Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
ar netiesioginis siekimas, reikalavimas arba priėmimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal einamas pareigas, taip pat valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai arba neveikimas siekiant, reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau arba kitam asmeniui ar šią naudą priimant, taip pat tiesioginis ar netiesioginis siūlymas ar suteikimas valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens einamas pareigas, taip pat tarpininkavimas darant šioje dalyje nurodytas veikas.“ 3.
Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties ir komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą. 9. Šiame straipsnyje vartojama „valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens“ sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintą šios sąvokos išaiškinimą. 2. Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Kitos šio įstatymo 67 ir 68 straipsniuose šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos policijos įstatyme.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kriminalinę žvalgybą, korupcijos prevenciją, antikorupcinį visuomenės švietimą ir informavimą antikorupcinio sąmoningumo didinimą, analitinę antikorupcinę žvalgybą ir kitus įstatymuose ir kituose teisės aktuose Specialiųjų tyrimų tarnybai nustatytus uždavinius.“
išdėstyti taip: „1) pagal savo kompetenciją dalyvauti įgyvendinant Nacionalinio saugumo strategiją, Nacionalinę kovos su korupcija nacionalinę korupcijos prevencijos programą ir kitas nusikalstamumo kontrolės ir prevencijos programas;“
išdėstyti taip: „2) stebėti, apibendrinti ir dalyvauti koordinuojant kitų valstybės ir savivaldybių bei ne valstybės įstaigų veiksmus įgyvendinant Nacionalinę kovos su korupcija nacionalinę korupcijos prevencijos programą ir kitas korupcijos kontrolės ir prevencijos programas;“
Papildyti įstatymą 9¹ straipsniu: „9¹ straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas vykdant Specialiųjų tyrimų tarnybos uždavinius 1.
Specialiųjų tyrimų tarnyba, siekdama šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyto tikslo ir įgyvendindama šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus uždavinius ir tuo prisidėdama prie nacionalinio saugumo tikslų įgyvendinimo, turi teisę rinkti, gauti, kaupti, saugoti, sisteminti, analizuoti ir kitaip tvarkyti:
1) asmenį identifikuojančius duomenis;
2) duomenis apie asmens išsilavinimą ir kvalifikaciją;
3) duomenis apie asmens finansinę padėtį;
4) duomenis apie giminystės ir kitokius asmens ryšius, susijusius asmenis, gyvenimo būdą ir socialines aplinkybes;
5) duomenis apie asmens politines pažiūras, priklausymą profesinėms sąjungoms bei kitoms organizacijoms;
6) duomenis, susijusius su asmens teistumu, nusikalstamomis veikomis, administraciniais ir kitokiais nusižengimais;
7) kitus asmens duomenis, kurių reikia įgyvendinti Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniams ir tuo stiprinti nacionalinį saugumą. 2. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytais atvejais, asmens duomenų kategorijos yra nustatomos Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu. 3. Asmens duomenys, gauti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto konkretaus uždavinio įgyvendinimo tikslu, gali būti kaupiami, saugomi, sisteminami, analizuojami ir kitaip tvarkomi siekiant įgyvendinti ir kitus šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus uždavinius, jeigu šių duomenų tvarkymas yra būtinas kito uždavinio įgyvendinimui.“
Papildyti įstatymą 9² straipsniu: „9² straipsnis. Informacijos apie asmens duomenų tvarkymą teikimo apribojimai vykdant Specialiųjų tyrimų tarnybos uždavinius
duomenų tvarkymą, kai ši informacija yra susijusi su Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomais tyrimais ar procedūromis siekiant įgyvendinti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus uždavinius, neteikiama, įskaitant atsisakymo pateikti informaciją priežastis, jeigu tyrimo ar procedūros vykdymas nėra pasibaigęs. 2.
duomenų tvarkymą Specialiųjų tyrimų tarnybai įgyvendinant šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus uždavinius, kai tyrimo ar procedūros vykdymas yra pasibaigęs, asmeniui gali būti pateikta tuo atveju, jeigu yra nustatyta, kad informacijos pateikimas nesutrukdys atlikti kitus Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomus oficialius arba teisinius nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras, taip pat nepakenks nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamajam persekiojimui už jas arba bausmių vykdymui, nacionaliniam saugumui bei nepažeis kitų asmenų teisių ir laisvių. 3. Asmenų informavimas apie jų duomenų tvarkymą Specialiųjų tyrimų tarnybai įgyvendinant šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus uždavinius laikomas galinčiu sutrukdyti atlikti Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomus oficialius arba teisinius nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras, pakenkti nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamajam persekiojimui už jas arba bausmių vykdymui, nacionaliniam saugumui bei pažeisti kitų asmenų teises ir laisves.“
Papildyti įstatymą 9³ straipsniu: „9³ straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, asmenų, siekiančių eiti pareigas arba atlikti mokomąją ar savanorišką praktiką Specialiųjų tyrimų tarnyboje, asmens duomenų tvarkymas
1Specialiųjų tyrimų tarnyba renka,
gauna, saugo, analizuoja ir kitaip tvarko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis duomenis, būtinus šiame įstatyme numatytoms veiklos organizavimo bei pareigūnų socialinių garantijų suteikimo prievolėms įgyvendinti, įskaitant 9¹ straipsnio 1 dalyje nurodytus asmens duomenis bei duomenis apie sveikatą. 2.
asmenų, siekiančių eiti pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje, atrankas bei siekdama įvertinti asmens atitiktį šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose numatytiems reikalavimams, renka, gauna, saugo, analizuoja ir kitaip tvarko 9¹ straipsnio 1 dalyje nurodytus asmens duomenis bei duomenis apie sveikatą. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba, vertindama asmenų, siekiančių atlikti mokomąją ar savanorišką praktiką Specialiųjų tyrimų tarnyboje, tinkamumą, renka, gauna, saugo, analizuoja ir kitaip tvarko 9¹ straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis.“
1Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmenys, pareiškę norą tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, taip
pat jų tėvai, vaikai, sutuoktinis ar partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka tikrinami valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose, klasifikatoriuose, duomenų bankuose, kitose informacinėse ar duomenų tvarkymo sistemose, siekiant nustatyti, ar asmenys, pareiškę norą tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, gali būti skiriami į pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyba turi teisę tvarkyti asmens, pareiškusio norą tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, duomenis ir ypatingus asmens duomenis.“
2Pakeisti 19 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Asmenys į darbą Specialiųjų tyrimų tarnyboje priimami Specialiųjų
tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka asmens, pareiškusio norą dirbti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, tikrinimą ir turi teisę tvarkyti asmens, pareiškusio norą dirbti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, duomenis ir ypatingus asmens duomenis.“
1Pripažinti netekusia galios 36 straipsnio 1 dalį. 1.
tvarkyti pareigūno asmens duomenis ir ypatingus asmens duomenis pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. 2. Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo 9³ straipsnio 1 dalyje nurodyti
duomenys, taip pat duomenys apie pareigūno priėmimą į tarnybą, priesaiką, skyrimą į pareigas, atleidimą iš jų, nušalinimą, skatinimą, tarnybines nuobaudas ir kita tvarkomi Specialiųjų tyrimų tarnyboje saugomoje pareigūno asmens byloje. Asmens bylų sudarymo tvarką ir saugojimo terminus nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytus dokumentų saugojimo terminus.“
1Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu, gavus duomenų apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įgalioti pareigūnai ar Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sudaryta komisija. Pareigūnas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, pasirašytinai supažindinamas su jo teisėmis ir pradėto tarnybinio nusižengimo tyrimo turiniu per 3 darbo dienas nuo tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios.“
2Pakeisti 49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pareigūnas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, gali pateikti raštu paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Jeigu pareigūnas paaiškinimo raštu nepateikia, surašomas aktas, kurį pasirašo tarnybinį tyrimą atlikęs pareigūnas ir du kiti pareigūnai arba tarnybinį tyrimą atlikusios komisijos nariai. Šiuo aktu patvirtinama, kad pareigūnas nepateikė paaiškinimo raštu.
Pareigūnas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, taip pat turi teisę teikti prašymus ir duomenis, apskųsti neteisėtus tyrimą atlikti įgaliotų pareigūnų, sudarytos komisijos ar atskirų komisijos narių veiksmus, prašyti nušalinti tyrimą atlikti įgaliotų pareigūnus ar sudarytos komisijos narius, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą susipažinti su išvada ir medžiaga, daryti reikalingų dokumentų kopijas ir kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas teises.“
m. gruodžio 31 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-5043(2) lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
1Pripažinti netekusiomis galios 2 straipsnio 2 ir 3 dalis. 2. Korupcija – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens tiesioginis
ar netiesioginis siekimas, reikalavimas arba priėmimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal einamas pareigas, taip pat valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai arba neveikimas siekiant, reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau arba kitam asmeniui ar šią naudą priimant, taip pat tiesioginis ar netiesioginis siūlymas ar suteikimas valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens einamas pareigas, taip pat tarpininkavimas darant šioje dalyje nurodytas veikas.“
3Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu,
papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties ir komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.
„valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens“ sąvoka atitinka Lietuvos
Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintą šios sąvokos išaiškinimą. 3. Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kitos šio įstatymo 67 ir 68 straipsniuose
šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos policijos įstatyme.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis.
Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kriminalinę žvalgybą, korupcijos prevenciją, antikorupcinį visuomenės švietimą ir informavimą didinti antikorupcinį sąmoningumą, vykdyti analitinę antikorupcinę žvalgybą ir kitus įstatymuose ir kituose teisės aktuose Specialiųjų tyrimų tarnybai nustatytus uždavinius.“
1Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) pagal savo kompetenciją dalyvauti įgyvendinant Nacionalinio saugumo strategiją, Nacionalinę kovos su korupcija programą Nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais ir kitas nusikalstamumo kontrolės ir prevencijos programas;“. 2. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) stebėti, apibendrinti ir dalyvauti koordinuojant kitų valstybės ir savivaldybių bei ne valstybės įstaigų subjektų veiksmus įgyvendinant Nacionalinę kovos su korupcija programą Nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais ir kitas korupcijos kontrolės ir prevencijos programas planus;“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 112 STRAIPSNIO
RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1649 2, 7, 8, 19, 36, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 9¹,
priežastys, tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) ir lydimieji įstatymų pakeitimo projektai parengti atsižvelgiant į:
parengtus ir 2018 m. lapkričio 22 d. viešai paskelbtus Korupcijos prevencijos (atsparumo korupcijai) metmenis[1];
valstybių gyventojų apklausos „Teisės viršenybė“ rezultatus, pagal kuriuos su antikorupcine aplinka susiję teisės viršenybės principai Lietuvos gyventojų yra suvokiami kaip labiausiai tobulintini, antikorupcinės aplinkos užtikrinimas ir tobulinimas laikomi prioritetine sritimi[2];
organizacijos (toliau – EBPO) darbo grupės dėl užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius verslo sandorius atliktą Lietuvos pažangos 2 etapo vertinimą[3], pagal kurį, be kita ko, pasigendama kitų institucijų, verslo organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų (toliau – ir NVO) vaidmens antikorupcinio sąmoningumo didinimo veikloje bei raginama Lietuvos institucijas skatinti įmones diegti vidaus kontrolės, etikos ir atitikties priemones;
4) „Transparency International“ atliekamo tyrimo „Korupcijos suvokimo indeksas“ (toliau – KSI) rezultatus, pagal kuriuos Lietuvai trūksta didesnio pokyčio kuriant antikorupcinę aplinką.
IX-904 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) ir lydimieji įstatymų pakeitimo projektai parengti atsižvelgiant į:
parengtus ir 2018 m. lapkričio 22 d. viešai paskelbtus Korupcijos prevencijos (atsparumo korupcijai) metmenis[1];
valstybių gyventojų apklausos „Teisės viršenybė“ rezultatus, pagal kuriuos su antikorupcine aplinka susiję teisės viršenybės principai Lietuvos gyventojų yra suvokiami kaip labiausiai tobulintini, antikorupcinės aplinkos užtikrinimas ir tobulinimas laikomi prioritetine sritimi[2];
organizacijos (toliau – EBPO) darbo grupės dėl užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius verslo sandorius atliktą Lietuvos pažangos 2 etapo vertinimą[3], pagal kurį, be kita ko, pasigendama kitų institucijų, verslo organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų (toliau – ir NVO) vaidmens antikorupcinio sąmoningumo didinimo veikloje bei raginama Lietuvos institucijas skatinti įmones diegti vidaus kontrolės, etikos ir atitikties priemones;
4) „Transparency International“ atliekamo tyrimo „Korupcijos suvokimo indeksas“ (toliau – KSI) rezultatus, pagal kuriuos Lietuvai trūksta didesnio pokyčio kuriant antikorupcinę aplinką. Nors Lietuva vertinama kaip sustiprėjusi baudžiamojo persekiojimo srityje, bet tuo pačiu nedaranti pastebimo proveržio formuojant korupcijos prevencijos politiką, o ypač stinganti rezultatyvaus praktinio korupcijos prevencijos įgyvendinimo. Per pastaruosius 4 metus Lietuvos KSI balas padidėjo vos 1 punktu. Pažymėtina, kad kitų, tyrimų duomenimis[4], vienu punktu didesnis KSI sietinas su apie 342 Eur didesniu BVP vienam gyventojui, kas, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, šalies mastu sudarytų apie 1 mlrd. Eur.
Eur. Pasiekus šiuo metu Nacionalinėje kovos su korupcija programoje užsibrėžtą Lietuvos strateginį tikslą – 2025 m. pasiekti ne mažesnį negu 70 balų KSI – tokio lygio antikorupcinė aplinka Lietuvai galimai generuotų apie 9,5 mlrd. Eur naudą;
5) Europos Parlamento užsakymu „RAND Europe“ atliktą tyrimą[5], kuris pasitelkus ekonometrinį modeliavimą parodė tiesioginį ir netiesioginį korupcijos poveikį, išreiškiamą numanoma socialine, politine ir ekonomika žala valstybei vertinant pagal BVP. Šio tyrimo duomenimis, Lietuvoje korupcijos rizikos kaina per metus galimai siekia iki 4,491 mlrd. Eur (11,42 proc. BVP);
6) tai, kad išlaidos, skirtos korupcijos prevencijai ir rizikų valdymui, yra kur kas mažesnės, negu jų generuojama finansinė nauda. Pagal Jungtinės Karalystės Nacionalinio audito institucijos skaičiavimus[6], 1 svaras sterlingų, išleistas prevencinės kontrolės priemonėms, sutaupo beveik 11,50 svarų sterlingų. JAV Ponemono instituto kartu su kompanija „Tripwire“ atliktų tyrimų duomenimis, prevencijos priemonių įgyvendinimui reikia nuo 2,7 iki 3,5 karto mažiau lėšų nei teisės pažeidimais sukeltoms problemoms spręsti[7];
7) nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams skaičių (2019 m. užregistruotos 476 nusikalstamos veikos, 2018 m. – 533), iš kurių penktadalis kvalifikuotinos sunkiais korupciniais nusikaltimais. 2019 m. pirmosios instancijos teismai pripažino kaltais padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir nuteisė 299 asmenis (2018 m. – 319);
8) 2019 m. Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdytus tęstinius nepotizmo rizikos stebėsenos tyrimus savivaldos srityje[8] (savivaldybių administracijos ir savivaldybių valdomos įmonės), kurių metu buvo nustatyta, kad bendras šios srities nepotizmo rizikos intensyvumo rodiklis sudaro beveik 20 proc.
