkytojų valstybės registro tvarkymo įstaiga. 11.
straipsnyje, draudimo sutarties sąlygas nustato Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, draudiko ir atliekas surenkančios, šalinančios ar naudojančios įmonės susitarimas.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į S. Gentvilo pasiūlymus (žiūrėti lentelėje žemiau, pasiūlymai Nr. 1-3), siūloma keičiamą įstatymą papildyti 4² straipsniu: „4² straipsnis. Atliekas tvarkančių įmonių civilinės atsakomybės draudimas
1Pavojingąsias atliekas surenkančios,
vežančios, apdorojančios įmonės ir įmonės, surenkančios, vežančios, apdorojančios nepavojingąsias atliekas – naudoti netinkamas padangas (toliau šiame straipsnyje – veiklos vykdytojas), apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant tokią veiklą ar dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai. 2. Veiklos vykdytojas, turi turėti civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį šiame straipsnyje ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose draudimo santykius, nustatytas sąlygas ir reikalavimus arba turi kitos šalies draudimo įstaigos išduotą tokio draudimo pažymą. 3. Draudimo objektas yra veiklos vykdytojo turtiniai interesai, susiję su pastarojo civiline atsakomybe, atsirandančia dėl veiklos vykdytojo veiksmais padarytos žalos tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai, surenkant, vežant ar apdorojant atliekas. Žalos aplinkai atlyginimas kartu apima ir draudėjo civilinę atsakomybę dėl draudėjo neteisėta veika (veikimu, neveikimu) padarytos žalos aplinkai ir jos elementams (vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, aplinkos orui), apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintą aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, kai yra tenkinamos visos šio straipsnio ir kitos draudiko nustatytos sąlygos. 4.
netikėtas įvykis, dėl kurio draudėjui (veiklos vykdytojui) pareikštas reikalavimas atlyginti atsiradusią žalą, padarytą trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui bei aplinkai, vykdant draudimo sutartimi apdraustą veiklą, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) reikalavimas atlyginti žalą draudėjui arba draudikui yra pareikštas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir
(ar) per 3 metus po draudimo sutarties galiojimo pabaigos;
2) reikalavimas pareikštas dėl žalos, atsiradusios draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba retroaktyviu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu jis numatytas draudimo liudijime;
3) reikalavimas pareikštas dėl veiksmų, atliktų draudimo sutarties galiojimo ir retroaktyvaus draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu jis numatytas draudimo liudijime;
4) reikalavimas pareikštas dėl veiksmų, atliktų draudimo teritorijoje ir dėl draudimo teritorijoje atsiradusios žalos;
5) reikalavimas atlyginti žalą pareikštas rašytinės pretenzijos ir (ar) ieškinio forma;
6) draudėjas pagal jo atsakomybei taikomus įstatymus atsako už atsiradusią žalą;
7) draudėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie atsiradusią žalą draudimo sutarties sudarymo momentu;
8) draudikui apie įvykį buvo pranešta sutarties galiojimo laikotarpiu ir (ar) per 3 mėnesius po draudimo sutarties pabaigos. 5. Draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) aplinkos apsaugos institucijai, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą. 6. Nukentėjęs trečiasis asmuo ir (ar) aplinkos apsaugos institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą, turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą veiklos vykdytojo civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. 7.
teikiantis nukentėjęs trečiasis asmuo ir (ar) aplinkos apsaugos institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą, ir (ar) veiklos vykdytojas, privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 8. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintos aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos ir kitų teisės aktų nuostatas. 9. Nauja draudimo sutartis turi būti sudaroma likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki buvusios draudimo sutarties galiojimo pabaigos ir įsigalioja baigus galioti buvusiai sutarčiai. 10. Draudimo suma nustatoma draudiko ir veiklos vykdytojo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių eurų vieno draudžiamojo įvykio atveju, o minimali draudimo suma visam draudimo laikotarpiui negali būti mažesnė kaip šimtas tūkstančių eurų. 11. Kitas, negu nurodytas šiame straipsnyje, draudimo sutarties sąlygas nustato Civilinis kodeksas, Draudimo įstatymas, draudiko ir veiklos vykdytojo susitarimas.“3 Lietuvos draudikų asociacija 2021-01-15 Papildyti įstatymo 6¹ straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4.
