NAUJA REDAKCIJA nuo 2003 06 13 Projekto lyginamasis variantas
SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 11, 13, 14, 15, 16, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO
11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos turi būti paskirti mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryti savivaldybės tarybos komitetai ir paskirti šių komitetų pirmininkai, sudarytos šiame įstatyme nustatytos komisijos ir paskirti šių komisijų pirmininkai, sudaryta savivaldybės tarybos kolegija, jeigu nusprendžiama ją sudaryti. Per tris mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos turi būti paskirtas savivaldybės administracijos direktorius. Jeigu mero pavaduotojo (pavaduotojų) ir (ar) Kontrolės komiteto pirmininko, ir (ar) šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta ir (ar) savivaldybės administracijos direktorius atleidžiamas iš pareigų prieš terminą, per du mėnesius nuo jų įgaliojimų nutrūkimo ar atleidimo iš pareigų dienos savivaldybės taryba turi paskirti mero pavaduotoją (pavaduotojus). ir (ar) savivaldybės administracijos direktorių.; Jeigu savivaldybės administracijos direktorius atleidžiamas iš pareigų prieš terminą, per tris mėnesius nuo jo atleidimo iš pareigų dienos savivaldybės taryba turi paskirti savivaldybės administracijos direktorių. ir (ar) Kontrolės komiteto pirmininką, ir
(ar) šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkus.
Jeigu Kontrolės komiteto pirmininko ir (ar) šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, per du mėnesius nuo jų įgaliojimų nutrūkimo šio įstatymo 14 ir 15 straipsniuose nustatyta tvarka turi būti paskirti Kontrolės komiteto pirmininkas ir (ar) šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkai.“
11 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Šio straipsnio 6 dalies nuostata (išskyrus tarybos komitetų bei įstatyme nustatytų komisijų sudarymą) netaikoma, jeigu išrinktas meras kitų įstatymų nustatyta tvarka laikinai nušalintas nuo pareigų. Pasibaigus išrinkto mero laikino nušalinimo laikotarpiui ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas turi būti sušauktas savivaldybės tarybos posėdis, kuriame išrinktas meras prisiekia (jeigu jis nebuvo prisiekęs). Nuo šio posėdžio dienos per du mėnesius turi būti paskirti mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryta savivaldybės tarybos kolegija, jeigu nusprendžiama ją sudaryti., per tris mėnesius turi būti paskirtas savivaldybės administracijos direktorius.“
Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) priimamas sprendimas dėl savivaldybės administracijos
direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir mero, o jeigu meras neišrinktas, jo pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario siūlymu dėl pavedimo savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui ar kitam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai; atleidžiamas iš pareigų savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas), nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir mero, o jei meras neišrinktas – jo pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario siūlymu buvęs administracijos direktorius skiriamas į administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius naujai kadencijai arba pavedama savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius naujai kadencijai;“. 3 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos
sprendimu. Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą.
Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės grupių, jeigu ją jas sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Kontrolės komiteto sudėtis turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasikeitus savivaldybės tarybos narių frakcijoms ar savivaldybės tarybos narių grupėms ar jų skaičiui. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komitetą, nustato savivaldybės taryba. Kontrolės komiteto įgaliojimus savivaldybės taryba nustato atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalį. Komitetų darbo tvarka nustatoma reglamente.“
14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų
pavaduotojus iš komiteto narių mero siūlymu skiria komitetai. Kontrolės komiteto pirmininką iš komiteto narių deleguoja savivaldybės tarybos opozicijos opozicija rašytiniu siūlymu raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu iš komiteto narių skiria savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka. Jeigu savivaldybės tarybos opozicija nepasiūlo nedeleguoja Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros, arba deleguoja savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį šio įstatymo 15¹straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba iš komiteto narių mero siūlymu.
Komiteto pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta šiame įstatyme, savivaldybės tarybos narys, kuris įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Komiteto pirmininkas mero siūlymu komiteto (išskyrus Kontrolės komitetą) sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą neatitinka šiame įstatyme šio įstatymo 15¹ straipsnyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Kontrolės komiteto pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu, o jei Kontrolės komiteto pirmininkas buvo deleguotas savivaldybės tarybos opozicijos – opozicijos raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu artimiausio savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Jei artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje savivaldybės tarybos opozicija neatšaukia savo deleguoto Kontrolės komiteto pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito savivaldybės tarybos nario ar deleguoja savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį šio įstatymo 15¹straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Kontrolės komiteto pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo Kontrolės komiteto pirmininko skyrimo mero siūlymu priima savivaldybės taryba.“
14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Komitetų darbe patariamojo balso teise reglamento nustatyta tvarka gali dalyvauti visuomenės atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, ekspertai, valstybės tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys. Kai komiteto posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, komitetas gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.“
14 straipsnio 9 dalį netekusia galios. 9.
tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.
Savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai. 4 straipsnis.
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją
ir Antikorupcijos komisiją. Savivaldybės taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš šių komisijų narių. Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras iš šių komisijų narių meras teikia savivaldybės tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, reglamento nustatyta tvarka. Jeigu savivaldybės tarybos opozicija nepasiūlo Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūrų, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus savivaldybės taryba iš šių komisijų narių skiria mero teikimu. Šių komisijų sudėtis turi atitikti savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo proporciją. Komisijų sudėtis turi būti pakeista ne vėliau kaip per
proporcijai. Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininką iš šių komisijų narių – savivaldybės tarybos narių – deleguoja savivaldybės tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, ir viešai įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Šių komisijų pirmininkų pavaduotojus mero siūlymu iš šių komisijų narių – savivaldybės tarybos narių – skiria savivaldybės taryba. Jeigu savivaldybės tarybos opozicija nedeleguoja Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų arba deleguoja savivaldybės tarybos narius, neatitinkančius šio įstatymo 15¹ straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus savivaldybės taryba mero siūlymu skiria iš šių komisijų narių – savivaldybės tarybos narių.
Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.“
2Pakeisti 15 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) prižiūri, kaip savivaldybės tarybos nariai laikosi šio įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;“. 3. Pakeisti 15 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) tiria ir priima sprendimus dėl savivaldybės tarybos narių veiklos atitikties šio įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms;“. 4. Pakeisti 15 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) tarybos narių, mero, savo iniciatyva teikia tarybos nariams rekomendacijas dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo.“
15 straipsnio 6¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „6¹.
Savivaldybės tarybos sudaromos komisijos pirmininku (įskaitant Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta šiame įstatyme šio įstatymo 15¹ straipsnyje, savivaldybės tarybos narys, kuris įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Komisijos pirmininkas (išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) mero siūlymu komisijos sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu jis pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba neatitinkančiu neatitinka šiame įstatyme šio įstatymo 15¹straipsnyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Etikos komisijos pirmininkas ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu, o jei Etikos komisijos pirmininkas ar Antikorupcijos komisijos pirmininkas buvo deleguoti savivaldybės tarybos opozicijos – opozicijos raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu artimiausio savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Jei artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje savivaldybės tarybos opozicija neatšaukia savo deleguoto Etikos komisijos ar Antikorupcijos komisijos pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito atitinkamos komisijos pirmininko ar deleguoja savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį šio įstatymo 15¹straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Etikos komisijos ar Antikorupcijos komisijos pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo atitinkamos komisijos pirmininko skyrimo mero siūlymu priima savivaldybės taryba.“
6Papildyti 15 straipsnį 9 dalimi:
„9.
Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariai, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą. Už darbą Etikos ir Antikorupcijos komisijose šių komisijų nariams, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, apmokama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsniu Papildyti įstatymą 15¹ straipsniu: „15¹ straipsnis. Savivaldybės tarybos nario nepriekaištinga reputacija 1.
Savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, taip pat jei:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.
Savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, taip pat jei:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai. 2.
komitetų ir komisijų pirmininkais būtų skiriami tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta šiame įstatyme, savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromo komiteto ar komisijos pirmininku, privalo užpildyti vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikdamas duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Ši deklaracija pateikiama merui ir savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka skelbiama viešai.“
Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) Kontrolės komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo skyrimas, Kontrolės komiteto veiklos programos tvirtinimas;“. 7 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu
savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Tol, kol administracijos direktorius ir jo pavaduotojas nėra paskirti, direktoriaus pareigas gali eiti mero ar laikinai mero pareigas einančio tarybos nario siūlymu savivaldybės tarybos paskirtas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) į pareigas skiriamas (skiriami) savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Asmuo, skiriamas į administracijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo pareigas turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Tarnybines nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) už tarnybinius nusižengimus skiria savivaldybės taryba. Atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą ar tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) tarnybinius nusižengimus ar apie savivaldybės tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1–7 straipsniai taikomi po šio įstatymo įsigaliojimo išrinktoms savivaldybių taryboms skiriant savivaldybės vykdomąsias institucijas, sudarant savivaldybės tarybos komitetus ir komisijas. 3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d., o savivaldybių tarybos iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
NAUJA REDAKCIJA nuo 2003 06 13 Projekto Nr. XIIIP-5048(2) lyginamasis variantas
11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos turi būti paskirtias mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryti savivaldybės tarybos komitetai ir paskirti šių komitetų pirmininkai, sudarytos šiame įstatyme nustatytos komisijos ir paskirti šių komisijų pirmininkai, sudaryta savivaldybės tarybos kolegija, jeigu nusprendžiama ją sudaryti. Per tris mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos turi būti paskirtas savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai). Jeigu mero pavaduotojo (pavaduotojų) ir (ar) Kontrolės komiteto pirmininko, ir (ar) šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta, ir (ar) savivaldybės administracijos direktorius atleidžiamas iš pareigų prieš terminą, per du mėnesius nuo jų įgaliojimų nutrūkimo ar atleidimo iš pareigų dienos savivaldybės taryba turi paskirti mero pavaduotoją (pavaduotojus). ir (ar) savivaldybės administracijos direktorių.; Jeigu savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) atleidžiamas (atleidžiami) iš pareigų prieš terminą, per tris mėnesius nuo jo (jų) atleidimo iš pareigų dienos savivaldybės taryba turi paskirti savivaldybės administracijos direktorių, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją (pavaduotojus). ir (ar) Kontrolės komiteto pirmininką, ir (ar) šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkus.
Jeigu Kontrolės komiteto pirmininko ir (ar) šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, per du mėnesius nuo jų įgaliojimų nutrūkimo šio įstatymo 14 ir 15 straipsniuose nustatyta tvarka turi būti paskirti Kontrolės komiteto pirmininkas ir (ar) šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkai.“
11 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Šio straipsnio 6 dalies nuostata (išskyrus tarybos komitetų bei įstatyme nustatytų komisijų sudarymą) netaikoma, jeigu išrinktas meras kitų įstatymų nustatyta tvarka laikinai nušalintas nuo pareigų. Pasibaigus išrinkto mero laikino nušalinimo laikotarpiui ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas turi būti sušauktas savivaldybės tarybos posėdis, kuriame išrinktas meras prisiekia (jeigu jis nebuvo prisiekęs).
Nuo šio posėdžio dienos per du mėnesius turi būti paskirtias mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryta savivaldybės tarybos kolegija, jeigu nusprendžiama ją sudaryti., per tris mėnesius turi būti paskirti savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai).“
11 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas,
savivaldybės taryba netenka įgaliojimų arba savivaldybės tarybos įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi, jeigu savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nustatyta tvarka.“
Papildyti 19 straipsnį 7¹ dalimi:
„7¹. Meras netenka savo įgaliojimų, kai savivaldybės teritorijoje įvedus tiesioginį
valdymą įgaliojimų netenka savivaldybės taryba, arba jo įgaliojimai sustabdomi, kai įvedus tiesioginį valdymą sustabdomi savivaldybės tarybos įgaliojimai.“
Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių,
susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje, Savivaldybės tarybos narių įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip: „3.
Savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Tol, kol administracijos direktorius ir jo pavaduotojas nėra paskirti, direktoriaus pareigas gali eiti mero ar laikinai mero pareigas einančio tarybos nario siūlymu savivaldybės tarybos paskirtas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) į pareigas skiriamas (skiriami) savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Asmuo, skiriamas į administracijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo pareigas turi atitikti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tarnybines nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) už tarnybinius nusižengimus skiria savivaldybės taryba. Atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūra ar tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedami mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) tarnybinius nusižengimus ar apie savivaldybės tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus.
Meras šias procedūras gali inicijuoti, o gavęs ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių raštu pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi (direktoriaus pavaduotoju) motyvus ar oficialią informaciją apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) galimą tarnybinį nusižengimą – privalo inicijuoti savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūrą ar tarnybinio nusižengimo tyrimą.“
29 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas,
savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo (pavaduotojų) įgaliojimų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos laikino tTiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 2 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis taikomas po šio įstatymo įsigaliojimo išrinktoms savivaldybių taryboms skiriant savivaldybės vykdomąsias institucijas, sudarant savivaldybės tarybos komitetus ir komisijas. 3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2021 m. sausio 1 d., o savivaldybių tarybos iki 2022 m. gruodžio
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu teikia komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
NAUJA REDAKCIJA nuo 2003 06 13 Projekto Nr. XIIIP-5048(3) lyginamasis variantas
11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos turi būti paskirtias (paskirti) mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryti savivaldybės tarybos komitetai ir paskirti šių komitetų pirmininkai, sudarytos šiame įstatyme nustatytos komisijos ir paskirti šių komisijų pirmininkai, sudaryta savivaldybės tarybos kolegija, jeigu nusprendžiama ją sudaryti. Per tris mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos turi būti paskirti savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai). Jeigu mero pavaduotojo (pavaduotojų) ir (ar) Kontrolės komiteto pirmininko, ir (ar) šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta, ir
(ar) savivaldybės administracijos direktorius atleidžiamas iš pareigų prieš terminą, per du mėnesius nuo jo (jų) įgaliojimų nutrūkimo ar atleidimo iš pareigų dienos savivaldybės taryba turi paskirti mero pavaduotoją (pavaduotojus). ir (ar) savivaldybės administracijos direktorių.; Jeigu savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) atleidžiamas (atleidžiami) iš pareigų prieš terminą, per tris mėnesius nuo jo (jų) atleidimo iš pareigų dienos savivaldybės taryba turi paskirti savivaldybės administracijos direktorių, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją (pavaduotojus). ir (ar) Kontrolės komiteto pirmininką, ir (ar) šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkus.