Dėl nepakankamų pajėgumų ir kompetencijų korupcijos prevencijos srityje viešojo sektoriaus subjektų nevaldoma rizika apie juose dirbančius giminaičius gali kelti viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijas, ypač tokiose korupcijai jautriose srityse, kaip viešieji pirkimai ar įmonių ir įstaigų veiklos priežiūra. Tai kenkia tiek konkretaus viešojo sektoriaus subjekto, tiek apskritai viso viešojo sektoriaus veiklos efektyvumui ir reputacijai;
9) viešieji pirkimai Lietuvoje laikomi nepalankiais verslui pagal Europos Komisijos inicijuotą tyrimą „Verslo požiūris į korupciją ES“. Net 37 proc. tyrime apklaustų Lietuvos įmonių, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, nurodė, kad per pastaruosius trejus metus korupcija jiems sukliudė laimėti viešąjį pirkimą. Šis skaičius yra 11 proc. didesnis nei 2017 m. tyrime. Pagal susidūrimo su korupcija viešuosiuose pirkimuose vertinimą Lietuva atsiduria 20 vietoje tarp 28 ES valstybių narių;
10) 2019 m. Lietuvos korupcijos žemėlapio (toliau – LKŽ) duomenis[9] korupcija užima 4 vietą tarp Lietuvos gyventojams aktualių problemų, 36 proc. gyventojų korupciją įvardino kaip labai rimtą problemą;
11) silpną Lietuvos gyventojų ir įmonių vadovų įsitraukimą į antikorupcinės aplinkos kūrimą. LKŽ duomenimis, tik 9 proc. Lietuvos gyventojų ir 10 proc. įmonių vadovų norėtų dalyvauti antikorupcinėje veikloje. Didesnio aktyvumo pasigendama ir pranešėjų apsaugos srityje, kuri laikytina viena iš svarbesnių kuriant korupcijai atsparią aplinką – Generalinės prokuratūros duomenimis, 2019 m. informaciją apie galimus pažeidimus Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pateikė 68 asmenys[10].
Pagrindiniai siūlomo naujo korupcijos prevencijos reguliavimo tikslai ir kryptys yra šie:
subjektų savanorišką veiklą ir įsitraukimą;
korupcijai atsparios aplinkos kūrimą visų pirma atsakingos pačios įstaigos, o jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos prižiūri ir prireikus prisideda didinant jų atsparumą korupcijai;
korupcijos prevencijos priemones;
rezultatus valstybės ir savivaldybių įstaigose bei įmonėse;
visuomenės antikorupcinį sąmoningumą;
subjektų sistemą, nurodyti jų teises, pareigas ir atsakomybę. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 2, 7, 8, 19, 36, 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹, 9² ir 9³ straipsniais įstatymo projektas (toliau – STTĮ pakeitimo projektas) parengtas atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. buvo patvirtinti Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos reformos teisės aktai – 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679), kuris pradėtas taikyti 2018 m. gegužės 25 d., ir 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau – Direktyva (ES) 2016/680). Įgyvendinant pastarąją, 2018 m. buvo priimta nauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo (toliau – Teisėsaugos ADTAĮ) redakcija. Šiais teisės aktais buvo pakeisti arba įtvirtinti nauji asmens duomenų apsaugos principai, reikalavimai bei sąvokos (apibrėžtys). Minėtos naujovės ir pakeitimai lėmė reikalingumą pakeisti bei papildyti Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo (toliau – STTĮ) nuostatas, susijusias su asmens duomenų disponavimu ir apsauga. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra lydimasis teisės akto projektas, kuriuo nuostatas siekiama suderinti su siūlomomis korupcijos prevencijos sistemos naujovėmis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas, parengė – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, bendradarbiaudama su Specialiųjų tyrimų tarnyba. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai 3.1.
Galiojantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas buvo priimtas 2002 m., ne viena šio įstatymo nuostata buvo tobulinta, tačiau visuomeninio gyvenimo ir teisinės aplinkos pokyčiai lemia būtinybę patikslinti esamas ir apibrėžti naujas sąvokas, patobulinti esamas korupcijos prevencijos priemones, papildyti naujomis priemonėmis. Šiuo metu nėra aiškios už atsparumą korupcijai atsakingų subjektų sistemos, nėra nustatytų visų susijusių subjektų teisių, pareigų ir atsakomybės. Biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nepakankamai rūpinasi, kad korupcijos prevencijos priemonės būtų diegiamos joms pavaldžiose ar valdymo srities įstaigose ir įmonėse, todėl neretai korupcijos prevencijos priemonės taikomos fragmentiškai ir paviršutiniškai. Nėra nustatytų kriterijų, pagal kuriuos galėtų būti vertinama ir palyginama institucijų antikorupcinės aplinkos kūrimo veikla, todėl sudėtinga objektyviai pamatuoti įstaigų pastangas, įgyvendinamų priemonių efektyvumą ir pažangą korupcijos prevencijos srityje. Be to, į korupcijos prevencijos veiklą nėra pakankamai įtraukti visi reikiami dalyviai arba skiriamas jiems nepakankamas vaidmuo joje, pavyzdžiui, valstybės ir savivaldybių įstaigų vidaus audito tarnyboms, privačiam sektoriui. Šiuo metu galiojančiame Korupcijos prevencijos įstatyme apibrėžtos sąvokos neatitinka teisinės aplinkos pokyčių, taip pat trūksta esminių sąvokų, kurios vartojamos vykdant korupcijai atsparios aplinkos kūrimo veiklas (pavyzdžiui,
„korupcija“, „korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas“, „korupcijos
pasireiškimo tikimybės nustatymas“), apibrėžimų.
Į korupcijos prevencijos veiklą per mažai įtraukiamos valstybės ar savivaldybių valdomos įmonės, jų atžvilgiu numatytos iš esmės tik dvi korupcijos prevencijos priemonės – korupcijos rizikos analizė ir informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, pateikimas. Įstatymų lygmeniu nėra aiškių nuostatų dėl privataus sektoriaus vaidmens korupcijos prevencijoje, nereglamentuojamos jo teisės. Nėra nustatytos korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sistemos, neišskirta antikorupcinio sąmoningumo didinimo veikla. Esamas korupcijos prevencijos priemonių sąrašas savo turiniu yra nepakankamas, kadangi trūksta priemonių, kurios padėtų institucijoms kurti korupcijai atsparią aplinką, o kai kurios iš jų yra neefektyvios, pavyzdžiui, pastebima, kad dalis subjektų, valstybės ar savivaldybės įstaigoje įgaliotų nustatyti veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo procedūrą vykdo paviršutiniškai. Tam eikvojami administraciniai ištekliai, o pridėtinė vertė nesukuriama arba jos sukuriama per mažai. Atsižvelgiant į tai, praktikoje kyla abejonių dėl tokios korupcijos prevencijos priemonės būtinumo. Kitoms korupcijos prevencijos priemonėms ir jų reglamentavimui taip pat trūksta aiškumo ir tikslumo, todėl yra tobulintinos: korupcijos rizikos analizė, korupcijos prevencijos programos, teisės aktų ir jų projektų antikorupcinis vertinimas, informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas, pateikimas, pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.
Teisinis reguliavimas nepakankamai detaliai reglamentuoja valstybės ir savivaldybės įstaigų ir įmonių pareigą steigti ar paskirti už korupcijos prevenciją atsakingus subjektus. Nereglamentuota šių subjektų veikla, funkcijos, kompetencija, teisės ir pareigos. Taip pat nėra nustatytos prievolės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai rūpintis, kad korupcijos prevencijos priemonės būtų vykdomos jai pavaldžiose ir (ar) valdymo sričiai priskirtose įstaigose ir (ar) įmonėse. Šie faktoriai praktikoje neretai lemia fragmentišką korupcijos prevencijos priemonių vykdymą ir neefektyvią korupcijai atsparios aplinkos kūrimą. 3.2. Pažymėtina, kad tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba, tiek kiti subjektai, vykdydami korupcijos prevencijos priemones, renka, naudoja, disponuoja ir kitaip tvarko asmens duomenis, tačiau galiojančiame Korupcijos prevencijos įstatyme nėra su tuo susijusių nuostatų. Reglamentuoti asmens duomenų teisėto tvarkymo aspektus įpareigoja Direktyva (ES) 2016/680 ir Teisėsaugos ADTAĮ nuostatos. Specialiųjų tyrimų tarnyboje asmens duomenys tvarkomi siekiant įgyvendinti jai pavestus uždavinius, todėl STTĮ 7 straipsnyje numatyti uždaviniai laikytini įstatymu nustatytais asmens duomenų tvarkymo tikslais – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka baudžiamojo persekiojimo vykdymas dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kriminalinė žvalgyba, korupcijos prevencija, antikorupcinis visuomenės švietimas ir informavimas, analitinė antikorupcinė žvalgyba ir kiti įstatymuose bei teisės aktuose Specialiųjų tyrimų tarnybai nustatyti uždaviniai.
Nors galiojančiame STTĮ yra reglamentuoti tam tikri su asmens duomenų apsauga susiję klausimai, tačiau šis reguliavimas yra nepakankamas siekiant Specialiųjų tyrimų tarnybai vykdyti visas funkcijas ir kartu užtikrinti Direktyvos (ES) 2016/680, Reglamento (ES) 2016/679 ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, reikalavimus. Išskirtini šie pagrindiniai teisinio reguliavimo trūkumai:
1) STTĮ nėra nustatyta, kokių kategorijų asmens duomenys tvarkomi siekiant įgyvendinti Specialiųjų tyrimų tarnybos uždavinius, nėra numatyta galimybė vieno iš uždavinių įgyvendinimo tikslu gautus ir tvarkomus asmens duomenis tvarkyti kito uždavinio įgyvendinimo tikslu;
2) STTĮ 9 straipsnyje reglamentuota Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdoma analitinė antikorupcinė žvalgybos veikla, tačiau STTĮ nėra nurodyto analitinės antikorupcinės žvalgybos tikslais tvarkytinų asmens duomenų sąrašo;
3) STTĮ 19 straipsnio 2 dalyje, 19 straipsnio 7 dalyje, 36 straipsnio 1 dalyje nėra įvardijama, kokie konkrečiai asmens duomenys bei ypatingi asmens duomenys gali būti tvarkomi. Be to, Reglamente (ES) 2016/679 bei Direktyvoje (ES) 2016/680, skirtingai nei anksčiau galiojusioje ADTAĮ redakcijoje, nebevartojama sąvoka „ypatingi asmens duomenys“;
4) STTĮ nėra reglamentuotas asmenų, siekiančių atlikti mokomąją ar savanorišką praktiką Specialiųjų tyrimų tarnyboje, asmens duomenų tvarkymas. 4.
rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūlomo naujos teisinio reglamentavimo nuostatos yra šios:
1Esamų sąvokų patikslinimas ar pakeitimas:
1.1. korupcijos prevencijos sąvoka – nustatoma, kad tai yra sisteminga veikla, kuria siekiama didinti viešojo ir privataus sektorių subjektų atsparumą korupcijai ir kuri apima korupcijos rizikos veiksnių nustatymą, įvertinimą, šalinimą ir (ar) mažinimą, sudarant bei įgyvendinant korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sistemą; 1.2. korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos sąvoka – suderinama su šiuo metu galiojančiomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, ir aiškiai nurodoma, kurios nusikalstamos veikos laikytinos korupcinio pobūdžio, nepriklausomai nuo to, ar jos padarytos viešajame, ar privačiame sektoriuje, o kurios veikos – tik tuo atveju, jeigu jos padarytos viešajame sektoriuje; 1.3. valstybės ar savivaldybės įstaigos sąvoka keičiama į viešojo sektoriaus subjekto sąvoką, kuri laikytina universalesne ir apimančia ne tik valstybės ir savivaldybės institucijas ir įstaigas, tačiau ir platesnį ratą subjektų, turinčių viešojo sektoriaus elementų (viešąsias įstaigas, kurios vienas iš steigėjų ar dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybės įmones, akcines bendroves bei uždarąsias akcines bendroves, kurių visos akcijos ar jų dalis, jei ji suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei, vienai ar kelioms savivaldybėms ir t. t.); 1.4. įstaigos vadovo sąvoka keičiama į viešojo sektoriaus subjekto vadovo sąvoką; 1.5. nevalstybinės įstaigos sąvoka keičiama į privataus sektoriaus subjekto sąvoką – aiškiai atskiriami subjektai, turintys viešojo sektoriaus elementų, nuo subjektų, kurie yra visiškai privatūs. 2.
atsparumo korupcijai lygio nustatymo, korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo, korupcijos rizikos analizės, korupcijos rizikos valdymo, teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo sąvokomis, kurios apibūdina korupcijos prevencijos priemones, įtvirtintas šio įstatymo atitinkamuose straipsniuose. Taip pat įstatymą papildyti: 2.1. korupcijos sąvoka, kuri dabar galiojančiame STTĮ apibrėžta per siaurai ir iš esmės apima ne korupciją kaip reiškinį, visumą, o kaip atskirų (nusikalstamų) veikų sumą, be to, neapima korupcijos privačiame sektoriuje. Įstatymo projektu siekiama ne tik praplėsti korupcijos sąvoką, tačiau ją suvienodinti su tarptautiniais dokumentais ir tarptautinių organizacijų išaiškinimais.
Įstatymo projekte įtvirtinta sąvoka iš esmės taip pat apibūdinama Europos Komisijos komunikate dėl kovos su korupcija Europos Sąjungoje[11], tarptautinių organizacijų vartojamuose apibrėžimuose, pavyzdžiui: pagal
„Transparency International“ korupcija – piktnaudžiavimas suteiktais
įgaliojimais siekiant asmeninės naudos[12], pagal EBPO korupcija – piktnaudžiavimas viešaisiais ar privačiais įgaliojimais siekiant asmeninės naudos[13], Pasaulio bankas korupciją apibrėžia kaip tiesioginį ar netiesioginį vertę turinčio objekto siūlymą, davimą, gavimą ar prašymą siekiant, kad kita šalis atliktų netinkamus veiksmus ir pan.; 2.2. korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo sąvoka, kuri yra platesnė nei korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos sąvoka ir apima ne tik pastarąją, bet ir administracinius nusižengimus, darbo pareigų pažeidimus ar tarnybinius nusižengimus, padarytus piktnaudžiaujant įgaliojimais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant naudos sau ar kitam asmeniui; 2.3. korupcijos rizikos sąvoka, kuri apibrėžiama kaip tikimybė, jog gali pasireikšti korupcija; 2.4. savarankiškos įstaigos sąvoka, reiškiančia valstybės ar savivaldybės įstaigą, kuri nėra pavaldi jokiai kitai įstaigai ar institucijai ir (ar) nėra priskirta kitos įstaigos ar institucijos valdymo sričiai. Ši sąvoka reikalinga siekiant įgyvendinti Įstatymo projekto tikslus ir įtvirtinti subsidiarumo principą, pagal kurį biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios įstaigos turėtų galimybes koordinuoti ir kontroliuoti pavaldžių ir (ar) pagal valdymo sritį priskirtų įstaigų ar įmonių veiklą kuriant korupcijai atsparią aplinką.
