Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės
bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.“
2Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Baudžiamosiose bylose pareikšti juridinio asmens kreditorių civiliniai
ieškiniai ir su šiais ieškiniais susiję dokumentai gali būti perduodami nagrinėti nemokumo bylą iškėlusiam teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Šis įstatymas taikomas, kai nemokumo bylos yra iškeltos po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 46 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 35, 38 ir 105 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51, 3.52, 3.53, 3.61, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103 ir 5.7 straipsnių pakeitimo, kodekso papildymo 3.54¹, 3.76¹ straipsniais įstatymo projekto (toliau – CK projektas), Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111
įstatymo Nr. I-2882 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Notariato įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr.
X-1809 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau visi kartu
Komisijos 2019 paskelbtos Europos Sąjungos teisingumo rezultatų suvestinės (anglų k. EU Justice Scoreboard) duomenimis[¹], Lietuvos teismai pagal pirmosios instancijos teismuose gaunamų civilinių bylų skaičių yra antroje vietoje, ją lenkia tik Rumunija. Tai iš dalies susiję ir su nacionalinio teisinio reguliavimo ypatumais, pirmiausiai su tam tikrų teisinių klausimų sprendimo priskyrimu teismams. Nors teismas – tai visų pirma ginčų sprendimo institucija, galiojantys įstatymai pareigą kreiptis į teismą nustato ir tokiais atvejais, kai ginčo nėra. 2019 m. apylinkių teismuose išnagrinėtos
025 bylos dėl teismo leidimų nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti, jeigu sutuoktiniai (pareiškėjai) turi nepilnamečių vaikų,
daugiau nei 50 proc. apylinkių teismų per 2019 metus išnagrinėtų civilinių bylų sudarė nesudėtingos bylos, kuriose teismai nesprendė teisinio ginčo. Tokio perteklinio bylinėjimosi kaina – laiko ir finansiniai kaštai tiek žmonėms, tiek valstybei. Visa tai taip pat neprisideda prie efektyvaus teismų sistemos veikimo. Poreikį peržiūrėti teismų atliekamas funkcijas ir atsisakyti dalies teismų sprendžiamų klausimų taip pat akcentavo Valstybės kontrolė savo 2020 m. birželio 22 d. apie teismų sistemą pateiktoje ataskaitoje.
Reaguodama į šias visuomenės ir teismų sistemos išsakomas problemas, Teisingumo ministerija parengė Įstatymų projektų dėl teismų funkcijų peržiūros paketą, kuris leistų dalį apylinkių teismų funkcijų, nesusijusių su teisinio ginčo sprendimu – santuokos nutraukimą ir gyvenimo skyrium sutuoktinių bendru sutikimu patvirtinimą, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, teismo leidimus keisti vedybų sutartį, taip pat teismo leidimus nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti – perduoti notarams kartu užtikrinant tinkamų šių funkcijų vykdymą. Šie siūlomi pakeitimai leistų reikšmingai sumažinti apylinkių teismų darbo krūvį, sukurtų papildomas prielaidas šios grandies teismų darbo operatyvumui ir kokybei pagerinti, sumažintų Įstatymų projektuose numatytiems klausimams spręsti skiriamas asmenų laiko sąnaudas. Kartu pažymėtina, kad šias funkcijas siūloma deleguoti aukštą visuomenės pasitikėjimą turinčioms neteisminėms teisinėms institucijoms, atliekančioms valstybės deleguotas funkcijas: sociologinių apklausų duomenimis, dauguma apklaustų gyventojų tarp teisinių profesijų ir institucijų labiausiai pasitiki būtent notarais ir pritaria, kad valstybė jiems perduotų daugiau funkcijų. 2020 metų sausį atliktos reprezentatyvios sociologinės apklausos[2] duomenimis, 62 proc. respondentų pritaria siūlymui, kad nesant ginčo ir nepilnamečių vaikų, santuokos nutraukimo procedūra galėtų vykti ne teisme, o notaro kabinete. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27, 35, 80, 82, 86, 115, 162², 199, 284, 515, 577 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – CPK projektas) ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr.
XIII-2221 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – JANĮ projektas) parengimą paskatino poreikis spręsti apylinkių ir apygardų teismų krūvio balanso problemą. Atsižvelgiant į siūlomą apylinkių teismų atlaisvinimą nuo dalies šiuo metu nagrinėjamų bylų, kuris leistų sumažinti apylinkių teismų darbo krūvį nagrinėjant civilines bylas beveik 10 proc., taip pat įvertinus tai, kad 2019 m. darbo krūvis apylinkių teismuose palyginus su 2018 m. mažėjo du kartus sparčiau nei apygardų teismuose, CPK projektu dalį apygardų teismų pirmąja instancija nagrinėjamų civilinių bylų siūloma perduoti nagrinėti apylinkių teismams. Tai leistų efektyviau paskirstyti apylinkių ir apygardų teismams tenkantį darbo krūvį, sukurtų prielaidas greitesniam sudėtingesnių bylų nagrinėjimui apygardų teismuose. CPK projektu taip pat siekiama civilinio proceso spartos siūlant atsisakyti kai kuriais atvejais nebūtino žodinio bylų nagrinėjimo, keičiant jį rašytiniu procesu, taip pat nustatyti bendrą taisyklę, pagal kurią bylos nagrinėjimą atidėjus, byla nebebūtų nagrinėjama iš pradžių, o jos nagrinėjimas pradedamas nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Šiuo projektu taip pat siekiama užkirsti kelią galimam proceso vilkinimui peržiūrint CPK nuostatas dėl galimybės apskųsti teismo nutartis dėl procesinių dokumentų trūkumų šalinimo, atsižvelgiant į nusistovėjusią praktiką patikslinti kitas galiojančias CPK nuostatas. Be to, CPK projektu siūloma patikslinti nuostatą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų.
Atlikus šį pakeitimą, tikėtina, galėtų pakilti Lietuvos reitingas Pasaulio banko atliekamame tyrime „Doing Business“ (vertinant mažųjų investuotojų apsaugos ir sutarčių vykdymo rodiklius), kuris yra aktualus vertinant verslo sąlygas Lietuvoje (Lietuvos siekis – 10 vieta 2020 m.). CPK projektu ir kartu teikiamu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 35, 38 ir 105 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – ABTĮ projektas) taip pat siūloma spręsti Teisėjų tarybos identifikuotas praktines problemas, susijusias su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 7 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 35 straipsnio 3 dalyje numatytos žyminio mokesčio lengvatos taikymu: praktikoje pasitaiko atvejų, kai bylos šalis, neprivalanti gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis, inicijuoja bylą pateikdama ieškinį ar kitą atitinkamą procesinį dokumentą naudodamasi elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau toliau visus kitus procesinius dokumentus teikia bei bylos procesinius dokumentus pageidauja gauti ne elektroninių ryšių priemonėmis, o paštu. Tai lemia poreikį bylą nagrinėjančiam teismui papildomai skaitmeninti bei elektroniniu parašu tvirtinti procesinių dokumentų, kuriuos popierine forma pateikė bylos šalis, inicijavusi bylos iškėlimą bei pasinaudojusi žyminio mokesčio lengvata, skaitmenines kopijas. Be to, bylą inicijavusiai šaliai nepageidaujant procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, bylą nagrinėjantis teismas paprastai patiria papildomas procesinių dokumentų spausdinimo ir įteikimo išlaidas (įteikiant kitų proceso dalyvių elektroninių ryšių priemonėmis pateiktus bei teismo procesinius dokumentus).
