Projekto lyginamasis variantas
2,
2017 m. d. Nr. Vilnius
2 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip: „Valstybinės svarbos energetikos objektai – 50 MW ir didesnės galios elektrinės ir katilinės; 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros energijos perdavimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai; 25 000 000 kubinių metrų ir didesnės gamtinių dujų saugyklos; suskystintų gamtinių dujų importo terminalai ir saugyklos, kurių pakartotinio suskystintų gamtinių dujų dujinimo pajėgumas yra 0,5 mlrd. kubinių metrų per metus arba didesnis; magistraliniai naftotiekiai (produktotiekiai); naftos perdirbimo įmonės, perdirbančios 50 000 tonų ir daugiau naftos per metus; 10 000 kubinių metrų ir didesni naftos ir (ar) naftos produktų terminalai ir saugyklos; branduolinės energetikos objektai; energetikos objektai, kurių veiklai yra taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir (ar) kurių veiklai yra suteikiama valstybės parama, bei kurių svarba valstybei pripažįstama Lietuvos Respublikos
5 straipsnio 2 dalį nauju 12 punktu ir jį išdėstyti taip: „12) nustato konkurso tvarką ir sąlygas, valstybinės svarbos energetikos objektų, nurodytų šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje, statybai ir (ar) plėtojimui;”
straipsnio 2 dalies 12 punktą laikyti 13 punktu. 12) 13) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 3 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 15 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2.
Valstybinės svarbos energetikos objektų: 50 MW ir didesnės galios elektrinių ir katilinių; suskystintų gamtinių dujų importo terminalų ir saugyklų, kurių pakartotinio suskystintų gamtinių dujų dujinimo pajėgumas yra 0,5 mlrd. kubinių metrų per metus arba didesnis; magistralinių naftotiekių (produktotiekių); naftos perdirbimo įmonių, perdirbančių 50 000 tonų ir daugiau naftos per metus; 10 000 kubinių metrų ir didesnio naftos ir (ar) naftos produktų terminalų ir saugyklų, statytojas ir
(ar) plėtotojas atrenkamas konkurso būdu, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką ir sąlygas.“
įmonės dalyvauja rengiant ir plėtojant subalansuoto, efektyvaus energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo planus, taip pat planuoja valstybinės svarbos energetikos objektų plėtrą. Energetikos įmonės, perduodančios, skirstančios energiją, plėtoja energijos perdavimo, skirstymo įrenginius savo veiklos teritorijoje. 3. 4. Energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Komisija. Jeigu šios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti. 4. 5. Vartotojo, gamintojo ar kito asmens pageidaujami rekonstruoti ar perkelti energetikos įmonei priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, yra rekonstruojami ar perkeliami vartotojo, gamintojo ar kito asmens ir energetikos įmonės susitarimu teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo atveju vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, apmoka energetikos įmonei energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama. 4 straipsnis.
įstatymas, išskyrus 2 ir 3 straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja
įstatymo 2 ir 3 straipsniai įsigalioja 2017 m. lapkričio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Simonas Gentvilas Kęstutis Glaveckas Gintaras Vaičekauskas
Projekto NR. XIIIP-508
2017 m. d. Nr. Vilnius
5 straipsnio 2 dalį nauju 12 punktu ir jį išdėstyti taip: „12) nustato konkurso tvarką ir sąlygas, valstybinės svarbos energetikos objektų, nurodytų šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje, statybai ir (ar) plėtojimui;”
straipsnio 2 dalies 12 punktą laikyti 13 punktu. 12) 13) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 15 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinės svarbos energetikos objektų: 50 MW ir didesnės galios elektrinių ir katilinių; suskystintų gamtinių dujų importo terminalų ir saugyklų, kurių pakartotinio suskystintų gamtinių dujų dujinimo pajėgumas yra 0,5 mlrd. kubinių metrų per metus arba didesnis; magistralinių naftotiekių (produktotiekių); naftos perdirbimo įmonių, perdirbančių 50 000 tonų ir daugiau naftos per metus; 10 000 kubinių metrų ir didesnio naftos ir (ar) naftos produktų terminalų ir saugyklų, statytojas ir (ar) plėtotojas atrenkamas konkurso būdu, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką ir sąlygas.“
įmonės dalyvauja rengiant ir plėtojant subalansuoto, efektyvaus energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo planus, taip pat planuoja valstybinės svarbos energetikos objektų plėtrą. Energetikos įmonės, perduodančios, skirstančios energiją, plėtoja energijos perdavimo, skirstymo įrenginius savo veiklos teritorijoje. 3. 4. Energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Komisija. Jeigu šios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti. 4. 5.