Savarankiškomis įstaigomis būtų laikoma Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Seimo kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija, ministerijos, savivaldybių administracijos, Lietuvos bankas, Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Generalinė prokuratūra, Konkurencijos taryba, teismai ir kt.; 2.5. viešojo sektoriaus darbuotojo sąvoka, reiškiančia asmenį, kurį su viešojo sektoriaus subjektu sieja tarnybos arba darbo santykiai, išskyrus pareigas, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai, einantį asmenį. Išimtis numatoma dėl to, kad iš esmės tik technines funkcijas (pavyzdžiui, pastatų sauga, valymas ir kt.) vykdančiam asmeniui neturėtų būti keliami reikalavimai, siejami su valstybine tarnyba ir jos principais. 3. Siūloma Korupcijos prevencijos įstatymą papildyti naujais principais, kuriais turi būti vadovaujamasi vykdant korupcijos prevenciją. Vienas esminių principų, kuriuo iš esmės grindžiama naujai siūloma korupcijos prevencijos sistema, yra subsidiarumo principas, reiškiantis, kad aktyvi savarankiškos įstaigos kontrolė (atitinkami veiksmai) turi būti taikoma, kai nustatyti korupcijos rizikos veiksniai negali būti pašalinti vien tik viešojo sektoriaus subjekto, kuris savarankiškai įstaigai yra pavaldus ir (ar) priskirtas pagal valdymo sritį, pastangomis arba tos pastangos nėra pakankamos, arba veiksmingos. Taigi, už korupcijos rizikos valdymą pirmiausia atsakingi patys viešojo sektoriaus subjektai, o savarankiškos įstaigos prižiūrėtų jų veiklą ir, esant poreikiui ar būtinybei, prisidėtų siekdamos užtikrinti tinkamą korupcijos rizikos valdymą. 4.
korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sistemą, kurioje įtvirtinamas baigtinis korupcijos prevencijos priemonių sąrašas. Pažymėtina, kad korupcijai atsparios aplinkos kūrimas suprantamas plačiau nei korupcijos prevencija ir apima ne tik korupcijos prevencijos priemones, bet ir antikorupcinio sąmoningumo didinimą bei kitas įstatymuose numatytas veiklas ar priemones, kuriomis kuriama korupcijai atspari aplinka ar didinamas atsparumas korupcijai (pavyzdžiui, turto ir pajamų deklaravimo stebėsena ir pažeidimų tyrimas, viešų ir privačių interesų deklaravimo stebėsena ir pažeidimų tyrimas; politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo priežiūra ir t. t.). 5. Įstatymo projekto 6–17 straipsniuose siūloma įtvirtinti baigtinį korupcijos prevencijos priemonių sąrašą ir pakeisti šias korupcijos prevencijos priemones: 5.1. patikslinti korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarką, kriterijus, kuriais vadovausis Specialiųjų tyrimų tarnyba, priimdama sprendimą dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumo. Korupcijos rizikos analizė yra prevencinė priemonė, skirta įstaigos veiklos (procedūros) teisiniame reglamentavime ir jos praktiniame įgyvendinime egzistuojančių korupcijos rizikos veiksnių identifikavimui, dėl jų kylančių rizikų įvertinimui ir pasiūlymų dėl jų panaikinimo ar kontrolės įstaigai pateikimui, siekiant aktyviai prisidėti prie įstaigų atsparumo korupcinėms apraiškoms lygio didinimo. Šiuo tikslu siekiama praplėsti dabar galiojančiame teisiniame reguliavime nustatytą korupcijos rizikos analizės atlikimo apimtį ir suteikti teisę Specialiųjų tyrimų tarnybai atlikti korupcijos rizikos analizę valstybės ar savivaldybės valdymo srityje ar procese, apimančiame vieno ar kelių viešojo sektoriaus subjektų veiklos sritis.
Analizuojant procesą, korupcijos rizikos analizės pagrindiniu objektu būtų ne konkretaus subjekto veikla atliekant jam pavestas funkcijas, tačiau tam tikras valstybės ar savivaldybės valdymo procesas, pavyzdžiui, statybos leidimų išdavimas, leidimų gyventi Lietuvoje išdavimas ir pan., kuris gali apimti kelių viešojo sektoriaus subjektų veiklas. Tokiu atveju viešojo sektoriaus subjektų veiklos analizuojamos tokia apimtimi ir tiek, kiek tai susiję su analizuojamu procesu. Frazė „veiklos sritis“ suprantama kaip viešojo sektoriaus subjekto atliekamos funkcijos, kompetencija teisės aktuose jam pavestoms užduotims vykdyti ir nustatytiems tikslams pasiekti. Taip pat įtvirtinamos subjektų, kurių veiklos sritis analizuojama, teisės korupcijos rizikos analizės metu bei tikslinama korupcijos rizikos analizėje pateikiamų pasiūlymų įgyvendinimo tvarka; 5.2. įtvirtinti baigtinį korupcijos prevencijos planavimo dokumentų sąrašą, kurį sudarytų nacionalinė korupcijos prevencijos darbotvarkė, nacionalinės korupcijos prevencijos darbotvarkės planas, šakiniai, savivaldybių, valdymo srities ir viešojo sektoriaus subjekto veiksmų planai. Šie planavimo dokumentai įtvirtinami atsižvelgiant į kitus Įstatymo projekto straipsnius ir į Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nuostatas. Įstatymo projekte nurodomi šių planavimo dokumentų pagrindiniai skiriamieji bruožai. Taip pat nustatoma viešojo sektoriaus vadovų ar savivaldybių tarybų pasirinkimo laisvė savo nuožiūra spręsti, ar rengti atitinkamai šakinius, valdymo srities, viešojo sektoriaus subjekto ar savivaldybės korupcijos prevencijos veiksmų planus.
Šių veiksmų planų rengimas būtų privalomas tik tuo atveju, jeigu tokia prievolė būtų nustatyta kitame teisės akte, pavyzdžiui, nacionalinėje korupcijos prevencijos darbotvarkėje arba jai įgyvendinti skirtuose dokumentuose; 5.3. nustatyti, kad teisės akto projekto antikorupcinis vertinimas atliekamas, jeigu teisės akto projektas yra norminio pobūdžio ir juo numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, atitinkančius Vyriausybės nustatytus kriterijus. Ši nuostata siūloma įtvirtinti atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės priimtas teisės aktas keičiamas greičiau ir paprasčiau nei įstatymas, todėl bus suteikiama galimybė operatyviau reaguoti į besikeičiančias sritis, kurios laikytinos mažiau atspariomis korupcijai ir kuriose rengiami norminių teisės aktų projektai turi būti įvertinti antikorupciniu požiūriu. Siūloma įtvirtinti, kad galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo subjektai, pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą atlikdami galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą, kartu įvertintų teisinio reguliavimo poveikį korupcijos mastui, t. y. atliktų teisės aktų antikorupcinį vertinimą. Taip pat tikslinama antikorupcinio vertinimo išvadoje pateikiamų pasiūlymų įgyvendinimo tvarka; 5.4. praplėsti Specialiųjų tyrimų tarnybos surenkamos informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas viešojo sektoriaus subjekte, Europos Sąjungos ar tarptautinėse teisminėse ir kitose institucijose, turinį.
Lyginant su dabar galiojančio Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis, informacijos būtų renkama daugiau tik dėl nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų, susijusių su asmens funkcijomis viešojo sektoriaus subjekte ar institucijoje, kurioje jis siekia eiti ar eina pareigas, taip pat dėl padarytų tarnybinių nusižengimų ir (ar) darbo drausmės pažeidimų. Įstatymo projekte nustatytas surenkamos informacijos sąrašas yra baigtinis. Šios priemonės nuostatų keitimo esmė yra ta, kad dėl asmens patikimumo ir tinkamumo konkrečioms pareigoms išimtinai sprendžia į pareigas skiriantis ar paskyręs subjektas, todėl kuo geriau informuojami viešajame sektoriuje sprendimus priimantys asmenys, tuo racionalesni, labiau pagrįsti gali būti jų sprendimai ir tuo daugiau korupcijos rizikos veiksnių gali būti suvaldyta ar pašalinta. Taip pat siūloma detalizuoti atvejus, kai kreipimasis į Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu dėl informacijos apie asmenį pateikimo yra privalomas, kartu nustatant į pareigas skiriančio ar teikiančio subjekto pareigą sudaryti ir skelbti sąrašą pareigybių, dėl kurių turės būti teikiamas prašymas, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją. Į šį sąrašą būtų privaloma įtraukti visas bent vieną iš Įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalyje nurodytų požymių atitinkančias pareigybes, o kitos pareigybės būtų įtraukiamos į pareigas skiriančio ar teikiančio subjekto motyvuotu sprendimu.
Tokio iš anksto viešai paskelbto sąrašo sudarymas apribotų į pareigas skiriančių ar teikiančių subjektų diskreciją ir padidintų skaidrumą, kadangi būtų iš anksto aišku, dėl kokių pareigybių ir dėl kokių priežasčių reikalinga surinkti informaciją apie į šias pareigybes pretenduojančius ar jas einančius asmenis. Dėl asmenų, skiriamų ar teikiamų į minėtą sąrašą neįtrauktas pareigas, prašymas, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją, negalės būti teikiamas. Įstatymo projekte taip pat tikslinama prašymų pateikti informaciją pasirašymo tvarka ir nurodoma, kad tais atvejais, kai asmenį į pareigas skiria Seimas ar Vyriausybė, prašymus galėtų pasirašyti ne tik atitinkamai Seimo Pirmininkas ar Ministras Pirmininkas ar jų įgalioti asmenys, bet ir į pareigas teikiantis subjektas ar jo įgaliotas asmuo. Tokiu būdu sudaroma galimybė, pavyzdžiui, ministerijoms, teikiančioms Ministrui Pirmininkui kandidatūrą į atitinkamas pareigas, surinkti ir pateikti visą reikiamą medžiagą sprendimui priimti. Iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gauta informacija, kaip ir šiuo metu, galės būti naudojama tik priimant sprendimą dėl asmens tinkamumo siekiamoms ar einamoms pareigoms, tarnybinės nuobaudos skyrimo ar darbo pareigų pažeidimo nagrinėjimo. Ji negalėtų būti perduota tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. Asmenį į pareigas skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas atsakytų, kad į pareigas būtų priimti asmenys, apie kuriuos iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gauta ir Korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka įvertinta informacija.
Atsakomybė priklausytų nuo aplinkybių ir į pareigas skiriančio, teikiančio ar paskyrusio subjekto – jeigu tai būtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo subjektas, tai galėtų būti politinė (asmeninė) atsakomybė, jeigu valstybės tarnautojas – jo atžvilgiu galėtų būti taikoma atsakomybė pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, Įstatymo projekto 13 ir 24 straipsniuose numatytos priemonės ir kt. Siekiant užtikrinti, kad viešajame sektoriuje dirbtų sąžiningi ir korupcijai atsparūs asmenys, siūloma nustatyti, kad pagrįstos abejonės asmens patikimumu ir tinkamumu eiti pareigas sudarytų savarankišką pagrindą neskirti asmens į pareigas, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo atitinka įstatymuose numatytus specialius reikalavimus atitinkamoms pareigoms eiti. Asmuo tokiu pagrindu priimtą sprendimą turėtų teisę skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat siūloma reglamentuoti Vyriausybės atstovo apskrityje arba Specialiųjų tyrimų tarnybos teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo skirti asmenį į pareigas, kuris priimtas nesilaikant Korupcijos prevencijos įstatyme nustatytos tvarkos; 5.5. nustatyti, kad viešojo sektoriaus subjekto darbuotojui pareiga pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką kyla gavus duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti apie tokios veikos padarymą (Pranešėjų apsaugos įstatymo 3 straipsnio 4, 5 dalių analogija). Pagal šiuo metu galiojančias Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas viešojo sektoriaus subjekto darbuotojas privalo pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, gavęs neginčijamų duomenų, liudijančių šios veikos padarymą, o tai praktikoje sukelia neaiškumų dėl šios nuostatos taikymo, kadangi iš esmės duomenys apie nusikalstamą veiką neginčijami tampa tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.
Manytina, kad viešojo sektoriaus subjekto darbuotojas turėtų pakankamai išmanyti įstatymus ir bendrais bruožais suvokti, kokia veika yra laikoma korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, nes už tokios veikos padarymą yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Kaip minėta, konstruojant viešojo sektoriaus subjekto darbuotojo sąvoką padaryta išimtis asmenims, einantiems pareigas, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai. Tokiems asmenims įstatymu nustatyta pareiga pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką nebūtų taikoma, kita vertus, kiekvienas asmuo turi būti skatinamas vykdyti tokią pilietinę (moralinę) pareigą; 5.6. korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti kaip atskirą korupcijos prevencijos priemonę ir plačiau reglamentuoti, kaip ji turi būti atliekama. Siekiant sumažinti administracinę naštą, ši priemonė būtų neprivaloma ir naujuoju teisiniu reguliavimu būtų sudaroma galimybė viešojo sektoriaus subjektui savo nuožiūra ir iniciatyva arba savarankiškos įstaigos ar kito viešojo sektoriaus subjekto, kuriam jis yra pavaldus ir (ar) kurios valdymo sričiai jis yra priskirtas, siūlymu atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą. Be to, įgyvendinant subsidiarumo principą, siūloma suteikti teisę savarankiškai įstaigai ar viešojo sektoriaus subjektui atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą pavaldžiame ir (ar) pagal valdymo sritį priskirtame viešojo sektoriaus subjekte.