Vyriausybės įgaliota institucija, veikianti kaip Atliekų tvarkytojų valstybės registro tvarkymo įstaiga, yra atsakinga už atliekas surenkančių, šalinančių ar naudojančių įmonių civilinės atsakomybės draudimo kontrolę.“ Pritarti iš dalies Siūloma, kad atliekų tvarkytojo prievolės turėti civilinės atsakomybės draudimą priežiūrą vykdančią instituciją paskirtų Aplinkos ministerija, atitinkamai, siūloma keičiamo įstatymo papildymą 4² straipsniu, kaip išdėstyta aukščiau argumentuose dėl Lietuvos draudikų asociacijos pasiūlymo Nr. 2, papildyti 12 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„12. Veiklos vykdytojo prievolės turėti civilinės
atsakomybės draudimą priežiūrą vykdo Aplinkos ministerijos įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka.“4 Lietuvos draudikų asociacija 2021-01-15 Pakeisti įstatymo 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pavojingų atliekų tvarkymo licencija išduodama jas tvarkančiai
įmonei, jeigu:
1) pavojingas atliekas tvarkančios įmonės atsakingų darbuotojų kompetencija atitinka šio Įstatymo 11² straipsnyje nustatytus reikalavimus;
2) pavojingas atliekas tvarkančios įmonės civilinė atsakomybė apdrausta draudimo įmonėje.“ Nepritarti Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodomos privalomos sąlygos, kada išduodama pavojingųjų atliekų tvarkymo licencija, civilinės atsakomybės draudimo turėjimas yra viena iš sąlygų. Pasiūlyme nėra pateikta argumentų, kodėl reikia atsisakyti šios sąlygos išduodant pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją. 5 Lietuvos draudikų asociacija 2021-01-15 Pakeisti įstatymo 12 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas sustabdomas, kai paaiškėja, kad:
1) licencijos turėtojas pažeidė licencijuojamos veiklos reikalavimus;
2) licencijos turėtojas neturi darbuotojų, kurių kompetencija atitinka šio Įstatymo 11² straipsnyje nustatytus reikalavimus;
3) licencijos turėtojas neturi galiojančio veiklos draudimo liudijimo (poliso).“ Nepritarti Žiūrėti argumentus Lietuvos draudikų asociacijos
2021-03-312 Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį papildyti taip:
„2. Atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės, kuri privalo turėti
leidimą pagal šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, išskyrus viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus, paviršinių nuotekų tvarkytojus, šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančia laidavimo draudimo sutartimi ir (arba) banko garantija, ir (arba) maksimaliąja hipoteka (toliau – užtikrinimas).“ Pritarti iš dalies Pateikiamos laidavimo draudimo sutarties, banko garantijos ar maksimaliosios hipotekos finansinio užtikrinimo tikslas
Savivaldybės institucija perima viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo teises ir pareigas, susijusias su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad nuotekų tvarkymas apima nuotekų valymo metu susidariusių nuotekų dumblo tvarkymą, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalis siūlytina formuluoti taip: „2. Atliekas naudojančiosų ar šalinančiosų įmonėsių, kurios privalo turėti leidimą pagal šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, išskyrus nuotekų dumblo apdorojimą vykdančias savivaldybės valdomas įmones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančia laidavimo draudimo sutartimi ir (arba) banko garantija, ir (arba) maksimaliąja hipoteka (toliau – užtikrinimas). 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytaos įmonės privalo pateikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai užtikrinimą vadovaudamasi šio straipsnio 5 dalyje nurodyta atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarka.<...>“
pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2021-06-07 Argumentai: Siekiant sukurti efektyvią atliekas tvarkančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo sistemą, be reikalavimo atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms turėti finansinį užtikrinimą bankroto ar kitais veiklos nutraukimo atvejais, būtina, kad būtų sukurta ir tinkamai funkcionuotų atliekų tvarkytojų civilinės atsakomybės sistema, užtikrinanti, kad nelaimės (avarijos) atveju būtų atlyginta gamtai ir (ar) gyventojams ar kitiems ūkio subjektams padaryta žala. Valstybės kontrolė atlikusi valstybinį auditą atkreipė dėmesį[1], kad esamas atliekų tvarkytojų civilinės atsakomybės draudimo reglamentavimas neužtikrina, kad nelaimės (avarijos) atveju būtų atlyginta gamtai ir (ar) gyventojams ar kitiems ūkio subjektams padaryta žala. Pagal 2017–2019 m. ūkio subjektams išduotas 163 licencijas pavojingųjų atliekų tvarkymo veiklai, nustatyta, kad pusės šių įmonių civilinės atsakomybės draudimo suma nesiekia