perkelti energetikos įmonei priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, yra rekonstruojami ar perkeliami vartotojo, gamintojo ar kito asmens ir energetikos įmonės susitarimu teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo atveju vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, apmoka energetikos įmonei energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas įsigalioja 2017 m. lapkričio 1 d
įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Simonas Gentvilas Kęstutis Glaveckas Gintaras Vaičekauskas Linas Balsys
ir uždaviniai: Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje (Toliau – Strategija) yra apibrėžta, jog Lietuvos integracija į ES energetikos sistemas, paremta strateginių energetikos projektų ir iniciatyvų įgyvendinimu, turi užtikrinti ne tik konkurencija grindžiamus santykius, bet ir sumažinti energetines, ekonomines ir politines grėsmes Lietuvai. Strategijoje numatyti energetikos projektai ir iniciatyvos taip pat sudaro vientisą visumą, būtiną Lietuvos energetinei nepriklausomybei pasiekti. Šiuo metu Lietuvos energetikos sektorius nepilnai atitinka Energetinės nepriklausomybės strateginį principą, nes trūksta konkurencingų energijos gamybos pajėgumų. Energijos vartotojai vis dar neturi galimybių pirkti energiją už konkurencingą, rinkos principais nustatomą kainą. Todėl, turi būti įgyvendintas valstybės prioritetas – energetinė nepriklausomybė, užtikrinsianti galimybę laisvai pasirinkti energijos išteklių rūšį ir jų tiekimo šaltinius, labiausiai atitinkančius valstybės energetinio saugumo poreikius ir Lietuvos vartotojų interesus įsigyti energijos išteklius palankiausia kaina. Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) 2 straipsnio 32 dalyje yra apibrėžti valstybinės svarbos energetikos objektai.
Šie objektai yra 50 MW ir didesnės galios elektrinės ir katilinės,
technologiniai priklausiniai, magistraliniai dujotiekiai, 25 000 000 kubinių metrų ir didesnės gamtinių dujų saugyklos, suskystintų gamtinių dujų importo terminalai ir saugyklos, kurių pakartotinio suskystintų gamtinių dujų dujinimo pajėgumas yra 0,5 mlrd. kubinių metrų per metus arba didesnis, magistraliniai naftotiekiai (produktotiekiai), naftos perdirbimo įmonės, perdirbančios 50 000 tonų ir daugiau naftos per metus, 10 000 kubinių metrų ir didesni naftos ir (ar) naftos produktų terminalai ir saugyklos, branduolinės energetikos objektai, energetikos objektai, kurių svarba valstybei pripažįstama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kaip matyti išreglamentavimo, nepriklausomai nuo to, ar valstybinės svarbos energetiniai objektai yra finansuojami iš valstybės biudžeto ar minėti energetikos objektai yra finansuojami iš privačių lėšų, jie visi yra priskiriami prie valstybinės svarbos energetikos objektų ir jų statybai ar plėtojimui taikomi vienodi reikalavimai. Vadovaujantis galiojančiomis Energetikos įstatymo 2 straipsnio 33 dalies, 6 straipsnio 11 punktu ir 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, energetikos įmonės planuodamos investuoti, statyti ir (ar) plėtoti bent kurį Energetikos įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nurodytą objektą, dar iki teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios, turi parengti Valstybinės svarbos energetikos objekto plėtros projektą ir jį derinimui pateikti Energetikos ministerijai.