Taip pat siūloma nustatyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba parengtų korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo rekomendacijas (gaires), kuriose būtų numatyta rekomenduojama šios procedūros atlikimo tvarka, vertintinos veiklos sritys ir nurodyti kiti neprivalomo pobūdžio aspektai, leisiantys viešojo sektoriaus subjektams lengviau ir efektyviau atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą. 6. Siūloma Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą papildyti šiomis naujomis korupcijos prevencijos priemonėmis:
valdymo ir jo vertinimo pagrindai nustatyti poįstatyminiame teisės akte – Vidaus audito tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 470, ir jį atlieka vidaus audito tarnyba arba vidaus auditorius. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatas vienas iš vidaus kontrolės tikslų yra užtikrinti, kad viešojo juridinio asmens veikla būtų vykdoma įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o vienas iš pagrindinių vidaus audito uždavinių yra nustatyti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teisės norminių aktų. Korupcijos rizikos valdymas yra savarankiška veikla vykdant korupcijos prevencijos priemones, todėl nustatoma, kad korupcijos rizikos valdymo vertinimas planuojamas ir atliekamas Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu viešojo sektoriaus subjektas nėra viešasis juridinis asmuo, kaip apibrėžta Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme, jis korupcijos rizikos vertinimą atliktų jo vidaus auditą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka; 6.2. atsparumo korupcijai lygio nustatymas, kuris iš esmės skirtas viešojo sektoriaus subjektų savikontrolei, suteikiant galimybę jiems patiems įsivertinti atsparumo korupcijai reikalavimų vykdymą, vykdomų korupcijos prevencijos priemonių efektyvumą, pasitikrinti, ar pakankamai įtraukiami darbuotojai, užtikrinamas skaidrumas, ar imamasi pakankamų veiksmų kuriant ir įgyvendinant korupcijai atsparią aplinką. Kita vertus, siūloma, kad atsparumo korupcijai lygio nustatymą galėtų atlikti ne tik pats viešojo sektoriaus subjektas, bet ir savarankiška įstaiga, kuriai viešojo sektoriaus subjektas yra pavaldus ir (arba) priskirtas pagal valdymo sritį, valstybės ar savivaldybės valdoma įmonė savo patronuojamųjų (dukterinių) įmonių, visų kitų su šiomis įmonėmis per paskesnių eilių patronuojamąsias (dukterines) įmones susijusių patronuojamųjų (dukterinių) įmonių atžvilgiu bei viešųjų įstaigų, kurios ji yra viena iš steigėjų ar dalininkų, atžvilgiu, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnyba. Atsparumo korupcijai lygio nustatymas iš esmės būtų grindžiamas informacija apie subjektų pastangas vykdyti antikorupcinę veiklą, diegti antikorupcines priemones ir šių priemonių diegimo rezultatus.
Siekiant paskatinti viešojo sektoriaus subjektus (jų vadovus) imtis priemonių, gerinančių korupcijai atsparią aplinką, mažinančių korupcijos riziką naudojant viešuosius finansus, siūloma, kad būtų galima atsižvelgti į nustatytą atsparumo korupcijai lygį priimant sprendimus dėl viešojo sektoriaus subjekto veiklos finansavimo, jo dalyvavimo viešosiomis lėšomis finansuojamuose projektuose ir programose, viešojo sektoriaus subjekto vadovo darbo ar tarnybos santykių ir kitais teisės aktuose numatytais tikslais. Tokia nuostata sudarytų galimybę kituose teisės aktuose nustatyti atitinkamus finansavimo, skatinimo ir vertinimo mechanizmus, pagal kuriuos aukštesnį atsparumo korupcijai balą turintys viešojo sektoriaus subjektai turėtų palankesnes sąlygas ar būtų pranašesni už žemesnį atsparumo korupcijai lygį turinčius viešojo sektoriaus subjektus. Atsparumo korupcijai lygio nustatymo tvarkos aprašą, kuriame būtų įtvirtinta šio lygio nustatymo metodologija, vertinimo kriterijai, periodiškumas ir kiti susiję klausimai, patvirtintų Vyriausybė; 6.3. elgesio standartų diegimas. Siūloma, kad kiekvienas viešojo sektoriaus subjektas ir jo darbuotojai savo veikloje vadovautųsi etikos ir (ar) elgesio kodeksu ar taisyklėmis, kuriose būtų aprašyti ne tik etikos principai, bet ir plačiau išdėstyta, kaip viešojo sektoriaus subjekto darbuotojas turėtų pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje. Elgesio standartai turėtų apibrėžti elgesį, kad būtų išvengta tarnautojo vardo ir (ar) institucijos diskreditavimo, nurodyti galimus veiksmus, kurie neatitinka visuotinai priimtinų elgesio normų, kuriais akivaizdžiai menkinama institucijos ar paties tarnautojo reputacija, griaunamas pasitikėjimas viešuoju sektoriumi arba jis kompromituojamas.
Siekiant išvengti perteklinės administracinės naštos, siūloma nustatyti galimybę viešojo sektoriaus subjektams ir jame dirbantiems asmenims vadovautis savo arba savarankiškos įstaigos, kuriai viešojo sektoriaus subjektas yra pavaldus ir (ar) priskirtas pagal valdymo sritį, patvirtintu etikos (elgesio) kodeksu ar taisyklėmis. Tokiu pačiu principu patronuojamosios (dukterinės) įmonės galėtų vadovautis savo patronuojančiosios įmonės patvirtintu etikos (elgesio) kodeksu ar taisyklėmis, o viešosios įstaigos – savo steigėjų ar dalininkų. Siūlomos nuostatos nekliudo kelioms savarankiškoms įstaigoms pasitvirtinti bendrą etikos (elgesio) kodeksą ar taisykles, pavyzdžiui, ministerijos galėtų vadovautis vienu elgesio kodeksu; 6.4. viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinė politika, kuri suprantama kaip viešojo sektoriaus subjekto veikla, kryptingas požiūris į antikorupcinės aplinkos kūrimą. Šia priemone siekiama, kad viešojo sektoriaus subjektai ne tik formaliai įgyvendintų priskirtas korupcijos prevencijos priemones, tačiau ir imtųsi aktyvių veiksmų, rodančių, kad jie netoleruoja korupcijos, yra aktyvūs antikorupcijos srityje, kuria korupcijai atsparią aplinką, yra skaidrūs ir atviri savo darbuotojams bei visuomenei.
Siūloma, kad apie šiuos veiksmus viešojo sektoriaus subjektai arba savarankiška įstaiga ar kitas viešojo sektoriaus subjektas, kuriam jie yra pavaldūs ir (ar) priskirti pagal valdymo sritį, turėtų skelbti viešai Vyriausybės nustatyta tvarka, kad jų teikiamų administracinių, viešųjų ar kitų paslaugų vartotojai, tiekėjai, partneriai, kiti asmenys, visuomenė turėtų galimybę sužinoti apie viešojo sektoriaus subjektų veiklą kuriant korupcijai atsparią aplinką ir jų pasiryžimą netoleruoti korupcijos; 6.5. kompleksinė atsparumo korupcijai analizė, kuri būtų atliekama, jeigu vieno ar kelių viešojo sektoriaus subjektų veikloje būtų nustatomos sisteminės su korupcija susijusios problemos. Analizės metu būtų vertinama vieno ar kelių viešojo sektoriaus subjektų veikla, siekiant nustatyti korupcijos riziką ir (ar) korupcijos rizikos veiksnius, kurie turėjo įtakos minėtoms su korupcija susijusioms problemoms. Šios analizės turinį iš esmės sudarytų kelių kitų Įstatymo projekte numatytų korupcijos prevencijos priemonių (korupcijos rizikos analizė, teisės aktų ir jų projektų antikorupcinis vertinimas ir pan.) kompleksinis taikymas vienu metu. Siūloma nustatyti, kad šią priemonę galėtų taikyti tik Specialiųjų tyrimų tarnyba, prireikus pasitelkdama kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Valstybės kontrolę, Finansų ministeriją) ar specialiųjų žinių turinčius asmenis; 6.6. kreipimasis dėl teisės aktų keitimo ar pripažinimo netekusiais galios.
Siūloma suteikti teisę Specialiųjų tyrimų tarnybai, nustačiusiai teisinio reguliavimo galimą neatitiktį aukštesnės galios teisės aktams, dėl kurios gali pasireikšti korupcijos rizika, kreiptis į teisės aktą priėmusį subjektą dėl tokio teisės akto pakeitimo ar pripažinimo netekusiu galios. Jeigu teisės aktą priėmęs subjektas nesutiktų su Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymu ir teisės akto nepakeistų ar nepanaikintų, Specialiųjų tyrimų tarnyba turėtų teisę kreiptis į Vyriausybę, prašydama pagal Vyriausybės įstatymo 34 straipsnį įvertinti ministro, Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo priimto teisės akto atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, arba į administracinį teismą, prašydama ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio pakeitimo įstatymas. 7. Dabar galiojančiame Korupcijos prevencijos įstatyme įtvirtintą korupcijos prevencijos priemonę „visuomenės švietimas ir informavimas“ siūloma pervadinti į „antikorupcinio sąmoningumo didinimas“ tokiu būdu jos pavadinimą savo turiniu labiau suderinant su tarptautiniuose dokumentuose ir tarptautinių organizacijų vartojamu terminu (angl. awareness raising[14]).
Antikorupcinio sąmoningumo didinimas numatomas kaip atskira korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonė (veikla), kuria siekiama puoselėti asmens teisių ir pareigų visuomenei, Lietuvos valstybei sampratą ir didinti visuomenės, viešojo ir privataus sektorių sąmoningumą veikti skaidriai ir sąžiningai, netoleruoti korupcijos ar kito nesąžiningo elgesio, pranešti apie korupcinio pobūdžio pažeidimus. Į šią veiklą siekiama įtraukti ne tik švietimo teikėjus, bet ir viešojo ir privataus sektorių subjektus, kurie imtųsi priemonių, skirtų viešojo ar privataus sektoriaus subjekto darbuotojų antikorupcinio sąmoningumo didinimui. Taip pat siekiant didinti visuomenės antikorupcinį sąmoningumą, netoleranciją korupcijai, elgtis sąžiningai, siūloma į pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas įtraukti su tuo susijusias temas. 8. Įstatymo projekto 19 straipsnyje siūloma įtvirtinti pagrindinius subjektus, formuojančius korupcijos prevencijos politiką Lietuvoje, kontroliuojančius ir koordinuojančius korupcijos prevencijos veiklą bei kitais būdais prisidedančius kuriant korupcijai atsparią aplinką. Siūloma nustatyti, kad korupcijos prevencijos politiką Lietuvoje formuoja Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė. Respublikos Prezidentas (kartu su Seimu) turėtų aktyvų vaidmenį korupcijai atsparios aplinkos kūrimo sistemoje, prie kurios formavimo ir tobulinimo prisidėtų realizuodamas Konstitucijoje numatytus įgaliojimus, pavyzdžiui, įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, veto teisę, įgaliojimus asmenų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų procedūrose. 9.
nustatyti savarankiškų įstaigų funkcijas ir nurodyti sąrašą korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių, kurias savarankiškos įstaigos ne tik turi įgyvendinti savo organizacijoje, bet ir stebėti bei užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos joms pavaldžiuose ir (ar) jų valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose. Savarankiškos įstaigos turėtų pasirinkimo laisvę, kaip užtikrinti minėtų priemonių įgyvendinimą pavaldžiuose ir (ar) jų valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose, tačiau joms keliamas uždavinys užtikrinti, kad straipsnyje nurodytos priemonės būtų vienu ar kitu būdu įgyvendinamos. Taikant šį straipsnį svarbus subsidiarumo principas, reiškiantis, kad už korupcijos rizikos valdymą pirmiausia atsakingi patys viešojo sektoriaus subjektai. Savarankiška įstaiga, kuriai viešojo sektoriaus subjektas pavaldus, atskaitingas ar priskirtas pagal valdymo sritį, ir (ar) Specialiųjų tyrimų tarnyba siūlo korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ar pati jas įgyvendina, atsižvelgdama į viešojo sektoriaus subjekto dydį ir (ar) administracinius pajėgumus ir tik tiek, kiek tai reikalinga korupcijos rizikai šiame subjekte veiksmingai suvaldyti. Įstatymo projekto 20 straipsnio 2 dalyje numatomas būtinų įgyvendinti korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sąrašas pateikiamas siekiant aiškiai apibrėžti, kokias mažiausiai priemones savarankiškos įstaigos turi užtikrinti, už kokių priemonių įgyvendinimą jos yra atsakingos. Siūlomas būtinų įgyvendinti priemonių sąrašas yra baigtinis, tačiau neuždraudžiantis savarankiškoms įstaigoms taikyti kitų korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių. 10. Įstatymo projekto 21 straipsnyje reglamentuojamas privataus sektoriaus subjektų vaidmuo, kuriant korupcijai atsparią aplinką.
Kadangi korupcijos prevencija privačiame sektoriuje visų pirma grindžiama savanoriškumu ir geranorišku įsitraukimu, įpareigojančių normų privataus sektoriaus subjektų atžvilgiu Įstatymo projekte nenumatoma, tačiau privataus sektoriaus subjektai raginami būti aktyvūs, kurti antikorupcines iniciatyvas, dalyvauti su tuo susijusiuose projektuose, teikti siūlymus dėl korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo, užtikrinti veiksmingą korupcijos rizikos valdymą savo veikloje ir vykdyti kitas veiklas, prisidedančias prie korupcijai atsparios aplinkos kūrimo. Siekiant skatinti privataus sektoriaus subjektus kurti korupcijai atsparią aplinką, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, planuodamos ir vykdydamos priemones, kuriomis tiesiogiai ar netiesiogiai remiami privataus sektoriaus subjektai, veiksmingu korupcijos rizikos valdymu pasižymintiems privataus sektoriaus subjektams įstatymų nustatyta tvarka taikytų supaprastintus procedūrinius reikalavimus, papildomas ir (ar) palankesnes finansavimo sąlygas ar kitaip įtvirtintų palankesnę jų padėtį. 11. Įstatymo projekto 22 straipsnyje siūloma nustatyti viešojo ir privataus sektorių subjektų teises bei viešojo sektoriaus subjektų pareigas. Kaip minėta anksčiau, privataus sektorius subjektus įpareigojančių nuostatų nenumatoma. Atsižvelgiant į tai, kad tinkama viešojo sektoriaus subjekto korupcijos prevencijos veikla ir korupcijai atsparios aplinkos kūrimas iš esmės priklauso nuo vadovo aiškios valios aktyviai veikti šioje srityje, siūloma įtvirtinti viešojo sektoriaus subjekto vadovo atsakomybę už korupcijai atsparios aplinkos jo vadovaujamame viešojo sektoriaus subjekte kūrimą, tinkamą Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatų įgyvendinimą. 12.
reglamentuoti atvejus, kai viešojo sektoriaus subjekte turi būti steigiamas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas padalinys arba paskirtas atsakingas asmuo, nustatyti šio padalinio ar asmens funkcijas, teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad savarankiška įstaiga nėra pavaldi jokiai kitai įstaigai ar institucijai ir (ar) nėra priskirta kitos įstaigos ar institucijos valdymo sričiai, siūloma, kad savarankiška įstaiga visais atvejais turėtų už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingą subjektą. Kitų viešojo sektoriaus subjektų atžvilgiu ši pareiga priklausytų nuo jame dirbančių ar pareigas einančių asmenų skaičiaus. Jeigu šis skaičius yra lygus ar viršija 200, viešojo sektoriaus subjektas privalėtų įsteigti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus padalinius, skirti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus asmenis arba jiems priskirtinas funkcijas pavesti tam tikriems darbuotojams, išskyrus atvejus, kai savarankiškoje įstaigoje ar kitame viešojo sektoriaus subjekte, kuriam jis yra pavaldus ir (arba) priskirtas valdymo sričiai, jau yra įsteigtas ar skirtas subjektas, atsakingas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą pavaldžiuose ir (ar) jos valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose. Kitaip tariant, jeigu savarankiškoje įstaigoje ar kitame viešojo sektoriaus subjekte yra įsteigtas padalinys ar paskirtas asmuo, atsakingas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą tiek savarankiškoje įstaigoje ar kitame viešojo sektoriaus subjekte, tiek pavaldžiuose ir (ar) valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose, pastaruosiuose nėra pareigos papildomai steigti atitinkamo padalinio ar skirti atitinkamo asmens.