Atsižvelgiant į tai, CPK projekte ir ABTĮ projekte numatytais pakeitimais siekiama paskatinti proceso dalyvius elektroninių ryšių priemonėmis naudotis viso bylos nagrinėjimo metu, tokiu būdu sukuriant prielaidas efektyvesniam bylų nagrinėjimo išlaidų mažėjimui. Atsižvelgiant į teismų iškeltas abejones dėl 2020 m. sausio 1 d. įsigaliosiančių Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatų galimo neigiamo poveikio juridinių asmenų nemokumo bylų nagrinėjimo efektyvumui ir operatyvumui, neproporcingam apygardų teismų, pirmąja instancija nagrinėjančių juridinių asmenų nemokumo bylas, krūvio augimui, JANĮ projektu siūloma nustatyti, kad civilinės bylos, kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kuriam iškelta nemokumo byla, nebebūtų perduodamos nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui, o būtų nagrinėjamos pagal bendras teismingumo taisykles apylinkių ar apygardų teismuose. Tokiu būdu siekiama paspartinti bylų, kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kuriam yra iškelta nemokumo byla, nagrinėjimą, kartu sukuriant prielaidas operatyvesniam nemokumo bylų nagrinėjimui apygardų teismuose, tolygesniam krūvio tarp teismų paskirstymui. Siekiant teisėkūros sistemiškumo ir galiojančių teisės normų tarpusavio suderinamumo, JANĮ projektu keičiamo JANĮ 29 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą kartu siūloma suderinti su atitinkamu CPK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytu teisiniu reguliavimu. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Teisingumo ministerija. 3.
santykiai. Vadovaujantis CK 3.51 ir 3.52 straipsnių nuostatomis, sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukiama tik teisme. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Šios sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Vadovaujantis to paties straipsnio 4 dalies nuostatomis, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Pagal CK 3.73 straipsnio 2 dalies nuostatas abu sutuoktiniai gali kreiptis su bendru prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, jeigu dėl gyvenimo skyrium pasekmių jie yra sudarę sutartį, kurioje numato nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir auklėjimo, taip pat sutuoktinių turto padalijimo ir tarpusavio išlaikymo klausimus. Bylos dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium nagrinėjamos ieškinio teisenos tvarka. Kai sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių, teismas šią sutartį patvirtina, jeigu sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Patvirtinęs sutartį, teismas jos turinį įrašo į sprendimą (CK 3.76 straipsnio 4 dalis).
Pagal CK 3.84 straipsnio nuostatas, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikius tenkinti, įskaitant baldus, šis turtas yra pripažįstamas šeimos turtu. Toks turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Sutuoktiniai negali sutartimi pakeisti šeimos turto teisinio režimo ar jo sudėties. Vadovaujantis CK 3.85 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. Tokie leidimai išduodami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Bylos šiame skyriuje nustatyta tvarka paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, kai sprendžiamas klausimas dėl leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, šeimos turtą įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį, teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų įrodymus, patvirtinančius šeimos turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie perleidžiamą šeimos turtą, duomenis iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos apie vaiko tėvus, taip pat būsimo sandorio preliminarias sąlygas ir jo įvykdymo galimybes bei vaiko teisių apsaugos galimybes sandorio neįvykdymo atveju ir kitus įrodymus. Vadovaujantis CK 3.103 straipsnio nuostatomis, vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma ir įregistruota vedybų sutarčių registre. Keisti vedybų sutartį galima tik teismo leidimu.
Prašymai dėl tokių leidimų išdavimo taip pat nagrinėjami CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, paprastai raštu. CK 3.126 straipsnyje vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriams suteikiama teisė įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių kreditorius ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. CPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą nagrinėti kitam teismui šio Kodekso 34 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami, tačiau aukštesnės pakopos teismui, konstatavusiam, kad byla, vadovaujantis šio kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jam perduota neteisėtai, suteikiama galimybė nutartimi ją perduoti nagrinėti pagal teismingumą, kartu numatant teisę šalims dėl šios nutarties duoti atskirąjį skundą. CPK 80 straipsnio 7 dalyje numatyta žyminio mokesčio nuolaida taikoma procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, nepriklausomai nuo to, ar šalys elektroninių ryšių priemonėmis toliau naudojasi viso bylos nagrinėjimo metu. Analogiška nuostata įtvirtinta ir ABTĮ 35 straipsnio 3 dalyje. CPK 82 straipsnio 3 dalyje statistinės informacijos apie vartojimo kainų indeksus skelbimas numatytas teisės aktams oficialiai skelbti nustatyta tvarka.
CPK 115 straipsnio 5 dalyje šalims suteikta teisė skųsti tiek teismo nutartį pašalinti procesinio dokumento trūkumus, tiek teismo nutartį grąžinti procesinį dokumentą dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. CPK 162² straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, bylos nagrinėjimą atidėjus tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių, byla nagrinėjama iš pradžių ir tik dalyvaujantiems byloje asmenims neprieštaraujant bylos nagrinėjimas gali būti pradėtas nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. CPK 199 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, savo prašyme, be kita ko, turi nurodyti rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama. CPK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu sprendimo įvykdymo atidėjimo, išdėstymo ar sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. CPK 515 straipsnyje nustatyta, kad pareiškimą dėl civilinės būklės akto įregistravimo, akto įrašo atkūrimo, papildymo, pakeitimo, ištaisymo ar anuliavimo teismas visais atvejais nagrinėja žodinio proceso tvarka. Tokia pat tvarka pagal CPK 577 straipsnį taip pat nagrinėjami pareiškimai dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme. Šios nuostatos nustato išimtį iš bendros CPK 443 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos taisyklės, pagal kurią teismas ypatingąja teisena bylas nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Kai sprendžiamas klausimas dėl leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, šeimos turtą įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį, teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų įrodymus, patvirtinančius šeimos turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie perleidžiamą šeimos turtą, duomenis iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos apie vaiko tėvus, taip pat būsimo sandorio preliminarias sąlygas ir jo įvykdymo galimybes bei vaiko teisių apsaugos galimybes sandorio neįvykdymo atveju ir kitus įrodymus. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytas ne tik teismuose esančių civilinių bylų, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai, bet ir civilinių bylų, kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, perdavimas nemokumo bylą iškėlusiam teismui, nors CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 166 straipsnio 2 dalis numato tik tokios bylos, kurioje atsakovui, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla ir kuriam pareikšti turtiniai reikalavimai, perdavimą bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui.