Minėtame projekte turi būti įvertintas objekto statybos tikslingumas techniniu, finansiniu ir ekonominiu aspektu, taip pat įvertinama ar planuojamas objektas atitinka valstybės politikos strategines kryptis ir Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemones, bei ar yra suderinamas su esama Lietuvos Respublikos energetikos sektoriaus infrastruktūra ir jos plėtra. Tokiu būdu yra užtikrinama, kad nebūtų neracionaliai panaudojama valstybės parama ir kad nauji energetikos objektai, be reikalo nedidintų energijos vartotojų išlaidų. Tokiu būdu yra vykdoma valstybės investuotų pinigų kontrolė. Iš ko seka, jog privatiems valstybinės svarbos energetikos objektams, veikiantiems rinkos sąlygomis yra taikomi tokie pat administraciniai reikalavimai, kaip ir valstybės finansuojamiems energetikos objektams. Reikalavimas rengti valstybinės svarbos energetikos objekto plėtros projektus ir juos derinti su Energetikos ministerija Energetikos įstatyme atsirado nuo 2014 m. gruodžio 23 d. Tokio reikalavimo tikslas – energetikos įmonėms palengvinti verslo sąlygas ir sumažinti administracinę naštą valstybės institucijoms, kadangi iki tol galiojęs reikalavimas - atlikti atskirų objektų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (toliau – SPAV) - yra perteklinis ir ilgai užtrunkantis. Atsisakius SPAV ir pradėjus valstybinės svarbos energetikos objekto plėtros projektus derinti su Energetikos ministerija, buvo tikimasi paspartinti valstybinės svarbos energetikos objektų planavimo procedūras.
Tačiau, kai kalbama apie naujus energetikos objektus, kurie statomi rinkos sąlygomis ir kurie nėra dominuojantys rinkoje, jiems nenumatoma valstybės parama ir jų veiklai nėra taikomos valstybės reguliuojamos kainos. Todėl, reikalavimas tokiems energetiniams objektams rengti Valstybinės svarbos energetikos objekto plėtros projektus ir juos derinti su Energetikos ministerija, tampa pertekline administracine našta potencialiems investuotojams. Kaip rodo praktika, toks perteklinis reikalavimas davė priešingų rezultatų ir energetikos įmonės, kurių statomiems objektams nebuvo suteikiama valstybinė parama, bei kurių veiklai nebuvo taikomos valstybės reguliuojamos kainos, patyrė trukdžių, sunkumų, vilkinimo ir kitokių neigiamų padarinių. Galiausiai šios įmonės privalėjo atlikti ir SPAV, ir plėtros projektus privalėjo suderinti su Energetikos ministerija. Toks nepagrįstas reikalavimas privatiems investuotojams – derinti valstybinės svarbos energetikos objekto plėtros projektą su Energetikos ministerija, energetikos rinką daro nepatrauklią investicijoms bei apsunkina energetikos įmonių veiklą. Kadangi poveikio aplinkai vertinimo metu vertinami atskiri projektai, tarp jų ir energetikos objektai, todėl energetikos įmonėms visiškai pakanka atlikti SPAV. Be to, privatiems objektams numatytas privalomas valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros projektų derinimas su Energetikos ministerija (kuomet realiai pakanka SPAV), sudaro prielaidas vertinimo neobjektyvumui ir vienų projektų diskriminacijai kitų projektų atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, Energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektu) siūloma sukonkretinti ir aiškiau apibrėžti 2 straipsnio 32 dalyje nurodytus valstybinės svarbos energetikos objektus, juos išskiriant nuo kitų, rinkos sąlygomis statančių ir (ar) plėtojančių energetinių objektų. Tai yra, siūloma valstybinės svarbos energetikos objektais vadinti energetikos objektus, aprašytus 32 straipsnio 2 dalyje tik tais atvejais, kai visų aukščiau išvardintų objektų atveju jų veiklai yra taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir (arba) kurių veiklai yra suteikiama valstybės parama. Toks aiškumas ir išskyrimas reikalingas tam, kad energetikos įmonės, kurios negauna valstybės paramos ir (ar) jų veiklai nesant taikomų valstybės reguliuojamų kainų, būtų palengvinta energetinių objektų statyba ar plėtra. Tokiu būdu būtų įgyvendinama galimybė pritraukti investuotojų, bei pirkti energiją už konkurencingą, rinkos principais nustatomą kainą. Taip pat, Įstatymo projektu siūloma papildyti 15 straipsnį 2 dalimi, siekiant išvengti situacijų, kai Vyriausybė, be konkurso paskiria vieną įmonę atsakingą už valstybinės svarbos energetikos objektų statybą ir (ar) plėtojimą, kapitalo kilmės ar kitokiais, kitas energetikos įmones diskriminuojančiais pagrindais. Toks nepagrįstas ir vienašališkas statytojų paskyrimas, statytojui sudaro galimybes reikalauti didesnės valstybės paramos, ko pasėkoje yra pareikalaujama didesnių energijos vartotojų sąnaudų.
