RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 112 STRAIPSNIO
RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1649 2, 7, 8, 19, 36, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 9¹,
priežastys, tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) ir lydimieji įstatymų pakeitimo projektai parengti atsižvelgiant į:
parengtus ir 2018 m. lapkričio 22 d. viešai paskelbtus Korupcijos prevencijos (atsparumo korupcijai) metmenis[1];
valstybių gyventojų apklausos „Teisės viršenybė“ rezultatus, pagal kuriuos su antikorupcine aplinka susiję teisės viršenybės principai Lietuvos gyventojų yra suvokiami kaip labiausiai tobulintini, antikorupcinės aplinkos užtikrinimas ir tobulinimas laikomi prioritetine sritimi[2];
organizacijos (toliau – EBPO) darbo grupės dėl užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius verslo sandorius atliktą Lietuvos pažangos 2 etapo vertinimą[3], pagal kurį, be kita ko, pasigendama kitų institucijų, verslo organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų (toliau – ir NVO) vaidmens antikorupcinio sąmoningumo didinimo veikloje bei raginama Lietuvos institucijas skatinti įmones diegti vidaus kontrolės, etikos ir atitikties priemones;
4) „Transparency International“ atliekamo tyrimo „Korupcijos suvokimo indeksas“ (toliau – KSI) rezultatus, pagal kuriuos Lietuvai trūksta didesnio pokyčio kuriant antikorupcinę aplinką.
IX-904 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) ir lydimieji įstatymų pakeitimo projektai parengti atsižvelgiant į:
parengtus ir 2018 m. lapkričio 22 d. viešai paskelbtus Korupcijos prevencijos (atsparumo korupcijai) metmenis[1];
valstybių gyventojų apklausos „Teisės viršenybė“ rezultatus, pagal kuriuos su antikorupcine aplinka susiję teisės viršenybės principai Lietuvos gyventojų yra suvokiami kaip labiausiai tobulintini, antikorupcinės aplinkos užtikrinimas ir tobulinimas laikomi prioritetine sritimi[2];
organizacijos (toliau – EBPO) darbo grupės dėl užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius verslo sandorius atliktą Lietuvos pažangos 2 etapo vertinimą[3], pagal kurį, be kita ko, pasigendama kitų institucijų, verslo organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų (toliau – ir NVO) vaidmens antikorupcinio sąmoningumo didinimo veikloje bei raginama Lietuvos institucijas skatinti įmones diegti vidaus kontrolės, etikos ir atitikties priemones;
4) „Transparency International“ atliekamo tyrimo „Korupcijos suvokimo indeksas“ (toliau – KSI) rezultatus, pagal kuriuos Lietuvai trūksta didesnio pokyčio kuriant antikorupcinę aplinką. Nors Lietuva vertinama kaip sustiprėjusi baudžiamojo persekiojimo srityje, bet tuo pačiu nedaranti pastebimo proveržio formuojant korupcijos prevencijos politiką, o ypač stinganti rezultatyvaus praktinio korupcijos prevencijos įgyvendinimo. Per pastaruosius 4 metus Lietuvos KSI balas padidėjo vos 1 punktu. Pažymėtina, kad kitų, tyrimų duomenimis[4], vienu punktu didesnis KSI sietinas su apie 342 Eur didesniu BVP vienam gyventojui, kas, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, šalies mastu sudarytų apie 1 mlrd. Eur.
Eur. Pasiekus šiuo metu Nacionalinėje kovos su korupcija programoje užsibrėžtą Lietuvos strateginį tikslą – 2025 m. pasiekti ne mažesnį negu 70 balų KSI – tokio lygio antikorupcinė aplinka Lietuvai galimai generuotų apie 9,5 mlrd. Eur naudą;
5) Europos Parlamento užsakymu „RAND Europe“ atliktą tyrimą[5], kuris pasitelkus ekonometrinį modeliavimą parodė tiesioginį ir netiesioginį korupcijos poveikį, išreiškiamą numanoma socialine, politine ir ekonomika žala valstybei vertinant pagal BVP. Šio tyrimo duomenimis, Lietuvoje korupcijos rizikos kaina per metus galimai siekia iki 4,491 mlrd. Eur (11,42 proc. BVP);
6) tai, kad išlaidos, skirtos korupcijos prevencijai ir rizikų valdymui, yra kur kas mažesnės, negu jų generuojama finansinė nauda. Pagal Jungtinės Karalystės Nacionalinio audito institucijos skaičiavimus[6], 1 svaras sterlingų, išleistas prevencinės kontrolės priemonėms, sutaupo beveik 11,50 svarų sterlingų. JAV Ponemono instituto kartu su kompanija „Tripwire“ atliktų tyrimų duomenimis, prevencijos priemonių įgyvendinimui reikia nuo 2,7 iki 3,5 karto mažiau lėšų nei teisės pažeidimais sukeltoms problemoms spręsti[7];
7) nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams skaičių (2019 m. užregistruotos 476 nusikalstamos veikos, 2018 m. – 533), iš kurių penktadalis kvalifikuotinos sunkiais korupciniais nusikaltimais. 2019 m. pirmosios instancijos teismai pripažino kaltais padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir nuteisė 299 asmenis (2018 m. – 319);
8) 2019 m. Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdytus tęstinius nepotizmo rizikos stebėsenos tyrimus savivaldos srityje[8] (savivaldybių administracijos ir savivaldybių valdomos įmonės), kurių metu buvo nustatyta, kad bendras šios srities nepotizmo rizikos intensyvumo rodiklis sudaro beveik 20 proc.
Dėl nepakankamų pajėgumų ir kompetencijų korupcijos prevencijos srityje viešojo sektoriaus subjektų nevaldoma rizika apie juose dirbančius giminaičius gali kelti viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijas, ypač tokiose korupcijai jautriose srityse, kaip viešieji pirkimai ar įmonių ir įstaigų veiklos priežiūra. Tai kenkia tiek konkretaus viešojo sektoriaus subjekto, tiek apskritai viso viešojo sektoriaus veiklos efektyvumui ir reputacijai;
9) viešieji pirkimai Lietuvoje laikomi nepalankiais verslui pagal Europos Komisijos inicijuotą tyrimą „Verslo požiūris į korupciją ES“. Net 37 proc. tyrime apklaustų Lietuvos įmonių, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, nurodė, kad per pastaruosius trejus metus korupcija jiems sukliudė laimėti viešąjį pirkimą. Šis skaičius yra 11 proc. didesnis nei 2017 m. tyrime. Pagal susidūrimo su korupcija viešuosiuose pirkimuose vertinimą Lietuva atsiduria 20 vietoje tarp 28 ES valstybių narių;
10) 2019 m. Lietuvos korupcijos žemėlapio (toliau – LKŽ) duomenis[9] korupcija užima 4 vietą tarp Lietuvos gyventojams aktualių problemų, 36 proc. gyventojų korupciją įvardino kaip labai rimtą problemą;
11) silpną Lietuvos gyventojų ir įmonių vadovų įsitraukimą į antikorupcinės aplinkos kūrimą. LKŽ duomenimis, tik 9 proc. Lietuvos gyventojų ir 10 proc. įmonių vadovų norėtų dalyvauti antikorupcinėje veikloje. Didesnio aktyvumo pasigendama ir pranešėjų apsaugos srityje, kuri laikytina viena iš svarbesnių kuriant korupcijai atsparią aplinką – Generalinės prokuratūros duomenimis, 2019 m. informaciją apie galimus pažeidimus Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pateikė 68 asmenys[10].
Pagrindiniai siūlomo naujo korupcijos prevencijos reguliavimo tikslai ir kryptys yra šie:
subjektų savanorišką veiklą ir įsitraukimą;
korupcijai atsparios aplinkos kūrimą visų pirma atsakingos pačios įstaigos, o jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos prižiūri ir prireikus prisideda didinant jų atsparumą korupcijai;
korupcijos prevencijos priemones;
rezultatus valstybės ir savivaldybių įstaigose bei įmonėse;
visuomenės antikorupcinį sąmoningumą;
subjektų sistemą, nurodyti jų teises, pareigas ir atsakomybę. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 2, 7, 8, 19, 36, 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹, 9² ir 9³ straipsniais įstatymo projektas (toliau – STTĮ pakeitimo projektas) parengtas atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. buvo patvirtinti Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos reformos teisės aktai – 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679), kuris pradėtas taikyti 2018 m. gegužės 25 d., ir 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau – Direktyva (ES) 2016/680). Įgyvendinant pastarąją, 2018 m. buvo priimta nauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo (toliau – Teisėsaugos ADTAĮ) redakcija. Šiais teisės aktais buvo pakeisti arba įtvirtinti nauji asmens duomenų apsaugos principai, reikalavimai bei sąvokos (apibrėžtys). Minėtos naujovės ir pakeitimai lėmė reikalingumą pakeisti bei papildyti Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo (toliau – STTĮ) nuostatas, susijusias su asmens duomenų disponavimu ir apsauga. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra lydimasis teisės akto projektas, kuriuo nuostatas siekiama suderinti su siūlomomis korupcijos prevencijos sistemos naujovėmis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas, parengė – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, bendradarbiaudama su Specialiųjų tyrimų tarnyba. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai 3.1.
Galiojantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas buvo priimtas 2002 m., ne viena šio įstatymo nuostata buvo tobulinta, tačiau visuomeninio gyvenimo ir teisinės aplinkos pokyčiai lemia būtinybę patikslinti esamas ir apibrėžti naujas sąvokas, patobulinti esamas korupcijos prevencijos priemones, papildyti naujomis priemonėmis. Šiuo metu nėra aiškios už atsparumą korupcijai atsakingų subjektų sistemos, nėra nustatytų visų susijusių subjektų teisių, pareigų ir atsakomybės. Biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nepakankamai rūpinasi, kad korupcijos prevencijos priemonės būtų diegiamos joms pavaldžiose ar valdymo srities įstaigose ir įmonėse, todėl neretai korupcijos prevencijos priemonės taikomos fragmentiškai ir paviršutiniškai. Nėra nustatytų kriterijų, pagal kuriuos galėtų būti vertinama ir palyginama institucijų antikorupcinės aplinkos kūrimo veikla, todėl sudėtinga objektyviai pamatuoti įstaigų pastangas, įgyvendinamų priemonių efektyvumą ir pažangą korupcijos prevencijos srityje. Be to, į korupcijos prevencijos veiklą nėra pakankamai įtraukti visi reikiami dalyviai arba skiriamas jiems nepakankamas vaidmuo joje, pavyzdžiui, valstybės ir savivaldybių įstaigų vidaus audito tarnyboms, privačiam sektoriui. Šiuo metu galiojančiame Korupcijos prevencijos įstatyme apibrėžtos sąvokos neatitinka teisinės aplinkos pokyčių, taip pat trūksta esminių sąvokų, kurios vartojamos vykdant korupcijai atsparios aplinkos kūrimo veiklas (pavyzdžiui,
„korupcija“, „korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas“, „korupcijos
pasireiškimo tikimybės nustatymas“), apibrėžimų.
Į korupcijos prevencijos veiklą per mažai įtraukiamos valstybės ar savivaldybių valdomos įmonės, jų atžvilgiu numatytos iš esmės tik dvi korupcijos prevencijos priemonės – korupcijos rizikos analizė ir informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, pateikimas. Įstatymų lygmeniu nėra aiškių nuostatų dėl privataus sektoriaus vaidmens korupcijos prevencijoje, nereglamentuojamos jo teisės. Nėra nustatytos korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sistemos, neišskirta antikorupcinio sąmoningumo didinimo veikla. Esamas korupcijos prevencijos priemonių sąrašas savo turiniu yra nepakankamas, kadangi trūksta priemonių, kurios padėtų institucijoms kurti korupcijai atsparią aplinką, o kai kurios iš jų yra neefektyvios, pavyzdžiui, pastebima, kad dalis subjektų, valstybės ar savivaldybės įstaigoje įgaliotų nustatyti veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo procedūrą vykdo paviršutiniškai. Tam eikvojami administraciniai ištekliai, o pridėtinė vertė nesukuriama arba jos sukuriama per mažai. Atsižvelgiant į tai, praktikoje kyla abejonių dėl tokios korupcijos prevencijos priemonės būtinumo. Kitoms korupcijos prevencijos priemonėms ir jų reglamentavimui taip pat trūksta aiškumo ir tikslumo, todėl yra tobulintinos: korupcijos rizikos analizė, korupcijos prevencijos programos, teisės aktų ir jų projektų antikorupcinis vertinimas, informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas, pateikimas, pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.
Teisinis reguliavimas nepakankamai detaliai reglamentuoja valstybės ir savivaldybės įstaigų ir įmonių pareigą steigti ar paskirti už korupcijos prevenciją atsakingus subjektus. Nereglamentuota šių subjektų veikla, funkcijos, kompetencija, teisės ir pareigos. Taip pat nėra nustatytos prievolės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai rūpintis, kad korupcijos prevencijos priemonės būtų vykdomos jai pavaldžiose ir (ar) valdymo sričiai priskirtose įstaigose ir (ar) įmonėse. Šie faktoriai praktikoje neretai lemia fragmentišką korupcijos prevencijos priemonių vykdymą ir neefektyvią korupcijai atsparios aplinkos kūrimą. 3.2. Pažymėtina, kad tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba, tiek kiti subjektai, vykdydami korupcijos prevencijos priemones, renka, naudoja, disponuoja ir kitaip tvarko asmens duomenis, tačiau galiojančiame Korupcijos prevencijos įstatyme nėra su tuo susijusių nuostatų. Reglamentuoti asmens duomenų teisėto tvarkymo aspektus įpareigoja Direktyva (ES) 2016/680 ir Teisėsaugos ADTAĮ nuostatos. Specialiųjų tyrimų tarnyboje asmens duomenys tvarkomi siekiant įgyvendinti jai pavestus uždavinius, todėl STTĮ 7 straipsnyje numatyti uždaviniai laikytini įstatymu nustatytais asmens duomenų tvarkymo tikslais – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka baudžiamojo persekiojimo vykdymas dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kriminalinė žvalgyba, korupcijos prevencija, antikorupcinis visuomenės švietimas ir informavimas, analitinė antikorupcinė žvalgyba ir kiti įstatymuose bei teisės aktuose Specialiųjų tyrimų tarnybai nustatyti uždaviniai.
Nors galiojančiame STTĮ yra reglamentuoti tam tikri su asmens duomenų apsauga susiję klausimai, tačiau šis reguliavimas yra nepakankamas siekiant Specialiųjų tyrimų tarnybai vykdyti visas funkcijas ir kartu užtikrinti Direktyvos (ES) 2016/680, Reglamento (ES) 2016/679 ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, reikalavimus. Išskirtini šie pagrindiniai teisinio reguliavimo trūkumai:
1) STTĮ nėra nustatyta, kokių kategorijų asmens duomenys tvarkomi siekiant įgyvendinti Specialiųjų tyrimų tarnybos uždavinius, nėra numatyta galimybė vieno iš uždavinių įgyvendinimo tikslu gautus ir tvarkomus asmens duomenis tvarkyti kito uždavinio įgyvendinimo tikslu;
2) STTĮ 9 straipsnyje reglamentuota Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdoma analitinė antikorupcinė žvalgybos veikla, tačiau STTĮ nėra nurodyto analitinės antikorupcinės žvalgybos tikslais tvarkytinų asmens duomenų sąrašo;
3) STTĮ 19 straipsnio 2 dalyje, 19 straipsnio 7 dalyje, 36 straipsnio 1 dalyje nėra įvardijama, kokie konkrečiai asmens duomenys bei ypatingi asmens duomenys gali būti tvarkomi. Be to, Reglamente (ES) 2016/679 bei Direktyvoje (ES) 2016/680, skirtingai nei anksčiau galiojusioje ADTAĮ redakcijoje, nebevartojama sąvoka „ypatingi asmens duomenys“;
4) STTĮ nėra reglamentuotas asmenų, siekiančių atlikti mokomąją ar savanorišką praktiką Specialiųjų tyrimų tarnyboje, asmens duomenų tvarkymas. 4.
rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūlomo naujos teisinio reglamentavimo nuostatos yra šios:
1Esamų sąvokų patikslinimas ar pakeitimas:
1.1. korupcijos prevencijos sąvoka – nustatoma, kad tai yra sisteminga veikla, kuria siekiama didinti viešojo ir privataus sektorių subjektų atsparumą korupcijai ir kuri apima korupcijos rizikos veiksnių nustatymą, įvertinimą, šalinimą ir (ar) mažinimą, sudarant bei įgyvendinant korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sistemą; 1.2. korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos sąvoka – suderinama su šiuo metu galiojančiomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, ir aiškiai nurodoma, kurios nusikalstamos veikos laikytinos korupcinio pobūdžio, nepriklausomai nuo to, ar jos padarytos viešajame, ar privačiame sektoriuje, o kurios veikos – tik tuo atveju, jeigu jos padarytos viešajame sektoriuje; 1.3. valstybės ar savivaldybės įstaigos sąvoka keičiama į viešojo sektoriaus subjekto sąvoką, kuri laikytina universalesne ir apimančia ne tik valstybės ir savivaldybės institucijas ir įstaigas, tačiau ir platesnį ratą subjektų, turinčių viešojo sektoriaus elementų (viešąsias įstaigas, kurios vienas iš steigėjų ar dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybės įmones, akcines bendroves bei uždarąsias akcines bendroves, kurių visos akcijos ar jų dalis, jei ji suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei, vienai ar kelioms savivaldybėms ir t. t.); 1.4. įstaigos vadovo sąvoka keičiama į viešojo sektoriaus subjekto vadovo sąvoką; 1.5. nevalstybinės įstaigos sąvoka keičiama į privataus sektoriaus subjekto sąvoką – aiškiai atskiriami subjektai, turintys viešojo sektoriaus elementų, nuo subjektų, kurie yra visiškai privatūs. 2.
atsparumo korupcijai lygio nustatymo, korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo, korupcijos rizikos analizės, korupcijos rizikos valdymo, teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo sąvokomis, kurios apibūdina korupcijos prevencijos priemones, įtvirtintas šio įstatymo atitinkamuose straipsniuose. Taip pat įstatymą papildyti: 2.1. korupcijos sąvoka, kuri dabar galiojančiame STTĮ apibrėžta per siaurai ir iš esmės apima ne korupciją kaip reiškinį, visumą, o kaip atskirų (nusikalstamų) veikų sumą, be to, neapima korupcijos privačiame sektoriuje. Įstatymo projektu siekiama ne tik praplėsti korupcijos sąvoką, tačiau ją suvienodinti su tarptautiniais dokumentais ir tarptautinių organizacijų išaiškinimais.
Įstatymo projekte įtvirtinta sąvoka iš esmės taip pat apibūdinama Europos Komisijos komunikate dėl kovos su korupcija Europos Sąjungoje[11], tarptautinių organizacijų vartojamuose apibrėžimuose, pavyzdžiui: pagal
„Transparency International“ korupcija – piktnaudžiavimas suteiktais
įgaliojimais siekiant asmeninės naudos[12], pagal EBPO korupcija – piktnaudžiavimas viešaisiais ar privačiais įgaliojimais siekiant asmeninės naudos[13], Pasaulio bankas korupciją apibrėžia kaip tiesioginį ar netiesioginį vertę turinčio objekto siūlymą, davimą, gavimą ar prašymą siekiant, kad kita šalis atliktų netinkamus veiksmus ir pan.; 2.2. korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo sąvoka, kuri yra platesnė nei korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos sąvoka ir apima ne tik pastarąją, bet ir administracinius nusižengimus, darbo pareigų pažeidimus ar tarnybinius nusižengimus, padarytus piktnaudžiaujant įgaliojimais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant naudos sau ar kitam asmeniui; 2.3. korupcijos rizikos sąvoka, kuri apibrėžiama kaip tikimybė, jog gali pasireikšti korupcija; 2.4. savarankiškos įstaigos sąvoka, reiškiančia valstybės ar savivaldybės įstaigą, kuri nėra pavaldi jokiai kitai įstaigai ar institucijai ir (ar) nėra priskirta kitos įstaigos ar institucijos valdymo sričiai. Ši sąvoka reikalinga siekiant įgyvendinti Įstatymo projekto tikslus ir įtvirtinti subsidiarumo principą, pagal kurį biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios įstaigos turėtų galimybes koordinuoti ir kontroliuoti pavaldžių ir (ar) pagal valdymo sritį priskirtų įstaigų ar įmonių veiklą kuriant korupcijai atsparią aplinką.
Savarankiškomis įstaigomis būtų laikoma Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Seimo kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija, ministerijos, savivaldybių administracijos, Lietuvos bankas, Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Generalinė prokuratūra, Konkurencijos taryba, teismai ir kt.; 2.5. viešojo sektoriaus darbuotojo sąvoka, reiškiančia asmenį, kurį su viešojo sektoriaus subjektu sieja tarnybos arba darbo santykiai, išskyrus pareigas, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai, einantį asmenį. Išimtis numatoma dėl to, kad iš esmės tik technines funkcijas (pavyzdžiui, pastatų sauga, valymas ir kt.) vykdančiam asmeniui neturėtų būti keliami reikalavimai, siejami su valstybine tarnyba ir jos principais. 3. Siūloma Korupcijos prevencijos įstatymą papildyti naujais principais, kuriais turi būti vadovaujamasi vykdant korupcijos prevenciją. Vienas esminių principų, kuriuo iš esmės grindžiama naujai siūloma korupcijos prevencijos sistema, yra subsidiarumo principas, reiškiantis, kad aktyvi savarankiškos įstaigos kontrolė (atitinkami veiksmai) turi būti taikoma, kai nustatyti korupcijos rizikos veiksniai negali būti pašalinti vien tik viešojo sektoriaus subjekto, kuris savarankiškai įstaigai yra pavaldus ir (ar) priskirtas pagal valdymo sritį, pastangomis arba tos pastangos nėra pakankamos, arba veiksmingos. Taigi, už korupcijos rizikos valdymą pirmiausia atsakingi patys viešojo sektoriaus subjektai, o savarankiškos įstaigos prižiūrėtų jų veiklą ir, esant poreikiui ar būtinybei, prisidėtų siekdamos užtikrinti tinkamą korupcijos rizikos valdymą. 4.
korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sistemą, kurioje įtvirtinamas baigtinis korupcijos prevencijos priemonių sąrašas. Pažymėtina, kad korupcijai atsparios aplinkos kūrimas suprantamas plačiau nei korupcijos prevencija ir apima ne tik korupcijos prevencijos priemones, bet ir antikorupcinio sąmoningumo didinimą bei kitas įstatymuose numatytas veiklas ar priemones, kuriomis kuriama korupcijai atspari aplinka ar didinamas atsparumas korupcijai (pavyzdžiui, turto ir pajamų deklaravimo stebėsena ir pažeidimų tyrimas, viešų ir privačių interesų deklaravimo stebėsena ir pažeidimų tyrimas; politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo priežiūra ir t. t.). 5. Įstatymo projekto 6–17 straipsniuose siūloma įtvirtinti baigtinį korupcijos prevencijos priemonių sąrašą ir pakeisti šias korupcijos prevencijos priemones: 5.1. patikslinti korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarką, kriterijus, kuriais vadovausis Specialiųjų tyrimų tarnyba, priimdama sprendimą dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumo. Korupcijos rizikos analizė yra prevencinė priemonė, skirta įstaigos veiklos (procedūros) teisiniame reglamentavime ir jos praktiniame įgyvendinime egzistuojančių korupcijos rizikos veiksnių identifikavimui, dėl jų kylančių rizikų įvertinimui ir pasiūlymų dėl jų panaikinimo ar kontrolės įstaigai pateikimui, siekiant aktyviai prisidėti prie įstaigų atsparumo korupcinėms apraiškoms lygio didinimo. Šiuo tikslu siekiama praplėsti dabar galiojančiame teisiniame reguliavime nustatytą korupcijos rizikos analizės atlikimo apimtį ir suteikti teisę Specialiųjų tyrimų tarnybai atlikti korupcijos rizikos analizę valstybės ar savivaldybės valdymo srityje ar procese, apimančiame vieno ar kelių viešojo sektoriaus subjektų veiklos sritis.
Analizuojant procesą, korupcijos rizikos analizės pagrindiniu objektu būtų ne konkretaus subjekto veikla atliekant jam pavestas funkcijas, tačiau tam tikras valstybės ar savivaldybės valdymo procesas, pavyzdžiui, statybos leidimų išdavimas, leidimų gyventi Lietuvoje išdavimas ir pan., kuris gali apimti kelių viešojo sektoriaus subjektų veiklas. Tokiu atveju viešojo sektoriaus subjektų veiklos analizuojamos tokia apimtimi ir tiek, kiek tai susiję su analizuojamu procesu. Frazė „veiklos sritis“ suprantama kaip viešojo sektoriaus subjekto atliekamos funkcijos, kompetencija teisės aktuose jam pavestoms užduotims vykdyti ir nustatytiems tikslams pasiekti. Taip pat įtvirtinamos subjektų, kurių veiklos sritis analizuojama, teisės korupcijos rizikos analizės metu bei tikslinama korupcijos rizikos analizėje pateikiamų pasiūlymų įgyvendinimo tvarka; 5.2. įtvirtinti baigtinį korupcijos prevencijos planavimo dokumentų sąrašą, kurį sudarytų nacionalinė korupcijos prevencijos darbotvarkė, nacionalinės korupcijos prevencijos darbotvarkės planas, šakiniai, savivaldybių, valdymo srities ir viešojo sektoriaus subjekto veiksmų planai. Šie planavimo dokumentai įtvirtinami atsižvelgiant į kitus Įstatymo projekto straipsnius ir į Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nuostatas. Įstatymo projekte nurodomi šių planavimo dokumentų pagrindiniai skiriamieji bruožai. Taip pat nustatoma viešojo sektoriaus vadovų ar savivaldybių tarybų pasirinkimo laisvė savo nuožiūra spręsti, ar rengti atitinkamai šakinius, valdymo srities, viešojo sektoriaus subjekto ar savivaldybės korupcijos prevencijos veiksmų planus.
Šių veiksmų planų rengimas būtų privalomas tik tuo atveju, jeigu tokia prievolė būtų nustatyta kitame teisės akte, pavyzdžiui, nacionalinėje korupcijos prevencijos darbotvarkėje arba jai įgyvendinti skirtuose dokumentuose; 5.3. nustatyti, kad teisės akto projekto antikorupcinis vertinimas atliekamas, jeigu teisės akto projektas yra norminio pobūdžio ir juo numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, atitinkančius Vyriausybės nustatytus kriterijus. Ši nuostata siūloma įtvirtinti atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės priimtas teisės aktas keičiamas greičiau ir paprasčiau nei įstatymas, todėl bus suteikiama galimybė operatyviau reaguoti į besikeičiančias sritis, kurios laikytinos mažiau atspariomis korupcijai ir kuriose rengiami norminių teisės aktų projektai turi būti įvertinti antikorupciniu požiūriu. Siūloma įtvirtinti, kad galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo subjektai, pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą atlikdami galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą, kartu įvertintų teisinio reguliavimo poveikį korupcijos mastui, t. y. atliktų teisės aktų antikorupcinį vertinimą. Taip pat tikslinama antikorupcinio vertinimo išvadoje pateikiamų pasiūlymų įgyvendinimo tvarka; 5.4. praplėsti Specialiųjų tyrimų tarnybos surenkamos informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas viešojo sektoriaus subjekte, Europos Sąjungos ar tarptautinėse teisminėse ir kitose institucijose, turinį.
Lyginant su dabar galiojančio Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis, informacijos būtų renkama daugiau tik dėl nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų, susijusių su asmens funkcijomis viešojo sektoriaus subjekte ar institucijoje, kurioje jis siekia eiti ar eina pareigas, taip pat dėl padarytų tarnybinių nusižengimų ir (ar) darbo drausmės pažeidimų. Įstatymo projekte nustatytas surenkamos informacijos sąrašas yra baigtinis. Šios priemonės nuostatų keitimo esmė yra ta, kad dėl asmens patikimumo ir tinkamumo konkrečioms pareigoms išimtinai sprendžia į pareigas skiriantis ar paskyręs subjektas, todėl kuo geriau informuojami viešajame sektoriuje sprendimus priimantys asmenys, tuo racionalesni, labiau pagrįsti gali būti jų sprendimai ir tuo daugiau korupcijos rizikos veiksnių gali būti suvaldyta ar pašalinta. Taip pat siūloma detalizuoti atvejus, kai kreipimasis į Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu dėl informacijos apie asmenį pateikimo yra privalomas, kartu nustatant į pareigas skiriančio ar teikiančio subjekto pareigą sudaryti ir skelbti sąrašą pareigybių, dėl kurių turės būti teikiamas prašymas, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją. Į šį sąrašą būtų privaloma įtraukti visas bent vieną iš Įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalyje nurodytų požymių atitinkančias pareigybes, o kitos pareigybės būtų įtraukiamos į pareigas skiriančio ar teikiančio subjekto motyvuotu sprendimu.
Tokio iš anksto viešai paskelbto sąrašo sudarymas apribotų į pareigas skiriančių ar teikiančių subjektų diskreciją ir padidintų skaidrumą, kadangi būtų iš anksto aišku, dėl kokių pareigybių ir dėl kokių priežasčių reikalinga surinkti informaciją apie į šias pareigybes pretenduojančius ar jas einančius asmenis. Dėl asmenų, skiriamų ar teikiamų į minėtą sąrašą neįtrauktas pareigas, prašymas, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją, negalės būti teikiamas. Įstatymo projekte taip pat tikslinama prašymų pateikti informaciją pasirašymo tvarka ir nurodoma, kad tais atvejais, kai asmenį į pareigas skiria Seimas ar Vyriausybė, prašymus galėtų pasirašyti ne tik atitinkamai Seimo Pirmininkas ar Ministras Pirmininkas ar jų įgalioti asmenys, bet ir į pareigas teikiantis subjektas ar jo įgaliotas asmuo. Tokiu būdu sudaroma galimybė, pavyzdžiui, ministerijoms, teikiančioms Ministrui Pirmininkui kandidatūrą į atitinkamas pareigas, surinkti ir pateikti visą reikiamą medžiagą sprendimui priimti. Iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gauta informacija, kaip ir šiuo metu, galės būti naudojama tik priimant sprendimą dėl asmens tinkamumo siekiamoms ar einamoms pareigoms, tarnybinės nuobaudos skyrimo ar darbo pareigų pažeidimo nagrinėjimo. Ji negalėtų būti perduota tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. Asmenį į pareigas skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas atsakytų, kad į pareigas būtų priimti asmenys, apie kuriuos iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gauta ir Korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka įvertinta informacija.
Atsakomybė priklausytų nuo aplinkybių ir į pareigas skiriančio, teikiančio ar paskyrusio subjekto – jeigu tai būtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo subjektas, tai galėtų būti politinė (asmeninė) atsakomybė, jeigu valstybės tarnautojas – jo atžvilgiu galėtų būti taikoma atsakomybė pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, Įstatymo projekto 13 ir 24 straipsniuose numatytos priemonės ir kt. Siekiant užtikrinti, kad viešajame sektoriuje dirbtų sąžiningi ir korupcijai atsparūs asmenys, siūloma nustatyti, kad pagrįstos abejonės asmens patikimumu ir tinkamumu eiti pareigas sudarytų savarankišką pagrindą neskirti asmens į pareigas, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo atitinka įstatymuose numatytus specialius reikalavimus atitinkamoms pareigoms eiti. Asmuo tokiu pagrindu priimtą sprendimą turėtų teisę skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat siūloma reglamentuoti Vyriausybės atstovo apskrityje arba Specialiųjų tyrimų tarnybos teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo skirti asmenį į pareigas, kuris priimtas nesilaikant Korupcijos prevencijos įstatyme nustatytos tvarkos; 5.5. nustatyti, kad viešojo sektoriaus subjekto darbuotojui pareiga pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką kyla gavus duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti apie tokios veikos padarymą (Pranešėjų apsaugos įstatymo 3 straipsnio 4, 5 dalių analogija). Pagal šiuo metu galiojančias Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas viešojo sektoriaus subjekto darbuotojas privalo pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, gavęs neginčijamų duomenų, liudijančių šios veikos padarymą, o tai praktikoje sukelia neaiškumų dėl šios nuostatos taikymo, kadangi iš esmės duomenys apie nusikalstamą veiką neginčijami tampa tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.
Manytina, kad viešojo sektoriaus subjekto darbuotojas turėtų pakankamai išmanyti įstatymus ir bendrais bruožais suvokti, kokia veika yra laikoma korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, nes už tokios veikos padarymą yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Kaip minėta, konstruojant viešojo sektoriaus subjekto darbuotojo sąvoką padaryta išimtis asmenims, einantiems pareigas, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai. Tokiems asmenims įstatymu nustatyta pareiga pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką nebūtų taikoma, kita vertus, kiekvienas asmuo turi būti skatinamas vykdyti tokią pilietinę (moralinę) pareigą; 5.6. korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti kaip atskirą korupcijos prevencijos priemonę ir plačiau reglamentuoti, kaip ji turi būti atliekama. Siekiant sumažinti administracinę naštą, ši priemonė būtų neprivaloma ir naujuoju teisiniu reguliavimu būtų sudaroma galimybė viešojo sektoriaus subjektui savo nuožiūra ir iniciatyva arba savarankiškos įstaigos ar kito viešojo sektoriaus subjekto, kuriam jis yra pavaldus ir (ar) kurios valdymo sričiai jis yra priskirtas, siūlymu atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą. Be to, įgyvendinant subsidiarumo principą, siūloma suteikti teisę savarankiškai įstaigai ar viešojo sektoriaus subjektui atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą pavaldžiame ir (ar) pagal valdymo sritį priskirtame viešojo sektoriaus subjekte.
Taip pat siūloma nustatyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba parengtų korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo rekomendacijas (gaires), kuriose būtų numatyta rekomenduojama šios procedūros atlikimo tvarka, vertintinos veiklos sritys ir nurodyti kiti neprivalomo pobūdžio aspektai, leisiantys viešojo sektoriaus subjektams lengviau ir efektyviau atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą. 6. Siūloma Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą papildyti šiomis naujomis korupcijos prevencijos priemonėmis:
valdymo ir jo vertinimo pagrindai nustatyti poįstatyminiame teisės akte – Vidaus audito tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 470, ir jį atlieka vidaus audito tarnyba arba vidaus auditorius. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatas vienas iš vidaus kontrolės tikslų yra užtikrinti, kad viešojo juridinio asmens veikla būtų vykdoma įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o vienas iš pagrindinių vidaus audito uždavinių yra nustatyti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teisės norminių aktų. Korupcijos rizikos valdymas yra savarankiška veikla vykdant korupcijos prevencijos priemones, todėl nustatoma, kad korupcijos rizikos valdymo vertinimas planuojamas ir atliekamas Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu viešojo sektoriaus subjektas nėra viešasis juridinis asmuo, kaip apibrėžta Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme, jis korupcijos rizikos vertinimą atliktų jo vidaus auditą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka; 6.2. atsparumo korupcijai lygio nustatymas, kuris iš esmės skirtas viešojo sektoriaus subjektų savikontrolei, suteikiant galimybę jiems patiems įsivertinti atsparumo korupcijai reikalavimų vykdymą, vykdomų korupcijos prevencijos priemonių efektyvumą, pasitikrinti, ar pakankamai įtraukiami darbuotojai, užtikrinamas skaidrumas, ar imamasi pakankamų veiksmų kuriant ir įgyvendinant korupcijai atsparią aplinką. Kita vertus, siūloma, kad atsparumo korupcijai lygio nustatymą galėtų atlikti ne tik pats viešojo sektoriaus subjektas, bet ir savarankiška įstaiga, kuriai viešojo sektoriaus subjektas yra pavaldus ir (arba) priskirtas pagal valdymo sritį, valstybės ar savivaldybės valdoma įmonė savo patronuojamųjų (dukterinių) įmonių, visų kitų su šiomis įmonėmis per paskesnių eilių patronuojamąsias (dukterines) įmones susijusių patronuojamųjų (dukterinių) įmonių atžvilgiu bei viešųjų įstaigų, kurios ji yra viena iš steigėjų ar dalininkų, atžvilgiu, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnyba. Atsparumo korupcijai lygio nustatymas iš esmės būtų grindžiamas informacija apie subjektų pastangas vykdyti antikorupcinę veiklą, diegti antikorupcines priemones ir šių priemonių diegimo rezultatus.
Siekiant paskatinti viešojo sektoriaus subjektus (jų vadovus) imtis priemonių, gerinančių korupcijai atsparią aplinką, mažinančių korupcijos riziką naudojant viešuosius finansus, siūloma, kad būtų galima atsižvelgti į nustatytą atsparumo korupcijai lygį priimant sprendimus dėl viešojo sektoriaus subjekto veiklos finansavimo, jo dalyvavimo viešosiomis lėšomis finansuojamuose projektuose ir programose, viešojo sektoriaus subjekto vadovo darbo ar tarnybos santykių ir kitais teisės aktuose numatytais tikslais. Tokia nuostata sudarytų galimybę kituose teisės aktuose nustatyti atitinkamus finansavimo, skatinimo ir vertinimo mechanizmus, pagal kuriuos aukštesnį atsparumo korupcijai balą turintys viešojo sektoriaus subjektai turėtų palankesnes sąlygas ar būtų pranašesni už žemesnį atsparumo korupcijai lygį turinčius viešojo sektoriaus subjektus. Atsparumo korupcijai lygio nustatymo tvarkos aprašą, kuriame būtų įtvirtinta šio lygio nustatymo metodologija, vertinimo kriterijai, periodiškumas ir kiti susiję klausimai, patvirtintų Vyriausybė; 6.3. elgesio standartų diegimas. Siūloma, kad kiekvienas viešojo sektoriaus subjektas ir jo darbuotojai savo veikloje vadovautųsi etikos ir (ar) elgesio kodeksu ar taisyklėmis, kuriose būtų aprašyti ne tik etikos principai, bet ir plačiau išdėstyta, kaip viešojo sektoriaus subjekto darbuotojas turėtų pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje. Elgesio standartai turėtų apibrėžti elgesį, kad būtų išvengta tarnautojo vardo ir (ar) institucijos diskreditavimo, nurodyti galimus veiksmus, kurie neatitinka visuotinai priimtinų elgesio normų, kuriais akivaizdžiai menkinama institucijos ar paties tarnautojo reputacija, griaunamas pasitikėjimas viešuoju sektoriumi arba jis kompromituojamas.
Siekiant išvengti perteklinės administracinės naštos, siūloma nustatyti galimybę viešojo sektoriaus subjektams ir jame dirbantiems asmenims vadovautis savo arba savarankiškos įstaigos, kuriai viešojo sektoriaus subjektas yra pavaldus ir (ar) priskirtas pagal valdymo sritį, patvirtintu etikos (elgesio) kodeksu ar taisyklėmis. Tokiu pačiu principu patronuojamosios (dukterinės) įmonės galėtų vadovautis savo patronuojančiosios įmonės patvirtintu etikos (elgesio) kodeksu ar taisyklėmis, o viešosios įstaigos – savo steigėjų ar dalininkų. Siūlomos nuostatos nekliudo kelioms savarankiškoms įstaigoms pasitvirtinti bendrą etikos (elgesio) kodeksą ar taisykles, pavyzdžiui, ministerijos galėtų vadovautis vienu elgesio kodeksu; 6.4. viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinė politika, kuri suprantama kaip viešojo sektoriaus subjekto veikla, kryptingas požiūris į antikorupcinės aplinkos kūrimą. Šia priemone siekiama, kad viešojo sektoriaus subjektai ne tik formaliai įgyvendintų priskirtas korupcijos prevencijos priemones, tačiau ir imtųsi aktyvių veiksmų, rodančių, kad jie netoleruoja korupcijos, yra aktyvūs antikorupcijos srityje, kuria korupcijai atsparią aplinką, yra skaidrūs ir atviri savo darbuotojams bei visuomenei.
Siūloma, kad apie šiuos veiksmus viešojo sektoriaus subjektai arba savarankiška įstaiga ar kitas viešojo sektoriaus subjektas, kuriam jie yra pavaldūs ir (ar) priskirti pagal valdymo sritį, turėtų skelbti viešai Vyriausybės nustatyta tvarka, kad jų teikiamų administracinių, viešųjų ar kitų paslaugų vartotojai, tiekėjai, partneriai, kiti asmenys, visuomenė turėtų galimybę sužinoti apie viešojo sektoriaus subjektų veiklą kuriant korupcijai atsparią aplinką ir jų pasiryžimą netoleruoti korupcijos; 6.5. kompleksinė atsparumo korupcijai analizė, kuri būtų atliekama, jeigu vieno ar kelių viešojo sektoriaus subjektų veikloje būtų nustatomos sisteminės su korupcija susijusios problemos. Analizės metu būtų vertinama vieno ar kelių viešojo sektoriaus subjektų veikla, siekiant nustatyti korupcijos riziką ir (ar) korupcijos rizikos veiksnius, kurie turėjo įtakos minėtoms su korupcija susijusioms problemoms. Šios analizės turinį iš esmės sudarytų kelių kitų Įstatymo projekte numatytų korupcijos prevencijos priemonių (korupcijos rizikos analizė, teisės aktų ir jų projektų antikorupcinis vertinimas ir pan.) kompleksinis taikymas vienu metu. Siūloma nustatyti, kad šią priemonę galėtų taikyti tik Specialiųjų tyrimų tarnyba, prireikus pasitelkdama kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Valstybės kontrolę, Finansų ministeriją) ar specialiųjų žinių turinčius asmenis; 6.6. kreipimasis dėl teisės aktų keitimo ar pripažinimo netekusiais galios.
Siūloma suteikti teisę Specialiųjų tyrimų tarnybai, nustačiusiai teisinio reguliavimo galimą neatitiktį aukštesnės galios teisės aktams, dėl kurios gali pasireikšti korupcijos rizika, kreiptis į teisės aktą priėmusį subjektą dėl tokio teisės akto pakeitimo ar pripažinimo netekusiu galios. Jeigu teisės aktą priėmęs subjektas nesutiktų su Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymu ir teisės akto nepakeistų ar nepanaikintų, Specialiųjų tyrimų tarnyba turėtų teisę kreiptis į Vyriausybę, prašydama pagal Vyriausybės įstatymo 34 straipsnį įvertinti ministro, Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo priimto teisės akto atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, arba į administracinį teismą, prašydama ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio pakeitimo įstatymas. 7. Dabar galiojančiame Korupcijos prevencijos įstatyme įtvirtintą korupcijos prevencijos priemonę „visuomenės švietimas ir informavimas“ siūloma pervadinti į „antikorupcinio sąmoningumo didinimas“ tokiu būdu jos pavadinimą savo turiniu labiau suderinant su tarptautiniuose dokumentuose ir tarptautinių organizacijų vartojamu terminu (angl. awareness raising[14]).
Antikorupcinio sąmoningumo didinimas numatomas kaip atskira korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonė (veikla), kuria siekiama puoselėti asmens teisių ir pareigų visuomenei, Lietuvos valstybei sampratą ir didinti visuomenės, viešojo ir privataus sektorių sąmoningumą veikti skaidriai ir sąžiningai, netoleruoti korupcijos ar kito nesąžiningo elgesio, pranešti apie korupcinio pobūdžio pažeidimus. Į šią veiklą siekiama įtraukti ne tik švietimo teikėjus, bet ir viešojo ir privataus sektorių subjektus, kurie imtųsi priemonių, skirtų viešojo ar privataus sektoriaus subjekto darbuotojų antikorupcinio sąmoningumo didinimui. Taip pat siekiant didinti visuomenės antikorupcinį sąmoningumą, netoleranciją korupcijai, elgtis sąžiningai, siūloma į pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas įtraukti su tuo susijusias temas. 8. Įstatymo projekto 19 straipsnyje siūloma įtvirtinti pagrindinius subjektus, formuojančius korupcijos prevencijos politiką Lietuvoje, kontroliuojančius ir koordinuojančius korupcijos prevencijos veiklą bei kitais būdais prisidedančius kuriant korupcijai atsparią aplinką. Siūloma nustatyti, kad korupcijos prevencijos politiką Lietuvoje formuoja Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė. Respublikos Prezidentas (kartu su Seimu) turėtų aktyvų vaidmenį korupcijai atsparios aplinkos kūrimo sistemoje, prie kurios formavimo ir tobulinimo prisidėtų realizuodamas Konstitucijoje numatytus įgaliojimus, pavyzdžiui, įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, veto teisę, įgaliojimus asmenų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų procedūrose. 9.
nustatyti savarankiškų įstaigų funkcijas ir nurodyti sąrašą korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių, kurias savarankiškos įstaigos ne tik turi įgyvendinti savo organizacijoje, bet ir stebėti bei užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos joms pavaldžiuose ir (ar) jų valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose. Savarankiškos įstaigos turėtų pasirinkimo laisvę, kaip užtikrinti minėtų priemonių įgyvendinimą pavaldžiuose ir (ar) jų valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose, tačiau joms keliamas uždavinys užtikrinti, kad straipsnyje nurodytos priemonės būtų vienu ar kitu būdu įgyvendinamos. Taikant šį straipsnį svarbus subsidiarumo principas, reiškiantis, kad už korupcijos rizikos valdymą pirmiausia atsakingi patys viešojo sektoriaus subjektai. Savarankiška įstaiga, kuriai viešojo sektoriaus subjektas pavaldus, atskaitingas ar priskirtas pagal valdymo sritį, ir (ar) Specialiųjų tyrimų tarnyba siūlo korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ar pati jas įgyvendina, atsižvelgdama į viešojo sektoriaus subjekto dydį ir (ar) administracinius pajėgumus ir tik tiek, kiek tai reikalinga korupcijos rizikai šiame subjekte veiksmingai suvaldyti. Įstatymo projekto 20 straipsnio 2 dalyje numatomas būtinų įgyvendinti korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sąrašas pateikiamas siekiant aiškiai apibrėžti, kokias mažiausiai priemones savarankiškos įstaigos turi užtikrinti, už kokių priemonių įgyvendinimą jos yra atsakingos. Siūlomas būtinų įgyvendinti priemonių sąrašas yra baigtinis, tačiau neuždraudžiantis savarankiškoms įstaigoms taikyti kitų korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių. 10. Įstatymo projekto 21 straipsnyje reglamentuojamas privataus sektoriaus subjektų vaidmuo, kuriant korupcijai atsparią aplinką.
Kadangi korupcijos prevencija privačiame sektoriuje visų pirma grindžiama savanoriškumu ir geranorišku įsitraukimu, įpareigojančių normų privataus sektoriaus subjektų atžvilgiu Įstatymo projekte nenumatoma, tačiau privataus sektoriaus subjektai raginami būti aktyvūs, kurti antikorupcines iniciatyvas, dalyvauti su tuo susijusiuose projektuose, teikti siūlymus dėl korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo, užtikrinti veiksmingą korupcijos rizikos valdymą savo veikloje ir vykdyti kitas veiklas, prisidedančias prie korupcijai atsparios aplinkos kūrimo. Siekiant skatinti privataus sektoriaus subjektus kurti korupcijai atsparią aplinką, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, planuodamos ir vykdydamos priemones, kuriomis tiesiogiai ar netiesiogiai remiami privataus sektoriaus subjektai, veiksmingu korupcijos rizikos valdymu pasižymintiems privataus sektoriaus subjektams įstatymų nustatyta tvarka taikytų supaprastintus procedūrinius reikalavimus, papildomas ir (ar) palankesnes finansavimo sąlygas ar kitaip įtvirtintų palankesnę jų padėtį. 11. Įstatymo projekto 22 straipsnyje siūloma nustatyti viešojo ir privataus sektorių subjektų teises bei viešojo sektoriaus subjektų pareigas. Kaip minėta anksčiau, privataus sektorius subjektus įpareigojančių nuostatų nenumatoma. Atsižvelgiant į tai, kad tinkama viešojo sektoriaus subjekto korupcijos prevencijos veikla ir korupcijai atsparios aplinkos kūrimas iš esmės priklauso nuo vadovo aiškios valios aktyviai veikti šioje srityje, siūloma įtvirtinti viešojo sektoriaus subjekto vadovo atsakomybę už korupcijai atsparios aplinkos jo vadovaujamame viešojo sektoriaus subjekte kūrimą, tinkamą Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatų įgyvendinimą. 12.
reglamentuoti atvejus, kai viešojo sektoriaus subjekte turi būti steigiamas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas padalinys arba paskirtas atsakingas asmuo, nustatyti šio padalinio ar asmens funkcijas, teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad savarankiška įstaiga nėra pavaldi jokiai kitai įstaigai ar institucijai ir (ar) nėra priskirta kitos įstaigos ar institucijos valdymo sričiai, siūloma, kad savarankiška įstaiga visais atvejais turėtų už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingą subjektą. Kitų viešojo sektoriaus subjektų atžvilgiu ši pareiga priklausytų nuo jame dirbančių ar pareigas einančių asmenų skaičiaus. Jeigu šis skaičius yra lygus ar viršija 200, viešojo sektoriaus subjektas privalėtų įsteigti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus padalinius, skirti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus asmenis arba jiems priskirtinas funkcijas pavesti tam tikriems darbuotojams, išskyrus atvejus, kai savarankiškoje įstaigoje ar kitame viešojo sektoriaus subjekte, kuriam jis yra pavaldus ir (arba) priskirtas valdymo sričiai, jau yra įsteigtas ar skirtas subjektas, atsakingas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą pavaldžiuose ir (ar) jos valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose. Kitaip tariant, jeigu savarankiškoje įstaigoje ar kitame viešojo sektoriaus subjekte yra įsteigtas padalinys ar paskirtas asmuo, atsakingas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą tiek savarankiškoje įstaigoje ar kitame viešojo sektoriaus subjekte, tiek pavaldžiuose ir (ar) valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose, pastaruosiuose nėra pareigos papildomai steigti atitinkamo padalinio ar skirti atitinkamo asmens.
Jeigu minėtas skaičius neviršija 200, viešojo sektoriaus subjektas turėtų teisę savo nuožiūra spręsti steigti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus padalinius, skirti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus asmenis arba jiems priskirtinas funkcijas pavesti kitiems darbuotojams. Jeigu viešojo sektoriaus subjektas šia teise nepasinaudotų, korupcijai atsparios aplinkos kūrimą tokiame viešojo sektoriaus subjekte pagal kompetenciją privalėtų užtikrinti savarankiškos įstaigos ar kito viešojo sektoriaus subjekto, kuriam jis yra pavaldus ir (ar) priskirtas valdymo sričiai, atitinkamas padalinys ar asmuo. Numatomas funkcijų, kurias turėtų vykdyti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai, sąrašas. Jis orientacinio pobūdžio, skirtas šiems subjektams žinoti, kokios funkcijos minimaliai turi būti vykdomos, siekiant efektyviai kurti korupcijai atsparią aplinką. Tai neriboja galimybių vykdyti kitas funkcijas ar kitą veiklą. Siekiant, kad minėtas funkcijas vykdytų pakankamą kompetenciją, gebėjimus ir žinių turintys asmenys, Įstatymo projekte 24 straipsnyje siūloma nustatyti minimalius kompetencijos reikalavimus už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo padalinio darbuotojams, už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingiems asmenims ar kitiems darbuotojams, kuriems pavestos šios funkcijos. Taip pat numatoma viešojo sektoriaus subjekto vadovo pareiga užtikrinti korupcijai atsparios aplinkos kūrimo veiklai reikalingus išteklius, už šią veiklą atsakingų subjektų teises ir veiklos garantijas.
Kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi asmenys galėtų nebijoti vykdyti savo funkcijų, nustatyti ir informuoti vadovą apie korupcijos rizikas viešojo sektoriaus subjekte, imtis priemonių jas valdyti (sumažinti), pagal kompetenciją atlikti kitus korupcijai atsparios aplinkos kūrimo veiksmus, siūloma įtvirtinti draudimą šių asmenų atžvilgiu dėl tinkamo funkcijų vykdymo imtis neigiamo poveikio priemonių. Ginčo atveju, įrodinėjimo našta būtų perkeliama darbdaviui, kuris turėtų įrodyti, kad neigiamo poveikio priemonės už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo asmens atžvilgiu buvo taikytos ne dėl to, kad šis asmuo vykdydamas savo funkcijas nustatė korupcijos riziką viešojo sektoriaus subjekte, taikė tinkamas priemones jai suvaldyti, pagal kompetenciją vykdė kitus korupcijai atsparios aplinkos kūrimo veiksmus. Siūlomas teisinis reguliavimas neuždraustų už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingam asmeniui, nustačiusiam pažeidimus, Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pateikti pranešimą kompetentingai institucijai, prašyti būti pripažintam pranešėju ir jo atžvilgiu taikyti Pranešėjų apsaugos įstatyme įtvirtintas garantijas. Taip pat nustatomos už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingų subjektų teisės, tarp kurių ir teisė tvarkyti asmens duomenis, kai tai būtina, ir tik tuos asmens duomenis, kurių reikia korupcijai atsparią aplinką kurti, užtikrinti korupcijos prevenciją, nustatyti ir ištirti korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus.
Manytina, kad šių teisių suteikimas yra būtinas siekiant, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai galėtų tinkamai vykdyti priskirtas funkcijas, būtų pasiekti Korupcijos prevencijos įstatyme nustatyti tikslai, korupcijai atsparios aplinkos kūrimo veikla būtų efektyvi ir rezultatyvi, užtikrinama viešojo intereso apsauga. Tai atitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas bei juose nustatytus asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus. 13. Įstatymo projekto 25 straipsnyje siūloma įtvirtinti tam tikras kontrolės ir priežiūros priemones už korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, neužtikrinamą korupcijos rizikų valdymą, pakankamo dėmesio tam neskyrimą. Tokiu atveju Specialiųjų tyrimų tarnyba turėtų teisę imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama paveikti viešojo sektoriaus subjektą, kad jis pats arba jo atžvilgiu būtų taikomos korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonės, pavyzdžiui, viešai skelbti informaciją apie nepakankamus ar netinkamus viešojo sektoriaus subjekto veiksmus kuriant korupcijai atsparią aplinką arba informuoti apie nevykdomas korupcijos priemones atitinkamą subjektą. 14. Siūlomi STTĮ pakeitimai asmens duomenų tvarkymo srityje:
Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomą asmens duomenų tvarkymą vykdant Specialiųjų tyrimų tarnybos uždavinius.