Jeigu Kontrolės komiteto pirmininko ir (ar) šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, per du mėnesius nuo jų įgaliojimų nutrūkimo dienos šio įstatymo 14 ir 15 straipsniuose nustatyta tvarka turi būti paskirti Kontrolės komiteto pirmininkas ir (ar) šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkai.“
11 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Šio straipsnio 6 dalies nuostata (išskyrus dėl tarybos komitetų beir šiame įstatyme nustatytų komisijų sudarymąo) netaikoma, jeigu išrinktas meras kitų įstatymų nustatyta tvarka laikinai nušalintas nuo pareigų. Pasibaigus išrinkto mero laikino nušalinimo laikotarpiui ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas turi būti sušauktas savivaldybės tarybos posėdis, kuriame išrinktas meras prisiekia (jeigu jis nebuvo prisiekęs).
Nuo šio posėdžio dienos per du mėnesius turi būti paskirtias mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryta savivaldybės tarybos kolegija, jeigu nusprendžiama ją sudaryti., per tris mėnesius turi būti paskirti savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai).“
11 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas,
savivaldybės taryba netenka įgaliojimų arba savivaldybės tarybos įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi, jeigu savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 19 straipsnio 7¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„7¹. Meras netenka savo įgaliojimų, kai savivaldybės teritorijoje įvedus tiesioginį
valdymą įgaliojimų netenka savivaldybės taryba, arba jo įgaliojimai sustabdomi, kai įvedus tiesioginį valdymą sustabdomi savivaldybės tarybos įgaliojimai.“
Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių,
susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje, Savivaldybės tarybos narių įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip: „3.
Savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Tol, kol savivaldybės administracijos direktorius ir jo direktoriaus pavaduotojas nėrae paskirti, savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas gali eiti mero ar laikinai mero pareigas einančio tarybos nario siūlymu savivaldybės tarybos paskirtas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) į pareigas skiriamas (skiriami) savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Asmuo, skiriamas į savivaldybės administracijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo pareigas turi atitikti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, taikomus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tarnybines nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) už tarnybinius nusižengimus skiria savivaldybės taryba. Atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūra ar tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedami mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) tarnybinius nusižengimus ar apie savivaldybės tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus.
Meras šias procedūras gali inicijuoti, o gavęs ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių raštu pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi (direktoriaus pavaduotoju) motyvus ar oficialią informaciją apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) galimą tarnybinį nusižengimą – privalo inicijuoti savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūrą ar tarnybinio nusižengimo tyrimą.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Pasibaigus savivaldybės administracijos direktorių, administracijos direktoriaus pavaduotoją į pareigas paskyrusios savivaldybės tarybos kadencijai, savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, jeigu jie į šias pareigas nepaskiriami naujai kadencijai arba jeigu savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas atsistatydina ar atleidžiamas iš šių pareigų, išskyrus atleidimą už tarnybinius nusižengimus ir kai savivaldybės administracijos direktorius atleidžiamas, nes neatlieka Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme nustatytų funkcijų ar jas atlieka neatsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju eitas valstybės tarnautojo pareigas (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas ir savivaldybės kontrolieriaus, ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas), o kai tokios galimybės nėra, – į kitas lygiavertes ar žemesnes valstybės tarnautojo pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms.
Pasibaigus savivaldybės administracijos direktorių, administracijos direktoriaus pavaduotoją į pareigas paskyrusios savivaldybės tarybos kadencijai, savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, jeigu jie į šias pareigas nepaskiriami naujai kadencijai arba jeigu savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas atsistatydina ar atleidžiamas iš šių pareigų, išskyrus atleidimą už tarnybinius nusižengimus ir kai savivaldybės administracijos direktorius atleidžiamas, nes neatlieka Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme nustatytų funkcijų ar jas atlieka neatsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju eitas valstybės tarnautojo pareigas (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas ir savivaldybės kontrolieriaus, ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas), o kai tokios galimybės nėra, – į kitas lygiavertes ar žemesnes valstybės tarnautojo pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms. Be to, šioje dalyje nustatytu atveju savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje (išskyrus savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas).
Jeigu iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju šie asmenys ėjo pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje, kurioms buvo nustatyta kadencija, kai yra tokia galimybė, jie turi teisę grįžti į šias pareigas likusiam kadencijos laikui. Jeigu šie asmenys iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnių valstybės tarnautojo pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje, išmokos jiems mokamos Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip:
„9. Kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas,
savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo (pavaduotojų) įgaliojimų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos laikino tTiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 2 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis taikomas po šio įstatymo įsigaliojimo išrinktoms savivaldybių taryboms skiriant savivaldybių vykdomąsias institucijas, sudarant savivaldybės tarybos komitetus ir komisijas. 3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2021 m. sausio 1 d., o savivaldybių tarybos iki 2022 m. gruodžio
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu teikia komiteto pirmininkas Ričardas Juška
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant aiškiau reglamentuoti tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įvedimo atvejus ir tokio valdymo įvedimo bei įgyvendinimo tvarką. Savivaldos teisės įgyvendinimo laikinas apribojimas
priemonė[1], todėl ji turi būti taikoma tik tais atvejais, kai kyla objektyvi grėsmė esminiams valstybės ir pačių savivaldos teisės subjektų – savivaldybės bendruomenės – interesams, o pagrindai, kuriems esant gali būti svarstomas tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje klausimas, būtų aiškūs ir proporcingi taikytinai poveikio priemonei. Įstatymo projekto tikslas – stiprinti vietos savivaldos sistemą, tiksliau reglamentuojant tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įvedimo pagrindus bei Vyriausybės įgaliotinio įgaliojimus įgyvendinant tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje. Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo Nr.
IX-938 2, 6, 12, 15, 22, 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Nepaprastosios padėties įstatymo pakeitimo statymo projektas) siekiama suderinti Nepaprastosios padėties ir Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymų nuostatas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11, 13, 14, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹straipsniu įstatymo projekto (toliau – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektas) tikslas – užtikrinti savivaldybės tarybos opozicijos galimybes veikti, kas sąlygotų demokratiškesnę ir skaidresnę vietos savivaldą. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant suderinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos ir Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymų nuostatas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 20 punkte vartojama sąvoka „tiesioginis valdymas“; pagal Konstitucijos 123 straipsnio 4 dalies formuluotę taip pat spręstina, kad Konstitucija nustato galimybę laikinai įvesti ypatingą teisinį režimą – tiesioginį valdymą, tačiau galiojančio Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo pavadinime ir tekste vartojamos skirtingos sąvokos – „laikinas tiesioginis valdymas“, „tiesioginio valdymo laikinas įvedimas“, „tiesioginis valdymas“. 2016 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr.