Pagal JANĮ 29 straipsnio 2 dalį, baudžiamosiose bylose pareikšti juridinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai ir su šiais ieškiniais susiję dokumentai visais atvejais perduodami nagrinėti nemokumo bylą iškėlusiam teismui, nors pagal BPK 114 straipsnį, jeigu į baudžiamąją bylą kaip civilinis atsakovas įtrauktas juridinis asmuo ar fizinis asmuo, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje gali būti nenagrinėjamas, o visi su civiliniu ieškiniu susiję dokumentai prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi gali būti perduodami bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, 2019 m. teismai išnagrinėjo 9 910 bylų dėl santuokos nutraukimo, iš jų 7 729 bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (tai sudaro 4,8 proc. visų teismų per 2019 m. išnagrinėtų civilinių bylų). Taigi bylos, kai dėl santuokos nutraukimo tarp sutuoktinių nekyla ginčų, sudaro maždaug 78 procentus (2019 m.) visų skyrybų bylų.
Įvertinus Lietuvos statistikos departamento turimus duomenis apie išsituokusių porų, turinčių 0–17 metų amžiaus bendrų vaikų, skaičių (2019 m. – 4 669), darytina prielaida, kad maždaug pusė visų teismuose
sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų. Atsižvelgiant į tai, santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, funkcijos perdavimas notarams turėtų žymios įtakos bendro teismų darbo krūvio sumažėjimui. Atkreiptinas dėmesys į Europos Sąjungos valstybių narių teisinį reguliavimą, reglamentuojant santuokos nutraukimą. Pažymėtina, kad dalyje Europos Sąjungos valstybių narių jau šiuo metu yra įtvirtinta galimybė nutraukti santuoką ne teismo tvarka (pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje, Slovėnijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje). Kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse taip pat buvo diskusijų dėl galimybės nutraukti santuoką ne teismo tvarka įtvirtinimo (pavyzdžiui, Vokietijoje, Vengrijoje). Latvijoje santuoką sutuoktinių bendru sutikimu gali nutraukti notaras, jei sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų ir bendro turto arba jei sutuoktiniai raštu sudarė susitarimą dėl nepilnamečių vaikų globos, bendravimo teisių, vaikų išlaikymo ir bendro turto padalijimo. Estijoje santuoka sutuoktinių bendru sutikimu gali būti nutraukta civilinės būklės aktų registro tarnyboje arba notarine tvarka. Civilinės būklės aktų registro tarnyboje santuoka gali būti nutraukta ne anksčiau kaip po vieno mėnesio ir ne vėliau kaip po trijų mėnesių nuo pareiškimo padavimo. Slovėnijoje santuokos nutraukimas sutuoktinių bendru sutikimu galimas pas notarą, jei sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų.
Graikijoje santuoką taip pat gali nutraukti notaras, o jei sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, notarui turi būti pateiktas sutuoktinių susitarimas dėl vaikų globos ir bendravimo su vaikais klausimų. Ispanijoje santuoką sutuoktinių bendru sutikimu gali nutraukti teismo tarnautojas arba notaras, jei sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų. Portugalijoje santuoka sutuoktinių bendru sutikimu gali būti nutraukta civilinio registro tarnyboje, taip pat ir tais atvejais, kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų. Susitarimas dėl santuokos nutraukimo pateikiamas papildomai įvertinti prokuroro tarnybai. Sutuoktiniai turi susitarti dėl turto padalijimo, tėvų valdžios įgyvendinimo klausimų. Italijoje sutuoktiniai, atstovaujami teisininkų, turi sudaryti susitarimą dėl santuokos nutraukimo, kuris pateikiamas prokurorui, prokuroras, be kita ko, patikrina, ar susitarimas užtikrina geriausius vaikų interesus. Jei sutuoktinai neturi nepilnamečių vaikų, santuoką gali nutraukti civilinio statuso pareigūnas, tokiais atvejais prokuroras nedalyvauja. Prancūzijoje santuoka sutuoktinių bendru sutikimu gali būti nutraukta notarine tvarka, net jei sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų (jei vaikas nepageidauja būti išklausytas teisėjo). Kiekvieną sutuoktinį turi atstovauti teisininkas, kad būtų tinkamai apsaugoti sutuoktinių interesai. Susitarimą surašo teisininkai ir jis gali būti pasirašytas po 15 dienų termino. Pasirašytas susitarimas pateikiamas tvirtinti notarui, kuris patikrina įstatyme nustatytų sąlygų laikymąsi. Rumunijoje santuoka gali būti nutraukta notarine tvarka, neatsižvelgiant į tai, ar sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, ar ne, svarbu, kad sutuoktiniai sutartų dėl visų su vaikais susijusių aspektų.
Įvertinus CK 3.53 straipsnio nuostatas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu teisme, darytina išvada, kad sutuoktinių tarpusavio ir jų nepilnamečių vaikų išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) klausimai, taip pat kitos sutuoktinių teisės ir pareigos po santuokos nutraukimo paliekamos laisvam sutuoktinių susitarimui, kurio turinys, jeigu jis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, yra įtraukiamas į teismo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios bylos teisme nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka: vadovaujantis CPK 540 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, pripažinęs, kad tai nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams, tokias bylas turi galimybę nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o pagal to paties straipsnio
bendru sutikimu teisme turėtų būti išnagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos. Atsižvelgiant į jau dabar taikomą supaprastintą santuokos nutraukimų sutuoktinių bendru sutikimu teisme tvarką, kitų valstybių šioje srityje taikomą praktiką, teismų šiuo metu vykdomą santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, funkciją CK projektu siūloma perduoti aukštą visuomenės pasitikėjimą turinčioms teisinėms institucijoms, atliekančioms valstybės deleguotas funkcijas – notarams.
Siūlomi pakeitimai būtų suderinami su šiuo metu notarų vykdomomis funkcijomis, kurių esmė – garantuoti civilinių teisinių santykių teisėtumą ir stabilumą tvirtinant sandorius, turinčius ypatingą įrodomąją ir vykdomą galią, užkirsti kelią ginčytinoms situacijoms ateityje. Kartu pažymėtina, kad pagal savo esmę notarų teikiamos paslaugos yra viešosios paslaugos, kurios skiriasi nuo kitų teisinių profesijų teikiamų paslaugų, notarai savo veikloje yra įpareigoti nepriklausomumo, objektyvumo (nešališkumo), profesinės paslapties, asmeninės atsakomybės ir sąžiningos konkurencijos principų, kurie leidžia užtikrinti tinkamą notarams deleguotų funkcijų vykdymą. Šiame kontekste atskirai paminėtinas notarų nepriklausomumo principas, kurio turinys yra panašus į teisėjų nepriklausomumo principą. Sutuoktiniai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu turės teisę kreiptis į bet kurį savo nuožiūra pasirinktą notarą (išskyrus Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 202 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, kai notarui draudžiama atlikti įstatymų nustatytas funkcijas dėl tų santykių, iš kurių kilusiame ginče jis jau suteikė taikinamojo tarpininkavimo paslaugas, taip pat Notariato įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus). Atkreiptinas dėmesys, kad, pritartus CK projektui, tais atvejais, kai sutuoktiniai turės nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu ir toliau galės būti nutraukta tik teisme.