Siekiant asmens duomenų tvarkymo reglamentavimo atitikties Direktyvos (ES) 2016/680, Teisėsaugos ADTAĮ ir Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimams tvarkomų asmenų duomenų kategorijas ir šių duomenų tvarkymo tikslus siūloma įtvirtinti įstatyme (nepaneigiant galimybės tam tikrų kategorijų asmens duomenų tvarkymo reglamentavimą detalizuoti ir poįstatyminiuose teisės aktuose).
Dėl šios priežasties STTĮ pakeitimo projekte siūloma nurodyti, kokia informacija apie asmenį (asmens duomenų kategorijos) tvarkoma Specialiųjų tyrimų tarnyboje, tokiu būdu įgyvendinant Direktyvos (ES) 2016/680 8 straipsnio
Specialiųjų tyrimų tarnybos uždavinių įgyvendinimo tikslu, tvarkyti kitų uždavinių įgyvendinimo tikslais, taip įgyvendinant Direktyvos (ES) 2016/680 4 straipsnio 2 dalies nuostatas; 14.2. atskirame STTĮ straipsnyje siūloma numatyti atvejus, kai informacijos teikimas asmenims apie asmens duomenų tvarkymą, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo įstatymu pavestus uždavinius, būtų ar galėtų būti apribotas: 14.2.1. įgyvendinant Direktyvos (ES) 2016/680 13 straipsnio
siekiant didesnio aiškumo duomenų subjektų teisių įgyvendinimo srityje, siūloma reglamentuoti, kokioms Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomo asmens duomenų tvarkymo kategorijoms galėtų būti taikomi duomenų subjektų teisių įgyvendinimo apribojimai – įtvirtinti nuostatą, jog asmenų informavimas apie jų duomenų tvarkymą Specialiųjų tyrimų tarnybai įgyvendinant STTĮ 7 straipsnyje nustatytus uždavinius laikomas galinčiu sutrukdyti atlikti Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomus oficialius arba teisinius nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras, pakenkti nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamajam persekiojimui už jas arba bausmių vykdymui, nacionaliniam saugumui bei pažeisti kitų asmenų teises ir laisves.
Dėl šios priežasties STTĮ pakeitimo projekte siūloma nurodyti, kokia informacija apie asmenį (asmens duomenų kategorijos) tvarkoma Specialiųjų tyrimų tarnyboje, tokiu būdu įgyvendinant Direktyvos (ES) 2016/680 8 straipsnio
Specialiųjų tyrimų tarnybos uždavinių įgyvendinimo tikslu, tvarkyti kitų uždavinių įgyvendinimo tikslais, taip įgyvendinant Direktyvos (ES) 2016/680 4 straipsnio 2 dalies nuostatas; 14.2. atskirame STTĮ straipsnyje siūloma numatyti atvejus, kai informacijos teikimas asmenims apie asmens duomenų tvarkymą, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo įstatymu pavestus uždavinius, būtų ar galėtų būti apribotas: 14.2.1. įgyvendinant Direktyvos (ES) 2016/680 13 straipsnio
siekiant didesnio aiškumo duomenų subjektų teisių įgyvendinimo srityje, siūloma reglamentuoti, kokioms Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomo asmens duomenų tvarkymo kategorijoms galėtų būti taikomi duomenų subjektų teisių įgyvendinimo apribojimai – įtvirtinti nuostatą, jog asmenų informavimas apie jų duomenų tvarkymą Specialiųjų tyrimų tarnybai įgyvendinant STTĮ 7 straipsnyje nustatytus uždavinius laikomas galinčiu sutrukdyti atlikti Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomus oficialius arba teisinius nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras, pakenkti nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamajam persekiojimui už jas arba bausmių vykdymui, nacionaliniam saugumui bei pažeisti kitų asmenų teises ir laisves. STTĮ pakeitimo įstatyme aiškiai įvardijama, kuriais atvejais informacija apie asmens duomenų tvarkymą neteikiama ir kada prieš teikiant informaciją yra privaloma atlikti įvertinimą siekiant nepažeisti Direktyvoje (ES) 2016/680 nurodytų tikslų, užtikrins aiškesnę duomenų subjektų teisių įgyvendinimo tvarką Specialiųjų tyrimų tarnybai vykdant pavestus uždavinius; 14.2.2. informacija apie asmens duomenų tvarkymą nebūtų teikiama, įskaitant ir informaciją apie atsisakymo pateikti šią informaciją priežastis, jeigu tyrimo ar procedūros vykdymas nėra pasibaigęs; 14.2.3.
Specialiųjų tyrimų tarnybai įgyvendinant pavestus uždavinius, informacija apie asmens duomenų tvarkymą, susijusį su kriminaline žvalgyba, asmenims būtų teikiama Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka. Duomenų subjektų teisių įgyvendinimo apribojimų taikymo taisyklės palengvins duomenų subjektų teisių įgyvendinimo procesą, kadangi tokiu būdu duomenų subjektams bus suteikta aiški informacija, kuriais atvejais informacija negali būti pateikta, o kuriais – prieš pateikiant informaciją Specialiųjų tyrimų tarnyba privalo atlikti įvertinimą;
straipsnyje sureguliuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, asmenų, siekiančių eiti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų pareigas arba atlikti mokomąją ar savanorišką praktiką Specialiųjų tyrimų tarnyboje, asmens duomenų tvarkymą ir nustatyti, kokios kiekvienos iš šių asmenų grupės duomenų kategorijos yra tvarkomos, įskaitant duomenis, susijusius su asmens teistumu, nusikalstamomis veikomis, administraciniais ir kitokiais nusižengimais, tyrimą bei duomenis apie sveikatą. 15. Atsižvelgiantį į Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarime Nr.
KT13‑N5/2019 pateiktą išaiškinimą, kad valstybės tarnautojas (pareigūnas), traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, tarnybinio nusižengimo tyrimo procese turi turėti realias galimybes gintis nuo jam pareikštų įtarimų ir šios jo teisės turi būti garantuotos įstatymų lygmeniu, STTĮ pakeitimo projektu siūloma papildyti dabar galiojantį STTĮ 49 straipsnį ir įtvirtinti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno, įtariamo padariusio tarnybinį nusižengimą, teises tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. 16. Siūloma nustatyti, kad įstatymai įsigaliotų 2021 m. liepos 1 d. Šiuo atveju siūloma objektyvi data, iki kurios įstatymų projektai turėtų būti suderinti, apsvarstyti ir priimti, taip pat parengti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamus įstatymo projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Siūlomas teisinis reguliavimas yra orientuotas yra viešojo ir privataus sektorių subjektų sąmoningumo ir atsakomybės už savo veiksmus korupcijos prevencijos srityje didinimą. Tai pareikalaus didesnių pastangų ir resursų, tačiau tuo pačiu turės teigiamą efektą korupcijos lygio ir su tuo susijusios finansinės ir reputacinės žalos mažėjimui, geresniam valstybės valdymui. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Teikiami įstatymo projektai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai, tačiau, rengėjų nuomone, turės teigiamos įtakos vykdant korupcijos prevenciją ir atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Įstatymų projektais nesudaromos sąlygos korupcijai. 7.
Teikiami įstatymo projektai nedarys tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, tačiau gali turėti teigiamos įtakos jo skaidrumui, geresniam valdymui, antikorupcinei aplinkai. Projektais nėra didinama administracinė našta verslui, tačiau valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės privalės taikyti papildomas korupcijos prevencijos priemones. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kadangi įstatymų projektai teikiami kompleksiškai, juos priėmus, kitų įstatymų pakeisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Siūlomos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymus iki jų įsigaliojimo:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės:
1.1. pripažinti netekusia galios Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarką, patvirtintą Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr.
1601, nes korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarką bus įgaliotas patvirtinti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius (Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalis); 1.2. peržiūrėti Padalinių ir asmenų, valstybės ar savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisykles, patvirtintas Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 607 (Įstatymo projekto 23 ir 24 straipsniai); 1.3. pakeisti Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisykles, patvirtintas Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243 (Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalis); 1.4. pakeisti Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 (Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalis); 1.5. patvirtinti Atsparumo korupcijai lygio nustatymo tvarkos aprašą, vertinimo kriterijus (Įstatymo projekto 13 straipsnio 6 dalis). 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės nustatyti tvarką, pagal kurią švietimo paslaugų teikėjai vykdys antikorupcinio sąmoningumo didinimą (Įstatymo projekto 18 straipsnio 3 dalis). 3. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius turės: 3.1. patvirtinti Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašą (Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalis); 3.2. patvirtinti Kompleksinės atsparumo korupcijai analizės tvarkos aprašą (Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalis); 3.3. pakeisti Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr.
2-170 (Įstatymo projekto 11 straipsnio 6 dalis); 3.4. pakeisti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atliekamo išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybių vertinimo ir korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 2-102 (Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalis); 3.5. peržiūrėti Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo Specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarkos aprašą, patvirtintą Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 2-117 (Įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalis);
dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą dėl informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, arba apie asmenį, kurį į pareigas Europos Sąjungos ar tarptautinėse institucijose teikia Lietuvos Respublika, pateikimo, patvirtintas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 2-366, ir vietoje jų nustatyti Informacijos apie asmenį pateikimo tvarką (Įstatymo projekto 9 straipsnio 24 dalis); 3.7. pakeisti Prašymų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti informaciją apie asmenį pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą formas, patvirtintas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 2-36 (Įstatymo projekto 9 straipsnio 24 dalis). 12.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įdiegus naują atsparumo korupcijai modelį gali kilti papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis. Šios papildomos lėšos bus reikalingos paskirtiems atsakingiems asmenims už atsparumo korupcijai modelio diegimą ir priemonių vykdymą. Svarbu yra tai, kad minėti atsakingi asmenys turėtų būti paskirti ir šiuo metu, tačiau jie paskirti ne visur. Kaip minėta aiškinamojo rašto 1 dalyje, tarptautinėje praktikoje pripažįstama, jog investuojant į korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ir veiklas patiriama apie tris kartus mažiau išlaidų, nei teisės pažeidimais sukeltoms problemoms spręsti. 13. Rengiant įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos parengtus Korupcijos prevencijos (atsparumo korupcijai) metmenis, kurie 2018 m. lapkričio 22 d. buvo viešai paskelbti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Seimo Antikorupcijos komisijai, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybinėms įstaigoms bei nevyriausybinėms organizacijoms susipažinti ir teikti pasiūlymus bei įžvalgas dėl korupcijos prevencijos modelio Lietuvoje atnaujinimo krypčių. Metmenys taip pat buvo paskelbti viešai siekiant į diskusijas dėl korupcijos prevencijos modelio tobulinimo įtraukti visuomenę. Vyko susitikimai, kurių metu su ministerijų, kitų institucijų, valstybės valdomų įmonių, verslo asociacijų, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovais aptarti korupcijos prevencijos modelio atnaujinimo klausimai. 2020 m. birželio 4 d. Prezidentūroje vyko įstatymų projektų pristatymas, po kurio projektai buvo pateikti viešai konsultacijai.
Jos metu pastabas ir pasiūlymus pateikė „Transparency International“ Lietuvos skyrius, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos advokatūra. Rengiant įstatymų projektus buvo atsižvelgta į šiuos esminius suinteresuotų subjektų pateiktus pasiūlymus: 1) aiškiai išskirti ir nustatyti prevencinę veiklą vykdančių asmenų veiklas (funkcijas), numatyti jų veiklos garantijas; 2) suteikti teisę asmenims, atsakingiems už korupcijos prevenciją, gauti informaciją iš informacinių sistemų ir valstybės registrų, reikalingą priskirtoms funkcijoms vykdyti; 3) stiprinti įstaigų pajėgumus savo jėgomis ištirti bent dalį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų; 4) atsisakyti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo kaip privalomos korupcijos prevencijos priemonės; 5) numatyti reguliavimą, susijusį su korupcijos prevencijos efektyvumo matavimu. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „korupcija“, „korupcijos prevencija“, „korupcijos prevencijos priemonė“, „antikorupcinio sąmoningumo didinimas“, „asmens duomenų tvarkymas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Naujai priimtas Korupcijos prevencijos įstatymas turėtų būti išverstas į anglų kalbą.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda [1] Prieiga internete: https://www.stt.lt/lt/naujienos/?cat=1&nid=2893. [2] Prieiga internete: https://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/index.cfm/Survey/getSurveyDetail/yearFrom/2018/yearTo/2019/surveyKy/2235; https://www.stt.lt/documents/2019/EBS_489_STT_apzvalga.pdf. [3] Prieiga internete: http://www.oecd.org/daf/anti-bribery/lithuania-oecd-anti-bribery-convention.htm. [4] Prieiga internete: https://www.pwc.com/gx/en/issues/economy/global-economy-watch/cost-of-corruption.html. [5] Prieiga internete: https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2016/579319/EPRS_STU%282016%29579319_EN.pdf. [6] Prieiga internete: https://www.nao.org.uk/wp-content/uploads/2015/07/Fraud-and-error-stocktake.pdf. [7] Prieiga internete: http://www.tripwire.com/tripwire/assets/File/ponemon/True_ Cost_of_Compliance_Report.pdf; http://dynamic.globalscape.com/files/Whitepaper-The-True-Cost-of-Compliancewith-Data-Protection-Regulations.pdf. [8] Prieiga internete: https://www.stt.lt/analitine-antikorupcine-zvalgyba/kiti-tyrimai/nepotizmo-rizikos-institucines-strukturos-analize/7546. [9] Prieiga internete: https://www.stt.lt/analitine-antikorupcine-zvalgyba/lietuvos-korupcijos-zemelapis/7437. [10] Prieiga internete: https://www.prokuraturos.lt/data/public/uploads/2020/03/prokuraturos-veiklos-2019-m.-ataskaita-2020-03-03-nr.-17.9.-3260.pdf. [11] Prieiga internete: http://www.europarl.europa.eu/meetdocs/2009_2014/documents/com/com_com(2011)0308_/com_com(2011)0308_lt.pdf. [12] Prieiga internete: https://www.transparency.org/what-is-corruption. [13] Prieiga internete: https://www.oecd-ilibrary.org/governance/corruption_9789264027411-en. [14] Prieiga internete: http://www.acrc.go.kr/en/board.do?command=searchDetail&method=searchList&menuId=02031604, https://www.oecd-ilibrary.org/docserver/9789264298576-22-en.pdf?expires=1556621458&id=id&accname=guest&checksum=7429E624345EA210302F5915A680A91F, https://www.unodc.org/documents/treaties/UNCAC/Publications/Convention/08-50026_E.pdf ir kt.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalyje (toliau - projektas) prieš žodį „Vyriausybės“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 2. Projekto
korupcijos lygiui nustatymo veikla, projekto 13 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti tai, kas įvertinama nustatant atsparumo korupcijai lygį. Tačiau pažymime, jog nei analizuojamose nuostatose, nei kitur projekte nėra nuostatų, apibrėžiančių sąvoką „atsparumo korupcijai lygis“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „atsparumo korupcijai lygis“ suponuoja tam tikros atsparumo korupcijai skalės egzistavimą, pavyzdžiui: didelis, vidutinis, mažas atsparumas; pirmas, antras, trečias lygis ir t. t. Atsižvelgiant į tai, jog nuo analizuojamos sąvokos turinio priklauso asmenų teisių ir pareigų apimtis (projekto 13 straipsnis ir kt.), projekte turi būti pateiktas šios sąvokos išaiškinimas, nurodant, kokie gali būti atsparumo korupcijai lygiai ir nuo kokių kriterijų priklauso tam tikro asmens priskyrimas vienam ar kitam lygiui. 3. Projekto
priskiriama „valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimas“. Pastebėtina, kad valstybės paslapties atskleidimas ir tarnybos paslapties atskleidimas yra dvi skirtingos nusikalstamos veikos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 125 ir 297 straipsniuose. Nors šių nusikalstamų veikų padarymo būdas iš esmės sutampa (pasireiškia atskleidimu), tačiau skiriasi jų dalykas.
BK 125 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra valstybės paslaptis, o BK 297 straipsnyje – tarnybos paslaptis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šias dvi nusikalstamas veikas aiškiai atskirti ir projekto 2 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Taip pat pastebėtina, kad projekto 2 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytam korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų sąrašui trūksta nuoseklumo. Projekto 2 straipsnio 4 dalies 2 punkte iš pradžių pradedamos vardinti nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK XXXIII skyriuje, po to seka nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK XLIII skyriuje, dar vėliau – jau esančios XXVIII skyriuje ir pan. Taip pat nenuoseklumas matyti ne tik skyrių, bet ir tame pačiame skyriuje esančių straipsnių išdėstymo atžvilgiu, kadangi projekto 2 straipsnio 4 dalies 2 punkte iš pradžių nurodomas neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, o tik po to – nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, nors BK šių dviejų nusikalstamų veikų eiliškumas yra priešingas. Antai neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas kriminalizuotas BK 220 straipsnyje, o nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas – BK 216 straipsnyje. 4. Projekto
analizė apimtų ir valstybės valdymo sritis ir procesus. Projekto 6 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kokius veiksmus turi atlikti viešojo sektoriaus subjektas, gavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau - STT) korupcijos rizikos analizės išvadą.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.“ Taigi pagal siūlomas nuostatas tarp institucijų, kurios pagal siūlomą nuostatą privalės „atsiskaityti“ ir pateikti atsakymus STT dėl teisės aktų projektų ir jau įsigaliojusių teisės aktų, pateks ir tokios valstybės institucijos kaip Seimas, Vyriausybė, Prezidentas, teismai. Pažymime, jog šių valstybės institucijų teisinis statusas yra tiesiogiai įtvirtintas Konstitucijoje ir detalizuojamas įstatymuose. Šių institucijų teisinis statusas ne kartą yra nagrinėtas Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje, nurodant būtinybę šioms institucijoms veikti pagal Konstitucijos ir įstatymų nuostatas, tačiau pažymėtina, kad nei Konstitucija, nei Konstitucinio Teismo oficialioji doktrina neįgalina teigti, kad įstatymu būtų galima nustatyti šių institucijų veiklos atskaitomybę tam tikrai, Konstitucijoje nenurodomai valstybės institucijai. Teigtina, jog tuo atveju, jei įstatymu siekiama nustatyti tam tikrą Seimo, Vyriausybės, Prezidento, teismų atskaitomybę STT dėl jų rengiamų ar priimtų teisės aktų turinio, turėtų būti nagrinėjamas analizuojamos nuostatos derėjimas su Konstitucijos nuostatomis, nes tokia atskaitomybės forma niekaip nedera su Konstitucijoje įtvirtinta valstybės institucijų sąranga ir jų tarpusavio atskaitomybės, nepriklausomumo teisiniais santykiais.
Tuo atveju, jei tokio tikslo nesiekiama, nuostata turėtų būti koreguojama tokiu būdu, kad STT minėtoms institucijoms galėtų pateikti informaciją apie atliktą valstybės valdymo sričių korupcijos rizikos analizę, tačiau institucijos niekaip neprivalėtų teikti STT jokio pobūdžio ataskaitų, pasiaiškinimų dėl jų priimtų teisės aktų turinio. 5. Projekto
vadovaujantis teisėtumo principu, reiškiančiu, kad „korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonės įgyvendinamos laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų bei užtikrinant pagrindinių asmens teisių ir laisvių apsaugą; viešojo administravimo subjektai, taikydami korupcijos prevencijos priemones, vadovaujasi viešosios teisės principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ (čia ir kitur - pabraukta mūsų). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, kad nėra aišku, kokių tikslų siekiama prie teisėtumo principo esmės įrašant pabrauktą nuostatą. Viena vertus, galima daryti prielaidą, kad teisėtumo principo esmę siekiama susiaurinti iki vieno viešosios teisės principo apimties, kas būtų netoleruotina teisinės valstybės principo kontekste, kita vertus, manytina, kad viešojo administravimo subjektai taikydami korupcijos prevencijos priemones, turi pasitelkti visas įmanomas teisėtas priemones, įtvirtintas ir neįtvirtintas teisės aktuose, o ne tik tas, kurios yra tiesiogiai leidžiamos, reguliuojant korupcijos prevencijos priemones.
Antra, pažymėtina, kad pabraukta nuostatos dalis turėtų būti vertinama kaip viešojo administravimo subjektų taikomų korupcijos prevencijos priemonių taikymo principas, tačiau ne kaip bendrasis korupcijos prevencijos principas, todėl abejotina, ar ši nuostata įrašyta deramoje vietoje. Trečia, pažymime, jog, vertinant įstatymo praktinio taikymo galimybes per analizuojamo principo prizmę, didelė dalis teikiamo įstatymo projekto nuostatų yra pernelyg bendro ir deklaratyvaus pobūdžio, neturinčios normiškumo požymių, kad jas apskritai būtų įmanoma taikyti griežtai remiantis analizuojama nuostata. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad viešosios teisės principas „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ yra visuotinai žinomas, tačiau įstatymuose nėra apibrėžiamas, todėl manytina, kad teikiamas įstatymo projektas nėra tas teisės aktas, kuriame turėtų būti įtvirtinamas toks bendrasis viešosios teisės principas. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, manytina, kad reikėtų atsisakyti galimai netinkamoje vietoje ir neaiškaus tikslo nuostatos dėstymo prie bendrųjų korupcijos prevencijos principų ir prie konkretaus teisėtumo principo. 6. Projekto
priemonių yra „pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“, kuri detalizuojama projekto 10 straipsnyje.
Pastebėtina, kad šis teisinis reguliavimas apima tik korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bet neapima kitų projekto 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų – administracinių nusižengimų, darbo pareigų pažeidimų ir tarnybinių nusižengimų, padaromų piktnaudžiaujant įgaliojimais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant naudos sau ar kitam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 2 dalies 5 punktas suformuluotas ne per siaurai ir ar jis atitinka projekto 3 straipsnyje numatomus korupcijos prevencijos tikslus bei uždavinius. 7. Remiantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis, siūlytina projekto 6 straipsnio 12 dalyje ir 9 straipsnio 4 dalyje po žodžių
„kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai“ įrašyti žodžius „ir
priemonės“. 8. Projekto
darbotvarkę Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas, nacionalinės korupcijos prevencijos darbotvarkės planą tvirtina Vyriausybė, o korupcijos prevencijos veiksmų planus – jas parengusio viešojo sektoriaus subjekto vadovas ar kitas organas. Viešojo sektoriaus subjekto vadovas asmeniškai atsako už patvirtintos programos įgyvendinimą“. Iš šio teisinio reguliavimo nėra aišku, ar viešojo sektoriaus subjekto vadovas asmeniškai atsakytų už korupcijos prevencijos veiksmų plano įgyvendinimą, ar už kokio nors kito dokumento įgyvendinimą. 9.
8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, kuriuose egzistuoja padidinta korupcijos rizika, viešojo administravimo subjektas, rengiantis norminio teisės akto projektą, privalo atlikti šio teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą.“ Šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kriterijus dėl visuomeninių santykių, kuriuose egzistuoja padidinta korupcijos rizika, ir teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus.“ Toks nuostatų turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad nuostatose reguliuojami teisiniai santykiai, tiesiogiai susijęs su asmenų pareiga atlikti teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą. Tačiau tokios pareigos egzistavimas ar neegzistavimas priklausytų išimtinai nuo poįstatyminio teisės akto turinio, nes tik šiame teisės akte būtų nustatyti atvejai (kriterijai), kai privaloma atlikti teisės akto antikorupcinį vertinimą. Pažymime, kad toks nuostatų turinys neatitinka Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos, susijusios su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, nes Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad su asmens teisių ir pareigų apimtimi susijęs reguliavimas turi būti įtvirtintas tik įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose (2007 m. gegužės 5 d. ir kt. nutarimai). Be to, pasirinktas būdas, kai kriterijus dėl visuomeninių santykių, kuriuose egzistuoja padidinta korupcijos rizika, nustatytų Vyriausybė, atsižvelgdama į Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus, neatitinka teisės aktų hierarchijos principo, nes įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto, o ne iš jo taikymo tvarką nustatančių poįstatyminio teisės akto.
Kaip nurodo Konstitucinis Teismas „<...> įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos poįstatyminius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas.“ (2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas). Kartu Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu.“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Tuo tarpu pagal siūlomą reguliavimą, poįstatyminis teisės aktas nustatytų įstatymo turinį, nes tiesiogiai įtvirtintų kriterijus, interpretuojančius įstatymą, lemiančius įstatymo taikymą ar netaikymą, apibrėžiančius įstatyme vartojamą sąvoką, t. y. nustatytų tai, kas įstatymo požiūriu turi būti vertinama kaip padidinta korupcijos rizika. Atsižvelgiant į šias pastabas teigtina, kad kriterijai, dėl visuomeninių santykių, kuriuose egzistuoja padidinta korupcijos rizika, turi būti nustatyti įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte.
Antra, atkreipiame dėmesį, jog net šiuo metu, esant galiojančiam įstatyminiam reguliavimui, kuriame nuodyti konkretūs atvejai, kai teisės akto projektas privalomai turi būti įvertintas antikorupciniu požiūriu (Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), Seimo kanceliarijos Teisės departamentas nuolat teikia pastabas dėl to, jog institucijos, rengiančios teisės aktų projektus, turi atlikti teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą ir tik po Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų apie tokią būtinybę, toks vertinimas būna atliekamas. Svarstytina, ar pakeitus reguliavimą siūlomu būdu ir iš įstatymo teksto eliminavus esminius atvejus, kai teisės akto projekto antikorupcinis vertinimas privalo būti atliktas, antikorupcinio vertinimo būtinybė nebus niveliuota ir sumenkinta iki minimumo. Trečia, atkreipiame dėmesį, jog toks teisės aktų antikorupcinio vertinimo sistemos pakeitimas, kai kriterijai, kuriems esant turėtų būti atliekamas teisės akto projekto antikorupcinis vertinimas, būtų nustatyti poįstatyminiame teisės akte, sistemiškai nedera su tolimesniu projekto tekstu, nes projekto 9 straipsnyje yra imperatyviai nurodoma, kokiais atvejai būtina atlikti patikrinimą dėl asmenų, siekiančių eiti tam tikras pareigas. Vadovaujantis įstatymo projekto logika, pagal kurią atvejai, kai būtina atlikti teisės akto antikorupcinį įvertinimą būtų nustatomi poįstatyminiu teisės aktu, analogiškai turėtų būti elgiamasi ir asmenų patikrinimo atžvilgiu, t. y. kriterijai, kuriems esant turi būti patikrinamas asmuo, turėtų būti nustatomi poįstatyminiame teisės akte. Tačiau, kaip jau minėta šioje išvadoje, toks teisinio reguliavimo modelis galimai nederėtų su Konstitucinio Teismo formuojama oficialiąja doktrina.
Todėl ir šiuo aspektu siūlomas teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo modelis vertintinas kritiškai, nes manytina, kad požiūris į antikorupcinio vertinimo modelį turėtų būti sistemiškas, o vertinimas visais atvejais atliekamas pagal įstatyme nustatytus kriterijus. Kartu pažymėtina, jog sistemiškai vertinant siūlomą reguliavimo modelį saugomų teisinių gėrių požiūriu, teigtina, jog, pavyzdžiui, korupcijos rizikos kriterijų neatitinkantis įstatymas ar kitas norminis teisės aktas gali sukurti masinį korupcijos pavojų, tačiau tokių teisės aktų antikorupcinis vertinimas būtų paliktas savieigai ir mažai kontroliuojamas. Tuo tarpu konkrečių asmenų vertinimo kriterijai ir atvejai, nepaisant to, kad jie iš esmės susiję tik su vienu asmeniu, būtų įtvirtinti įstatyme. Svarstytina, ar tai atitinka proporcingo teisinio reguliavimo principą ir įstatymui keliamus tikslus. 10. Projekto 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Viešojo administravimo subjekto rengiamo teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą atlieka viešojo administravimo subjekto darbuotojas, kuriam viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens yra pavesta atlikti teisės aktų projektų antikorupcinius vertinimus.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą teisės aktų antikorupcinį vertinimą atlieka STT. Tuo tarpu pagal siūlomą reguliavimą tokį vertinimą atliks institucijos, rengiančios teisės akto projektą, darbuotojas. Šiame kontekste pažymime, jog teisės aktų projektai dažniausia rengiami įgyvendinant politinius tikslus, neretai politinių sprendimų pagrindu. Svarstytina, ar tokios aplinkybės neturės įtakos teisės aktų antikorupciniam vertinimui, ar šis vertinimas galės būti atliekamas iš tiesų nepriklausomai.
Be to, svarstytina, ar antikorupciniam vertinimui nedarys įtakos tai, kad galimai bus siekiama nekelti į viešumą faktų, jog institucijos rengia antikorupcijos kriterijų neatitinkančius teisės aktų projektus. 11. Projekto 8 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus atitinkančių bei kitų norminio pobūdžio teisės aktų projektų ir galiojančių norminio pobūdžio teisės aktų antikorupcinį vertinimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba, atsižvelgdama į teisės aktu ar jo projektu reglamentuojamų visuomeninių santykių svarbą, pakeitimų, daromų teisės aktu ar jo projektu, mastą ir pobūdį, atitinkamoje srityje egzistuojančius korupcijos rizikos veiksnius, kitą Specialiųjų tyrimų tarnybos turimą informaciją, Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos prioritetus ir Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kreipimąsi, jei tokių kreipimųsi yra gauta.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ar nuostatoje siūlomas įtvirtinti antikorupcinis vertinimas yra alternatyvus, ar papildomas antikorupcinio vertinimo, atliekamo viešojo administravimo subjekto pagal pirmąją 8 straipsnio dalį, atžvilgiu. Be to, atsižvelgiant į nuostatos formulavimo būdą: „Šio straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus atitinkančių bei kitų norminio pobūdžio teisės aktų projektų ir galiojančių norminio pobūdžio teisės aktų antikorupcinį vertinimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba“, galima daryti prielaidą, kad tai visais atvejais privalomas antikorupcinis vertinimas, atliekamas STT, jei yra šio straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai. Tokiu atveju nėra suprantama, kodėl antikorupcinis vertinimas turėtų būti atliekamas du kartus – tiek viešojo administravimo subjekto, tiek ir STT.
Kita vertus, galbūt nuostatoje norėta įtvirtinti antikorupcinį įvertinimą, atliekamą ir inicijuojamą STT iniciatyva. Antra, pastebėtina, kad teikiama teisės norma stokoja teisinio aiškumo. Iš nuostatos turinio nėra aišku, ar nuostatos dalis „ir Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kreipimąsi, jei tokių kreipimųsi yra gauta“, yra kumuliatyvinė sąlyga ir būtina visais atvejais, kai STT siekia atlikti antikorupcinį vertinimą pagal analizuojamą nuostatą, ar, galbūt, ši kumuliatyvinė sąlyga taikoma tik tuo atveju, kai vertinimas atliekamas atsižvelgiant į STT veiklos prioritetus, atsižvelgiant į šios nuostatos dalies jungimą jungtuku „ir“ su likusia nuostatos dalimi. Taip pat nėra aišku, ar pacituotą nuostatos dalį dėl kreipimosi apskritai reikia laikyti kumuliatyvine sąlyga, ar, vis dėlto, tai yra tik vienas iš alternatyvių atvejų, kai STT gali atlikti antikorupcinį vertinimą. Tuo atveju, jei Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kreipimasis yra būtina sąlyga antikorupciniam vertinimui, kurį gali atlikti STT, nuostata formuluotina aiškiai ir nedviprasmiškai. Tuo atveju, jei nuostatoje siekiama reguliuoti antikorupcinius vertinimus, atliekamus STT iniciatyva, manytina, kad antikorupcinis vertinimas, atliekamas pagal Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kreipimąsi, turėtų būti įtvirtintas atskiroje straipsnio dalyje, atsižvelgiant į besikreipiančių subjektų teisinį statusą STT nustatant įpareigojimą antikorupcinį vertinimą atlikti visais atvejais, kai yra gautas toks kreipimasis, ir neatsižvelgiant į jokias papildomas aplinkybes, kaip, pavyzdžiui, STT veiklos prioritetus.
Apibendrinant išsakytinas pastabas, teigtina, kad nuostata turėtų būti performuluota taip, kad jos turinys ir tikslai būtų aiškūs ir nedviprasmiški. 12. Projekto 8 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Teisės akto projektą parengęs, teisės aktą priėmęs ar jo priėmimą inicijavęs subjektas, gavęs iš Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą, per du mėnesius nuo šios išvados gavimo dienos raštu informuoja Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba nurodo priežastis ir motyvus, jeigu į pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta. Šį savo atsakymą teisės akto projektą parengęs, teisės aktą priėmęs ar jo priėmimą inicijavęs subjektas paskelbia Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį, kad tarp institucijų, kurios pagal siūlomą nuostatą privalės
„atsiskaityti“ ir pateikti atsakymus STT dėl teisės aktų projektų ir jau
įsigaliojusių teisės aktų, pateks ir tokios valstybės institucijos, kaip Seimas, Vyriausybė, Prezidentas, teismai. Pažymime, jog šių valstybės institucijų teisinis statusas yra tiesiogiai įtvirtintas Konstitucijoje ir detalizuojamas įstatymuose.
Šių institucijų teisinis statusas ne kartą yra nagrinėtas Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje, nurodant būtinybę šioms institucijoms veikti pagal Konstitucijos ir įstatymų nuostatas, tačiau pažymėtina, kad nei Konstitucija, nei Konstitucinio Teismo oficialioji doktrina neįgalina teigti, kad įstatymu būtų galima nustatyti šių institucijų veiklos atskaitomybę tam tikrai, Konstitucijoje nenurodomai valstybės institucijai. Teigtina, jog tuo atveju, jei įstatymu siekiama nustatyti tam tikrą Seimo, Vyriausybės, Prezidento, teismų atskaitomybę STT dėl jų rengiamų ar priimtų teisės aktų turinio, turėtų būti nagrinėjamas analizuojamos nuostatos derėjimas su Konstitucijos nuostatomis, nes tokia atskaitomybės forma niekaip nedera su Konstitucijoje įtvirtinta valstybės institucijų sąranga ir jų tarpusavio atskaitomybės, nepriklausomumo teisiniais santykiais. Tuo atveju, jei tokio tikslo nesiekiama, nuostata turėtų būti koreguojama tokiu būdu, kad STT minėtoms institucijoms galėtų pateikti informaciją apie atliktą šių institucijų teisės aktų antikorupcinį vertinimą, tačiau institucijos niekaip neprivalėtų teikti STT jokio pobūdžio ataskaitų, pasiaiškinimų dėl jų priimtų teisės aktų turinio. 13. Projekto 9 straipsnio 2 dalies 12 punkte siūloma nustatyti, kad STT surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją apie: „žvalgybos, kriminalinės žvalgybos, analitinės antikorupcinės žvalgybos informaciją apie asmens rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką ir su asmeniu susijusius korupcijos rizikos veiksnius;“. Atkreipiame dėmesį, jog įstatyme nėra apibrėžiama tai, kas turėtų būti vertinama kaip „su asmeniu susiję korupcijos rizikos veiksniai.“ Toks neapibrėžtumas sąlygotų subjektyvumą vertinant, ar tam tikri veiksniai yra susiję su korupcijos rizika.
Taigi įstatyminės nuostatos turinio esmė ir taikymas priklausytų išimtinai nuo asmens, vertinančio tam tikrus veiksnius, nuomonės. Teigtina, kad atsižvelgiant į tai, jog analizuojamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmens teise užimti tam tikras pareigas, ši nuostata turi būti aiški iš įstatymo teksto, jame apibrėžiant, kokiu pagrindu vienas, ar kitas veiksnys galėtų būti vertinamas kaip susijęs su korupcijos rizika. 14. Projekto 9 straipsnio 10 dalyje numatoma, kad Specialiųjų tyrimų tarnybai adresuotą prašymą pateikti atitinkamą informacija apie asmenį, siekiantį eiti pareigas viešojo sektoriaus subjekte arba Europos Sąjungos ar tarptautinėse teisminėse ir kitose institucijose, „gali pasirašyti išrinktas ar paskirtas, bet dar pareigų nepradėjęs eiti į pareigas asmenį skiriantis ar teikiantis subjektas“. Šios nuostatos siūlytina atsisakyti dėl kelių priežasčių. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pareigų dar nepradėję eiti asmenys paprastai neturi ir įgaliojimų, kurie siejami su jų būsimomis pareigomis. Pavyzdžiui, jeigu į pareigas asmenį skiriantis ar teikiantis subjektas yra valstybės politikas, tuomet jo pareigų ėjimo pradžia neretai siejama ne su išrinkimo ar paskyrimo, bet priesaikos davimo momentu. Remiantis projekto
kita ko, ir naujai išrinktas, bet vis dar neprisiekęs Respublikos Prezidentas, nors Konstitucinis Teismas 1998 m. sausio 10 d. nutarime yra pažymėjęs, kad
„Naujai išrinktas Respublikos Prezidentas nuo galutinių rinkimų rezultatų
paskelbimo iki priesaikos davimo valstybės vadovo įgaliojimų dar neturi“.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja bendrajam teisės principui „ex injuria jus non oritur“ (neteisės pagrindu teisė neatsiranda). Antra, projekto 9 straipsnio pagrindu galėtų būti renkama itin plačios apimties informacija apie privatų asmens, siekiančio eiti pareigas viešojo sektoriaus subjekte arba Europos Sąjungos ar tarptautinėse teisminėse ir kitose institucijose, gyvenimą, todėl ji turėtų būti renkama tik tais atvejais, kai nebėra jokių abejonių dėl paties į pareigas asmenį skiriančio ar teikiančio subjekto teisinio statuso. Nors projekto 9 straipsnio 10 dalyje numatoma, kad
„informacija apie asmenį jį į pareigas skiriančiam ar teikiančiam subjektui
pateikiama tik po to, kai jis pradeda eiti pareigas“, tačiau pastebėtina, kad vien tik pats informacijos rinkimo faktas laikytinas intensyviu teisės į privatų gyvenimą apribojimu. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas, kurio pagrindu STT galėtų rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą dar nežinodama, ar į pareigas asmenį skiriantis ar teikiantis subjektas pats pradės eiti atitinkamas pareigas ir ar tokio subjekto prašymu surinkta informacija apskritai bus panaudota, atitiktų proporcingumo principą. Trečia, atkreipiame dėmesį, jog visuomet egzistuoja tikimybė, kad išrinktas ar paskirtas asmuo tų pareigų nepradės eiti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, išrinkimas ar paskyrimas bus pripažinti neteisėtais teismo sprendimu ir kt. Tačiau tokiu atveju intervencija į asmens privatų gyvenimą jau bus atlikta.
Be to, paaiškėjus, jog išrinktas ar paskirtas asmuo nepradės eiti pareigų, esant paskyrimo ar išrinkimo neteisėtumo pagrindams, tokia intervencija į kito asmens privatų gyvenimą taip pat turėtų būti vertinama kaip neteisėta. Be to, nėra aišku kokie veiksmai tokiu atveju toliau būtų atliekami su surinkta informacija. 15. Projekto 10 straipsnio 1 dalyje numatoma:
„Viešojo sektoriaus subjekto darbuotojas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio
nusikalstamą veiką, išskyrus veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIV skyriuje), privalo pranešti Lietuvos Respublikos prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai <...>“. Nors iš esmės beveik identiškai suformuluota teisės norma įtvirtinta ir galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 10¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau pastebėtina, kad teisė nesikreipti į valstybės institucijas dėl artimųjų giminaičių ar šeimos narių galimai padarytų bet kokio sunkumo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų turėtų būti lygiai tokios pačios apimties kaip ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė neduoti parodymų prieš savo artimuosius giminaičius ar šeimos narius jau pradėtame baudžiamajame procese. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 10 straipsnio 1 dalyje pateikti nuorodą ne į BK XXXIV skyrių, o į BPK 38 straipsnį, pagal kurį „šeimos nariais“ laikomas šiek tiek platesnis asmenų ratas lyginant su BK (turint omenyje ir nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančius BPK 38 straipsnio pakeitimus). 16. Projekto 13 straipsnio
sektoriaus subjektų atsparumo korupcijai lygio nustatymą“.
Nuostatos turinys stokojo teisinio aiškumo. Pažymėtina, jog nėra aišku, koks turėtų būti atsparumo korupcijai lygio nustatymo pagrindas: STT galėtų inicijuoti atsparumo korupcijai lygio nustatymą savo iniciatyva, ar tik tam tikro viešojo sektoriaus subjekto prašymu, ar ir vienu, ir kitu atvejais. Siūlytina nuostatą papildyti, kad jos turinys būtų aiškus. Be to, pažymėtina, kad nėra aiškus šios nuostatos santykis su 13 straipsnio 2 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad „Savarankiškų įstaigų atsparumo korupcijai lygio nustatymą atlieka jos pačios“. Nėra aišku, ar STT turi teisę atlikti savarankiškų įstaigų atsparumo korupcijai lygio nustatymą. 17. Projekto 13 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Atsparumo korupcijai lygio nustatymo periodiškumą, vertinimo kriterijus ir tvarką nustato Vyriausybė.“ Pažymime, kad atsižvelgiant į šioje išvadoje teikiamas pastabas dėl projekto 13 straipsnio 7 dalies ir į tai, kad su asmenų teisių ir pareigų apimtimi susijęs teisinis reguliavimas gali būti įtvirtinamas tik įstatyme, atsparumo korupcijai lygio nustatymo periodiškumas ir vertinimo kriterijai turi būti nustatyti įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. 18. Projekto 13 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatai, išskyrus atvejus, kai viešojo sektoriaus subjektas pats atlieka savo atsparumo korupcijai lygio nustatymą, gali būti naudojami priimant sprendimus dėl viešojo sektoriaus subjekto veiklos finansavimo, jo dalyvavimo viešosiomis lėšomis finansuojamuose projektuose ir programose, viešojo sektoriaus subjekto vadovo darbo ar tarnybos santykių ir kitais teisės aktuose nustatytais tikslais.
Aukštesniu atsparumo korupcijai lygiu pasižymintiems viešojo sektoriaus subjektams gali būti taikomi supaprastinti procedūriniai reikalavimai, papildomos ir (ar) palankesnės finansavimo sąlygos ar kitos skatinimo priemonės, jei tai numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatai nenustato, jog tam tikroje institucijoje egzistuoja korupcija, o tik nurodo, ar yra hipotetinių, tikėtinų veiksnių, kurie galbūt galėtų būti vertinami kaip rizika atsparumui korupcijai. Keltina abejonė, ar tokio pobūdžio duomenys iš tiesų galėtų objektyviai lemti tam tikrų viešojo sektoriaus institucijų finansavimo lygį. Antra, pažymėtina, kad analizuojamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų (viešojo sektoriaus subjektų) teise gauti finansavimą, todėl visi kriterijai ir taisyklės, kurie lemtų finansavimo didėjimą ar mažėjimą, privalo būti įtvirtinti įstatyme. Be to, atsižvelgiant į tai, kad jokie kiti įstatymai nesieja viešojo sektoriaus finansavimo su atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatais, teikiamas įstatymo projektas yra būtent tas teisės aktas, kuriame turi būti nustatyti visi kriterijai ir taisyklės susiję su įtaka finansavimui.
Trečia, turėtų būti svarstoma, ar siūlomas reguliavimas atitinka konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui principą, nes manytina, kad hipotetinės, tikėtinos aplinkybės nesukuria tarp asmenų teisinės padėties tokių skirtumų, kad šiuos asmenis būtų galima laikyti iš esmės besiskiriančiais ir tuo pagrindu jiems taikyti kitokį teisinį reguliavimą. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad:
„<...> konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas,
jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d., 1997 m. lapkričio 13 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Taigi svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas dera su Konstitucinio Teismo oficialiąja doktrina. Ketvirta, pažymėtina, kad tiek įtaka finansavimo lygiui, tiek siūloma galimybė taikyti supaprastintus procedūrinius reikalavimus, papildomas ir (ar) palankesnes finansavimo sąlygas ar kitas skatinimo priemones galimai sukurtų papildomą korupcijos riziką, nes viešojo sektoriaus institucijos visais būdais, tarp jų galimai ir korupciniais, būtų linkusios siekti sau palankių atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatų.
Penkta, nuostatoje vartojama sąvokos „teisės aktas“, „Lietuvos Respublikos teisės aktas“ keistina į žodį
„įstatymas“, nes jokie poįstatyminiai teisės aktai negali nustatyti atvejų ar
kriterijų, nuo kurių priklausytų įstatymo taikymas ar netaikymas. Poįstatyminiuose teisės aktuose gali būti nustatyti tik įstatymo nuostatos taikymo tvarka. 19. Projekto 14 straipsnyje siūloma reguliuoti viešojo sektoriaus subjektų elgesio standartų diegimą. Pažymėtina, kad visas straipsnio turinys, išskyrus 1 dalies žodžius „taip pat aprašomos pavyzdinės galimos korupcinio pobūdžio rizikos ir darbuotojų veiksmai su jomis susidūrus“ yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas ir neturi būti įtvirtinama teikiamame įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikro asmens neetiškas darbinis elgesys visiškai nereiškia, jog toks asmuo darys korupcinio pobūdžio veikas. Todėl reikalavimas viešojo sektoriaus subjektams turėti bendro pobūdžio etikos ir elgesio kodeksus ar taisykles nedera su teikiamo įstatymo tikslais ir esme. Vertintina, kad įstatymo projekte galėtų būti įtvirtintas reikalavimas viešojo sektoriaus subjektams turėti tam tikras taisykles, susijusias su korupcijos rizikos veiksnių valdymu, reagavimu į tokius veiksnius, nes tai tiesiogiai būtų susiję su įstatymo reguliavimo sritimi. Be to, teigtina, kad tokios taisyklės galėtų būti derinamos su STT, kad jos atliktų savo paskirtį ir būtų vertingos. Galimai STT, kaip institucija, turinti specialiųjų kompetencijų, galėtų parengti pavyzdines tokio pobūdžio taisykles ir jas viešai skelbti savo svetainėje.
Manytina, kad toks reguliavimas atitiktų įstatymui keliamus tikslus ir derėtų su įstatymo paskirtimi. 20. Projekto 14 straipsnio 3 dalyje numatoma: „Viešojo sektoriaus subjekte už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas kontroliuoja, kaip viešojo sektoriaus subjekto darbuotojai laikosi profesinės veiklos ir tarnybinės etikos principų, <...> prireikus jų atžvilgiu taiko prevencines priemones“. Iš nurodytos formuluotės nėra visiškai aišku, kokios prevencinės priemonės turimos omenyje. Jeigu projekto 14 straipsnio 3 dalyje kalbama apie projekto 5 straipsnio 2 dalyje išvardintas „korupcijos prevencijos priemones“, tuomet nurodytoje projekto 14 straipsnio 3 dalies formuluotėje vietoje žodžių „prevencines priemones“ įrašytini žodžiai „korupcijos prevencijos priemones“. Kita vertus, jeigu projekto 14 straipsnio 3 dalyje kalbama apie „korupcijos prevencijos priemones“, tuomet atkreiptinas dėmesys, kad dauguma projekto 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų „korupcijos prevencijos priemonių“ neskirtos individualiam taikymui, todėl svarstytina, ar projekto 14 straipsnio 3 dalyje nevertėtų išskirti, kurios konkrečios projekto 5 straipsnio
viešojo sektoriaus subjekto darbuotojo atžvilgiu. Be to, tuo atveju, jei nuostatoje kalbama apie kitas, nei paminėta prevencijos priemones, šios priemonės turėtų būti įvardintos, ar nurodoma, kokiame teisės akte jos yra išvardintos. 21. Projekto 14 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Viešojo sektoriaus subjekto darbuotojai už elgesio standartų pažeidimus atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.“ Toks nuostatos turinys ir jos paskirtis yra nesuprantami.
Atkreiptinas dėmesys, kad jokie Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato atsakomybės už viešojo sektoriaus subjektų elgesio standartų pažeidimus, todėl abejotina, ar analizuojama nuostata turi kokį nors teisinį krūvį ir paskirtį. 22. Projekto 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta: „Viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinė politika suprantama kaip bendra viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinės veiklos kryptis ir įsipareigojimas savo darbuotojams, teikiamų administracinių, viešųjų ar kitų paslaugų vartotojams, tiekėjams, partneriams ir visuomenei netoleruoti korupcijos, laikytis etikos ir skaidrumo principų, valdyti ir mažinti korupcijos riziką“. Nurodytas viešojo sektoriaus subjekto įsipareigojimo adresatų sąrašo eiliškumas kritikuotinas. Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 5 straipsnį valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, todėl manytina, kad įsipareigojimas netoleruoti korupcijos, laikytis etikos ir skaidrumo principų, valdyti ir mažinti korupcijos riziką visų pirma turėtų būti skirtas ne paties viešojo sektoriaus subjekto darbuotojams, bet visuomenei. 23. Projekto 15 straipsnio 2 dalyje vartojamas žodis „paprastai“ suponuoja, kad viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinė politika galėtų būti formuojama ir įgyvendinama įtraukiant nebūtinai visus viešojo sektoriaus subjekto darbuotojus, nustatant nebūtinai aiškius korupcijai atsparios aplinkos kūrimo tikslus bei nebūtinai numatant atviru formatu viešai skelbti viešojo sektoriaus subjekto veiklos duomenis su įstatymais ir kitais teisės aktais suderinama apimtimi bei duomenis apie vykdomas antikorupcines veiklas. Svarstytina, kaip tai dera su projekto 3 straipsnyje numatytais korupcijos prevencijos tikslais bei uždaviniais.
Analogiška pastaba dėl žodžio „paprastai“ teiktina ir projekto 24 straipsnio 1 dalies atžvilgiu. 24. Atsižvelgiant į projekto 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūlomo reguliavimo apimtį, pavyzdžiui, vartojant tokias formuluotes kaip: „Viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinė politika paprastai formuojama ir įgyvendinama įtraukiant visus viešojo sektoriaus subjekto darbuotojus“, svarstytina, ar šios nuostatos dera su projekto 4 straipsnio 5 punkte nustatytu korupcijos prevencijos principu, teigiančiu, kad korupcijos prevencija įgyvendinama vadovaujantis minimalios administracinės naštos principu: „siekiama, kad korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių taikymas sukurtų kuo mažiausią įmanomą administracinę naštą, o korupcijos prevencijos sukuriama nauda viršytų jos sąnaudas“. 25. Projekto 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad STT turi teisę kreiptis „Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka į Vyriausybę ir prašyti pripažinti netekusiais galios ministro, Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo priimtą teisės aktą“. Pažymime, jog Vyriausybės įstatymas nenumato jokios tvarkos, pagal kurią STT galėtų kreiptis į Vyriausybę dėl tam tikrų teisės aktų pripažinimo negaliojančiais. Todėl nuostatos turinys kelia abejonių dėl jo derėjimo su Vyriausybės įstatymu ir teikiamos nuostatos praktinio realizavo galimybių. 26. Projekto 18 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos koreguotinos atsižvelgiant į Švietimo įstatymo nuostatas, pagal kurias Vyriausybė ar jos įgaliota institucija neturi kompetencijos, susijusios su ugdymo programų tvirtinimu ir švietimo programų vykdymu. Pažymėtina, jog kompetencija šiais klausimai priklauso švietimo ir mokslo ministrui. 27.
nuostata: „Viešojo sektoriaus subjektai imasi, o privataus sektoriaus subjektai gali imtis priemonių, skirtų viešojo ar privataus sektoriaus subjekto darbuotojų antikorupciniam sąmoningumui didinti“ galėtų būti įtvirtinta kaip vienas iš korupcijos prevencijos principų, nes yra deklaratyvaus pobūdžio ir neturi normiškumo požymių, nes toks kriterijus kaip „antikorupcinio sąmoningumo didinimas“ yra sunkiai įvertinamas ar išmatuojamas. Priešingu atveju, normą reikėtų konkretizuoti ir nustatyti jos realizavimo būdus, įvardinant sąmoningumo didinimo priemones, asmenis, atsakingus už jų taikymą, rezultatų vertinimo sistemą, atskaitomybę ir t.t. 28. Projekto 19 straipsnio 1 dalies formuluotėje „Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo“ žodžiai „Lietuvos Respublikos“ yra pertekliniai, kadangi šio įstatymo pilnas pavadinimas jau nurodytas projekto 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 26 straipsnio 1 dalyje vartojamo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pavadinimo, kurio pilnas pavadinimas jau nurodytas projekto 19 straipsnio 2 dalies 7 punkte. 29. Projekto 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatoma, kad „Savarankiškos įstaigos, įgyvendindamos šio įstatymo nuostatas: <...> 6) pagal kompetenciją imasi aktyvių administracinių, organizacinių ir kitų priemonių, skirtų užkirsti kelią korupcinio pobūdžio teisės pažeidimams savo įstaigoje, jai pavaldžiuose ir (ar) valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose, o jeigu šie pažeidimai padaryti – atskleisti ir pritaikyti administracines ar kitas poveikio priemones, išskyrus susijusias su ikiteisminio tyrimo atlikimu“. Iš šios nuostatos neaišku, apie kokias administracines priemones kalbama.
Jeigu turimos omenyje administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, tuomet atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnio 11 dalyje nurodytos tokios savarankiškos įstaigos kaip Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija, ministerijos ir pan. jų taikyti neturi teisės. 30. Projekto 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas turėtų būti patikslintas, jame aiškiai nurodant, su kokiais asmenimis susijusi informacija gali būti renkama ir vertinama. 31. Dėl projekto 21 straipsnio 3 dalies turinio mutatis mutandis teiktinos analogiškos pastabos kaip ir dėl projekto 13 straipsnio 7 dalyje siūlomo nustatyti reguliavimo, papildomai atkreipiant dėmesį į tai, jog šiuo atveju bus sukuriama dar didesnė korupcijos rizika, nes privatūs subjektai turi didesnes galimybes veikti korupciniais metodais ir taip siekti, kad jiems būtų taikomi supaprastinti procedūriniai reikalavimai, papildomos ir (ar) palankesnės finansavimo sąlygos ar kitos skatinimo priemonės. 32. Projekto 23 straipsnio 5 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai
„pagal kompetenciją vykdo teisės pažeidimų, įskaitant korupcinio pobūdžio,
prevenciją ir tyrimą“. Projekto 24 straipsnio 5 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad šie subjektai, vykdydami funkcijas „turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimui bei korupcijai atsparios aplinkos kūrimui reikalingą informaciją“.