XII-2637, kuriuo buvo papildyti tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įvedimo pagrindai – buvo nustatyta, kad per Vietos savivaldos įstatyme nustatytą terminą nesudarius savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto ir (ar) nepaskyrus šio komiteto pirmininko, taip pat nesudarius Vietos savivaldos įstatyme nustatytų savivaldybės tarybos komisijų ir (ar) nepaskyrus šių komisijų pirmininkų atsiranda pagrindas savivaldybės teritorijoje įvesti laikiną tiesioginį valdymą. Vien per 2018 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje iš Vyriausybės atstovų buvo gauta ir nagrinėta informacija apie pagrindus įvesti tiesioginį valdymą 4 savivaldybėse: Druskininkų savivaldybėje nebuvo sudarytas savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas, Kelmės rajono savivaldybėje per du mėnesius nepaskirtas mero pavaduotojas, Rokiškio rajono savivaldybėje per du mėnesius nepaskirti mero pavaduotojas ir administracijos direktorius, Telšių rajono savivaldybėje per du mėnesius nepaskirtas administracijos direktorius. Remiantis Vyriausybės atstovų įstaigos pateikta informacija, 2019 m. per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos laiku nesudaryti ir /ar nepaskirti:
komisijos pirmininkas ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas;
Kontrolės komitetas ir nepaskirtas Kontrolės komiteto pirmininkas; nesudaryta Etikos komisija ir nepaskirtas Etikos komisijos pirmininkas; nesudaryta Antikorupcijos komisija ir nepaskirtas Antikorupcijos komisijos pirmininkas; nepaskirtas Savivaldybės ūkio komiteto pirmininkas; 3.
Alytaus miesto savivaldybėje – nesudarytas Kontrolės komitetas ir nepaskirtas Kontrolės komiteto pirmininkas; nesudaryta Etikos komisija ir nepaskirtas Etikos komisijos pirmininkas; nesudaryta Antikorupcijos komisija ir nepaskirtas Antikorupcijos komisijos pirmininkas;
komisijos pirmininkas;
komisijos pirmininkas ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas;
komisija ir nepaskirtas Etikos komisijos pirmininkas; nesudaryta Antikorupcijos komisija ir nepaskirtas Antikorupcijos komisijos pirmininkas;
komiteto pirmininkas; nesudaryta Etikos komisija ir nepaskirtas Etikos komisijos pirmininkas; nesudaryta Antikorupcijos komisija ir nepaskirtas Antikorupcijos komisijos pirmininkas;
Kontrolės komitetas ir nepaskirtas Kontrolės komiteto pirmininkas;
komisija ir nepaskirtas Etikos komisijos pirmininkas; nesudaryta Antikorupcijos komisija ir nepaskirtas Antikorupcijos komisijos pirmininkas;
pirmininkas;
pirmininkas;
pirmininkas;
pirmininkas; 14.
Palangos miesto savivaldybėje – nesudarytas Kontrolės komitetas ir nepaskirtas Kontrolės komiteto pirmininkas; nesudaryta Etikos komisija ir nepaskirtas Etikos komisijos pirmininkas; nesudaryta Antikorupcijos komisija ir nepaskirtas Antikorupcijos komisijos pirmininkas;
Etikos komisijos pirmininkas; nesudaryta Antikorupcijos komisija ir nepaskirtas Antikorupcijos komisijos pirmininkas;
nepaskirtas Etikos komisijos pirmininkas;
nepaskirtas Antikorupcijos komisijos pirmininkas;
18Telšių rajono savivaldybėje – nepaskirtas mero pavaduotojas;
dviejų). Atitinkami savivaldybių tarybų sprendimai buvo priimti 1-6 savaitėmis vėliau, nei Vietos savivaldos įstatyme nustatytas 2 mėnesių nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos terminas. Pažymėtina, kad nei vienu minėtu atveju Vyriausybė neteikė Seimui siūlymo įvesti tiesioginį valdymą konkrečios savivaldybės teritorijoje. Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostata, kad Vyriausybės įgaliotinis, kuris yra politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, priima į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 14 ir 15 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto ir Etikos bei Antikorupcijos komisijų sudarymą, įtvirtina pareigą visoms savivaldybės tarybos frakcijoms ir grupėms teikti atstovus į Kontrolės komitetą, savivaldybės tarybos opozijos teisę siūlyti Kontrolės komiteto, Etikos bei Antikorupcijos komisijų pirmininkų kandidatūras, o savivaldybės tarybai paliekama teisė balsuojant tvirtinti ar netvirtinti opozicijos pasiūlytas kandidatūras. Praktikoje išryškėjo, kad, sukeliant obstrukciją, t. y. savivaldybės tarybai netvirtinant savivaldybės tarybos opozicijos pasiūlytų kandidatūrų, įstatyme numatyti Kontrolės komitetas, Etikos bei Antikorupcijos komisijos gali būti nesudaryti per nustatytą terminą arba iš viso nesudaryti, kas nesąlygoja sklandžios ir skaidrios savivaldybės tarybos veiklos, taip pat sukuria teisinį pagrindą Vyriausybei siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įvesti laikiną tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje.
Šiuo metu nėra suderintos Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo ir Nepaprastosios padėties įstatymo nuostatos: nors abu įstatymai numato, kad kartu su nepaprastąja padėtimi savivaldybės teritorijoje gali būti įvestas ir tiesioginis valdymas, kurį, pagal Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, įgyvendina Vyriausybė per savo paskirtą įgaliotinį, Nepaprastosios padėties įstatyme toks subjektas net neminimas; Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad nepaprastosios padėties metu Vyriausybės įgaliotinis užtikrina, kad savivaldybės teritorijoje būtų vykdomi Nepaprastosios padėties įstatymo reikalavimai, tuo tarpu pagal Nepaprastosios padėties įstatymo 13 straipsnio 3 punktą ir 16 straipsnį šio įstatymo normų vykdymą savivaldybėse užtikrina ir už tai yra tiesiogiai atsakingi savivaldybių administracijų direktoriai. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Vietos savivaldos įstatyme bei Laikimo tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas turi sąlygoti vietos politinių ir ekonominių procesų veiksmingumą ir nepertraukiamumą, o Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinti reikalavimai dėl politinių/vertybinių interesų atstovavimo savivaldybės institucijose ir kituose savivaldybės tarybos sudaromuose dariniuose (komitetuose, komisijose) vertintini ne kaip savitiksliai, ir ne atsietai nuo esminės vietos savivaldos teisės įgyvendinimo paskirties – savivaldybės tarybą rinkusių vietos gyventojų poreikių ir interesų tenkinimo. Praktikoje susiklosčiusi situacija, kai dėl politinio konsensuso trūkumo per Vietos savivaldos įstatyme nustatytą terminą nesudaromi savivaldybės tarybos dariniai, gali tapti prielaida piktnaudžiavimui, todėl spręstina, kad Konstitucijoje numatytas tiesioginis valdymas, kaip kraštutinė ir laikina administracinio poveikio priemonė, eliminuojanti vieną iš pamatinių demokratijos vertybių – savivaldos teisę – nėra proporcinga šiais atvejais. Įstatymo projekte siūloma nustatyti tik tokius tiesioginio valdymo įvedimo pagrindus, kurių buvimas kelia objektyvią grėsmę esminiams valstybės ar pačių savivaldos teisės subjektų – savivaldybės bendruomenės – interesams.