Nors CK 3.54 straipsnis įpareigoja teismus būti aktyviems ir imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, to paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas. Atsižvelgiant į galiojančias CK 3.53 straipsnio nuostatas, kuriose įtvirtinta santuokos faktiško iširimo prezumpcija, taip pat į pirmiau paminėtus CK 3.54 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus, kai terminas sutuoktiniams susitaikyti nenustatomas, CK projekte siūloma nustatyti, kad sutuoktiniai, be kitų keičiamo CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, taip pat turi daugiau nei metus netvarkyti bendro ūkio ir negyventi santuokinio gyvenimo. Kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo pasekmių asmenys turės pateikti notarui šias aplinkybes patvirtinantį rašytinį patvirtinimą. Siekiant išvengti skubotų sprendimų dėl santuokos nutraukimo, CK projektu taip pat siūloma nustatyti pareigą notarui, prieš tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasiūlyti sutuoktiniams susitaikyti ir iki 6 mėnesių atidėti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimą. Atsižvelgiant į galiojančias CK 3.54 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias abiem sutuoktiniams reikalaujant nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas, CK 3.54¹ straipsnio 3 dalyje taip pat siūloma numatyti analogišką sutuoktinių teisę atsisakyti notaro siūlomo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo atidėjimo.
Vadovaujantis CK projektu siūlomu nauju CK 3.54¹ straipsniu, kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, sutuoktiniai taip pat turės pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. CK 3.54¹ straipsnio 2 dalyje siūloma aiškiai nurodyti, kas turėtų būti aptariama šioje sutartyje: sutuoktinių vienas kito išlaikymo, taip pat kitos tarpusavio turtinės teisės ir pareigos (jeigu šie klausimai neaptarti vedybų sutartyje ir (ar) jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepadalintas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka ar teismo sprendimu). Šioje sutartyje sutuoktiniai taip pat turės nurodyti, kokios bus sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo. CK 3.54¹straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinamos nuostatos, skirtos sutuoktinių kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugai, kai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptariami sutuoktinių turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimai: šioje dalyje siūlomu teisiniu reguliavimu sutuoktiniai, prieš kreipdamiesi į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo, įpareigojami apie tai turi informuoti visus žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius, suteikiant kreditoriams teisę per 30 dienų pateikti savo prieštaravimus dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo būdo ar kitų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatų, galimai pažeidžiančių bendrų sutuoktinių kreditorių ar vieno iš jų kreditorių interesus. Nurodytas terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai kreditorius gauna pirmiau nurodytą informaciją.
Savo prieštaravimus kreditorius turės pateikti ne tik sutuoktiniams, bet ir pranešime nurodytam notarui, į kurį sutuoktiniai ketina kreiptis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo. Kadangi notarai nėra ginčų sprendimo institucijos, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties tarp sutuoktinių ir jų kreditorių nepavykus rasti sutarimo, santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu klausimas turės būti sprendžiamas teisme bendra CPK nustatyta tvarka. Jeigu sutuoktiniai neįgyvendintų arba netinkamai įgyvendintų pirmiau minėtą pareigą apie santuokos nutraukimo pasekmių sutarties tvirtinimą ar jos pakeitimus informuoti savo kreditorius, CK projekto 3.54¹straipsnio
apsaugos garantiją – teisę per vienerius metus nuo tos dienos, kai sužinojo apie sutarties dėl santuokos nutraukimą pasekmių sudarymą ar jos pakeitimą, ginčyti jų teises pažeidžiančias sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas teismo tvarka ir reikalauti pažeistų teisių atkūrimo. Pagal CK 3.54¹straipsnio 4 dalies nuostatas, prieš nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutikimu notarine tvarka, notaras turės įvertinti, ar toks santuokos nutraukimas atitinka šiame kodekse nustatytas sąlygas, taip pat ar sutuoktinių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių teisių ir (ar) teisėtų interesų. Iš esmės panašus vertinamas atliekamas pagal galiojančias CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatas kai santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka. Jeigu notaras pirmiau nurodytais pagrindais atsisakytų tvirtinti sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, toks atsisakymas atlikti notarinį veiksmą bendra CPK 511-513 straipsniuose nustatyta tvarka galės būti skundžiamas teismui.
Pagal CPK 513 straipsnio 1 dalį, patenkinęs skundą, teismas notarinį veiksmą panaikina arba notarą įpareigoja atlikti konkretų notarinį veiksmą. CK 3.54¹ straipsnio 4 dalyje taip pat siūloma nustatyti, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigalioja kitą darbo dieną po jos notarinio patvirtinimo, o CK projekto 6 straipsniu keičiamame CK 3.66 straipsnyje nurodytą santuokos nutraukimo momentą sieti su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimu. Tokios nuostatos siūlomos atsižvelgiant į keičiamo CK 3.66 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl duomenų apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių viešo paskelbimo bei siekiant apsaugoti buvusių sutuoktinių kreditorių, taip pat kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus, kurie galėtų būti pažeisti jiems nežinant apie santuokos nutraukimo faktą. CK projektu siūlomos naujos CK 3.54¹ straipsnio 6 dalies nuostatos iš esmės analogiškos galiojančioms CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatoms dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Pažymėtina, kad šios dalies nuostatos sutartimi dėl santuokos nutraukimo sąlygų pakeitimo nesuteikia galimybės atkurti keičiama sutartimi nutrauktos santuokos. Jeigu, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, sutuoktiniai susitartų dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų keitimo, toks taip pat turės būti patvirtintas notaro. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų keitimo, tokius ginčus bendra tvarka nagrinėtų ir savo sprendimu sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeistų teismas.
Siekiant teisinio aiškumo, CK 3.54¹straipsnio 7 dalyje siūloma papildomai aptarti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pripažinimo visiškai ar iš dalies negaliojančia atvejus, sąlygas ir pasekmes: vadovaujantis 7 dalies nuostatomis, jeigu sutartis iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki, taip pat jeigu yra kiti šio kodekso pirmojoje knygoje numatyti sandorių negaliojimo pagrindai, buvusio sutuoktinio reikalavimu teismas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali pripažinti visiškai ar iš dalies negaliojančia. Siekiant teisinio stabilumo, šios teisės įgyvendinimą siūloma riboti laike, suteikiant galimybę tokį reikalavimą pareikšti ne vėliau kaip per metus nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo. Kadangi santuokos nutraukimo faktas turi esminį poveikį asmenų teisiniam statusui, CK 3.54¹ straipsnio 7 dalyje siūloma aiškiai nurodyti, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pripažinimas visiškai ar iš dalies negaliojančia nedaro poveikio santuokos nutraukimui šios sutarties pagrindu. Keičiamo CK 3.66 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti notaro, patvirtinusio sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareigą duomenis apie šią sutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šios sutarties patvirtinimo teisės aktų nustatyta tvarka perduoti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai ir vedybų sutarčių registrui (kuriame kaupiami ir tvarkomi duomenys ne tik apie vedybų sutartis, kurios pasibaigia nutraukus santuoką ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, bet ir apie turto padalijimo faktus).