Pastebėtina, jog vertinant projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateikiamą sąvokos „korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas“, nustatančią, jog tai yra „administracinis nusižengimas, darbo pareigų pažeidimas ar tarnybinis nusižengimas, padaromas piktnaudžiaujant įgaliojimais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant naudos sau ar kitam asmeniui, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstama veika“, nėra aišku kokius veiksmus galėtų apimti korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo tyrimas. Taip pat neaišku, koks yra tokio tyrimo santykis su Valstybės tarnybos įstatymo ir darbo kodekso nuostatomis, reguliuojančiomis pažeidimų tyrimą. Todėl pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad teisės aktų pažeidimo tyrimo rezultatai gali turėti tiesioginę įtaką asmens, kurio pažeidimas tiriamas, teisėmis ir pareigomis, bet koks pažeidimo tyrimas turi turėti aiškią procedūrą, užtikrinančią asmenų teises. Todėl įstatyme įtvirtinant galimybę tirti korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, kartu turi būti įtvirtinti ir pažeidimo tyrimo terminai, veiksmai, kuriuos turi ir gali atlikti tiriantis asmuo ir tiriamojo asmens teisės bei pareigos. Be to, turi būti aiškiai nurodyta koks yra korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo tyrimo santykis su kituose įstatymais numatytomis tyrimų procedūromis, nes vertinant tai, kad korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas apima, pavyzdžiui, tarnybinį nusižengimą, pažymėtina, kad asmens atžvilgiu negali ir neturi būti vykdomi iš karto du tyrimai dėl vieno ir to paties pažeidimo.
Priešingu atveju, turėtų būti vertinamas analizuojamų nuostatų derėjimas su teisinės valstybės principu ir Konstitucinio Teismo oficialiąja doktrina, kurioje aptariami reikalavimai teisiniam reguliavimui, susijusiam su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus ir analizuojamų nuostatų santykis su projekto 25 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią, tais atvejais, jeigu taikant korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ar vykdant korupcijos prevencijos priemones, gaunama duomenų apie galimai padarytą teisės akto pažeidimą, šie duomenys perduodami kompetentingiems subjektams, kurie atlieka tolesnius veiksmus, susijusius su pažeidimo tyrimu. Pagal šią nuostatą darytina išvada, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai neturi atlikti jokių tyrimo veiksmų, o tik perduoti duomenis kitiems subjektams. 33. Projekto 24 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad nuo Vyriausybės patvirtintų pavyzdinių nuostatų ir (arba) pareigybės aprašymų, reguliuojančių už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingų subjektų veiklą „gali būti nukrypstama tik motyvuotai atsižvelgiant į viešojo sektoriaus subjekto ir (ar) jam pavaldžių subjektų struktūros ar veiklos ypatumus.“ Pastebėtina, jog nei iš teikiamos nuostatos turinio, nei iš kitų projekto nuostatų nėra aišku kokiam subjektui reikėtų pateikti motyvus dėl nukrypimo nuo pavyzdinių nuostatų ir kas bei kokiais atvejais juos vertintų. 34.
siūloma nustatyti, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai, vykdydami funkcijas turi teisę „siūlyti viešojo sektoriaus subjekto vadovui nepriimti pretenduojančio į pareigas asmens, jei jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos ar kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų“. Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata stokoja loginių ryšių su įstatymo tekstu ir jos realizavimo tvarka. Pažymėtina, kad nėra aišku net tai, kokiu pagrindu už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingiems subjektams galėtų būti teikiama tokio pobūdžio informacija apie asmenis, siekiančius užimti tam tikras pareigas. Neaišku, kaip tokia nuostata koreliuoja su projekto
turinys ir taikymo tvarka būtų aiškūs. 35. Projekto 25 straipsnyje nurodytina, kokiu pagrindu ir pagal kokią tvarką STT sprendžia dėl korupcijai atspariai aplinkai priemonių pakankamumą viešojo sektoriaus subjektuose. Be to, manytina, kad STT neturėtų vienašališkai ir nepranešusi apie tai viešojo sektoriaus subjektui, vienašališkai imtis tam tikrų veiksmų. Manytina, kad pirmiausia viešojo sektoriaus subjektui turėtų būti sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus. Be to, svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie vertinamojo pobūdžio dalyką, neturėtų būti nustatyta galimybė STT veiksmus apskųsti. 36. Projekto aiškinamajame rašte pažymima, jog „Siūloma nustatyti, kad įstatymai įsigaliotų 2021 m. liepos 1 d. Šiuo atveju siūloma objektyvi data, iki kurios įstatymų projektai turėtų būti suderinti, apsvarstyti ir priimti, taip pat parengti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai“.
Pastebėtina, kad šis projekto aiškinamajame rašte nurodytas teiginys nedera su projekte numatoma data (2020 m. gruodžio 31 d.), iki kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius turėtų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kadangi ji gerokai nutolusi nuo projekte numatomos naujos redakcijos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo įsigaliojimo datos (2021 m. liepos 1 d.). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (85) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
prevencijos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 1 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „atsparumo korupcijai lygis“, nustatant, jog tai: „kiekybiškai išreikštas dydis, rodantis viešojo sektoriaus subjekto atsparumą korupcijai“. Pastebėtina, jog tokia apibrėžtis sistemiškai nedera su keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kur apie tam tikrų priemonių kiekybę kalbama tik kaip vieną iš pagrindų, leidžiančių įvertinti atsparumo korupcijai lygį. Todėl pacituotoje apibrėžtyje siūlytina atsisakyti žodžių „kiekybiškai išreikštas“. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nurodomus įstatymų pavadinimus siūlome dėstyti abėcėline tvarka. 3. Keičiamo įstatymo 4 straipsnyje siūloma įtvirtinti korupcijos prevencijos principus, šio straipsnio 5 punkte nustatant, kad, be kita ko, korupcijos prevencija įgyvendinama vadovaujantis proporcingos korupcijos prevencijos veiklos principu, reiškiančiu, kad: „korupcijos prevencijos veikla turi būti vykdoma atsižvelgiant į viešojo sektoriaus subjekto dydį ir (ar) administracinius pajėgumus, o priemonės taikomos tik tos, kurios būtinos korupcijai atspariai aplinkai sukurti, siekiant kuo mažesnės administracinės naštos. Korupcijos prevencijos priežiūrą atliekančių subjektų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi prižiūrimo subjekto dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažesnės administracinės naštos“.
Teigtina, kad šios nuostatos antrasis sakinys galimai yra perteklinis, nes korupcijos prevencijos principai taikomi visiems subjektams, įskaitant ir korupcijos prevencijos priežiūrą atliekančius subjektus. Todėl analizuojamos nuostatos antrasis sakinys galimai laikytinas pertekliniu ir neturinčiu teisinio krūvio, dėl to siūlytina jį išbraukti. 4. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje po žodžio „tvarka“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „kuri yra skelbiama viešai“, kad visi suinteresuoti asmenys galėtų su šia tvarka susipažinti ir korupcijos rizikos analizė nebūtų atliekama pagal slaptą, neskelbiamą tvarką. 5. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Viešojo administravimo subjektas, rengiantis norminio teisės akto projektą, Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka šio teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su <...>“. Pastebėtina, jog pagal siūlomą formuluotę tarp norminių teisės aktų projektų, kuriuos rengiant privalomai reikės atlikti antikorupcinį vertinimą, visiškai nepateks įstatymų projektai, kuriuos rengia ir teikia Seimo nariai bei kiti įstatymų leidybos iniciatyvą turintys subjektai, nes tokie subjektai nebus laikomi viešojo administravimo subjektais keičiamo įstatymo kontekste. Taigi bus sukurta teisinė situacija, kai įstatymų projektus STT vertins savo iniciatyva arba tik tais atvejais, kai dėl įstatymų projektų įvertinimų į STT kreipsis Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Seimo komitetas, komisija ar frakcija.
Manytina, kad atsižvelgiant į įstatymų teisinę reikšmę ir pokyčių mastą, kuriuos gali sukelti priimti įstatymai, siūlomame keisti įstatyme turėtų būti nustatyta ne tik viešojo administravimo subjektų pareiga atlikti teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jei teisės akto projektas atitinka keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 - 20 punktuose nustatytus atvejus, tačiau ir asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, analogiška pareiga atlikti įstatymų projektų antikorupcinį vertinimą. Atsižvelgiant į išdėstytą pastabą, svarstytina, ar analizuojamoje nuostatoje vietoje žodžių „Viešojo administravimo subjektas, rengiantis norminio teisės akto projektą“, neturėtų būti pasirinkta galiojančio įstatymo formuluotė „Teisės akto projekto rengėjas“, kad įstatymų projektai nebūtų eliminuoti iš teisės aktų antikorupcinio vertinimo sistemos. Kartu pastebėtina, kad pritarus išdėstytai pastabai, turėtų būti nustatytas ir subjektas, kuris tokiu atveju atliks įstatymų leidybos iniciatyvą turinčių subjektų rengiamų įstatymų projektų antikorupcinį vertinimą. 6. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos pirmame sakinyje kalbama apie Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) atliekamą norminio pobūdžio teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą esant atitinkamo subjekto prašymui, tačiau vėliau toje pačioje dalyje nurodoma, kad STT galėtų atlikti ir galiojančių norminių teisės aktų antikorupcinį vertinimą. Neaišku, ar esant keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos pirmame sakinyje nurodytų subjektų prašymui STT vis tik galėtų, ar negalėtų atlikti galiojančių norminių teisės aktų antikorupcinį vertinimą.
Jeigu taip, tuomet siūlytina tai aiškiai nurodyti. 7. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 3 punkto formuluotė „pakeitimų, daromų teisės aktu ar jo projektu, mastą ir pobūdį“ turėtų būti tikslinama, kadangi galiojančiu teisės aktu atitinkami pakeitimai gali būti jau padaryti, o ne daromi. 8. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, siūloma nustatyti, kad viešojo sektoriaus subjekto atsparumo korupcijai lygis apskaičiuojamas skaitine išraiška, tačiau čia pat nurodoma, kad: „Pagal iš anksto nustatytą skalę viešojo sektoriaus subjekto atsparumo korupcijai lygis gali būti nuo labai žemo iki labai aukšto.“ Manytina, kad tokios nuostatos sistemiškai nedera tarpusavyje, nes skaitinė išraiška nesuponuoja aukšto, ar žemo atsparumo korupcijai lygio ir neaišku, kaip skaitinė išraiška koreliuotų su atsparumo korupcijai lygiu. Svarstytina, ar nuostatoje nereikėtų atsisakyti žodžių „skaitine išraiška“ ir nuostatą išdėstyti taip: „Pagal šiuos korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių įdiegimo elementus apskaičiuojamas viešojo sektoriaus subjekto atsparumo korupcijai lygis, kuris, pagal iš anksto nustatytą skalę, gali būti nuo labai žemo iki labai aukšto.“
įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje žodis „nustato“ keistinas į žodį „tvirtina“. 10. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio pavadinimas pildytinas atsižvelgiant į straipsnio reguliavimo turinį, po žodžio „pateikimas“ įrašant žodžius „ir naudojimo tikslai“. 11. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodoma, jog „Siekiant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų ir uždavinių, informacija apie asmenį gali būti naudojama šiais tikslais: <...>“.
Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo
einantį tam tikras pareigas, naudojama „siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų korupcijos prevencijos tikslų ir uždavinių“. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nuoroda turėtų būti teikiama ne į keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, o į keičiamo įstatymo 3 straipsnį. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 12 punktą, kuriame įtvirtinta, jog „Vengiama nuorodų į teisės aktą, jo straipsnį ar punktą, kuris teikia nuorodą į kitą teisės aktą, jo straipsnį ar punktą, ir nuorodų į nuostatą, kuri nukreipia į kitą nuostatą“. 12. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 punkto formuluotė „asmeniui pareikštus įtarimus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar nusikalstamą veiką, susijusią su asmens funkcijomis viešojo sektoriaus subjekte ar institucijoje, kurioje jis siekia eiti ar eina pareigas, taip pat priimtus procesinius sprendimus šiose bylose (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų)“ tikslintina, kadangi žodis „bylose“ suponuoja tik vieną iš baudžiamojo proceso stadijų – baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme. Atsižvelgiant į tai, siūlytina vietoje žodžių „šiose bylose“ įrašyti žodžius „šiuose baudžiamuosiuose procesuose“, kurie apimtų ne tik baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, bet ir ikiteisminį tyrimą.
Kita vertus, pastebėtina, jog projekte numatoma formuluotė nėra tiksli ir tuo atžvilgiu, kad baudžiamasis procesas po to, kai asmeniui buvo pareikšti įtarimai dėl tam tikrų nusikalstamų veikų padarymo, dar gali būti tik ikiteisminio tyrimo stadijoje, t. y. dar nepasiekęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme stadijos. 13. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 13 punktas tikslintinas (keltina prielaida, jog po žodžių „asmeniui už administracinius nusižengimus“ turėtų būti įrašyti žodžiai „paskirtas administracines nuobaudas ar administracinio poveikio priemones“). 14. Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu ir siekiant vengti vienodo turinio nuostatų kartojimo skirtingose teisės normose, siūlytina keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5, 6, 11, 12, 14 punktuose atsisakyti žodžių skliaustuose „(informacija pateikiama už paskutinius dešimt metų, skaičiuojant nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį gavimo Specialiųjų tyrimų tarnyba dienos)“ ir šio straipsnio 8, 9, 10 punktuose vartojamų žodžių „kai nuo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas padaręs šį pažeidimą, įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip penkeri metai“, kartojimo. Be to, sistemiškai derinant nuostatas tarpusavyje, analogiškai turėtų būti pakeistas ir straipsnio 7 punkto dėstymas, jame atsisakant žodžių „kai nuo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą, įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai“ bei 13 punkto dėstymas, jame atsisakant žodžių
„kuriuo asmuo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, įsiteisėjimo
dienos nepraėjo daugiau kaip vieni metai“. Vietoje šių nuostatų kartojimo siūlytina jas išdėstyti atskiroje straipsnio dalyje tokiu būdu: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama:
1) 5, 6, 11,
dešimt metų, skaičiuojant nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį gavimo Specialiųjų tyrimų tarnyboje dienos;
2) 7 punkte nustatytu atveju - kai nuo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas padaręs šį pažeidimą, įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai;
3) 8, 9, 10 punktuose nustatytais atvejais - kai nuo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas padaręs šį pažeidimą, įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip penkeri metai;
4) 13 punkte nustatytu atveju - kai nuo administracinio nurodymo įvykdymo ar nutarimo, kuriuo asmuo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip vieni metai.“ Jei į šią pastabą būtų neatsižvelgta, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 punkte žodis skliaustuose „tarnyba“, keistinas į žodį „tarnyboje“. 15. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostata
„Jeigu į pareigas asmenį skiriantis ar teikiantis subjektas nepradeda eiti
pareigų, šio subjekto prašymu Specialiųjų tyrimų tarnybos surinkta informacija apie asmenį sunaikinama nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo dienos“ kelia abejonių. Ji galėtų būti interpretuojama taip, kad informacija apie asmenį, siekiantį eiti tam tikras pareigas, turėtų būti sunaikinama tik esant į pareigas asmenį skiriančio ar teikiančio subjekto prašymui. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas būtų suderinamas su asmens duomenų teisinės apsaugos standartais. Dėl to siūlytina išbraukti žodžius „šio subjekto prašymu“. 16. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, 17 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje po žodžio „sutikimas“ įrašytini žodžiai „rinkti apie jį informaciją Korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka“, kad būtų aišku, apie kokį būtent sutikimą šioje nuostatoje kalbama. 17.
prieštaraujančias taisykles, pirmajame iš jų nustatant, kad gali būti teikiamas prašymas tik dėl vieno asmens, o antrajame – dėl dviejų asmenų. Siūlytina atsisakyti tokio nuostatų dėstymo, kai jų turinys supriešinamas, ir antrąją taisyklę išdėstyti kaip pirmosios išimtį, o ne savarankišką teisės normą. Todėl siūlytina nuostatos pirmajame sakinyje po žodžių „pasirinkto asmens“ rašyti žodžius „išskyrus atvejus“. 18. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio
įstatymo 17 straipsnio 15 dalies nuostatas, siūlytina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 15 dalies antrame sakinyje prie subjektų, renkančių atitinkamą informaciją, nurodyti ir kriminalinės žvalgybos subjektus. 20. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio
subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktą informaciją <...>“ tikslintina, kadangi informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį tam tikras pareigas, pateikimo tvarka reglamentuojama ne keičiamo įstatymo 18 straipsnyje, o keičiamo įstatymo 17 straipsnyje. 21. Atsižvelgiant į šioje išvadoje jau nurodytas priežastis tikslintina keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies formuluotė „<...> gali naudoti tik šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir tik šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais“ - vietoje nuorodos į keičiamo įstatymo
straipsnį. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies atžvilgiu. 22.
22Informacija apie asmenį,
siekiantį eiti tam tikras pareigas, galėtų būti renkama ne tik tais atvejais, kai jį į pareigas skiria atitinkamas nacionalinis subjektas, bet ir tais atvejais, kai, pvz., Lietuvos Respublika tik teikia tam tikro asmens kandidatūrą. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog keičiamo įstatymo 18 straipsnio
straipsnyje nurodytos informacijos matyti, kad asmuo neatitinka jo tarnybą ar darbą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų nepriekaištingos reputacijos ar kitų specialiųjų reikalavimų, kurių neatitinkantis asmuo negali eiti atitinkamų pareigų, asmenį atsisakoma teikti į tam tikras pareigas. Pastebėtina, kad nuostata dėl atsisakymo teikti į tam tikras pareigas atsispindi, pvz., keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje. 23. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Jeigu šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytos informacijos visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad asmuo neatitinka jo darbą ar tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų nepriekaištingos reputacijos ar kitų specialiųjų reikalavimų, tačiau iš šios informacijos ir kitos į pareigas asmenį skiriančiam subjektui žinomos informacijos visumos gali būti padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad paskyrus asmenį į pareigas kils korupcijos rizika ir ją lemiantys veiksniai negali būti sumažinti ar pašalinti mažiau asmens teises ribojančiomis priemonėmis, gali būti priimamas sprendimas atsisakyti asmenį teikti ar skirti į pareigas ar atleisti jį iš pareigų. Tokiu atveju ši šio įstatymo nuostata sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti asmenį teikti ar skirti į pareigas ar atleisti jį iš pareigų.“ Tokia siūloma nuostata kelia abejonių.
Pažymėtina, kad korupcijos rizika keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiama kaip „tikimybė, kad viešojo ar privataus sektoriaus subjekto veiklos srityje gali pasireikšti korupcija.“ Kelia itin didelių abejonių, kad tam tikra tikimybė, kurios egzistavimo pagrindas bus ne faktai ir aplinkybės, o tam tikro asmens subjektyvi nuomonė apie tokios tikimybės egzistavimą, galėtų būti įtvirtinta įstatyme, kaip pagrindas, įgalinantis priimti sprendimą atsisakyti asmenį teikti ar skirti į pareigas ar atleisti jį iš pareigų. Pažymime, kad bet koks įstatyminis pagrindas atleisti asmenį iš pareigų įstatyme turi būti aiškiai suformuluotas, grindžiamas objektyviai egzistuojančiomis aplinkybėmis ir taikomas išimtinai remiantis tik įstatymo turiniu, tokio pagrindo taikymas negali būti paremtas jokio asmens subjektyvia nuomone. Be to, pažymėtina, kad nesant nustatytų faktų, aplinkybių, duomenų, joks sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir motyvuotu. Todėl manytina, tokios nuostatos keičiamame įstatyme derėtų atsisakyti, arba turėtų būti svarstomas jos derėjimas su konstituciniu teisinės valstybės principu, kaip sudarantis prielaidas atleisti asmenį iš užimamų pareigų remiantis ne įstatymine nuostata, o tam tikro asmens subjektyvia nuomone. 24. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje po žodžių „Į pareigas asmenį“ įrašytini žodžiai „teikiantis ar“. 25. Projekto 2 straipsnio 4 – 7 dalys reglamentuoja su įstatymo taikymu susijusius klausimus, todėl projekto 2 straipsnio pavadinimas turėtų būti „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Taip pat su projekto 2 straipsnio pavadinimu turėtų būti suderintas ir projekto 2 straipsnio dalių išdėstymo eiliškumas. 26.
dalyje numatoma, kad projekto 2 straipsnio 4 – 7 dalys įsigaliotų ne kartu (2022 m. sausio 1 d.) su projekto 1 straipsniu, kuriuo keičiamas įstatymas dėstomas nauja redakcija, o bendra tvarka, t. y. kitą dieną po įstatymo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Pastebėtina, kad projekto 2 straipsnio 4 – 7 dalys taptų aktualios tik įsigaliojus naujos redakcijos keičiamam įstatymui. 27. Projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostata „Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą“ tarpusavyje nedera su Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 24¹ straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog „Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atlieka ministerijos pagal atitinkamam ministrui pavestas valdymo sritis“. Šiuo atveju STT galėtų būti traktuojama nebent kaip ex post vertinimui reikalingą informaciją teikianti institucija, o ne kaip institucija, kuri pati atlieka šį vertinimą. Antai Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 24¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog „Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją teikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms informaciją, reikalingą galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimui atlikti“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba projekto 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti, jog STT Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai teikia informaciją, reikalingą galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimui atlikti, arba STT apskritai išbraukti, kadangi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija bet kuriuo atveju atlikdama nauja redakcija dėstomo keičiamo įstatymo ex post vertinimą galėtų kreiptis į STT dėl atitinkamos informacijos pateikimo pagal minėtą Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 24¹ straipsnio 2 dalį.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (85) 239 6906, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas
Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Bronislovas Matelis, Eugenijus Sabutis, Zenonas Streikus, Algis Strelčiūnas, Jurgita Šiugždinienė, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Darius Urbonas, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas, Rūta Kaziliūnaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja, Mindaugas Gusčius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas, Edvinas Chorostinas, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdymo Koordinavimo ir stebėsenos skyriaus viršininkas, Sergėjus Muravjovas, „Transparency International“ Lietuvos skyrius vadovas, Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė, Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (toliau - projektas) prieš žodį „Vyriausybės“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Nepritarti Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nėra žodžio Vyriausybė. 2.
2020-07-092 Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma apibrėžti tai, kaip suprantama atsparumo korupcijos lygiui nustatymo veikla, projekto 13 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti tai, kas įvertinama nustatant atsparumo korupcijai lygį. Tačiau pažymime, jog nei analizuojamose nuostatose, nei kitur projekte nėra nuostatų, apibrėžiančių sąvoką „atsparumo korupcijai lygis“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „atsparumo korupcijai lygis“ suponuoja tam tikros atsparumo korupcijai skalės egzistavimą, pavyzdžiui: didelis, vidutinis, mažas atsparumas; pirmas, antras, trečias lygis ir t. t. Atsižvelgiant į tai, jog nuo analizuojamos sąvokos turinio priklauso asmenų teisių ir pareigų apimtis (projekto 13 straipsnis ir kt.), projekte turi būti pateiktas šios sąvokos išaiškinimas, nurodant, kokie gali būti atsparumo korupcijai lygiai ir nuo kokių kriterijų priklauso tam tikro asmens priskyrimas vienam ar kitam lygiui. Pritarti
42 Projekto 2 straipsnio 4 dalies 2 punkte prie korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų priskiriama „valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimas“. Pastebėtina, kad valstybės paslapties atskleidimas ir tarnybos paslapties atskleidimas yra dvi skirtingos nusikalstamos veikos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 125 ir 297 straipsniuose. Nors šių nusikalstamų veikų padarymo būdas iš esmės sutampa (pasireiškia atskleidimu), tačiau skiriasi jų dalykas. BK 125 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra valstybės paslaptis, o BK 297 straipsnyje – tarnybos paslaptis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šias dvi nusikalstamas veikas aiškiai atskirti ir projekto 2 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Taip pat pastebėtina, kad projekto 2 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytam korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų sąrašui trūksta nuoseklumo.
Projekto 2 straipsnio 4 dalies 2 punkte iš pradžių pradedamos vardinti nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK XXXIII skyriuje, po to seka nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK XLIII skyriuje, dar vėliau – jau esančios XXVIII skyriuje ir pan. Taip pat nenuoseklumas matyti ne tik skyrių, bet ir tame pačiame skyriuje esančių straipsnių išdėstymo atžvilgiu, kadangi projekto 2 straipsnio 4 dalies 2 punkte iš pradžių nurodomas neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, o tik po to – nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, nors BK šių dviejų nusikalstamų veikų eiliškumas yra priešingas. Antai neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas kriminalizuotas BK 220 straipsnyje, o nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas – BK 216 straipsnyje. Pritarti
8 Projekto 2 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad be kitų sričių, korupcijos rizikos analizė apimtų ir valstybės valdymo sritis ir procesus. Projekto 6 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kokius veiksmus turi atlikti viešojo sektoriaus subjektas, gavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau - STT) korupcijos rizikos analizės išvadą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.“ Taigi pagal siūlomas nuostatas tarp institucijų, kurios pagal siūlomą nuostatą privalės
„atsiskaityti“ ir pateikti atsakymus STT dėl teisės aktų projektų ir jau
įsigaliojusių teisės aktų, pateks ir tokios valstybės institucijos kaip Seimas, Vyriausybė, Prezidentas, teismai. Pažymime, jog šių valstybės institucijų teisinis statusas yra tiesiogiai įtvirtintas Konstitucijoje ir detalizuojamas įstatymuose.
Šių institucijų teisinis statusas ne kartą yra nagrinėtas Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje, nurodant būtinybę šioms institucijoms veikti pagal Konstitucijos ir įstatymų nuostatas, tačiau pažymėtina, kad nei Konstitucija, nei Konstitucinio Teismo oficialioji doktrina neįgalina teigti, kad įstatymu būtų galima nustatyti šių institucijų veiklos atskaitomybę tam tikrai, Konstitucijoje nenurodomai valstybės institucijai. Teigtina, jog tuo atveju, jei įstatymu siekiama nustatyti tam tikrą Seimo, Vyriausybės, Prezidento, teismų atskaitomybę STT dėl jų rengiamų ar priimtų teisės aktų turinio, turėtų būti nagrinėjamas analizuojamos nuostatos derėjimas su Konstitucijos nuostatomis, nes tokia atskaitomybės forma niekaip nedera su Konstitucijoje įtvirtinta valstybės institucijų sąranga ir jų tarpusavio atskaitomybės, nepriklausomumo teisiniais santykiais. Tuo atveju, jei tokio tikslo nesiekiama, nuostata turėtų būti koreguojama tokiu būdu, kad STT minėtoms institucijoms galėtų pateikti informaciją apie atliktą valstybės valdymo sričių korupcijos rizikos analizę, tačiau institucijos niekaip neprivalėtų teikti STT jokio pobūdžio ataskaitų, pasiaiškinimų dėl jų priimtų teisės aktų turinio. Pritarti
1 Projekto 4 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad korupcijos prevencija įgyvendinama vadovaujantis teisėtumo principu, reiškiančiu, kad „korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonės įgyvendinamos laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų bei užtikrinant pagrindinių asmens teisių ir laisvių apsaugą; viešojo administravimo subjektai, taikydami korupcijos prevencijos priemones, vadovaujasi viešosios teisės principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ (čia ir kitur - pabraukta mūsų). Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, pastebėtina, kad nėra aišku, kokių tikslų siekiama prie teisėtumo principo esmės įrašant pabrauktą nuostatą. Viena vertus, galima daryti prielaidą, kad teisėtumo principo esmę siekiama susiaurinti iki vieno viešosios teisės principo apimties, kas būtų netoleruotina teisinės valstybės principo kontekste, kita vertus, manytina, kad viešojo administravimo subjektai taikydami korupcijos prevencijos priemones, turi pasitelkti visas įmanomas teisėtas priemones, įtvirtintas ir neįtvirtintas teisės aktuose, o ne tik tas, kurios yra tiesiogiai leidžiamos, reguliuojant korupcijos prevencijos priemones. Antra, pažymėtina, kad pabraukta nuostatos dalis turėtų būti vertinama kaip viešojo administravimo subjektų taikomų korupcijos prevencijos priemonių taikymo principas, tačiau ne kaip bendrasis korupcijos prevencijos principas, todėl abejotina, ar ši nuostata įrašyta deramoje vietoje. Trečia, pažymime, jog, vertinant įstatymo praktinio taikymo galimybes per analizuojamo principo prizmę, didelė dalis teikiamo įstatymo projekto nuostatų yra pernelyg bendro ir deklaratyvaus pobūdžio, neturinčios normiškumo požymių, kad jas apskritai būtų įmanoma taikyti griežtai remiantis analizuojama nuostata. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad viešosios teisės principas „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ yra visuotinai žinomas, tačiau įstatymuose nėra apibrėžiamas, todėl manytina, kad teikiamas įstatymo projektas nėra tas teisės aktas, kuriame turėtų būti įtvirtinamas toks bendrasis viešosios teisės principas. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, manytina, kad reikėtų atsisakyti galimai netinkamoje vietoje ir neaiškaus tikslo nuostatos dėstymo prie bendrųjų korupcijos prevencijos principų ir prie konkretaus teisėtumo principo. Pritarti 6.
25 Projekto 5 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatoma, kad viena iš korupcijos prevencijos priemonių yra „pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“, kuri detalizuojama projekto 10 straipsnyje. Pastebėtina, kad šis teisinis reguliavimas apima tik korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bet neapima kitų projekto 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų – administracinių nusižengimų, darbo pareigų pažeidimų ir tarnybinių nusižengimų, padaromų piktnaudžiaujant įgaliojimais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant naudos sau ar kitam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 2 dalies 5 punktas suformuluotas ne per siaurai ir ar jis atitinka projekto 3 straipsnyje numatomus korupcijos prevencijos tikslus bei uždavinius. Pritarti
2020-07-09 6,9 12,4 Remiantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis, siūlytina projekto 6 straipsnio 12 dalyje ir 9 straipsnio 4 dalyje po žodžių
„kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai“ įrašyti žodžius „ir
priemonės“. Pritarti
8 Projekto 7 straipsnio 8 dalyje numatoma, kad „Nacionalinę korupcijos prevencijos darbotvarkę Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas, nacionalinės korupcijos prevencijos darbotvarkės planą tvirtina Vyriausybė, o korupcijos prevencijos veiksmų planus – jas parengusio viešojo sektoriaus subjekto vadovas ar kitas organas. Viešojo sektoriaus subjekto vadovas asmeniškai atsako už patvirtintos programos įgyvendinimą“. Iš šio teisinio reguliavimo nėra aišku, ar viešojo sektoriaus subjekto vadovas asmeniškai atsakytų už korupcijos prevencijos veiksmų plano įgyvendinimą, ar už kokio nors kito dokumento įgyvendinimą. Pritarti 9.
2020-07-098 Projekto 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, kuriuose egzistuoja padidinta korupcijos rizika, viešojo administravimo subjektas, rengiantis norminio teisės akto projektą, privalo atlikti šio teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą.“ Šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kriterijus dėl visuomeninių santykių, kuriuose egzistuoja padidinta korupcijos rizika, ir teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus.“ Toks nuostatų turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad nuostatose reguliuojami teisiniai santykiai, tiesiogiai susijęs su asmenų pareiga atlikti teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą. Tačiau tokios pareigos egzistavimas ar neegzistavimas priklausytų išimtinai nuo poįstatyminio teisės akto turinio, nes tik šiame teisės akte būtų nustatyti atvejai (kriterijai), kai privaloma atlikti teisės akto antikorupcinį vertinimą. Pažymime, kad toks nuostatų turinys neatitinka Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos, susijusios su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, nes Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad su asmens teisių ir pareigų apimtimi susijęs reguliavimas turi būti įtvirtintas tik įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose (2007 m. gegužės 5 d. ir kt. nutarimai). Be to, pasirinktas būdas, kai kriterijus dėl visuomeninių santykių, kuriuose egzistuoja padidinta korupcijos rizika, nustatytų Vyriausybė, atsižvelgdama į Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus, neatitinka teisės aktų hierarchijos principo, nes įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto, o ne iš jo taikymo tvarką nustatančių poįstatyminio teisės akto.
Kaip nurodo Konstitucinis Teismas „<...> įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos poįstatyminius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas.“ (2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas). Kartu Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad
„<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų
turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu.“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Tuo tarpu pagal siūlomą reguliavimą, poįstatyminis teisės aktas nustatytų įstatymo turinį, nes tiesiogiai įtvirtintų kriterijus, interpretuojančius įstatymą, lemiančius įstatymo taikymą ar netaikymą, apibrėžiančius įstatyme vartojamą sąvoką, t. y. nustatytų tai, kas įstatymo požiūriu turi būti vertinama kaip padidinta korupcijos rizika. Atsižvelgiant į šias pastabas teigtina, kad kriterijai, dėl visuomeninių santykių, kuriuose egzistuoja padidinta korupcijos rizika, turi būti nustatyti įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte.
Antra, atkreipiame dėmesį, jog net šiuo metu, esant galiojančiam įstatyminiam reguliavimui, kuriame nuodyti konkretūs atvejai, kai teisės akto projektas privalomai turi būti įvertintas antikorupciniu požiūriu (Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), Seimo kanceliarijos Teisės departamentas nuolat teikia pastabas dėl to, jog institucijos, rengiančios teisės aktų projektus, turi atlikti teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą ir tik po Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų apie tokią būtinybę, toks vertinimas būna atliekamas. Svarstytina, ar pakeitus reguliavimą siūlomu būdu ir iš įstatymo teksto eliminavus esminius atvejus, kai teisės akto projekto antikorupcinis vertinimas privalo būti atliktas, antikorupcinio vertinimo būtinybė nebus niveliuota ir sumenkinta iki minimumo. Trečia, atkreipiame dėmesį, jog toks teisės aktų antikorupcinio vertinimo sistemos pakeitimas, kai kriterijai, kuriems esant turėtų būti atliekamas teisės akto projekto antikorupcinis vertinimas, būtų nustatyti poįstatyminiame teisės akte, sistemiškai nedera su tolimesniu projekto tekstu, nes projekto 9 straipsnyje yra imperatyviai nurodoma, kokiais atvejai būtina atlikti patikrinimą dėl asmenų, siekiančių eiti tam tikras pareigas. Vadovaujantis įstatymo projekto logika, pagal kurią atvejai, kai būtina atlikti teisės akto antikorupcinį įvertinimą būtų nustatomi poįstatyminiu teisės aktu, analogiškai turėtų būti elgiamasi ir asmenų patikrinimo atžvilgiu, t. y. kriterijai, kuriems esant turi būti patikrinamas asmuo, turėtų būti nustatomi poįstatyminiame teisės akte. Tačiau, kaip jau minėta šioje išvadoje, toks teisinio reguliavimo modelis galimai nederėtų su Konstitucinio Teismo formuojama oficialiąja doktrina.
Todėl ir šiuo aspektu siūlomas teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo modelis vertintinas kritiškai, nes manytina, kad požiūris į antikorupcinio vertinimo modelį turėtų būti sistemiškas, o vertinimas visais atvejais atliekamas pagal įstatyme nustatytus kriterijus. Kartu pažymėtina, jog sistemiškai vertinant siūlomą reguliavimo modelį saugomų teisinių gėrių požiūriu, teigtina, jog, pavyzdžiui, korupcijos rizikos kriterijų neatitinkantis įstatymas ar kitas norminis teisės aktas gali sukurti masinį korupcijos pavojų, tačiau tokių teisės aktų antikorupcinis vertinimas būtų paliktas savieigai ir mažai kontroliuojamas. Tuo tarpu konkrečių asmenų vertinimo kriterijai ir atvejai, nepaisant to, kad jie iš esmės susiję tik su vienu asmeniu, būtų įtvirtinti įstatyme. Svarstytina, ar tai atitinka proporcingo teisinio reguliavimo principą ir įstatymui keliamus tikslus. Pritarti
3 Projekto 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Viešojo administravimo subjekto rengiamo teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą atlieka viešojo administravimo subjekto darbuotojas, kuriam viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens yra pavesta atlikti teisės aktų projektų antikorupcinius vertinimus.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą teisės aktų antikorupcinį vertinimą atlieka STT. Tuo tarpu pagal siūlomą reguliavimą tokį vertinimą atliks institucijos, rengiančios teisės akto projektą, darbuotojas. Šiame kontekste pažymime, jog teisės aktų projektai dažniausia rengiami įgyvendinant politinius tikslus, neretai politinių sprendimų pagrindu. Svarstytina, ar tokios aplinkybės neturės įtakos teisės aktų antikorupciniam vertinimui, ar šis vertinimas galės būti atliekamas iš tiesų nepriklausomai.
Be to, svarstytina, ar antikorupciniam vertinimui nedarys įtakos tai, kad galimai bus siekiama nekelti į viešumą faktų, jog institucijos rengia antikorupcijos kriterijų neatitinkančius teisės aktų projektus. Pritarti
5 Projekto 8 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus atitinkančių bei kitų norminio pobūdžio teisės aktų projektų ir galiojančių norminio pobūdžio teisės aktų antikorupcinį vertinimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba, atsižvelgdama į teisės aktu ar jo projektu reglamentuojamų visuomeninių santykių svarbą, pakeitimų, daromų teisės aktu ar jo projektu, mastą ir pobūdį, atitinkamoje srityje egzistuojančius korupcijos rizikos veiksnius, kitą Specialiųjų tyrimų tarnybos turimą informaciją, Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos prioritetus ir Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kreipimąsi, jei tokių kreipimųsi yra gauta.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ar nuostatoje siūlomas įtvirtinti antikorupcinis vertinimas yra alternatyvus, ar papildomas antikorupcinio vertinimo, atliekamo viešojo administravimo subjekto pagal pirmąją 8 straipsnio dalį, atžvilgiu. Be to, atsižvelgiant į nuostatos formulavimo būdą: „Šio straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus atitinkančių bei kitų norminio pobūdžio teisės aktų projektų ir galiojančių norminio pobūdžio teisės aktų antikorupcinį vertinimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba“, galima daryti prielaidą, kad tai visais atvejais privalomas antikorupcinis vertinimas, atliekamas STT, jei yra šio straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai.
Tokiu atveju nėra suprantama, kodėl antikorupcinis vertinimas turėtų būti atliekamas du kartus – tiek viešojo administravimo subjekto, tiek ir STT. Kita vertus, galbūt nuostatoje norėta įtvirtinti antikorupcinį įvertinimą, atliekamą ir inicijuojamą STT iniciatyva. Antra, pastebėtina, kad teikiama teisės norma stokoja teisinio aiškumo. Iš nuostatos turinio nėra aišku, ar nuostatos dalis „ir Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kreipimąsi, jei tokių kreipimųsi yra gauta“, yra kumuliatyvinė sąlyga ir būtina visais atvejais, kai STT siekia atlikti antikorupcinį vertinimą pagal analizuojamą nuostatą, ar, galbūt, ši kumuliatyvinė sąlyga taikoma tik tuo atveju, kai vertinimas atliekamas atsižvelgiant į STT veiklos prioritetus, atsižvelgiant į šios nuostatos dalies jungimą jungtuku „ir“ su likusia nuostatos dalimi. Taip pat nėra aišku, ar pacituotą nuostatos dalį dėl kreipimosi apskritai reikia laikyti kumuliatyvine sąlyga, ar, vis dėlto, tai yra tik vienas iš alternatyvių atvejų, kai STT gali atlikti antikorupcinį vertinimą. Tuo atveju, jei Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kreipimasis yra būtina sąlyga antikorupciniam vertinimui, kurį gali atlikti STT, nuostata formuluotina aiškiai ir nedviprasmiškai.
Tuo atveju, jei nuostatoje siekiama reguliuoti antikorupcinius vertinimus, atliekamus STT iniciatyva, manytina, kad antikorupcinis vertinimas, atliekamas pagal Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kreipimąsi, turėtų būti įtvirtintas atskiroje straipsnio dalyje, atsižvelgiant į besikreipiančių subjektų teisinį statusą STT nustatant įpareigojimą antikorupcinį vertinimą atlikti visais atvejais, kai yra gautas toks kreipimasis, ir neatsižvelgiant į jokias papildomas aplinkybes, kaip, pavyzdžiui, STT veiklos prioritetus. Apibendrinant išsakytinas pastabas, teigtina, kad nuostata turėtų būti performuluota taip, kad jos turinys ir tikslai būtų aiškūs ir nedviprasmiški. Pritarti
8 Projekto 8 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Teisės akto projektą parengęs, teisės aktą priėmęs ar jo priėmimą inicijavęs subjektas, gavęs iš Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą, per du mėnesius nuo šios išvados gavimo dienos raštu informuoja Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba nurodo priežastis ir motyvus, jeigu į pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta. Šį savo atsakymą teisės akto projektą parengęs, teisės aktą priėmęs ar jo priėmimą inicijavęs subjektas paskelbia Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Atkreipiame dėmesį, kad tarp institucijų, kurios pagal siūlomą nuostatą privalės „atsiskaityti“ ir pateikti atsakymus STT dėl teisės aktų projektų ir jau įsigaliojusių teisės aktų, pateks ir tokios valstybės institucijos, kaip Seimas, Vyriausybė, Prezidentas, teismai. Pažymime, jog šių valstybės institucijų teisinis statusas yra tiesiogiai įtvirtintas Konstitucijoje ir detalizuojamas įstatymuose. Šių institucijų teisinis statusas ne kartą yra nagrinėtas Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje, nurodant būtinybę šioms institucijoms veikti pagal Konstitucijos ir įstatymų nuostatas, tačiau pažymėtina, kad nei Konstitucija, nei Konstitucinio Teismo oficialioji doktrina neįgalina teigti, kad įstatymu būtų galima nustatyti šių institucijų veiklos atskaitomybę tam tikrai, Konstitucijoje nenurodomai valstybės institucijai. Teigtina, jog tuo atveju, jei įstatymu siekiama nustatyti tam tikrą Seimo, Vyriausybės, Prezidento, teismų atskaitomybę STT dėl jų rengiamų ar priimtų teisės aktų turinio, turėtų būti nagrinėjamas analizuojamos nuostatos derėjimas su Konstitucijos nuostatomis, nes tokia atskaitomybės forma niekaip nedera su Konstitucijoje įtvirtinta valstybės institucijų sąranga ir jų tarpusavio atskaitomybės, nepriklausomumo teisiniais santykiais. Tuo atveju, jei tokio tikslo nesiekiama, nuostata turėtų būti koreguojama tokiu būdu, kad STT minėtoms institucijoms galėtų pateikti informaciją apie atliktą šių institucijų teisės aktų antikorupcinį vertinimą, tačiau institucijos niekaip neprivalėtų teikti STT jokio pobūdžio ataskaitų, pasiaiškinimų dėl jų priimtų teisės aktų turinio. Pritarti 13.
212 Projekto 9 straipsnio 2 dalies 12 punkte siūloma nustatyti, kad STT surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją apie: „žvalgybos, kriminalinės žvalgybos, analitinės antikorupcinės žvalgybos informaciją apie asmens rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką ir su asmeniu susijusius korupcijos rizikos veiksnius;“. Atkreipiame dėmesį, jog įstatyme nėra apibrėžiama tai, kas turėtų būti vertinama kaip „su asmeniu susiję korupcijos rizikos veiksniai.“ Toks neapibrėžtumas sąlygotų subjektyvumą vertinant, ar tam tikri veiksniai yra susiję su korupcijos rizika. Taigi įstatyminės nuostatos turinio esmė ir taikymas priklausytų išimtinai nuo asmens, vertinančio tam tikrus veiksnius, nuomonės. Teigtina, kad atsižvelgiant į tai, jog analizuojamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmens teise užimti tam tikras pareigas, ši nuostata turi būti aiški iš įstatymo teksto, jame apibrėžiant, kokiu pagrindu vienas, ar kitas veiksnys galėtų būti vertinamas kaip susijęs su korupcijos rizika. Pritarti
10 Projekto 9 straipsnio 10 dalyje numatoma, kad Specialiųjų tyrimų tarnybai adresuotą prašymą pateikti atitinkamą informacija apie asmenį, siekiantį eiti pareigas viešojo sektoriaus subjekte arba Europos Sąjungos ar tarptautinėse teisminėse ir kitose institucijose,
„gali pasirašyti išrinktas ar paskirtas, bet dar pareigų nepradėjęs eiti į
pareigas asmenį skiriantis ar teikiantis subjektas“. Šios nuostatos siūlytina atsisakyti dėl kelių priežasčių. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pareigų dar nepradėję eiti asmenys paprastai neturi ir įgaliojimų, kurie siejami su jų būsimomis pareigomis. Pavyzdžiui, jeigu į pareigas asmenį skiriantis ar teikiantis subjektas yra valstybės politikas, tuomet jo pareigų ėjimo pradžia neretai siejama ne su išrinkimo ar paskyrimo, bet priesaikos davimo momentu.
Remiantis projekto 9 straipsnio 10 dalimi, į STT dėl informacijos pateikimo galėtų kreiptis, be kita ko, ir naujai išrinktas, bet vis dar neprisiekęs Respublikos Prezidentas, nors Konstitucinis Teismas 1998 m. sausio 10 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „Naujai išrinktas Respublikos Prezidentas nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo iki priesaikos davimo valstybės vadovo įgaliojimų dar neturi“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja bendrajam teisės principui „ex injuria jus non oritur“ (neteisės pagrindu teisė neatsiranda). Antra, projekto 9 straipsnio pagrindu galėtų būti renkama itin plačios apimties informacija apie privatų asmens, siekiančio eiti pareigas viešojo sektoriaus subjekte arba Europos Sąjungos ar tarptautinėse teisminėse ir kitose institucijose, gyvenimą, todėl ji turėtų būti renkama tik tais atvejais, kai nebėra jokių abejonių dėl paties į pareigas asmenį skiriančio ar teikiančio subjekto teisinio statuso. Nors projekto 9 straipsnio 10 dalyje numatoma, kad „informacija apie asmenį jį į pareigas skiriančiam ar teikiančiam subjektui pateikiama tik po to, kai jis pradeda eiti pareigas“, tačiau pastebėtina, kad vien tik pats informacijos rinkimo faktas laikytinas intensyviu teisės į privatų gyvenimą apribojimu. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas, kurio pagrindu STT galėtų rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą dar nežinodama, ar į pareigas asmenį skiriantis ar teikiantis subjektas pats pradės eiti atitinkamas pareigas ir ar tokio subjekto prašymu surinkta informacija apskritai bus panaudota, atitiktų proporcingumo principą.
Trečia, atkreipiame dėmesį, jog visuomet egzistuoja tikimybė, kad išrinktas ar paskirtas asmuo tų pareigų nepradės eiti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, išrinkimas ar paskyrimas bus pripažinti neteisėtais teismo sprendimu ir kt. Tačiau tokiu atveju intervencija į asmens privatų gyvenimą jau bus atlikta. Be to, paaiškėjus, jog išrinktas ar paskirtas asmuo nepradės eiti pareigų, esant paskyrimo ar išrinkimo neteisėtumo pagrindams, tokia intervencija į kito asmens privatų gyvenimą taip pat turėtų būti vertinama kaip neteisėta. Be to, nėra aišku kokie veiksmai tokiu atveju toliau būtų atliekami su surinkta informacija. Pritarti
23 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tais atvejais, kai asmens duomenis tvarko ne kompetentinga institucija, kaip ji apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/680 3 straipsnio 7 dalyje, asmens duomenų tvarkymui taikomas Reglamentas (ES) 2016/679. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – Keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 23 dalyje turėtų būti daroma nuoroda ne tik į Lietuvos Respublikos, bet ir į Europos Sąjungos teisės aktus. Pažymėtina, kad, siekiant tinkamai užtikrinti asmens duomenų apsaugą, Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje nurodytų teisės aktų nuostatos turėtų būti įvertintos kompleksiškai. Pavyzdžiui, Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 20 ir 21 dalyse numatyta, kad siekiantys eiti ar einantys pareigas asmenys, apie kuriuos buvo rinkta informacija, su šia informacija yra supažindinami į pareigas skiriančio subjekto.
Tačiau nėra nurodyta, kaip toliau šie asmens duomenys tvarkomi. Preziumuotina, kad šie tvarkymo veiksmai turėtų būti numatyti to subjekto veiklą reglamentuojančiame teisės akte. Todėl manytina, kad siekiant užtikrinti tinkamą Reglamento (ES)
institucijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Pritarti
23 Atsižvelgiant į tai, kad duomenų saugojimas yra vienas iš duomenų tvarkymo veiksmų, Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje žodis „saugomi“ brauktinas kaip perteklinis. Pritarti
1 Projekto 10 straipsnio 1 dalyje numatoma:
„Viešojo sektoriaus subjekto darbuotojas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio
nusikalstamą veiką, išskyrus veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIV skyriuje), privalo pranešti Lietuvos Respublikos prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai< ...>“.
Nors iš esmės beveik identiškai suformuluota teisės norma įtvirtinta ir galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 10¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau pastebėtina, kad teisė nesikreipti į valstybės institucijas dėl artimųjų giminaičių ar šeimos narių galimai padarytų bet kokio sunkumo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų turėtų būti lygiai tokios pačios apimties kaip ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė neduoti parodymų prieš savo artimuosius giminaičius ar šeimos narius jau pradėtame baudžiamajame procese. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 10 straipsnio 1 dalyje pateikti nuorodą ne į BK XXXIV skyrių, o į BPK 38 straipsnį, pagal kurį „šeimos nariais“ laikomas šiek tiek platesnis asmenų ratas lyginant su BK (turint omenyje ir nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančius BPK 38 straipsnio pakeitimus). Pritarti
53 Projekto 13 straipsnio 5 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad STT „turi teisę atlikti viešojo sektoriaus subjektų atsparumo korupcijai lygio nustatymą“. Nuostatos turinys stokojo teisinio aiškumo. Pažymėtina, jog nėra aišku, koks turėtų būti atsparumo korupcijai lygio nustatymo pagrindas: STT galėtų inicijuoti atsparumo korupcijai lygio nustatymą savo iniciatyva, ar tik tam tikro viešojo sektoriaus subjekto prašymu, ar ir vienu, ir kitu atvejais.
Siūlytina nuostatą papildyti, kad jos turinys būtų aiškus. Be to, pažymėtina, kad nėra aiškus šios nuostatos santykis su 13 straipsnio 2 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad
„Savarankiškų įstaigų atsparumo korupcijai lygio nustatymą atlieka jos
pačios“. Nėra aišku, ar STT turi teisę atlikti savarankiškų įstaigų atsparumo korupcijai lygio nustatymą. Pritarti
6 Projekto 13 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Atsparumo korupcijai lygio nustatymo periodiškumą, vertinimo kriterijus ir tvarką nustato Vyriausybė.“ Pažymime, kad atsižvelgiant į šioje išvadoje teikiamas pastabas dėl projekto
susijęs teisinis reguliavimas gali būti įtvirtinamas tik įstatyme, atsparumo korupcijai lygio nustatymo periodiškumas ir vertinimo kriterijai turi būti nustatyti įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Pritarti
7 Projekto 13 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatai, išskyrus atvejus, kai viešojo sektoriaus subjektas pats atlieka savo atsparumo korupcijai lygio nustatymą, gali būti naudojami priimant sprendimus dėl viešojo sektoriaus subjekto veiklos finansavimo, jo dalyvavimo viešosiomis lėšomis finansuojamuose projektuose ir programose, viešojo sektoriaus subjekto vadovo darbo ar tarnybos santykių ir kitais teisės aktuose nustatytais tikslais.
Aukštesniu atsparumo korupcijai lygiu pasižymintiems viešojo sektoriaus subjektams gali būti taikomi supaprastinti procedūriniai reikalavimai, papildomos ir (ar) palankesnės finansavimo sąlygos ar kitos skatinimo priemonės, jei tai numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatai nenustato, jog tam tikroje institucijoje egzistuoja korupcija, o tik nurodo, ar yra hipotetinių, tikėtinų veiksnių, kurie galbūt galėtų būti vertinami kaip rizika atsparumui korupcijai. Keltina abejonė, ar tokio pobūdžio duomenys iš tiesų galėtų objektyviai lemti tam tikrų viešojo sektoriaus institucijų finansavimo lygį. Antra, pažymėtina, kad analizuojamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų (viešojo sektoriaus subjektų) teise gauti finansavimą, todėl visi kriterijai ir taisyklės, kurie lemtų finansavimo didėjimą ar mažėjimą, privalo būti įtvirtinti įstatyme. Be to, atsižvelgiant į tai, kad jokie kiti įstatymai nesieja viešojo sektoriaus finansavimo su atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatais, teikiamas įstatymo projektas yra būtent tas teisės aktas, kuriame turi būti nustatyti visi kriterijai ir taisyklės susiję su įtaka finansavimui.
Trečia, turėtų būti svarstoma, ar siūlomas reguliavimas atitinka konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui principą, nes manytina, kad hipotetinės, tikėtinos aplinkybės nesukuria tarp asmenų teisinės padėties tokių skirtumų, kad šiuos asmenis būtų galima laikyti iš esmės besiskiriančiais ir tuo pagrindu jiems taikyti kitokį teisinį reguliavimą. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad:
„<...> konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų
pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d., 1997 m. lapkričio
m. birželio 8 d. nutarimai). Taigi svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas dera su Konstitucinio Teismo oficialiąja doktrina. Ketvirta, pažymėtina, kad tiek įtaka finansavimo lygiui, tiek siūloma galimybė taikyti supaprastintus procedūrinius reikalavimus, papildomas ir (ar) palankesnes finansavimo sąlygas ar kitas skatinimo priemones galimai sukurtų papildomą korupcijos riziką, nes viešojo sektoriaus institucijos visais būdais, tarp jų galimai ir korupciniais, būtų linkusios siekti sau palankių atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatų.
Penkta, nuostatoje vartojama sąvokos „teisės aktas“,
„Lietuvos Respublikos teisės aktas“ keistina į žodį „įstatymas“, nes jokie
poįstatyminiai teisės aktai negali nustatyti atvejų ar kriterijų, nuo kurių priklausytų įstatymo taikymas ar netaikymas. Poįstatyminiuose teisės aktuose gali būti nustatyti tik įstatymo nuostatos taikymo tvarka. Pritarti
2020-07-0914 Projekto 14 straipsnyje siūloma reguliuoti viešojo sektoriaus subjektų elgesio standartų diegimą. Pažymėtina, kad visas straipsnio turinys, išskyrus 1 dalies žodžius „taip pat aprašomos pavyzdinės galimos korupcinio pobūdžio rizikos ir darbuotojų veiksmai su jomis susidūrus“ yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas ir neturi būti įtvirtinama teikiamame įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikro asmens neetiškas darbinis elgesys visiškai nereiškia, jog toks asmuo darys korupcinio pobūdžio veikas. Todėl reikalavimas viešojo sektoriaus subjektams turėti bendro pobūdžio etikos ir elgesio kodeksus ar taisykles nedera su teikiamo įstatymo tikslais ir esme. Vertintina, kad įstatymo projekte galėtų būti įtvirtintas reikalavimas viešojo sektoriaus subjektams turėti tam tikras taisykles, susijusias su korupcijos rizikos veiksnių valdymu, reagavimu į tokius veiksnius, nes tai tiesiogiai būtų susiję su įstatymo reguliavimo sritimi. Be to, teigtina, kad tokios taisyklės galėtų būti derinamos su STT, kad jos atliktų savo paskirtį ir būtų vertingos.
Galimai STT, kaip institucija, turinti specialiųjų kompetencijų, galėtų parengti pavyzdines tokio pobūdžio taisykles ir jas viešai skelbti savo svetainėje. Manytina, kad toks reguliavimas atitiktų įstatymui keliamus tikslus ir derėtų su įstatymo paskirtimi. Pritarti
3 Projekto 14 straipsnio 3 dalyje numatoma:
„Viešojo sektoriaus subjekte už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą
atsakingas subjektas kontroliuoja, kaip viešojo sektoriaus subjekto darbuotojai laikosi profesinės veiklos ir tarnybinės etikos principų, <...> prireikus jų atžvilgiu taiko prevencines priemones“. Iš nurodytos formuluotės nėra visiškai aišku, kokios prevencinės priemonės turimos omenyje. Jeigu projekto 14 straipsnio 3 dalyje kalbama apie projekto 5 straipsnio 2 dalyje išvardintas „korupcijos prevencijos priemones“, tuomet nurodytoje projekto 14 straipsnio 3 dalies formuluotėje vietoje žodžių „prevencines priemones“ įrašytini žodžiai „korupcijos prevencijos priemones“. Kita vertus, jeigu projekto 14 straipsnio 3 dalyje kalbama apie „korupcijos prevencijos priemones“, tuomet atkreiptinas dėmesys, kad dauguma projekto 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų „korupcijos prevencijos priemonių“ neskirtos individualiam taikymui, todėl svarstytina, ar projekto 14 straipsnio 3 dalyje nevertėtų išskirti, kurios konkrečios projekto 5 straipsnio 2 dalyje minimos „korupcijos prevencijos priemonės“ galėtų būti taikomos viešojo sektoriaus subjekto darbuotojo atžvilgiu. Be to, tuo atveju, jei nuostatoje kalbama apie kitas, nei paminėta prevencijos priemones, šios priemonės turėtų būti įvardintos, ar nurodoma, kokiame teisės akte jos yra išvardintos. Pritarti 23.
4 Projekto 14 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Viešojo sektoriaus subjekto darbuotojai už elgesio standartų pažeidimus atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.“ Toks nuostatos turinys ir jos paskirtis yra nesuprantami. Atkreiptinas dėmesys, kad jokie Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato atsakomybės už viešojo sektoriaus subjektų elgesio standartų pažeidimus, todėl abejotina, ar analizuojama nuostata turi kokį nors teisinį krūvį ir paskirtį. Pritarti
1 Projekto 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta: „Viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinė politika suprantama kaip bendra viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinės veiklos kryptis ir įsipareigojimas savo darbuotojams, teikiamų administracinių, viešųjų ar kitų paslaugų vartotojams, tiekėjams, partneriams ir visuomenei netoleruoti korupcijos, laikytis etikos ir skaidrumo principų, valdyti ir mažinti korupcijos riziką“. Nurodytas viešojo sektoriaus subjekto įsipareigojimo adresatų sąrašo eiliškumas kritikuotinas. Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 5 straipsnį valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, todėl manytina, kad įsipareigojimas netoleruoti korupcijos, laikytis etikos ir skaidrumo principų, valdyti ir mažinti korupcijos riziką visų pirma turėtų būti skirtas ne paties viešojo sektoriaus subjekto darbuotojams, bet visuomenei. Pritarti 25.
2020-07-09 15,24 2,1 Projekto 15 straipsnio 2 dalyje vartojamas žodis „paprastai“ suponuoja, kad viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinė politika galėtų būti formuojama ir įgyvendinama įtraukiant nebūtinai visus viešojo sektoriaus subjekto darbuotojus, nustatant nebūtinai aiškius korupcijai atsparios aplinkos kūrimo tikslus bei nebūtinai numatant atviru formatu viešai skelbti viešojo sektoriaus subjekto veiklos duomenis su įstatymais ir kitais teisės aktais suderinama apimtimi bei duomenis apie vykdomas antikorupcines veiklas. Svarstytina, kaip tai dera su projekto 3 straipsnyje numatytais korupcijos prevencijos tikslais bei uždaviniais. Analogiška pastaba dėl žodžio „paprastai“ teiktina ir projekto 24 straipsnio 1 dalies atžvilgiu. Pritarti
2020-07-0915 2,3 Atsižvelgiant į projekto 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūlomo reguliavimo apimtį, pavyzdžiui, vartojant tokias formuluotes kaip: „Viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinė politika paprastai formuojama ir įgyvendinama įtraukiant visus viešojo sektoriaus subjekto darbuotojus“, svarstytina, ar šios nuostatos dera su projekto 4 straipsnio 5 punkte nustatytu korupcijos prevencijos principu, teigiančiu, kad korupcijos prevencija įgyvendinama vadovaujantis minimalios administracinės naštos principu: „siekiama, kad korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių taikymas sukurtų kuo mažiausią įmanomą administracinę naštą, o korupcijos prevencijos sukuriama nauda viršytų jos sąnaudas“. Pritarti
21 Projekto 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad STT turi teisę kreiptis
„Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka į Vyriausybę ir
prašyti pripažinti netekusiais galios ministro, Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo priimtą teisės aktą“.
Pažymime, jog Vyriausybės įstatymas nenumato jokios tvarkos, pagal kurią STT galėtų kreiptis į Vyriausybę dėl tam tikrų teisės aktų pripažinimo negaliojančiais. Todėl nuostatos turinys kelia abejonių dėl jo derėjimo su Vyriausybės įstatymu ir teikiamos nuostatos praktinio realizavo galimybių. Pritarti
2020-07-0918 2,3 Projekto 18 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos koreguotinos atsižvelgiant į Švietimo įstatymo nuostatas, pagal kurias Vyriausybė ar jos įgaliota institucija neturi kompetencijos, susijusios su ugdymo programų tvirtinimu ir švietimo programų vykdymu. Pažymėtina, jog kompetencija šiais klausimai priklauso švietimo ir mokslo ministrui. Pritarti
5 Manytina, kad projekto 18 straipsnio 5 dalies nuostata: „Viešojo sektoriaus subjektai imasi, o privataus sektoriaus subjektai gali imtis priemonių, skirtų viešojo ar privataus sektoriaus subjekto darbuotojų antikorupciniam sąmoningumui didinti“ galėtų būti įtvirtinta kaip vienas iš korupcijos prevencijos principų, nes yra deklaratyvaus pobūdžio ir neturi normiškumo požymių, nes toks kriterijus kaip „antikorupcinio sąmoningumo didinimas“ yra sunkiai įvertinamas ar išmatuojamas. Priešingu atveju, normą reikėtų konkretizuoti ir nustatyti jos realizavimo būdus, įvardinant sąmoningumo didinimo priemones, asmenis, atsakingus už jų taikymą, rezultatų vertinimo sistemą, atskaitomybę ir t.t. Pritarti 30.
2020-07-09 19,26 1,1 Projekto 19 straipsnio 1 dalies formuluotėje
„Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo“ žodžiai „Lietuvos Respublikos“
yra pertekliniai, kadangi šio įstatymo pilnas pavadinimas jau nurodytas projekto 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto
tarnybos įstatymo pavadinimo, kurio pilnas pavadinimas jau nurodytas projekto
16 Projekto 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatoma, kad „Savarankiškos įstaigos, įgyvendindamos šio įstatymo nuostatas: <...> 6) pagal kompetenciją imasi aktyvių administracinių, organizacinių ir kitų priemonių, skirtų užkirsti kelią korupcinio pobūdžio teisės pažeidimams savo įstaigoje, jai pavaldžiuose ir (ar) valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose, o jeigu šie pažeidimai padaryti – atskleisti ir pritaikyti administracines ar kitas poveikio priemones, išskyrus susijusias su ikiteisminio tyrimo atlikimu“. Iš šios nuostatos neaišku, apie kokias administracines priemones kalbama. Jeigu turimos omenyje administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, tuomet atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnio 11 dalyje nurodytos tokios savarankiškos įstaigos kaip Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija, ministerijos ir pan. jų taikyti neturi teisės. Pritarti
24 Projekto 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas turėtų būti patikslintas, jame aiškiai nurodant, su kokiais asmenimis susijusi informacija gali būti renkama ir vertinama. Pritarti 33.
3 Dėl projekto 21 straipsnio 3 dalies turinio mutatis mutandis teiktinos analogiškos pastabos kaip ir dėl projekto 13 straipsnio 7 dalyje siūlomo nustatyti reguliavimo, papildomai atkreipiant dėmesį į tai, jog šiuo atveju bus sukuriama dar didesnė korupcijos rizika, nes privatūs subjektai turi didesnes galimybes veikti korupciniais metodais ir taip siekti, kad jiems būtų taikomi supaprastinti procedūriniai reikalavimai, papildomos ir (ar) palankesnės finansavimo sąlygos ar kitos skatinimo priemonės. Pritarti
51 Projekto 23 straipsnio 5 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai „pagal kompetenciją vykdo teisės pažeidimų, įskaitant korupcinio pobūdžio, prevenciją ir tyrimą“. Projekto 24 straipsnio 5 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad šie subjektai, vykdydami funkcijas „turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimui bei korupcijai atsparios aplinkos kūrimui reikalingą informaciją“. Pastebėtina, jog vertinant projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateikiamą sąvokos „korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas“, nustatančią, jog tai yra „administracinis nusižengimas, darbo pareigų pažeidimas ar tarnybinis nusižengimas, padaromas piktnaudžiaujant įgaliojimais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant naudos sau ar kitam asmeniui, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstama veika“, nėra aišku kokius veiksmus galėtų apimti korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo tyrimas. Taip pat neaišku, koks yra tokio tyrimo santykis su Valstybės tarnybos įstatymo ir darbo kodekso nuostatomis, reguliuojančiomis pažeidimų tyrimą.
Todėl pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad teisės aktų pažeidimo tyrimo rezultatai gali turėti tiesioginę įtaką asmens, kurio pažeidimas tiriamas, teisėmis ir pareigomis, bet koks pažeidimo tyrimas turi turėti aiškią procedūrą, užtikrinančią asmenų teises. Todėl įstatyme įtvirtinant galimybę tirti korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, kartu turi būti įtvirtinti ir pažeidimo tyrimo terminai, veiksmai, kuriuos turi ir gali atlikti tiriantis asmuo ir tiriamojo asmens teisės bei pareigos. Be to, turi būti aiškiai nurodyta koks yra korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo tyrimo santykis su kituose įstatymais numatytomis tyrimų procedūromis, nes vertinant tai, kad korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas apima, pavyzdžiui, tarnybinį nusižengimą, pažymėtina, kad asmens atžvilgiu negali ir neturi būti vykdomi iš karto du tyrimai dėl vieno ir to paties pažeidimo. Priešingu atveju, turėtų būti vertinamas analizuojamų nuostatų derėjimas su teisinės valstybės principu ir Konstitucinio Teismo oficialiąja doktrina, kurioje aptariami reikalavimai teisiniam reguliavimui, susijusiam su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus ir analizuojamų nuostatų santykis su projekto 25 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią, tais atvejais, jeigu taikant korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ar vykdant korupcijos prevencijos priemones, gaunama duomenų apie galimai padarytą teisės akto pažeidimą, šie duomenys perduodami kompetentingiems subjektams, kurie atlieka tolesnius veiksmus, susijusius su pažeidimo tyrimu. Pagal šią nuostatą darytina išvada, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai neturi atlikti jokių tyrimo veiksmų, o tik perduoti duomenis kitiems subjektams. Pritarti 35.
3 Projekto 24 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad nuo Vyriausybės patvirtintų pavyzdinių nuostatų ir (arba) pareigybės aprašymų, reguliuojančių už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingų subjektų veiklą „gali būti nukrypstama tik motyvuotai atsižvelgiant į viešojo sektoriaus subjekto ir (ar) jam pavaldžių subjektų struktūros ar veiklos ypatumus.“ Pastebėtina, jog nei iš teikiamos nuostatos turinio, nei iš kitų projekto nuostatų nėra aišku kokiam subjektui reikėtų pateikti motyvus dėl nukrypimo nuo pavyzdinių nuostatų ir kas bei kokiais atvejais juos vertintų. Pritarti
53 Projekto 24 straipsnio 5 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai, vykdydami funkcijas turi teisę „siūlyti viešojo sektoriaus subjekto vadovui nepriimti pretenduojančio į pareigas asmens, jei jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos ar kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų“. Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata stokoja loginių ryšių su įstatymo tekstu ir jos realizavimo tvarka. Pažymėtina, kad nėra aišku net tai, kokiu pagrindu už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingiems subjektams galėtų būti teikiama tokio pobūdžio informacija apie asmenis, siekiančius užimti tam tikras pareigas. Neaišku, kaip tokia nuostata koreliuoja su projekto 9 straipsnio nuostatomis. Todėl siūlytina reguliavimą detalizuoti, kad jo turinys ir taikymo tvarka būtų aiškūs. Pritarti
2020-07-0925 Projekto 25 straipsnyje nurodytina, kokiu pagrindu ir pagal kokią tvarką STT sprendžia dėl korupcijai atspariai aplinkai priemonių pakankamumą viešojo sektoriaus subjektuose. Be to, manytina, kad STT neturėtų vienašališkai ir nepranešusi apie tai viešojo sektoriaus subjektui, vienašališkai imtis tam tikrų veiksmų.
Manytina, kad pirmiausia viešojo sektoriaus subjektui turėtų būti sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus. Be to, svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie vertinamojo pobūdžio dalyką, neturėtų būti nustatyta galimybė STT veiksmus apskųsti. Pritarti
2020-07-09 * Projekto aiškinamajame rašte pažymima, jog „Siūloma nustatyti, kad įstatymai įsigaliotų 2021 m. liepos 1 d. Šiuo atveju siūloma objektyvi data, iki kurios įstatymų projektai turėtų būti suderinti, apsvarstyti ir priimti, taip pat parengti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai“. Pastebėtina, kad šis projekto aiškinamajame rašte nurodytas teiginys nedera su projekte numatoma data (2020 m. gruodžio 31 d.), iki kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius turėtų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kadangi ji gerokai nutolusi nuo projekte numatomos naujos redakcijos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo įsigaliojimo datos (2021 m. liepos 1 d.). Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2020-07-28 * Vadovaudamiesi Reglamento (ES) 2016/679 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei Reglamento (ES) 2016/679 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlome Įstatymo projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Pritarti 3.
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
advokatūra, 2020-09-04 * Lietuvos advokatūra (toliau - Advokatūra) susipažino su Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau - KPI) ir jį lydinčiųjų teisės aktų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo (toliau - STTĮ), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo) pakeitimų projektais (toliau - Projektai). Advokatūra dėl šių Projektų Respublikos Prezidentui pateikė gana išsamią ir argumentuotą nuomonę bei pasiūlymus. Tačiau iš Lietuvos Respublikos Seimui pateiktų Projektų matyti, kad iš esmės buvo atsižvelgta vos tik į vieną Advokatūros pasiūlymą. Taip pat, Advokatūros pastabos kartu su Projektais nėra matomos Teisės aktų informacinėje sistemoje. Advokatūros nuomone, teikta nuomonė buvo kruopščiai rengiama, todėl būtų tikslinga, jeigu ir Seimo nariai bei visuomenė susipažintu su ja. Todėl Advokatūra žemiau pakartotinai teikia savo pastabas bei pasiūlymus. Prieš konkrečiai vertinant įstatymų projektus atsižvelgtina į bendrą aplinkybę, jog dabar šis įstatymo projektas siekia santykinai atnaujinti šiuo metu veikiančią korupcijos prevencijos institucinę ir organizacinę sąrangą, tačiau visų pirma svarstytina, ar apskritai sudaro galimybes esminiams, holistiniams pokyčiams. Taip manytina, vertinant Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. patvirtintoje Nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 metų programoje nustatytą ambicingą, tačiau realiai pasiekiamą tikslą - 2025 m. korupcijos suvokimo indekso (toliau - KSI) reikšmė Lietuvoje turėtų būti 75.
Atkreiptinas dėmesys į šio indekso reikšmės pokyčius Lietuvoje: nuo KSI 57 reikšmės 2013 m. iki 60 reikšmės 2019 m., kai tuo tarpu mūsų kaimynės Estijos indeksas per tą patį laikotarpį pasikeitė nuo KSI 68 reikšmės 2013 m. iki KSI 74 reikšmės 2019 m. Tokiu būdu Estija jau
tikslui, sugebėjo per paskutinius šešerius metus pasiekti + 6 KSI reikšmės padidėjimą, kai Lietuva tepakilo + 3 KSI reikšmės punktais. Mūsų vertinimu tai rodo, kad korupcijos prevencijos sistema yra ne tobulintina, o reformuotina iš pačių pagrindų, nes dabartinė sistema yra arba neefektyvi, ką ir rodo itin ribotas KSI reikšmės didėjimas. Todėl pradžioje išsakytina keletas bendro pobūdžio pastebėjimų:
Pirmiausiai, peržiūrėjus nauja redakcija išdėstomą KPI projektą, nesunku pamatyti, kad kuriamos sudėtingos įsivertinimo ir vertinimo procedūros. Mūsų nuomone visa kuriama gremėzdiška sistema yra konstruojama siekiant toliau generuoti iš esmės begalinę aibę dokumentų ir ataskaitų, kurios neturės tikros pridėtinės vertės. Tai susiję su dabartine korupcijos prevencijos paradigma - siekti, kad visų teisės aktų nuostatų būtų besąlygiškai ir nenukrypstamai laikomasi, būtų sukurti tokių nuostatų priežiūros laikymosi mechanizmai, kuriamos institucinės struktūros ir dariniai, užtikrinantys savalaikį įvairių ataskaitų pateikim ą ir vertinimą. Visa tai lemia begalinį įvairių bereikalingų reikalavimų administracinė našta, nekuriama pridėtinė vertė. Antra, mūsų siūlymas būtų iš esmės keisti kovos su korupciją kryptį t. y. atlikti paradigminius pokyčius.
Tokių pokyčių negalima padaryti neįtraukus į kovos su korupciją sistemą socialinių partnerių: pačios visuomenės, piliečių, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų ir verslo struktūrų. Kovos su korupcija priemonės visų pirma turi būti skirtos:
1) problematiškiausių (labiausiai paplitusių arba didžiausią žalą darančių) sektorių korupcijos požiūriu nustatymui;
2) reglamentavimo mažinimui;
3) maksimalaus reglamentavimo supaprastinimui ir aiškumui;
4) administracinės naštos mažinimui;
5) kontrolės bei priežiūros mažinimui,
6) tarnautojų diskrecijos siaurinimui,
7) priežiūros funkcijų koncentravimui ir, galiausiai,
8) maksimaliam visų procesų skaitmenizavimui. Nuosekliai laikantis šių (ir kitų) principų neišvengiamai būtų pasiekiami aiškesni teisės aktai, kas lemtų paprastesnį besidubliuojančių, prieštaraujančių viena kitai ir perteklinių funkcijų nustatymą, galimybę institucijų jungimui ir kt., ko pasekmėje būtų pasiektas reikšmingas valstybinio administracinio aparato ir jo atliekamų funkcijų „lieknėjimas". Toks požiūris reikštų, kad yra vykdomos ne pavienės institucinės peržiūros, o konkrečios profesinės srities visos visuminis veikimo sistemos vertinimas: įsisteigimo procedūros, veiklos sertifikavimas ir veiklos priežiūra (jeigu taikoma), santykiai su kitais subjektais ir kiti procesai iki pat veiklos nutraukimo. Šios sistemos peržiūra nėra galima be visuomeninio ir privataus sektoriaus dalyvavimo ir atviro dialogo, išorinės ekspertizės, itin specializuotų žinių, susiformavusios praktikos, neretai neatitinkančios teisinio reglamentavimo. Visa tai galima būtų apibendrinti tuo, jog projekte nenumatytas pakankamas visuomenės įsitraukimas.
Jeigu tam tikrą procesą būtų galima iliustruoti grafiškai, tai dabartinė korupcijos prevencijos sistema, mūsų vertinimu, yra iš esmės skirta kiekvieno proceso, kaip kreivės, kurį būtų galima pavaizduoti, pavyzdžiui, parabole, kiekvieno parametro kruopštaus reglamentavimo ir vėlesnio šio reglamentavimo laikymosi peržiūros, priežiūros ar kontrolės. Tokia prevencijos sistema bus tiek pat gremėzdiška ir brangiai kainuojanti struktūra kaip ir pats procesas. Advokatūra siūlo iš esmės keisti pačius procesus taip, kad procesas iš parabolės būtų pakeistas į tiesę, daug paprastesnę ir kur kas mažiau parametrų turinčią kreivę, kurios laikymasis reikalaus daug mažesnių priežiūros kaštų, o taip pat bus daug aiškesnis visiems asmenims. Lietuvos advokatų bendruomenė galėtų įvardinti nemažai sričių, kuriose „šešėlis" yra susidaręs būtent dėl netinkamo reglamentavimo ir(ar) įsitvirtinusios institucinės praktikos. Trečia, kelia nerimą tai, kad KSI reikšmė Lietuvoje nepasiekė užsibrėžto tikslo ir Lietuva teliko tik Europos Sąjungos ir Vakarų Europos regiono vidutinioke, vis dėlto lieka visiškai neatsakyta į klausimą, o kaip kitos Europos Sąjungos valstybės narės, sugeba pasiekti tokias aukštas KSI reikšmes. Manytina, kad šiuo tikslu turėtų būti padaryta labai reikšmingos apimties ir išsami profesionali bei, svarbiausiai, nepriklausoma studija, kuri atskleistų, kokias kitų valstybių
„sėkmės istorijas" galima būtų įgyvendinti Lietuvoje. Nors siekiam
įvykdyti pirmąją esminę Korupcijos prevencijos įstatymo, priimto dar 2002 metais sisteminę peržiūrą, tačiau po 18 metų praktikos nėra atlikta (arba nėra Visuomenei pateikta) lyginamoji kitų korupcijos prevencijos sėkmės valstybių praktikos analizė. Tai kelia papildomų abejonių dėl šio projekto kokybės. O tai yra pagrindinė KPI keitimo prielaida ir vienas pagrindinių tokio keitimo būdų.
Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, turi būti nustatomas galimas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis valstybės finansams. Projektų priėmimas ir įgyvendinimas pareikalaus labai ženklaus biurokratinio aparato didinimo, todėl būtina kiek įmanoma tiksliau nustatyti koks bus Projektų įgyvendinimo poveikis valstybės finansams. Tuo tarpu, Projektų aiškinamojo rašto 12 punkte iš esmės nurodoma tik tai, kad įdiegus naują atsparumo korupcijai modelį gali kilti papildomų valstybės biudžeto lėšų, kurios bus reikalingos paskirtiems atsakingiems asmenims už atsparumo korupcijai modelio diegimą ir priemonių vykdymą, poreikis. Taigi lėšų poreikio mastas yra neįvertintas visiškai. Dėl to tampa neaišku, kokia reali Projektų įgyvendinimo kaina valstybei, ar ji nėra neproporcingai didelė, ar dėl to Projektų įgyvendinimui nebus panaudotos lėšos, kurios labiau reikalingos kitoms svarbesnėms valstybės valdymo ir visuomenės gerovės sritims (pvz. viruso COVID-19 sukeltiems neigiamiems padariniams valstybės ekonomikai šalinti, socialinės atskirties mažinimui, vieno langelio principo įgyvendinimo, kitoms gerovės valstybės siekiamybei gyvybiškai reikalingoms sritims), ar Projektais pasiekiamas efektyvesnis reguliavimas, ar priešingai. Atsižvelgti 2.
advokatūra, 2020-09-04 * Be aukščiau išdėstytų bendrųjų (horizontaliųjų) pastebėjimų, Advokatūra norėtų atkreipti dėmesį ir į konkrečias Projektų nuostatas: Pirma, Projektais siekiama išimtinai tik STT numatyti šias teises: atlikti korupcijos rizikos analizę; atlikti šakinių, savivaldybių, valdymo srities ir viešojo sektoriaus subjekto korupcijos prevencijos programų, jų projektų ir šių programų įgyvendinimo vertinimą; atlikti teisės aktų antikorupcinį vertinimą bei teikti siūlymus Vyriausybei nustatant kriterijus dėl visuomeninių santykių, kuriais gali būti daromas poveikis korupcijos mastui, ir teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo tvarką. Toks reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais:
korupcijos mastui, ir teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo tvarką. Be to, minėtos kompetencijos reikalingos ir tam, kad nebūtų užkrauta perteklinė administracinė našta ir nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės perteklinėmis ar per ne lyg žmogaus teises varžančiomis antikorupcinėmis priemonėmis.
Manytina, kad tai įgyvendinti STT objektyviai negali turėti pakankamai kompetencijų dėl sričių, kiekio, įvairovės, sudėtingumo ir pan.;
Todėl antikorupcinė aplinka turi būti kuriama ir funkcionuojanti skaidriai - atvirai, t. y. įtraukiant visas institucijas bei visuomenę ir atsižvelgiant į nuomonių įvairovę;
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, korupcijos analizę, korupcijos prevencijos programų ar jų projektų bei teisės aktų antikorupcinį vertinimą bei siūlymų nustatant kriterijus dėl visuomeninių santykių, kuriais gali būti daromas poveikis korupcijos mastui, ir teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo tvarką, siūlytina išskirstyti ir kitoms institucijoms pagal jų veiklos sritis bei nepriklausomoms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios pagal savo veiklos tikslus gali atlikti minėtas funkcijas atitinkamose srityse. Pagal KPI projektu siūlomą KPI 6 straipsnio 8 dalį, po STT atliktos galutinė korupcijos rizikos analizės išvada būtų skelbiama viešai ir pateikiama subjektui, kurio veiklos sritis buvo analizuojama. Vis dėl to manytina, kad antikorupcinės aplinkos stiprinime turi būti įtrauktos visos kompetentingos institucijos ir nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos. Todėl manytina, kad korupcijos rizikos analizės išvados (jų projektai) turėtų būti siunčiamos ir toms institucijoms bei nepriklausomoms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios pagal savo veiklos tikslus gali pareikšti savo vertinimą bei išvadas dėl korupcijos rizikos analizės išvadų. Atsižvelgti 3.
advokatūra,
2 4,12 Antra, Pagal KPI projektu siūlomus KPI 9 straipsnio 2 dalies 4 ir 12 punktus, STT surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją apie asmeniui pareikštus įtarimus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar nusikalstamą veiką, susijusią su asmens funkcijomis viešojo sektoriaus subjekte ar institucijoje, kurioje jis siekia eiti ar eina pareigas, žvalgybos, kriminalinės žvalgybos, analitinės antikorupcinės žvalgybos informaciją apie asmens rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką ir su asmeniu susijusius korupcijos rizikos veiksnius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarosios informacijos buvimas visiškai nepatvirtina asmens padaryto nusikaltimo ar kito teisės pažeidimo fakto, nes tai yra tik ikiteisminio tyrimo ar kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija. Kitaip tariant, ši informacija laikoma informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką tik pareigūnų subjektyvių įsitikinimu, kuris nėra pagrįstas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, pagal kurią asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir kol asmuo nėra pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taigi, jei pareigūnai savo subjektyviu vertinimu pateikia neigiamą išvadą dėl su asmeniu susijusių korupcijos veiksnių, ar asmeniui buvo pareikšti įtarimai, pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas tai reiškia, kad asmuo bus vertinamas neigiamai svarstant jo kandidatūrą į atitinkamas pareigas vadovaujantis vien subjektyviu pareigūnų vertinimu, nepaisant to ar asmuo padarė kokį nors teisės pažeidimą ar ne. Todėl manytina, kad KPI projektu siūlomi KPI 9 straipsnio 2 dalies 4 ir 12 punktai prieštarauja nekaltumo prezumpcijai. Pritarti 4.
advokatūra,
22 Trečia, pagal KPI projektu siūlomą KPI 9 straipsnio 20 dalį, į pareigas asmenį skiriantis subjektas, įvertinęs šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktos informacijos visumą ir priėmęs sprendimą neskirti asmens į pareigas, privalės per 3 darbo dienas pasirašytinai supažindinti asmenį su pateikta apie jį informacija. KPI projektu siūlomoje KPI 9 straipsnio 22 dalyje numatyta, kad asmuo priimtą sprendimą neskirti į pareigas gali skųsti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau, pagal to paties straipsnio 2 dalies 12 punktą, pažymoje apie į pareigas priimamą asmenį, gali būti pateikiama kriminalinės žvalgybos informacija, kuri pagal VTPĮ yra įslaptinama. Nei KPI nei VTPĮ nenumato kandidato galimybės susipažinti su įslaptinta informacija. Taigi, pagal siūlomą teisinį reguliavimą, asmuo, kuris nebuvo priimtas į pareigas dėl kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos pateikimo, nėra aišku kaip jis su tokia informacija galės susipažinti ir pasinaudoti savo teise skųsti sprendimą neskirti jo į pareigas. Pritarti
advokatūra, 2020-09-049 Ketvirta, pažymėtina, kad KPI projektu siūlomame KPI 9 straipsnyje nėra numatytų vienodų kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima taikyti vienodus standartus, sprendžiant kandidato priėmimo į atitinkamas pareigas klausimą. Tai reiškia, kad subjektas, sprendžiantis minėtą klausimą, gali plačiai interpretuoti STT surinktą ir gautą informaciją apie kandidatą ir net skirtingai vertinti kandidatus apie kuriuos pateikiama panaši informacija. Atsižvelgiant į KPI projektu siūlomo KPI 9 straipsnio 2, 6 dalimis bei STTĮ 12 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Prezidentui informaciją apie kandidatą į STT direktoriaus pareigas surenka ir pateikia STT. Iš esmės tai reiškia, kad pati institucija gali įtakoti būsimo konkretaus kandidato į jos vadovus paskyrimą.
Manytina, jog atsižvelgiant į Projektų tikslą (antikorupcinės aplinkos stiprinimas), institucija turėtų visai nedalyvauti kandidato į jos vadovaujamas pareigas atrinkimo procese. Pritarti
advokatūra 2020-09-0414 Penkta, pagal KPI projektu siūlomą KPI 14 straipsnį, savarankiška įstaiga privalo turėti etikos ir (ar) elgesio kodeksą ar taisykles, kuriuose, atsižvelgiant į jos veiklos specifiką, detalizuojami pagrindiniai profesinės veiklos ir tarnybinės etikos principai, apibrėžiamas neetiškas, netinkamas elgesys. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 3 straipsnis jau reguliuoja pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, kurie yra privalomi valstybės tarnautojams, manytina, kad siūlomas reguliavimas yra perteklinis. Taip pat, atsižvelgiant į STT, kaip institucijos, kuri iš esmės prižiūrėtų antikorupcinės programos įgyvendinimą, išskirtinį skaidrumo poreikį, būtinas STT pareigūnų Etikos kodekso priėmimas. Iš dalies pritarti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo
analizuoja ir apibendrina valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ar elgesio problemas ir teikia rekomendacijas dėl tarnybinės etikos politikos institucijose ir įstaigose formavimo ir įgyvendinimo;“, o to paties straipsnio 14 punkte numatyta, kad VTEK „ <...> organizuoja ir vykdo švietimą tarnybinės etikos klausimais“. Taigi už įstatymo projekto 14 straipsnyje numatytos korupcijos prevencijos priemonės metodinį įgyvendinimą turėtų būti atsakinga Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. 7.
advokatūra 2020-09-0417 Šešta, KPI projektu siūlomu KPI 17 straipsniu yra įtvirtinama teisė siūlyti ir prašyti pakeisti ar panaikinti teisės aktą dėl to, kad jis galimai neatitinka aukštesnės galios teisės aktų ir dėl to gali pasireikšti korupcijos rizika arba kreiptis į administracinį teismą dėl tokio teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu aukštesnės teisės aktams dėl ko gali pasireikšti korupcijos rizika. Siūlomu reguliavimu siekiama minėtą teisę suteikti išimtinai tik STT. Tokiu būdu STT sukuriamos išskirtinės ir prioritetinės teisės bei galimybės įtakoti teisėkūrą bei visų teisinių santykių teises ir pareigas. Tai reiškia, kad institucija, kuri taiko sukurtus teisės aktus, gali įtakoti jų turinį. Projekto Aiškinamajame rašte nėra jokių argumentų, pakankamai pagrindžiančių tokį teisinį reguliavimą, lemiantį monopolizuotą vienos valdžios institucijos funkciją, leidžiančią reikšmingai įtakoti teisėkūros procesą ir turėti ypatingus įgaliojimus ginant viešąjį interesą, nors tokio viešojo intereso gynimo įgalinimai galėtų būti suteikti ir kitoms institucijoms ar nevyriausybinėms organizacijoms. Atsižvelgti
advokatūra
1 Septinta, pagal KPI projektu siūlomą KPI 24 straipsnio 1, 2 dalimis bei 4 dalies 4 punktu, už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai ir (ar) jo darbuotojai turi būti apsaugomi nuo galimo neigiamo poveikio dėl jų vykdomų funkcijų, jiems negali būti daromas poveikis, kai yra planuojama ir vykdoma korupcijai atsparios aplinkos kūrimo veikla bei suteikiamos pakankamos veiklos ir nepriklausomumo garantijos, kad galėtų objektyviai ir nešališkai vykdyti savo funkcijas. Taigi KPI projektu yra įtvirtinamas subjektų kurie vykdo antikorupcinę veiklą nepriklausomumas. Tačiau KPI projektas negarantuoja šių subjektų nepriklausomumo nuo išorės veiksnių, įskaitant ir nuo pačios STT.
Šį nepriklausomumą būtina numatyti dėl sekančių priežasčių:
kriminalinės žvalgybos subjektais bendradarbiaujantys pilnamečiai asmenys. Pagal siūlomą KPI projekto 24 straipsnio 5 dalimi, už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai, atlikdami savo funkcijas, turi teisę gauti ir disponuoti visa informacija, įskaitant ir asmens duomenis, kurią toks subjektas, būdamas kriminalinės žvalgybos dalyvis galėtų nuolat perdavinėti kriminalinės žvalgybos subjektams. Apie tokį perdavimą net nebūtų galima sužinoti, nes pagal VTPĮ šis faktas būtų įslaptintas. O tai reiškia, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektų buvimas kriminalinės žvalgybos subjektų dalyviu sudarytų realias galimybes kriminalinės žvalgybos subjektams nuolat rinkti informaciją, sudarančią asmens duomenis, kriminalinės žvalgybos tikslais, nepaisant to ar KŽĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyti šios informacijos gavimo ir disponavimo ja pagrindai yra ar nėra;
Atsižvelgiant į tai, Projektuose turėtų būti numatytos garantijos, užtikrinančios už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingų subjektų darbuotojų nepriklausomumą nuo visų išorės veiksnių, galinčių nulemti neteisėtą informacijos panaudojimą bei institucijų nepriklausomumą ir sprendimų priėmimo skaidrumo trūkumą. Priešingu atveju, gali būti neišvengta agentūrinio tinklo sukūrimo, kurio veikimas panašėtų į slaptųjų tarnybų veiklos, kuris pasireiškia nuolatiniu informacijos apie asmenis rinkimu, modelį. Pritarti
advokatūra, 2020-09-04 * Aštunta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad KPI projekte turėtų būti numatytas periodinis antikorupcinės aplinkos vertinimas, kurį turėtų atlikti komisija, sudaryta iš įvairių specialistų, akademinės bendruomenės narių bei nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų. Tokia komisija galėtų įvertinti ar antikorupcinė aplinka efektyvi ar jos priemonės nėra per ne lyg biurokratinės, nedaro neigiamo poveikio žmogaus teisėms, verslo aplinkai ir žmogaus teisėms ir pan. Pažymėtina, kad Projektais siekiami tikslai nebus pasiekti, jei nebus nukreipti į kompleksiškai į visas valdžios institucijas. KPI projekte nurodomas korupcijos apibrėžimas, pagal kurį korupcija - piktnaudžiavimas įgaliojimais siekiant naudos sau ar kitam asmeniui viešajame ar privačiame sektoriuje Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad KPI projektu nėra keičiamas dabar egzistuojantis teisinis reguliavimas, kuris sudaro korupcinę aplinką teisingumo srityje. Pagal KPI, paprašyta ar savo iniciatyva STT renka ir teikia informaciją apie teisėjus, įskaitant ir tuos, kurie sankcionuoja STT atliekamus kriminalinės žvalgybos veiksmus arba sprendžia bylas susijusias su STT. Ši informacija nulemia teisėjo karjerą.
Taigi kai teisėjas sprendžia klausimą dėl STT veiksmų sankcionavimo ar kitas su STT susijusias bylas, tai reiškia, kad teisėjas turi priimti sprendimą dėl institucijos, kuri savo iniciatyva gali, o tam tikrais atvejais - privalo, rinkti ir teikti informaciją, turinčią tiesioginės įtakos tolimesnei šio teisėjo karjerai. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjas yra paveikus ir į tai, kad bendravimas apie bylos esmę su teisėjo ne proceso įstatymo nustatyta tvarka (neformalus bendravimas) nėra uždraustas ar tinkamai sureglamentuotas, tai palieka realias galimybes paveikti teisėją pasinaudojant šia padėtimi. Todėl manytina, kad nuosekliai siekiant Projektų tikslų, šioje srityje teisinis reguliavimas turi būti keičiamas. Pritarti
advokatūra, 2020-09-04 * Devinta, pagal esamą ir siūlomą teisinį reguliavimą, STT, vykdydama ikiteisminius tyrimus bei kriminalinės žvalgybos tyrimus, taiko teisės aktus. Tačiau teikdama teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą, galėdama išimtinai tik ji inicijuoti teisės aktų projektų pakeitimo ar pripažinimo prieštaraujančiais aukštesnės teisės aktams procesą, gali įtakoti tų teisės aktų, kuriuos taiko, teisėkūrą. Taip pat, STT gali nulemti teisėjų ar kitų pareigūnų, dėl kurių renka ir teikia informaciją prieš juos skiriant į atitinkamas pareigas, karjerą pačiu informacijos turiniu bei galimybėmis vykdyti jų atžvilgiu ikiteisminius ar kriminalinės žvalgybos tyrimus. Manytina, kad tai sukelia realias prielaidas STT dominuoti kitų valdžios subjektų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas stabdžių ir atsvarų principas, kuri reiškia, kad neturi būti leidžiama vienai valstybės valdžiai dominuoti kitos (kitų) atžvilgiu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas dėl teisminės valdžios konstitucinės sistemos ir savivaldos, teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų, taip pat dėl teisėjų įgaliojimų pratęsimo, Byloje Nr.
13/04-21/04-43/04). Todėl manytina, kad STT, vykdydama korupcijos prevenciją bei antikorupcinės aplinkos priežiūros funkciją KPI nustatyta tvarka, iš esmės įgyvendina jai įstatymo pavestus tikslus, kurie numatyti STTĮ 6 straipsnyje (mažinti korupciją, kuri kelia grėsmę žmogaus teisėms ir laisvėms, teisinės valstybės principams, trukdo plėtoti ekonomiką). Tuo tarpu baudžiamojo persekiojimo ir kriminalinės žvalgybos tyrimai labiau susiję ne su korupcijos mažinimu, o su korupcinių nusikaltimų išaiškinimu. Todėl svarstytina ar siekiant efektyvesnės antikorupcinės aplinkos kūrimo, nevertėtų sutelkti visą STT dėmesį į šį tikslą, perduodant STT priskirtą funkciją atlikti ikiteisminį tyrimą ar kriminalinės žvalgybos tyrimą kitoms kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms ir jų padaliniams. Tokiu būdu būtų išlaikytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas stabdžių ir atsvarų principas bei efektyviau kuriama antikorupcinė aplinka, nes visas
savivaldybių asociacija,
2 8,10 Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5042 (toliau vadinama – Projektas). Teikiame Jums savo pastabas ir pasiūlymus: 1.
Projekto 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją apie asmens padarytus teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų ir privačių interesų derinimą valstybinėje tarnyboje, pažeidimus. Asmuo gali, pvz., pavėluoti pateikti privačių interesų deklaraciją ir dėl to būti pripažintu pažeidusiu teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų ir privačių interesų derinimą valstybinėje tarnyboje, reikalavimus. Atsižvelgdami į tai, siūlome papildyti minėtą punktą taip: ,,...pažeidimus, už kuriuos paskirta administracinė nuobauda ne anksčiau kaip prieš vienus metus“. Atitinkami siūlome tikslinti ir Projekto 9 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Pritarti
savivaldybių asociacija,
63
2Siūlome apsvarstyti galimybę nustatyti, jog rašytinio prašymo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją, pateikimas yra privalomas, kai reikia kreiptis dėl struktūrinių padalinių, nesančių kitame struktūriniame padalinyje, vadovų ir pavaduotojų (Projekto 9 straipsnio 6 dalies 3 punkte siūloma dėl visų padalinių vadovų). Pritarti
savivaldybių asociacija,
65
3Projekto 9 straipsnio 6 dalies 5 punkte tikslinga nurodyti minimalų (1 – 3 mėnesių) terminą, kuriam skiriamas laikinai vadovauti asmuo, dėl kurio turi būti kreipiamasi su rašytiniu prašymu pateikti informaciją. Pritarti
savivaldybių asociacija,
4Siūlome apsvarstyti galimybę Projekto 14 straipsnyje numatyti įpareigojimą Specialiųjų tyrimų tarnybai parengti rekomendacinį įstaigų etikos ir (ar) elgesio kodeksą ar taisykles.
Iš dalies pritarti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo
analizuoja ir apibendrina valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ar elgesio problemas ir teikia rekomendacijas dėl tarnybinės etikos politikos institucijose ir įstaigose formavimo ir įgyvendinimo;“, o to paties straipsnio 14 punkte numatyta, kad VTEK „ <...> organizuoja ir vykdo švietimą tarnybinės etikos klausimais“. Taigi už įstatymo projekto 14 straipsnyje numatytos korupcijos prevencijos priemonės metodinį įgyvendinimą, tame tarpe ir už rekomendacinio etikos kodekso parengimą, turėtų būti atsakinga Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. 15. Lietuvos savivaldybių asociacija,
53
5Projekte nustatyta, kad informacija apie asmenį, siekiantį eiti pareigas, pateikiama į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam viešojo sektoriaus subjekto vadovui, kolegialaus valdymo organo vadovui arba valstybės politikui. Nėra aišku, iš kur už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai žinos informaciją apie pretenduojančio į pareigas asmenį, kad praktiškai galėtų siūlyti viešojo sektoriaus subjekto vadovui nepriimti pretenduojančio į pareigas asmens (24 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Taip pat kyla atsakomybės klausimas, jei remiantis tokių įstaigoje už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingų subjektų siūlymais faktiškai nebūtų priimti į pareigas pretendavę ar net laimėję konkursus asmenys. Pritarti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5042 (toliau – Projektas), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas:
korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – KPĮ projektas) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama viena iš korupcijos prevencijos priemonių – atsparumo korupcijai lygio nustatymo – sąvoka. Atsparumo korupcijai lygio nustatymas reguliuojamas KPĮ projekto 13 straipsnyje. Minėtai sąvokai apibrėžti vartojamos niekur neapibrėžtos sąvokos, tokios kaip „atsparumo korupcijai analizė“, „atsparumo korupcijai lygis“. Be to, KPĮ projekto 13 straipsnio 7 dalyje minima aukštesnio atsparumo korupcijai lygio sąvoka. Iš KPĮ projekto nėra aišku, kokie dar galimi atsparumo korupcijai lygiai ir kokiais kriterijais remiantis viešojo sektoriaus subjektai būtų priskiriami konkrečiam atsparumo korupcijai lygiui. Atsižvelgiant į tai, siūlytina KPĮ projektą tikslinti papildant minėtų sąvokų apibrėžtimis ir nustatant atsparumo korupcijai lygius pagal aiškius priskyrimo tam tikram lygiui kriterijus. Pritarti
8 KPĮ projekto 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžta, kad korupcijos rizikos analizė yra korupcijos rizikos ir jos veiksnių tam tikrame viešojo sektoriaus subjekte ir (ar) tam tikroje valstybės ar savivaldybės valdymo srityje ar procese, apimančiame vieno ar kelių viešojo sektoriaus subjektų veiklos sritis, nustatymas ir nagrinėjimas antikorupciniu požiūriu. Esant tokiam reglamentavimui, atsiranda neapibrėžtumas, ar tokia analizė gali būti atliekama pačiame subjekte, ar vis dėlto turi apimti tik šio subjekto kurią nors veiklos sritį (procesą) arba kelias ar visas veiklos sritis (procesus).
Juolab kad toliau KPĮ projekte (pavyzdžiui, 6 straipsnio 5 dalyje) nurodoma, jog „Specialiųjų tyrimų tarnyba apie priimtą sprendimą atlikti korupcijos rizikos analizę raštu informuoja viešojo sektoriaus subjektą, kurio veiklos sritis bus analizuojama“, o šio straipsnio 7 dalyje yra išvardytos viešojo sektoriaus subjekto, kurio veiklos sritis analizuojama, teisės. Kita vertus, KPĮ projekto 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Specialiųjų tyrimų tarnyba, nustatydama būtinybę tam tikrame viešojo sektoriaus subjekte ir (ar) tam tikroje valstybės ar savivaldybės valdymo srityje ar procese, apimančiame vieno ar kelių viešojo sektoriaus subjektų veiklos sritis, atlikti korupcijos rizikos analizę, nagrinėja išvadas dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo <...>“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, jei vis dėlto pagrįstai būtų nuspręsta taikyti korupcijos prevencijos analizę ir viešojo sektoriaus subjektui, KPĮ projekte vartojamos sąvokos ir konstrukcijos aptariamame kontekste turėtų būti suvienodintos. Pritarti
13 KPĮ projekto 2 straipsnio 13 dalyje, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir paprastumo, sujungtini 2 ir 5 punktai. Pritarti
1 KPĮ projekto 4 straipsnio 1 punkte, atskleidžiant teisėtumo – vieno iš korupcijos prevencijos principų – turinį, be kita ko, pažymima, kad „viešojo administravimo subjektai, taikydami korupcijos prevencijos priemones, vadovaujasi viešosios teisės principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Ši siūloma nuostata yra perteklinė, nes KPĮ projekte ir taip aiškiai ir visapusiškai atskleidžiamas teisėtumo principo turinys. Pritarti 5.
7 KPĮ projekto 4 straipsnio 7 punkte tikslintina subsidiarumo principo formuluotė – šis principas suprantamas kaip idėja, kad sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami kuo žemesniu lygmeniu, kuriuo juos įmanoma efektyviai priimti ir įgyvendinti („kuo arčiau žmogaus“). Pritarti
1 KPĮ projekto 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad korupcijos rizikos analizę atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka, skelbiama viešai. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka laikoma norminiu teisės aktu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, yra skelbtina Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai, teiginys dėl viešo minėto tvarkos paskelbimo yra perteklinis. Pritarti
6 KPĮ projekto 6 straipsnio 6 dalyje siūloma numatyti, kad „Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi korupcijos rizikos analizę, pateikia viešojo sektoriaus subjektui korupcijos rizikos analizės išvados projektą, kuriame pateikia informaciją apie nustatytą korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius bei pasiūlymus sumažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) pašalinti jos veiksnius“. KPĮ projekto 6 straipsnio 7 dalies 2 punkte yra numatyta, kad
„viešojo sektoriaus subjektas, kurio veiklos
sritis yra analizuojama, turi teisę susipažinti su korupcijos rizikos analizės išvados projektu ir pateikti pastabas bei motyvuotus pasiūlymus dėl korupcijos rizikos analizės metu nustatytų rizikų, pateiktų pastabų ir rekomendacijų bei gauti paaiškinimus“, o šio straipsnio 9 dalyje nurodoma: „Viešojo sektoriaus subjektas, gavęs iš Specialiųjų tyrimų tarnybos korupcijos rizikos analizės išvadą, jeigu joje yra nustatyti korupcijos rizikos veiksniai ir pateikti pasiūlymai dėl jų mažinimo ar šalinimo <...>“.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, atsižvelgiant į korupcijos rizikos analizės, kurią atliekant nustatoma korupcijos rizika ir (ar) jos veiksniai, apibrėžimą, turėtų būti suvienodinti minėtuose KPĮ projekto straipsniuose nurodomi rizikos analizės išvados turinio elementai – korupcijos rizika ir (ar) jos veiksniai. Pritarti
2021-03-03 6,9 12,4 Kriminalinės žvalgybos reglamentavimas (įskaitant tai, kuriais atvejais gali būti naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai) yra ne KPĮ projekto, o Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo reguliavimo dalykas, todėl KPĮ projekto 6 straipsnio 12 dalis ir 9 straipsnio 4 dalis atsisakytinos kaip perteklinės. Nepritarti Vertintina sistemiškai su Teisės departamento pastaba Nr. 7. Komiteto nuomone, nuostata nėra perteklinė, nes Specialiųjų tyrimų tarnybai vykdant kriminalinę žvalgybą ir korupcijos rizikos analizę, principas dėl naudojamų įrankių atskyrimo pagal veiklos sritis yra reikalingas. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-037 Įvertinus KPĮ projekto 7 straipsnio nuostatas, kyla abejonių dėl šakinių korupcijos prevencijos veiksmų planų ir valdymo srities korupcijos prevencijos veiksmų planų tikslingumo.
Tai padidins administracinę naštą ir riziką dubliuoti korupcijos prevencijos priemones tiek nacionaliniuose, tiek šakiniuose, tiek valdymo srities korupcijos prevencijos planavimo dokumentuose. KPĮ projekte lieka neapibrėžta, kuo skiriasi šakinis ir valdymo srities korupcijos prevencijos veiksmų planas, kada rengiamas vienas, o kada kitas ir koks jų santykis. Siūlome įvertinti šias nuostatas administracinės naštos augimo požiūriu. Pritarti Siekdami, kad įgyvendinant įstatymą reglamentuota būtų tik tai, kad būtina „būtino reglamentavimo principas“, siūlome atsisakyti perteklinių ir besidubliuojančių planavimo dokumentų (veiksmų planų ir kt.). Atkreipiame dėmesį, kad siekiant užtikrinti tvarų korupcijos prevencijos finansavimą, veiksmų planuose turėtų būti detalizuojamos tik nacionalinės korupcijos prevencijos darbotvarkės ir jos plano priemonės. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
8 KPĮ projekto 7 straipsnio
korupcijos prevencijos darbotvarkę Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas, nacionalinės korupcijos prevencijos darbotvarkės planą tvirtina Vyriausybė, o korupcijos prevencijos veiksmų planus – jas parengusio viešojo sektoriaus subjekto vadovas ar kitas organas. Viešojo sektoriaus subjekto vadovas asmeniškai atsako už patvirtintos programos įgyvendinimą“. Įvertinus tiek šią siūlomą nuostatą, tiek visą KPĮ projekto 7 straipsnį, nėra aišku, už kokios patvirtintos programos įgyvendinimą atsako pats viešojo sektoriaus subjekto vadovas. Turėtų būti atsižvelgta į tai, kad „programa“ kaip korupcijos prevencijos planavimo dokumentas KPĮ projekte nėra numatyta. Pritarti 11.
9 KPĮ projekto 7 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „korupcijos prevencijos veiksmų planų įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja viešojo sektoriaus subjektų už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai ir (ar) antikorupcijos komisijos“. Abejotinas tikslingumas įstatymu detaliai reglamentuoti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingų subjektų pareigos koordinuoti ir kontroliuoti korupcijos prevencijos veiksmų planų įgyvendinimą realizavimo mechanizmą. Įvertinus tai, kad būtent viešojo subjekto vadovas atsakingas už korupcijos prevencijos veiksmų planų įgyvendinimą, tikslinga jam palikti diskrecijos teisę spręsti, ar pačiam koordinuoti ir kontroliuoti šių veiksmų planų įgyvendinimą, ar šią pareigą perduoti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingam subjektui. Pritarti
10 KPĮ projekto 7 straipsnio 10 dalyje siūloma numatyti, kad
„Specialiųjų tyrimų tarnyba Specialiųjų tyrimų tarnybos
direktoriaus nustatyta tvarka vertina šakinius, savivaldybių, valdymo srities ir viešojo sektoriaus subjekto korupcijos prevencijos veiksmų planus, jų projektus ir šių planų įgyvendinimą“. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad toliau
realizavimas. Pritarti
2 KPĮ projekto 8 straipsnyje vartojama padidintos korupcijos rizikos sąvoka. KPĮ projekto 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiama, kas laikytina korupcijos rizika, tačiau KPĮ projekte nesiūloma nustatyti, kokiais kriterijais remiantis ši rizika laikytina padidinta. KPĮ projekto 8 straipsnio 2 dalyje siekiama įtvirtinti, kad „kriterijus dėl visuomeninių santykių, kuriuose egzistuoja padidinta korupcijos rizika, nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus“.
Įsigaliojus siūlomam teisiniam reguliavimui, viešojo administravimo subjektas, rengiantis norminio teisės akto projektą, vadovaudamasis šiais kriterijais, turės pareigą atlikti šio teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą. Teisės normos, tam tikram subjektui nustatančios teises ir pareigas, turėtų būti įtvirtintos įstatyme, o ne įstatymą įgyvendinančiame teisės akte. Šiuo metu galiojančiame Korupcijos prevencijos įstatyme (6 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnio
savivaldybės įstaigos veiklos sritis priskiriama prie sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, bei atvejai, kai turi būti atliekamas teisės aktų ir jų projektų antikorupcinis vertinimas. Siekis pavesti Vyriausybei nustatyti kriterijus, kuriais būtų interpretuojamos įstatymo nuostatos, neatitinka teisės aktų hierarchijos, todėl siūlytina kriterijus, kuriais remiantis tam tikri visuomeniniai santykiai būtų identifikuojami kaip esantys padidintos korupcijos rizikos, ir (ar) atvejus nustatyti įstatyme. Pritarti
1 KPĮ projekto 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, kuriuose egzistuoja padidinta korupcijos rizika, viešojo administravimo subjektas, rengiantis norminio teisės akto projektą, privalo atlikti šio teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą“.
Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, „viešojo administravimo subjekto rengiamo teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą atlieka viešojo administravimo subjekto darbuotojas, kuriam viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens yra pavesta atlikti teisės aktų projektų antikorupcinius vertinimus“, o KPĮ projekto 8 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad „šio straipsnio
aktų projektų <...> antikorupcinį vertinimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba“, atsižvelgusi į toliau šioje straipsnio dalyje nurodytus aspektus. Vertinant šias nuostatas, nėra aišku, ar viešojo administravimo subjektui išliks prievolė atlikti to paties teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą ir tais atvejais, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba, identifikavusi padidintos korupcijos riziką rengiamo teisės akto projekte ir atsižvelgusi į papildomus, šio straipsnio 5 dalyje nurodytus aspektus, priims sprendimą atlikti antikorupcinį vertinimą. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, KPĮ projekte turėtų būti tiksliai ir aiškiai nurodyta, kokią įtaką Specialiųjų tyrimų tarnybos sprendimas parengti antikorupcinio vertinimo išvadą turės viešojo administravimo institucijai ir jos rengiamai išvadai. Jei vis dėlto būtų rengiamos dvi išvados, toks teisinis reguliavimas neatitiktų teisėkūros proporcingumo ir efektyvumo principų. Pritarti
2 KPĮ projekte neapibrėžtas KPĮ projekto 8 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 1 dalies santykis.
Jei šia nuostata siekiama suteikti Specialiųjų tyrimų tarnybai įstatyminius įgaliojimus tiesiogiai teikti Vyriausybei atitinkamus teisės aktų projektus, tai turėtų būti aiškiai įtvirtinta vertinamoje nuostatoje. Pritarti
4 Taip pat neapibrėžtas KPĮ projekto 8 straipsnio 4 dalies santykis su Teisėkūros pagrindų įstatymo 4 skirsniu. Iš KPĮ projekto 8 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, ar galiojančių norminių teisės aktų antikorupcinis vertinimas atliekamas remiantis ex post vertinimo metodika ir atitinkamais atvejais, ar tai yra atskira procedūra. Pastebėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 23 straipsnį esminis ex post vertinimo tikslas – įvertinti teisinio reguliavimo taikymą ir veikimą įvairiais aspektais, be to, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad minėtą vertinimą, remiantis Teisėkūros pagrindų įstatymu, atlieka tik ministerijos ir tik tada, kai į įstatymą įtraukta nuostata dėl poreikio atlikti galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą arba kai tokį sprendimą priima ministras pagal jam pavestą valdymo sritį. Remiantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas atliekamas Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką, o jo tikslai ir atlikimo atvejai gerokai siauresni. Todėl, nepaisant to, kad tam tikrais atvejais vertinant galiojančio teisinio reguliavimo taikymą ir veikimą jis gali būti vertinamas ir antikorupciniu požiūriu, vis dėlto manytina, kad antikorupcinis vertinimas (tiek teisės aktų projektų, tiek galiojančio teisinio reguliavimo) turėtų būti atliekamas pagal specialią Vyriausybės patvirtintą tvarką. Pritarti 17.
6 Nėra aiški KPĮ projekto 8 straipsnio 6 dalyje suformuluotos normos pridėtinė vertė. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme yra nustatyta galimybė viešojo administravimo subjektui esant poreikiui kreiptis į kitus viešojo administravimo subjektus dėl tarnybinės pagalbos. Jei aptariamosios dalies nuostata iš esmės nusakomas būtent tarnybinės pagalbos gavimas, ji vertintina kaip perteklinė ir dėl to atsisakytina. Jei mintyje vis dėlto turimas kažkoks kitas viešojo sektoriaus subjektų „pasitelkimas“, tikslinga būtų įstatyme plačiau atskleisti atitinkamos normos turinį bei taikymo galimybes ir aiškiai reglamentuoti viešojo sektoriaus subjektų pasitelkimo institutą. Pritarti
7 Atsižvelgiant į tai, kad ex post vertinimą atlieka ministerijos, o pagal KPĮ projekto
aktų (ne jų projektų) antikorupcinį vertinimą, nėra aišku, apie kokį
kalbama KPĮ projekto 8 straipsnio 7 dalyje. Pritarti
7 Pagal KPĮ projekto 8 straipsnio 7 dalį antikorupcinį vertinimą atlikus Specialiųjų tyrimų tarnybai jos išvada pateikiama ir teisės akto projekto rengėjui, kuriam numatoma pareiga informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą, ar atsižvelgta į išvadoje pateiktus pastabas ir pasiūlymus. Tačiau KPĮ projekte neaptarta, kokią įtaką vertinamam teisės akto projektui turės viešojo administravimo subjekto darbuotojo, kuriam pavesta atlikti antikorupcinį vertinimą, parengta antikorupcinio vertinimo išvada.
Šio straipsnio nuostatos turėtų būti tikslinamos, aiškiai išdėstant ir viešojo administravimo subjekto darbuotojo parengtos išvados pasekmes, nes siūlomas teisinis reguliavimas leidžia manyti, kad minėto darbuotojo rengiama antikorupcinio vertinimo išvada yra tik įstatyme numatytas formalumas, neturintis jokios įtakos rengiamam teisės akto projektui. Pritarti
7 KPĮ projekto 8 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos parengta teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo išvada „nedelsiant pateikiama teisės akto projektą parengusiam, teisės aktą priėmusiam ar jo priėmimą inicijavusiam subjektui, kuris sprendžia, ar tikslinga teisės aktą ar jo projektą tobulinti“. Tikslinant KPĮ projektą turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad nėra aišku, kokiais atvejais konkrečiam subjektui: teisės akto projektą parengusiam, teisės aktą priėmusiam ar jo priėmimą inicijavusiam, turės būti pateikiama teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo išvada ir kuris subjektas spręs, ar tikslinga tobulinti teisės aktą ar jo projektą. Pritarti
7 KPĮ projekto 8 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai atliktas galiojančio teisės akto, adresuoto baigtiniam ir aiškiai apibrėžtam subjektų ratui (individualaus administracinio akto (teisės taikymo akto) požymiai), vertinimas, tokio antikorupcinio vertinimo išvada taip pat gali būti pateikiama įvertintą teisės aktą taikančiam subjektui. Iš tokio reglamentavimo nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis pastarajam būtų teikiamos šios vertinimo išvados. Siūlytina nustatyti aiškesnį šios normos reguliavimą.
Be to, jeigu KPĮ projektu siekiama numatyti ir teisės taikymo aktų antikorupcinį vertinimą, tai turėtų būti aiškiai apibrėžta KPĮ projekto 8 straipsnio 1–4 dalyse. Pritarti
8 KPĮ projekto 8 straipsnio 8 dalyje turėtų būti aiškiai atskirti subjektai, kuriems teisės aktų projektų ir galiojančių teisės aktų antikorupcinio vertinimo atvejais kyla atitinkamos pareigos. Pagal galiojančius teisės aktus atitinkamos pareigos turėtų kilti teisės aktą priėmusiam, o ne priėmimą inicijavusiam subjektui. Pritarti
2021-03-039 Nustatant reglamentavimą dėl informacijos rinkimo apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas, ir jos pateikimo, KPĮ projekto 9 straipsnyje turėtų būti aiškiai atribojami atvejai, kai kalbama apie skiriamus valstybės politikus ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus ar pareigūnus, kuriuos skiriantis į pareigas asmuo turi didelę diskrecijos teisę, taip pat kitus valstybės tarnautojus, darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigūnus, kurių priėmimo į pareigas tvarką reglamentuoja specialieji įstatymai ar jų priėmimas į pareigas apskritai nereglamentuotas. Kiekvienu iš išvardytų atvejų skirtųsi tiek tikrinimo galimybės (galimumas), tiek apimtis, tiek paties tikrinimo pagrįstumas bei jo rezultatų naudojimo priimant sprendimą dėl (ne)priėmimo į pareigas (darbą) teisėtumas.
KPĮ projektu siūlomas reguliavimas, nustatantis gana platų informacijos rinkimą, pateikimą ir panaudojimą, priimant sprendimą dėl asmens tinkamumo eiti pareigas, galėtų būti tinkamas ir pagrįstas priimant sprendimą dėl šiuo metu Korupcijos prevencijos įstatymo
aukščiausi skaidrumo, moralės ir pavyzdingumo reikalavimai, tačiau keltų rimtų abejonių dėl likusių KPĮ projektu nustatomų naujų asmenų kategorijų, nediferencijuojant reguliavimo pagal asmens vykdomų funkcijų prigimtį, apimtis, korupcijos pasireiškimo galimybes ir riziką bei einant pareigas daromą įtaką galutinio sprendimo, kurį gali būti siekiama paveikti korupcijos būdu, turiniui. Reguliavimo nediferencijavimas šiuo atveju gali būti vertinamas kaip neatitinkantis Teisėkūros pagrindų įstatymo
1 Tikslinant KPĮ projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad tais atvejais, kai sprendimą dėl asmens skyrimo į pareigas priima kolegialus valdymo organas ar kolegiali institucija, informacija apie asmenį yra aktuali ne tik kolegialaus valdymo organo, kolegialios institucijos vadovui, bet ir kitiems priimant sprendimą dalyvaujantiems šio organo, institucijos nariams. Atitinkamai ir informacija teikiama ar teisė susipažinti su šia informacija suteikiama turėtų būti visiems šio organo, institucijos nariams. Pritarti 25.
2 KPĮ projekto 9 straipsnio 2 dalyje nurodoma informacija, kurią apie asmenį, siekiantį eiti ar einantį pareigas viešojo sektoriaus subjekte arba siekiantį eiti pareigas Europos Sąjungos ar tarptautinėse teisminėse ir kitose institucijose, teikia Specialiųjų tyrimų tarnyba į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam subjektui. Reguliavimas tobulintinas keliais aspektais. Pirma, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad vienais atvejais teikiama konkretaus laikotarpio tam tikra informacija (pavyzdžiui, už kitus administracinius nusižengimus paskirtas administracines nuobaudas ar administracinio poveikio priemones – vieni metai), o kitais atvejais toks laikotarpis nėra nurodomas (pavyzdžiui, dėl asmens padarytų teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų ir privačių interesų derinimą valstybinėje tarnyboje, pažeidimų). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime Nr. KT103-N7/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ įtvirtinta, kad tam tikri asmens teisių suvaržymai negali būti taikomi neribotai, išnykus teistumui.
Konstitucinis Teismas, vertindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai, taip pat pažymėjo, kad įstatymo leidėjas „gali nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės <...> ribojimo priemones, kurias taikant teistiems už nusikalstamos veikos padarymą asmenims tam tikrą įstatymų leidėjo nustatytą laiką leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami, o išduotieji būtų panaikinami.“ Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad „tokiu teisiniu reguliavimu turi būti sudaryta galimybė kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, leidimo įsigyti ginklus ir šaudmenis neišduoti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris net ir praėjus įstatymų leidėjo nustatytam laikui ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Konstituciją, inter alia konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami.“ Todėl siūlomas KPĮ projekto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte teisinis reguliavimas atitinkamai tobulintinas atsižvelgiant į minėtus Konstitucinio Teismo nutarimo aspektus. Informacijos apie asmenį rinkimo ir pateikimo konkretūs laikotarpiai, apie kuriuos teikiama informacija, turėtų būti aiškiai apibrėžti KPĮ projekte kiekvienai konkrečiai grupei.
Antra, minėti laikotarpiai turėtų būti įvertinti racionalumo ir proporcingumo aspektais (pavyzdžiui, apie paskirtas administracines nuobaudas ar apie administracinio poveikio priemones už administracinius nusižengimus, susijusius su asmens funkcijomis viešojo sektoriaus subjekte ar institucijoje, kurioje jis siekia eiti ar eina pareigas, informacija pateikiama, kai nuo administracinio nurodymo įvykdymo ar nutarimo, kuriuo asmuo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip penkeri metai, o apie atliktus asmens mokestinius patikrinimus, tyrimus, kuriais nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai, pateikiama pastarųjų dešimties metų informacija, skaičiuojant nuo rašytinio prašymo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją apie asmenį, gavimo dienos). Projekto aiškinamajame rašte nepagrįsti tokių terminų nustatymo /nenustatymo motyvai, todėl nėra aiškus siekiamo reguliavimo tikslas, pagrįstumas ir proporcingumas. Taip pat turėtų būti įvertinta ir tai, kad laikotarpiai, apie kuriuos jau buvo pateikta informacija priimant asmenį į konkrečias pareigas, jam dirbant (einant tas pareigas) nebeturėtų būti pakartotinai revizuojami bei apie juos teikiama informacija, išskyrus atvejus, kai asmuo keičia pareigas ar kyla pagrįstų abejonių, kad buvo surinkta ir pateikta ne visa aktuali informacija. Pritarti 26.
24 KPĮ projekto 9 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad „Specialiųjų tyrimų tarnyba surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją apie asmeniui pareikštus įtarimus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar nusikalstamą veiką, susijusią su asmens funkcijomis viešojo sektoriaus subjekte ar institucijoje, kurioje jis siekia eiti ar eina pareigas, taip pat priimtus procesinius sprendimus šiose bylose“. Iš tokio teisinio reglamentavimo nėra aišku, apie kokius konkrečius procesinius sprendimus yra kalbama ir dėl ko jie turi būti priimti. Taip pat turėtų būti įvertinama, kad dėl tokios informacijos pateikimo asmeniui atsiradus neigiamų pasekmių tais atvejais, kai įtarimai nepasitvirtintų ar asmuo būtų išteisintas, jis turėtų teisę į žalos atlyginimą. Įtarimų pareiškimas netolygus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo faktui, kuris fiksuojamas tik įsigaliojusiu teismo sprendimu. Toks reguliavimas gali būti vertinamas kaip neatitinkantis bendrojo nekaltumo prezumpcijos principo, todėl, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 16 straipsnio 2 dalies
tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio (2007 m. gegužės 15 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimas Nr.
KT103-N7/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“), nors galėtų būti taikomas išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, skiriant asmenį į aukščiausias pareigas arba kai įstatymai numato diskrecijos teisę skiriančiam į pareigas asmeniui (ne)skirti asmens savo nuožiūra (pavyzdžiui, esant politiniam (asmeniniam) pasitikėjimui), įvertinant šio nutarimo 23 punkte nurodytus aspektus, iš esmės turėtų būti taikomas rezervuotai ir tik individualizuotai. Analogiškai ir baudžiamosios bylos nutraukimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atveju draudimo įsidarbinti, eiti pareigas nustatymas gali būti laikomas neproporcingu arba sukelti pareigą valstybei atlyginti dėl tokio ribojimo patirtą žalą. Pritarti
28 KPĮ projekto 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto atveju pažeidimų rimtumo nevertinimas ir net formalių reikalavimų pažeidimo (pavyzdžiui, pavėluotas deklaracijos pateikimas, jei tai nesukėlė neigiamų pasekmių bei viešųjų ir privačių interesų konflikto) fakto naudojimas apribojant teisę dirbti, eiti pareigas laikytinas neproporcinga priemone. Pritarti 28.
2021-03-039 Reglamentuojant kreipimąsi dėl jau dirbančių ar pareigas einančių asmenų, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad jie jau buvo tikrinti ir apie juos jau teikta informacija priimant (skiriant) į pareigas, todėl pakartotinis kreipimasis dėl jų galėtų būti motyvuotas tik kilus pagrįstų abejonių, ar atliekant pareigas neatsirado naujų aplinkybių, dėl kurių jie galėjo tapti netinkami eiti pareigas. Atsižvelgiant į tai, siekiant apriboti nepagrįstą ir perteklinį informacijos apie asmenį prašymą ir teikimą, KPĮ projekto 9 straipsnyje turėtų būti nustatyta papildoma sąlyga
„kilus pagrįstų abejonių dėl asmens tinkamumo“ bei apribojimas, kad tokiu
atveju pateikiama tik su laikotarpiu nuo paskutinės informacijos apie asmenį pateikimo dienos susijusi informacija. Pritarti
7 KPĮ projekto 9 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, siekiama numatyti, kad į pareigas skiriantis ar teikiantis subjektas patvirtina pareigybių, dėl kurių teikiamas prašymas, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją, sąrašą, į kurį įtraukiamos visos bent vieną iš šio straipsnio 6 dalyje nurodytų požymių atitinkančios pareigybės, į pareigas skiriančio ar teikiančio subjekto sprendimu – ir kitos viešojo sektoriaus subjekto darbuotojų pareigybės. Ši norma, įvertinus renkamų duomenų apimtį ir turinį, į pareigas skiriančiam ar teikiančiam subjektui suteikia per didelę ir nevaržomą diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl pareigybių, dėl kurių turi būti kreipiamasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą aptariamo straipsnio nustatyta tvarka, taip sudarant prielaidas tikrinti bet kurį darbuotoją, neatsižvelgiant į jo vykdomos veiklos pobūdį ir korupcijos pasireiškimo vykdant šią veiklą galimybes.
Tik aukščiausią teisinę galią turinčiu teisės aktu turėtų būti apibrėžti aiškūs ir neginčijami kriterijai (baigtinis jų sąrašas), kuriais vadovaudamasis veiktų į pareigas skiriantis asmuo, sudarydamas pareigybių, dėl kurių teikiamas prašymas, sąrašą. Pritarti
9 Siūlytina apsvarstyti galimybę įtvirtinti Specialiųjų tyrimų tarnybai teisę pateikti informaciją apie asmenį, skiriamą į pareigas, savo iniciatyva (KPĮ projekto 9 straipsnio 9 dalis). Galimybė Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti informaciją savo iniciatyva galėtų būti naudinga, ypač kai (tyčia ar dėl neapsižiūrėjimo) dėl tokios informacijos nėra kreipiamasi. KPĮ projekto 9 straipsnio 25 dalyje yra numatyta galimybė atleisti asmenį, kuris buvo paskirtas nesilaikant nustatytos informacijos gavimo procedūros, tačiau kartais tai gali būti neįmanoma /politiškai nepriimtina (pavyzdžiui, jau paskyrus asmenį į kokį nors tarptautinį teismą). Tokiais atvejais įstatyminė galimybė Specialiųjų tyrimų tarnybai veikti savo iniciatyva leistų užbėgti atitinkamoms situacijoms už akių. Pritarti
13 KPĮ projekto 9 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad „į pareigas asmenį skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas gali pateikti prašymą Specialiųjų tyrimų tarnybai tik dėl konkursą, atranką laimėjusio ar vieno pasirinkto asmens“.
Įtvirtinus tokią normą taptų neaišku, kaip turi būti elgiamasi tuo atveju, kai asmuo siekia eiti pareigas kitais – ne išvardytais pagrindais, pavyzdžiui, tarnybinio kaitumo, tarnybinio būtinumo ar kitais būdais. Taip pat neapibrėžta, kaip turėtų būti vertinamos situacijos, kai patikrintas asmuo būtų pripažintas netinkamu eiti pareigas ir kiltų poreikis gauti informaciją apie kitą pretendentą. Be to, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad Korupcijos prevencijos įstatymas nereguliuoja priėmimo į pareigas tvarkos – tai yra specialiųjų įstatymų reglamentavimo objektas. Pritarti
13 KPĮ projekto 9 straipsnio 13 dalis nustato, kad į pareigas asmenį skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas gali pateikti prašymą Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti informaciją tik dėl vieno konkursą, atranką laimėjusio ar pasirinkto asmens. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas priimančiam asmeniui Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka du geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus, o į pareigas priimantis asmuo priima galutinį sprendimą, kurį iš šių dviejų pretendentų priimti į valstybės tarnautojo pareigas. Manytume, kad į pareigas priimančiam asmeniui sprendžiant, kurį iš dviejų pretendentų pasirinkti, informacija apie korupcines rizikas, susijusias su tokiu asmeniu, turėtų būti vienas iš esminių veiksnių apsispręsti. Atitinkamai siūlytina tikslinti šią KPĮ projekto nuostatą. Pritarti 33.
17 KPĮ projekto 9 straipsnio 17 dalyje nurodoma, kad į pareigas asmenį skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktą informaciją gali naudoti tik priimdamas sprendimą dėl asmens tinkamumo eiti siekiamas eiti ar einamas pareigas, taip pat dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar darbo pareigų pažeidimo nagrinėjimo. Į pareigas asmenį skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti kitiems viešojo sektoriaus subjekto darbuotojams ar tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. Ši nuostata kritikuotina dėl nurodytos informacijos panaudojimo tikslo pagrįstumo. Informacijos apie siekiantį eiti arba einantį pareigas asmenį pateikimo tikslas, numatytas KPĮ projekto 9 straipsnio 1 dalyje, yra valdyti korupcijos rizikos veiksnius. Iš Projekto aiškinamajame rašte nurodytų aplinkybių matyti, kad šia priemone siekiama užtikrinti, jog viešajame sektoriuje dirbtų sąžiningi ir korupcijai atsparūs asmenys, kad nekiltų pagrįstų abejonių dėl asmens patikimumo ir tinkamumo eiti pareigas. Tokiu tikslu Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija negalėtų būti naudojama sprendžiant tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimą bei nagrinėjant darbo pareigų pažeidimus, kadangi neatitiktų informacijos teikimo tikslo. Be to, turėtų būti įvertinama, kad, pavyzdžiui, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, taip pat – į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tai yra Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija pagal KPĮ projekto 9 straipsnį nebūtų aktuali, sprendžiant tarnybinės nuobaudos klausimą.
Juolab kad aptariamoje nuostatoje yra įtvirtinama, kad informacija apie asmenį negali būti perduota kitiems viešojo sektoriaus subjekto darbuotojams ar tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad tarnybinių nusižengimų tyrimus atlieka įstaigos vadovo paskirtas asmuo (komisijos), vadinasi, nenumačius galimybės šiems asmenims perduoti informacijos, jiems nebūtų žinoma ir per tarnybinio nusižengimo tyrimą įvertinta Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija. Pritarti
18 KPĮ projekto 9 straipsnio 18 dalyje siūloma numatyti, kad „šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos visuma, į pareigas skiriančiam subjektui pagrįstai nusprendus, kad ji kelia abejonių dėl asmens tinkamumo pareigoms, sudaro savarankišką pagrindą neskirti asmens į pareigas, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo atitinka įstatymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus, būtinus atitinkamoms pareigoms eiti“.
Ši teisės norma, nesant konkrečių ir aiškiai apibrėžtų tinkamumo kriterijų, kritikuotina dėl to, kad į pareigas skiriančiam subjektui suteikia itin didelę diskrecijos teisę vertinti asmens tinkamumą eiti pareigas – taip sudaromos sąlygos nevienodai traktuoti tapačias aplinkybes skirtingose įstaigose dėl skirtingų asmenų, taip pat skirtingai praktikai ir asmenų lygiateisiškumo pažeidimui, o tai galimai suteikia prielaidas pasireikšti korupcijai bei piktnaudžiavimui. Be to, konstitucinės teisės varžymas turėtų būti aiškiai reglamentuotas – ne sprendžiamas remiantis tik į pareigas priimančio asmens diskrecijos teise.
Be to, turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad atskiruose specialiuosiuose įstatymuose, neskaitant specialiųjų reikalavimų, numatytas ir bendrasis nepriekaištingos reputacijos reikalavimas (pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto
tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), todėl KPĮ projekto 9 straipsnio 18 dalyje ne tik nesprendžiamas santykio su bendruoju nepriekaištingos reputacijos reikalavimu klausimas, bet ir sudaroma situacija, kai asmuo, esantis nepriekaištingos reputacijos pagal specialųjį įstatymą, yra netinkamas eiti pareigas pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, kuris, įvertinant KPĮ projekto 1 straipsnyje apibrėžtą paskirtį ir
tikslo ar priemonės – priėmimo (skyrimo) į pareigas tvarkos reglamentavimo ar draudimų nustatymo. Kad būtų pašalinti šie trūkumai, lygiagrečiai turėtų būti tobulinamas ne tik specialiuosiuose įstatymuose nustatytas reguliavimas (numatant papildomą neskyrimo į pareigas pagrindą), bet ir tikslinamos KPĮ projekto 1 straipsnio, 5 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 9 straipsnio pavadinimo ir turinio nuostatos, įskaitant ir skyrimo (priėmimo) į pareigas reglamentavimą bei draudimą skirti (priimti) į pareigas. Pritarti
19 KPĮ projekto 9 straipsnio 19 dalyje siūloma nustatyti, kad „šio straipsnio 2 dalyje pateiktos informacijos visumą vertina, sprendimą dėl asmens tinkamumo eiti siekiamas eiti ar einamas pareigas priima asmenį į pareigas teikiantis, skiriantis ar paskyręs subjektas. Mažareikšmiai, atsitiktiniai faktai ar aplinkybės negali būti pagrindas priimant sprendimą neskirti asmens į pareigas ar iš jų atleisti“.
Iš tokio reguliavimo suprantama, jog esant pagrindui manyti, kad asmuo kelia abejonių dėl tinkamumo eiti pareigas, jis gali būti atleidžiamas. Tokiu atveju atsiranda pastarosios normos prieštaravimas Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 17 punktui, kuriame, be kita ko, numatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, (...) iš kitų duomenų paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų. Pažymėtina, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, numatyti Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnyje, yra nustatomi vertinant siauresnės apimties, nei gaunami aptariamame straipsnyje, duomenis (tarkime, kad asmuo atitiktų vieną iš nepriekaištingos reputacijos kriterijų, teistumas turi būti išnykęs, o pagal KPĮ projekto 9 straipsnio numatomą reguliavimą duomenys teikiami ir dėl išnykusių /panaikintų teistumų). Analogiškai prieštaravimas atsirastų ir dėl kitų specialiųjų įstatymų, kuriuose nustatytas nepriekaištingos reputacijos institutas. Todėl praktikoje taikant KPĮ projekto nuostatas kiltų pagrįstas klausimas, kokiu pagrindu asmuo galėtų būti atleistas, jei, tarkime, aptariamojo KPĮ projekto straipsnio nustatyta tvarka gauta informacija įstaigos vadovui leistų pagrįstai manyti, jog kyla abejonių dėl asmens patikimumo eiti pareigas, tačiau jis atitinka nepriekaištingai reputacijai keliamus reikalavimus, numatytus specialiajame įstatyme. Pritarti 36.
25 Atsižvelgiant į tai, kad skiriančiam (priimančiam) į pareigas asmeniui paliekama diskrecijos teisė savo nuožiūra vertinti apie skiriamą (priimamą) į pareigas asmenį pateiktą informaciją ir į ją (ne)atsižvelgti, KPĮ projekto 9 straipsnio 25 dalyje įtvirtintos pasekmės vertintinos kaip neproporcingos ir nepagrįstos. Pagal KPĮ projekto 9 straipsnyje nustatomą reguliavimą net ir tais atvejais, jei apie skiriamą (priimamą) į pareigas asmenį būtų pateikiama neigiama informacija, skiriantis (priimantis) į pareigas asmuo nebūtinai turėtų priimti neigiamą sprendimą. Įvertinant tai, pateikiama informacija iš esmės būtų tik rekomendacinė, papildoma, todėl jos negavimas ar nesikreipimas dėl jos tais atvejais, kai vis dėlto būtų paskiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, apie kurį neigiamos informacijos nebūtų, neturėtų būti pakankamas pagrindas pripažinti sprendimą dėl skyrimo (priėmimo) į pareigas neteisėtu. Be to, siūlomas nustatyti sprendimo pripažinimo negaliojančiu nuo jo priėmimo momentas, atsižvelgiant į tai, kad galima situacija, kai sprendimas bus faktiškai pripažįstamas negaliojančiu, kai atitinkamas asmuo kelerius metus jau ėjo atitinkamas pareigas ir jokia praktinė teisinių santykių gražinimo į sprendimo priėmimo momentą galimybė neegzistuos, yra abejotinas. Pritarti
2 Apibendrinant šio nutarimo 23, 25–27, 30, 35–37 punktuose dėl KPĮ projekto
straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos teikimas būtų pagrįstas tik tuo atveju, jei kiekviena informacijos grupė turėtų atskirą ir aiškiai apibrėžtą pagrindą neskirti (nepriimti) asmens į pareigas ar draudimą jį skirti (priimti) arba jį atleisti iš pareigų ir toks reguliavimas atitiktų proporcingumo principą.
Šiuo metu paliekama dispozityvi galimybė skiriančiam į pareigas asmeniui savo nuožiūra vertinti pateiktą informaciją ir į ją (ne)atsižvelgti nepriimtina kaip nekonkreti ir neapibrėžta, o specialiuosiuose įstatymuose apibrėžtos nepriekaištingos reputacijos vertinimo kontekste pagal KPĮ projekto 9 straipsnio 2 dalį būtų teikiama ir tam nereikalinga bei perteklinė informacija. Tuo atveju, jeigu KPĮ projektu siekta tik reglamentuoti informacijos teikimo procedūrą, specialiųjų įstatymų taikymo atvejais turėtų būti teikiama tik jiems įgyvendinti reikalinga informacija (bet ne daugiau). Jeigu KPĮ projektu siekta nustatyti atskirą draudimo skirti į pareigas pagrindą, jis turėtų būti aiškus ir apibrėžtas, o draudimas ir atvejai, kai jis taikomas, turėtų būti aiškiai apibrėžti KPĮ projekte ir lygiagrečiai turėtų būti patobulintas specialiuosiuose įstatymuose išdėstytas reguliavimas, numatant draudimą priimti į pareigas ir Korupcijos prevencijos įstatyme nustatytais atvejais. Pritarti
1 Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nėra reguliuojami nei korupcijos rizikos valdymo vertinimo planavimo, nei jo atlikimo aspektai, tačiau KPĮ projekto
juridiniuose asmenyse <...> korupcijos rizikos valdymo vertinimas planuojamas ir atliekamas Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nustatyta tvarka“.
Be to, šio įstatymo pakeitimo projekto nėra tarp Projekto lydimųjų įstatymų pakeitimų projektų, todėl siūlytina arba keisti KPĮ projekto 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, arba parengti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo pakeitimo projektą. Pritarti
1 KPĮ projekto 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „nustatant atsparumo korupcijai lygį vertinama, kiek ir kokių korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių yra įdiegta viešojo sektoriaus subjekte, šių priemonių diegimo kokybė ir praktinis pritaikomumas bei jas taikant pasiekti rezultatai“. Viešojo sektoriaus srityse yra nevienoda korupcijos rizika, susiduriama su skirtingais iššūkiais, todėl skiriasi priemonės, padedančios kurti korupcijai atsparią aplinką, taip pat – tų priemonių skaičius. Vieniems viešojo sektoriaus subjektams gali tekti aktyviau imtis įvairesnių priemonių kovojant su korupcija ar mažinant jos pasireiškimo tikimybę, o kitiems subjektams, veikiantiems tose srityse, kuriose korupcijos pasireiškimo tikimybė yra maža, gali nebūti realaus poreikio jų imtis. Taip pat dalis viešojo sektoriaus subjektų gali aktyviai naudoti daugybę korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių, tačiau dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, dėl sisteminių ir įsisenėjusių problemų) ilgai nebūtų pastebimas progresas ir nepasiekti užsibrėžti tikslai. KPĮ projekte nėra apibrėžta, kaip turės būti vertinamos tokios ar panašios situacijos.
Korupcijos prevencija ir jos priemonių vykdymas neturėtų būti savitikslis ar perteklinis veikimas, nesuteikiantis realaus ir laukiamo rezultato. Tokiu atveju galimai viešojo sektoriaus subjektams neproporcingai padidėtų administracinė našta, jų resursai būtų naudojami neefektyviai. Todėl, nustatant atsparumo korupcijai lygį, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į atsparios aplinkos kūrimo priemonių įdiegimą ir pasiektą rezultatą, bet ir į kitas šiame punkte minimas aplinkybes. Pritarti
53 KPĮ projekto 13 straipsnio 5 dalies 3 punkte teigiama, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba „turi teisę atlikti viešojo sektoriaus subjektų atsparumo korupcijai lygio nustatymą“. Siūlytina papildyti KPĮ projektą nuostatomis, atskleidžiančiomis, kokiais atvejais, kokiais kriterijais remdamasi ar panašiai Specialiųjų tyrimų tarnyba imtųsi nustatyti viešojo sektoriaus subjekto atsparumo korupcijai lygį. Pritarti
6 KPĮ projekto 13 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad „atsparumo korupcijai lygio nustatymo periodiškumą, vertinimo kriterijus ir tvarką nustato Vyriausybė“. Kaip nurodyta šio nutarimo
subjektui teises ir pareigas, turėtų būti įtvirtintos įstatyme, o ne įstatymą įgyvendinančiame teisės akte, todėl siūlytina atsparumo korupcijai lygio nustatymo periodiškumą ir vertinimo kriterijus nustatyti KPĮ projekte. Pritarti
2021-03-03 13, 21, 7,3 KPĮ projekto 13 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad „atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatai <...> gali būti naudojami priimant sprendimus dėl viešojo sektoriaus subjekto veiklos finansavimo, jo dalyvavimo viešosiomis lėšomis finansuojamuose projektuose ir programose, viešojo sektoriaus subjekto vadovo darbo ar tarnybos santykių ir kitais teisės aktuose nustatytais tikslais.
Aukštesniu atsparumo korupcijai lygiu pasižymintiems viešojo sektoriaus subjektams gali būti taikomi supaprastinti procedūriniai reikalavimai, papildomos ir (ar) palankesnės finansavimo sąlygos ar kitos skatinimo priemonės, jei tai numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose“. Panašiai formuluojama ir KPĮ projekto 21 straipsnio 3 dalis: „Valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, planuodamos ir vykdydamos priemones, kuriomis tiesiogiai ar netiesiogiai remiami privataus sektoriaus subjektai, veiksmingu korupcijos rizikos valdymu pasižymintiems privataus sektoriaus subjektams taiko supaprastintus procedūrinius reikalavimus, papildomas ir (ar) palankesnes finansavimo sąlygas ar taikyti kitas skatinimo priemones Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka“. Turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad šios nuostatos susijusios su tam tikrų teisių suteikimu asmenų grupei. Tokio pobūdžio nuostatos (KPĮ projekto 13 straipsnio 7 dalyje minimi kiti tikslai, atvejai ar sritys, kada gali būti numatyti supaprastinti procedūriniai reikalavimai, KPĮ projekto 21 straipsnio 3 dalyje nurodytos kitos skatinimo priemonės) turi būti įtvirtinamos įstatymu, o ne įstatymą įgyvendinančiu teisės aktu.
Pagal KPĮ projekto 13 straipsnio 1 dalį
„nustatant atsparumo korupcijai lygį vertinama, kiek ir kokių korupcijai
atsparios aplinkos kūrimo priemonių yra įdiegta viešojo sektoriaus subjekte, šių priemonių diegimo kokybė ir praktinis pritaikomumas bei jas taikant pasiekti rezultatai“, tačiau atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatai nėra tiesiogiai siejami su korupcijos reiškinių egzistavimu konkrečiame viešojo sektoriaus subjekte, todėl jie negali būti laikomi objektyviu kriterijumi, priimant sprendimus dėl tam tikrų privilegijų suteikimo tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus subjektams. Pritarti
2021-03-0314 KPĮ projekto 1 straipsnyje, įtvirtinančiame įstatymo paskirtį ir taikymą, nurodoma, kad „šis įstatymas nustato pagrindinius korupcijos prevencijos ir nacionalinio saugumo stiprinimo mažinant korupcijos keliamas grėsmes principus, tikslus ir uždavinius viešajame ir privačiame sektoriuose, korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ir jų teisinius pagrindus, korupcijos prevencijos subjektus bei jų teises ir pareigas korupcijos prevencijos srityje“. Atsižvelgus į tai, KPĮ projekto 14 straipsnyje siūlomos nuostatos iš esmės neatitinka šio įstatymo paskirties. Šiame straipsnyje turėtų būti apsiribojama nuostata, kad savarankiška įstaiga privalo turėti pavyzdinį galimų korupcinio pobūdžio rizikų ir darbuotojų veiksmų su jomis susidūrus aprašymą. Taip pat būtų tikslinga šiame straipsnyje įtvirtinti nuostatą, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba patvirtina rekomendacijas, kaip savarankiškos įstaigos turėtų rengti minėtus aprašymus. Pritarti 44.
2021-03-0314 Papildomų funkcijų (viešojo sektoriaus subjekto darbuotojų profesinės veiklos ir tarnybinės etikos principų laikymosi kontrolės, jų konsultavimo įstaigos veiklos srityje kylančiais etikos ar elgesio klausimais) už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingam subjektui įtvirtinimas (KPĮ projekto 14 straipsnio 3 dalis) yra ne KPĮ projekto reguliavimo objektas. Taip pat nėra aišku, kokios prevencinės priemonės KPĮ projekto
4 KPĮ projekto 14 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad
„viešojo sektoriaus subjekto darbuotojai už elgesio standartų pažeidimus
atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka“. Nėra aišku, apie kokius elgesio standartus kalbama, nežinomi ir įstatymai, kuriuose šie elgesio standartai įtvirtinti, todėl ši nuostata yra ne tik perteklinė, bet ir klaidinanti. Be to, abejotinas ir joje minimų elgesio standartų ryšys su KPĮ projekto paskirtimi ir taikymu. Tačiau jei šioje dalyje minimi „elgesio standartai“ yra susiję būtent su korupcijos prevencija, tai KPĮ projektas yra tas įstatymas, kuris turėtų nustatyti detalesnį šių standartų reglamentavimą. Pritarti
21 KPĮ projekto 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte siekiama nustatyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba turi teisę kreiptis Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka į Vyriausybę ir prašyti pripažinti netekusiais galios ministro, Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo priimtus teisės aktus. Vyriausybės įstatymas Specialiųjų tyrimų tarnybai tokios teisės nesuteikia, o šio įstatymo pakeitimo projekto nėra tarp Projekto lydimųjų įstatymų pakeitimų projektų, todėl siūlytina arba patikslinti KPĮ projekto 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, arba parengti Vyriausybės įstatymo pakeitimo projektą. Pritarti 47.
37 Siūlytina KPĮ projekto 19 straipsnio 3 dalies 7 punkte priskirti Vyriausybę prie institucijų, kurioms Specialiųjų tyrimų tarnyba teikia informaciją apie korupcijos paplitimo mažinimo požiūriu reikšmingus pokyčius ir pasiūlymus dėl antikorupcinės aplinkos kūrimo, atsižvelgiant į tai, kad ji (per ministerijas ir kitas pavaldžias valstybės įstaigas) yra vienas pagrindinių korupcijos prevencijos subjektų. Tai patvirtina ir KPĮ projekto 19 straipsnio 2 dalyje siekiamos nustatyti Vyriausybės funkcijos, įgyvendinant šį įstatymą. Be to, tam, kad užtikrintų efektyvią Vyriausybės korupcijos prevencijos veiklą, tokios informacijos /pasiūlymų gavimas jai yra būtinas. Pritarti
4 KPĮ projekto 19 straipsnio 4 dalis nustato „kitus korupcijos prevencijos subjektus“, tačiau ši norma taip ir lieka tiesiog deklaratyvus išvardinimas – šiems subjektams įstatyme nei yra nustatomos kokios nors pareigos, nei kitu būdu įvardijama jų statuso specifika. Kyla klausimas, ar tokiu atveju toks išvardinimas išvis yra reikalingas, nes plačiausia prasme korupcijos prevencija yra visų – tiek viešojo sektoriaus, tiek privačių subjektų, tiek juridinių, tiek fizinių asmenų – reikalas. Siūlome atsisakyti šios normos kaip nesukuriančios jokios pridėtinės vertės. Be to, vertinant KPĮ projekto 19 straipsnio turinį, turėtų būti tikslinamas ir 19 straipsnio pavadinimas. Pritarti Arba siūlome apsvarstyti galimybę aiškiai įvardinti funkcijas, kuriomis kiekviena 4 dalyje įvardinta institucija ar įstaiga dalyvauja korupcijos prevencijoje. 49.
2021-03-03 20,232 KPĮ projekto 20 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad savarankiškos įstaigos imasi priemonių užtikrinti, jog joms pavaldžiuose ir (ar) jų valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose, atsižvelgiant į jų dydį ir (ar) administracinį pajėgumą, būtų taikomos korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonės. KPĮ projekto 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „jeigu viešojo sektoriaus subjekte dirba ar kitais pagrindais pareigas eina mažiau nei 200 darbuotojų ir jame nėra įsteigto už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo padalinio, paskirto už tai atsakingo asmens ar šios funkcijos nėra pavestos kitiems darbuotojams, korupcijai atsparios aplinkos kūrimą tokiame viešojo sektoriaus subjekte pagal kompetenciją užtikrina savarankiškos įstaigos ar kito viešojo sektoriaus subjekto, kuriam viešojo sektoriaus subjektas yra pavaldus ir (ar) priskirtas valdymo sričiai, už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas.“ Siekis aiškiau reglamentuoti ir suaktyvinti savarankiškų įstaigų vaidmenį bei skatinti didesnį jų įsitraukimą į antikorupcinės aplinkos kūrimą joms pavaldžiuose ir
(ar) jų valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose galėtų padėti siekti korupcijos prevencijos tikslų, tačiau tokia pareiga turėtų būti nustatoma objektyviai įvertinus problemos mastą, o jau minėti ar panašūs įpareigojimai įtvirtinami gerai apsvarsčius ir pamatuotai. Esminis veiksnys, nuo kurio priklauso, ar savarankiškoms įstaigoms pavaldžiuose ir
(ar) jų valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose korupcijos prevencijos veikla yra vykdoma tinkamai ir ar kuriama korupcijai atspari aplinka, yra šių subjektų vadovų siekis aktyviai veikti šioje srityje. Visi kiti faktoriai yra ne tokie reikšmingi ir galintys pakeisti situaciją iš esmės.
Būtina įvertinti ir tai, kad savarankiškoms įstaigoms pavaldūs ir (ar) jų valdymo sričiai priskirti viešojo sektoriaus subjektai paprastai yra gana autonomiški veikti pagal savo kompetenciją, o jų veiklą prižiūrinčių savarankiškų įstaigų įgaliojimai nėra absoliutūs ir tiesioginis kišimasis į tokių subjektų veiklą gali turėti ir neigiamų pasekmių. Todėl siūlymas, pavyzdžiui, ministerijoms prisiimti atsakomybę už joms pavaldžių ir (ar) jų valdymo sričiai priskirtų viešojo sektoriaus subjektų vykdomą korupcijos prevencijos veiklą, ne visai pagrįstas. Be kita ko, tikėtina, kad tokiu atveju galėtų sumažėti savarankiškoms įstaigoms pavaldžių ir (ar) jų valdymo sričiai priskirtų viešojo sektoriaus subjektų atsakomybė, o kartu ir įsipareigojimas kurti tvarią, korupcijai atsparią aplinką tokio subjekto viduje. Korupcijos prevencijos veikla savarankiškoms įstaigoms pavaldžiuose ir (ar) jų valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose galėtų būti įgyvendinama remiantis subsidiarumo principu, o šio subjekto kontrolė turėtų būti atliekama tada, kai nustatomi korupcijos rizikos veiksniai, kurie negali būti pašalinti tik paties subjekto pastangomis, arba tos pastangos nėra pakankamos arba veiksmingos. Pritarti
13 KPĮ projekto 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte siekiama numatyti viešojo ir privataus sektorių subjektų teisę
„gauti metodinę informaciją korupcijai atsparios aplinkos kūrimo klausimais“. Toks reglamentavimas nėra visai aiškus, kadangi nėra numatyta, iš
kokio subjekto tokia informacija gali būti gaunama. Siūlytina tiksinti šią nuostatą. Pritarti 51.
27 KPĮ projekto 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjektai „viešina informaciją apie jų nustatytus korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, atliktus veiksmus juos tiriant ir taikytas administracines, organizacines ar kitas priemones, skirtas pašalinti tokių pažeidimų padarinius ir užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje“. Iš šios nuostatos nėra aišku, kokią konkrečią informaciją (įskaitant galimai asmens duomenis) privalės viešinti viešojo sektoriaus subjektas apie jo nustatytus korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2019 m. kovo 8 d. rekomendacijoje „Asmens duomenų viešinimas – kas viešinama, kiek viešinama ir kokių tikslų tuo siekiama“ (toliau – Rekomendacija) nurodė, kad 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) kelia reikalavimus teisės aktams, kuriais siekiama įtvirtinti tam tikrus apribojimus, pavyzdžiui, kai numatomas asmens duomenų viešinimas. Rekomendacijoje taip pat pažymima, kad institucijos ir įstaigos turi išgryninti šiuos aspektus: ar asmens duomenų viešinimas numatytas tinkamo lygio teisės akte, kokiu tikslu siekiama viešinti duomenis, kokie asmens duomenys turėtų būti skelbiami viešai atsižvelgiant į jų skelbimo tikslus, kur ir kaip tai bus daroma (pavyzdžiui, numatyti papildomas apsaugos priemones, kad tokių duomenų kopijavimas būtų apribotas) ir kokį laikotarpį.
Tikslintinas KPĮ projekto 22 straipsnio 1 dalies 7 punktas, įvardinant, kokią konkrečią informaciją privalės viešinti viešojo sektoriaus subjektas apie jo nustatytus korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus (pavyzdžiui, bendrą nustatytų pažeidimų kiekį, jų pobūdį ar kita), kokiu tikslu viešinama minėta informacija, kur ir kaip bei kokį laikotarpį tai bus daroma. Pritarti
25 KPĮ projekto 22 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta viešojo sektoriaus subjekto pareiga užtikrinti, kad savo veiksmais ar neveikimu jis nesudarys sąlygų korupcinio pobūdžio teisės pažeidimams. Ši bendroji pareiga turėtų būti būdinga ne tik viešojo sektoriaus subjektams, todėl keistina ne tik nuostatos dėstymo vieta, bet svarstytina ir šios nuostatos įtvirtinimo kaip vieno iš principų (pavyzdžiui, visuotinumo principo) galimybė. Pritarti 53.
2021-03-0323 1,3 KPĮ projekto 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savarankiškos įstaigos steigia už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus padalinius arba paskiria už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus asmenis, o šio straipsnio
korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus padalinius, skirti už tai atsakingus asmenis arba jiems priskirtinas funkcijas pavesti tam tikriems darbuotojams, jei šiame viešojo sektoriaus subjekte dirba ar pareigas eina 200 ar daugiau darbuotojų ir jeigu savarankiškoje įstaigoje ar kitame viešojo sektoriaus subjekte, kuriam šis viešojo sektoriaus subjektas yra pavaldus ir (ar) priskirtas jo valdymo sričiai, nėra įsteigto ar paskirto subjekto, atsakingo už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą pavaldžiuose ir (ar) jos valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose. Šios dvi teisės normos yra prieštaringos, kadangi iš minėto straipsnio 1 dalies matyti, jog savarankiškame subjekte visada privalo būti įsteigtas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas, todėl negalima situacija, aptarta šio straipsnio 3 dalyje, kad toks subjektas turi būti įsteigtas ir tada, kai, be kita ko, savarankiškoje įstaigoje nėra įsteigto ar skirto subjekto, atsakingo už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą. Atsižvelgiant į tai, kas išvardyta, aptariamos nuostatos yra tikslintos. Pritarti
51 KPĮ projekto 23 straipsnio 5 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai pagal kompetenciją, be kita ko, vykdo teisės pažeidimų, įskaitant korupcinio pobūdžio pažeidimus, tyrimą.
KPĮ projekto 2 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad korupcinio pobūdžio teisės pažeidimu laikytinas „administracinis nusižengimas, darbo pareigų pažeidimas ar tarnybinis nusižengimas, padaromas piktnaudžiaujant įgaliojimais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant naudos sau ar kitam asmeniui, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstama veika“. Iš KPĮ projekto 23 straipsnio 5 dalies 1 punkto turinio nėra aišku, kokių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų, darbo pareigų pažeidimų ar tarnybinių nusižengimų ar korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų) ir kokio pobūdžio tyrimą pavedama atlikti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingiems subjektams, kokie būtų to tyrimo veiksmai, terminai. Jei siekiama suteikti minėtiems asmenims įgaliojimus atlikti tyrimą, turėtų būti aiškiai įvardijama, koks tai tyrimas, ir įtvirtinamos to tyrimo procesinės normos. Taip pat turėtų būti nustatyta, koks šio tyrimo santykis su tyrimais, atliekamais dėl tų pačių teisės pažeidimų, tačiau pagal kitus įstatymus. Pritarti
55 KPĮ projekto 23 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatoma, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai vykdo pranešėjų apsaugos užtikrinimo funkciją. Ši norma yra diskutuotina, visų pirma, todėl, kad iš paminėto reglamentavimo nėra aišku, ar šioje nuostatoje kalbama apie pranešėjų apsaugą pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą. Tuo atveju, jei aptariama norma iš tiesų siekiama reglamentuoti nurodytų subjektų prievolę užtikrinti pranešėjų apsaugą, vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatomis, kyla klausimas dėl tokios pareigos apimties bei jos nustatymo Korupcijos prevencijos įstatymu.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“, 2.1 papunktį kompetentingas subjektas yra įstaigoje paskirtas asmuo, asmenų grupė ar specialus padalinys, kurie administruoja vidinius informacijos apie pažeidimus teikimo kanalus, nagrinėja jais gautą informaciją apie pažeidimus, užtikrina asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimus, konfidencialumą; o pagal
įstaigoje administruoja vidinį kanalą; pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo 9 straipsnio 3 dalį pranešėjo duomenys, leidžiantys nustatyti jo tapatybę, gali būti pateikti tik tam asmeniui arba institucijai, kurie nagrinėja informaciją apie pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys pranešėjų apsaugos institutą, suteikia įstaigos vadovui diskrecijos teisę paskirti kompetentingą subjektą (kuris gauna informaciją apie galimą pažeidimą, atitinkamai žino asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, tapatybę ir užtikrina jo konfidencialumą (tai yra viena iš apsaugos priemonių, numatytų Pranešėjų apsaugos įstatymo 8 straipsnyje)) ir kad toks subjektas nebūtinai turi būti atsakingas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą, netikslinga KPĮ projektu siaurinti šios teisės ir tik už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingam subjektui nustatyti pareigą užtikrinti pranešėjų apsaugą. Pritarti 56.
1 KPĮ projekto 24 straipsnio 1 dalyje siekiama reglamentuoti, kad „už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas paprastai yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas viešojo sektoriaus subjekto vadovui.“ Toks reguliavimas nesukuria imperatyvo dėl subjekto, atsakingo už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą, tiesioginio pavaldumo ir atskaitingumo, todėl nėra tikslinga tokią normą įtvirtinti įstatymu. Jei vis dėlto siekiama nustatyti, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas turi būti tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas viešojo sektoriaus subjekto vadovui, turėtų būti atsisakoma žodžio „paprastai“. Pritarti
53 KPĮ projekto 24 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodoma, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai, vykdydami funkcijas, turi teisę „siūlyti viešojo sektoriaus subjekto vadovui nepriimti pretenduojančio į pareigas asmens, jei jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos ar kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų“. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra įtvirtinti konkrečiuose, tam tikrą sritį reguliuojančiuose įstatymuose ir jų turinį sudaro platesnio spektro, palyginti su KPĮ projekto reguliavimo sritimi, reikalavimai, todėl šiame įstatyme nėra pagrindo už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingam subjektui suteikti didesnių įgaliojimų, nei būdinga KPĮ projekto reguliavimo sričiai. Be to, neapibrėžtas šios nuostatos santykis su KPĮ projekto 9 straipsniu. Pritarti 58.
54 KPĮ projekto 24 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai, vykdydami funkcijas turi teisę „tvarkyti asmens duomenis, kai tai būtina, ir tik tuos asmens duomenis, kurių reikia kuriant korupcijai atsparią aplinką, užtikrinant korupcijos prevenciją, nustatant ir tiriant korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka“. Kadangi asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai nenustato tvarkos KPĮ projekto 24 straipsnio 5 dalies 4 punkto kontekste, siekiant teisinio aiškumo, tikslintinas KPĮ projekto 24 straipsnio 5 dalies 4 punktas, jį išdėstant taip: „Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai, vykdydami funkcijas, turi teisę tvarkyti asmens duomenis, kai tai būtina, ir tik tuos asmens duomenis, kurių reikia kuriant korupcijai atsparią aplinką, užtikrinant korupcijos prevenciją, nustatant ir tiriant korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, vadovaujantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais.“
1 KPĮ projekto 25 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „jeigu viešojo sektoriaus subjektas nesiima pakankamų priemonių korupcijai atspariai aplinkai kurti <...>, nevykdo ar netinkamai vykdo korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ir neužtikrina tinkamo korupcijos rizikos valdymo, Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl šio viešojo sektoriaus subjekto turi teisę“ į tam tikrus nurodytus veiksmus. KPĮ projekte nėra objektyvių kriterijų, leidžiančių nustatyti, ar viešojo sektoriaus subjektas nesiima pakankamų priemonių korupcijai atspariai aplinkai kurti, taip pat ar korupcijos rizikos valdymas užtikrinamas tinkamai. Be to, žodžiai „pakankamai“, „tinkamai“ laikytini vertinamojo pobūdžio žodžiais, tad sudaro prielaidas nevienodai juos traktuoti ir vartoti.
Todėl siekis įtvirtinti Specialiųjų tyrimų tarnybos teisę atlikti KPĮ projekto 25 straipsnio 1 dalyje siūlomus veiksmus, viešojo sektoriaus subjekto, kurio veikla vertinama, neinformavus, nepakonsultavus ir neišgirdus iš jo argumentų, vertintinas neigiamai. Pritarti
2021-03-03 * KPĮ projektas turėtų būti papildomas baigiamosiomis nuostatomis, aiškiai apibrėžiant jų taikymą tiek kalbant apie atitinkamas procedūras (pavyzdžiui, priėmimo (skyrimo) į pareigas), pradėtas iki pakeitimų įsigaliojimo, tiek apie asmenis, šiuo metu jau dirbančius ar einančius atitinkamas pareigas, įsigaliojus pakeitimams. Įvertinant teisėtų lūkesčių apsaugos ir proporcingumo principus, naujosios nuostatos dėl informacijos apie asmenis teikimo bei pagrindas atleisti iš pareigų, kaip ir informacijos apie šiuos asmenis rinkimas bei naudojimas, turėtų būti taikomi tik tiems dirbantiems ar pareigas einantiems asmenims, dėl kurių tinkamumo dirbti ar eiti pareigas kyla pagrįstų abejonių, tai yra neturėtų būti vykdomas automatinis visų šiuo metu dirbančių ar pareigas einančių asmenų tikrinimas. Taip pat turėtų būti aiškiai apibrėžiamas ir iki pakeitimų įsigaliojimo atsiradusių juridinių faktų nevertinamumas, sprendžiant dėl asmens tinkamumo dirbti ar eiti pareigas, kadangi iki atsirandant tokiems juridiniams faktams asmuo negalėjo tinkamai įvertinti KPĮ projektu numatomų pasekmių ir atsirandančių apribojimų. Taikant naująjį reguliavimą iki pakeitimų įsigaliojimo atsiradusiems juridiniams faktams būtų pažeidžiamas pakeitimų atgalinio galiojimo negalimumo principas. Be to, pagrindu asmenį laikyti netinkamu dirbti ar eiti pareigas neturėtų būti laikomi ir faktai iki darbo ar tarnybos pradžios, jei dirbant ar einant pareigas neigiamai vertinamų juridinių faktų nebuvo, o asmens veikla šiuo laikotarpiu vertintina teigiamai.
61Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2021-03-03 * Projekto įsigaliojimo data nurodyta 2021 m. liepos 1 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos skaičiavimais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro tvirtinama lėšų darbo užmokesčiui poreikio naujoms pareigybėms biudžetinėse įstaigose apskaičiavimo metodika, KPĮ projekto 23 straipsniui įgyvendinti minimalus papildomų lėšų poreikis 92 naujoms pareigybėms įsteigti būtų 2 452,0 tūkst. Eur per metus darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, o maksimalus – 230 naujų pareigybių įsteigti būtų 6 129 tūkst. Eur per metus darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms. Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme papildomų lėšų KPĮ projektui įgyvendinti nenumatyta. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet jų nėra skirta. Todėl siūlytina Projekto įsigaliojimo datą numatyti 2022 m. sausio 1 d. Atitinkamai tikslintina ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų peržiūrėjimo ir priėmimo data. Siūlomu KPĮ projektu iš esmės keičiamas korupcijos prevencijos srities teisinis reguliavimas visos valstybės mastu, todėl, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, įstatymo projektas galėtų būti priimtas tik atlikus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas: siekiant teisiniu reguliavimu sudaryti prielaidas efektyviai (ne dokumentinei) korupcijos prevencijai viešojo sektoriaus subjektuose ir įvertinus įstatymo projektui gautų pastabų ir pasiūlymų gausą, Korupcijos prevencijos įstatymo projektą Nr. XIIIP-5042 grąžinti iniciatoriams tobulinti. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-03-31 * Pasiūlymas: Tobulinant įstatymo projektą atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsniu, rengiant teisės akto, kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, kurio metu nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projektą lydinčioje medžiagoje nėra pateikta esamos padėties analizė, nenurodomos kiekvienu siūlomu institutu spręstinos problemos, nenurodoma kokių rezultatų laukiama. Įstatymo projekte, analogiškai kaip galiojančioje Korupcijos prevencijos įstatymo redakcijoje, įtvirtintas principas, kad už korupcijos prevenciją yra atsakingi įstaigų vadovai. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą dalyje viešojo sektoriaus subjektų korupcijos prevencijos priemonės yra sėkmingai diegiamos ir valdomos. Taigi neatlikus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, nėra galimybių identifikuoti, ar Korupcijos prevencijos įstatymo projektu sprendžiami teisinio reguliavimo tobulinimo, ar teisės taikymo klausimai. Pritarti 2.
komitetas, 2021-03-31 3P N Argumentai: Siekiat kokybiškos teisėkūros, nauja redakcija dėstant įstatymus būtina numatyti, kad po tam tikro įstatymo galiojimo ir taikymo laikotarpio turi būti pamatuotas teisinio reguliavimo efektyvumas. Tai atlikti įpareigoja ir Teisėkūros pagrindų įstatymo ketvirtojo skyriaus nuostatos. Tobulinant Korupcijos prevencijos įstatymą siūlome jį papildyti straipsniu, numatančiu pareigą Teisingumo ministerijai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai iki 2025 m. kovo 1 d. atlikti naujos redakcijos Korupcijos prevencijos įstatyme numatyto teisinio reguliavimo ex post vertinimą. Pasiūlyme nurodytos datos gali būti koreguojamos atsižvelgiant į įstatymo įsigaliojimo datą, tačiau ex post vertinimas turėtų būti atliekamas ne anksčiau nei po dviejų teisinio reguliavimo galiojimo ir taikymo metų. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo stebėsena ir rezultatų įvertinimas
Teisingumo ministerija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą iki 2025 metų kovo 1 dienos už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir parengia galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje nurodomos teigiamos ir neigiamos šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo pasekmės bei pasiūlymai dėl šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių įstatymų tobulinimo.“
komitetas, 2021-03-31 * Tobulinant įstatymo projektą siūlome jį suderinti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija ir su kitais suinteresuotais subjektais.
Įstatymo projekto
„neatskiriama švietimo dalis“, kad Vyriausybė, arba jos įgaliota institucija „užtikrina,
kad į pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas būtų įtraukiamos temos, susijusios su antikorupcinio sąmoningumo didinimu“, kad antikorupcinio sąmoningumo didinimą vykdo „švietimo teikėjai pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtas švietimo programas“. Tobulinant įstatymo projektą būtina paskaičiuoti, kiek papildomų valstybės biudžeto lėšų reikės įstatymo 18 straipsniui įgyvendinti ir su valstybės politiką šioje srityje formuojančia ministerija suderinti įgyvendinimo mechanizmą. Su Lietuvos savivaldybių asociacija siūlytume suderinti patobulintą Korupcijos prevencijos įstatymo projektą išsamiai aptariant numatomų korupcijos prevencijos priemonių realaus įgyvendinamo savivaldybėse galimybes. Tikslingas Lietuvos savivaldybių asociacijos įsitraukimas ir tobulinant įstatymo projektą pagal Komiteto pasiūlymą Nr. 4 (dėl politinės korupcijos). Pritarti
komitetas, 2021-03-31 * Įstatymo projekte nėra siūloma reglamentuoti politinės korupcijos srities. Tobulinant įstatymo projektą siūlome įvertinti turimus ir (ar) surinkti papildomus duomenis bei įrodymus apie politinės korupcijos egzistavimą ir galimą mastą. Įvertinus surinktus duomenis prašome pasiūlyti politinės korupcijos sąvoką, numatyti priemones šios rūšies korupcijai identifikuoti ir politinės korupcijos prevencijos priemones. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto išvadų rengėjai: Ričardas Juška. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė
GYNYBOS komitetas
pavaduotojas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Vytautas Bakas, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, Agnija Tumkevič, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys: 2021-06-02 posėdyje: Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius, Respublikos Prezidento patarėjas Darius Urbonas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius, Teisingumo viceministras Elanas Jablonskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Dainius Zebleckis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys. 2021-05-31 klausymuose:
Respublikos Prezidento patarėjas Darius Urbonas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis.
2021-05-24 klausymuose: Respublikos Prezidento patarėjas Darius Urbonas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius, Teisėjų tarybos deleguotas atstovas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis ir Viešosios teisės katedros prof. dr. Jurgita Paužaitė – Kulvinskienė, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto atstovas Petras Ragauskas. 2021-05-17 klausymuose: Respublikos Prezidento patarėjas Darius Urbonas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Tiaškevičius, Lietuvos advokatūros sekretorius Paulius Griciūnas, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos lektorius Remigijus Kalašnykas, VĮ „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
2021-05-06 klausymuose: Respublikos Prezidento patarėjas Darius Urbonas, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėjas Audrius Kasinskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius, Teisingumo viceministras Elanas Jablonskas, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos grupės vyresnysis patarėjas Darius Trinkūnas, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos grupės patarėja Eglė Betingienė. 2021-04-30 klausymuose: Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius, Respublikos Prezidento patarėjas Darius Urbonas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Dainius Zebleckis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2020-07-09 2(1)11 Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (toliau - projektas) prieš žodį „Vyriausybės“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti Pastaba skirta 2 str. 11 daliai (komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 2 str. 12 d.), kuri patikslinta. Dėl techninės klaidos klaidingai buvo nurodyta
2020-07-09 2(1), 13(1)1 Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma apibrėžti tai, kaip suprantama atsparumo korupcijos lygiui nustatymo veikla, projekto 13 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti tai, kas įvertinama nustatant atsparumo korupcijai lygį. Tačiau pažymime, jog nei analizuojamose nuostatose, nei kitur projekte nėra nuostatų, apibrėžiančių sąvoką „atsparumo korupcijai lygis“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „atsparumo korupcijai lygis“ suponuoja tam tikros atsparumo korupcijai skalės egzistavimą, pavyzdžiui: didelis, vidutinis, mažas atsparumas; pirmas, antras, trečias lygis ir t. t. Atsižvelgiant į tai, jog nuo analizuojamos sąvokos turinio priklauso asmenų teisių ir pareigų apimtis (projekto 13 straipsnis ir kt.), projekte turi būti pateiktas šios sąvokos išaiškinimas, nurodant, kokie gali būti atsparumo korupcijai lygiai ir nuo kokių kriterijų priklauso tam tikro asmens priskyrimas vienam ar kitam lygiui. Pritarti iš dalies Komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 2 str. 1 d. vietoje sąvokos „Atsparumo korupcijai lygio nustatymas“ apibrėžta nauja sąvoka „1. Atsparumo korupcijai lygis – kiekybiškai išreikštas dydis, rodantis viešojo sektoriaus subjekto atsparumą korupcijai.“ Papildytas šią priemonę reglamentuojantis 13 str. (komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 12 str.), jame pateikiant pagrindinius kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant turėtų būti nustatomas atsparumo korupcijai lygis, nurodant, kad jis yra išreiškiamas skaitine išraiška ir pan.
Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 12 str. 1 d. papildyta tekstu: „Pagal šiuos korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių įdiegimo elementus apskaičiuojamas viešojo sektoriaus subjekto atsparumo korupcijai lygis skaitine išraiška. Pagal iš anksto nustatytą skalę viešojo sektoriaus subjekto atsparumo korupcijai lygis gali būti nuo labai žemo iki labai aukšto.“ Panaikinta Projekto 13 str. 7 d., kurioje buvo reglamentuota, kad atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatai gali būti panaudojami priimant sprendimus, susijusius su viešojo sektoriaus subjekto veiklos finansavimo klausimais, jo vadovo darbo ar tarnybos santykiais, supaprastintais procedūriniais reikalavimais, skatinimo priemonėmis ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad nebelieka nuostatos, pagal kurią atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatai lemtų atitinkamas asmenų teises ir pareigas, teigtina, kad atsparumo korupcijai lygio nustatymo principinius aspektus apibrėžus įstatyme, smulkesni su jo nustatymu susiję klausimai gali būti reguliuojami poįstatyminiu teisės aktu – Vyriausybės tvirtinama metodika. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-09 2(1)42 Projekto 2 straipsnio 4 dalies 2 punkte prie korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų priskiriama „valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimas“. Pastebėtina, kad valstybės paslapties atskleidimas ir tarnybos paslapties atskleidimas yra dvi skirtingos nusikalstamos veikos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 125 ir 297 straipsniuose.
Nors šių nusikalstamų veikų padarymo būdas iš esmės sutampa (pasireiškia atskleidimu), tačiau skiriasi jų dalykas. BK 125 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra valstybės paslaptis, o BK 297 straipsnyje – tarnybos paslaptis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šias dvi nusikalstamas veikas aiškiai atskirti ir projekto 2 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Taip pat pastebėtina, kad projekto 2 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytam korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų sąrašui trūksta nuoseklumo. Projekto 2 straipsnio 4 dalies 2 punkte iš pradžių pradedamos vardinti nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK XXXIII skyriuje, po to seka nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK XLIII skyriuje, dar vėliau – jau esančios XXVIII skyriuje ir pan. Taip pat nenuoseklumas matyti ne tik skyrių, bet ir tame pačiame skyriuje esančių straipsnių išdėstymo atžvilgiu, kadangi projekto 2 straipsnio 4 dalies 2 punkte iš pradžių nurodomas neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, o tik po to – nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, nors BK šių dviejų nusikalstamų veikų eiliškumas yra priešingas. Antai neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas kriminalizuotas BK 220 straipsnyje, o nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas – BK 216 straipsnyje. Pritarti iš dalies Patikslintas Projekto 2 str. 4 d. 2 p. (komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 2 str. 9 d. 2 p.) atskiriant nusikalstamas veikas „valstybės paslapties atskleidimas“ ir „tarnybos paslapties atskleidimas“.
Minėtas punktas taip pat patikslintas jame nurodytas nusikalstamas veikas išdėstant eilės tvarka pagal jų įtvirtinimą BK, išskyrus BK XXXIII skyriuje
„Nusikaltimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ įtvirtintas
nusikalstamas veikas, kadangi tai yra pagrindinės ir svarbiausios korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, todėl jos Projekte dėstomos pirmiausiai. Žr. NSGK pasiūlymą dėl Projekto 2 str. 4 d. 2 p. (komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 2 str. 9 d. 2 p.)
2020-07-09 2(1), 6(1) 8,9 Projekto 2 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad be kitų sričių, korupcijos rizikos analizė apimtų ir valstybės valdymo sritis ir procesus. Projekto 6 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kokius veiksmus turi atlikti viešojo sektoriaus subjektas, gavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau - STT) korupcijos rizikos analizės išvadą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.“ Taigi pagal siūlomas nuostatas tarp institucijų, kurios pagal siūlomą nuostatą privalės
„atsiskaityti“ ir pateikti atsakymus STT dėl teisės aktų projektų ir jau
įsigaliojusių teisės aktų, pateks ir tokios valstybės institucijos kaip Seimas, Vyriausybė, Prezidentas, teismai. Pažymime, jog šių valstybės institucijų teisinis statusas yra tiesiogiai įtvirtintas Konstitucijoje ir detalizuojamas įstatymuose.
Šių institucijų teisinis statusas ne kartą yra nagrinėtas Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje, nurodant būtinybę šioms institucijoms veikti pagal Konstitucijos ir įstatymų nuostatas, tačiau pažymėtina, kad nei Konstitucija, nei Konstitucinio Teismo oficialioji doktrina neįgalina teigti, kad įstatymu būtų galima nustatyti šių institucijų veiklos atskaitomybę tam tikrai, Konstitucijoje nenurodomai valstybės institucijai. Teigtina, jog tuo atveju, jei įstatymu siekiama nustatyti tam tikrą Seimo, Vyriausybės, Prezidento, teismų atskaitomybę STT dėl jų rengiamų ar priimtų teisės aktų turinio, turėtų būti nagrinėjamas analizuojamos nuostatos derėjimas su Konstitucijos nuostatomis, nes tokia atskaitomybės forma niekaip nedera su Konstitucijoje įtvirtinta valstybės institucijų sąranga ir jų tarpusavio atskaitomybės, nepriklausomumo teisiniais santykiais. Tuo atveju, jei tokio tikslo nesiekiama, nuostata turėtų būti koreguojama tokiu būdu, kad STT minėtoms institucijoms galėtų pateikti informaciją apie atliktą valstybės valdymo sričių korupcijos rizikos analizę, tačiau institucijos niekaip neprivalėtų teikti STT jokio pobūdžio ataskaitų, pasiaiškinimų dėl jų priimtų teisės aktų turinio. Pritarti iš dalies Patikslinta „korupcijos rizikos analizės sąvoka“. Pasiūlymas:
Komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 2 str. 6 d. išdėstyti taip: „6.
6 d. išdėstyti taip:
„6. Korupcijos rizikos analizė – korupcijos rizikos ir jos
veiksnių tam tikrame viešojo sektoriaus subjekte ir (ar) tam tikroje valstybės ar savivaldybės valdymo veiklos srityje ar procese, apimančiame vieno ar kelių viešojo sektoriaus subjektų veiklos sritis, nustatymas ir nagrinėjimas antikorupciniu požiūriu.“ Įstatymo projekte numatytas korupcijos rizikos analizės išvadoje pateiktų pasiūlymų sumažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) pašalinti jos veiksnius įgyvendinimo stebėsenos mechanizmas neturėtų būti prilyginamas valstybės ar savivaldybių institucijų atskaitomybei STT. STT išvados yra rekomendacinio pobūdžio, o institucijų STT pateikta informacija apie pasiūlymų įgyvendinimo eigą apdorojama tik stebėsenos ir viešinimo tikslais, t.y. pateikiama visuomenės kontrolei. Pažymėtina, kad visos valstybės ir savivaldybių institucijos yra atskaitingos visuomenei, todėl informacijos apie jų veiklą pateikimas visuomenės kontrolei neturėtų būti laikomas nepagrįstu kišimusi į jų veiklą. Siekiant didesnio siūlomo teisinio reguliavimo aiškumo, Projekte papildomai nurodoma, kad STT korupcijos rizikos analizės išvadoje pateikiami pasiūlymai yra rekomendacinio pobūdžio, o viešojo sektoriaus subjektai atsakymus dėl jų įgyvendinimo paskelbia viešai ir pateikia nuorodą STT. Žr. tekstą kaip jis išdėstytas komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 6 str. 9 d. Taip pat pakeistas Projekto 2 str. 13 d. 1 p. (Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 2 str. 14 d. 1 p.), kuriame įtvirtintas viešojo sektoriaus subjekto apibrėžimas, iš jo išbraukiant žodį „institucija“, todėl pastaboje nurodytos tokios institucijos, kaip Seimas, Vyriausybės, Prezidentas, teismai, nebus korupcijos rizikos analizės objektu. Pasiūlymas:
Išdėstyti 2 str. 14 d. 1 p. taip:
„1) savarankiška įstaiga, kita valstybės ar
savivaldybės institucija ar įstaiga;“ 5.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-09 4(1)1 Projekto 4 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad korupcijos prevencija įgyvendinama vadovaujantis teisėtumo principu, reiškiančiu, kad „korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonės įgyvendinamos laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų bei užtikrinant pagrindinių asmens teisių ir laisvių apsaugą; viešojo administravimo subjektai, taikydami korupcijos prevencijos priemones, vadovaujasi viešosios teisės principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ (čia ir kitur - pabraukta mūsų). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, kad nėra aišku, kokių tikslų siekiama prie teisėtumo principo esmės įrašant pabrauktą nuostatą. Viena vertus, galima daryti prielaidą, kad teisėtumo principo esmę siekiama susiaurinti iki vieno viešosios teisės principo apimties, kas būtų netoleruotina teisinės valstybės principo kontekste, kita vertus, manytina, kad viešojo administravimo subjektai taikydami korupcijos prevencijos priemones, turi pasitelkti visas įmanomas teisėtas priemones, įtvirtintas ir neįtvirtintas teisės aktuose, o ne tik tas, kurios yra tiesiogiai leidžiamos, reguliuojant korupcijos prevencijos priemones. Antra, pažymėtina, kad pabraukta nuostatos dalis turėtų būti vertinama kaip viešojo administravimo subjektų taikomų korupcijos prevencijos priemonių taikymo principas, tačiau ne kaip bendrasis korupcijos prevencijos principas, todėl abejotina, ar ši nuostata įrašyta deramoje vietoje. Trečia, pažymime, jog, vertinant įstatymo praktinio taikymo galimybes per analizuojamo principo prizmę, didelė dalis teikiamo įstatymo projekto nuostatų yra pernelyg bendro ir deklaratyvaus pobūdžio, neturinčios normiškumo požymių, kad jas apskritai būtų įmanoma taikyti griežtai remiantis analizuojama nuostata.
Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad viešosios teisės principas „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ yra visuotinai žinomas, tačiau įstatymuose nėra apibrėžiamas, todėl manytina, kad teikiamas įstatymo projektas nėra tas teisės aktas, kuriame turėtų būti įtvirtinamas toks bendrasis viešosios teisės principas. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, manytina, kad reikėtų atsisakyti galimai netinkamoje vietoje ir neaiškaus tikslo nuostatos dėstymo prie bendrųjų korupcijos prevencijos principų ir prie konkretaus teisėtumo principo. Pritarti Projekte panaikinta pastaboje nurodyta nuostatos dalis. Pasiūlymas:
Projekto 4 str. 1 p. išdėstyti taip: „1) teisėtumo – korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonės įgyvendinamos laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų ir bei užtikrinant pagrindinių asmens teisių ir laisvių apsaugą; viešojo administravimo subjektai, taikydami korupcijos prevencijos priemones, vadovaujasi viešosios teisės principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“; korupcijos prevencijos subjektai turi užtikrinti, kad savo veiksmais ar neveikimu nesudarys sąlygų korupcinio pobūdžio teisės pažeidimams;“
2020-07-09 5(1)25 Projekto 5 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatoma, kad viena iš korupcijos prevencijos priemonių yra „pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“, kuri detalizuojama projekto 10 straipsnyje.
Pastebėtina, kad šis teisinis reguliavimas apima tik korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bet neapima kitų projekto 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų – administracinių nusižengimų, darbo pareigų pažeidimų ir tarnybinių nusižengimų, padaromų piktnaudžiaujant įgaliojimais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant naudos sau ar kitam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 2 dalies 5 punktas suformuluotas ne per siaurai ir ar jis atitinka projekto 3 straipsnyje numatomus korupcijos prevencijos tikslus bei uždavinius. Nepritarti Žiūrint sistemiškai į Projekto tikslus, esminius siūlomo teisinio reguliavimo principus bei į šiuo metu esamą pranešėjų apsaugos sistemą, darytina išvada, kad viešojo sektoriaus subjekto darbuotojai, pastebėję pažeidimą, visų pirma, turėtų apie tai informuoti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą viešojo sektoriaus subjekte atsakingą asmenį, kuris imtųsi tolimesnių veiksmų pažeidimui nagrinėti ar persiųstų gautą informaciją pagal kompetenciją kitiems subjektams. Aptariamoje nuostatoje nustatyta pareiga pranešti, už kurios nevykdymą grėstų atsakomybė, todėl manytina, kad ši pareiga ir tuo pačiu atsakomybė turėtų kilti tik dėl nepranešimo apie pačius pavojingiausius pažeidimus – nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad Projektu siūloma įtvirtinti pareigos pranešti apimtis yra tokia pati, kaip ir galiojančios redakcijos KPĮ, o šios nuostatos įtvirtinimas (net ir tokia, ribota ir tik nusikalstamoms veikoms taikoma, apimtimi) yra pakankamai ilgai ieškoto kompromiso rezultatas.
Pranešėjų apsaugos įstatymo, su kuriuo siejama ir pareiga pranešti, taikymo praktika kol kas gana ribota ir ne iki galo susiformavusi, todėl manytina, kad ženklus pareigos pranešti išplėtimas dabar nebūtų savalaikis. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-09 6(1), 9(1) 12,4 Remiantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis, siūlytina projekto 6 straipsnio 12 dalyje ir 9 straipsnio 4 dalyje po žodžių
„kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai“ įrašyti žodžius „ir
priemonės“. Pritarti Aptariamos nuostatos papildytos pagal pastaboje pateiktus pasiūlymus. Pasiūlymas: Projekto 6 str. 12 d. išdėstyti taip:
„12. Korupcijos rizikos analizės atlikimo tikslais negali būti naudojami kriminalinės
žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės.“ Pasiūlymas: Projekto 9 str. 4 d. (Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 17 str. 2 d.) išdėstyti taip:
„2. Informacijos apie asmenį pateikimo šiame straipsnyje nustatyta tvarka
tikslais negali būti naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės.“
2020-07-09 7(1)8 Projekto 7 straipsnio 8 dalyje numatoma, kad „Nacionalinę korupcijos prevencijos darbotvarkę Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas, nacionalinės korupcijos prevencijos darbotvarkės planą tvirtina Vyriausybė, o korupcijos prevencijos veiksmų planus – jas parengusio viešojo sektoriaus subjekto vadovas ar kitas organas. Viešojo sektoriaus subjekto vadovas asmeniškai atsako už patvirtintos programos įgyvendinimą“.
Iš šio teisinio reguliavimo nėra aišku, ar viešojo sektoriaus subjekto vadovas asmeniškai atsakytų už korupcijos prevencijos veiksmų plano įgyvendinimą, ar už kokio nors kito dokumento įgyvendinimą. Pritarti Projekto 7 str. 8 d. patikslinta pagal pastaboje pateiktą pasiūlymą. Taip pat papildyta nuostata, kad viešojo sektoriaus subjekto vadovas asmeniškai atsako ne tik už savo patvirtinto korupcijos prevencijos veiksmų plano įgyvendinimą, bet ir už priemonių, kurias pagal kitus korupcijos prevencijos planavimo dokumentus jo vadovaujamas subjektas paskirtas atsakingu vykdytoju, įgyvendinimą. Pasiūlymas:
Projekto 7 str. 8 d. išdėstyti taip: „8. Nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais darbotvarkę Vyriausybės teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais darbotvarkės planą tvirtina Vyriausybė, o korupcijos prevencijos veiksmų planus – jas juos parengusio viešojo sektoriaus subjekto vadovas ar kitas organas. Viešojo sektoriaus subjekto vadovas asmeniškai atsako už patvirtintos programos korupcijos prevencijos veiksmų plano įgyvendinimą, taip pat už priemonių, kurių atsakingu vykdytoju pagal kitus korupcijos prevencijos planavimo dokumentus paskirtas jo vadovaujamas viešojo sektoriaus subjektas, įgyvendinimą.“ 9.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-09 8(1) 1,2 Projekto 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, kuriuose egzistuoja padidinta korupcijos rizika, viešojo administravimo subjektas, rengiantis norminio teisės akto projektą, privalo atlikti šio teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą.“ Šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kriterijus dėl visuomeninių santykių, kuriuose egzistuoja padidinta korupcijos rizika, ir teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus.“ Toks nuostatų turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad nuostatose reguliuojami teisiniai santykiai, tiesiogiai susijęs su asmenų pareiga atlikti teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą. Tačiau tokios pareigos egzistavimas ar neegzistavimas priklausytų išimtinai nuo poįstatyminio teisės akto turinio, nes tik šiame teisės akte būtų nustatyti atvejai (kriterijai), kai privaloma atlikti teisės akto antikorupcinį vertinimą. Pažymime, kad toks nuostatų turinys neatitinka Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos, susijusios su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, nes Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad su asmens teisių ir pareigų apimtimi susijęs reguliavimas turi būti įtvirtintas tik įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose (2007 m. gegužės 5 d. ir kt. nutarimai).
Be to, pasirinktas būdas, kai kriterijus dėl visuomeninių santykių, kuriuose egzistuoja padidinta korupcijos rizika, nustatytų Vyriausybė, atsižvelgdama į Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus, neatitinka teisės aktų hierarchijos principo, nes įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto, o ne iš jo taikymo tvarką nustatančių poįstatyminio teisės akto. Kaip nurodo Konstitucinis Teismas „<...> įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos poįstatyminius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas.“ (2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas). Kartu Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad
„<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų
turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu.“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Tuo tarpu pagal siūlomą reguliavimą, poįstatyminis teisės aktas nustatytų įstatymo turinį, nes tiesiogiai įtvirtintų kriterijus, interpretuojančius įstatymą, lemiančius įstatymo taikymą ar netaikymą, apibrėžiančius įstatyme vartojamą sąvoką, t. y. nustatytų tai, kas įstatymo požiūriu turi būti vertinama kaip padidinta korupcijos rizika.
Atsižvelgiant į šias pastabas teigtina, kad kriterijai, dėl visuomeninių santykių, kuriuose egzistuoja padidinta korupcijos rizika, turi būti nustatyti įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Antra, atkreipiame dėmesį, jog net šiuo metu, esant galiojančiam įstatyminiam reguliavimui, kuriame nuodyti konkretūs atvejai, kai teisės akto projektas privalomai turi būti įvertintas antikorupciniu požiūriu (Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), Seimo kanceliarijos Teisės departamentas nuolat teikia pastabas dėl to, jog institucijos, rengiančios teisės aktų projektus, turi atlikti teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą ir tik po Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų apie tokią būtinybę, toks vertinimas būna atliekamas. Svarstytina, ar pakeitus reguliavimą siūlomu būdu ir iš įstatymo teksto eliminavus esminius atvejus, kai teisės akto projekto antikorupcinis vertinimas privalo būti atliktas, antikorupcinio vertinimo būtinybė nebus niveliuota ir sumenkinta iki minimumo. Trečia, atkreipiame dėmesį, jog toks teisės aktų antikorupcinio vertinimo sistemos pakeitimas, kai kriterijai, kuriems esant turėtų būti atliekamas teisės akto projekto antikorupcinis vertinimas, būtų nustatyti poįstatyminiame teisės akte, sistemiškai nedera su tolimesniu projekto tekstu, nes projekto 9 straipsnyje yra imperatyviai nurodoma, kokiais atvejais būtina atlikti patikrinimą dėl asmenų, siekiančių eiti tam tikras pareigas.
Vadovaujantis įstatymo projekto logika, pagal kurią atvejai, kai būtina atlikti teisės akto antikorupcinį įvertinimą būtų nustatomi poįstatyminiu teisės aktu, analogiškai turėtų būti elgiamasi ir asmenų patikrinimo atžvilgiu, t. y. kriterijai, kuriems esant turi būti patikrinamas asmuo, turėtų būti nustatomi poįstatyminiame teisės akte. Tačiau, kaip jau minėta šioje išvadoje, toks teisinio reguliavimo modelis galimai nederėtų su Konstitucinio Teismo formuojama oficialiąja doktrina. Todėl ir šiuo aspektu siūlomas teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo modelis vertintinas kritiškai, nes manytina, kad požiūris į antikorupcinio vertinimo modelį turėtų būti sistemiškas, o vertinimas visais atvejais atliekamas pagal įstatyme nustatytus kriterijus. Kartu pažymėtina, jog sistemiškai vertinant siūlomą reguliavimo modelį saugomų teisinių gėrių požiūriu, teigtina, jog, pavyzdžiui, korupcijos rizikos kriterijų neatitinkantis įstatymas ar kitas norminis teisės aktas gali sukurti masinį korupcijos pavojų, tačiau tokių teisės aktų antikorupcinis vertinimas būtų paliktas savieigai ir mažai kontroliuojamas. Tuo tarpu konkrečių asmenų vertinimo kriterijai ir atvejai, nepaisant to, kad jie iš esmės susiję tik su vienu asmeniu, būtų įtvirtinti įstatyme. Svarstytina, ar tai atitinka proporcingo teisinio reguliavimo principą ir įstatymui keliamus tikslus. Pritarti Projekto 8 str. papildytas visuomeninių santykių, kuriuos teisės aktų projektais numatoma reguliuoti ir dėl to būtų privaloma atlikti jų antikorupcinį vertinimą, sąrašu.
Žr. tekstą kaip jis išdėstytas patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 8 str. 1 d. Taip pat įtvirtinama, kad viešojo sektoriaus subjektas turėtų teisę atlikti ir kitų jo rengiamų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą, jeigu, jo nuomone, šiais teisės aktų projektais numatomas teisinis reguliavimas gali kelti korupcijos riziką. Pasiūlymas:
Komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 8 str. 2 d. išdėstyti taip:
„2. Viešojo administravimo subjektas gali atlikti
savo rengiamo norminio teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu teisės aktu ir nenumatoma reguliuoti visuomeninių santykių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, tačiau, teisės akto projekto rengėjo nuomone, rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali kelti korupcijos riziką.“
2020-07-09 8(1)3 Projekto 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Viešojo administravimo subjekto rengiamo teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą atlieka viešojo administravimo subjekto darbuotojas, kuriam viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens yra pavesta atlikti teisės aktų projektų antikorupcinius vertinimus.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą teisės aktų antikorupcinį vertinimą atlieka STT. Tuo tarpu pagal siūlomą reguliavimą tokį vertinimą atliks institucijos, rengiančios teisės akto projektą, darbuotojas. Šiame kontekste pažymime, jog teisės aktų projektai dažniausia rengiami įgyvendinant politinius tikslus, neretai politinių sprendimų pagrindu. Svarstytina, ar tokios aplinkybės neturės įtakos teisės aktų antikorupciniam vertinimui, ar šis vertinimas galės būti atliekamas iš tiesų nepriklausomai.
Be to, svarstytina, ar antikorupciniam vertinimui nedarys įtakos tai, kad galimai bus siekiama nekelti į viešumą faktų, jog institucijos rengia antikorupcijos kriterijų neatitinkančius teisės aktų projektus. Nepritarti Tiek pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, tiek pagal Projekto nuostatas, teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą atlieka viešojo administravimo subjektas, rengiantis projektą, jeigu juo numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, kuriuose egzistuoja padidinta korupcijos rizika. Be to, tiek pagal galiojantį reglamentavimą, tiek ir pagal Projektą teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą turi teisę atlikti ir STT (žr. tolesnes aptariamo straipsnio dalis). Siūloma nuostata esama situacija nėra keičiama, tik detaliau aptariamas antikorupcinio vertinimo procesas ir nurodoma, kad antikorupcinį vertinimą atlieka viešojo administravimo subjekto darbuotojas, kuriam viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens yra pavesta atlikti teisės aktų projektų antikorupcinius vertinimus. 11.
2020-07-09 8(1)5 Projekto 8 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus atitinkančių bei kitų norminio pobūdžio teisės aktų projektų ir galiojančių norminio pobūdžio teisės aktų antikorupcinį vertinimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba, atsižvelgdama į teisės aktu ar jo projektu reglamentuojamų visuomeninių santykių svarbą, pakeitimų, daromų teisės aktu ar jo projektu, mastą ir pobūdį, atitinkamoje srityje egzistuojančius korupcijos rizikos veiksnius, kitą Specialiųjų tyrimų tarnybos turimą informaciją, Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos prioritetus ir Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kreipimąsi, jei tokių kreipimųsi yra gauta.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ar nuostatoje siūlomas įtvirtinti antikorupcinis vertinimas yra alternatyvus, ar papildomas antikorupcinio vertinimo, atliekamo viešojo administravimo subjekto pagal pirmąją 8 straipsnio dalį, atžvilgiu. Be to, atsižvelgiant į nuostatos formulavimo būdą: „Šio straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus atitinkančių bei kitų norminio pobūdžio teisės aktų projektų ir galiojančių norminio pobūdžio teisės aktų antikorupcinį vertinimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba“, galima daryti prielaidą, kad tai visais atvejais privalomas antikorupcinis vertinimas, atliekamas STT, jei yra šio straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai. Tokiu atveju nėra suprantama, kodėl antikorupcinis vertinimas turėtų būti atliekamas du kartus – tiek viešojo administravimo subjekto, tiek ir STT. Kita vertus, galbūt nuostatoje norėta įtvirtinti antikorupcinį įvertinimą, atliekamą ir inicijuojamą STT iniciatyva. Antra, pastebėtina, kad teikiama teisės norma stokoja teisinio aiškumo.
Iš nuostatos turinio nėra aišku, ar nuostatos dalis „ir Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kreipimąsi, jei tokių kreipimųsi yra gauta“, yra kumuliatyvinė sąlyga ir būtina visais atvejais, kai STT siekia atlikti antikorupcinį vertinimą pagal analizuojamą nuostatą, ar, galbūt, ši kumuliatyvinė sąlyga taikoma tik tuo atveju, kai vertinimas atliekamas atsižvelgiant į STT veiklos prioritetus, atsižvelgiant į šios nuostatos dalies jungimą jungtuku „ir“ su likusia nuostatos dalimi. Taip pat nėra aišku, ar pacituotą nuostatos dalį dėl kreipimosi apskritai reikia laikyti kumuliatyvine sąlyga, ar, vis dėlto, tai yra tik vienas iš alternatyvių atvejų, kai STT gali atlikti antikorupcinį vertinimą. Tuo atveju, jei Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kreipimasis yra būtina sąlyga antikorupciniam vertinimui, kurį gali atlikti STT, nuostata formuluotina aiškiai ir nedviprasmiškai. Tuo atveju, jei nuostatoje siekiama reguliuoti antikorupcinius vertinimus, atliekamus STT iniciatyva, manytina, kad antikorupcinis vertinimas, atliekamas pagal Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kreipimąsi, turėtų būti įtvirtintas atskiroje straipsnio dalyje, atsižvelgiant į besikreipiančių subjektų teisinį statusą STT nustatant įpareigojimą antikorupcinį vertinimą atlikti visais atvejais, kai yra gautas toks kreipimasis, ir neatsižvelgiant į jokias papildomas aplinkybes, kaip, pavyzdžiui, STT veiklos prioritetus. Apibendrinant išsakytinas pastabas, teigtina, kad nuostata turėtų būti performuluota taip, kad jos turinys ir tikslai būtų aiškūs ir nedviprasmiški. Pritarti iš dalies Siekiant pašalinti pastaboje nurodytus neaiškumus, patikslinta Projekto 8 str. 1, 2 ir 5 dalys.
1, 2 ir
dalyje išskirta, kada STT atlieka antikorupcinį vertinimą, o kada, atsižvelgdama į įstatyme nurodytus požymius, gali jį atlikti, nepriklausomai nuo to, ar teisės akto ar jo projekto antikorupcinis vertinimas buvo atliktas projekto rengėjo. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektui visais atvejais išliks prievolė atlikti teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu jis reglamentuos visuomeninius santykius, nurodytus Projekto 8 str. 1 d., o STT antikorupcinį vertinimą atliks vadovaudamasi kriterijais, nurodytais Projekto 8 str. 5 d. Praktikoje pasitaikys situacijų, kai to paties projekto antikorupcinį vertinimą atliks projekto rengėjas ir STT, tačiau STT atliekami antikorupciniai vertinimai bus ne taisyklė, bet išimtis iš jos, kadangi tokie vertinimai bus atliekami vertinant, kriterijus nurodytus Projekto 8 str. 5 d., kas leis atsirinkti ir vertinti tik korupcijos požiūriu rizikingiausius teisės aktus ir jų projektus, o tokiais atvejais tikslinga pasitelkti papildomą korupcijos rizikos suvaldymo priemonę – STT atliekamą antikorupcinį vertinimą, kuris papildytų teisės akto projekto rengėjo atliktą antikorupcinį vertinimą arba atskleistų jo spragas. Pažymėtina, kad tokia antikorupcinių vertinimų atlikimo tvarka galioja ir šiuo metu, todėl projektu nebūtų kuriama papildoma administracinė našta ar procedūros, lyginant su esama padėtimi. Žr. tekstą kaip jis išdėstytas patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 8 str. 5 d. 12.
2020-07-09 8(1)8 Projekto 8 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Teisės akto projektą parengęs, teisės aktą priėmęs ar jo priėmimą inicijavęs subjektas, gavęs iš Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą, per du mėnesius nuo šios išvados gavimo dienos raštu informuoja Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba nurodo priežastis ir motyvus, jeigu į pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta. Šį savo atsakymą teisės akto projektą parengęs, teisės aktą priėmęs ar jo priėmimą inicijavęs subjektas paskelbia Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį, kad tarp institucijų, kurios pagal siūlomą nuostatą privalės „atsiskaityti“ ir pateikti atsakymus STT dėl teisės aktų projektų ir jau įsigaliojusių teisės aktų, pateks ir tokios valstybės institucijos, kaip Seimas, Vyriausybė, Prezidentas, teismai. Pažymime, jog šių valstybės institucijų teisinis statusas yra tiesiogiai įtvirtintas Konstitucijoje ir detalizuojamas įstatymuose. Šių institucijų teisinis statusas ne kartą yra nagrinėtas Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje, nurodant būtinybę šioms institucijoms veikti pagal Konstitucijos ir įstatymų nuostatas, tačiau pažymėtina, kad nei Konstitucija, nei Konstitucinio Teismo oficialioji doktrina neįgalina teigti, kad įstatymu būtų galima nustatyti šių institucijų veiklos atskaitomybę tam tikrai, Konstitucijoje nenurodomai valstybės institucijai.
Teigtina, jog tuo atveju, jei įstatymu siekiama nustatyti tam tikrą Seimo, Vyriausybės, Prezidento, teismų atskaitomybę STT dėl jų rengiamų ar priimtų teisės aktų turinio, turėtų būti nagrinėjamas analizuojamos nuostatos derėjimas su Konstitucijos nuostatomis, nes tokia atskaitomybės forma niekaip nedera su Konstitucijoje įtvirtinta valstybės institucijų sąranga ir jų tarpusavio atskaitomybės, nepriklausomumo teisiniais santykiais. Tuo atveju, jei tokio tikslo nesiekiama, nuostata turėtų būti koreguojama tokiu būdu, kad STT minėtoms institucijoms galėtų pateikti informaciją apie atliktą šių institucijų teisės aktų antikorupcinį vertinimą, tačiau institucijos niekaip neprivalėtų teikti STT jokio pobūdžio ataskaitų, pasiaiškinimų dėl jų priimtų teisės aktų turinio. Pritarti iš dalies Žr. argumentus prie 4 pastabos. Pažymėtina, kad STT antikorupcinio vertinimo išvadose, analogiškai kaip ir korupcijos rizikos analizės išvadose, pateikti pasiūlymai yra rekomendacinio pobūdžio, o institucijų pateikta informacija STT apie pasiūlymų įgyvendinimo eigą apdorojama tik stebėsenos ir viešinimo tikslais, t.y. pateikiama visuomeninei kontrolei. Atsižvelgiant į tai, Projekte patikslinama, kad ši informacija pirmiausiai paskelbiama viešai.
Projekto 8 str. papildomas nauja nuostata, kurioje nurodoma, kad jeigu antikorupcinio vertinimo išvados adresatas yra Seimo struktūrinis padalinys, nurodytas Seimo statute, šio straipsnio 8 d. nustatyta tvarka netaikoma, o informacija apie antikorupcinio vertinimo išvadą ir atsižvelgimą į ją pateikiama Seimo statuto nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 8 str. 9 d. išdėstyti taip:
„9. Jeigu antikorupcinio vertinimo išvados adresatas yra Seimo
struktūrinis padalinys, nurodytas Lietuvos Respublikos Seimo statute, šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka netaikoma, informacija apie antikorupcinio vertinimo išvadą ir atsižvelgimą į ją pateikiama Seimo statuto nustatyta tvarka.“
2020-07-09 9(1)212 Projekto 9 straipsnio 2 dalies 12 punkte siūloma nustatyti, kad STT surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją apie: „žvalgybos, kriminalinės žvalgybos, analitinės antikorupcinės žvalgybos informaciją apie asmens rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką ir su asmeniu susijusius korupcijos rizikos veiksnius;“. Atkreipiame dėmesį, jog įstatyme nėra apibrėžiama tai, kas turėtų būti vertinama kaip „su asmeniu susiję korupcijos rizikos veiksniai.“ Toks neapibrėžtumas sąlygotų subjektyvumą vertinant, ar tam tikri veiksniai yra susiję su korupcijos rizika. Taigi įstatyminės nuostatos turinio esmė ir taikymas priklausytų išimtinai nuo asmens, vertinančio tam tikrus veiksnius, nuomonės. Teigtina, kad atsižvelgiant į tai, jog analizuojamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmens teise užimti tam tikras pareigas, ši nuostata turi būti aiški iš įstatymo teksto, jame apibrėžiant, kokiu pagrindu vienas, ar kitas veiksnys galėtų būti vertinamas kaip susijęs su korupcijos rizika.
Pritarti Aptariama nuostata patikslinta, nurodant, kad informacija būtų teikiama apie su asmeniu susijusius korupcijos rizikos veiksnius, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika valstybės ar savivaldybės veiklos srityje, kurioje asmuo siekia eiti arba eina pareigas. Pasiūlymas: Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 16 str. 12 p. išdėstyti taip: „12) žvalgybos, kriminalinės žvalgybos, analitinės antikorupcinės žvalgybos informaciją apie asmens rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką ir arba su asmeniu susijusius korupcijos rizikos veiksnius, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika valstybės ar savivaldybės veiklos srityje, kurioje asmuo siekia eiti arba eina pareigas (informacija pateikiama už paskutinius dešimt metų, skaičiuojant nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį gavimo Specialiųjų tyrimų tarnyboje dienos);“ Taip pat Projekto 2 str. papildytas nauja „korupcijos rizikos veiksnių“ sąvoka. Pasiūlymas:
Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 2 str. 8 d. išdėstyti taip: „8. Korupcijos rizikos veiksniai – priežastys, sąlygos, įvykiai, aplinkybės, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika.“
2020-07-09 9(1)10 Projekto 9 straipsnio 10 dalyje numatoma, kad Specialiųjų tyrimų tarnybai adresuotą prašymą pateikti atitinkamą informacija apie asmenį, siekiantį eiti pareigas viešojo sektoriaus subjekte arba Europos Sąjungos ar tarptautinėse teisminėse ir kitose institucijose,
„gali pasirašyti išrinktas ar paskirtas, bet dar pareigų nepradėjęs eiti į
pareigas asmenį skiriantis ar teikiantis subjektas“. Šios nuostatos siūlytina atsisakyti dėl kelių priežasčių.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pareigų dar nepradėję eiti asmenys paprastai neturi ir įgaliojimų, kurie siejami su jų būsimomis pareigomis. Pavyzdžiui, jeigu į pareigas asmenį skiriantis ar teikiantis subjektas yra valstybės politikas, tuomet jo pareigų ėjimo pradžia neretai siejama ne su išrinkimo ar paskyrimo, bet priesaikos davimo momentu. Remiantis projekto 9 straipsnio 10 dalimi, į STT dėl informacijos pateikimo galėtų kreiptis, be kita ko, ir naujai išrinktas, bet vis dar neprisiekęs Respublikos Prezidentas, nors Konstitucinis Teismas 1998 m. sausio 10 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „Naujai išrinktas Respublikos Prezidentas nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo iki priesaikos davimo valstybės vadovo įgaliojimų dar neturi“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja bendrajam teisės principui „ex injuria jus non oritur“ (neteisės pagrindu teisė neatsiranda). Antra, projekto 9 straipsnio pagrindu galėtų būti renkama itin plačios apimties informacija apie privatų asmens, siekiančio eiti pareigas viešojo sektoriaus subjekte arba Europos Sąjungos ar tarptautinėse teisminėse ir kitose institucijose, gyvenimą, todėl ji turėtų būti renkama tik tais atvejais, kai nebėra jokių abejonių dėl paties į pareigas asmenį skiriančio ar teikiančio subjekto teisinio statuso. Nors projekto 9 straipsnio 10 dalyje numatoma, kad „informacija apie asmenį jį į pareigas skiriančiam ar teikiančiam subjektui pateikiama tik po to, kai jis pradeda eiti pareigas“, tačiau pastebėtina, kad vien tik pats informacijos rinkimo faktas laikytinas intensyviu teisės į privatų gyvenimą apribojimu.
Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas, kurio pagrindu STT galėtų rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą dar nežinodama, ar į pareigas asmenį skiriantis ar teikiantis subjektas pats pradės eiti atitinkamas pareigas ir ar tokio subjekto prašymu surinkta informacija apskritai bus panaudota, atitiktų proporcingumo principą. Trečia, atkreipiame dėmesį, jog visuomet egzistuoja tikimybė, kad išrinktas ar paskirtas asmuo tų pareigų nepradės eiti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, išrinkimas ar paskyrimas bus pripažinti neteisėtais teismo sprendimu ir kt. Tačiau tokiu atveju intervencija į asmens privatų gyvenimą jau bus atlikta. Be to, paaiškėjus, jog išrinktas ar paskirtas asmuo nepradės eiti pareigų, esant paskyrimo ar išrinkimo neteisėtumo pagrindams, tokia intervencija į kito asmens privatų gyvenimą taip pat turėtų būti vertinama kaip neteisėta. Be to, nėra aišku kokie veiksmai tokiu atveju toliau būtų atliekami su surinkta informacija. Pritarti iš dalies Nuostata, leidžianti pateikti prašymą apie asmenį išrinktam, tačiau dar nepradėjusiam eiti pareigų subjektui, įtvirtinta atsižvelgiant į praktinius į pareigas skiriančių subjektų poreikius, ypač vietos savivaldos atveju, kuomet siekiama jau pirmųjų naujai išrinktos tarybos posėdžių metu suformuoti administraciją. Siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai prisidėtų prie skaidresnio ir operatyvesnio savivaldybės administracijos suformavimo. Pasiūlymas:
Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 17 str. 8 d. išdėstyti taip: „10.8.
8 d. išdėstyti taip: „10.8. Prašymą Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti informaciją taip pat gali pasirašyti išrinktas ar paskirtas, bet dar pareigų nepradėjęs eiti į pareigas asmenį skiriantis ar teikiantis subjektas. Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas ar meras. Tokiu atveju kartu su prašymu Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti informaciją turi būti pateikiamas asmens, apie kurį informacija bus renkama, rašytinis sutikimas. iInformacija apie asmenį jį į pareigas skiriančiam ar teikiančiam subjektui pateikiama tik po to, kai jis pradeda eiti pareigas. Jeigu į pareigas asmenį skiriantis ar teikiantis subjektas nepradeda eiti pareigų, šio subjekto prašymu Specialiųjų tyrimų tarnybos surinkta informacija apie asmenį sunaikinama nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo dienos.“
2020-07-09 10(1)1 Projekto 10 straipsnio 1 dalyje numatoma:
„Viešojo sektoriaus subjekto darbuotojas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio
nusikalstamą veiką, išskyrus veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIV skyriuje), privalo pranešti Lietuvos Respublikos prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai < ...>“.
Nors iš esmės beveik identiškai suformuluota teisės norma įtvirtinta ir galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 10¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau pastebėtina, kad teisė nesikreipti į valstybės institucijas dėl artimųjų giminaičių ar šeimos narių galimai padarytų bet kokio sunkumo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų turėtų būti lygiai tokios pačios apimties kaip ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio
ar šeimos narius jau pradėtame baudžiamajame procese. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 10 straipsnio 1 dalyje pateikti nuorodą ne į BK XXXIV skyrių, o į BPK 38 straipsnį, pagal kurį „šeimos nariais“ laikomas šiek tiek platesnis asmenų ratas lyginant su BK (turint omenyje ir nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančius BPK 38 straipsnio pakeitimus). Pritarti Aptariama nuostata patikslinta ir pateikta nuoroda į BPK II skyrių, kuriame įtvirtintos abi sąvokos, tiek „artimieji giminaičiai“, tiek „šeimos nariai“. Pasiūlymas:
Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 9 str. 1 d. išdėstyti taip: „1.
1 d. išdėstyti taip:
„1. Viešojo sektoriaus subjekto darbuotojas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio
nusikalstamą veiką, išskyrus veiką, kurią galbūt padarė, daro ar rengiasi padaryti jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXIV II skyriuje), privalo pranešti Lietuvos Respublikos prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, jeigu jis gavo duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad buvo padaryta, daroma ši veika ar rengiamasi ją padaryti, ir jeigu teisės aktuose nėra nustatytų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų.“
2020-07-09 13(1)53 Projekto 13 straipsnio 4 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad STT „turi teisę atlikti viešojo sektoriaus subjektų atsparumo korupcijai lygio nustatymą“. Nuostatos turinys stokojo teisinio aiškumo. Pažymėtina, jog nėra aišku, koks turėtų būti atsparumo korupcijai lygio nustatymo pagrindas: STT galėtų inicijuoti atsparumo korupcijai lygio nustatymą savo iniciatyva, ar tik tam tikro viešojo sektoriaus subjekto prašymu, ar ir vienu, ir kitu atvejais. Siūlytina nuostatą papildyti, kad jos turinys būtų aiškus. Be to, pažymėtina, kad nėra aiškus šios nuostatos santykis su 13 straipsnio 2 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad
„Savarankiškų įstaigų atsparumo korupcijai lygio nustatymą atlieka jos
pačios“. Nėra aišku, ar STT turi teisę atlikti savarankiškų įstaigų atsparumo korupcijai lygio nustatymą. Pritarti Pastaba skirta 13 str. 5 daliai. Dėl techninės klaidos nurodyta klaidinga straipsnio dalis. Projektas patikslintas nurodant, kad STT turi teisę nustatyti viešojo sektoriaus subjekto, įskaitant savarankišką įstaigą, atsparumo korupcijai lygį tiek savo iniciatyva, tiek viešojo sektoriaus subjekto prašymu. Pasiūlymas:
Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 12 str. 5 d.
5 d. 3 p. išdėstyti taip:
„3) turi teisę savo iniciatyva ar viešojo
sektoriaus subjekto prašymu atlikti viešojo sektoriaus subjektų, įskaitant savarankiškas įstaigas, atsparumo korupcijai lygio nustatymą.“
2020-07-09 13(1)6 Projekto 13 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Atsparumo korupcijai lygio nustatymo periodiškumą, vertinimo kriterijus ir tvarką nustato Vyriausybė.“ Pažymime, kad atsižvelgiant į šioje išvadoje teikiamas pastabas dėl projekto
susijęs teisinis reguliavimas gali būti įtvirtinamas tik įstatyme, atsparumo korupcijai lygio nustatymo periodiškumas ir vertinimo kriterijai turi būti nustatyti įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad aptariamas reglamentavimas įtakoja ne privačių (fizinių ar juridinių) asmenų teises ir pareigas ar žmogaus teisių ribojimus, o viešojo sektoriaus subjektų veiklą – pastarajai neturi ir negali būti taikomi tokie patys standartai, kaip žmogaus teisių apsaugai. Be to, projekte nustatomi pagrindiniai atsparumo korupcijai lygio nustatymo principai ir sąlygos, o poįstatyminiu teisės aktu šios korupcijos prevencijos priemonės įgyvendinimas bus tik sukonkretinamas siekiant užtikrinti jos vykdymą. Tokia teisėkūros praktika nėra neįprasta, pavyzdžiui, priėmus Strateginio valdymo įstatymą Nr. XIII-3096, jame įtvirtinti principiniai dalykai, o detalesnis įstatymo įgyvendinimas pavestas reglamentuoti Vyriausybei. Projekto 13 str. 6 d. patikslinta nurodant, kad Vyriausybė nustato atsparumo korupcijai lygio nustatymo metodiką. Panaikinta 13 str. 7 d., pagal kurią atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatai lemtų atitinkamas asmenų teises ir pareigas. 18.
2020-07-09 13(1)7 Projekto 13 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatai, išskyrus atvejus, kai viešojo sektoriaus subjektas pats atlieka savo atsparumo korupcijai lygio nustatymą, gali būti naudojami priimant sprendimus dėl viešojo sektoriaus subjekto veiklos finansavimo, jo dalyvavimo viešosiomis lėšomis finansuojamuose projektuose ir programose, viešojo sektoriaus subjekto vadovo darbo ar tarnybos santykių ir kitais teisės aktuose nustatytais tikslais. Aukštesniu atsparumo korupcijai lygiu pasižymintiems viešojo sektoriaus subjektams gali būti taikomi supaprastinti procedūriniai reikalavimai, papildomos ir (ar) palankesnės finansavimo sąlygos ar kitos skatinimo priemonės, jei tai numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatai nenustato, jog tam tikroje institucijoje egzistuoja korupcija, o tik nurodo, ar yra hipotetinių, tikėtinų veiksnių, kurie galbūt galėtų būti vertinami kaip rizika atsparumui korupcijai. Keltina abejonė, ar tokio pobūdžio duomenys iš tiesų galėtų objektyviai lemti tam tikrų viešojo sektoriaus institucijų finansavimo lygį. Antra, pažymėtina, kad analizuojamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų (viešojo sektoriaus subjektų) teise gauti finansavimą, todėl visi kriterijai ir taisyklės, kurie lemtų finansavimo didėjimą ar mažėjimą, privalo būti įtvirtinti įstatyme. Be to, atsižvelgiant į tai, kad jokie kiti įstatymai nesieja viešojo sektoriaus finansavimo su atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatais, teikiamas įstatymo projektas yra būtent tas teisės aktas, kuriame turi būti nustatyti visi kriterijai ir taisyklės susiję su įtaka finansavimui.
Trečia, turėtų būti svarstoma, ar siūlomas reguliavimas atitinka konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui principą, nes manytina, kad hipotetinės, tikėtinos aplinkybės nesukuria tarp asmenų teisinės padėties tokių skirtumų, kad šiuos asmenis būtų galima laikyti iš esmės besiskiriančiais ir tuo pagrindu jiems taikyti kitokį teisinį reguliavimą. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad: „<...> konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d., 1997 m. lapkričio
m. birželio 8 d. nutarimai). Taigi svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas dera su Konstitucinio Teismo oficialiąja doktrina. Ketvirta, pažymėtina, kad tiek įtaka finansavimo lygiui, tiek siūloma galimybė taikyti supaprastintus procedūrinius reikalavimus, papildomas ir (ar) palankesnes finansavimo sąlygas ar kitas skatinimo priemones galimai sukurtų papildomą korupcijos riziką, nes viešojo sektoriaus institucijos visais būdais, tarp jų galimai ir korupciniais, būtų linkusios siekti sau palankių atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatų.
Penkta, nuostatoje vartojama sąvokos „teisės aktas“, „Lietuvos Respublikos teisės aktas“ keistina į žodį „įstatymas“, nes jokie poįstatyminiai teisės aktai negali nustatyti atvejų ar kriterijų, nuo kurių priklausytų įstatymo taikymas ar netaikymas. Poįstatyminiuose teisės aktuose gali būti nustatyti tik įstatymo nuostatos taikymo tvarka. Pritarti Panaikinta aptariama Projekto 13 str. 7 d. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-09 14(1) Projekto 14 straipsnyje siūloma reguliuoti viešojo sektoriaus subjektų elgesio standartų diegimą. Pažymėtina, kad visas straipsnio turinys, išskyrus 1 dalies žodžius „taip pat aprašomos pavyzdinės galimos korupcinio pobūdžio rizikos ir darbuotojų veiksmai su jomis susidūrus“ yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas ir neturi būti įtvirtinama teikiamame įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikro asmens neetiškas darbinis elgesys visiškai nereiškia, jog toks asmuo darys korupcinio pobūdžio veikas. Todėl reikalavimas viešojo sektoriaus subjektams turėti bendro pobūdžio etikos ir elgesio kodeksus ar taisykles nedera su teikiamo įstatymo tikslais ir esme. Vertintina, kad įstatymo projekte galėtų būti įtvirtintas reikalavimas viešojo sektoriaus subjektams turėti tam tikras taisykles, susijusias su korupcijos rizikos veiksnių valdymu, reagavimu į tokius veiksnius, nes tai tiesiogiai būtų susiję su įstatymo reguliavimo sritimi. Be to, teigtina, kad tokios taisyklės galėtų būti derinamos su STT, kad jos atliktų savo paskirtį ir būtų vertingos.
Galimai STT, kaip institucija, turinti specialiųjų kompetencijų, galėtų parengti pavyzdines tokio pobūdžio taisykles ir jas viešai skelbti savo svetainėje. Manytina, kad toks reguliavimas atitiktų įstatymui keliamus tikslus ir derėtų su įstatymo paskirtimi. Pritarti iš dalies Projekto 14 str. (Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 13 str.) pavadinimas ir jo 1 d. patikslinta nurodant, kad kalbama apie antikorupcinio elgesio kodeksą ar taisykles, kuriuose būtų detalizuojami pagrindiniai darbuotojų skaidrios veiklos ir antikorupcinio elgesio standartai, kuriais siekiama užtikrinti sąžiningumą, atsakingumą, korupcijos netoleravimą, taip pat aprašomos pavyzdinės galimos korupcinio pobūdžio rizikos ir darbuotojų veiksmai su jomis susidūrus. Tokiu būdu akcentuojamas numatomų parengti dokumentų antikorupcinis pobūdis ir, atitinkamai, ryšys su KPĮ paskirtimi. Žr. tekstą kaip jis išdėstytas komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 13 str. Taip pat straipsnis papildytas 4 d., pagal kurią STT pagal poreikį teikia viešojo sektoriaus subjektams, įskaitant savarankiškas įstaigas, metodinę pagalbą rengiant ir taikant antikorupcinio elgesio standartus. Pasiūlymas:
Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 13 str. 4 d. išdėstyti taip: „4. Specialiųjų tyrimų tarnyba pagal poreikį teikia viešojo sektoriaus subjektams, įskaitant savarankiškas įstaigas, metodinę pagalbą rengiant ir taikant antikorupcinio elgesio standartus.“
2020-07-09 14(1)3 Projekto 14 straipsnio 3 dalyje numatoma:
„Viešojo sektoriaus subjekte už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą
atsakingas subjektas kontroliuoja, kaip viešojo sektoriaus subjekto darbuotojai laikosi profesinės veiklos ir tarnybinės etikos principų, <...> prireikus jų atžvilgiu taiko prevencines priemones“.
Iš nurodytos formuluotės nėra visiškai aišku, kokios prevencinės priemonės turimos omenyje. Jeigu projekto 14 straipsnio 3 dalyje kalbama apie projekto 5 straipsnio 2 dalyje išvardintas „korupcijos prevencijos priemones“, tuomet nurodytoje projekto 14 straipsnio 3 dalies formuluotėje vietoje žodžių „prevencines priemones“ įrašytini žodžiai „korupcijos prevencijos priemones“. Kita vertus, jeigu projekto 14 straipsnio 3 dalyje kalbama apie „korupcijos prevencijos priemones“, tuomet atkreiptinas dėmesys, kad dauguma projekto 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų „korupcijos prevencijos priemonių“ neskirtos individualiam taikymui, todėl svarstytina, ar projekto 14 straipsnio 3 dalyje nevertėtų išskirti, kurios konkrečios projekto 5 straipsnio 2 dalyje minimos „korupcijos prevencijos priemonės“ galėtų būti taikomos viešojo sektoriaus subjekto darbuotojo atžvilgiu. Be to, tuo atveju, jei nuostatoje kalbama apie kitas, nei paminėta prevencijos priemones, šios priemonės turėtų būti įvardintos, ar nurodoma, kokiame teisės akte jos yra išvardintos. Pritarti Aptariama Projekto nuostata patikslinta detalizuojant, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas turi teisę pagal kompetenciją taikyti korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones, kaip jos apibrėžtos Projekto 5 str., o taip pat ir kituose teisės aktuose numatytas prevencines ir (ar) poveikio priemones, pavyzdžiui, kvalifikacijos tobulinimas, procedūrų peržiūra ir veiklos tobulinimas, o atskirais atvejais
Tai leistų už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingam subjektui pasirinkti priemones, kurios konkrečiu atveju būtų efektyviausios atsižvelgiant į aplinkybes ir poreikį. Taip pat straipsnis patikslintas, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas kontroliuoja, ne kaip viešojo sektoriaus subjekto darbuotojai laikosi „profesinės veiklos ir tarnybinės etikos principų“, o kaip viešojo sektoriaus subjekto darbuotojai laikosi „antikorupcinio elgesio standartų“. Žr. tekstą kaip jis išdėstytas komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 13 str. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-09 14(1)4 Projekto 14 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Viešojo sektoriaus subjekto darbuotojai už elgesio standartų pažeidimus atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.“ Toks nuostatos turinys ir jos paskirtis yra nesuprantami. Atkreiptinas dėmesys, kad jokie Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato atsakomybės už viešojo sektoriaus subjektų elgesio standartų pažeidimus, todėl abejotina, ar analizuojama nuostata turi kokį nors teisinį krūvį ir paskirtį. Pritarti Projekto 14 str. 4 d. panaikinta. 22.
2020-07-09 15(1)1 Projekto 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta: „Viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinė politika suprantama kaip bendra viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinės veiklos kryptis ir įsipareigojimas savo darbuotojams, teikiamų administracinių, viešųjų ar kitų paslaugų vartotojams, tiekėjams, partneriams ir visuomenei netoleruoti korupcijos, laikytis etikos ir skaidrumo principų, valdyti ir mažinti korupcijos riziką“. Nurodytas viešojo sektoriaus subjekto įsipareigojimo adresatų sąrašo eiliškumas kritikuotinas. Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 5 straipsnį valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, todėl manytina, kad įsipareigojimas netoleruoti korupcijos, laikytis etikos ir skaidrumo principų, valdyti ir mažinti korupcijos riziką visų pirma turėtų būti skirtas ne paties viešojo sektoriaus subjekto darbuotojams, bet visuomenei. Pritarti iš dalies Viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinės politikos, kaip korupcijos prevencijos priemonės, Projekte atsisakyta ir su ja susijusios nuostatos panaikintos. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-09 15(1), 24(1) 2,1 Projekto 15 straipsnio 2 dalyje vartojamas žodis „paprastai“ suponuoja, kad viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinė politika galėtų būti formuojama ir įgyvendinama įtraukiant nebūtinai visus viešojo sektoriaus subjekto darbuotojus, nustatant nebūtinai aiškius korupcijai atsparios aplinkos kūrimo tikslus bei nebūtinai numatant atviru formatu viešai skelbti viešojo sektoriaus subjekto veiklos duomenis su įstatymais ir kitais teisės aktais suderinama apimtimi bei duomenis apie vykdomas antikorupcines veiklas. Svarstytina, kaip tai dera su projekto 3 straipsnyje numatytais korupcijos prevencijos tikslais bei uždaviniais. Analogiška pastaba dėl žodžio „paprastai“ teiktina ir projekto 24 straipsnio 1 dalies atžvilgiu.
Pritarti Pastaboje nurodytose nuostatose žodis „paprastai“ išbrauktas, o viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinės politikos, kaip korupcijos prevencijos priemonės, Projekte atsisakyta ir su ja susijusios nuostatos panaikintos. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-09 15(1) 2,3 Atsižvelgiant į projekto 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūlomo reguliavimo apimtį, pavyzdžiui, vartojant tokias formuluotes kaip: „Viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinė politika paprastai formuojama ir įgyvendinama įtraukiant visus viešojo sektoriaus subjekto darbuotojus“, svarstytina, ar šios nuostatos dera su projekto 4 straipsnio 5 punkte nustatytu korupcijos prevencijos principu, teigiančiu, kad korupcijos prevencija įgyvendinama vadovaujantis minimalios administracinės naštos principu: „siekiama, kad korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių taikymas sukurtų kuo mažiausią įmanomą administracinę naštą, o korupcijos prevencijos sukuriama nauda viršytų jos sąnaudas“. Pritarti iš dalies Viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinės politikos, kaip korupcijos prevencijos priemonės, Projekte atsisakyta ir su ja susijusios nuostatos panaikintos. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-09 17(1)21 Projekto 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad STT turi teisę kreiptis
„Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka į Vyriausybę ir
prašyti pripažinti netekusiais galios ministro, Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo priimtą teisės aktą“. Pažymime, jog Vyriausybės įstatymas nenumato jokios tvarkos, pagal kurią STT galėtų kreiptis į Vyriausybę dėl tam tikrų teisės aktų pripažinimo negaliojančiais. Todėl nuostatos turinys kelia abejonių dėl jo derėjimo su Vyriausybės įstatymu ir teikiamos nuostatos praktinio realizavo galimybių. Pritarti Aptariamos nuostatos atsisakyta. 26.
2020-07-09 18(1) 2,3 Projekto 18 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos koreguotinos atsižvelgiant į Švietimo įstatymo nuostatas, pagal kurias Vyriausybė ar jos įgaliota institucija neturi kompetencijos, susijusios su ugdymo programų tvirtinimu ir švietimo programų vykdymu. Pažymėtina, jog kompetencija šiais klausimai priklauso švietimo ir mokslo ministrui. Pritarti Atitinkamai patikslintos aptariamos nuostatos 2 ir 3 d. Žr. tekstą kaip jis išdėstytas komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 14 str. 2 ir 3 d. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-09 18(1)5 Manytina, kad projekto 18 straipsnio 5 dalies nuostata: „Viešojo sektoriaus subjektai imasi, o privataus sektoriaus subjektai gali imtis priemonių, skirtų viešojo ar privataus sektoriaus subjekto darbuotojų antikorupciniam sąmoningumui didinti“ galėtų būti įtvirtinta kaip vienas iš korupcijos prevencijos principų, nes yra deklaratyvaus pobūdžio ir neturi normiškumo požymių, nes toks kriterijus kaip „antikorupcinio sąmoningumo didinimas“ yra sunkiai įvertinamas ar išmatuojamas. Priešingu atveju, normą reikėtų konkretizuoti ir nustatyti jos realizavimo būdus, įvardinant sąmoningumo didinimo priemones, asmenis, atsakingus už jų taikymą, rezultatų vertinimo sistemą, atskaitomybę ir t.t. Pritarti Aptariama nuostata panaikinta, o jos turinio pagrindu suformuluotas korupcijos prevencijos principas, kuriuo papildytas Projekto 4 str. Pasiūlymas:
Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 4 str. 9 p. išdėstyti taip: „9) įtraukimo – į korupcijos prevenciją įtraukiama pilietinė visuomenė; viešojo sektoriaus subjektai imasi, o privataus sektoriaus subjektai gali imtis priemonių, skirtų jų darbuotojų antikorupciniam sąmoningumui didinti, teikti visuomenei informaciją apie antikorupcinės aplinkos kūrimą ir skatinti prisidėti prie jos kūrimo.“ 28.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-09 19(1), 26(1) 1,1 Projekto 19 straipsnio 1 dalies formuluotėje
„Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo“ žodžiai „Lietuvos Respublikos“
yra pertekliniai, kadangi šio įstatymo pilnas pavadinimas jau nurodytas projekto 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto
tarnybos įstatymo pavadinimo, kurio pilnas pavadinimas jau nurodytas projekto
iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 17 straipsnio atsisakyta, Projekto 19 str. (patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 20 str. 1 d.) žodžiai „Lietuvos Respublikos“ turi išlikti. Projekto 26 str. 1 d. (Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 27 str. 1 d.) panaikinti pertekliniai žodžiai. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-09 20(1)16 Projekto 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatoma, kad „Savarankiškos įstaigos, įgyvendindamos šio įstatymo nuostatas: <...> 6) pagal kompetenciją imasi aktyvių administracinių, organizacinių ir kitų priemonių, skirtų užkirsti kelią korupcinio pobūdžio teisės pažeidimams savo įstaigoje, jai pavaldžiuose ir (ar) valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose, o jeigu šie pažeidimai padaryti – atskleisti ir pritaikyti administracines ar kitas poveikio priemones, išskyrus susijusias su ikiteisminio tyrimo atlikimu“. Iš šios nuostatos neaišku, apie kokias administracines priemones kalbama.
Jeigu turimos omenyje administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, tuomet atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnio 11 dalyje nurodytos tokios savarankiškos įstaigos kaip Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija, ministerijos ir pan. jų taikyti neturi teisės. Pritarti Aptariama nuostata patikslinta nurodant, kad savarankiškos įstaigos galės taikyti teisinio poveikio ir kitas priemones. Šios priemonės gali būti įvairios ir taikomos priklausomai nuo savarankiškos įstaigos kompetenciją ir poreikį, pavyzdžiui, atsakomybės už pažeidimą taikymas, antikorupcinio sąmoningumo didinimas, metodinės pagalbos ar rekomendacijų teikimas ir pan. Žr. tekstą kaip jis išdėstytas komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 21 str. 1 d. 6 p. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-09 20(1)24 Projekto 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas turėtų būti patikslintas, jame aiškiai nurodant, su kokiais asmenimis susijusi informacija gali būti renkama ir vertinama. Pritarti Aptariamoje nuostatoje pateikta nuoroda į Projekto nuostatas, reglamentuojančias informacijos apie asmenį rinkimo ir pateikimo klausimus. Pasiūlymas:
Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 21 str. 2 d. 4 p. išdėstyti taip: „4) šio įstatymo III skyriuje nustatytais atvejais ir tvarka surenkama ir vertinama informacija apie asmenį;“ 31.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-09 21(1)3 Dėl projekto 21 straipsnio 3 dalies turinio mutatis mutandis teiktinos analogiškos pastabos kaip ir dėl projekto 13 straipsnio 7 dalyje siūlomo nustatyti reguliavimo, papildomai atkreipiant dėmesį į tai, jog šiuo atveju bus sukuriama dar didesnė korupcijos rizika, nes privatūs subjektai turi didesnes galimybes veikti korupciniais metodais ir taip siekti, kad jiems būtų taikomi supaprastinti procedūriniai reikalavimai, papildomos ir (ar) palankesnės finansavimo sąlygos ar kitos skatinimo priemonės. Pritarti Panaikinta aptariama nuostata. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-09 23(1)51 Projekto 23 straipsnio 5 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai „pagal kompetenciją vykdo teisės pažeidimų, įskaitant korupcinio pobūdžio, prevenciją ir tyrimą“. Projekto 24 straipsnio 5 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad šie subjektai, vykdydami funkcijas „turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimui bei korupcijai atsparios aplinkos kūrimui reikalingą informaciją“. Pastebėtina, jog vertinant projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateikiamą sąvokos „korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas“, nustatančią, jog tai yra „administracinis nusižengimas, darbo pareigų pažeidimas ar tarnybinis nusižengimas, padaromas piktnaudžiaujant įgaliojimais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant naudos sau ar kitam asmeniui, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstama veika“, nėra aišku kokius veiksmus galėtų apimti korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo tyrimas.
Taip pat neaišku, koks yra tokio tyrimo santykis su Valstybės tarnybos įstatymo ir darbo kodekso nuostatomis, reguliuojančiomis pažeidimų tyrimą. Todėl pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad teisės aktų pažeidimo tyrimo rezultatai gali turėti tiesioginę įtaką asmens, kurio pažeidimas tiriamas, teisėmis ir pareigomis, bet koks pažeidimo tyrimas turi turėti aiškią procedūrą, užtikrinančią asmenų teises. Todėl įstatyme įtvirtinant galimybę tirti korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, kartu turi būti įtvirtinti ir pažeidimo tyrimo terminai, veiksmai, kuriuos turi ir gali atlikti tiriantis asmuo ir tiriamojo asmens teisės bei pareigos. Be to, turi būti aiškiai nurodyta koks yra korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo tyrimo santykis su kituose įstatymais numatytomis tyrimų procedūromis, nes vertinant tai, kad korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas apima, pavyzdžiui, tarnybinį nusižengimą, pažymėtina, kad asmens atžvilgiu negali ir neturi būti vykdomi iš karto du tyrimai dėl vieno ir to paties pažeidimo. Priešingu atveju, turėtų būti vertinamas analizuojamų nuostatų derėjimas su teisinės valstybės principu ir Konstitucinio Teismo oficialiąja doktrina, kurioje aptariami reikalavimai teisiniam reguliavimui, susijusiam su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus ir analizuojamų nuostatų santykis su projekto 25 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią, tais atvejais, jeigu taikant korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ar vykdant korupcijos prevencijos priemones, gaunama duomenų apie galimai padarytą teisės akto pažeidimą, šie duomenys perduodami kompetentingiems subjektams, kurie atlieka tolesnius veiksmus, susijusius su pažeidimo tyrimu. Pagal šią nuostatą darytina išvada, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai neturi atlikti jokių tyrimo veiksmų, o tik perduoti duomenis kitiems subjektams. Pritarti iš dalies Aptariama nuostata patikslinta nurodant kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai, kaip ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, vykdo teisės pažeidimų tyrimą pagal savo kompetenciją ir vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad minėti subjektai galėtų tirti pažeidimus, susijusius su etikos, darbo drausmės, tarnybos ir kitais mažesnio pavojingumo teisės pažeidimais. Esant pavojingesniems teisės pažeidimams, už kurių padarymą grėstų administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai perduotų kompetentingiems subjektams (policijai, prokuratūrai, STT ar kt.), kurie atliktų tolesnius veiksmus, susijusius su pažeidimo tyrimu.
Pagrindinės procedūrinės nuostatos tokiais atvejais įtvirtintos atitinkamą atsakomybę numatančiuose įstatymuose, o detalizuojamos juos įgyvendinančiuose poįstatyminiuose aktuose (Vyriausybės nutarimuose, ministrų ar atitinkamų įstaigų vadovų įsakymuose), todėl šias nuostatas įtvirtinti ar detalizuoti Projekte yra netikslinga. Kita vertus, aptariamas punktas patikslintas, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai pagal kompetenciją tiria arba dalyvauja tiriant teisės aktų pažeidimus. Pastarasis variantas būtų pasirenkamas tais atvejais, kai viešojo sektoriaus vadovas būtų paskyręs kitą asmenį tyrimui atlikti. Taip pat, nuostatos dalis
„įskaitant korupcinio pobūdžio“ panaikinta, siekiant išvengti klaidingų
interpretacijų, jog už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai gali tirti ir korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Žr. tekstą kaip jis išdėstytas komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 24 str. 5 d. 1 p. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-09 24(1)3 Projekto 24 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad nuo Vyriausybės patvirtintų pavyzdinių nuostatų ir (arba) pareigybės aprašymų, reguliuojančių už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingų subjektų veiklą „gali būti nukrypstama tik motyvuotai atsižvelgiant į viešojo sektoriaus subjekto ir (ar) jam pavaldžių subjektų struktūros ar veiklos ypatumus.“ Pastebėtina, jog nei iš teikiamos nuostatos turinio, nei iš kitų projekto nuostatų nėra aišku kokiam subjektui reikėtų pateikti motyvus dėl nukrypimo nuo pavyzdinių nuostatų ir kas bei kokiais atvejais juos vertintų.
Pritarti Aptariamoje nuostatoje įtvirtinta, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingų subjektų veiklą reglamentuoja viešojo sektoriaus subjekto patvirtinti nuostatai ir (arba) pareigybių aprašymai rengiami vadovaujantis Vyriausybės pavyzdiniais nuostatais ir (arba) pareigybės aprašymais, kuriuos turi būti nustatoma, kurios šių pavyzdinių dokumentų nuostatos taikomos be išimčių, o nuo kurių nukrypimas galimas, jei jis yra pakankamai motyvuotas, nukrypimą pagrindžiančias aplinkybes užfiksuojant viešojo sektoriaus vadovo sprendime, kuriuo patvirtinami nuostatai ir (arba) pareigybių aprašymai, arba kitu būdu, užtikrinančiu pakankamą priimtų sprendimų priežasčių ir motyvų atsekamumą. Žr. tekstą kaip jis išdėstytas komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 25 str. 2 d. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-09 24(1)53 Projekto 24 straipsnio 5 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai, vykdydami funkcijas turi teisę „siūlyti viešojo sektoriaus subjekto vadovui nepriimti pretenduojančio į pareigas asmens, jei jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos ar kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų“. Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata stokoja loginių ryšių su įstatymo tekstu ir jos realizavimo tvarka.
Pažymėtina, kad nėra aišku net tai, kokiu pagrindu už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingiems subjektams galėtų būti teikiama tokio pobūdžio informacija apie asmenis, siekiančius užimti tam tikras pareigas. Neaišku, kaip tokia nuostata koreliuoja su projekto 9 straipsnio nuostatomis. Todėl siūlytina reguliavimą detalizuoti, kad jo turinys ir taikymo tvarka būtų aiškūs. Pritarti Projekto 24 str. 5 d. 3 p. panaikintas. Projektas patikslintas nurodant, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai, vykdydami funkcijas turi teisę pagal kompetenciją dalyvauti personalo formavimo procedūrose teikti nuomonę personalo formavimo procedūrose vertinant Projekto nustatyta tvarka gautą informaciją apie asmenį. Tuo tikslu taip pat patikslintos Projekto nuostatos, reglamentuojančios informacijos apie asmenį pateikimą nurodant, kad už korupcijos atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas vadovo sprendimu turi galimybę susipažinti su minėta informacija apie asmenį. Žr. tekstą kaip jis išdėstytas komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 24 str. 5 d. 6 p. ir 18 str. 2 d. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-09 25(1) Projekto 25 straipsnyje nurodytina, kokiu pagrindu ir pagal kokią tvarką STT sprendžia dėl korupcijai atspariai aplinkai priemonių pakankamumą viešojo sektoriaus subjektuose. Be to, manytina, kad STT neturėtų vienašališkai ir nepranešusi apie tai viešojo sektoriaus subjektui, vienašališkai imtis tam tikrų veiksmų. Manytina, kad pirmiausia viešojo sektoriaus subjektui turėtų būti sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus. Be to, svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie vertinamojo pobūdžio dalyką, neturėtų būti nustatyta galimybė STT veiksmus apskųsti. Pritarti Aptariamas straipsnis papildytas naujomis nuostatomis. Pasiūlymas:
Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 26 str. 2 d. išdėstyti taip: „2.
2 d. išdėstyti taip: „2. Specialiųjų tyrimų tarnyba, prieš atlikdama šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytus veiksmus, apie numatomus veiksmus informuoja viešojo sektoriaus subjektą, dėl kurio šie veiksmai numatomi. Viešojo sektoriaus subjektas turi teisę Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti paaiškinimus ir kitą informaciją, susijusią su nevykdomomis ar netinkamai vykdomomis korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonėmis.“ Taip pat įtvirtinta galimybė apskųsti STT veiksmus. Pasiūlymas:
Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 26 str. 4 d. išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose
nurodyti Specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.“
2020-07-09 * Projekto aiškinamajame rašte pažymima, jog „Siūloma nustatyti, kad įstatymai įsigaliotų 2021 m. liepos 1 d. Šiuo atveju siūloma objektyvi data, iki kurios įstatymų projektai turėtų būti suderinti, apsvarstyti ir priimti, taip pat parengti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai“. Pastebėtina, kad šis projekto aiškinamajame rašte nurodytas teiginys nedera su projekte numatoma data (2020 m. gruodžio 31 d.), iki kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius turėtų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kadangi ji gerokai nutolusi nuo projekte numatomos naujos redakcijos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo įsigaliojimo datos (2021 m. liepos 1 d.). Pritarti Žr. tekstą kaip jis išdėstytas komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 2 str. (Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas). Pritarti komiteto nuomonei ir argumentams dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str.
skyrius 2020-06-18 2(1) 2,4 <...> - Siūlome patikslinti korupcijos apibrėžimą bei korupcinių nusikalstamų veikų sąrašą. Projekto
piktnaudžiavimas įgaliojimais siekiant naudos sau ar kitam asmeniui viešajame ar privačiame sektoriuje. Šis apibrėžimas savo turiniu siauresnis, nei tas, kuris pateikiamas galiojančiame Korupcijos prevencijos įstatyme (toliau – KPĮ). Jis neapima atvejų, kai įgaliojimų neturintis asmuo užsiima „aktyvia korupcija“, t. y. tariasi ar duoda kyšį (papirkinėja). Jis taip pat neapima veikų, kurios nėra „piktnaudžiavimas“ įgaliojimais, kaip antai – aplaidus pareigų atlikimas ar jų neatlikimas, jei tai daroma dėl neatsargumo. Tačiau to paties straipsnio 4 dalyje į vardijamų, korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų sąrašą yra įtrauktas tiek papirkimas, tiek tarnybinių pareigų neatlikimas. Matome, kad bendrasis korupcijos apibrėžimas nevisiškai dera su pateikiama korupcinių nusikalstamų veikų samprata. Nepritarti Įstatymo projekte korupcijos sąvoka yra praplečiama, kadangi dabar galiojančiame STT įstatyme ji apibrėžta per siaurai ir iš esmės apima ne korupciją kaip reiškinį, visumą, o kaip atskirų (nusikalstamų) veikų sumą, be to, neapima korupcijos privačiame sektoriuje. Korupcijos sąvoka Įstatymo projekte apibrėžiama kaip reiškinys, visuma, nesiejant su LR BK įtvirtintų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų turiniu.
Siūlomas teisinis reglamentavimas nestokos teisinio aiškumo, kadangi prie pagrindinių sąvokų yra išskiriama ir korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų sąvoka, kuri suderinta su šiuo metu galiojančiomis LR BK nuostatomis, ir aiškiai nurodoma, kurios nusikalstamos veikos laikytinos korupcinio pobūdžio, nepriklausomai nuo to, ar jos padarytos viešajame, ar privačiame sektoriuje, o kurios veikos – tik tuo atveju, jeigu jos padarytos viešajame sektoriuje. Įstatymo projektu siekiama ne tik praplėsti korupcijos sąvoką, tačiau ją suvienodinti su tarptautiniais dokumentais ir tarptautinių organizacijų išaiškinimais. Įstatymo projekte įtvirtinta sąvoka iš esmės taip pat apibūdinama Europos Komisijos komunikate dėl kovos su korupcija ES, tarptautinių organizacijų vartojamuose apibrėžimuose. 2. VĮ „Transparency International“ Lietuvos skyrius 2020-06-18 2(1)43 Šio straipsnio 4 dalies 3 punkte matome dubliavimąsi su 1 punktu. Trečiajame punkte išskiriamos tokios nusikalstamos veikos, kuriomis siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo. Tačiau šios veikos jau patenka į šio straipsnio 1 dalyje paminėtų veikų turinį, kadangi, kaip žinia, pavyzdžiui, pagal BK 225 straipsnį kyšininkavimu laikomas ir pažadas ar susitarimas priimti kyšį arba reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį. Pritarti Žr. tekstą kaip jis išdėstytas komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 2 str. 4 d. 3. VĮ „Transparency International“ Lietuvos skyrius 2020-06-18 2(1) Teisės technikos požiūriu abejojame, ar tikslinga tą patį reiškinį (korupciją) apibrėžti dviejuose skirtinguose įstatymuose - tiek KPĮ, tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme (toliau – STTĮ). Toks besidubliuojantis reguliavimas nėra įprastas ir jis kelia tam tikrų neaiškumų, kuriuo įstatymu reiktų vadovautis, jei ateityje atsirastų skirtumų tarp šiuose įstatymuose numatytų korupcijos apibrėžimų.
O jei laikomasi koncepcijos, kad KPĮ ir STTĮ yra organiškai susiję įstatymai, siūlome apsvarstyti nuorodos naudojimą viename iš šių įstatymų (pvz., STTĮ numatant, kad korupcija šiame įstatyme suprantama taip, kaip ji apibrėžta KPĮ). Pritarti Korupcijos sąvokos lydinčiajame STT įstatymo projekte XIIIP-5043(2) atsisakoma. 4. VĮ „Transparency International“ Lietuvos skyrius 2020-06-18 11(1)
Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamais antikorupciniais tyrimais bei atsparumo korupcijai vertinimais. Pritarti iš dalies Projekto 11 str. (Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 10 str.) papildytas nuostatomis, numatančiomis, kad korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas yra neprivalomas. 5. VĮ „Transparency International“ Lietuvos skyrius 2020-06-18 12(1), 13(1)
Projekto 12 ir 13 straipsniuose numatytų priemonių Korupcijos rizikos valdymo vertinimas ir Atsparumo korupcijai lygio nustatymas tikslingumą. Šiuo metu nėra aišku, kuo skiriasi šioms priemonėms keliami antikorupciniai tikslai. Pritarti iš dalies Korupcijos rizikos valdymo vertinimu siekiama įvertinti, ar įstaigoje tinkamai veikia korupcijos rizikų valdymo sistema ir šis vertinimas sietinas su auditu ir jo atlikimą reglamentuojančiais teisės aktais, o atsparumo korupcijos lygio nustatymu siekiama įvertinti bendrą įstaigos antikorupcinę būklę.
Šios dvi priemonės ne dubliuoja, o papildo vieną kitą, užtikrina viena kitos kokybę, tačiau, atsižvelgiant į šią ir kitas pastabas, projektas papildytas atsparumo korupcijai lygio sąvoka, patikslintas šią korupcijos prevencijos priemonę numatantis straipsnis. Žr. tekstą kaip jis išdėstytas komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 2 str. 1 d. ir 12 str. 6. VĮ „Transparency International“ Lietuvos skyrius 2020-06-18 15(1)
straipsnyje yra apibrėžta kaip viena iš antikorupcinių priemonių. Manome, kad viešojo subjekto antikorupcinė politika turėtų būti suprantama kaip bendra įmonės antikorupcinės veiklos kryptis, apimanti visas joje vykdomas antikorupcines priemones, taip pat apimanti tokios veiklos gaires ir prioritetus. Siūlome šiai „skėtinei“ sąvokai (ir jos įgyvendinimo gairėms) įstatyme skirti vieną iš pirmųjų straipsnių.
Kartu siūlome įvardinti ir bendrąsias viešojo subjekto antikorupcinės politikos gaires, kurios galiotų ir įgyvendinant visas antikorupcines priemones: visų įstaigos darbuotojų įtraukimas formuojant antikorupcinę politiką ir ją taikant, reguliarus įstaigos darbuotojų ir partnerių, klientų informavimas apie jos taikymą, politikos įgyvendinimas siekiant konkrečių, pamatuojamų ir realių rezultatų; aiškus antikorupcinių tikslų įvardijimas ir prioritetizavimas; atskaitomybė pagal kiekybiniais duomenimis išreiškiamus ir palyginamus rodiklius; duomenų apie antikorupcines veiklas teikimas ir atvirų duomenų formatu; tikslinis finansavimas – įstaiga (arba tam tikro dydžio įstaiga) kasmet turi skirti tam tikrą procentą nuo savo įstaigos biudžeto antikorupcinės politikos įgyvendinimui. Nepritarti Pastaba nebeaktuali, kadangi Viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinės politikos, kaip korupcijos prevencijos priemonės, Projekte atsisakyta ir su ja susijusios nuostatos panaikintos. 7. VĮ „Transparency International“ Lietuvos skyrius 2020-06-18 13(1), 16(1)
Projekte atsisakyta Kompleksinės atsparumo korupcijai analizės priemonės. 8. VĮ „Transparency International“ Lietuvos skyrius 2020-06-18 18(1)
Taikant šias priemones, turėtų galioti bendrosios antikorupcinės politikos gairės – šie subjektai turėtų įtraukti savo bendruomenės narius į šių priemonių kūrimą, periodiškai informuoti visuomenę ir savo bendruomenės narius apie daromą pažangą arba jos stoką bei skirti tam tikrą savo biudžeto dalį antikorupcinio sąmoningumo didinimo iniciatyvoms. Taip pat siūlome numatyti vieną instituciją arba iš kelių institucijų deleguotų atstovų sudarytą darinį (pavyzdžiui, STT, ŠMM, NVO, mokyklų / aukštųjų mokyklų jaunimo atstovų), atsakingą už tokių iniciatyvų rezultatų vertinimą, rekomendacinių gairių pateikimą, skatinimo priemonių inicijavimą. Pritarti iš dalies Mokyklos ir aukštojo mokslo įstaigos įgyvendins antikorupcinio sąmoningumo didinimo programas, parengtas Švietimo mokslo ir sporto ministerijos, kurios bus orientuotos į moksleivius/studentus (kaip švietimo teikėjai). Nors papildomos antikorupcinės iniciatyvos šioje srityje vertintinos itin teigiamai, manytina, kad minimalūs standartai turėtų būti suvienodinti ir taikomi visoms švietimo įstaigoms, o ŠMSM tvirtinamos programos sudarytų prielaidas šių minimalių standartų laikymuisi. Įgyvendinus šiuos minimalius standartus, toliau į antikorupcinio sąmoningumo ugdymą nukreipta veikla galėtų būti plėtojama taip, kaip siūlo TILS – paliekant daugiau pasirinkimo laisvės ir iniciatyvos pačioms šveitimo įstaigoms. Tuo pačiu šios įstaigos turės didinti savo pačių darbuotojų antikorupcinį sąmoningumą, (kaip viešojo sektoriaus subjektai). Projekte numatomas teisinis reglamentavimas nedraudžia savarankiškai rinktis tinkamas antikorupcinio sąmoningumo didinimo priemones ar iniciatyvas savo darbuotojų (bendruomenės) atžvilgiu, ar skirti atitinkamus asignavimus tam.
Priėmus Įstatymo projektą STT planuoja parengti antikorupcinio sąmoningumo didinimo gaires ir kitą metodinę medžiagą viešojo ir privataus sektoriaus subjektams. 9. VĮ „Transparency International“ Lietuvos skyrius 2020-06-18 N(1)
straipsnį, numatantį „Gerųjų antikorupcinių iniciatyvų“ programos steigimą. Šios programos tikslas – skatinti gerųjų antikorupcinių ir skaidrumo pavyzdžių atsiradimą ir antikorupcinio sąmoningumo didinimą, kviečiant visus viešojo sektoriaus subjektus teikti paraiškas konkrečioms antikorupcinėms iniciatyvoms įgyvendinti. Siūlome programos administravimą priskirti STT atsakomybės sričiai, o į jos valdymą ir projektų atrankos procedūras įtraukti įvairių institucinių partnerių, visuomenės atstovus. Pritarti iš dalies Pateiktas pasiūlymas svarstytinas, tačiau jo įgyvendinimas galimas kitomis priemonėmis, neįtvirtinant tokios programos įstatyminiu lygmeniu. Į šį siūlymą tikslinga atkreipti dėmesį, pvz., rengiant Nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais ir (ypač) jos įgyvendinimui skirtus tarpinstitucinius veiklos planus, skirstant ES SF ir kitų fondų bei programų lėšas ir pan. 10. VĮ „Transparency International“ Lietuvos skyrius 2020-06-18 14(1)
Etikos ir elgesio kodeksus. Taip pat siūlome konkrečiai nurodyti, jog kodeksas turėtų aprašyti, nagrinėti ir su korupcija susijusias rizikas, ir įstaigų atstovų reagavimą į jas. Pritarti iš dalies Dėl subjektų dydžių Projekto keitimas netikslingas, kadangi Projekto 14 str.
elgesio kodeksą ar taisykles privalo turėti savarankiškos įstaigos, kurių apibrėžimas pateiktas Projekto 2 str., o kiti viešojo sektoriaus subjektai, nepriklausomai nuo jų dydžio (visi), vadovausis savo arba savarankiškos įstaigos kodeksu. Tokiu būdu bus užtikrinamas subsidiarumo principo įgyvendinimas ir tai, kad visi subjektai savo veikloje vadovautųsi kodeksu. Dėl siūlymo konkrečiai nurodyti, kad kodeksas turėtų aprašyti, nagrinėti ir su korupcija susijusias rizikas, ir įstaigų atstovų reagavimą į tai, pritartina, atitinkamai pakoreguotas Projektas. Žr. tekstą kaip jis išdėstytas komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 13 str. 1 d. 11. VĮ „Transparency International“ Lietuvos skyrius 2020-06-18 2(1)11
nevyriausybinės organizacijos, nors pagal kontekstą taip būti neturėtų. Siūlytume pašalinti šį neaiškumą į apibrėžimą įterpiant „kita valstybės ar savivaldybės įstaiga, kuri nėra pavaldi…“. Pritarti Žr. tekstą kaip jis išdėstytas komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 2 str. 12 d. 12. VĮ „Transparency International“ Lietuvos skyrius 2020-06-18 3(1)
Žr. tekstą kaip jis išdėstytas komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 3 str. 1 d. 13.
skyrius 2020-06-18 6(1)12
Kriminalinės žvalgybos įstatymas, jis numato baigtinį sąrašą pagrindų, kuriais remiantis galima vykdyti žvalgybinį tyrimą. Tad KPĮ nuostata, nurodanti, kada negalima vykdyti kriminalinės žvalgybos, mūsų manymu, yra perteklinė. Nepritarti Šios nuostatos įtrauktos tikslingai siekiant aiškiai įtvirtinti, kad korupcijos prevencijos veiklai vykdyti negali būti naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės, taip išsklaidant kartais praktikoje dėl to kylančias abejones. 14. VĮ „Transparency International“ Lietuvos skyrius 2020-06-18 8(1)1
„numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, kuriais gali būti daromas
poveikis korupcijos mastui“ keistina. Manytume, visuomeniniais santykiais nėra daromas poveikis, poveikį gali daryti tik tam tikros priemonės. Galbūt turėta omenyje „visuomeniniai santykiai, kuriuose esama padidintos korupcijos rizikos“ ar „kuriuose gali susidaryti padidinta korupcijos rizika“, ar panašiai. Pritarti Projekto 8 str. papildytas visuomeninių santykių, kuriuos teisės aktų projektais numatoma reguliuoti ir dėl to būtų privaloma atlikti jų antikorupcinį vertinimą, sąrašu. 15. VĮ „Transparency International“ Lietuvos skyrius 2020-06-18 10(1)1
supaprastinti formuluotę „gavo duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad buvo padaryta ši veika, arba pats stebėjo ar kitaip fiksavo šios veikos padarymą“, nes stebėjimas ar fiksavimas taip pat yra duomenų gavimo būdai, tad frazės pabaiga yra perteklinė. Pritarti Žr. tekstą kaip jis išdėstytas komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 9 str. 1 d. 16.
skyrius 2020-06-18 * Siūlome LR vietos savivaldos įstatyme vietoje dviejų atskirų Antikorupcijos ir Etikos komisijų numatyti vieną Skaidrumo komisiją, kurios funkcijos apimtų svarbiausias iki šiol buvusių Antikorupcijos ir Etikos komisijų funkcijas. Nepritarti Pastaba nebeaktuali, kadangi Vietos savivaldos įstatymas nebuvo teikiamas Seimui kartu su Projektu. 17. Lietuvos advokatūra 2020-09-04 Nr. 1135 * <...> Pirmiausiai, peržiūrėjus nauja redakcija išdėstomą KPĮ projektą, nesunku pamatyti, kad kuriamos sudėtingos įsivertinimo ir vertinimo procedūros. Mūsų nuomone visa kuriama gremėzdiška sistema yra konstruojama siekiant toliau generuoti iš esmės begalinę aibę dokumentų ir ataskaitų, kurios neturės tikros pridėtinės vertės. Tai susiję su dabartine korupcijos prevencijos paradigma - siekti, kad visų teisės aktų nuostatų būtų besąlygiškai ir nenukrypstamai laikomasi, būtų sukurti tokių nuostatų priežiūros laikymosi mechanizmai, kuriamos institucinės struktūros ir dariniai, užtikrinantys savalaikį įvairių ataskaitų pateikimą ir vertinimą. Visa tai lemia begalinį įvairių bereikalingų reikalavimų multiplikavimą. O tai tėra viešųjų išteklių neracionalu naudojimas, kuriama papildoma vidinė administracinė našta, nekuriama pridėtinė vertė. Pritarti iš dalies Jau pirminiu projekto variantu atsisakyta dalies priemonių, kurios nepasiteisino, administracinės naštos ir kuriamos pridėtinės vertės požiūriu, privalomumo. Pvz., korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas, šakinių ir institucinių korupcijos prevencijos programų rengimas taps nebeprivalomas.
Projekte numatoma antikorupcinio elgesio standartų diegimo priemonė, pagal kurią savarankiška įstaiga privalėtų turėti antikorupcinio elgesio kodeksą ar taisykles, tačiau siekiant išvengti perteklinės administracinės naštos, siūloma nustatyti galimybę viešojo sektoriaus subjektams ir jame dirbantiems asmenims vadovautis savo arba savarankiškos įstaigos, kuriai viešojo sektoriaus subjektas yra pavaldus ir (ar) priskirtas pagal valdymo sritį, patvirtintu etikos (elgesio) kodeksu ar taisyklėmis. Projekto ir dėl jo gautų pastabų svarstymo metu atsisakyta dalies pirminiame projekto variante numatytų priemonių, tokių kaip, pvz., antikorupcinė politika ar kompleksinė korupcijos rizikos analizė, atsisakyta procedūrinių reikalavimų ir finansinių pasekmių siejimo su atsparumo korupcijai lygiu, kas pastarąją priemonę paverčia labiau „minkštąja“, sąmoningumu ir savanoriškumu grindžiama priemone. Ir šiuo metu galiojančiame KPĮ nustatyta, kad viešojo sektoriaus institucijose gali būti asmuo, kuris vykdytų funkcijas, susijusias su korupcijos prevencija, ir beveik visos viešojo sektoriaus institucijas tokius asmenis turi. Taip pat yra patvirtinti pavyzdiniai ministerijų struktūros nuostatai, kuriuose numatyta turėti už korupcijos prevenciją atsakingą padalinį. Siūlomu Projektu įpareigojimas turėti už korupcijos prevenciją atsakingą asmenį bus numatytas tik savarankiškoms įstaigoms bei 200 ir daugiau darbuotojų turintiems viešojo sektoriaus subjektams, jeigu savarankiška įstaiga, kuriems jie pavaldūs, neturės jų korupcijos prevenciją "dengiančio" subjekto (subsidiarumo principas). 18. Lietuvos advokatūra 2020-09-04 Nr. 1135 * Antra, mūsų siūlymas būtų iš esmės keisti kovos su korupciją kryptį t. y. atlikti paradigminius pokyčius.
Tokių pokyčių negalima padaryti neįtraukus į kovos su korupciją sistemą socialinių partnerių: pačios visuomenės, piliečių, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų ir verslo struktūrų. Kovos su korupcija priemonės visų pirma turi būti skirtos:
1) problematiškiausių (labiausiai paplitusių arba didžiausią žalą darančių) sektorių korupcijos požiūriu nustatymui; 2) reglamentavimo mažinimui; 3) maksimalaus reglamentavimo supaprastinimui ir aiškumui; 4) administracinės naštos mažinimui; 5) kontrolės bei priežiūros mažinimui, 6) tarnautojų diskrecijos siaurinimui, 7) priežiūros funkcijų koncentravimui ir, galiausiai, 8) maksimaliam visų procesų skaitmenizavimui. Nuosekliai laikantis šių (ir kitų) principų neišvengiamai būtų pasiekiami aiškesni teisės aktai, kas lemtų paprastesnį besidubliuojančių, prieštaraujančių viena kitai ir perteklinių funkcijų nustatymą, galimybę institucijų jungimui ir kt., ko pasekmėje būtų pasiektas reikšmingas valstybinio administracinio aparato ir jo atliekamų funkcijų „lieknėjimas". Toks požiūris reikštų, kad yra vykdomos ne pavienės institucinės peržiūros, o konkrečios profesinės srities visos visuminis veikimo sistemos vertinimas: įsisteigimo procedūros, veiklos sertifikavimas ir veiklos priežiūra (jeigu taikoma), santykiai su kitais subjektais ir kiti procesai iki pat veiklos nutraukimo. Šios sistemos peržiūra nėra galima be visuomeninio ir privataus sektoriaus dalyvavimo ir atviro dialogo, išorinės ekspertizės, itin specializuotų žinių, susiformavusios praktikos, neretai neatitinkančios teisinio reglamentavimo. Visa tai galima būtų apibendrinti tuo, jog projekte nenumatytas pakankamas visuomenės įsitraukimas.
Jeigu tam tikrą procesą būtų galima iliustruoti grafiškai, tai dabartinė korupcijos prevencijos sistema, mūsų vertinimu, yra iš esmės skirta kiekvieno proceso, kaip kreivės, kurį būtų galima pavaizduoti, pavyzdžiui, parabole, kiekvieno parametro kruopštaus reglamentavimo ir vėlesnio šio reglamentavimo laikymosi peržiūros, priežiūros ar kontrolės. Tokia prevencijos sistema bus tiek pat gremėzdiška ir brangiai kainuojanti struktūra kaip ir pats procesas. Advokatūra siūlo iš esmės keisti pačius procesus taip, kad procesas iš parabolės būtų pakeistas į tiesę, daug paprastesnę ir kur kas mažiau parametrų turinčią kreivę, kurios laikymasis reikalaus daug mažesnių priežiūros kaštų, o taip pat bus daug aiškesnis visiems asmenims. Lietuvos advokatų bendruomenė galėtų įvardinti nemažai sričių, kuriose „šešėlis" yra susidaręs būtent dėl netinkamo reglamentavimo ir(ar) įsitvirtinusios institucinės praktikos. Pritarti iš dalies Su dalimi argumentų ir siūlomų viešojo sektoriaus raidos krypčių matymu sutiktina, tačiau pažymėtina, kad didžioji dalis šių bendresnio pobūdžio klausimų spręstini ne KPĮ pakeitimais. Tai Viešojo administravimo, Teisėkūros pagrindų, Vietos savivaldos įstatymų ir atskiras viešojo administravimo sritis bei ūkio sektorius reglamentuojančių teisės aktų reglamentavimo ir apskritai valstybės politikos klausimai, kurie, nepaisant svarbos skaidraus ir veiksmingo viešojo sektoriaus kūrimui, neturi ir negali būti išspręsti KPĮ ar jo lydimųjų teisės aktų pakeitimais. Projekto vienas pagrindinių tikslų yra puoselėti ir didinti viešojo ir privataus sektorių, visuomenės antikorupcinį sąmoningumą, todėl Projekte numatomos atskiros priemonės, skirtos šiam tikslui įgyvendinti.
Antikorupcinio sąmoningumo didinimas numatomas kaip atskira korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonė (veikla), kuria siekiama puoselėti asmens teisių ir pareigų visuomenei, Lietuvos valstybei sampratą ir didinti visuomenės, viešojo ir privataus sektorių sąmoningumą veikti skaidriai ir sąžiningai, netoleruoti korupcijos ar kito nesąžiningo elgesio, pranešti apie korupcinio pobūdžio pažeidimus. Į šią veiklą siekiama įtraukti ne tik švietimo teikėjus, bet ir viešojo ir privataus sektorių subjektus, kurie imtųsi priemonių, skirtų viešojo ar privataus sektoriaus subjekto darbuotojų antikorupcinio sąmoningumo didinimui. Taip pat siekiant didinti visuomenės antikorupcinį sąmoningumą, netoleranciją korupcijai, elgtis sąžiningai, siūloma į pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas įtraukti su tuo susijusias temas. Paties Projekto rengimą ir paskatino visuomeninio gyvenimo ir teisinės aplinkos pokyčiai, kurie nulėmė būtinybę patikslinti esamas ir apibrėžti naujas sąvokas, patobulinti esamas korupcijos prevencijos priemones, atsisakyti kai kurių priemonių privalomumo, o taip pat papildyti naujomis priemonėmis. Įstatymo projektas taip pat patobulintas ir nustatyta, kad korupcijos rizikos analizės ar antikorupcinio vertinimo išvadose pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo stebėsenos mechanizmas, tai yra institucijų pateikta informacija STT apie pasiūlymų įgyvendinimo eigą pateikiama visuomeninei kontrolei. Atsižvelgiant į tai, Projekte patikslinama, kad ši informacija pirmiausiai paskelbiama viešai. Dėl administracinės naštos mažėjimo argumentai pateikti ankstesniame punkte. 19. Lietuvos advokatūra 2020-09-04 Nr.
1135 * Trečia, kelia nerimą tai, kad KSI reikšmė Lietuvoje nepasiekė užsibrėžto tikslo ir Lietuva teliko tik Europos Sąjungos ir Vakarų Europos regiono vidutinioke, vis dėlto lieka visiškai neatsakyta į klausimą, o kaip kitos Europos Sąjungos valstybės narės, sugeba pasiekti tokias aukštas KSI reikšmes. Manytina, kad šiuo tikslu turėtų būti padaryta labai reikšmingos apimties ir išsami profesionali bei, svarbiausiai, nepriklausoma studija, kuri atskleistų, kokias kitų valstybių
„sėkmės istorijas" galima būtų įgyvendinti Lietuvoje. Nors siekiam
įvykdyti pirmąją esminę Korupcijos prevencijos įstatymo, priimto dar 2002 metais sisteminę peržiūrą, tačiau po 18 metų praktikos nėra atlikta (arba nėra Visuomenei pateikta) lyginamoji kitų korupcijos prevencijos sėkmės valstybių praktikos analizė. Tai kelia papildomų abejonių dėl šio projekto kokybės. O tai yra pagrindinė KPI keitimo prielaida ir vienas pagrindinių tokio keitimo būdų. Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, turi būti nustatomas galimas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis valstybės finansams. Projektų priėmimas ir įgyvendinimas pareikalaus labai ženklaus biurokratinio aparato didinimo, todėl būtina kiek įmanoma tiksliau nustatyti koks bus Projektų įgyvendinimo poveikis valstybės finansams. Tuo tarpu, Projektų aiškinamojo rašto 12 punkte iš esmės nurodoma tik tai, kad įdiegus naują atsparumo korupcijai modelį gali kilti papildomų valstybės biudžeto lėšų, kurios bus reikalingos paskirtiems atsakingiems asmenims už atsparumo korupcijai modelio diegimą ir priemonių vykdymą, poreikis. Taigi lėšų poreikio mastas yra neįvertintas visiškai.
Dėl to, tampa neaišku, kokia reali Projektų įgyvendinimo kaina valstybei, ar ji nėra neproporcingai didelė, ar dėl to Projektų įgyvendinimui nebus panaudotos lėšos, kurios labiau reikalingos kitoms svarbesnėms valstybės valdymo ir visuomenės gerovės sritims (pvz. viruso COVID-19 sukeltiems neigiamiems padariniams valstybės ekonomikai šalinti, socialinės atskirties mažinimui, vieno langelio principo įgyvendinimo, kitoms gerovės valstybės siekiamybei gyvybiškai reikalingoms sritims), ar Projektais pasiekiamas efektyvesnis reguliavimas, ar priešingai. Pritarti iš dalies Su argumentais dėl būtinybės imtis priemonių pagerinti antikorupcinę aplinką Lietuvoje ir taip prisidėti prie nuoseklaus KSI kilimo sutiktina – tai yra vienas iš projekto tikslų, o duomenys apie finansinę grąžą, kuri būti gaunama pakilus KSI ir kuri neabejotinai atpirktų projekto įgyvendinimo sąnaudas, pateikti aiškinamajame rašte. Konkrečios korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonės – tiek teisėkūrinės, tiek ir kitos – korupcijos požiūriu rizikingiausiose viešojo ir privataus sektoriaus srityse turėtų būti numatytos ne KPĮ, o tam skirtame strateginio planavimo dokumente – Nacionalinėje darbotvarkėje korupcijos prevencijos klausimais. Pagrindiniai aspektai, kurie paprastai apžvelgiami atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą (įskaitant lėšų poreikį ir platesnį finansinį poveikį), yra aptarti projekto aiškinamajame rašte bei LRV išvadoje. 20. Lietuvos advokatūra 2020-09-04 Nr.