Todėl, nauju reglamentavimu siekiama energetikos įmonėms sudaryti sąžiningai vienodas ir konkurencingas sąlygas dalyvauti konkursuose, parengtuose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, dėl atskirų valstybinės svarbos energetikos objektų statybos ir (ar) plėtros. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimas vykdyti konkursus, kuriuose būtų sudaromos nediskriminuojančios ir konkurencinės sąlygos dalyvauti visiems rinkos dalyviams, būtų taikomas vertinant, kad šie objektai yra bet kuriuo atveju eksploatuojami natūralios monopolijos sąlygomis dirbančių įmonių arba, kad tai yra su valstybės saugumu itin susijusi veikla, su ribotomis komercinės veiklos galimybėmis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Simonas Gentvilas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija; rengėjas – Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame Energetikos įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje apibrėžti ir išvardinti valstybinės svarbos energetikos objektai, kurių svarba valstybei pripažįstama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Energetikos įstatymo 15 straipsnis reglamentuoja energetikos objektų, įrenginių statybą, plėtrą ir rekonstrukciją. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Energetikos objektai statomi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinės svarbos energetikos objektai plėtojami vadovaujantis Strategijos nuostatomis.
Planuojami valstybinės svarbos energetikos objektai turi atitikti valstybės politikos strategines kryptis, Strategijos įgyvendinimo priemones ir turi subalansuoti Lietuvos Respublikos energetikos sektoriaus plėtrą, iki teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios parengiant šių objektų plėtros projektus. Vartotojų aprūpinimo energija ir energijos ištekliais bendrieji ar specialieji planai rengiami vadovaujantis Strategija. Vartotojų energetikos įrenginiai įrengiami Energetikos ministerijos nustatyta tvarka. Vadovaujantis Energetikos įstatymo 6 straipsnio 11 punktu, Energetikos ministerija derina valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros projektus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Panaikinus perteklinius reikalavimus energetikos įmonėms, dėl energetikos objektų plėtros projektų derinimo su Energetikos ministerija, bei numačius nediskriminuojančias konkurso sąlygas valstybinės svarbos energetikos objektų statybai ir (ar) plėtrai, bus sudarytos palankios sąlygos naujoms investicijoms, naujų darbo vietų kūrimui, bus skatinama atsinaujinančios energijos išteklių plėtra, bei didinamas energijos vartojimo efektyvumas. Taip pat, įstatymų pakeitimais numačius galimybę energetikos įmonėms lygiateisiškai dalyvauti konkurse, dėl valstybinės svarbos energetikos objektų statybos ir
(ar) plėtros, yra siekiama pereiti į visiškai kitą vertybinę erdvę, grindžiamą rinkos santykiais ir konkurencija. Liberalizuota energijos rinka, užtikrintų alternatyvių energijos išteklių tiekėjų pasirinkimą, o sąžininga konkurencija sudarytu pagrindą atsirasti palankioms kainoms energijos vartotojams. Šios pataisos reikalingos tam, kad būtų užtikrinta energijos rinkos dalyvių konkurencija, sąlygų lygiavertiškumas ir skaidrumas. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą, nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Bus sudarytos palankios sąlygos investicijoms, verslui ir jo vystymui, bei kainų už energiją mažėjimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. liepos 31 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus, dėl konkurso tvarkos ir sąlygų, valstybinės svarbos energetikos objektų statybai ir (ar) plėtojimui. 12.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „Valstybinės svarbos energetikos objektai“, ”energetikos objektai”, „energetikos objektų plėtros projektas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Simonas Gentvilas Kęstutis Glaveckas Gintaras Vaičekauskas
Projekto Nr. XIIIP-508 (2)
ir uždaviniai: Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje (Toliau – Strategija) yra apibrėžta, jog Lietuvos integracija į ES energetikos sistemas, paremta strateginių energetikos projektų ir iniciatyvų įgyvendinimu, turi užtikrinti ne tik konkurencija grindžiamus santykius, bet ir sumažinti energetines, ekonomines ir politines grėsmes Lietuvai. Strategijoje numatyti energetikos projektai ir iniciatyvos taip pat sudaro vientisą visumą, būtiną Lietuvos energetinei nepriklausomybei pasiekti. Šiuo metu Lietuvos energetikos sektorius nepilnai atitinka Energetinės nepriklausomybės strateginį principą, nes trūksta konkurencingų energijos gamybos pajėgumų. Energijos vartotojai vis dar neturi galimybių pirkti energiją už konkurencingą, rinkos principais nustatomą kainą. Todėl, turi būti įgyvendintas valstybės prioritetas – energetinė nepriklausomybė, užtikrinsianti galimybę laisvai pasirinkti energijos išteklių rūšį ir jų tiekimo šaltinius, labiausiai atitinkančius valstybės energetinio saugumo poreikius ir Lietuvos vartotojų interesus įsigyti energijos išteklius palankiausia kaina. Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) 2 straipsnio 32 dalyje yra apibrėžti valstybinės svarbos energetikos objektai.
Šie objektai yra 50 MW ir didesnės galios elektrinės ir katilinės,
technologiniai priklausiniai, magistraliniai dujotiekiai, 25 000 000 kubinių metrų ir didesnės gamtinių dujų saugyklos, suskystintų gamtinių dujų importo terminalai ir saugyklos, kurių pakartotinio suskystintų gamtinių dujų dujinimo pajėgumas yra 0,5 mlrd. kubinių metrų per metus arba didesnis, magistraliniai naftotiekiai (produktotiekiai), naftos perdirbimo įmonės, perdirbančios 50 000 tonų ir daugiau naftos per metus, 10 000 kubinių metrų ir didesni naftos ir (ar) naftos produktų terminalai ir saugyklos, branduolinės energetikos objektai, energetikos objektai, kurių svarba valstybei pripažįstama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovaujantis galiojančiomis Energetikos įstatymo 2 straipsnio 33 dalies, 6 straipsnio 11 punktu ir 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, energetikos įmonės planuodamos investuoti, statyti ir (ar) plėtoti bent kurį Energetikos įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nurodytą objektą, dar iki teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios, turi parengti Valstybinės svarbos energetikos objekto plėtros projektą ir jį derinimui pateikti Energetikos ministerijai. Minėtame projekte turi būti įvertintas objekto statybos tikslingumas techniniu, finansiniu ir ekonominiu aspektu, taip pat įvertinama ar planuojamas objektas atitinka valstybės politikos strategines kryptis ir Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemones, bei ar yra suderinamas su esama Lietuvos Respublikos energetikos sektoriaus infrastruktūra ir jos plėtra.
Tokiu būdu yra vykdoma valstybės investuotų pinigų kontrolė, tai yra užtikrinama, kad nebūtų neracionaliai panaudojama valstybės parama ir kad nauji energetikos objektai, be reikalo nedidintų energijos vartotojų išlaidų. Įstatymo projektu siūloma papildyti 15 straipsnį 2 dalimi, siekiant išvengti situacijų, kai Vyriausybė, be konkurso paskiria vieną įmonę atsakingą už valstybinės svarbos energetikos objektų statybą ir (ar) plėtojimą, kapitalo kilmės ar kitokiais, kitas energetikos įmones diskriminuojančiais pagrindais. Toks nepagrįstas ir vienašališkas statytojų paskyrimas, statytojui sudaro galimybes reikalauti didesnės valstybės paramos, ko pasėkoje yra pareikalaujama didesnių energijos vartotojų sąnaudų. Todėl, nauju reglamentavimu siekiama energetikos įmonėms sudaryti sąžiningai vienodas ir konkurencingas sąlygas dalyvauti konkursuose, parengtuose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, dėl atskirų valstybinės svarbos energetikos objektų statybos ir (ar) plėtros. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimas vykdyti konkursus, kuriuose būtų sudaromos nediskriminuojančios ir konkurencinės sąlygos dalyvauti visiems rinkos dalyviams, būtų taikomas vertinant, kad šie objektai yra bet kuriuo atveju eksploatuojami natūralios monopolijos sąlygomis dirbančių įmonių arba, kad tai yra su valstybės saugumu itin susijusi veikla, su ribotomis komercinės veiklos galimybėmis. 2.
atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Simonas Gentvilas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija; rengėjas – Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:. Energetikos įstatymo 15 straipsnis reglamentuoja energetikos objektų, įrenginių statybą, plėtrą ir rekonstrukciją. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Energetikos objektai statomi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinės svarbos energetikos objektai plėtojami vadovaujantis Strategijos nuostatomis. Planuojami valstybinės svarbos energetikos objektai turi atitikti valstybės politikos strategines kryptis, Strategijos įgyvendinimo priemones ir turi subalansuoti Lietuvos Respublikos energetikos sektoriaus plėtrą, iki teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios parengiant šių objektų plėtros projektus. Vartotojų aprūpinimo energija ir energijos ištekliais bendrieji ar specialieji planai rengiami vadovaujantis Strategija. Vartotojų energetikos įrenginiai įrengiami Energetikos ministerijos nustatyta tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymų pakeitimais numačius galimybę energetikos įmonėms lygiateisiškai dalyvauti konkurse, dėl valstybinės svarbos energetikos objektų statybos ir (ar) plėtros, yra siekiama pereiti į visiškai kitą vertybinę erdvę, grindžiamą rinkos santykiais ir konkurencija. Liberalizuota energijos rinka, užtikrintų alternatyvių energijos išteklių tiekėjų pasirinkimą, o sąžininga konkurencija sudarytu pagrindą atsirasti palankioms kainoms energijos vartotojams. Šios pataisos reikalingos tam, kad būtų užtikrinta energijos rinkos dalyvių konkurencija, sąlygų lygiavertiškumas ir skaidrumas. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą, nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Bus sudarytos palankios sąlygos investicijoms, verslui ir jo vystymui, bei kainų už energiją mažėjimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. liepos 31 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus, dėl konkurso tvarkos ir sąlygų, valstybinės svarbos energetikos objektų statybai ir (ar) plėtojimui. 12.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „Valstybinės svarbos energetikos objektai“, ”energetikos objektai”, „energetikos objektų plėtros projektas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Simonas Gentvilas Kęstutis Glaveckas Gintaras Vaičekauskas Linas Balsys
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į įstatymo projektu siūlomų įstatymo pakeitimų pobūdį ir į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamo įstatymo 5 straipsnyje, teigtina, jog dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-04- Nr. Į 2017-03-29 Nr. S-2017-3025 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 5 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-508 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 706 68 082, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-06-09 Nr. S-2017-5833 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo Nr. IX-884 5 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-508(2) (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 706 68 082, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 2. Atsižvelgiant į įstatymo projektu siūlomų įstatymo pakeitimų pobūdį ir į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamo įstatymo 5 straipsnyje, teigtina, jog dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]