Jeigu notaro patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, notaras duomenis apie šią sutartį taip pat turės perduoti registro, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį, tvarkytojui. Už sutarties dėl santuokos nuraukimo pasekmių, taip pat sutarties dėl gyvenimo skyrium ir jų pakeitimų patvirtinimą bus imamas notarinis atlyginimas, kurį tvirtins teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 19¹ straipsnyje nurodytus notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo kriterijus ir suderinęs su finansų ministru. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu perkėlus iš teismų pas notarus, skyrybų procesas bus mažiau formalizuotas, paprastesnis, lankstesnis, todėl atitinkamai galimai mažės teisinio atstovavimo šioje srityje poreikis, o tai, taip pat gerokai mažesni nei advokatų ar kitų šias paslaugas teikiančių asmenų sandorių projektų rengimo, teisinių konsultacijų notariniai įkainiai sukurs prielaidas atpiginti skyrybų procesą.[3] Dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo abiejų sutuoktinių bendru prašymu, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, per 2019 m. teismai išnagrinėjo 46 bylas, dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo abiejų sutuoktinių bendru prašymu.
Nors bylų dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo abiejų sutuoktinių bendru prašymu skaičius nedidelis ir šios teismų vykdomos funkcijos atsisakymas žymesnės įtakos teismų darbo krūviui neturės, įvertinus tai, kad tokiose bylose teismo vaidmuo taip pat iš esmės pasyvus ir apima sutuoktinių savo nuožiūra sudaryto susitarimo dėl gyvenimo skyrium pasekmių tvirtinimą, taip pat siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūloma šias funkcijas taip pat perleisti notarams. Pažymėtina, kad CK projektu gyvenimo skyrium sutuoktinių bendru sutarimu tvirtinimo funkciją notarams siūloma perduoti tik tokiais atvejais, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų. Kadangi galiojančios CK
iš esmės labai panašios į CK 3.76 straipsnio nuostatas, reguliuojančias separaciją, keičiamo CK 3.76¹ straipsnyje siūloma nustatyti, kad sutarties dėl gyvenimo skyrium pasekmių tvirtinimui, keitimui ir nuginčijimui mutatis mutandis taikomos šio kodekso 3.54¹ straipsnio nuostatos. Kartu teikiami su CK 3.76¹straipsnyje numatytomis nuostatomis susiję galiojančių CK 3.77, 3.79 ir 5.7 straipsnių nuostatų atitinkami papildymai. Dėl sandorių dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sudarymo. Remiantis Nacionalinės teismų administracijos pateiktais duomenimis, 2019 m. buvo išnagrinėtos 12 025 bylos dėl teismo leidimų nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti, jeigu sutuoktiniai (pareiškėjai) turi nepilnamečių vaikų. Tai sudaro net 7,4 procento 2019 m. teismų išnagrinėtų civilinių bylų skaičiaus. Taigi šių leidimų atsisakymas turėtų žymios įtakos teismų darbo krūvio mažėjimui.
Teismų praktikos analizė parodė, kad tokie teismo leidimai išduodami pakankamai greitai, paprastai nuo prašymo pateikimo iki leidimo išdavimo praėjus 1-2 dienoms, tokių bylų vidutinė išnagrinėjimo trukmė – 4 dienos. Didžiąja dalimi tokie prašymai tenkinami, o atsisakymo priežastys paprastai būna formalios (pavyzdžiui, pateikti duomenys yra neišsamūs, nepateikti visi reikiami dokumentai, prašymą dėl leidimo išdavimo pasirašo tik vienas iš sutuoktinių ir pan.). Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, minėtos kategorijos bylų, kuriose biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo įtraukta proceso dalyviu (LITEKO pažymėtu kaip išvadą duodanti institucija ar suinteresuotas asmuo), 2019 m. sausio 25 d.
valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti šių teismo leidimų, galiojančio CK 3.85 straipsnio 2 dalyje numatant sutuoktinių pareigą užtikrinti, kad dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandorio nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi. Šios nuostatos kyla iš galiojančių CK 3.163 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai, taip pat iš Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio nuostatų, numatančių vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kurią užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą.
Šios pareigos, kaip ir kitų tėvų pareigų, tinkamas įgyvendinimas bus prižiūrimas už vaiko teisių apsaugą ir gynimą atsakingų institucijų. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į galiojančias CK 3.163 straipsnio 5 dalies nuostatas, pagal kurias, jei tėvai ar globėjai (rūpintojai) vaikų teises pažeidinėja, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras. Pagal CK 3.164 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu vaikas mano, kad tėvai pažeidinėja jo teises, jis turi teisę savarankiškai kreiptis gynybos į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, o nuo keturiolikos metų – ir į teismą. Be to, įsiklausius į suinteresuotų institucijų šioje srityje nuomonę, kad, be kita ko, būtinybė užtikrinti vaiko teisę į būstą yra viešojo intereso dalis, todėl tai turėtų daryti ne tik vaiko atstovai pagal įstatymą, bet ir valstybė, kartu su CK 3.85 straipsnio pakeitimais teikiami Notariato įstatymo 46 straipsnio 3 dalies pakeitimai. Šiais pakeitimais siūloma numatyti aktyvesnį notarų vaidmenį tvirtinant sandorius dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų: pagal siūlomą teisinį reguliavimą, prieš tvirtinant tokį sandorį sutuoktiniai notarui turės pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus, kad dėl tokio sandorio nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi.
Prieš tvirtindamas sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, notaras taip pat turės patikrinti duomenis Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje, ar šeimai nėra nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba šeimoje esančiam nepilnamečiui vaikui nėra nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Jeigu bent vienas iš nurodytų poreikių bus nustatytas, notaras turės kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją su prašymu pateikti informaciją, dėl kokių galimų vaiko teisių pažeidimų yra nustatytas toks poreikis. Gavęs nurodytą informaciją iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, galutinį įvertinimą, ar sudarius konkretų sandorį dėl šeimos turto bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsauga, atliks tokį sandorį tvirtinantis notaras. Atsižvelgiant į šias CK nuostatas, taip pat į siūlomus Notariato įstatymo 46 straipsnio papildymus, taip pat kituose teisės aktuose įtvirtintą vaiko teisių apsaugos ir garantijų sistemą, manytina, kad teismo leidimų nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams atsisakymas neigiamos įtakos nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams nepadarys.