Jeigu minėtas skaičius neviršija 200, viešojo sektoriaus subjektas turėtų teisę savo nuožiūra spręsti steigti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus padalinius, skirti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus asmenis arba jiems priskirtinas funkcijas pavesti kitiems darbuotojams. Jeigu viešojo sektoriaus subjektas šia teise nepasinaudotų, korupcijai atsparios aplinkos kūrimą tokiame viešojo sektoriaus subjekte pagal kompetenciją privalėtų užtikrinti savarankiškos įstaigos ar kito viešojo sektoriaus subjekto, kuriam jis yra pavaldus ir (ar) priskirtas valdymo sričiai, atitinkamas padalinys ar asmuo. Numatomas funkcijų, kurias turėtų vykdyti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai, sąrašas. Jis orientacinio pobūdžio, skirtas šiems subjektams žinoti, kokios funkcijos minimaliai turi būti vykdomos, siekiant efektyviai kurti korupcijai atsparią aplinką. Tai neriboja galimybių vykdyti kitas funkcijas ar kitą veiklą. Siekiant, kad minėtas funkcijas vykdytų pakankamą kompetenciją, gebėjimus ir žinių turintys asmenys, Įstatymo projekte 24 straipsnyje siūloma nustatyti minimalius kompetencijos reikalavimus už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo padalinio darbuotojams, už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingiems asmenims ar kitiems darbuotojams, kuriems pavestos šios funkcijos. Taip pat numatoma viešojo sektoriaus subjekto vadovo pareiga užtikrinti korupcijai atsparios aplinkos kūrimo veiklai reikalingus išteklius, už šią veiklą atsakingų subjektų teises ir veiklos garantijas.
Kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi asmenys galėtų nebijoti vykdyti savo funkcijų, nustatyti ir informuoti vadovą apie korupcijos rizikas viešojo sektoriaus subjekte, imtis priemonių jas valdyti (sumažinti), pagal kompetenciją atlikti kitus korupcijai atsparios aplinkos kūrimo veiksmus, siūloma įtvirtinti draudimą šių asmenų atžvilgiu dėl tinkamo funkcijų vykdymo imtis neigiamo poveikio priemonių. Ginčo atveju, įrodinėjimo našta būtų perkeliama darbdaviui, kuris turėtų įrodyti, kad neigiamo poveikio priemonės už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo asmens atžvilgiu buvo taikytos ne dėl to, kad šis asmuo vykdydamas savo funkcijas nustatė korupcijos riziką viešojo sektoriaus subjekte, taikė tinkamas priemones jai suvaldyti, pagal kompetenciją vykdė kitus korupcijai atsparios aplinkos kūrimo veiksmus. Siūlomas teisinis reguliavimas neuždraustų už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingam asmeniui, nustačiusiam pažeidimus, Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pateikti pranešimą kompetentingai institucijai, prašyti būti pripažintam pranešėju ir jo atžvilgiu taikyti Pranešėjų apsaugos įstatyme įtvirtintas garantijas. Taip pat nustatomos už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingų subjektų teisės, tarp kurių ir teisė tvarkyti asmens duomenis, kai tai būtina, ir tik tuos asmens duomenis, kurių reikia korupcijai atsparią aplinką kurti, užtikrinti korupcijos prevenciją, nustatyti ir ištirti korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus.
Manytina, kad šių teisių suteikimas yra būtinas siekiant, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai galėtų tinkamai vykdyti priskirtas funkcijas, būtų pasiekti Korupcijos prevencijos įstatyme nustatyti tikslai, korupcijai atsparios aplinkos kūrimo veikla būtų efektyvi ir rezultatyvi, užtikrinama viešojo intereso apsauga. Tai atitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas bei juose nustatytus asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus. 13. Įstatymo projekto 25 straipsnyje siūloma įtvirtinti tam tikras kontrolės ir priežiūros priemones už korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, neužtikrinamą korupcijos rizikų valdymą, pakankamo dėmesio tam neskyrimą. Tokiu atveju Specialiųjų tyrimų tarnyba turėtų teisę imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama paveikti viešojo sektoriaus subjektą, kad jis pats arba jo atžvilgiu būtų taikomos korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonės, pavyzdžiui, viešai skelbti informaciją apie nepakankamus ar netinkamus viešojo sektoriaus subjekto veiksmus kuriant korupcijai atsparią aplinką arba informuoti apie nevykdomas korupcijos priemones atitinkamą subjektą. 14. Siūlomi STTĮ pakeitimai asmens duomenų tvarkymo srityje:
Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomą asmens duomenų tvarkymą vykdant Specialiųjų tyrimų tarnybos uždavinius.
Siekiant asmens duomenų tvarkymo reglamentavimo atitikties Direktyvos (ES) 2016/680, Teisėsaugos ADTAĮ ir Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimams tvarkomų asmenų duomenų kategorijas ir šių duomenų tvarkymo tikslus siūloma įtvirtinti įstatyme (nepaneigiant galimybės tam tikrų kategorijų asmens duomenų tvarkymo reglamentavimą detalizuoti ir poįstatyminiuose teisės aktuose).
Dėl šios priežasties STTĮ pakeitimo projekte siūloma nurodyti, kokia informacija apie asmenį (asmens duomenų kategorijos) tvarkoma Specialiųjų tyrimų tarnyboje, tokiu būdu įgyvendinant Direktyvos (ES) 2016/680 8 straipsnio
Specialiųjų tyrimų tarnybos uždavinių įgyvendinimo tikslu, tvarkyti kitų uždavinių įgyvendinimo tikslais, taip įgyvendinant Direktyvos (ES) 2016/680 4 straipsnio 2 dalies nuostatas; 14.2. atskirame STTĮ straipsnyje siūloma numatyti atvejus, kai informacijos teikimas asmenims apie asmens duomenų tvarkymą, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo įstatymu pavestus uždavinius, būtų ar galėtų būti apribotas: 14.2.1. įgyvendinant Direktyvos (ES) 2016/680 13 straipsnio
siekiant didesnio aiškumo duomenų subjektų teisių įgyvendinimo srityje, siūloma reglamentuoti, kokioms Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomo asmens duomenų tvarkymo kategorijoms galėtų būti taikomi duomenų subjektų teisių įgyvendinimo apribojimai – įtvirtinti nuostatą, jog asmenų informavimas apie jų duomenų tvarkymą Specialiųjų tyrimų tarnybai įgyvendinant STTĮ 7 straipsnyje nustatytus uždavinius laikomas galinčiu sutrukdyti atlikti Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomus oficialius arba teisinius nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras, pakenkti nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamajam persekiojimui už jas arba bausmių vykdymui, nacionaliniam saugumui bei pažeisti kitų asmenų teises ir laisves.
Dėl šios priežasties STTĮ pakeitimo projekte siūloma nurodyti, kokia informacija apie asmenį (asmens duomenų kategorijos) tvarkoma Specialiųjų tyrimų tarnyboje, tokiu būdu įgyvendinant Direktyvos (ES) 2016/680 8 straipsnio
Specialiųjų tyrimų tarnybos uždavinių įgyvendinimo tikslu, tvarkyti kitų uždavinių įgyvendinimo tikslais, taip įgyvendinant Direktyvos (ES) 2016/680 4 straipsnio 2 dalies nuostatas; 14.2. atskirame STTĮ straipsnyje siūloma numatyti atvejus, kai informacijos teikimas asmenims apie asmens duomenų tvarkymą, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo įstatymu pavestus uždavinius, būtų ar galėtų būti apribotas: 14.2.1. įgyvendinant Direktyvos (ES) 2016/680 13 straipsnio
siekiant didesnio aiškumo duomenų subjektų teisių įgyvendinimo srityje, siūloma reglamentuoti, kokioms Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomo asmens duomenų tvarkymo kategorijoms galėtų būti taikomi duomenų subjektų teisių įgyvendinimo apribojimai – įtvirtinti nuostatą, jog asmenų informavimas apie jų duomenų tvarkymą Specialiųjų tyrimų tarnybai įgyvendinant STTĮ 7 straipsnyje nustatytus uždavinius laikomas galinčiu sutrukdyti atlikti Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomus oficialius arba teisinius nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras, pakenkti nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamajam persekiojimui už jas arba bausmių vykdymui, nacionaliniam saugumui bei pažeisti kitų asmenų teises ir laisves. STTĮ pakeitimo įstatyme aiškiai įvardijama, kuriais atvejais informacija apie asmens duomenų tvarkymą neteikiama ir kada prieš teikiant informaciją yra privaloma atlikti įvertinimą siekiant nepažeisti Direktyvoje (ES) 2016/680 nurodytų tikslų, užtikrins aiškesnę duomenų subjektų teisių įgyvendinimo tvarką Specialiųjų tyrimų tarnybai vykdant pavestus uždavinius; 14.2.2. informacija apie asmens duomenų tvarkymą nebūtų teikiama, įskaitant ir informaciją apie atsisakymo pateikti šią informaciją priežastis, jeigu tyrimo ar procedūros vykdymas nėra pasibaigęs; 14.2.3.
Specialiųjų tyrimų tarnybai įgyvendinant pavestus uždavinius, informacija apie asmens duomenų tvarkymą, susijusį su kriminaline žvalgyba, asmenims būtų teikiama Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka. Duomenų subjektų teisių įgyvendinimo apribojimų taikymo taisyklės palengvins duomenų subjektų teisių įgyvendinimo procesą, kadangi tokiu būdu duomenų subjektams bus suteikta aiški informacija, kuriais atvejais informacija negali būti pateikta, o kuriais – prieš pateikiant informaciją Specialiųjų tyrimų tarnyba privalo atlikti įvertinimą;
straipsnyje sureguliuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, asmenų, siekiančių eiti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų pareigas arba atlikti mokomąją ar savanorišką praktiką Specialiųjų tyrimų tarnyboje, asmens duomenų tvarkymą ir nustatyti, kokios kiekvienos iš šių asmenų grupės duomenų kategorijos yra tvarkomos, įskaitant duomenis, susijusius su asmens teistumu, nusikalstamomis veikomis, administraciniais ir kitokiais nusižengimais, tyrimą bei duomenis apie sveikatą. 15. Atsižvelgiantį į Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarime Nr.
KT13‑N5/2019 pateiktą išaiškinimą, kad valstybės tarnautojas (pareigūnas), traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, tarnybinio nusižengimo tyrimo procese turi turėti realias galimybes gintis nuo jam pareikštų įtarimų ir šios jo teisės turi būti garantuotos įstatymų lygmeniu, STTĮ pakeitimo projektu siūloma papildyti dabar galiojantį STTĮ 49 straipsnį ir įtvirtinti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno, įtariamo padariusio tarnybinį nusižengimą, teises tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. 16. Siūloma nustatyti, kad įstatymai įsigaliotų 2021 m. liepos 1 d. Šiuo atveju siūloma objektyvi data, iki kurios įstatymų projektai turėtų būti suderinti, apsvarstyti ir priimti, taip pat parengti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamus įstatymo projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Siūlomas teisinis reguliavimas yra orientuotas yra viešojo ir privataus sektorių subjektų sąmoningumo ir atsakomybės už savo veiksmus korupcijos prevencijos srityje didinimą. Tai pareikalaus didesnių pastangų ir resursų, tačiau tuo pačiu turės teigiamą efektą korupcijos lygio ir su tuo susijusios finansinės ir reputacinės žalos mažėjimui, geresniam valstybės valdymui. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Teikiami įstatymo projektai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai, tačiau, rengėjų nuomone, turės teigiamos įtakos vykdant korupcijos prevenciją ir atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Įstatymų projektais nesudaromos sąlygos korupcijai. 7.
Teikiami įstatymo projektai nedarys tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, tačiau gali turėti teigiamos įtakos jo skaidrumui, geresniam valdymui, antikorupcinei aplinkai. Projektais nėra didinama administracinė našta verslui, tačiau valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės privalės taikyti papildomas korupcijos prevencijos priemones. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kadangi įstatymų projektai teikiami kompleksiškai, juos priėmus, kitų įstatymų pakeisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Siūlomos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymus iki jų įsigaliojimo:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės:
1.1. pripažinti netekusia galios Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarką, patvirtintą Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr.
1601, nes korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarką bus įgaliotas patvirtinti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius (Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalis); 1.2. peržiūrėti Padalinių ir asmenų, valstybės ar savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisykles, patvirtintas Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 607 (Įstatymo projekto 23 ir 24 straipsniai); 1.3. pakeisti Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisykles, patvirtintas Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243 (Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalis); 1.4. pakeisti Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 (Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalis); 1.5. patvirtinti Atsparumo korupcijai lygio nustatymo tvarkos aprašą, vertinimo kriterijus (Įstatymo projekto 13 straipsnio 6 dalis). 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės nustatyti tvarką, pagal kurią švietimo paslaugų teikėjai vykdys antikorupcinio sąmoningumo didinimą (Įstatymo projekto 18 straipsnio 3 dalis). 3. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius turės: 3.1. patvirtinti Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašą (Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalis); 3.2. patvirtinti Kompleksinės atsparumo korupcijai analizės tvarkos aprašą (Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalis); 3.3. pakeisti Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr.
2-170 (Įstatymo projekto 11 straipsnio 6 dalis); 3.4. pakeisti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atliekamo išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybių vertinimo ir korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 2-102 (Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalis); 3.5. peržiūrėti Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo Specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarkos aprašą, patvirtintą Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 2-117 (Įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalis);
dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą dėl informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, arba apie asmenį, kurį į pareigas Europos Sąjungos ar tarptautinėse institucijose teikia Lietuvos Respublika, pateikimo, patvirtintas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 2-366, ir vietoje jų nustatyti Informacijos apie asmenį pateikimo tvarką (Įstatymo projekto 9 straipsnio 24 dalis); 3.7. pakeisti Prašymų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti informaciją apie asmenį pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą formas, patvirtintas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 2-36 (Įstatymo projekto 9 straipsnio 24 dalis). 12.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įdiegus naują atsparumo korupcijai modelį gali kilti papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis. Šios papildomos lėšos bus reikalingos paskirtiems atsakingiems asmenims už atsparumo korupcijai modelio diegimą ir priemonių vykdymą. Svarbu yra tai, kad minėti atsakingi asmenys turėtų būti paskirti ir šiuo metu, tačiau jie paskirti ne visur. Kaip minėta aiškinamojo rašto 1 dalyje, tarptautinėje praktikoje pripažįstama, jog investuojant į korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ir veiklas patiriama apie tris kartus mažiau išlaidų, nei teisės pažeidimais sukeltoms problemoms spręsti. 13. Rengiant įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos parengtus Korupcijos prevencijos (atsparumo korupcijai) metmenis, kurie 2018 m. lapkričio 22 d. buvo viešai paskelbti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Seimo Antikorupcijos komisijai, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybinėms įstaigoms bei nevyriausybinėms organizacijoms susipažinti ir teikti pasiūlymus bei įžvalgas dėl korupcijos prevencijos modelio Lietuvoje atnaujinimo krypčių. Metmenys taip pat buvo paskelbti viešai siekiant į diskusijas dėl korupcijos prevencijos modelio tobulinimo įtraukti visuomenę. Vyko susitikimai, kurių metu su ministerijų, kitų institucijų, valstybės valdomų įmonių, verslo asociacijų, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovais aptarti korupcijos prevencijos modelio atnaujinimo klausimai. 2020 m. birželio 4 d. Prezidentūroje vyko įstatymų projektų pristatymas, po kurio projektai buvo pateikti viešai konsultacijai.
