projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – projektas Nr. 2) rengti paskatino dvi priežasčių grupės, formuojančios keletą projekto Nr. 1 ir projekto Nr. 2 tikslų ir uždavinių. Pirmoji priežasčių grupė, paskatinusi rengti projekte Nr. 1 35 straipsnio pakeitimą ir projekte Nr. 2 48 straipsnio pakeitimą, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) protokolinis sprendimas (Vyriausybės 2018 m. gegužės 7 d. pasitarimo protokolas Nr. 21, 5 klausimas ,,Dėl bendradarbiavimu pagrįsto statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodų taikymo viešojo sektoriaus statinių ar jų dalių projektavimo ir statybos srityje“). Protokolinis sprendimas vertintinas, kaip tvari ir strateginė Vyriausybės pozicija, kad statinio informacinio modeliavimo[1] (angl. Building Information Modelling, toliau – BIM) metodų taikymas turi tapti viešojo sektoriaus įgyvendinamų statinių ir jiems paskirtimi artimų objektų statybos, įrengimo projektų, atitinkamai ir su jais susijusių viešųjų pirkimų sąlygų ir procedūrų dalimi, nes vienas esminių svertų, skatinant BIM metodų taikymą visame statybos sektoriuje – atitinkamų reikalavimų nustatymas vykdant viešuosius pirkimus.
Tai patvirtina ir daugiausia šioje srityje pažengusių užsienio valstybių patirtis, ir remiant Europos Komisijai parengtas Europos viešajam sektoriui skirtas BIM diegimo vadovas[2] (toliau – vadovas), kuriame išdėstyti bendrieji principai, kaip diegti ir taikyti BIM, formuojant nacionalinę statybos sektoriaus ir su juo susijusių viešųjų pirkimų politiką (vadovo 54 puslapyje teikiama rekomendacija naudojantis viešaisiais pirkimais laipsniškai įtraukti BIM į viešųjų projektų konkursus ir sutartis). Vadovą parengė EU BIM Task Group, kurią sudaro ES šalių narių, EEE narių viešojo sektoriaus institucijų, suinteresuotų BIM plėtra viešojo sektoriaus įgyvendinamuose statinių statybos projektuose, atstovai. Pažymėtina, kad Vyriausybė 2020 m. gegužės 20 d. (Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d. pasitarimo protokolas Nr. 25, 2 klausimas ,,Dėl privalomo bendradarbiavimu pagrįsto statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodų taikymo projektuojant ir statant viešojo sektoriaus statinius ar jų dalis) (toliau – 2020-05-20 protokolinis sprendimas) pritarė[3] privalomam BIM metodų taikymui nuo 2021 m. sausio 1 d. projektuojant, statant naujus, rekonstruojant ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamus statinius, projektuojant, įrengiant, pertvarkant kilnojamuosius daiktus ir vadovaujantis 2020-05-20 protokolinio sprendimo 7.3 papunkčiu pavedė Aplinkos ministerijai parengti ir pateikti Vyriausybei projektą Nr. 1 ir projektą Nr. 2. Projekte Nr. 1 35 straipsnio pakeitimo ir projekte Nr.
Nr. 1 35 straipsnio pakeitimo ir projekte Nr. 2 48 straipsnio pakeitimo uždavinys
Projektą Nr. 1 ir projektą Nr. 2 inicijavo ir parengė Aplinkos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu siūlomuosiuose pakeisti įstatymuose jau nurodyta, kad perkančioji organizacija ir tiekėjas bendrauti ir keistis informacija gali kitomis negu Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, kai dėl pirkimo pobūdžio reikia naudoti specialių informacinių sistemų priemones ir įrangą, kurios nėra visuotinai naudojamos, pavyzdžiui, viešojo darbų pirkimo ar projekto konkurso atveju statinio informacinio modeliavimo priemones. Ši nuostata į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą Nr. I-1491 ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą perkelta iš 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB[4]. Tačiau tokio pobūdžio nuostatos numato tik galimybę taikyti BIM ir nenurodo, kokiomis priemonėmis tai padaryti.