civilinę atsakomybę numatytas tik pavojingųjų atliekų tvarkytojams (pavojingąsias atliekas surenkančioms, vežančioms, šalinančioms ar naudojančioms įmonėms), todėl, nutikus gaisrui ar kitai nelaimei, pvz., nepavojingąsias atliekas (pvz. padangas) tvarkančioje įmonėje, gali būti neatlyginta aplinkai ar tretiesiems asmenims padaryta žala. Valstybės kontrolė rekomendavo nustatyti aiškius pavojingųjų atliekų tvarkytojams civilinės atsakomybės draudimo reikalavimus, kad nelaimės (avarijos) atveju būtų atlyginta gamtai ir (ar) gyventojams ar kitiems subjektams padaryta žala, pagal poreikį išplėsti civilinės atsakomybės institutą kitiems taršia veikla užsiimantiems ūkio subjektams. Atsižvelgiant į tai, siūloma Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-5103 (toliau – projektas) papildyti nuostatomis, kurios praplėstų civilinės atsakomybės institutą platesniam, nei dabar nurodyta įstatyme, atliekų tvarkytojų ratui ir nustatyti civilinės atsakomybės draudimo reikalavimus. Siūloma nustatyti, kad civilinės atsakomybės draudimą turi turėti ne tik pavojingąsias atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės, bet ir įmonės, surenkančios, vežančios, apdorojančios nepavojingąsias atliekas – naudoti netinkamas padangas. Siūloma įstatymą papildyti nauju straipsniu, detalizuojančiu civilinės atsakomybės draudimo reikalavimus. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2021-06-071 Pasiūlymas:
1Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 4 straipsnio 11 dalį. 11. Pavojingąsias atliekas surenkančios, vežančios, šalinančios ar naudojančios įmonės apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant tokią veiklą, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai.“
straipsniu. Pritarti
2021-06-072 Pasiūlymas:
1Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsniu Papildyti Įstatymą 4² straipsniu: „4² straipsnis. Atliekas tvarkančių įmonių civilinės atsakomybės draudimas 1.
Pavojingąsias atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės ir įmonės, surenkančios, vežančios, apdorojančios nepavojingąsias atliekas – naudoti netinkamas padangas (toliau šiame straipsnyje – veiklos vykdytojas), apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant tokią veiklą ar veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai. 2. Veiklos vykdytojas, turi turėti civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį šiame straipsnyje ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose draudimo santykius, nustatytas sąlygas ir reikalavimus arba turi kitos šalies draudimo įstaigos išduotą tokio draudimo pažymą. 3. Draudimo objektas yra veiklos vykdytojo turtiniai interesai, susiję su pastarojo civiline atsakomybe, atsirandančia dėl veiklos vykdytojo veiksmais padarytos žalos tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai, surenkant, vežant ar apdorojant atliekas. Žalos aplinkai atlyginimas kartu apima ir draudėjo civilinę atsakomybę dėl draudėjo neteisėta veika (veikimu, neveikimu) padarytos žalos aplinkai ir jos elementams (vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, aplinkos orui), apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintą aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, kai yra tenkinamos visos šio straipsnio ir kitos draudiko nustatytos sąlygos. 4.
įvykis, dėl kurio draudėjui (veiklos vykdytojui) pareikštas reikalavimas atlyginti atsiradusią žalą, padarytą trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui bei aplinkai, vykdant draudimo sutartimi apdraustą veiklą, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) reikalavimas atlyginti žalą draudėjui arba draudikui yra pareikštas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir (ar) per 3 metus po draudimo sutarties galiojimo pabaigos;
2) reikalavimas pareikštas dėl žalos, atsiradusios draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba retroaktyviu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu jis numatytas draudimo liudijime;
3) reikalavimas pareikštas dėl veiksmų, atliktų draudimo sutarties galiojimo ir retroaktyvaus draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu jis numatytas draudimo liudijime;
4) reikalavimas pareikštas dėl veiksmų, atliktų draudimo teritorijoje ar dėl draudimo teritorijoje atsiradusios žalos;
5) reikalavimas atlyginti žalą pareikštas rašytinės pretenzijos ir (ar) ieškinio forma;
6) draudėjas pagal jo atsakomybei taikomus įstatymus atsako už atsiradusią žalą;
7) draudėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie atsiradusią žalą draudimo sutarties sudarymo momentu;
8) draudikui apie įvykį buvo pranešta sutarties galiojimo laikotarpiu ir (ar) per 3 mėnesius po draudimo sutarties pabaigos. 5. Draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) aplinkos apsaugos institucijai, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą. 6. Nukentėjęs trečiasis asmuo ir (ar) aplinkos apsaugos institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą, turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingos už žalą veiklos vykdytojo civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. 7.
nukentėjęs trečiasis asmuo ir (ar) aplinkos apsaugos institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą, ir (ar) veiklos vykdytojas, privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 8. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintos aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos ir kitų teisės aktų nuostatas. 9. Nauja draudimo sutartis turi būti sudaroma likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki buvusios draudimo sutarties galiojimo pabaigos ir įsigalioja baigus galioti buvusiai sutarčiai. 10. Draudimo suma nustatoma draudiko ir veiklos vykdytojo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių eurų vieno draudžiamojo įvykio atveju, o minimali draudimo suma visam draudimo laikotarpiui negali būti mažesnė kaip šimtas tūkstančių eurų. 11. Kitas, negu nurodytas šiame straipsnyje, draudimo sutarties sąlygas nustato Civilinis kodeksas, Draudimo įstatymas, draudiko ir veiklos vykdytojo susitarimas.“
iš dalies Siūloma papildyti pasiūlytą straipsnį 12 dalimi dėl prievolės atliekų tvarkytojui turėti civilinės atsakomybės draudimą, kaip nurodyta argumentuose dėl Lietuvos draudikų asociacijos 3 pasiūlymo ir atlikti redakcines korekcijas:
Įstatymo papildymas 4² straipsniu Papildyti Įstatymą 4² straipsniu: „4² straipsnis. Atliekas tvarkančių įmonių civilinės atsakomybės draudimas
įmonės ir įmonės, surenkančios, vežančios, apdorojančios nepavojingąsias atliekas – naudoti netinkamas padangas (toliau šiame straipsnyje – veiklos vykdytojas), apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant tokią veiklą ar dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai. 2. Veiklos vykdytojas, turi turėti civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį šiame straipsnyje ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose draudimo santykius, nustatytas sąlygas ir reikalavimus arba turi kitos šalies draudimo įstaigos išduotą tokio draudimo pažymą. 3. Draudimo objektas yra veiklos vykdytojo turtiniai interesai, susiję su pastarojo civiline atsakomybe, atsirandančia dėl veiklos vykdytojo veiksmais padarytos žalos tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai, surenkant, vežant ar apdorojant atliekas. Žalos aplinkai atlyginimas kartu apima ir draudėjo civilinę atsakomybę dėl draudėjo neteisėta veika (veikimu, neveikimu) padarytos žalos aplinkai ir jos elementams (vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, aplinkos orui), apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintą aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, kai yra tenkinamos visos šio straipsnio ir kitos draudiko nustatytos sąlygos. 4.
draudėjui (veiklos vykdytojui) pareikštas reikalavimas atlyginti atsiradusią žalą, padarytą trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui bei aplinkai, vykdant draudimo sutartimi apdraustą veiklą, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) reikalavimas atlyginti žalą draudėjui arba draudikui yra pareikštas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir (ar) per 3 metus po draudimo sutarties galiojimo pabaigos;
2) reikalavimas pareikštas dėl žalos, atsiradusios draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba retroaktyviu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu jis numatytas draudimo liudijime;
3) reikalavimas pareikštas dėl veiksmų, atliktų draudimo sutarties galiojimo ir retroaktyvaus draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu jis numatytas draudimo liudijime;
4) reikalavimas pareikštas dėl veiksmų, atliktų draudimo teritorijoje arir dėl draudimo teritorijoje atsiradusios žalos;
5) reikalavimas atlyginti žalą pareikštas rašytinės pretenzijos ir
(ar) ieškinio forma;
6) draudėjas pagal jo atsakomybei taikomus įstatymus atsako už atsiradusią žalą;
7) draudėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie atsiradusią žalą draudimo sutarties sudarymo momentu;
8) draudikui apie įvykį buvo pranešta sutarties galiojimo laikotarpiu ir (ar) per 3 mėnesius po draudimo sutarties pabaigos. 5. Draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir
(ar) aplinkos apsaugos institucijai, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą. 6. Nukentėjęs trečiasis asmuo ir (ar) aplinkos apsaugos institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą, turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingos už žalą veiklos vykdytojo civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. 7.
trečiasis asmuo ir (ar) aplinkos apsaugos institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą, ir (ar) veiklos vykdytojas, privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 8. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintos aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos ir kitų teisės aktų nuostatas. 9. Nauja draudimo sutartis turi būti sudaroma likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki buvusios draudimo sutarties galiojimo pabaigos ir įsigalioja baigus galioti buvusiai sutarčiai. 10. Draudimo suma nustatoma draudiko ir veiklos vykdytojo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių eurų vieno draudžiamojo įvykio atveju, o minimali draudimo suma visam draudimo laikotarpiui negali būti mažesnė kaip šimtas tūkstančių eurų. 11. Kitas, negu nurodytas šiame straipsnyje, draudimo sutarties sąlygas nustato Civilinis kodeksas, Draudimo įstatymas, draudiko ir veiklos vykdytojo susitarimas. 12. Veiklos vykdytojo prievolės turėti civilinės atsakomybės draudimą priežiūrą vykdo Aplinkos ministerijos įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
2021-06-073 Pasiūlymas:
1Projekto 3 straipsnį laikyti atitinkami 5 straipsniu. 2. Pakeisti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis.
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20212 m. gegužės 1 d. 2. Aplinkos ministras iki 20212 m. vasario 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Užtikrinimas, pateiktas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki užtikrinime nurodyto termino pabaigos. Jei užtikrinimas galioja ilgiau kaip dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo, užtikrinimo sumos dydis nuo 2023 m. gegužės 1 d. turi būti ne mažesnis nei paskaičiuotas vadovaujantis šio Įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta užtikrinimo sumos apskaičiavimo tvarka.“ Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalyje numatytas 2 metų pereinamasis laikotarpis atliekų tvarkytojams, pateikusiems užtikrinimus pagal galiojančius reikalavimus, atsižvelgiant į tai, tikslintina 5 straipsnio (projekto buvusio 3 straipsnio) 3 dalis taip: „3. Užtikrinimas, pateiktas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki užtikrinime nurodyto termino pabaigos. Jei užtikrinimas galioja ilgiau kaip dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo, užtikrinimo sumos dydis nuo 20234 m. gegužės 1 d. turi būti ne mažesnis nei paskaičiuotas vadovaujantis šio Įstatymo 2 straipsnyje (Pastaba: straipsnio numeris tikslintinas, atsižvelgus į tai, ar bus pritarta projekto pakeitimams) išdėstytiems Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta užtikrinimo sumos apskaičiavimo tvarka.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. VIII-787 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5103(2) ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1
31 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20212
m. gegužės 1 d. Pritarti Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisės aktai, kuriais keičiamos verslo sąlygos, turi įsigalioti gegužės 1 d. arba lapkričio 1 d., t. y. laikantis „dviejų datų“ taisyklės. Teisės aktai, įskaitant poįstatyminius, turi būti priimti ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jų įsigaliojimo dienos, t. y. iki vasario 1 d. arba rugpjūčio
32 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 20212 m. vasario 1d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus (lentelės eilutė Nr. 1) dėl įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo datos3 Aplinkos apsaugos komitetas Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
ministerijos įgaliotai institucijai iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki užtikrinime nurodyto termino pabaigos. Jei užtikrinimas galioja ilgiau kaip dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo, užtikrinimo sumos dydis nuo 20234 m. gegužės 1 d. turi būti ne mažesnis nei paskaičiuotas vadovaujantis šio Įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta užtikrinimo sumos apskaičiavimo tvarka. Pritarti Atsižvelgiant į numatomą projekto įsigaliojimo datą (2022 m. gegužės 1 d.) ir projekto 3 straipsnio 3 dalyje numatomą 2 metų pereinamąjį laikotarpį. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5103(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Patarėjas Audrius Želvys [1] Valstybinio audito 2020-05-04 ataskaita Nr. AAE-3 Aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumas ir rezultatyvumas.