Jos metu pastabas ir pasiūlymus pateikė „Transparency International“ Lietuvos skyrius, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos advokatūra. Rengiant įstatymų projektus buvo atsižvelgta į šiuos esminius suinteresuotų subjektų pateiktus pasiūlymus: 1) aiškiai išskirti ir nustatyti prevencinę veiklą vykdančių asmenų veiklas (funkcijas), numatyti jų veiklos garantijas; 2) suteikti teisę asmenims, atsakingiems už korupcijos prevenciją, gauti informaciją iš informacinių sistemų ir valstybės registrų, reikalingą priskirtoms funkcijoms vykdyti; 3) stiprinti įstaigų pajėgumus savo jėgomis ištirti bent dalį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų; 4) atsisakyti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo kaip privalomos korupcijos prevencijos priemonės; 5) numatyti reguliavimą, susijusį su korupcijos prevencijos efektyvumo matavimu. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „korupcija“, „korupcijos prevencija“, „korupcijos prevencijos priemonė“, „antikorupcinio sąmoningumo didinimas“, „asmens duomenų tvarkymas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Naujai priimtas Korupcijos prevencijos įstatymas turėtų būti išverstas į anglų kalbą.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda [1] Prieiga internete: https://www.stt.lt/lt/naujienos/?cat=1&nid=2893. [2] Prieiga internete: https://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/index.cfm/Survey/getSurveyDetail/yearFrom/2018/yearTo/2019/surveyKy/2235; https://www.stt.lt/documents/2019/EBS_489_STT_apzvalga.pdf. [3] Prieiga internete: http://www.oecd.org/daf/anti-bribery/lithuania-oecd-anti-bribery-convention.htm. [4] Prieiga internete: https://www.pwc.com/gx/en/issues/economy/global-economy-watch/cost-of-corruption.html. [5] Prieiga internete: https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2016/579319/EPRS_STU%282016%29579319_EN.pdf. [6] Prieiga internete: https://www.nao.org.uk/wp-content/uploads/2015/07/Fraud-and-error-stocktake.pdf. [7] Prieiga internete: http://www.tripwire.com/tripwire/assets/File/ponemon/True_ Cost_of_Compliance_Report.pdf; http://dynamic.globalscape.com/files/Whitepaper-The-True-Cost-of-Compliancewith-Data-Protection-Regulations.pdf. [8] Prieiga internete: https://www.stt.lt/analitine-antikorupcine-zvalgyba/kiti-tyrimai/nepotizmo-rizikos-institucines-strukturos-analize/7546. [9] Prieiga internete: https://www.stt.lt/analitine-antikorupcine-zvalgyba/lietuvos-korupcijos-zemelapis/7437. [10] Prieiga internete: https://www.prokuraturos.lt/data/public/uploads/2020/03/prokuraturos-veiklos-2019-m.-ataskaita-2020-03-03-nr.-17.9.-3260.pdf. [11] Prieiga internete: http://www.europarl.europa.eu/meetdocs/2009_2014/documents/com/com_com(2011)0308_/com_com(2011)0308_lt.pdf. [12] Prieiga internete: https://www.transparency.org/what-is-corruption. [13] Prieiga internete: https://www.oecd-ilibrary.org/governance/corruption_9789264027411-en. [14] Prieiga internete: http://www.acrc.go.kr/en/board.do?command=searchDetail&method=searchList&menuId=02031604, https://www.oecd-ilibrary.org/docserver/9789264298576-22-en.pdf?expires=1556621458&id=id&accname=guest&checksum=7429E624345EA210302F5915A680A91F, https://www.unodc.org/documents/treaties/UNCAC/Publications/Convention/08-50026_E.pdf ir kt.
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
reikalavimus, pagal kurias tik iš eilės einančios straipsnio sudedamosios dalys netekusiomis galios pripažįstamos kartu viena dalimi, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir keičiamo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo (toliau –keičiamas įstatymas)
struktūrine dalimi. Taip pat pastebėtina, kad įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose vartojama sąvoka „nacionalinė korupcijos prevencijos programa” nėra suderinta su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIIIP-5042, kuriame atitinkamas dokumentas įvardijamas kaip „nacionalinė korupcijos prevencijos darbotvarkė”. 2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas dėstomas nauja redakcija ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo, siūlytina patikslinti šiame punkte vartojamą sąvoką ,,ne valstybės įstaigos“, nurodant, kokie subjektai turimi omenyje, t.y. kurių subjektų (ne valstybės įstaigų) atžvilgiu Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau STT) turėtų pareigą stebėti, apibendrinti ir dalyvauti koordinuojant veiksmus įgyvendinant nacionalinę korupcijos prevencijos programą ir kitas korupcijos kontrolės ir prevencijos programas.
Pastebėtina ir tai, kad „ne valstybės įstaigų“ sąvoka keičiamame įstatyme yra naudojama tik vieną kartą, o kartu su projektu teikiamo Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte reg. Nr. XIIIP-5042 taip pat nėra naudojama. 3. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalyje formuluojamas itin platus sąrašas duomenų, kuriuos Specialiųjų tyrimų tarnyba turėtų teisę rinkti, gauti, kaupti, saugoti, sisteminti, analizuoti ir kitaip tvarkyti siekdama Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 6 straipsnyje nustatyto tikslo ir įgyvendindama Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 7 straipsnyje nustatytus uždavinius (tokius kaip kriminalinės žvalgybos vykdymas ir pan.). Iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, ar šie duomenys apima ir duomenis, renkamus atliekant kituose įstatymuose (pvz., Kriminalinės žvalgybos įstatyme) numatytus tam tikrų pareigūnų ar teismo sankcionuojamus veiksmus. Jeigu taip, tuomet įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnyje turėtų būti aiškiai įtvirtinta, kad tokie duomenys gali būti renkami tik remiantis šiuose įstatymuose nustatyta tvarka (gavus atitinkamo pareigūno (teismo) sankciją ir pan.). 4.
įstatymą 9¹ straipsniu, kurio 1 dalies 7 punkte siūloma STT suteikti teisę rinkti, gauti, kaupti, saugoti, sisteminti, analizuoti ir kitaip tvarkyti, be kita ko, ,,kitus asmens duomenis, kurių reikia įgyvendinti STT uždaviniams ir tuo stiprinti nacionalinį saugumą“. Pagal šio straipsnio 2 dalį, tokiais atvejais asmens duomenų kategorijas nustatys STT direktorius įsakymu. Pažymėtina, kad siūlomu reguliavimu poįstatyminiu teisės aktu galimai būtų išplečiami asmens duomenų tvarkymo atvejai. Pažymėtina, kad pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 5 straipsnio 1 dalies c ir d punktus (c punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas), o šios dalies d punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti tikslūs ir prireikus atnaujinami (tikslumo principas) tvarkomų asmens duomenų sarašas turėtų būti aiškus ir baigtinis. 5. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalyje numatoma, kad „Asmens duomenys, gauti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto konkretaus uždavinio įgyvendinimo tikslu, gali būti kaupiami, saugomi, sisteminami, analizuojami ir kitaip tvarkomi siekiant įgyvendinti ir kitus šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus uždavinius, jeigu šių duomenų tvarkymas yra būtinas kito uždavinio įgyvendinimui”. Pastebėtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 7 straipsnis įtvirtina taisyklę, pagal kurią Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai gali būti numatyti ne tik įstatyme, bet ir įstatymo įgyvendinamajame teisės akte.
Jeigu įstatymo projekto
duomenys apima ir duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, tuomet įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalyje turėtų būti aiškiai nurodyta, kad tokie duomenys gali būti naudojami ne bet kokiuose teisės aktuose, o tik įstatymuose numatytiems Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniams įgyvendinti. Priešingu atveju, įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalyje numatomas teisinis reguliavimas galimai prieštarautų Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio nuostatoms bei konstitucinei doktrinai dėl kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos teisėto naudojimo galimybių (Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimas[¹]). 6. Projekto 5 straipsniu siūloma papildyti įstatymą 9² straipsniu, kurio 1 dalyje reikia nurodyti subjektą, kuriam informacija neteikiama. 7. Projekto 5 straipsniu siūloma papildyti įstatymą 9² straipsniu, kurio 2 dalyje reikėtų nurodyti apie kokį asmenį, kuriam informacija gali būti pateikta, šioje nuostatoje kalbama. Tikėtina, jog turimas omenyje asmuo, kurio duomenys buvo tvarkomi. 8.
straipsniu, kurio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmenų informavimas apie jų duomenų tvarkymą Specialiųjų tyrimų tarnybai įgyvendinant šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus uždavinius laikomas galinčiu sutrukdyti atlikti Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomus oficialius arba teisinius nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras, pakenkti nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamajam persekiojimui už jas arba bausmių vykdymui, nacionaliniam saugumui bei pažeisti kitų asmenų teises ir laisves.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymime, kad analizuojamoje nuostatoje siūloma įtvirtinti įstatyminę prezumpciją, nustatančią, jog visais, be išimties, atvejais informacijos apie asmens duomenų tvarkymą teikimas trukdo vykdyti STT įstatymu nustatytus uždavinius. Svarstytina, ar toks imperatyvus ir besąlyginis prezumpcijos nustatymas atitinka Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 5 straipsnio 1 dalies nuostatą, nustatančią, kad informacijos apie duomenų tvarkymą teikimas gali būti ribojamas, „kai tokiu apribojimu gerbiama pagrindinių teisių ir laisvių esmė ir jis demokratinėje visuomenėje yra būtina ir proporcinga priemonė“. Pastebėtina, kad remiantis siūloma įstatymine prezumpcija, net tais atvejais, kai STT tvarkomi asmens duomenys neįrodys jokių asmens sąsajų su STT vykdomais įstatyminiais uždaviniais, bus galima asmens neinformuoti apie jo duomenų tvarkymą, nors toks tvarkymas, pavyzdžiui, sukeltų asmeniui neigiamų pasekmių. Manytina, kad tokiu atveju asmens neinformavimas tikrai nebūtų būtinas demokratinėje visuomenėje ir nebūtų būtina ir proporcinga priemonė. Todėl abejotina, ar siūloma įstatyminė prezumpcija yra proporcinga, ar ji neriboja konstitucinių asmens teisių labiau nei tai objektyviai yra reikalinga.
Be to, pastebėtina, kad dėl analogiškų priežasčių analizuojama įstatyminė prezumpcija nedera ir su Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata, jog „Šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta duomenų subjekto teisė susipažinti su asmens duomenimis gali būti visiškai arba iš dalies apribota Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais tiek, kiek ir tol, kol šis apribojimas, atsižvelgiant į šio fizinio asmens pagrindines teises ir teisėtus interesus, demokratinėje visuomenėje yra būtinas ir proporcingas“. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog analizuojamo straipsnio 1 ir 2 dalys reguliuoja informacijos apie asmens duomenų tvarkymą teikimo ribojimo atvejus, tačiau šios nuostatos, atsižvelgiant į straipsnio 3 dalyje siūlomą įtvirtinti įstatyminę prezumpciją, nustatančią, jog visais, be išimties, atvejais informacijos apie asmens duomenų tvarkymą teikimas trukdo vykdyti STT įstatymu nustatytus uždavinius, iš esmės yra niekinės, nes STT įgyvendinami įstatyminiai uždaviniai yra itin plataus pobūdžio, o šių uždavinių vykdymas yra nenutrūkstamas procesas, be to, uždaviniai nėra siejami su konkrečiais asmenimis, todėl siūloma įtvirtinti įstatyminė prezumpcija gali lemti situaciją, kai remiantis neapibrėžtų ribų įstatyminių uždavinių vykdymu, asmenims niekuomet nebus teikiama informacija apie jų duomenų tvarkymą. Teigtina, kad siūloma įstatyminė prezumpcija dėl informacijos apie asmenų duomenų tvarkymą neteikimo turi būti siejama su konkrečių STT vykdomų tyrimų ar procedūrų esme ir trukme, tačiau ne su įstatyminių uždavinių vykdymu.
Trečia, pažymėtina, kad nėra aišku, kaip analizuojama įstatyminė prezumpcija turėtų būti taikoma tais atvejais, kai asmens duomenys bus tvarkomi remiantis kartu teikiamo Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-5042 9 straipsnio 20 ir 21 dalių nuostatomis, imperatyviai įtvirtinančiomis, kad: „20. Į pareigas asmenį skiriantis subjektas, įvertinęs šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktos informacijos visumą ir priėmęs sprendimą neskirti asmens į pareigas, privalo per 3 darbo dienas pasirašytinai supažindinti asmenį su pateikta apie jį informacija. 21. Asmens, kuris paskirtas eiti atitinkamas pareigas, prašymu į pareigas teikęs ar paskyręs subjektas privalo per 3 darbo dienas pasirašytinai supažindinti asmenį su apie jį pateikta informacija.“ Sistemiškai vertinant tokį reguliavimą, pastebėtina, kad nėra aišku, kaip turėtų būti kartu įgyvendinamos abiejų įstatymų imperatyvios nuostatos, jei tam tikri STT įstatyminiai uždaviniai būtų vykdomi ir po sprendimo apie asmens skyrimą ar neskyrimą į pareigas. 9. Pastebėtina, kad Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 11, 13, 14, 30 straipsniuose nurodyta, kad duomenų subjektų teisės gali būti visiškai arba iš dalies apribotos Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9² straipsnį, detalizuojant asmenų (duomenų subjektų) teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, teisę reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą, šias teises duomenų subjektams suteikiant ar visiškai/iš dalies apribojant.
Atkreiptinas dėmesys, kad teisinis reguliavimas, ribojantis duomenų subjekto teises turėtų būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones, kai jas būtina taikyti. 10. Tikslintinas įstatymo projekto 6 straipsniu siūlomas 9³straipsnis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 9 straipsnyje nustatytas neatlygintinas užimtumo formas (įstatyme nėra numatytos tokios užimtumo formos kaip mokomoji praktika. Pagal minėtą įstatymą, asmuo gali atlikti praktiką, sudaręs savanoriškos praktikos sutartį ar stažuotis, sudaręs stažuotės sutartį ar atlikti praktiką, sudaręs profesinės veiklos praktikos sutartį). 11. Siūlytina įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnį dėstyti nauja redakcija, kadangi projektu yra keičiamos visos šio straipsnio dalys. 12. Tikslintinas įstatymo projekto 10 straipsnio pavadinimas, atsižvelgiant į tai, kad jame siūloma reguliuoti ir įstatymo įgyvendinimo nuostatas. 13. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę bei įvertinus tai, kad įstatymo įsigaliojimo data numatoma 2021 m. liepos 1 d., siūlytina patikslinti įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį ir numatyti vėlesnę poįstatyminių teisės aktų parengimo datą, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 30 d. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8
5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] I.
