Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) medžiojamųjų gyvūnų išteklių apsaugos ir gausinimo
priemonėms; medžioklėtvarkos projektams rengti; medžiojamųjų gyvūnų ir medžioklės moksliniams tyrimams; medžiojamųjų gyvūnų, saugomų pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, monitoringui; priemonėms prieš brakonieriavimą; medžioklės plėtrą skatinančioms bei medžioklės kultūrą, tradicijas puoselėjančioms ir saugų elgesį medžioklėje skatinančioms priemonėms; griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų ir medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė uždrausta ištisus metus, padarytai žalai žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams kompensuoti bei šių gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms; atlyginti vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą; atlyginti laukinių žąsų, gervių ir gulbių žemės ūkio pasėliams padarytą žalą; valstybės įgyvendinamoms laukinių gyvūnų globos ir užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonėms; Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 22 straipsnyje nustatytoms kompensacijoms medžioklės plotų naudotojams ir privačių žemės sklypų savininkams mokėti, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų darbo užmokesčiui ‒ įplaukos pagal šio įstatymo 3 straipsnio 8 punktą;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andriejus Stančikas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvoje kasmet vis daugėja žemės ūkio veiklos subjektų nusiskundimų dėl laukinių vandens ir pelkių paukščių (laukinių žąsų, gervių, gulbių ir kt.) daromos žalos pasėliams ir kitoms žemės ūkio naudmenoms. Laukiniai vandens paukščiai (gervės, gulbės, žąsys) išlesa, ištrypia pasėlius ir ūkininkai nepajėgūs nuo šių paukščių apsaugoti kultūras. Gervės, gulbės nėra medžiojamieji gyvūnai, o laukines žąsis medžioti galima tik rudenį, o pavasarinės migracijos metu, kai padaroma didžiausia žala žemės ūkio pasėliams, draudžiama. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, parengti šių įstatymų pakeitimo projektai: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo (toliau – AARP) ir jį lydintys Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo (toliau – LG) bei Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – MĮ). Įstatymų projektais siūloma, papildyti atitinkamus įstatymus nuostatomis, leisiančiomis tais atvejais, kai žalą žemės ūkio pasėliams padaro laukinės žąsys, gervės ir gulbės, ją atlyginti Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, žala pasėliams padaryta laukinių žąsų, gervių ir gulbių nėra atlyginama. MĮ ir LG nenumato tokių atvejų, o AARP neleidžia naudoti tam Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad laukinių žąsų, gervių ir gulbių daroma žala žemės ūkio pasėliams, būtų atlyginama Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymai neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priėmus įstatymų projektus verslo sąlygos pagerės, nes žemės ūkio veiklos subjektai galės tikėtis realios žalos, padarytos laukinių žąsų, gervių ar gulbių žemės ūkio pasėliams, atlyginimo. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus įstatymų projektus kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Priėmus Įstatymų projektus, reikės keisti Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymams įgyvendinti preliminarus metinis lėšų poreikis - 3,6 mln. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Žala“,
„žemės ūkio pasėliai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Andriejus Stančikas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų galiojanti (pažymėtina, kad projektu ji nėra keičiama) formuluotės konstrukcija „griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų ir medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė uždrausta ištisus metus, padarytai žalai žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams kompensuoti bei šių gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms“ nėra aiški kalbiniu ir loginiu požiūriu ir yra svarstytina dėl tarpusavio santykio su tiek galiojančiomis Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatomis, tiek ir su teikiamu projektu susijusio Laikinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-5092) 1 straipsniu keičiamomis minėto įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatomis tuo aspektu, kad nėra aišku, ar griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padaryta žala būtų atlyginama tik tų žemės sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams, ar ir kitais atvejais. Pažymėtina, kad pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo nuostatas griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytos žalos atlyginimas nepriklauso nuo to, ar medžioklė yra leidžiama (draudžiama) tame žemės sklype ar ne. Atsižvelgiant į tai ir siekiant pašalinti neaiškumą, svarstytina, ar projektu nereikėtų kartu tikslinti ir galiojančios nurodytos nuostatų konstrukcijos. 2. Projekto
straipsnio 2 dalį“.
į tai, kad pagal projekto aiškinamąjį raštą įstatymo įgyvendinimui reikės valstybės biudžeto lėšų ir į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį Aplinkos apsaugos rėmimo programos priemones tvirtina ir programai įgyvendinti skirtas lėšas naudoja Aplinkos ministerija, manytina, kad dėl projektu ir su juo susijusių įstatymų projektų (reg. Nr. XIIIP- 5092 ir Nr. XIIIP- 5093) siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]