Pažymėtina, kad norint visaverčio BIM taikymo ir jo nuoseklios plėtros nacionaliniu lygmeniu, būtina turėti valstybės lygiu suderintas nemokamas priemones: vieningą BIM norminių dokumentų sistemą, statybos informacijos klasifikatorių, duomenų mainų taisykles, viešųjų pirkimų reikalavimus, kai taikomas BIM. Šiuo metu valstybės lygiu tokių priemonių dar nėra, tačiau jos kuriamos Aplinkos ministerijos kartu su partneriais įgyvendinamu projektu Nr. 10.1.1-ESFA-V-912-01-0029 ,,Priemonių, skirtų viešojo sektoriaus statinių gyvavimo ciklo procesų efektyvumui didinti, taikant statinio informacinį modeliavimą, sukūrimas“[5] (toliau – BIM-LT projektas). BIM-LT projektas laikytinas esmine prielaida siekiant užtikrinti sėkmingą BIM metodų diegimą statybos sektoriuje, nes juo sukurtos nemokamos BIM priemonės sudarys galimybes taikyti bendradarbiavimu pagrįsto BIM metodus viešojo sektoriaus statinių ar jų dalių projektavime ir statyboje. Visgi visavertis BIM metodų taikymo naudos potencialo išnaudojimas reikalauja ir kitų valstybinio lygmens veiksmų, t. y. nuoseklaus ir palaipsnio, atsižvelgiant į statytojų (užsakovų) ir viso statybos sektoriaus pajėgumus BIM srityje (būtina įgyti reikiamas kompetencijas ir darbo priemones), prievolės naudoti BIM įvedimo viešojo sektoriaus ir jo valdomų subjektų vykdomuose projektuose ir su tuo susijusiuose viešuosiuose pirkimuose, įvedimo.
Pažymėtina, kad norint tai pasiekti ir sėkmingai diegti BIM metodus visame statybos sektoriuje, būtinas viešojo sektoriaus dalyvavimas ir lyderystė, pirmiausia sukuriant metodų taikymui reikalingas priemones (pvz., vieningą BIM norminių dokumentų sistemą, statybos informacijos klasifikatorių, duomenų mainų taisykles, viešųjų pirkimų reikalavimus, kai taikomas BIM (toliau – BIM priemonės)), ar nustatant reikalavimus jų taikymui, suburiant visas suinteresuotas institucijas iniciatyvoms, skatinančioms reikiamus statybos pramonės, viešojo sektoriaus statytojų (užsakovų), kitų statybos dalyvių pajėgumo ir kompetencijų pokyčius. Viešojo sektoriaus lyderystės pavyzdžius, skatinant statybos sektoriuje naudotis dar neišnaudotomis skaitmeninių technologijų galimybėmis, kartu sudarant galimybes teikti kokybiškesnes viešąsias paslaugas bei ekonomiškai naudingiau išleisti viešąsias lėšas, demonstruoja šioje srityje daugiausiai pažengusios valstybės Danija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Nyderlandai, Norvegija, JAV, Australija, Italija, Singapūras. Šiose šalyse jau vystomos ir įgyvendinamos nacionalinio lygmens iniciatyvos, kuriant ar sudarant sąlygas kurti ir taikyti BIM priemones, įgyvendinant iniciatyvas, susijusias su statybos pramonės, viešojo sektoriaus statytojų (užsakovų), kitų statybos dalyvių pasirengimu taikyti šias priemones.
Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija, siekdama informuoti šalies statybos sektoriaus bendruomenę apie vyksiančius su Lietuvos statybos sektoriaus skaitmeninimu susijusius pokyčius, šiam tikslui sukūrė ir paskelbė interneto svetainę www.statyba40.lt. Šioje svetainėje skelbiamos visos valstybės institucijų įgyvendinamos statybos sektoriaus skaitmeninimo iniciatyvos, visi priimti šios srities dokumentai ir rengiamų dokumentų projektai, informuojama apie naujienas ir renginius, pateikiama kita naudinga informacija. Minėtų užsienio valstybių patirtis ir vadove pateiktos rekomendacijos rodo, kad be aiškiai išreikšto viešojo sektoriaus, kaip statytojo (užsakovo), įsipareigojimo taikyti sukurtas BIM priemones, jų taikymas būtų savanoriškas, todėl fragmentiškas, ir potenciali nauda nebūtų pasiekta arba tai būtų padaryta nepakankamu tempu. Todėl bent dalis minėtų užsienio valstybių (Jungtinė Karalystė, Italija, Vokietija, Norvegija) šį įsipareigojimą aiškiai deklaravo, kartu nustatydamos pereinamąjį laikotarpį (4–5 metų) statybos dalyviams ir visai statybos pramonei palaipsniui pasirengti šių metodų taikymui įgyvendinant viešojo sektoriaus užsakymus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūlomais Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr.