Šambaraitė, tel. (8 5)
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [¹] Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad „Įstatymų leidėjui nustačius valstybės institucijų įgaliojimus įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka slapta rinkti informaciją apie asmenis baudžiamosios justicijos ar kitais teisėtais tikslais, jam kyla pareiga įstatyme (past. – pabraukta mūsų) nustatyti ir tokios surinktos informacijos panaudojimo atvejus ir sąlygas”.
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
pareigą ,,stebėti, apibendrinti ir dalyvauti koordinuojant kitų subjektų veiksmus įgyvendinant Nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais ir korupcijos prevencijos planus“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo, siūlytina patikslinti šiame punkte vartojamą sąvoką ,,kiti subjektai“, kadangi kartu teikiamo Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte reg. Nr. XIIIP-5042(2) yra apibrėžtos sąvokos ,,viešojo sektoriaus subjektai“ ir ,,privataus sektoriaus subjektas“ (kai taisyklės taikomos abiems subjektams, vartojama sąvoka ,,viešojo ir privataus sektorių subjektai“). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8
5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5)
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
GYNYBOS komitetas
pavaduotojas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Vytautas Bakas, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, Agnija Tumkevič, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys: 2021-06-02 posėdyje: Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius, Respublikos Prezidento patarėjas Darius Urbonas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius, Teisingumo viceministras Elanas Jablonskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Dainius Zebleckis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys. 2021-05-31 klausymuose:
Respublikos Prezidento patarėjas Darius Urbonas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius, Teisingumo viceministras Elanas Jablonskas, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vadovė Viktorija Vasiliauskienė ir Teisinės apsaugos grupės patarėja Dovilė Mekionytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
į teisės technikos taisyklių reikalavimus, pagal kurias tik iš eilės einančios straipsnio sudedamosios dalys netekusiomis galios pripažįstamos kartu viena dalimi, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir keičiamo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 9 dalį pripažinti netekusia galios atskira 1 straipsnio struktūrine dalimi. Pritarti Į pastabą dėl teisės technikos taisyklių reikalavimų atsižvelgta. Žr. komiteto siūlymus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-093 1,2 Taip pat pastebėtina, kad įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose vartojama sąvoka „nacionalinė korupcijos prevencijos programa” nėra suderinta su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIIIP-5042, kuriame atitinkamas dokumentas įvardijamas kaip „nacionalinė korupcijos prevencijos darbotvarkė”. Pritarti Įstatymo projekte sąvoka „nacionalinė korupcijos prevencijos programa“ pakeista į „Nacionalinė darbotvarkė korupcijos prevencijos klausimais“, taip suderinant šį įstatymo projektą su Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimo projektu ir Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu. Žr. komiteto siūlymus. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 2.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas dėstomas nauja redakcija ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo, siūlytina patikslinti šiame punkte vartojamą sąvoką ,,ne valstybės įstaigos“, nurodant, kokie subjektai turimi omenyje, t.y. kurių subjektų (ne valstybės įstaigų) atžvilgiu Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau STT) turėtų pareigą stebėti, apibendrinti ir dalyvauti koordinuojant veiksmus įgyvendinant nacionalinę korupcijos prevencijos programą ir kitas korupcijos kontrolės ir prevencijos programas. Pastebėtina ir tai, kad „ne valstybės įstaigų“ sąvoka keičiamame įstatyme yra naudojama tik vieną kartą, o kartu su projektu teikiamo Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte reg. Nr. XIIIP-5042 taip pat nėra naudojama. Pritarti Sąvokos „valstybės ir savivaldybių bei ne valstybės įstaigų“ atsisakyta. Žr. komiteto siūlymus. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalyje formuluojamas itin platus sąrašas duomenų, kuriuos Specialiųjų tyrimų tarnyba turėtų teisę rinkti, gauti, kaupti, saugoti, sisteminti, analizuoti ir kitaip tvarkyti siekdama Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 6 straipsnyje nustatyto tikslo ir įgyvendindama Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 7 straipsnyje nustatytus uždavinius (tokius kaip kriminalinės žvalgybos vykdymas ir pan.). Iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, ar šie duomenys apima ir duomenis, renkamus atliekant kituose įstatymuose (pvz., Kriminalinės žvalgybos įstatyme) numatytus tam tikrų pareigūnų ar teismo sankcionuojamus veiksmus.
Jeigu taip, tuomet įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnyje turėtų būti aiškiai įtvirtinta, kad tokie duomenys gali būti renkami tik remiantis šiuose įstatymuose nustatyta tvarka (gavus atitinkamo pareigūno (teismo) sankciją ir pan.). Atsižvelgti Nuspręsta nuostatų susijusių su asmens duomenų tvarkymu Specialiųjų tyrimų tarnyboje šiame projekte atsisakyti. Žr. komiteto siūlymus. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
papildyti įstatymą 9¹ straipsniu, kurio 1 dalies 7 punkte siūloma STT suteikti teisę rinkti, gauti, kaupti, saugoti, sisteminti, analizuoti ir kitaip tvarkyti, be kita ko, ,,kitus asmens duomenis, kurių reikia įgyvendinti STT uždaviniams ir tuo stiprinti nacionalinį saugumą“. Pagal šio straipsnio 2 dalį, tokiais atvejais asmens duomenų kategorijas nustatys STT direktorius įsakymu. Pažymėtina, kad siūlomu reguliavimu poįstatyminiu teisės aktu galimai būtų išplečiami asmens duomenų tvarkymo atvejai. Pažymėtina, kad pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 5 straipsnio 1 dalies c ir d punktus (c punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas), o šios dalies d punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti tikslūs ir prireikus atnaujinami (tikslumo principas) tvarkomų asmens duomenų sarašas turėtų būti aiškus ir baigtinis.
Atsižvelgti Nuspręsta nuostatų susijusių su asmens duomenų tvarkymu Specialiųjų tyrimų tarnyboje šiame projekte atsisakyti. Žr. komiteto siūlymus. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalyje numatoma, kad „Asmens duomenys, gauti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto konkretaus uždavinio įgyvendinimo tikslu, gali būti kaupiami, saugomi, sisteminami, analizuojami ir kitaip tvarkomi siekiant įgyvendinti ir kitus šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus uždavinius, jeigu šių duomenų tvarkymas yra būtinas kito uždavinio įgyvendinimui”. Pastebėtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 7 straipsnis įtvirtina taisyklę, pagal kurią Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai gali būti numatyti ne tik įstatyme, bet ir įstatymo įgyvendinamajame teisės akte. Jeigu įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyti duomenys apima ir duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, tuomet įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalyje turėtų būti aiškiai nurodyta, kad tokie duomenys gali būti naudojami ne bet kokiuose teisės aktuose, o tik įstatymuose numatytiems Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniams įgyvendinti.
Priešingu atveju, įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalyje numatomas teisinis reguliavimas galimai prieštarautų Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio nuostatoms bei konstitucinei doktrinai dėl kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos teisėto naudojimo galimybių (Konstitucinio Teismo
Nuspręsta nuostatų susijusių su asmens duomenų tvarkymu Specialiųjų tyrimų tarnyboje šiame projekte atsisakyti. Žr. komiteto siūlymus. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu siūloma papildyti įstatymą 9² straipsniu, kurio 1 dalyje reikia nurodyti subjektą, kuriam informacija neteikiama. Atsižvelgti Nuspręsta nuostatų susijusių su asmens duomenų tvarkymu Specialiųjų tyrimų tarnyboje šiame projekte atsisakyti. Žr. komiteto siūlymus. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu siūloma papildyti įstatymą 9² straipsniu, kurio 2 dalyje reikėtų nurodyti apie kokį asmenį, kuriam informacija gali būti pateikta, šioje nuostatoje kalbama. Tikėtina, jog turimas omenyje asmuo, kurio duomenys buvo tvarkomi. Atsižvelgti Nuspręsta nuostatų susijusių su asmens duomenų tvarkymu Specialiųjų tyrimų tarnyboje šiame projekte atsisakyti. Žr. komiteto siūlymus. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-095 8.
Projekto 5 straipsniu siūloma papildyti įstatymą 9² straipsniu, kurio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmenų informavimas apie jų duomenų tvarkymą Specialiųjų tyrimų tarnybai įgyvendinant šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus uždavinius laikomas galinčiu sutrukdyti atlikti Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomus oficialius arba teisinius nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras, pakenkti nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamajam persekiojimui už jas arba bausmių vykdymui, nacionaliniam saugumui bei pažeisti kitų asmenų teises ir laisves.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymime, kad analizuojamoje nuostatoje siūloma įtvirtinti įstatyminę prezumpciją, nustatančią, jog visais, be išimties, atvejais informacijos apie asmens duomenų tvarkymą teikimas trukdo vykdyti STT įstatymu nustatytus uždavinius. Svarstytina, ar toks imperatyvus ir besąlyginis prezumpcijos nustatymas atitinka Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 5 straipsnio 1 dalies nuostatą, nustatančią, kad informacijos apie duomenų tvarkymą teikimas gali būti ribojamas, „kai tokiu apribojimu gerbiama pagrindinių teisių ir laisvių esmė ir jis demokratinėje visuomenėje yra būtina ir proporcinga priemonė“. Pastebėtina, kad remiantis siūloma įstatymine prezumpcija, net tais atvejais, kai STT tvarkomi asmens duomenys neįrodys jokių asmens sąsajų su STT vykdomais įstatyminiais uždaviniais, bus galima asmens neinformuoti apie jo duomenų tvarkymą, nors toks tvarkymas, pavyzdžiui, sukeltų asmeniui neigiamų pasekmių. Manytina, kad tokiu atveju asmens neinformavimas tikrai nebūtų būtinas demokratinėje visuomenėje ir nebūtų būtina ir proporcinga priemonė. Todėl abejotina, ar siūloma įstatyminė prezumpcija yra proporcinga, ar ji neriboja konstitucinių asmens teisių labiau nei tai objektyviai yra reikalinga.
Be to, pastebėtina, kad dėl analogiškų priežasčių analizuojama įstatyminė prezumpcija nedera ir su Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata, jog „Šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta duomenų subjekto teisė susipažinti su asmens duomenimis gali būti visiškai arba iš dalies apribota Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais tiek, kiek ir tol, kol šis apribojimas, atsižvelgiant į šio fizinio asmens pagrindines teises ir teisėtus interesus, demokratinėje visuomenėje yra būtinas ir proporcingas“. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog analizuojamo straipsnio 1 ir 2 dalys reguliuoja informacijos apie asmens duomenų tvarkymą teikimo ribojimo atvejus, tačiau šios nuostatos, atsižvelgiant į straipsnio 3 dalyje siūlomą įtvirtinti įstatyminę prezumpciją, nustatančią, jog visais, be išimties, atvejais informacijos apie asmens duomenų tvarkymą teikimas trukdo vykdyti STT įstatymu nustatytus uždavinius, iš esmės yra niekinės, nes STT įgyvendinami įstatyminiai uždaviniai yra itin plataus pobūdžio, o šių uždavinių vykdymas yra nenutrūkstamas procesas, be to, uždaviniai nėra siejami su konkrečiais asmenimis, todėl siūloma įtvirtinti įstatyminė prezumpcija gali lemti situaciją, kai remiantis neapibrėžtų ribų įstatyminių uždavinių vykdymu, asmenims niekuomet nebus teikiama informacija apie jų duomenų tvarkymą. Teigtina, kad siūloma įstatyminė prezumpcija dėl informacijos apie asmenų duomenų tvarkymą neteikimo turi būti siejama su konkrečių STT vykdomų tyrimų ar procedūrų esme ir trukme, tačiau ne su įstatyminių uždavinių vykdymu.
Trečia, pažymėtina, kad nėra aišku, kaip analizuojama įstatyminė prezumpcija turėtų būti taikoma tais atvejais, kai asmens duomenys bus tvarkomi remiantis kartu teikiamo Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-5042 9 straipsnio 20 ir 21 dalių nuostatomis, imperatyviai įtvirtinančiomis, kad:
„20. Į pareigas asmenį skiriantis subjektas, įvertinęs šiame straipsnyje
nustatyta tvarka pateiktos informacijos visumą ir priėmęs sprendimą neskirti asmens į pareigas, privalo per 3 darbo dienas pasirašytinai supažindinti asmenį su pateikta apie jį informacija. 21. Asmens, kuris paskirtas eiti atitinkamas pareigas, prašymu į pareigas teikęs ar paskyręs subjektas privalo per 3 darbo dienas pasirašytinai supažindinti asmenį su apie jį pateikta informacija.“ Sistemiškai vertinant tokį reguliavimą, pastebėtina, kad nėra aišku, kaip turėtų būti kartu įgyvendinamos abiejų įstatymų imperatyvios nuostatos, jei tam tikri STT įstatyminiai uždaviniai būtų vykdomi ir po sprendimo apie asmens skyrimą ar neskyrimą į pareigas. Atsižvelgti Nuspręsta nuostatų susijusių su asmens duomenų tvarkymu Specialiųjų tyrimų tarnyboje šiame projekte atsisakyti. Žr. komiteto siūlymus. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 11, 13, 14, 30 straipsniuose nurodyta, kad duomenų subjektų teisės gali būti visiškai arba iš dalies apribotos Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9² straipsnį, detalizuojant asmenų (duomenų subjektų) teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, teisę reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą, šias teises duomenų subjektams suteikiant ar visiškai/iš dalies apribojant. Atkreiptinas dėmesys, kad teisinis reguliavimas, ribojantis duomenų subjekto teises turėtų būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones, kai jas būtina taikyti. Atsižvelgti Nuspręsta nuostatų susijusių su asmens duomenų tvarkymu Specialiųjų tyrimų tarnyboje šiame projekte atsisakyti. Žr. komiteto siūlymus. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu siūlomas 9³ straipsnis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 9 straipsnyje nustatytas neatlygintinas užimtumo formas (įstatyme nėra numatytos tokios užimtumo formos kaip mokomoji praktika. Pagal minėtą įstatymą, asmuo gali atlikti praktiką, sudaręs savanoriškos praktikos sutartį ar stažuotis, sudaręs stažuotės sutartį ar atlikti praktiką, sudaręs profesinės veiklos praktikos sutartį). Atsižvelgti Nuspręsta nuostatų susijusių su asmens duomenų tvarkymu Specialiųjų tyrimų tarnyboje šiame projekte atsisakyti. Žr. komiteto siūlymus. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-098 11.