Be to, šie siūlomi pakeitimai ne tik turėtų reikšmingos įtakos teismų darbo krūvio sumažinimui, bet ir teigiamą poveikį sandorių su nekilnojamuoju turtu civilinės apyvartos operatyvumui bei sumažintų sutuoktinių, turinčių nepilnamečių vaikų, sudarant sandorius dėl šeimos turto patiriamas laiko sąnaudas. Atsižvelgiant į siūlomus CK 3.85 straipsnio 2 dalies ir Notariato įstatymo 46 straipsnio pakeitimus, kartu teikiamas atitinkamas CPK 582 straipsnio 7 dalies pakeitimas atsisakant nuostatų dėl klausimų, susijusių su teismų leidimų nuosavybės teisės į šeimos turtą perleidimui, šeimos turto įkeitimui ar kitokiam teisių į jį suvaržymui išdavimu, sprendimo teisme. Dėl vedybų sutarčių keitimo. Nors civilinės bylos dėl teismo leidimų keisti vedybų sutartis išdavimo sudaro nežymią dalį visų teismų išnagrinėtų civilinių bylų skaičiaus (per
keitimo), manytina, kad šios teismo funkcijos atsisakymas taip pat būtų tikslingas. Pirmiausiai pastebėtina, kad vedybų sutarties pakeitimo tvirtinimas savo esme yra neginčijamo fakto, kad sutuoktiniai tarpusavio susitarimu nutarė pakeisti kai kuriais jų sudarytos vedybų sutarties sąlygas, patvirtinimas, o tokios funkcijos labiau būdingos notarams (žr. Notariato įstatymo 1 straipsnį), o ne teismams, vykdantiems teisingumą, kuris pirmiausiai siejamas su tarp šalių kilusio teisinio ginčo sprendimu ir teisinės taikos tarp jų atkūrimu.
Tokių teismo leidimų atsisakymas taip pat supaprastintų sudarytų vedybų sutarčių keitimo procedūrą, tai leistų sumažinti šiam klausimui spręsti sutuoktinių patiriamas laiko sąnaudas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad atsisakius CK 3.103 straipsnio 2 dalyje numatyto teismo leidimo vedybų sutarties keitimui, galiotų bendros CK 3.106 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias vedybų sutartis gali būti pakeista ar nutraukta bendru sutuoktinių susitarimu tokia pačia forma, kokia yra nustatyta jai sudaryti. Vadovaujantis CK 3.103 straipsnio 1 dalimi, vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma. Taigi vedybų sutarties pakeitimai taip pat turėtų būti patvirtinti notaro, kuris įstatymais jam suteiktų įgaliojimų ribose užtikrintų tokių pakeitimų teisėtumą. Tarp šalių kilus ginčui dėl vedybų sutarties sąlygų keitimo, tokie ginčai būtų nagrinėjami teisme bendra CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus CK pakeitimus, kartu teikiami su šiais pakeitimais susijusias galiojančias CPK, Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo nuostatas atitinkamai keičiantys Įstatymų projektai. Dėl CPK projekto. CPK projektu siūloma nuo 40 000 eurų iki 100 000 eurų padidinti ieškinio sumos, nuo kurios civilinės bylos pirmąja instancija priskiriamos apygardų teismams, ribą. Toks siūlomas pakeitimas leistų efektyviau paskirstyti apylinkių ir apygardų teismams tenkantį darbo krūvį, sukurtų prielaidas greitesniam sudėtingesnių bylų nagrinėjimui apygardų teismuose.
Nacionalinės teismų administracijos pateiktais duomenis, per 2019 m. apygardų teismai ginčo teisena išnagrinėjo 546 civilines bylas, kurių ieškinio suma buvo nuo 40 000 eurų iki 100 000 eurų. Taigi, šių bylų nagrinėjimo perkėlimas apylinkių teismams, turėtų žymų poveikį apygardų teismų darbo krūviui: skaičiuojant pagal 2019 m. statistinius duomenis, pritarus siūlomiems CPK 27 straipsnio pakeitimams, bendras apygardos teismų pirmąja instancija nagrinėjamų civilinių bylų skaičius sumažėtų apie 9 proc. Kita vertus, apylinkių teismams, kurie per
siūlomas pakeitimais nelemtų žymesnio šios teismų grandies darbo krūvio padidėjimo (bendras krūvis nagrinėjant civilines bylas padidėtų vos 0,35 proc.). Juolab, kad, paskutinius kelis metus stebima žymiai spartesnė apylinkių teismų gautų ir išnagrinėtų civilinių bylų mažėjimo tendencija, pavyzdžiui, palyginus su 2018 metais, apylinkių teismai 2019 metais išnagrinėjo 8 proc. mažiau bylų, kai apygardų teismų pirmąja instancija išnagrinėtas civilinių bylų skaičius per analogišką laikotarpį sumažėjo tik 4 proc. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau minėta, Teisingumo ministerijos pateiktais Civilinio kodekso ir kitais susijusių įstatymų pakeitimų projektais dalį teismų vykdomų funkcijų perdavus notarams, apylinkių teismų darbo krūvis nagrinėjant civilines bylas sumažėtų gerokai daugiau – apie 10 procentų. Kartu pastebėtina, kad CPK 27 straipsnio 1 punkte numatyta ieškinio suma, kurią pasiekus civilinės bylos pirmąja instancija tampa teismingos apygardų teismams, paskutinį kartą buvo didinta tik 2011 m. spalio 1 d., kai nuo 2003 m. galiojusi 100 000 litų (arba 28 962 eurų) riba buvo padidinta iki 150 000 litų (arba 43 443 eurų).
Nors ši suma buvo papildomai peržiūrėta 2017 m. liepos 1 d. ją sumažinant iki 40 000 eurų, pagrindinis šios sumos mažinimo tikslas buvo siekis padaryti galiojančias CPK
į per beveik 10 metų laikotarpį, per kurį minėta suma nebuvo didinta, išaugusią šalies ekonomiką, vidutinio darbo užmokesčio, prekių ir paslaugų kainų augimo rodiklius[4], manytina, kad CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatytos ieškinio sumos didinimas yra tikslingas ir savalaikis, taip pat leidžia tinkamai atsižvelgti į civilinės apyvartos šalyje dinamiką, kuri tiesiogiai lemia ir šioje srityje kylančių civilinių ginčų bei dėl jų reiškiamų civilinių ieškinių brangimą. Siekiant operatyvesnio civilinių bylų nagrinėjimo, CPK projekte numatyti šie pakeitimai:
1) siūloma keisti CPK 35 straipsnio 1 dalį, atsisakant galimybės aukštesnės pakopos teismui, konstatavusiam, kad byla pažeidžiant teismingumo taisykles jam perduota neteisėtai, ją perduoti nagrinėti pagal teismingumą. Projekto rengėjų nuomone, nepriklausomai nuo teismų grandies, teismai neturėtų tarpusavyje ginčytis dėl bylų pagal teismingumą jiems perdavimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi tokie ginčai ne tik daro neigiamą poveikį civilinių bylų nagrinėjimo operatyvumui, bet apskritai mažina visuomenės pasitikėjimą visa teismų sistema.
Atsisakius minėtų CPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatų, tokiais atvejais, kai byla pagal teismingumą būtų perduota aukštesnės pakopos teismui, galiotų bendra CPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtina taisyklė, pagal kurią kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą nagrinėti kitam teismui šio kodekso 34 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami;
2) siūloma keisti CPK 162²straipsnio 4 dalyje nustatytą taisyklę, CPK projekte prioritetą teikiant bylos nagrinėjimui nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir tam nereikalaujant išankstinio byloje dalyvaujančių asmenų pritarimo. Svarbu pažymėti, kad siūlomais šios nuostatos pakeitimais dalyvaujantiems byloje asmenims suteikiama teisė kreiptis į teismą su prašymu, kad byla, kurios nagrinėjimas buvo atidėtas, būtų nagrinėjama iš pradžių. Tai leistų sutrumpinti atidėtos bylos nagrinėjimo teisme procesą, kartu sukuriant procesines priemones tinkamai atsižvelgti į dalyvaujančių byloje asmenų teises ir teisėtus interesus;
3) siūloma keisti CPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias sprendimo įvykdymo atidėjimo, išdėstymo ar sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimai, kai jie nebuvo išspręsti teismo sprendimu, nagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims.