Vietos savivaldos įstatyme nustatytų savivaldybės tarybos organų nesavalaikis sudarymas ar jų pirmininkų skyrimas nekelia grėsmės esminiams valstybės interesams, netrikdo savivaldybės veiklos įgyvendinant įstatymų jai pavestas funkcijas, o taip pat nesudaro problemų užtikrinant viešųjų paslaugų gyventojams teikimą, todėl Įstatymo projekte siūloma atsisakyti šių Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytų tiesioginio valdymo įvedimo pagrindų dėl šių priežasčių:
pagrindo „remdamasi teismų sprendimais, Vyriausybė konstatuoja, kad savivaldybės taryba šiurkščiai pažeidinėja Lietuvos Respublikos Konstituciją bei įstatymus;“. Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“, todėl formuluotė „remdamasi teismų sprendimais, Vyriausybė konstatuoja“ suponuoja tai, kad Vyriausybė gali interpretuoti teismų sprendimus; taip pat, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo nuostatas, Konstitucijos pažeidimo, juolab kvalifikuojant jį, kaip šiurkštų, konstatavimas nėra Vyriausybės kompetencija;
nustatytų pagrindų „savivaldybės taryba per Vietos savivaldos įstatyme nustatytą laiką nepaskiria mero pavaduotojo“ ir „savivaldybės taryba per Vietos savivaldos įstatyme nustatytą laiką nesudaro savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto ir (ar) nepaskiria šio komiteto pirmininko, nesudaro Vietos savivaldos įstatyme nustatytų savivaldybės tarybos komisijų ir (ar) nepaskiria šių komisijų pirmininkų“.
Mero pavaduotojo, kuris nėra savarankiška savivaldybės institucija, nepaskyrimas ar nesavalaikis paskyrimas nevertintinas kaip esminis trukdis savivaldos teisės įgyvendinimui ir bendruomenės interesų užtikrinimui savivaldybės teritorijoje, juolab, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį savivaldybės tarybos sprendimu mero pavaduotojas gali atlikti pareigas visuomeniniais pagrindais. Vietos savivaldos įstatyme nustatytų savivaldybės tarybos organų (Kontrolės komiteto, Etikos ir Antikorupcijos komisijų) nesavalaikis sudarymas ar jų pirmininkų nepaskyrimas per nustatytą terminą nekelia grėsmės esminiams valstybės interesams, netrikdo savivaldybės veiklos įgyvendinant įstatymų jai pavestas funkcijas, o taip pat nesudaro kliūčių savivaldybės bendruomenės poreikių bei interesų tenkinimui Įstatymo projekte siūloma aiškiai įvardinti, kad tiesioginis valdymas reiškia, kad savivaldybės teritorijoje laikinai apribojama savivaldos teisės įgyvendinimas.
Siūloma atsisakyti nuostatos, kad Vyriausybės įgaliotinis į pareigas skiria politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, kaip neatitinkančios Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies, tačiau siūloma nustatyti galimybę Vyriausybei skirti ne vieną, bet, prireikus, keletą Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojų. Įstatymo projekte vienareikšmiškai nustatoma, kad įvedus tiesioginį valdymą, savivaldybės administracija, kitos savivaldybės įstaigos ir savivaldybės valdomos įmonės ir toliau tęsia savo veiklą. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad prireikus savivaldybės biudžetą galėtų tikslinti Vyriausybės įgaliotinis, o jei tiesioginis valdymas įvedamas kai savivaldybės biudžetas dar nepatvirtintas, toks nepatvirtintas savivaldybės biudžetas vykdomas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į Konstitucijoje vartojamą sąvoką
„tiesioginis valdymas“ bei siekiant teisės normų kalbos
ekonomiškumo, Įstatymo projekte siūloma keisti Laikimo tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo pavadinimą, atitinkamai – įstatyme vartojamas sąvokas ir vartoti sąvoką „tiesioginis valdymas“.
Siekiant užtikrinti savivaldybės tarybos opozicijos galimybes veikti, kas sąlygotų demokratiškesnę ir skaidresnę vietos savivaldą, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti, kad Kontrolės komiteto ar Etikos arba Antikorupcijos komisijos pirmininkus, atitinkančius šio įstatymo 15¹straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Įstatyme, reikalavimus, deleguoja savivaldybės tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų opozicijos narių ir viešai įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Tokiu būdu siekiama įtvirtinti savivaldybės tarybos opozicijos teisę per savo paskirtus Kontrolės komiteto ir Etikos bei Antikorupcijos komisijų pirmininkus organizuoti šių savivaldybės tarybos struktūrinių darinių veiklą, taip prisidedant prie savivaldybės tarybos veiklos skaidrumo didinimo. Įvertinus Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 6 dalies nuostatas, darytina išvada, kad Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininku gali būti skiriamas bet kuris iš šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje įvardintų asmenų, tačiau pagal šio įstatymo 15 straipsnio 6¹ nuostatas savivaldybės tarybos sudaromų komisijų pirmininku (įskaitant Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) galėtų būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos savivaldybės tarybos narys. Atsižvelgus į tai, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projekte siūloma keisti Vietos savivaldos įstatymo
komisijų narių – savivaldybės tarybos narių.
Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta papildomų sąlygų ar apribojimų tuo aspektu, kiek kartų tą pačią kandidatūrą galima siūlyti atitinkamai Kontrolės komiteto ar Etikos ar Antikorupcijos komisijos pirmininku, tačiau praktikoje išryškėjo atvejai, kai savivaldybių tarybos savo veiklos reglamentuose, t. y. žemesnės teisinės galios aktuose, šiuo aspektu nustato nepagrįstus apribojimus kandidatūrų siūlymui. Siekiant, kad šio įstatymo nuostatos būtų suprantamos ir taikomos vienodai, siūloma atsisakyti Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio
nustatyta tvarka“. Pagal Vietos savivaldos įstatymo14 straipsnio 3 dalį bei Įstatymo 15 straipsnio 6¹ dalį, savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta šiame įstatyme, savivaldybės tarybos narys; Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 9 dalis reglamentuoja, koks savivaldybės tarybos narys nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, tačiau šio įstatymo nuostatos nenumato, kas ir kokia tvarka turėtų nustatyti (patikrinti), ar tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos komiteto ar komisijos pirmininku, yra nepriekaištingos reputacijos pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio
šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.