Siūlytina įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnį dėstyti nauja redakcija, kadangi projektu yra keičiamos visos šio straipsnio dalys. Atsižvelgti Nuspręsta nuostatų susijusių su asmens duomenų tvarkymu Specialiųjų tyrimų tarnyboje šiame projekte atsisakyti. Žr. komiteto siūlymus. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
tai, kad jame siūloma reguliuoti ir įstatymo įgyvendinimo nuostatas. Atsižvelgti Nuspręsta nuostatų susijusių su asmens duomenų tvarkymu Specialiųjų tyrimų tarnyboje šiame projekte atsisakyti. Žr. komiteto siūlymus. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
trukmę bei įvertinus tai, kad įstatymo įsigaliojimo data numatoma 2021 m. liepos 1 d., siūlytina patikslinti įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį ir numatyti vėlesnę poįstatyminių teisės aktų parengimo datą, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 30 d. Atsižvelgti Nuspręsta nuostatų susijusių su asmens duomenų tvarkymu Specialiųjų tyrimų tarnyboje šiame projekte atsisakyti. Žr. komiteto siūlymus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos teisingumo ministerija, 2020-07-284 Įvertinę Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 2, 7, 8, 19, 36,
ir 9³ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-5043 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų. 1.
keičiamo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo (toliau – Keičiamas įstatymas) 9¹straipsnio 1 dalies 7 punkte ir to paties straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad be 1-6 punktuose nurodytų asmens duomenų Specialiųjų tyrimų tarnyba turi teisę tvarkyti ir kitus asmens duomenis, kurių reikia įgyvendinti Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniams ir kurie bus nustatomi Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu. Pažymėtina, kad Direktyvos (ES) 2016/680[¹]
yra reikalavimas, kad valstybės narės teisėje būtų konkrečiai nurodyti tvarkytini asmens duomenys. Direktyvos (ES) 2016/680 preambulės 33 konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad „kai šioje direktyvoje daroma nuoroda į valstybės narės teisę, teisinį pagrindą arba teisėkūros priemonę, tai nebūtinai reiškia, kad parlamentas turi priimti teisės aktą, nedarant poveikio reikalavimams, taikomiems pagal atitinkamos valstybės narės konstitucinę tvarką. Tačiau tokia valstybės narės teisė, teisinis pagrindas ar teisėkūros priemonė turėtų būti aiškūs ir tikslūs, o jų taikymas numatomas tiems subjektams, kuriems jie turi būti taikomi, kaip reikalaujama pagal Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.“ Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog su asmens teisių ir pareigų apimtimi susijęs reguliavimas turi būti įtvirtintas tik įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose[²]. Atsižvelgiant į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekami veiksmai siekiant įgyvendinti Keičiamo įstatymo 7 straipsnyje nustatytus uždavinius reikšmingai riboja asmenų teisę į privatumą, manytina, kad, laikantis su asmens privatumo apsauga siejamo Konstitucinio imperatyvo, jos tvarkomi asmens duomenys turėtų būti nurodyti įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte.
Atsižvelgti Nuspręsta nuostatų susijusių su asmens duomenų tvarkymu Specialiųjų tyrimų tarnyboje šiame projekte atsisakyti. Žr. komiteto siūlymus. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti, kad „asmens duomenys, gauti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto konkretaus uždavinio įgyvendinimo tikslu, gali būti kaupiami, saugomi, sisteminami, analizuojami ir kitaip tvarkomi siekiant įgyvendinti ir kitus šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus uždavinius, jeigu šių duomenų tvarkymas yra būtinas kito uždavinio įgyvendinimui“. Direktyvos (ES) 2016/680 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tvarkyti duomenis kitais tikslais nei tikslas, kuriuo asmens duomenys renkami, leidžiama, jeigu duomenų tvarkymas yra būtinas bei proporcingai atitinka tą kitą tikslą vadovaujantis valstybės narės teise. Keičiamo įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kriminalinę žvalgybą, korupcijos prevenciją, antikorupcinio sąmoningumo didinimą, analitinę antikorupcinę žvalgybą ir kitus įstatymuose ir kituose teisės aktuose Specialiųjų tyrimų tarnybai nustatytus uždavinius.
Atsižvelgiant į tai, turėtų būti vertinama, ar visi apie asmenį surinkti duomenys, įskaitant ir specialių kategorijų asmens duomenis, yra būtini atliekant tokius Specialiųjų tyrimų tarnybos uždavinius, kaip, pavyzdžiui, antikorupcinio sąmoningumo didinimas ar analitinė antikorupcinė žvalgyba, ir ar toks duomenų tvarkymas kitu tikslu, nei jie buvo surinkti, būtų proporcingas . Be to, Įstatymo projekto nuostatose nėra aptariamas duomenų saugojimo terminas. Taigi konkrečiu tikslu surinkti asmens duomenys, pavyzdžiui, prieš skiriant asmenį į tam tikras pareigas, kitais tikslais gali būti tvarkomi neribotą laiką. Todėl manytina, kad toks reguliavimas neatitinka Direktyvos (ES) 2016/680 4 straipsnio 1 dalies e punkto, numatančio, kad asmens duomenys turi būti saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybes būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais jie tvarkomi. Atsižvelgti Nuspręsta nuostatų susijusių su asmens duomenų tvarkymu Specialiųjų tyrimų tarnyboje šiame projekte atsisakyti. Žr. komiteto siūlymus. 3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
straipsnyje nurodytus Specialiųjų tyrimų tarnybos uždavinius, darytina išvada, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba tvarko skirtingų kategorijų asmens duomenis.
Siekiant užtikrinti Direktyvos (ES) 2016/680 6 straipsnio nuostatas, reikalaujančias, kad duomenų valdytojas, kai taikytina ir kiek įmanoma, aiškiai atskirtų skirtingų kategorijų duomenų subjektų asmens duomenis, siūlytina į Įstatymo projektą įtraukti nuostatą, numatančią, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba, tvarkydama skirtingų kategorijų asmens duomenis, privalo, kiek įmanoma, šiuos duomenis atskirti. Atsižvelgti Nuspręsta nuostatų susijusių su asmens duomenų tvarkymu Specialiųjų tyrimų tarnyboje šiame projekte atsisakyti. Žr. komiteto siūlymus. 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė atlikti vertinimą, kada asmeniui gali būti pateikta informacija apie tvarkomus jo asmens duomenis, tačiau to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinama prezumpcija, kad „asmenų informavimas apie jų duomenų tvarkymą Specialiųjų tyrimų tarnybai įgyvendinant šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus uždavinius laikomas galinčiu sutrukdyti atlikti Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomus oficialius arba teisinius nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras, pakenkti nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamajam persekiojimui už jas arba bausmių vykdymui, nacionaliniam saugumui bei pažeisti kitų asmenų teises ir laisves“. Direktyvoje (ES) 2016/680 numatyta valstybės narės galimybė nacionalinėje teisėje priimti teisėkūros priemones, kuriomis būtų ribojamos duomenų subjektų teisės tiek, kiek ir kol toks apribojimas, tinkamai paisant atitinkamo fizinio asmens pagrindinių teisių ir teisėtų interesų, yra būtina ir proporcinga demokratinės visuomenės priemonė.
Taigi iš esmės Direktyva (ES) 2016/680 reikalaujama atlikti individualų duomenų subjekto aplinkybių vertinimą arba, bent jau, nustatyti aiškius ir pagrįstus kriterijus duomenų subjektų teisių ribojimui. Todėl manytina, kad Įstatymo projekto sąlyga, kuri iš esmės leidžia atmesti visus duomenų subjektų prašymus pateikti informaciją, negali būti laikoma būtina ir proporcinga. Bet kuriuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte turėtų būti numatytos duomenų subjektų teisių gynimo priemonės, įskaitant naudojimąsi šiomis teisėmis per kompetentingą priežiūros instituciją, ir pareiga duomenų valdytojui fiksuoti raštu faktines arba teisines priežastis, kuriomis pagrįstas sprendimas apriboti šias teises. Atsižvelgti Nuspręsta nuostatų susijusių su asmens duomenų tvarkymu Specialiųjų tyrimų tarnyboje šiame projekte atsisakyti. Žr. komiteto siūlymus. 5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
apie asmens duomenų tvarkymą teikimo duomenų subjektai turi ir tokias teises kaip teisę į informaciją, kad duomenų subjektas galėtų pasinaudoti savo teisėmis, teisę reikalauti ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą, teisę gauti informaciją apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, kurių ribojimai, tiek, kiek ir kol jie yra būtini ir proporcingi, gali būti nustatomi įstatymu. Atsižvelgiant į tai, siūlytume įvertinti poreikį Įstatymo projekto nuostatose aptarti ir šių paminėtų teisių ribojimo atvejus. Atsižvelgti Nuspręsta nuostatų susijusių su asmens duomenų tvarkymu Specialiųjų tyrimų tarnyboje šiame projekte atsisakyti. Žr. komiteto siūlymus. 6.
Respublikos teisingumo ministerija,
Reglamento (ES) 2016/679 preambulės 19 konstatuojamoje dalyje, kai kompetentingos valdžios institucijos, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2016/680, duomenis tvarko kitais tikslais, nei nusikalstamų veikų prevencija, tyrimas, nustatymas ar traukimas baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymas, pavyzdžiui, įdarbinimo ir darbo toje institucijoje tikslais, toks tvarkymas patenka į Reglamento (ES) 2016/679 taikymo sritį. Todėl Keičiamo įstatymo 9³ straipsnyje siūlytume numatyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, asmenų, siekiančių eiti pareigas arba atlikti mokomąją ar savanorišką praktiką Specialiųjų tyrimų tarnyboje, asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis taip pat ir Reglamentu (ES) 2016/679. Atsižvelgti Nuspręsta nuostatų susijusių su asmens duomenų tvarkymu Specialiųjų tyrimų tarnyboje šiame projekte atsisakyti. Žr. komiteto siūlymus. 7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame numatyta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija teikia Lietuvos Respublikos Seimui išvadas dėl įstatymų projektų, susijusių su duomenų tvarkymu, Įstatymo projektas derintinas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Atsižvelgti Nuspręsta nuostatų susijusių su asmens duomenų tvarkymu Specialiųjų tyrimų tarnyboje šiame projekte atsisakyti. Žr. komiteto siūlymus. 8. Teisėjų taryba 2021-02-01 Nr. 86P-11-(7.1.10) <....> Vis tik pažymėtina, kad kartu su Projektu teikiamame derinti Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr.
VIII-1649 (toliau – STT įstatymas) 2, 7, 8, 19, 36, 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91, 92 ir 93 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-5043 (toliau – STT įstatymo projektas) 3 straipsniu keičiamoje STT įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiant STT teises ir pareigas, numatomas STT dalyvavimas įgyvendinant nacionalinę korupcijos prevencijos programą ir kitas prevencijos programas. Siekiant teisinio aiškumo, Projekte (specialiame korupcijos prevenciją reglamentuojančiame įstatyme) turėtų būti patikslintas prevencijos planavimo dokumentų sąrašas, eliminuojant Projekte ir STT įstatymo projekte nurodytus dokumentų neatitikimus ir (arba) apibrėžiant šių dokumentų santykį. Pritarti Įstatymo projekte sąvoka „nacionalinė korupcijos prevencijos programa“ pakeista į „Nacionalinė darbotvarkė korupcijos prevencijos klausimais“, taip suderinant šį įstatymo projektą su Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimo projektu ir Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu. Žr. komiteto siūlymus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Nr. XIIIP-5043(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
1 Argumentai: Atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą dėl teisės technikos taisyklių reikalavimų, komitetas siūlo išbraukti Projekto 1 straipsnio 1 dalyje skaičių „9“, papildyti straipsnį nauja 2 dalimi ir išdėstyti ją taip: Pasiūlymas: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1.
netekusiomis galios 2 straipsnio 2, ir 3 ir 9 dalis. 2. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 9 dalį.“
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pakeitus Projekto 1 straipsnio 1 dalį keičiasi Projekto dalių numeracija, pakeisti Projekto 2 dalį ir ją išdėstyti taip: Pasiūlymas: „2. 3. Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip
jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos policijos įstatyme.“
3Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-06-022 Argumentai: Redakcinio pobūdžio pastaba. Pakeisti žodžius „antikorupcinio sąmoningumo didinimą“ į „didinti antikorupcinį sąmoningumą“. Pasiūlymas: „2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kriminalinę žvalgybą, korupcijos prevenciją, antikorupcinio sąmoningumo didinimą didinti antikorupcinį sąmoningumą, vykdyti analitinę antikorupcinę žvalgybą ir kitus įstatymuose ir kituose teisės aktuose Specialiųjų tyrimų tarnybai nustatytus uždavinius.“
4Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-06-023 1,2 Argumentai: Atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Teisėjų tarybos pastabas, komitetas siūlo tikslinti Projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalis vietoje žodžių „nacionalinę korupcijos prevencijos programą“ įrašant žodžius „Nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais“ ir vietoje žodžių „valstybės ir savivaldybių bei ne valstybės įstaigų“ įrašant žodį „subjektų“ ir išdėstyti šias dalis taip:
Pasiūlymas: „3 straipsnis.
pakeitimas
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) pagal savo kompetenciją dalyvauti įgyvendinant Nacionalinio saugumo strategiją, Nacionalinę kovos su korupcija programą Nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais ir kitas nusikalstamumo kontrolės ir prevencijos programas;“
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) stebėti, apibendrinti ir dalyvauti koordinuojant kitų valstybės ir savivaldybių bei ne valstybės įstaigų subjektų veiksmus įgyvendinant Nacionalinę kovos su korupcija programą Nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais ir kitas korupcijos kontrolės ir prevencijos programas planus;“
5Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-06-02 4-9 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad šiame lydinčiame įstatymo projekte (Nr. XIIIP-5043) nuostatos susijusios su asmens duomenų tvarkymu Specialiųjų tyrimų tarnyboje nėra tiesiogiai susijusios su nauja redakcija dėstomu Korupcijos prevencijos įstatymu, komitetas siūlo Projekte 4-9 straipsnius išbraukti ir ateityje registruoti šias nuostatas kaip atskirą įstatymo projektą. Pasiūlymas:
Išbraukti Projekto 4-9 straipsnius. Pritarti 6.
6Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-06-0210 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad komitetas nusprendė Projekte atsisakyti nuostatų susijusių su asmens duomenų tvarkymo Specialiųjų tyrimų tarnyboje reglamentavimu, komitetas siūlo patikslinti Projekto 10 straipsnio eiliškumo numerį, pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą vietoje „2021 m. liepos 1 d.“ įrašant „2022 m. sausio 1 d.“, išbraukti 10 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti visą straipsnį taip:
Pasiūlymas: “10 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
d. 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“
7Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-06-02 Argumentai: Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus komiteto siūlymus, atitinkamai reikia tikslinti ir įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto pavadinimą išdėstyti taip:
2, 7, IR 8, 19,
bendru sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas, Dainius Gaižauskas, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-5043(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Laurynas Kasčiūnas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Kaminskienė [1] 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR [2] „<...> jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties <...>“ (2007 m. gegužės 5 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 18/06).