I-1491, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo pakeitimais siūloma numatyti, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose be kitų reikalavimų nustatytų reikalavimus ir
(arba) kriterijus dėl BIM metodų taikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka. Kaip rodo užsienio šalių (pvz., Jungtinės Karalystės, Danijos, Suomijos) patirtis ir rinkoje egzistuojantys technologiniai, metodiniai sprendimai, viena pagrindinių statybos sektoriuje naudojamų išteklių naudojimo efektyvumo didinimo ir šio sektoriaus pažangos prielaidų – jame vykstančių procesų skaitmeninimas taikant BIM metodus. BIM metodų taikymas sudarys galimybes efektyviau projektuoti, statyti ir naudoti viešojo sektoriaus statinius, mažinti susijusias sąnaudas ir neigiamą poveikį aplinkai, nes bus sudaromos patikimos prielaidos iš anksto patikrinti pasirinktų projektavimo sprendinių efektyvumą visame statinio gyvavimo cikle, išvengti didelės dalies projektavimo klaidų, spartinti statybos procesą, simuliuoti skirtingus pastatų energinės elgsenos variantus ir įvertinti energijos sąnaudas statinio naudojimo metu, suderinti informacijos mainų taisykles, sudaryti efektyvaus statinių valdymo, investicijų planavimo galimybes. Taikant BIM metodus, kapitalo įdėjimo sąnaudas statybai, rekonstravimui, remontui dėl šiuose procesuose pagal aiškias taisykles, procedūras kuriamos ir valdomos informacijos, greitesnių ir tikslesne informacija pagrįstų sprendimų, mažesnio projektavimo klaidų skaičiaus ir jų taisymo sąnaudų, tiksliai apskaičiuojamo darbų ir medžiagų kiekio, greitesnio ir sklandesnio statybos proceso galima tiesiogiai ar per geresnę statinių kokybę sumažinti.
Tai ypač reikšminga viešajam sektoriui, kaip pagrindiniam statytojui (užsakovui) valstybėje (2019 metais apie 44 % investicijų statybos sektoriuje sudarė viešojo sektoriaus investicijos). Pvz., 2019 metais materialinės investicijos į statinių statybą, rekonstravimą, remontą sudarė 3,757 mlrd. Eur, iš jų 1,642 mlrd. Eur, arba 43,7 % sudarė viešojo sektoriaus[6] investicijos. Atsižvelgiant į 2019 metų duomenis[7],
sumažinus kapitalo įdėjimo sąnaudas statybai, rekonstravimui, remontui, šalyje būtų sudarytos prielaidos sutaupyti apie 38 mln. Eur, iš jų 17 mln. Eur viešojo sektoriaus lėšų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų įstatymų keitimų pasekmių nenumatoma. Projekto Nr. 1 ir projekto Nr. 2 numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami pridedamose projekto Nr. 1 ir projekto Nr. 2 numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymose. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
BIM metodų taikymas išplės viešųjų pirkimų skaidrinimo galimybes.
Taip pat bus galimybė greitai ir kokybiškai nustatyti tikslesnius medžiagų kiekius, kokybiška vizualinė informacija pagrįsti užsakovo sprendimai lems geresnius statinio projekto sprendinius, sukurtomis vieningomis informacijos mainų taisyklėmis pagrįsti informacijos mainai mažins statybos dalyvių ir jų veiklą prižiūrinčių institucijų korupcijos riziką, sudarys prielaidas ateityje sukurti automatinės statinio projekto patikros išduodant statybą leidžiantį dokumentą, sprendimus. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Šiuo metu pastebimos neišnaudotos išteklių efektyvaus naudojimo galimybės visuose statinio gyvavimo ciklo etapuose (planavime, projektavime, statyboje, naudojime) pasitelkiant suderintus vieningomis informacijos valdymo kūrimo ir keitimosi taisyklėmis pagrįstus sprendimus. Šios neišnaudotos galimybės yra susijusios su neefektyviu informacijos valdymu, turimos informacijos patikimumu, informacijos kokybe, daugybe pasikartojimų ir priimtais klaidingais sprendimais. BIM metodų taikymas sudarys esmines prielaidas minėtas galimybes išnaudoti ir taip padidinti statytojams (užsakovams) kuriamą vertę, sudarys jiems galimybę priimti kokybiškesne informacija pagrįstus ir greitesnius sprendimus dėl jiems reikalingų statinio savybių ir kitų aspektų, sumažins klaidų tikimybę, padidins statybos sektoriuje veikiančių įmonių našumą, išteklių efektyvumą, konkurencingumą. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Siekiant užtikrinti vieningą reguliavimą ir maksimalią susijusių teisės aktų tarpusavio atitiktį, siūlomi kelių šiame aiškinamajame rašte aptariamų įstatymų pakeitimai: Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr.