Siekiant operatyvesnio šių klausimų sprendimo, CPK projekte siūloma nustatyti, kad šie klausimai sprendžiami rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims paliekant galimybę prašyti šiuo klausimus spręsti žodinio proceso tvarka, taip pat numatant teismui galimybę, nustačius, kad tai būtina, inicijuoti šių klausimų nagrinėjimą žodinio proceso tvarka;
4) CPK projektu kartu siūloma CPK 515 straipsnyje nustatytą pareiškimų dėl civilinės būklės akto įregistravimo, akto įrašo atkūrimo, papildymo, pakeitimo, ištaisymo ar anuliavimo, taip pat CPK 577 straipsnyje nustatytą pareiškimų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme privalomą nagrinėjimą žodinio proceso tvarka taisyklę keisti nauja bendra taisykle, pagal kurią šie pareiškimai būtų nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šiuos klausimus žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad šiuos klausimus būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tai leistų paspartinti šios kategorijos bylų nagrinėjimą. Be to, šios CPK projekto nuostatos leistų tinkamai atsižvelgti į bendrą CPK 443 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą taisyklę, pagal kurią teismas ypatingąja teisena bylas paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka, taigi, žodinis tokios kategorijos bylų nagrinėjimas turėtų būti numatytas tik tokiais atvejais, kai jis yra objektyviai būtinas.
CPK projekte numatytais CPK 80 ir 86 straipsnių pakeitimais siekiama paskatinti proceso dalyvius elektroninių ryšių priemonėmis naudotis viso bylos nagrinėjimo metu, tokiu būdu sukuriant prielaidas efektyvesniam bylų nagrinėjimo išlaidų mažėjimui. Atsižvelgiant į tai, keičiamo CPK 80 straipsnio
tokiais atvejais, kai šalis ne tik elektroninių ryšių priemonėmis pateikia teismui procesinius dokumentus ir jų priedus, bet ir kai kartu išreiškia pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis. Kartu siūloma sistemiškai papildyti CPK 86 straipsnį nauja 3 dalimi, kurioje būtų nustatyta, kad, jeigu šalis bylos nagrinėjimo metu atsisako procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis ir buvo taikyta šio kodekso
trūkstamą žyminį mokestį. Neprimokėjus žyminio mokesčio, būtų taikomos galiojančios CPK 86 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias, jeigu šalis žyminio mokesčio neprimoka, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas visas arba ta reikalavimų dalis, už kurią žyminis mokestis neprimokėtas. Analogiškomis nuostatomis siūloma papildyti ABTĮ 35 straipsnį, kuriame numatytas žyminio mokesčio lengvatos elektroninio ryšių priemonėmis teismui pateikus skundus (prašymus, pareiškimus) taikymas.
Atsižvelgiant į galiojančias CPK 86 straipsnio 3 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, pagal kurias šaliai neprimokėjus trūkstamo žyminio mokesčio, ieškinys paliekamas nenagrinėtu, o sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis grąžinami, analogiškomis nuostatomis papildomi ABTĮ 38 ir 105 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, kad statistinė informacija apie vartojimo kainų indeksus nėra tvirtinama atskiru teisės aktu, CPK 82 straipsnio 3 dalies pakeitimais siūloma atsisakyti šios informacijos skelbimo teisės aktams oficialiai skelbti nustatyta tvarka, numatant jos skelbimą Oficialiosios statistikos portale, kaip tai jau daroma praktikoje. CPK 115 straipsnio 5 dalies pakeitimais siūloma iš esmės grįžti prie iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios šios dalies redakcijos atsisakant čia numatytos galimybės atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį pašalinti procesinio dokumento trūkumus, kadangi asmuo jau turi galimybę atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Manytina, kad tokio skundo padavimas yra pakankama procesinį dokumentą pateikusio asmens teisių garantija, o galimybės papildomai skųsti teismo nutartį pašalinti procesinio dokumento trūkumus suteikimas nepagrįstas ir netikslingas, taip pat sukuria prielaidas šalims vilkinti procesą. Šis pakeitimas kartu leistų sumažinti teismų darbo krūvį nagrinėjant atskiruosius skundus dėl tokių teismo nutarčių.
CPK projektu taip pat siūloma patikslinti CPK 199 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir nustatyti, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, savo prašyme galėtų nurodyti arba rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama (pavyzdžiui, konkrečią sutartį), arba tokių įrodymų kategoriją (pavyzdžiui, finansinės atskaitomybės dokumentus). Tokia nuostata, viena vertus, būtų suderinta su jau susiklosčiusia teismų praktika Lietuvoje, kita vertus, atitiktų Pasaulio banko rekomenduojamą gerąją teisinio reguliavimo praktiką šioje srityje. Dėl JANĮ projekto. JANĮ 29 straipsnio 1 dalies pakeitimais iš esmės siūloma grįžti prie iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės, pagal kurią bankroto bylą nagrinėjantis teismas akumuliuodavo tik tokias teismuose esančias civilines bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, atsisakant JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyto ir tokių bylų, kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, kuriam iškelta nemokumo byla, perdavimo nemokumo bylą iškėlusiam teismui. Pažymėtina, kad, vadovaujantis galiojančia JANĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostata, kurios siūloma atsisakyti, nemokumo bylą nagrinėjantys apygardų teismai turėtų nagrinėti iš esmės visus turtinius ginčus, kuriuose dalyvaujantis byloje asmuo yra juridinis asmuo, kuriam pradėtas nemokumo procesas, o tai darytų neigiamą poveikį nemokumo procesų operatyvumui ir efektyvumui, prailgintų nemokumo bylų nagrinėjimą, lemtų darbo krūvių tarp apylinkių ir apygardų teismų netolygumą, žymiai padidintų juridinių asmenų nemokumo bylas nagrinėjančių apygardų teismų darbo krūvį.
Taigi, tokia taisyklė neužtikrintų vieno iš JANĮ tikslų – užtikrinti spartesnį nemokumo bylų nagrinėjimą – įgyvendinimo. JANĮ aiškinamajame rašte toks siūlomas pakeitimas taip pat buvo motyvuotas siekiu mažinti teismo išlaidas bei užtikrinti išsamios informacijos apie juridinį asmenį sukaupimą ir analizę, taip pat užtikrinti procesų koncentruotumą. Pastebėtina, kad JANĮ aiškinamajame rašte nebuvo įvardintos konkrečios praktinės problemos, kurios kilo teismų praktikoje taikant iki tol galiojusias Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat siekiant gauti išsamią informaciją apie nemokaus juridinio asmens turimą turtą ar apie dėl nemokaus juridinio asmens pareikštų turtinių reikalavimų priimtus kitų teismų sprendimus. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad tokių bylų, kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats bankrutuojantis fizinis asmuo, perdavimo bankroto bylą iškėlusiam teismui Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas nenumato. Be to, JANĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatos dalyje dėl bylų, kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, perdavimo nemokumo bylą iškėlusiam teismui konkuruoja su CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 166 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui perduodama tik tokia byla, kurioje atsakovui yra pareikšti turtiniai reikalavimai.
Tiek užsienio valstybių, tiek Lietuvos nemokumo reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu (lot. vis attractiva concursus), kurio esmė yra ta, kad visų kreditorių reikalavimų nemokiam juridiniam asmeniui pagrįstumas svarstomas tik nemokumo bylą nagrinėjančiame teisme[5]. Remiantis nuosekliai formuojama teismų praktika, kol vyksta nemokumo byla, turtinių reikalavimų, pareikštų nemokiam juridiniam asmeniui, išsprendimas turi būti atliekamas tik šioje byloje nutartimi išsprendžiant dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio. Tai nulemta siekio nemokumo bylas išnagrinėti kuo operatyviau ir efektyviau[6]. Taigi, nemokumo procese vis attractiva concursus principas, skirtas akumuliuoti ginčų, susijusių juridiniu asmeniu, kuriam iškelta nemokumo byla, sprendimą, nustato tik ginčų, kuriuose tokiam juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai, akumuliavimą, tačiau šis principas nereikalauja, kad į nemokumo bylą nagrinėjantį teismą būtų sutelkiamos ir tokios bylos, kuriose nemokus juridinis asmuo yra pareiškęs turtinius reikalavimus. Atsisakius JANĮ
pareiškęs nemokus juridinis asmuo, perdavimo nemokumo bylą iškėlusiam teismui, tokios bylos teismuose būtų nagrinėjamos pagal bendras šių bylų teismingumo taisykles apylinkių ir apygardų teismuose.
Tai užkirstų kelią visų turtinių ginčų, kuriose dalyvauja nemokus juridinis asmuo, koncentravimui viename teisme, tokiu būdu sukuriant realias prielaidas nemokumo procesų operatyvumui ir efektyvumui pasiekti. Be to, siūlomi JANĮ 29 straipsnio 1 dalies pakeitimai leistų tinkamai įgyvendinti teisėkūros sistemiškumo principą – užtikrinant galiojančių JANĮ nuostatų suderinamumą su CPK nustatytu teisiniu reguliavimu. JANĮ projektu taip pat siūloma pakeisti JANĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytos normos dispoziciją nurodant, kad baudžiamosiose bylose pareikšti juridinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai ir su šiais ieškiniais susiję dokumentai gali būti perduodami nagrinėti nemokumo bylą iškėlusiam teismui BPK nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad BPK 114 straipsnis 2019 m. birželio 13 d. įstatymu Nr. XIII-2225 buvo pakeistas atsižvelgiant į JANĮ priėmimą. Šiame straipsnyje nustatyta, kad jeigu į baudžiamąją bylą kaip civilinis atsakovas įtrauktas juridinis asmuo ar fizinis asmuo, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje gali būti nenagrinėjamas, o visi su civiliniu ieškiniu susiję dokumentai prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi gali būti perduodami bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi, BPK 114 straipsnis nustato ne imperatyvią, o dispozityvią taisyklę dėl baudžiamosiose bylose pareikštų juridinio asmens kreditorių civilinių ieškinių ir su šiais ieškiniais susijusių dokumentų perdavimo nagrinėti nemokumo bylą iškėlusiam teismui.
Kadangi kai kuriais atvejais civilinio ieškinio perdavimas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui dėl baudžiamosios bylos stadijos (pavyzdžiui, nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo stadija arba priimtas neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo patenkintas arba atmestas civilinis ieškinys) būtų neefektyvus bei neužtikrintų teisinio tikrumo ir stabilumo, JANĮ 29 straipsnio 2 dalyje taip pat siūloma numatyti ne imperatyvią, o dispozityvią tokių bylų perdavimo nemokumo bylą iškėlusiam teismui taisyklę, tokiu būdu kartu suderinant JANĮ ir BPK nustatytą teisinį reguliavimą, užtikrinant teisėkūros aiškumą ir sistemiškumą. Kadangi didžioji dalis CPK projekto nuostatų, JANĮ projekto ir ABTĮ projekto nuostatos bus taikomos tik po jų įsigaliojimo pradėtoms nagrinėti byloms, siekiant teisinio aiškumo, siūloma atidėti šių projektų įsigaliojimą iki 2021 m. sausio 1 d. Toks siūlymas taip pat teikiamas atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerijos teikiamų įstatymų projektų nuostatos dėl dalies apylinkių teismų funkcijų atsisakymo įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. CK projekte siūlomi pakeitimai leistų daugiau kaip 9 procentais sumažinti apylinkių teismų darbo krūvį nagrinėjant civilines bylas, tokiu būdu sukuriant realias prielaidas teismų darbo operatyvumo ir kokybės gerinimui, taip pat supaprastintų CK projekte numatytų klausimų sprendimą, sumažintų šiems klausimams spręsti skiriamas asmenų laiko sąnaudas. Kituose Įstatymų projektuose siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. 6.
6Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo
plėtrai. CPK ir JANĮ pakeitimai sukurtų teisines prielaidas greitesniam ginčų sprendimui ir teisinės taikos tarp šalių atkūrimui, o tai darytų teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Pasaulio bankui teigiamai įvertinus atliktus CPK pakeitimus dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, tikėtina, galėtų pakilti Lietuvos reitingas Pasaulio banko atliekamame tyrime
„Doing Business“ (vertinant mažųjų investuotojų apsaugos ir sutarčių vykdymo
rodiklius). Tai turėtų teigiamos įtakos didesniam investuotojų pasitikėjimui Lietuvoje egzistuojančiomis verslo sąlygomis. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl projektai nevertintini Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
11Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymų projektuose siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikės atitinkamai papildyti ar patikslinti šiuos įgyvendinamuosius teisės aktus: Vedybų sutarčių registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1284, Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinuosius dydžius, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 57, Civilinės būklės aktų registravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, taip pat, prireikus, pakeisti kitus ar priimti naujus įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų
prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. CPK projektui ir JANĮ projektui pritarė Civilinio proceso kodekso priežiūros komitetas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „santuokos nutraukimas notarine tvarka“, „gyvenimo skyrium patvirtinimas notarine tvarka“, „teismo leidimas“, „teismingumas“, „žyminis mokestis“, „rašytinio proceso tvarka“, „bylos perdavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra. [1] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52019DC0198&from=EN [2] https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1186024/notaru-rumai-gyventojai-pritaria-taikiam-santuokos-nutraukimui-pas-notara [3] Notarinis įkainis už sandorio projekto parengimą – nuo 12 iki 33 EUR, už konsultacijos suteikimą – nuo 2 iki 48 EUR. [4] Pavyzdžiui, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje nuo 2011 m. spalio mėn, išsaugo 2,25 karto. [5] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014. [6] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ NEMOKUMO ĮSTATYMO NR. XIII-2221 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-07-23 Nr. XIIIP-5064 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8
5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]