Taip pat pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnis reguliuoja santykius, susijusius tik su savivaldybės tarybos sudaromų komitetų veikla (straipsnis vadinasi „Savivaldybės tarybos komitetai“), nors šio įstatymo 14 straipsnio 9 dalies reguliavimas apima ir savivaldybės tarybos komisijas, todėl nuostatos dėl komisijų pirmininkų nepatenka į šio straipsnio reguliavimo dalyką (straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio). Atsižvelgiant į tai, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projekte siūloma pripažinti netekusia galios Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 9 dalį, o šį įstatymą papildyti 15¹straipsniu, sistemiškai reglamentuojančiu savivaldybės tarybos nario, pretenduojančio tapti savivaldybės tarybos komiteto ar komisijos pirmininku, nepriekaištingą reputaciją ir nustatančiu pareigą tokiam savivaldybės tarybos nariui užpildyti vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikiant duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams.
Siūloma nustatyti, kad ši deklaracija turi būti pateikiama merui ir savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka skelbiama viešai, kas prisidėtų prie savivaldybės veiklos viešumo ir skaidrumo didinimo. Valstybės saugumo departamentui atliekant įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimus savivaldybių administracijose, 2016-2019 m. nustatyti net 23 atvejai, kai savivaldybių administracijų direktoriai ar jų pavaduotojai neturėjo leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, be to, fiksuoti atvejai, kai po neigiamos Valstybės saugumo departamento išvados dėl galimybės išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, buvo pakeistas pareigybių, kurias užimantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašas (iš jo išbrauktos administracijos direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojo pareigybės) ir tikrintas kandidatas paskirtas į pareigas.
Situacija, kai savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai į pareigas paskiriami neturėdami leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, laikytina neatitinkančia teisinio reguliavimo ir neužtikrinančia šiems asmenims priskirtų funkcijų vykdymo, kai tokios funkcijos susijusios su įslaptinta informacija (pvz., tokiu atveju savivaldybės administracijos vadovas negalėtų atlikti Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytų funkcijų).
Įvertinus šias problemas ir siekiant teisinio apibrėžtumo, siūloma Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektu keičiamo Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinti nuostatą, kad asmuo, priimamas į savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo pareigas, turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (analogiškai, kaip tai kai kurių pareigybių atžvilgiu nustatyta kituose įstatymuose, pvz., Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatyme, Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatyme ar Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme). Pažymėtina, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad toks patikrinimas dėl leidimo išdavimo trunka iki 40 darbo dienų. Atsižvelgiant į teisės aktais nustatytus pažymos išdavimo terminus, akivaizdu, kad tiesioginio valdymo pagrindas dėl nepaskiriamo savivaldybės administracijos direktoriaus gali kilti daugelyje savivaldybių (ypač nepaskyrus pirmojo siūlomo kandidato ir kreipiantis į kompetentingą instituciją dėl kitos galimos kandidatūros), todėl siekiant spręsti šią problemą, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti 3 mėnesių terminą administracijos direktoriaus paskyrimui.
Galiojančio Vietos savivaldos įstatymo
savivaldybės tarybos sprendimo dėl savivaldybės administracijos direktoriaus (pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, priėmimo ir siūlymo dėl pavedimo savivaldybės administracijos direktoriui (pavaduotojui) eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius (pavaduotojas) naujai kadencijai, neatitinka Valstybės tarnybos įstatymo reglamentavimo, nes atleidus valstybės tarnautoją iš pareigų t. y. pasibaigus tarnybos santykiams, jam būtų pavedama eiti tam tikras pareigas (be priėmimo į pareigas). Atsižvelgus į tai, siūloma pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir nustatyti, kad naujos kadencijos savivaldybės taryba atleidžia iš pareigų savivaldybės administracijos direktorių (direktoriaus pavaduotoją), nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir mero, o jei meras neišrinktas – jo pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario siūlymu buvęs administracijos direktorius skiriamas į administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius naujai kadencijai arba pavedama savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius naujai kadencijai.
Jei Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos dėl savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų sudarymo būtų taikomos nuo įstatymo įsigaliojimo, t. y. taikomos dirbant 2019 m. išrinktiems savivaldybių tarybų nariams, galima situacija, kad savivaldybėse, kuriose po įstatymo įsigaliojimo iškils poreikis spręsti Kontrolės komiteto, Etikos ar Antikorupcijos komisijos pirmininko skyrimo klausimą (tuo pačiu – savivaldybių tarybos privalės pakeisti savivaldybių tarybų veiklos reglamentus), Etikos ir Antikorupcijos komisijų nuostatus, taip pat šių komisijų sudėtį, tuo tarpu savivaldybėse, kur Kontrolės komiteto, Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkai nesikeis, minėti įstatymo pakeitimai bus pradėti taikyti tik po naujų savivaldybių tarybų rinkimų, sudarant naujus Kontrolės komitetą ir įstatyme numatytas komisijas. Taigi, galėtų susidaryti tokia situacija, kad vienu metu atskirose savivaldybėse būtų taikomos skirtingos Vietos savivaldos įstatymo 14 ir 15 straipsnių redakcijos.
Tokia situacija neprisidėtų prie teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, savivaldybių tarybų veiklos stabilumo bei sudarytų galimybę suinteresuotiems asmenims piktnaudžiauti suteikta teise, todėl siūloma nustatyti, kad Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 1-7 straipsniai taikomi po šio įstatymo įsigaliojimo išrinktoms savivaldybių taryboms skiriant savivaldybės vykdomąsias institucijas, sudarant savivaldybės tarybos komitetus ir komisijas. Atsižvelgus į tai, kad pagal Nepaprastosios padėties įstatymą nepaprastosios padėties metu gali būti taikomas nepaprastosios priemonės, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad kai tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje ir nepaprastosios padėties įvedimo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar tos savivaldybės teritorijoje laikotarpiai visiškai ar iš dalies sutampa, šis įstatymas taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymui. Nepaprastosios padėties įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siekiama suderinti Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje ir Nepaprastosios padėties įstatymus, taip pat pašalinti nuostatą, neatitinkančią Konstitucijoje nustatyto reguliavimo. Nepaprastosios padėties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimas, tvirtindamas Respublikos Prezidento sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį, gali pakeisti jo nuostatas, tačiau Konstitucijos 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį, o galimybė jį pakeisti nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, siūloma keisti Neprastosios padėties įstatymo 6 straipsnį, pripažįstant netekusia galios jo 2 dalį. 5.
neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Nustačius pareigą savivaldybės tarybos nariui užpildyti vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikiant duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, ir pareigą savivaldybei tokią deklaraciją skelbti viešai bus sudarytos prielaidos didesniam savivaldybės veiklos viešumui ir skaidrumui. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įgyvendinant įstatymus, tiesioginio poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymus, vidaus reikalų ministro įsakymu bus patvirtinta Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijos forma, taip pat reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr.
Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 685 „Dėl Viešosios tvarkos apsaugos komendantūros nuostatų ir Specialaus leidimo, suteikiančio teisę būti teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, išdavimo taisyklių patvirtinimo“. Savivaldybių institucijos turės atitinkamai pakeisti savo teisės aktus (savivaldybės tarybos veiklos reglamentą ir kt.). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu įvertinti Vyriausybės atstovų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, savivaldybių pateikti pasiūlymai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „tiesioginis valdymas“, „vietos savivalda“, „nepaprastoji padėtis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime, kaip Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4355 ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-4356 yra užregistruoti lydimieji įstatymų projektai – Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-19-8951(4) ir Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo įstatymo Nr. I-830 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP- 19-12665(2), taip pat užregistruotas ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 27, 29, 32, 32¹, 33, 35¹, 53 straipsnių ir devintojo skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2834(2), siūlytina iki įstatymų priėmimo konsoliduoti visus šiuos įstatymų projektus. [1] Egidijus Šileikis. Alternatyvi konstitucinė teisė, 2003 Teisinės informacijos centras: Vilnius. p. 275.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 14 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl kontrolės komiteto pirmininko delegavimo į šias pareigas tvarkos siūlytina patikslinti, nes nėra aišku kurio savivaldybės tarybos posėdžio (artimiausio ar kito) metu šio posėdžio pirmininkui viešai turi būti įteiktas savivaldybės tarybos opozicijos rašytinis siūlymas dėl Kontrolės komiteto pirmininko delegavimo. Tokią pat pastabą teikiame ir dėl projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje siūloma nustatyti Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininko delegavimo į pareigas tvarką. 2. Derinant tarpusavyje įstatymo nuostatas dėl savivaldybės tarybos struktūrinių padalinių (komitetų, komisijų) sudarymo laikantis proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo (įstatymo 14 straipsnio 2 dalis), šiuo principu turi būti grindžiamas ir savivaldybės tarybos komisijų sudarymas bei jų sudėties tikslinimas.
Tad, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostata „Šių komisijų sudėtis turi atitikti savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo proporciją“ keistina nuostata „Šios komisijos sudaromos laikantis proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo“, nuostata „Komisijų sudėtis turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasikeitus savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo proporcijai“ keistina nuostata „Komisijų sudėtis, išlaikant proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principą, turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasikeitus savivaldybės tarybos daugumai ir mažumai“. 3. Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 15¹ straipsniu 3 dalies nuostata, kurioje siūloma reglamentuoti savivaldybės tarybos nario, pretenduojančio tapti savivaldybės tarybos sudaromo komiteto ar komisijos pirmininku, pildomos deklaracijos „viešo“ paskelbimo siūlytina tikslinti, nes nėra aišku kokie viešo paskelbimo būdai būtų naudojami. Siūlytina šią nuostatą pakeisti taip, kad būtų aišku, kad tokios deklaracijos yra viešos ir skelbiamos, pvz., savivaldybės interneto svetainėje, kaip ir visi kiti savivaldybės dokumentai (pvz., strateginio planavimo dokumentai, savivaldybės institucijų priimti sprendimai), duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, savivaldybės tarybos posėdžių garso ir vaizdo įrašai (išskyrus įstatymo numatytas išimtis) ir kt.
Atkreipiame dėmesį, kad 3 dalyje nuostata dėl deklaracijos paskelbimo „savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka“ kiekvienai iš 60 savivaldybių tarybų leistų tvirtinant reglamentą nustatyti ne tik skirtingą deklaracijų tvarką, bet ir būdus. Taigi, nesustačius įstatyme vienodo deklaracijų paskelbimo budo, būtų sudarytos teisinės prielaidos neužtikrinti visų 60 savivaldybių bendruomenių interesą būti vienodai informuotai apie jų išrinko savivaldybės tarybos nario, pretenduojančio tapti savivaldybės tarybos sudaromo komiteto ar komisijos pirmininku, pildomos deklaracijos duomenis. 4. Projekto 5 straipsniu teikiamoje keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti <...> pirmininku, privalo užpildyti vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikdamas duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Ši deklaracija <...> skelbiama viešai“. Svarstytina, ar atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) reikalavimus, įstatymu neturėtų būti sukonkretintas minėtos deklaracijos ar jos viešinamos dalies turinys, nustatyti duomenys, kurie negali būti viešinami (įskaitant valstybės ar komercinę paslaptį).
Taip pat manytina, kad atsižvelgiant į viešinimo tikslą ir jam proporcingai įstatyme turi būti nustatytas taip pat ir deklaracijų viešinimo terminas. Atkreipiame dėmesį, kad panašūs apribojimai deklaracijų viešinimui yra nustatyti, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalyje. 5. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje dėstoma nauja nuostata „<...> turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“ tikslintina vietoje „teisės aktuose“ įrašant „įstatymuose ir kituose teisės aktuose“, taip pat svarstytina ar nereikėtų pateikti nuorodos į konkretų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. 6. Atkreipiame dėmesį, kad kartu su vertinamu projektu
Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11, 19, 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-3244, kuriame vartojamas šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo redakcijos pavadinimas bei terminija „laikinai įvedamas tiesioginis valdymas“. Kartu su projektu teikiamu ir taip pat 2021 m. sausio 1 d. įsigalioti turinčiu įstatymo projektu Nr. XIIIP-5046 Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymas dėstomas nauja redakcija, keičiamas įstatymo pavadinimas ir vartojama terminija.
Kartu įsigaliojus ir vertinamam projektui, ir minėtam įstatymui, keičiamo įstatymo skirtingose nuostatose bus vartojami skirtingi terminai, pateikiama nuoroda į skirtingus to paties įstatymo pavadinimus. Nors ši terminijos ir įstatymo pavadinimo problema sprendžiama minėto projekto Nr. XIIIP-5046 2 straipsnio 3 dalyje, tačiau siūlytina vertinamo projekto svarstymo metu išspręsti susidarysiančią problemą dėl įstatymo Nr. XIII-3244 ir projekto terminijos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
2020-11-09
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėja Aušra Balčiūnaitytė; Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vyresnioji patarėja Dalia Masaitienė; Krašto apsaugos ministerijos Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
421 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
savivaldos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 14 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl kontrolės komiteto pirmininko delegavimo į šias pareigas tvarkos siūlytina patikslinti, nes nėra aišku kurio savivaldybės tarybos posėdžio (artimiausio ar kito) metu šio posėdžio pirmininkui viešai turi būti įteiktas savivaldybės tarybos opozicijos rašytinis siūlymas dėl Kontrolės komiteto pirmininko delegavimo.
Tokią pat pastabą teikiame ir dėl projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje siūloma nustatyti Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininko delegavimo į pareigas tvarką. Įvertinta
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
savivaldybės tarybos struktūrinių padalinių (komitetų, komisijų) sudarymo laikantis proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo (įstatymo 14 straipsnio 2 dalis), šiuo principu turi būti grindžiamas ir savivaldybės tarybos komisijų sudarymas bei jų sudėties tikslinimas. Tad, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostata „Šių komisijų sudėtis turi atitikti savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo proporciją“ keistina nuostata „Šios komisijos sudaromos laikantis proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo“, nuostata
„Komisijų sudėtis turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasikeitus
savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo proporcijai“ keistina nuostata „Komisijų sudėtis, išlaikant proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principą, turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasikeitus savivaldybės tarybos daugumai ir mažumai“. Įvertinta
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-09-075 3.
Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 15¹ straipsniu 3 dalies nuostata, kurioje siūloma reglamentuoti savivaldybės tarybos nario, pretenduojančio tapti savivaldybės tarybos sudaromo komiteto ar komisijos pirmininku, pildomos deklaracijos „viešo“ paskelbimo siūlytina tikslinti, nes nėra aišku kokie viešo paskelbimo būdai būtų naudojami. Siūlytina šią nuostatą pakeisti taip, kad būtų aišku, kad tokios deklaracijos yra viešos ir skelbiamos, pvz., savivaldybės interneto svetainėje, kaip ir visi kiti savivaldybės dokumentai (pvz., strateginio planavimo dokumentai, savivaldybės institucijų priimti sprendimai), duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, savivaldybės tarybos posėdžių garso ir vaizdo įrašai (išskyrus įstatymo numatytas išimtis) ir kt. Atkreipiame dėmesį, kad 3 dalyje nuostata dėl deklaracijos paskelbimo
„savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka“ kiekvienai iš 60
savivaldybių tarybų leistų tvirtinant reglamentą nustatyti ne tik skirtingą deklaracijų tvarką, bet ir būdus. Taigi, nesustačius įstatyme vienodo deklaracijų paskelbimo budo, būtų sudarytos teisinės prielaidos neužtikrinti visų 60 savivaldybių bendruomenių interesą būti vienodai informuotai apie jų išrinko savivaldybės tarybos nario, pretenduojančio tapti savivaldybės tarybos sudaromo komiteto ar komisijos pirmininku, pildomos deklaracijos duomenis. Įvertinta
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įstatymo 15¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti <...> pirmininku, privalo užpildyti vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikdamas duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Ši deklaracija <...> skelbiama viešai“. Svarstytina, ar atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) reikalavimus, įstatymu neturėtų būti sukonkretintas minėtos deklaracijos ar jos viešinamos dalies turinys, nustatyti duomenys, kurie negali būti viešinami (įskaitant valstybės ar komercinę paslaptį). Taip pat manytina, kad atsižvelgiant į viešinimo tikslą ir jam proporcingai įstatyme turi būti nustatytas taip pat ir deklaracijų viešinimo terminas. Atkreipiame dėmesį, kad panašūs apribojimai deklaracijų viešinimui yra nustatyti, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalyje. Įvertinta
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalyje dėstoma nauja nuostata „<...> turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“ tikslintina vietoje „teisės aktuose“ įrašant „įstatymuose ir kituose teisės aktuose“, taip pat svarstytina ar nereikėtų pateikti nuorodos į konkretų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. Pritarti Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą bei į 2020 m. spalio 15 d. Seime priimto Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 26, 27, 29, 32, 32¹, 33, 35¹,
papildymo 15¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-3328 nuostatas, siūloma suderinti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 7 2 straipsnis.
Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Savivaldybės administracijos direktorius į pareigas
skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Tol, kol administracijos direktorius ir jo pavaduotojas nėra paskirti, direktoriaus pareigas gali eiti mero ar laikinai mero pareigas einančio tarybos nario siūlymu savivaldybės tarybos paskirtas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) į pareigas skiriamas (skiriami) savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Asmuo, skiriamas į administracijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo pareigas turi atitikti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tarnybines nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui) (pavaduotojams) už tarnybinius nusižengimus skiria savivaldybės taryba. Atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūra ar tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedami mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) tarnybinius nusižengimus ar apie savivaldybės tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus.
Meras šias procedūras gali inicijuoti, o gavęs ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių raštu pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi (direktoriaus pavaduotoju) motyvus ar oficialią informaciją apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) galimą tarnybinį nusižengimą – privalo inicijuoti savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūrą ar tarnybinio nusižengimo tyrimą.“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektu 2021 m. sausio 1 d. turi įsigalioti Seimo 2020 m. birželio 30 d. priimtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11, 19, 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-3244, kuriame vartojamas šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo redakcijos pavadinimas bei terminija
„laikinai įvedamas tiesioginis valdymas“. Kartu su projektu teikiamu ir taip
pat 2021 m. sausio 1 d. įsigalioti turinčiu įstatymo projektu Nr. XIIIP-5046 Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymas dėstomas nauja redakcija, keičiamas įstatymo pavadinimas ir vartojama terminija. Kartu įsigaliojus ir vertinamam projektui, ir minėtam įstatymui, keičiamo įstatymo skirtingose nuostatose bus vartojami skirtingi terminai, pateikiama nuoroda į skirtingus to paties įstatymo pavadinimus. Nors ši terminijos ir įstatymo pavadinimo problema sprendžiama minėto projekto Nr.
XIIIP-5046 2 straipsnio 3 dalyje, tačiau siūlytina vertinamo projekto svarstymo metu išspręsti susidarysiančią problemą dėl įstatymo Nr. XIII-3244 ir projekto terminijos. Pritarti Argumentai:
savivaldos įstatymo Nr. I-533 11, 19, 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-3244, kuriame vartojamas šiuo metu galiojančios Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo redakcijos pavadinimas bei terminija „laikinai įvedamas tiesioginis valdymas“. 2020 m. spalio 15 d. Seime buvo priimtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 26, 27, 29, 32, 32¹, 33, 35¹,
Nr. XIII-3328. Siūloma įstatymų nuostatas suderinti. Pasiūlymas:
projektą nauja 1 straipsnio 3 dalimi:
„3. Pakeisti 11 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas
tiesioginis valdymas, savivaldybės taryba netenka įgaliojimų arba savivaldybės tarybos įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi, jeigu savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nustatyta tvarka.“
2Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu:
„2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Papildyti 19 straipsnį 7¹ dalimi:
„7¹. Meras netenka savo įgaliojimų, kai savivaldybės
teritorijoje įvedus tiesioginį valdymą įgaliojimų netenka savivaldybės taryba, arba jo įgaliojimai sustabdomi, kai įvedus tiesioginį valdymą sustabdomi savivaldybės tarybos įgaliojimai.“
3Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu:
„3 straipsnis.
Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl
aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje, Savivaldybės tarybos narių įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nustatyta tvarka.“
4Papildyti įstatymo projektą nauja 4 straipsnio 2 dalimi:
„2. Pakeisti 29 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas
tiesioginis valdymas, savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo (pavaduotojų) įgaliojimų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos laikino tTiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nustatyta tvarka.“
įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 2 d. 2. Šio įstatymo 1–7 straipsniai taikomi po šio įstatymo įsigaliojimo išrinktoms savivaldybių taryboms skiriant savivaldybės vykdomąsias institucijas, sudarant savivaldybės tarybos komitetus ir komisijas. 3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2020 2021 m. gruodžio 31 sausio
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5048(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-11-093 Argumentai:
savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 26, 27, 29, 32, 32¹, 33, 35¹,
Nr. XIII-3328. Dėl priimtu įstatymu realizuotų teisinio reguliavimo iniciatyvų, kurios yra analogiškos siūlomoms šiame įstatymo projekte, būtina išbraukti nebeaktualius šio projekto straipsnius. Pasiūlymas:
8Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0,
susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-5048(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Ieva Lavišienė, tel. 239 6363