I-1491 ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas Nr. 1 ir projektas Nr. 2 parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. Projekte Nr. 1 ir projekte Nr. 2 sąvokos nekeičiamos ir naujos nesiūlomos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas Nr. 1 ir projektas Nr. 2 atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus projektą Nr. 1 ir projektą Nr. 2, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nutarimu ar kitu teisės aktu turės nustatyti BIM metodų taikymo atvejus ir tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Priimti projektas Nr. 1 ir projektas Nr. 2 papildomų išlaidų nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Projekto Nr. 1 ir projekto Nr.
rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Statinio informacinis modeliavimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų. [1] Statinio informacinis modeliavimas BIM – statomo turto (3.2.8) bendrinamos skaitmeninės pateikties naudojimas siekiant pagerinti projektavimo, statybos ir eksploatavimo procesus patikimam sprendimų pagrindui suformuoti. Statomas turtas gali būti pastatai, tiltai, keliai, pramonės įmonės ir kt. (LST EN ISO 19650-1:2019 ,,Informacijos apie pastatus ir inžinerinius statinius rengimas ir skaitmeninimas, įskaitant statinio informacinį modeliavimą (BIM). Informacijos valdymas taikant statinio informacinį modeliavimą. 1 dalis. Sąvokos ir principai (ISO 19650-1:2018)“, 15 puslapis). [2] ,,Europos viešajam sektoriui skirtas statinio informacinio modeliavimo (BIM) diegimo vadovas. Strateginiai veiksmai siekiant gerų statybos sektoriaus rezultatų: vertės didinimas, inovacijos ir augimas. http://www.eubim.eu/handbook-selection/lithuanian-handbook/ [3] https://am.lrv.lt/lt/naujienos/vyriausybe-pritare-aplinkos-ministerijos-siulymui-pradeti-skaitmeninti-salies-statybos-sektoriu [4] 2014 m. vasario 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (22 straipsnio 4 dalis). https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A32014L0024. [5] https://www.esinvesticijos.lt/lt/paraiskos_ir_projektai/priemoniu-skirtu-viesojo-sektoriaus-statiniu-gyvavimo-ciklo-procesu-efektyvumui-didinti-taikant-statinio-informacini-modeliavima-sukurimas [6] Pagal Lietuvos statistikos departamentą, viešasis sektorius apima biudžetines įstaigas ir organizacijas (švietimo, sveikatos priežiūros, socialinio darbo, kultūros, viešojo valdymo ir kt.), taip pat viešąsias įstaigas, įmones, kurių
savivaldybės nuosavybė. [7] Lietuvos statistikos departamento duomenys.
APSAUGOS komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2021-03-24
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Aistė Gedvilienė – Komiteto pirmininkė,
Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas pirmininkės pavaduotojas Arvydas Nekrošius, Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Andrius Palionis, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, AM Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
(2020-07-10)212 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Pagal šio straipsnio 2 dalį Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. gruodžio 31 d. turi priimti įstatymo įgyvendinimo teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymu siūloma nustatyti naujo pobūdžio reguliavimą, siūlytina vėlinti įstatymo įsigaliojimo datą arba ankstinti poįstatyminių teisės aktų priėmimo datą, kad perkančiosios organizacijos turėtų pakankamai laiko pasirengti įgyvendinti įstatymo nuostatas. Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. gruodžio
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. gruodžio 31 d.
teisės aktus.“
(2020-07-10)21
turėtų būti įrašyta išimtis dėl 2 straipsnio 2 dalies, kurioje įtvirtinama Vyriausybės pareiga iki pagrindinių įstatymo nuostatų įsigaliojimo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie 1 TD pastabos. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
numerio rašymo būdas, dėstant jį siūlomame įstatymo tekste, užrašant jį tokiu būdu: „12¹)“ ir atsisakant netinkamo rašymo būdo: „12)¹“. Pritarti
(2020-07-10)
projekto lyginamojo varianto numeracija. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo Kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, kurioms pritarė Komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Kasparas Adomaitis. PRIDEDAMA. Įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė