Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Valstybei nuosavybės teise priklausančių laisvėje
gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, taip pat gervių ir gulbių padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, naminiams gyvūnams ar gyvuliams, miškui, hidrotechnikos įrenginiams ar kitiems objektams, žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams atlygina valstybė, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andriejus Stančikas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvoje kasmet vis daugėja žemės ūkio veiklos subjektų nusiskundimų dėl laukinių vandens ir pelkių paukščių (laukinių žąsų, gervių, gulbių ir kt.) daromos žalos pasėliams ir kitoms žemės ūkio naudmenoms. Laukiniai vandens paukščiai (gervės, gulbės, žąsys) išlesa, ištrypia pasėlius ir ūkininkai nepajėgūs nuo šių paukščių apsaugoti kultūras. Gervės, gulbės nėra medžiojamieji gyvūnai, o laukines žąsis medžioti galima tik rudenį, o pavasarinės migracijos metu, kai padaroma didžiausia žala žemės ūkio pasėliams, draudžiama. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, parengti šių įstatymų pakeitimo projektai: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo (toliau – AARP) ir jį lydintys Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo (toliau – LG) bei Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – MĮ). Įstatymų projektais siūloma, papildyti atitinkamus įstatymus nuostatomis, leisiančiomis tais atvejais, kai žalą žemės ūkio pasėliams padaro laukinės žąsys, gervės ir gulbės, ją atlyginti Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, žala pasėliams padaryta laukinių žąsų, gervių ir gulbių nėra atlyginama. MĮ ir LG nenumato tokių atvejų, o AARP neleidžia naudoti tam Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad laukinių žąsų, gervių ir gulbių daroma žala žemės ūkio pasėliams, būtų atlyginama Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymai neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priėmus įstatymų projektus verslo sąlygos pagerės, nes žemės ūkio veiklos subjektai galės tikėtis realios žalos, padarytos laukinių žąsų, gervių ar gulbių žemės ūkio pasėliams, atlyginimo. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus įstatymų projektus kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Priėmus Įstatymų projektus, reikės keisti Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymams įgyvendinti preliminarus metinis lėšų poreikis - 3,6 mln. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Žala“,
„žemės ūkio pasėliai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Andriejus Stančikas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
priklausančių laisvėje gyvenančių <...> gervių ir gulbių padarytą žalą žemės ūkio pasėliams <...> žemės <...> sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams atlygina valstybė <...>“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 - 11 dalių nuostatomis, kurios reglamentuoja griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytos žalos atlyginimo tvarką. T. y., nei iš projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kokia tvarka būtų atlyginama gervių ir gulbių padaryta žala žemės ūkio pasėliams: kokia institucija apskaičiuotų gervių ir gulbių žemės ūkio pasėliams padarytą žalą, per kiek laiko ir kokiam subjektui žemės sklypų savininkai, valdytojai ar naudotojai turėtų pranešti apie padarytą žalą ir išsiųsti prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo ir pan. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu nereikėtų atitinkamai tikslinti ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 - 11 dalių nuostatų.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 13 punktą Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija tvirtina Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodiką, tačiau nei iš projekto, nei keičiamo įstatymo 4, 22 straipsnių nuostatų nėra aišku, ar būtų tvirtinama nauja atskira gervių ir gulbių padarytos žalos apskaičiavimo metodika, ar tokia metodika būtų Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodikos sudėtine dalimi (pastaruoju atveju, turėtų būti tikslinamas nurodytos metodikos pavadinimas bei keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose ši metodika yra nurodyta). 2. Iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, kokiems objektams – tik žemės ūkio pasėliams ar ir naminiams gyvūnams ar gyvuliams, miškui bei hidrotechnikos įrenginiams ar kitiems objektams – gali būti atlyginama gervių ir gulbių padaryta žala. Be to, projekto nuostatų formuluotė nedera su kartu teikiamo Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-5091) 1 straipsniu keičiamo Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų formuluote. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas gervių ir gulbių padarytos žalos žemės ūkio pasėliams atlyginimas nėra susietas su kokiais nors žemės ūkio pasėliams apsaugoti veiksmais, kurių privalėtų imtis žemės sklypo savininkas, valdytojas ar naudotojas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal su teikiamu projektu susijusį Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr.
Nr. XIIIP-5093) bei Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 8 dalį medžiojamųjų gyvūnų (manytina, kad tai apima ir laukines žąsis) padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių, žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje. Atsižvelgiant į tai, reikėtų įvertinti, ar yra kokios nors priemonės žemės ūkio pasėlių apsaugojimui nuo gervių ir gulbių padaromos žalos, ir jei yra, svarstyti, ar nebūtų tikslinga įstatyme nustatyti analogiškos sąlygos gervių ir gulbių padarytos žalos atlyginimui, kaip ir Medžioklės įstatyme numatytai sąlygai, kuri būtų taikoma laukinių žąsų padarytos žalos atlyginimui, nes kitu atveju siūlomas teisinis reglamentavimas sukurtų neaiškią situaciją, kai laukinių paukščių padarytos žalos žemės ūkio pasėliams atlyginimas (ne atlyginimas) priklausytų nuo to, kokios rūšies paukščiai tokią žalą padarė. Jei, vis dėlto, tokių apsaugos priemonių nėra, tai tokiu atveju, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai tikslinti Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 8 dalies nuostatų, nustatant išimtį dėl šios įstatymo nuostatos netaikymo laukinių žąsų atžvilgiu. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime priėmimo stadijoje yra svarstomas Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr. XIIIP-3817(3), kuriame siūloma nustatyti, kad priimtas įstatymas įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d., t. y., taip pat kaip ir teikiamas projektas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal naujos redakcijos Laukinės gyvūnijos įstatymo projektą žalos atlyginimas būtų reglamentuojamas ne 22, o 35 straipsnyje, todėl projekto nuostatos turėtų būti derinamos su minėto įstatymo projekto nuostatomis. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]