1135 6(1)8 Be aukščiau išdėstytų bendrųjų (horizontaliųjų) pastebėjimų, Advokatūra norėtų atkreipti dėmesį ir į konkrečias Projektų nuostatas: Pirma, Projektais siekiama išimtinai tik STT numatyti šias teises: atlikti korupcijos rizikos analizę; atlikti šakinių, savivaldybių, valdymo srities ir viešojo sektoriaus subjekto korupcijos prevencijos programų, jų projektų ir šių programų įgyvendinimo vertinimą; atlikti teisės aktų antikorupcinį vertinimą bei teikti siūlymus Vyriausybei nustatant kriterijus dėl visuomeninių santykių, kuriais gali būti daromas poveikis korupcijos mastui, ir teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo tvarką. Toks reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais:
Manytina, kad tai įgyvendinti STT objektyviai negali turėti pakankamai kompetencijų dėl sričių, kiekio, įvairovės, sudėtingumo ir pan.;
reikia vengti minėtų kompetencijų suteikimo išimtinai vienai institucijai. Taip pat, institucija, kurios rankose išimtinai sutelkta galimybė įtakoti ar net formuoti antikorupcijos veiklą, turi galimybę nukreipti savo veiklą selektyviai į konkrečių visuomenės grupių ar net atskirų subjektų veiklą. Be kita ko, STT, kaip institucija, pati galimai patenka į korupcijos riziką, nes jos bent didesnės dalies veiklos uždarumas, kurį lemia Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, leidžia jei neatskleisti savo veiklos, jos tendencijų, kurios gali nesutapti su pilnavertišku ir išsamiu antikorupcijos kūrimu bei gali turėti net korupcijos apraiškų, jei tokių būtų.
Todėl antikorupcinė aplinka turi būti kuriama ir funkcionuojanti skaidriai - atvirai, t. y. įtraukiant visas institucijas bei visuomenę ir atsižvelgiant į nuomonių įvairovę;
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, korupcijos analizę, korupcijos prevencijos programų ar jų projektų bei teisės aktų antikorupcinį vertinimą bei siūlymų nustatant kriterijus dėl visuomeninių santykių, kuriais gali būti daromas poveikis korupcijos mastui, ir teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo tvarką, siūlytina išskirstyti ir kitoms institucijoms pagal jų veiklos sritis bei nepriklausomoms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios pagal savo veiklos tikslus gali atlikti minėtas funkcijas atitinkamose srityse. Pagal KPĮ projektu siūlomą KPĮ 6 straipsnio 8 dalį, po STT atliktos galutinė korupcijos rizikos analizės išvada būtų skelbiama viešai ir pateikiama subjektui, kurio veiklos sritis buvo analizuojama. Vis dėl to manytina, kad antikorupcinės aplinkos stiprinime turi būti įtrauktos visos kompetentingos institucijos ir nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos. Todėl manytina, kad korupcijos rizikos analizės išvados (jų projektai) turėtų būti siunčiamos ir toms institucijoms bei nepriklausomoms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios pagal savo veiklos tikslus gali pareikšti savo vertinimą bei išvadas dėl korupcijos rizikos analizės išvadų.
Pritarti iš dalies Sutiktina su nuomone, kad platesnis viešojo sektoriaus institucijų, nevyriausybinių organizacijų, privataus sektoriaus ir visuomenės įsitraukimas į antikorupcinę veiklą vertintinas teigiamai ir yra būtina sąlyga korupcijai atspariai aplinkai kurti – to ir siekiama projekte įtvirtintu subsidiarumo principu ir atskiromis šį principą įgyvendinančiomis projekto nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas korupcijos prevencijos priemones – korupcijos rizikos analizę, antikorupcinį teisės aktų vertinimą – STT atlieka ir dabar, todėl šiuo požiūriu didesnio „galios sutelkimo“ vienoje institucijoje projektas nenumato. Tiek pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, tiek pagal Projekto nuostatas, teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą atlieka viešojo administravimo subjektas, rengiantis projektą, jeigu juo numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, kuriuose egzistuoja padidinta korupcijos rizika. Be to, tiek pagal galiojantį reglamentavimą, tiek ir pagal Projektą teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą turi teisę atlikti ir STT. Projektas patikslintas (žr. Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 8 str.) nustatant, kada STT atlieka antikorupcinį vertinimą, o kada, atsižvelgdama į įstatyme nurodytus požymius, gali jį atlikti, nepriklausomai nuo to, ar teisės akto ar jo projekto antikorupcinis vertinimas buvo atliktas projekto rengėjo. Pagal pastabas patobulinus projektą, į įstatymo lygmenį sugrąžintas atvejų (visuomeninių santykių), kuomet teisės akto projekto antikorupcinis vertinimas privalomas, sąrašas.
Viešojo administravimo subjektui visais atvejais išliks prievolė atlikti teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu jis reglamentuos visuomeninius santykius, nurodytus Projekto 8 str. 1 d., o STT antikorupcinį vertinimą atliks vadovaudamasi kriterijais, nurodytais Projekto 8 str. 5 d. Praktikoje pasitaikys situacijų, kai to paties projekto antikorupcinį vertinimą atliks projekto rengėjas ir STT, tačiau STT atliekami antikorupciniai vertinimai bus ne taisyklė, bet išimtis iš jos, kadangi tokie vertinimai bus atliekami vertinant, kriterijus nurodytus Projekto 8 str. 5 d., kas leis atsirinkti ir vertinti tik korupcijos požiūriu rizikingiausius teisės aktus ir jų projektus, o tokiais atvejais tikslinga pasitelkti papildomą korupcijos rizikos suvaldymo priemonę – STT atliekamą antikorupcinį vertinimą, kuris papildytų teisės akto projekto rengėjo atliktą antikorupcinį vertinimą arba atskleistų jo spragas. Pažymėtina, kad panaši antikorupcinių vertinimų atlikimo tvarka galioja ir šiuo metu, todėl projektu nebūtų kuriama papildoma administracinė našta ar procedūros, lyginant su esama padėtimi. Pažymėtina, kad STT antikorupcinio vertinimo išvadose, analogiškai kaip ir korupcijos rizikos analizės išvadose, pateikti pasiūlymai yra rekomendacinio pobūdžio, o institucijų pateikta informacija STT apie pasiūlymų įgyvendinimo eigą apdorojama tik stebėsenos ir viešinimo tikslais, t. y. pateikiama visuomeninei kontrolei. Atsižvelgiant į tai, Projekte patikslinama, kad ši informacija pirmiausiai paskelbiama viešai.
Projekto 8 str. papildomas nauja 9 d., kurioje nurodoma, kad jeigu antikorupcinio vertinimo išvados adresatas yra Seimo struktūrinis padalinys, nurodytas Seimo statute, šio straipsnio 8 d. nustatyta tvarka netaikoma, o informacija apie antikorupcinio vertinimo išvadą ir atsižvelgimą į ją pateikiama Seimo statuto nustatyta tvarka. Projekte papildomai nurodoma, kad STT korupcijos rizikos analizės išvadoje pateikiami pasiūlymai yra rekomendacinio pobūdžio, o viešojo sektoriaus subjektai atsakymus dėl jų įgyvendinimo paskelbia viešai ir pateikia nuorodą STT. Atsižvelgiant į tai, kad kokybiškam korupcijos rizikos analizės atlikimui būtinos ne tik korupcijos prevencijos srities, bet ir analizuojamos srities specialiosios žinios, numatytas korupcijos rizikos analizės išvadų derinimas su institucija, kurios veikla analizuojama, šiai institucijai suteikiama galimybė koreguoti STT parengtas išvadas arba motyvuotai su jomis nesutikti. Taip pat pakeistas Projekto 2 str. 13 d. 1 p. (Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 2 str. 14 d. 1 p.), kuriame įtvirtintas viešojo sektoriaus subjekto apibrėžimas, iš jo išbraukiant žodį „institucija“, todėl tokios institucijos, kaip Seimas, Vyriausybės, Prezidentas, teismai, nebus korupcijos rizikos analizės objektu. Priėmus Įstatymo projektą, papildomų pareigybių STT skirti, kad būtų įgyvendintos priimto KPĮ nuostatos nereikės. Papildomas lėšų poreikis siejamas nebent su kitų institucijų, kurios turės įgyvendinti KPĮ reikalavimus, poreikiu steigti pareigybes, tačiau ne su STT. STT tarnybos veiklos kontrolė (teisminė, parlamentinė, atliekama prokuroro) bei pareigūnų tarnybinė atsakomybė yra ne KPĮ reguliavimo dalykas, jos formos nustatytos STT įstatyme ir proceso įstatymuose. 21. Lietuvos advokatūra 2020-09-04 Nr.
1135 9(1)2 4,12 Antra, pagal KPĮ projektu siūlomus KPĮ 9 straipsnio 2 dalies 4 ir 12 punktus, STT surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją apie asmeniui pareikštus įtarimus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar nusikalstamą veiką, susijusią su asmens funkcijomis viešojo sektoriaus subjekte ar institucijoje, kurioje jis siekia eiti ar eina pareigas, žvalgybos, kriminalinės žvalgybos, analitinės antikorupcinės žvalgybos informaciją apie asmens rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką ir su asmeniu susijusius korupcijos rizikos veiksnius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarosios informacijos buvimas visiškai nepatvirtina asmens padaryto nusikaltimo ar kito teisės pažeidimo fakto, nes tai yra tik ikiteisminio tyrimo ar kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija. Kitaip tariant, ši informacija laikoma informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką tik pareigūnų subjektyvių įsitikinimu, kuris nėra pagrįstas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, pagal kurią asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir kol asmuo nėra pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taigi, jei pareigūnai savo subjektyviu vertinimu pateikia neigiamą išvadą dėl su asmeniu susijusių korupcijos veiksnių, ar asmeniui buvo pareikšti įtarimai, pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas tai reiškia, kad asmuo bus vertinamas neigiamai svarstant jo kandidatūrą į atitinkamas pareigas vadovaujantis vien subjektyviu pareigūnų vertinimu, nepaisant to ar asmuo padarė kokį nors teisės pažeidimą ar ne. Todėl manytina, kad KPĮ projektu siūlomi KPĮ 9 straipsnio 2 dalies 4 ir 12 punktai prieštarauja nekaltumo prezumpcijai.
Pritarti iš dalies Kuo geriau informuojami viešajame sektoriuje sprendimus priimantys asmenys, tuo racionalesni, labiau pagrįsti gali būti jų sprendimai ir tuo daugiau korupcijos rizikos veiksnių gali būti suvaldyta ar pašalinta. Paminėtina, kad Projekte numatytas teiktinos informacijos sąrašas nėra tas pats, kas nepriekaištingos reputacijos kriterijų sąrašas. Nepriekaištingos reputacijos kriterijų sąrašo reikšmė tokia, kad jei asmuo atitinka bent vieną punktą, jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas į atitinkamas pareigas. Projekte numatomo asmenų/pareigybių sąrašo reikšmė kitokia – šiuo atveju net ir toks asmuo, apie kurį yra duomenų pagal vieną ar kitą punktą, gali būti skiriamas į atitinkamas pareigas, parenkamos pakankamos priemonės korupcijos rizikoms valdyti, o asmens neskyrimas į pareigas ar, tuo labiau, atleidimas iš jų, yra kraštutinė priemonė, taikytina tik pavieniais, išskirtiniais atvejais. Atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų pastabas, informacijos apie asmenis, siekiančius eiti arba einančius pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, pateikimas (buvęs KPĮ 9 straipsnis) peržiūrėtas ir iš esmės patobulintas – vietoje jo patobulinto projekto XIIIP-5042(2) variante įtrauktas atskiras III skyrius „Personalo patikimumo užtikrinimas“ (15-19 str.), kuriame itin detaliai išdėstyta tokios informacijos apie asmenį rinkimo, teikimo ir panaudojimo tvarka, galimi priimti sprendimai, jų santykis su atskirais tarnybos ar darbo santykius reglamentuojančiais įstatymais, procedūrinės garantijos bei įpareigojimas rinkis kiek galima mažiau asmens teises (visų pirma – konstitucinę teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą) varžančiomis priemonėmis.
Atskirai pažymėtina, kad STT surinktos informacijos ar asmens, apie kurį ši informacija renkama, nevertina, neteikia teigiamų ar neigiamų išvadų, charakteristikų ar pan. 22. Lietuvos advokatūra 2020-09-04 Nr. 1135 9(1) 20,22 Trečia, pagal KPĮ projektu siūlomą KPĮ 9 straipsnio 20 dalį, į pareigas asmenį skiriantis subjektas, įvertinęs šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktos informacijos visumą ir priėmęs sprendimą neskirti asmens į pareigas, privalės per 3 darbo dienas pasirašytinai supažindinti asmenį su pateikta apie jį informacija. KPĮ projektu siūlomoje KPĮ 9 straipsnio 22 dalyje numatyta, kad asmuo priimtą sprendimą neskirti į pareigas gali skųsti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau, pagal to paties straipsnio 2 dalies 12 punktą, pažymoje apie į pareigas priimamą asmenį, gali būti pateikiama kriminalinės žvalgybos informacija, kuri pagal VTPĮ yra įslaptinama. Nei KPI nei VTPĮ nenumato kandidato galimybės susipažinti su įslaptinta informacija.
Taigi, pagal siūlomą teisinį reguliavimą, asmuo, kuris nebuvo priimtas į pareigas dėl kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos pateikimo, nėra aišku kaip jis su tokia informacija galės susipažinti ir pasinaudoti savo teise skųsti sprendimą neskirti jo į pareigas. Nepritarti Tiek pagal galiojantį KPĮ, tiek ir pagal projektą bei pagal atskiras teisenos (civilinę, administracinę) rūšis reglamentuojančius proceso įstatymus, asmuo jam nepalankų sprendimą gali skųsti teismui. Kad ši galimybė yra reali, o ne teorinė ar fiktyvi, parodo jau susiformavusi teismų, kurioje yra tiek asmenims palankių, tiek ir nepalankių teismų sprendimų, praktika. 23. Lietuvos advokatūra 2020-09-04 Nr. 1135 9(1) Ketvirta, pažymėtina, kad KPĮ projektu siūlomame KPĮ 9 straipsnyje nėra numatytų vienodų kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima taikyti vienodus standartus, sprendžiant kandidato priėmimo į atitinkamas pareigas klausimą. Tai reiškia, kad subjektas, sprendžiantis minėtą klausimą, gali plačiai interpretuoti STT surinktą ir gautą informaciją apie kandidatą ir net skirtingai vertinti kandidatus apie kuriuos pateikiama panaši informacija. Atsižvelgiant į KPĮ projektu siūlomo KPĮ 9 straipsnio 2, 6 dalimis bei STTĮ 12 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Prezidentui informaciją apie kandidatą į STT direktoriaus pareigas surenka ir pateikia STT. Iš esmės tai reiškia, kad pati institucija gali įtakoti būsimo konkretaus kandidato į jos vadovus paskyrimą. Manytina, jog atsižvelgiant į Projektų tikslą (antikorupcinės aplinkos stiprinimas), institucija turėtų visai nedalyvauti kandidato į jos vadovaujamas pareigas atrinkimo procese.
Nepritarti Įstatymo projekte nustatyti vienodus kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų galima taikyti vienodus standartus, sprendžiant kandidato priėmimo į atitinkamas pareigas įtvirtinti praktiškai neįmanoma ir neracionalu, kadangi STT pateiktos informacijos visumą vertina, sprendimą dėl asmens tinkamumo siekiamos ar einamos pareigoms priima asmenį į pareigas teikiantis, skiriantis ar paskyręs subjektas, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą – pretendentams į konkrečias pareigas keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, atitinkamoje srityje egzistuojančius korupcijos rizikos veiksnius, potencialias interesų konfliktų situacijas ir pan. Pažymėtina, kad STT rekomendacijų ir išvadų neteikia dėl asmens tinkamumo/netinkamumo pareigoms, o tik pateikia surinktą ir apibendrintą informaciją sprendimą priimančiam subjektui – tai pasakytina tiek apie Respublikos Prezidentą, tiek ir apie kitus informacijos gavėjus. Taip pat pažymėtina, kad STT pareigūnams, įskaitant jos vadovus, taikomas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, todėl nė vienas jų nepriiminėja (nerengia, nepasirašo ir pan.) sprendimų savo paties atžvilgiu. 24. Lietuvos advokatūra 2020-09-04 Nr. 1135 14(1) Penkta, pagal KPĮ projektu siūlomą KPĮ 14 straipsnį, savarankiška įstaiga privalo turėti etikos ir (ar) elgesio kodeksą ar taisykles, kuriuose, atsižvelgiant į jos veiklos specifiką, detalizuojami pagrindiniai profesinės veiklos ir tarnybinės etikos principai, apibrėžiamas neetiškas, netinkamas elgesys. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 3 straipsnis jau reguliuoja pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, kurie yra privalomi valstybės tarnautojams, manytina, kad siūlomas reguliavimas yra perteklinis.
Taip pat, atsižvelgiant į STT, kaip institucijos, kuri iš esmės prižiūrėtų antikorupcinės programos įgyvendinimą, išskirtinį skaidrumo poreikį, būtinas STT pareigūnų Etikos kodekso priėmimas. Pritarti iš dalies Aptariama nuostata patikslinta nurodant, kad kalbama apie antikorupcinio elgesio kodeksą ar taisykles, kuriuose būtų detalizuojami pagrindiniai darbuotojų skaidrios veiklos ir antikorupcinio elgesio standartai, kuriais siekiama užtikrinti sąžiningumą, atsakingumą, korupcijos netoleravimą, taip pat aprašomos pavyzdinės galimos korupcinio pobūdžio rizikos ir darbuotojų veiksmai su jomis susidūrus. Tokiu būdu akcentuojamas numatomų parengti dokumentų antikorupcinis pobūdis ir, atitinkamai, ryšys su KPĮ paskirtimi. Taip pat Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 13 str. papildytas 4 dalimi, pagal kurią STT pagal poreikį teikia viešojo sektoriaus subjektams, įskaitant savarankiškas įstaigas, metodinę pagalbą rengiant ir taikant antikorupcinio elgesio standartus. STT pareigūnų elgesio kodeksas galioja nuo 2005 m. gruodžio 12 d.[¹]
17(1) Šešta, KPĮ projektu siūlomu KPĮ 17 straipsniu yra įtvirtinama teisė siūlyti ir prašyti pakeisti ar panaikinti teisės aktą dėl to, kad jis galimai neatitinka aukštesnės galios teisės aktų ir dėl to gali pasireikšti korupcijos rizika arba kreiptis į administracinį teismą dėl tokio teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu aukštesnės teisės aktams dėl ko gali pasireikšti korupcijos rizika. Siūlomu reguliavimu siekiama minėtą teisę suteikti išimtinai tik STT. Tokiu būdu STT sukuriamos išskirtinės ir prioritetinės teisės bei galimybės įtakoti teisėkūrą bei visų teisinių santykių teises ir pareigas.
Tai reiškia, kad institucija, kuri taiko sukurtus teisės aktus, gali įtakoti jų turinį. Projekto Aiškinamajame rašte nėra jokių argumentų, pakankamai pagrindžiančių tokį teisinį reguliavimą, lemiantį monopolizuotą vienos valdžios institucijos funkciją, leidžiančią reikšmingai įtakoti teisėkūros procesą ir turėti ypatingus įgaliojimus ginant viešąjį interesą, nors tokio viešojo intereso gynimo įgalinimai galėtų būti suteikti ir kitoms institucijoms ar nevyriausybinėms organizacijoms. Atsižvelgti Aptariamos nuostatos Projekte atsisakyta. 26. Lietuvos advokatūra 2020-09-04 Nr. 1135 24(1) Septinta, pagal KPĮ projektu siūlomą KPĮ 24 straipsnio 1, 2 dalimis bei 4 dalies 4 punktu, už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai ir (ar) jo darbuotojai turi būti apsaugomi nuo galimo neigiamo poveikio dėl jų vykdomų funkcijų, jiems negali būti daromas poveikis, kai yra planuojama ir vykdoma korupcijai atsparios aplinkos kūrimo veikla bei suteikiamos pakankamos veiklos ir nepriklausomumo garantijos, kad galėtų objektyviai ir nešališkai vykdyti savo funkcijas. Taigi KPĮ projektu yra įtvirtinamas subjektų kurie vykdo antikorupcinę veiklą nepriklausomumas. Tačiau KPĮ projektas negarantuoja šių subjektų nepriklausomumo nuo išorės veiksnių, įskaitant ir nuo pačios STT. Šį nepriklausomumą būtina numatyti dėl sekančių priežasčių:
Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau - KŽĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, kriminalinės žvalgybos tyrimas gali būti atliekamas esant informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą. Pagal KZĮ
žvalgybos subjektų darbuotojai, bet ir slaptai su kriminalinės žvalgybos subjektais bendradarbiaujantys pilnamečiai asmenys.
Pagal siūlomą KPI projekto 24 straipsnio 5 dalimi, už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai, atlikdami savo funkcijas, turi teisę gauti ir disponuoti visa informacija, įskaitant ir asmens duomenis, kurią toks subjektas, būdamas kriminalinės žvalgybos dalyvis galėtų nuolat perdavinėti kriminalinės žvalgybos subjektams. Apie tokį perdavimą net nebūtų galima sužinoti, nes pagal VTPĮ šis faktas būtų įslaptintas. O tai reiškia, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektų buvimas kriminalinės žvalgybos subjektų dalyviu sudarytų realias galimybes kriminalinės žvalgybos subjektams nuolat rinkti informaciją, sudarančią asmens duomenis, kriminalinės žvalgybos tikslais, nepaisant to ar KŽĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyti šios informacijos gavimo ir disponavimo ja pagrindai yra ar nėra;
Nepritarti Įstatymo projekte yra išskirtas atskiras straipsnis numatantis ir užtikrinantis už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingų subjektų nepriklausomumą ir veiklos garantijas, parengtas Pranešėjų apsaugos įstatymo, duomenų apsaugos pareigūno veiklą reglamentuojančių ES ir LR teisės aktų ir pan. pagrindu. Manytina, kad atsižvelgiant į rizikas, su kuriomis gali susidurti principingai savo veiklą vykdantis už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas institucijos darbuotojas, tokios veiklos ir nepriklausomumo garantijos yra tikslingos. Kiti pastaboje minimi klausimai yra ne KPĮ reguliavimo dalykas. Priežasčių, kodėl KPĮ įtvirtinus siūlomas šių specialistų veiklos garantijas, neva būtų sudarytos prielaidos pažeisti Kriminalinės žvalgybos įstatymą ir atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą nesant įstatymo reikalaujamų pagrindų, nenustatyta. 27. Lietuvos advokatūra 2020-09-04 Nr. 1135 * Aštunta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad KPĮ projekte turėtų būti numatytas periodinis antikorupcinės aplinkos vertinimas, kurį turėtų atlikti komisija, sudaryta iš įvairių specialistų, akademinės bendruomenės narių bei nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų. Tokia komisija galėtų įvertinti ar antikorupcinė aplinka efektyvi ar jos priemonės nėra per ne lyg biurokratinės, nedaro neigiamo poveikio žmogaus teisėms, verslo aplinkai ir žmogaus teisėms ir pan. Pažymėtina, kad Projektais siekiami tikslai nebus pasiekti, jei nebus nukreipti į kompleksiškai į visas valdžios institucijas. KPĮ projekte nurodomas korupcijos apibrėžimas, pagal kurį korupcija - piktnaudžiavimas įgaliojimais siekiant naudos sau ar kitam asmeniui viešajame ar privačiame sektoriuje.
Pritarti Šiuo metu praktikoje:
1) antikorupcinė aplinka Lietuvoje stebima šiomis priemonėmis: Lietuvos korupcijos žemėlapis, Korupcijos suvokimo indeksas, įvairūs užsienio ekspertų vertinimai, pvz., situacija dėl politinės korupcijos[²] ir korupcijos viešajame sektoriuje[³] paplitimo, kaip sumažėjęs vertinamas kyšininkavimo ir korupcijos paplitimas ekonomikoje[⁴]. 2) Atsparumo korupcijai lygio nustatymui – teisiniai pagrindai numatyti pačiame Įstatymo projekte, tačiau papildomai bus kuriama ir metodika, kuri padės ir detalizuos kaip institucijoms turėtų įsivertinti atsparumo korupcijai lygį. STT padės pačioms įstaigoms įsivertinti atsparumo korupcijai lygį. 3) 2021-01-01 įsigaliojus Strateginio valdymo įstatymui bus parengta Nacionalinė darbotvarkė korupcijos prevencijos klausimais. Šiuo ilgalaikiu strateginiu dokumentu bus siekiama įgyvendinti esminius pokyčius mažinant korupciją bei nuosekliai ir kompleksiškai valstybėje formuoti korupcijai atsparią aplinką, jame mažiausiai dešimčiai metų turės būti numatyti šalies antikorupcinės politikos ir pažangos tikslai bei uždaviniai. Siekiant darbotvarkės įgyvendinimo, turės būti parengti veiksmų planai. 4) taip pat yra sudaryta Vyriausybės komisija kovai su korupcija koordinuoti, kurios veikla taip pat gali būti tobulinama, glaudžiau bendradarbiaujant su visuomene, socialiniais partneriais, įtraukiant juos į veiklą, pvz. darant jungtinius vertinimus. 28. Lietuvos advokatūra 2020-09-04 Nr. 1135 * Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad KPĮ projektu nėra keičiamas dabar egzistuojantis teisinis reguliavimas, kuris sudaro korupcinę aplinką teisingumo srityje.
Pagal KPĮ, paprašyta ar savo iniciatyva STT renka ir teikia informaciją apie teisėjus, įskaitant ir tuos, kurie sankcionuoja STT atliekamus kriminalinės žvalgybos veiksmus arba sprendžia bylas susijusias su STT. Ši informacija nulemia teisėjo karjerą. Taigi kai teisėjas sprendžia klausimą dėl STT veiksmų sankcionavimo ar kitas su STT susijusias bylas, tai reiškia, kad teisėjas turi priimti sprendimą dėl institucijos, kuri savo iniciatyva gali, o tam tikrais atvejais - privalo, rinkti ir teikti informaciją, turinčią tiesioginės įtakos tolimesnei šio teisėjo karjerai. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjas yra paveikus ir į tai, kad bendravimas apie bylos esmę su teisėjo ne proceso įstatymo nustatyta tvarka (neformalus bendravimas) nėra uždraustas ar tinkamai sureglamentuotas, tai palieka realias galimybes paveikti teisėją pasinaudojant šia padėtimi. Todėl manytina, kad nuosekliai siekiant Projektų tikslų, šioje srityje teisinis reguliavimas turi būti keičiamas. Nepritarti Tiek galiojantis KPĮ, tiek ir Projektas numato, kad STT surenka ir pateikia informaciją, kurios apimtis yra numatyta įstatyminiu lygmeniu, ir tai atlieka tik gavusi asmenį į pareigas skiriančio ar paskyrusio subjekto prašymą. Šiuo metu galiojančios įstatymo nuostatos, leidžiančios dalį KPĮ 9 str. numatytos informacijos teikti savo iniciatyva, yra atsisakyta kaip neaktualios ir praktiškai netaikomos. Toks mechanizmas galioja visų į atitinkamas pareigas skiriamų asmenų (įskaitant visas kitas pareigas, į kurias skiria Respublikos Prezidentas) atžvilgiu ir nemanytina, kad šios korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonės taikymo išimties teisėjų atžvilgiu nustatymas būtų priimtinas. 29. Lietuvos advokatūra 2020-09-04 Nr.
1135 * Devinta, pagal esamą ir siūlomą teisinį reguliavimą, STT, vykdydama ikiteisminius tyrimus bei kriminalinės žvalgybos tyrimus, taiko teisės aktus. Tačiau teikdama teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą, galėdama išimtinai tik ji inicijuoti teisės aktų projektų pakeitimo ar pripažinimo prieštaraujančiais aukštesnės teisės aktams procesą, gali įtakoti tų teisės aktų, kuriuos taiko, teisėkūrą. Taip pat, STT gali nulemti teisėjų ar kitų pareigūnų, dėl kurių renka ir teikia informaciją prieš juos skiriant į atitinkamas pareigas, karjerą pačiu informacijos turiniu bei galimybėmis vykdyti jų atžvilgiu ikiteisminius ar kriminalinės žvalgybos tyrimus. Manytina, kad tai sukelia realias prielaidas STT dominuoti kitų valdžios subjektų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas stabdžių ir atsvarų principas, kuri reiškia, kad neturi būti leidžiama vienai valstybės valdžiai dominuoti kitos (kitų) atžvilgiu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas dėl teisminės valdžios konstitucinės sistemos ir savivaldos, teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų, taip p a t dėl teisėjų įgaliojimų pratęsimo, Byloje Nr. 13/04-21/04-43/04). Todėl manytina, kad STT, vykdydama korupcijos prevenciją bei antikorupcinės aplinkos priežiūros funkciją KPĮ nustatyta tvarka, iš esmės įgyvendina jai įstatymo pavestus tikslus, kurie numatyti STTĮ 6 straipsnyje (mažinti korupciją, kuri kelia grėsmę žmogaus teisėms ir laisvėms, teisinės valstybės principams, trukdo plėtoti ekonomiką). Tuo tarpu baudžiamojo persekiojimo ir kriminalinės žvalgybos tyrimai labiau susiję ne su korupcijos mažinimu, o su korupcinių nusikaltimų išaiškinimu.
Todėl svarstytina ar siekiant efektyvesnės antikorupcinės aplinkos kūrimo, nevertėtų sutelkti visą STT dėmesį į šį tikslą, perduodant STT priskirtą funkciją atlikti ikiteisminį tyrimą ar kriminalinės žvalgybos tyrimą kitoms kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms ir jų padaliniams. Tokiu būdu būtų išlaikytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas stabdžių ir atsvarų principas bei efektyviau kuriama antikorupcinė aplinka, nes visas STT dėmesys galėtų būti sutelktas efektyviai korupcijos prevencijai. Nepritarti STT įstatymo 6 str. yra nustatytas STT tikslas: mažinti korupciją, kuri kelia grėsmę žmogaus teisėms ir laisvėms, teisinės valstybės principams, trukdo plėtoti ekonomiką. Siūlymą teikiantis subjektas šią normą aiškina atsietai nuo konteksto, o būtent STT įstatymo 7 str. yra nurodomas STT tikslo įgyvendinimas per uždavinius: „Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kriminalinę žvalgybą, korupcijos prevenciją, antikorupcinį visuomenės švietimą ir informavimą, analitinę antikorupcinę žvalgybą ir kitus įstatymuose ir kituose teisės aktuose Specialiųjų tyrimų tarnybai nustatytus uždavinius.“ Sisteminis STT įstatymo normų aiškinimas parodo, kad minėtame įstatyme nustatytas ne tik STT tikslas, bet ir tam tikslui pasiekti iškelti uždaviniai, kurie įtvirtina keturias STT veiklos kryptis:
Pastebėtina ir tai, kad skirtingų veiklos krypčių – prevencijos, kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo funkcijų
Nr. (11)-SD-694 9(1)2 8,10 <...> 1. Projekto 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją apie asmens padarytus teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų ir privačių interesų derinimą valstybinėje tarnyboje, pažeidimus. Asmuo gali, pvz., pavėluoti pateikti privačių interesų deklaraciją ir dėl to būti pripažintu pažeidusiu teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų ir privačių interesų derinimą valstybinėje tarnyboje, reikalavimus. Atsižvelgdami į tai, siūlome papildyti minėtą punktą taip: ,,...pažeidimus, už kuriuos paskirta administracinė nuobauda ne anksčiau kaip prieš vienus metus“. Atitinkami siūlome tikslinti ir Projekto 9 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Pritarti iš dalies Aptariamos nuostatos (Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 16 str. 8, 10 p.) pakeistos papildant, kad apie tokį pažeidimą informacija pateikiama, kai nuo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas padaręs pažeidimą, įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip penkeri metai.
Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimą ar buvo padaryti teisės aktų reglamentuojančių viešųjų ir privačiųjų interesų derinimą valstybėje tarnyboje ar tarnybinės etikos ir elgesio normos pažeidimus priima atitinkamus įgaliojimus turintys subjektai, kurie gali nuspręsti ar atliktas pažeidimas tokiu ir laikytinas ir ar jis priskirtinas prie mažareikšmių. Žr. tekstą kaip jis išdėstytas patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 16 str. 8 ir 10 p. Tiektinos informacijos rūšys ir terminai atskirai buvo išdiskutuoti ir Projekte atitinkamai atlikti pakeitimai, nustatantys konkrečius terminus. 31. Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-10-12 Nr. (11)-SD-694 9(1)63
2Siūlome apsvarstyti galimybę nustatyti,
jog rašytinio prašymo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją, pateikimas yra privalomas, kai reikia kreiptis dėl struktūrinių padalinių, nesančių kitame struktūriniame padalinyje, vadovų ir pavaduotojų (Projekto 9 straipsnio 6 dalies 3 punkte siūloma dėl visų padalinių vadovų). Nepritarti Atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų pastabas, informacijos apie asmenis, siekiančius eiti arba einančius pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, pateikimas (buvęs KPĮ 9 straipsnis) peržiūrėtas ir patobulintas – vietoje jo patobulintame projekto variante įtrauktas atskiras III skyrius „Personalo patikimumo užtikrinimas“. 32. Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-10-12 Nr. (11)-SD-694 9(1)65
tikslinga nurodyti minimalų (1 – 3 mėnesių) terminą, kuriam skiriamas laikinai vadovauti asmuo, dėl kurio turi būti kreipiamasi su rašytiniu prašymu pateikti informaciją.
Nepritarti Praktikoje asmens skyrimas laikinai eiti pareigas yra siejamas ne su konkrečia data, bet su neapibrėžtu terminu, tai yra kol į pareigas bus priimtas nuolatinis vadovas, tais atvejais, kai vadovas atostogauja, yra laikinai nedarbingas ir kt., jo pareigų laikinai eiti kitam asmeniui paprastai nepavedama. 33. Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-10-12 Nr. (11)-SD-694 14(1)
straipsnyje numatyti įpareigojimą Specialiųjų tyrimų tarnybai parengti rekomendacinį įstaigų etikos ir (ar) elgesio kodeksą ar taisykles. Pritarti iš dalies Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 13 str. papildytas 4 d., kurioje reglamentuota, kad STT pagal poreikį teikia viešojo sektoriaus subjektams, įskaitant savarankiškas įstaigas, metodinę pagalbą rengiant ir taikant antikorupcinio elgesio standartus. 34. Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-10-12 Nr. (11)-SD-694 24(1)53
asmenį, siekiantį eiti pareigas, pateikiama į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam viešojo sektoriaus subjekto vadovui, kolegialaus valdymo organo vadovui arba valstybės politikui. Nėra aišku, iš kur už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai žinos informaciją apie pretenduojančio į pareigas asmenį, kad praktiškai galėtų siūlyti viešojo sektoriaus subjekto vadovui nepriimti pretenduojančio į pareigas asmens (24 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Taip pat kyla atsakomybės klausimas, jei remiantis tokių įstaigoje už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingų subjektų siūlymais faktiškai nebūtų priimti į pareigas pretendavę ar net laimėję konkursus asmenys.
Pritarti Aptariama nuostata pakeista nurodant, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai, vykdydami funkcijas, turi teisę pagal kompetenciją dalyvauti ir teikti nuomonę personalo formavimo procedūrose vertinant Projekto 9 str. nustatyta tvarka gautą informaciją apie asmenį. Tuo tikslu taip pat patikslinta Projekto 9 str. 17 d. nurodant, kad už korupcijos atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas vadovo sprendimu turi galimybę susipažinti su minėta informacija apie asmenį. Žr. tekstą kaip jis išdėstytas komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 24 str. 5 d. 6 p. ir 18 str. 2 d. Dėl atsakomybės pažymėtina, jog ginče su į pareigas nepaskirtu asmeniu atsakovas būtų institucija, tačiau vėliau, jei tektų spręsti asmeninės atsakomybės ir/arba regreso klausimus institucijos viduje, turėtų būti kiekvienu atveju individualiai vertinama, kuris neteisėtą sprendimą asmens atžvilgiu priėmusios institucijos darbuotojas netinkamai atliko savo funkcijas ir dėl to kilo padariniai. Tokių atvejų teismų praktikoje jau yra, todėl didesnių problemų kilti neturėtų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos teisingumo ministerija, 2020-07-28 9(1)23 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tais atvejais, kai asmens duomenis tvarko ne kompetentinga institucija, kaip ji apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/680 3 straipsnio 7 dalyje, asmens duomenų tvarkymui taikomas Reglamentas (ES) 2016/679.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – Keičiamas įstatymas) 9 straipsnio
Europos Sąjungos teisės aktus. Pažymėtina, kad, siekiant tinkamai užtikrinti asmens duomenų apsaugą, Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje nurodytų teisės aktų nuostatos turėtų būti įvertintos kompleksiškai. Pavyzdžiui, Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 20 ir 21 dalyse numatyta, kad siekiantys eiti ar einantys pareigas asmenys, apie kuriuos buvo rinkta informacija, su šia informacija yra supažindinami į pareigas skiriančio subjekto. Tačiau nėra nurodyta, kaip toliau šie asmens duomenys tvarkomi. Preziumuotina, kad šie tvarkymo veiksmai turėtų būti numatyti to subjekto veiklą reglamentuojančiame teisės akte. Todėl manytina, kad siekiant užtikrinti tinkamą Reglamento (ES) 2016/679 nuostatų įgyvendinimą ir laikymąsi turėtų būti peržiūrimi ir šių institucijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Pritarti Patikslintos nuostatos pateikiant nuorodą į bendresnio pobūdžio teisės aktus. Pasiūlymas:
Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 19 str. 1 d. išdėstyti taip: „23. 1.
1Specialiųjų tyrimų tarnyba,
kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos, į pareigas asmenį skiriantys ar paskyrę subjektai, kiti asmenys, įmonės, įstaigos ar organizacijos, kuriems dėl šiame skyriuje numatytų informacijos rinkimo, pateikimo ar naudojimo veiksmų tapo žinoma informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas, privalo užtikrinti, kad asmens duomenys, gauti šiame straipsnyje skyriuje nustatyta tvarka, būtų tvarkomi ir saugomi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytuose asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.“ Taip pat sutiktina su pastaboje pateikta prezumpcija, kad tolimesni duomenų tvarkymo veiksmai turėtų būti numatyti atitinkamo subjekto veiklą reglamentuojančiame teisės akte. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2020-07-28 9(1)23 Atsižvelgiant į tai, kad duomenų saugojimas yra vienas iš duomenų tvarkymo veiksmų, Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje žodis „saugomi“ brauktinas kaip perteklinis. Pritarti Žr. siūlomą tekstą prie 1 Teisingumo ministerijos pastabos. 3. 3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2020-07-28 * Vadovaudamiesi Reglamento (ES) 2016/679 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei Reglamento (ES) 2016/679 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlome Įstatymo projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Pritarti Projektas derintas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija[5].
Į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos rašte teiktas pastabas ir pasiūlymas atsižvelgta ir Projektas patobulintas. 4. Generalinė prokuratūra 2021-01-25 Nr. 17.2.-308 23(1)55 <...> Projekto 23 straipsnyje numatyti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai. 23 straipsnio 5 dalyje numatytos funkcijos, kurias vykdo šie subjektai, tarp kurių ir
„užtikrina pranešėjų apsaugą“ (23 straipsnio 5 dalies 5 punktas). Pagal
projekte siūlomą formuluotę nėra aiškus šios nuostatos turinys, su kokiais procesais ir konkrečiomis veiklomis ji susijusi. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata galimai prieštarauja Pranešėjų apsaugos įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintų teisės aktų nuostatoms. Pranešėjų apsaugos įstatyme labai aiškiai įtvirtinta, kaip užtikrinama pranešėjų apsauga ir kas koordinuoja pranešėjų apsaugą kaip išorinis pranešėjų kanalas. Pranešėjų apsaugos įstatymo 5 straipsnyje numatytos konkrečios ir aiškios funkcijos, kurias atlieka Lietuvos Respublikos prokuratūra, užtikrindama pranešėjų apsaugą. Šie procesai detaliau reglamentuoti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro
pažeidimus įstaigose pateikimo Lietuvos Respublikos prokuratūrai tvarkos apraše. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr.
Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintame Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos apraše (toliau – aprašas) numatyta, kad kompetentingas subjektas yra įstaigoje paskirtas asmuo, asmenų grupė ar specialus padalinys, kurie administruoja vidinius informacijos apie pažeidimus teikimo kanalus, nagrinėja jais gautą informaciją apie pažeidimus, užtikrina asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimus, konfidencialumą (2.1. punktas). Apraše detaliai numatyta, kaip veikia kompetentingas subjektas užtikrindamas pranešėjų apsaugą: kaip nagrinėjami pateikti prašymai, kaip užtikrinamas konfidencialumas ir kita. Šios nuostatos galioja tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas paliko įstaigos vadovo kompetencijai nuspręsti, kokį padalinį paskirti atsakingu už pranešėjų apsaugą. Be to, įstatymo leidėjas numato, kad įstaiga paslaugą, susijusią su kompetentingam subjektui priskirtinomis funkcijoms gali įsigyti ir iš kitų tokias paslaugas teikiančių įstaigų (pvz. advokatų kontorų). Taigi, šiuo metu veikia mechanizmas, nustatantis, kas turėtų užtikrinti pranešėjų apsaugą šalies mastu (Prokuratūra) bei kas šią funkciją atlieka kiekvienoje įstaigoje (paskirtas kompetentingas subjektas). Įstatymo projekto 23 straipsnyje numatyta, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai steigiami tik viešajame sektoriuje, nors pranešėjų apsauga turi būti užtikrinama tiek viešajame, tiek privačiuose sektoriuose. Todėl lieka neaišku, kas už pranešėjų apsaugą būtų atsakingas privataus kapitalo įmonėse. Pranešėjų apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagal šį teisės aktą galima pranešti apie įvairius teisės pažeidimus, ne tik korupcines veikas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pranešėjų teikiama informacija, susijusi su korupcinėmis veikomis, sudaro tik nedidelę dalį (2019 m. iš 75 pranešimų tik 12-oje, arba 16 proc., teikta informacija buvo apie galimas korupcinio pobūdžio veikas. Taigi pranešėjų apsauga negali būti sietina išimtinai su korupcinėmis veikomis, nes ji vykdoma daug platesnėje srityje. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, siūlome projekte 23 straipsnio 5 dalies 5 punkto atsisakyti. Dėl kitų projekto nuostatų pastabų ar pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Pritarti iš dalies Nuostata patikslinta nurodant, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai pagal kompetenciją užtikrina arba pagal poreikį dalyvauja užtikrinant Pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimą viešojo sektoriaus subjekte. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 23 str. 5 d. 5 p. (Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 24 str. 5 d. 5 p. ir išdėstyti jį taip:
„5) užtikrina pranešėjų apsaugą pagal kompetenciją
užtikrina arba pagal poreikį dalyvauja užtikrinant Pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimą viešojo sektoriaus subjekte;“
institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 1(1) Dėl 1 straipsnio. Atsižvelgiant į tai, kad kryptinga korupcijos prevencija ir korupcijai atsparios aplinkos kūrimas Lietuvoje trunka jau ne pirmą dešimtmetį, įstatymo paskirtimi įvardinti tik „korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones” nėra korektiška. Siūlytume referuoti į
„korupcijai atsparios aplinkos užtikrinimo priemones”.
Nepritarti Šio Projekto rengimą paskatino tai, kad galiojančiame KPĮ nėra nustatytos korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sistemos, o esamas korupcijos prevencijos priemonių sąrašas savo turiniu yra nepakankamas, kadangi trūksta priemonių, kurios padėtų institucijoms kurti korupcijai atsparią aplinką, o kai kurios iš jų yra neefektyvios. Šiuo Projektu siūloma apibrėžti korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sistemą, kurioje įtvirtinamas baigtinis pagrindinių korupcijos prevencijos priemonių sąrašas. Pažymėtina, kad korupcijai atsparios aplinkos kūrimas suprantamas plačiau nei korupcijos prevencija ir apima ne tik korupcijos prevencijos priemones, bet ir antikorupcinio sąmoningumo didinimą bei kitas įstatymuose numatytas veiklas ar priemones, kuriomis kuriama korupcijai atspari aplinka ar didinamas atsparumas korupcijai. Taip pat pažymėtina, kad korupcijai atsparios aplinkos kūrimas yra nuolatinis procesas, o užtikrinti (t.y. garantuoti visišką) atsparumą korupcijai nėra įmanoma net ir skaidriausiose valstybėse, pvz., net ir lyderės Danijos KSI yra 88 iš 100 galimų. 6. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 2(1)2 Dėl 2 straipsnio 2 dalies. Pateikiamas korupcijos sąvokos apibrėžimas tobulintinas. Pirma, būtinasis sąvokos elementas „piktnaudžiavimas įgaliojimais” potencialiai eliminuoja tam tikrą elgesį, kuris priskirtinas korupcijai ir todėl nepagrįstai susiaurina šios sąvokos turinį. Antai nėra jokio piktnaudžiavimo įgaliojimais (nes nėra jokių įgaliojimų autentiška šio termino prasme) susidūrus su prekyba poveikiu, jei kyšis duodamas už tai, kad jį priimantis asmuo paveiktų tam tikrą subjektą pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, giminyste arba pažintimis.
Todėl, pavyzdžiui, baudžiamąją bylą nagrinėjančio teisėjo šeimos nario, už tam tikrą pinigų sumą įkalbėjusio teisėją kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės arba skirti jam švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę, elgesys pagal siūlomą apibrėžimą negalėtų būti vertinamas kaip korupcija. Šiuo požiūriu verta pastebėti, kad toks vertinimas iš esmės prieštarautų kitam (aptariamo straipsnio 4 dalyje pateikiamam) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos apibrėžimui, kuris (pagal jame naudojamus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso perimtus terminus) minėtą veiką eksplicitiškai priskiria korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms. Antra vertus, etimologiniu požiūriu „piktnaudžiavimas” - atitinkamų įgaliojimų naudojimas piktam (t. y. suvokiamai blogam) tikslui. Todėl netgi siejant su „įgaliojimų” kategorija, vargu ar terminas „piktnaudžiavimas” yra tinkamas (tiksliau - pakankamas), nes jis nelabai dera su situacija, kuomet asmuo naudą gauna už veiksmus, kurie išeina už jo įgaliojimų ribų (juos viršija), taigi, kai nėra pagrindo sakyti, kad įgaliojimais buvo naudotasi. Žinoma, terminą „piktnaudžiavimas” galima bandyti interpretuoti plačiai. Tačiau, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi (kas jau savaime yra plačiau bei piktnaudžiavimas įgaliojimais) kaip savarankiška alternatyva aiškiai atskiriamas nuo įgaliojimų viršijimo (plg.: „Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus”). Šiame kontekste kitokio turinio įdėjimas į teisėje nusistovėjusį terminą savaime būtų laikytinas peiktina teisėkūros praktika.
Trečia, korupcijos apibrėžimas formuluojama nepagrįstai plačiai tuo požiūriu, kad juo korupcijai besąlygiškai priskiriamas netgi jokios potencialios neteisėtos žalos kitiems asmenims (t.y. jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimo grėsmės) nekeliantis elgesys. Pagal siūlomą apibrėžimą pakanka to, kad nederamai naudojami tam tikri turimi įgaliojimai ir tai daroma siekiant naudos sau ar kitam asmeniui. Tokiame kontekste korupcija turėtume laikyti ir, pavyzdžiui, elgesį asmens, kuris siekia padirbėti teisėsaugos institucijose, kad įgijęs patirties bei žinodamas vidinę virtuvę ir teisėsaugos institucijų silpnybes galiausiai (ilgalaikis tikslas) taptų labai efektyviu baudžiamųjų bylų advokatu. Kad ir kaip vertintume tokią individualią asmens strategiją, jos oficialus priskyrimas korupcijai vargu ar priimtinas. Nes (ypač asmens konstitucinės teisės į gynybą kontekste) ši praktika (įskaitant netgi teisėsaugos institucijų sisteminių klaidų išnaudojimą) nepažeidžia jokio teisėto valstybės, jos teisėsaugos institucijų ar visuomenės intereso. Ketvirta, paskutiniai sąvokos apibrėžimo žodžiai „viešajame ar privačiame sektoriuje” juridinės technikos požiūriu ne tik iš esmės nebūtini, pertekliniai (nes esant viešo-privataus dichotomijai nieko daugiau net ir nebelieka, mat logikos požiūriu jokio trečiojo sektoriaus pagal 2 straipsnio 10 ir 13 punktus nėra ir negali būti, nes privatus apima viską kas nepriskirta viešajam), bet ir kalbos požiūriu supainioja pačią sąvoką (nes neaišku kam yra taikomi, t. y. ar „naudai”, ar
„įgaliojimams” ar „asmeniui”). Atsižvelgiant į išsakytas
pastabas korupcijos sąvokos apibrėžimą siūlome koreguoti.
Kaip alternatyva galėtų būti svarstomas šis apibrėžimas: „korupcija - suteiktų įgaliojimų arba iš jų kylančių elgesio standartų neatitinkantis elgesys siekiant naudos sau arba kitiems asmenims ir suvokiant, kad tai gali daryti žalos trečiųjų asmenų arba visuomenės teisėms ar teisėtiems interesams” (atkreiptinas dėmesys į tai, kad tretieji asmenys ir visuomenė atskirai įvardijami todėl, kad pirmoji kategorija referuoja į konkrečius fizinius ir juridinius asmenis, o antroji į abstrakčias socialines vertybes, kaip antai valstybės tarnautojų nešališkumas arba valdžios institucijų geras vardas, kurios konkretiems asmenims gali būti svetimos ar netgi nenaudingos). Nepritarti Projekte korupcijos sąvoka yra praplečiama, kadangi dabar galiojančiame STT įstatyme ji apibrėžta per siaurai ir iš esmės apima ne korupciją kaip reiškinį, visumą, o kaip atskirų (nusikalstamų) veikų sumą, be to, neapima korupcijos privačiame sektoriuje. Korupcijos sąvoka Projekte apibrėžiama kaip reiškinys, visuma, nesiejant su LR BK įtvirtintų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų turiniu. Siūlomas teisinis reglamentavimas nestokos teisinio aiškumo, kadangi prie pagrindinių sąvokų yra išskiriama ir korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų sąvoka, kuri suderinta su šiuo metu galiojančiomis LR BK nuostatomis, ir aiškiai nurodoma, kurios nusikalstamos veikos laikytinos korupcinio pobūdžio, nepriklausomai nuo to, ar jos padarytos viešajame, ar privačiame sektoriuje, o kurios veikos – tik tuo atveju, jeigu jos padarytos viešajame sektoriuje. Projektu siekiama ne tik praplėsti korupcijos sąvoką, tačiau ją suvienodinti su tarptautiniais dokumentais ir tarptautinių organizacijų išaiškinimais. 7. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 2(1)3 Dėl 2 straipsnio 3 dalies. Korupcijos pasireiškimo tikimybė yra korupcijos rizika, o ne korupcijos rizikos veiksniai.
Kita vertus, ši sąvoka apibūdina padėtį ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje. Vien tai, kad šiuose sektoriuose skiriasi numatomi įpareigojimai, susiję su korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymu, nereiškia, kad turime prievartauti kalbos logiką ir įtvirtinti iškreiptą sąvoką. Todėl 2 straipsnio 3 dalį siūlytume formuluoti taip: „korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas - procedūra, kuria nustatoma korupcijos rizika”. Nepritarti Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo sąvoką apsispręsta nekeisti ir palikti, jog ja nustatoma korupcijos rizikos veiksniai, kurie apima priežastis, sąlygas, įvykius, aplinkybes, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika. Pažymėtina, kad korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą Projektu siūloma įtvirtinti kaip atskirą korupcijos prevencijos priemonę ir plačiau reglamentuoti, kaip ji turi būti atliekama, tuo tikslu STT parengtų korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo rekomendacijas (gaires), kuriose būtų numatyta rekomenduojama šios procedūros atlikimo tvarka, vertintinos veiklos sritys ir nurodyti kiti neprivalomo pobūdžio aspektai, leisiantys viešojo sektoriaus subjektams lengviau ir efektyviau atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą. 8. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 2(1)6 Dėl 2 straipsnio 6 dalies. Mūsų manymu netgi pavieniai veiksmai ar iniciatyvos, kurie didina viešojo ir /arba privataus sektorių atsparumą korupcijai, priskirtini korupcijos prevencijai. Todėl atitinkamos veiklos apibrėžime siūlome atsisakyti žodžio „sisteminga [veikla]”, o žodžių junginį
„kuri apima” keisti žodžių junginiu „kuri gali apimti”.
Nepritarti Sistemiškumo požymio reikalavimo siūloma neatsisakyti, nes tai vienas iš projekto tikslų – pasiekti, kad šiandieninį korupcijos prevencijos veikimą, kuriam būdingas tam tikras fragmentiškumas, pakeistų labiau sistemiška korupcijos prevencijos veikla. Imperatyvesnio
„apima“ siūlytina neatsisakyti ir nekeisti į „gali apimti“, kadangi visi
toliau vardijami elementai yra reikalingi kryptingai ir sistemiškai antikorupcinei veiklai vykdyti. 9. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės
esmės analogiškas tam, kuris skirtas 2 straipsnio 3 daliai). Nelogiškai atrodo, kad korupcijos rizika būdinga abiems sektoriams, o šios rizikos analizė - tik viešajam. Siūlome apibrėžimus formuluoti neeliminuojant privataus sektoriaus, o skirtingą atitinkamiems sektoriams priskiriamų subjektų įpareigojimų apimtį atliekant korupcijos rizikos analizę įtvirtinti tikslinant Įstatymo projekto 6 ir kitus straipsnius (mūsų vertinimu to daryti greičiausiai nė nereikėtų). Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sąvokos nedera ir kitais aspektais. Antai 7 dalyje korupcijos riziką apibūdinus kaip korupcijos pasireiškimo tikimybę, korupcijos rizikos analizę derėtų apibrėžti kaip tam tikrą atitinkamos tikimybės įvertinimą. Galimas ir priešingas pasirinkimas (korupcijos rizikos sąvokos apibrėžimą konstruojant pagal korupcijos rizikos analizės sąvokos apibrėžime pateikiamus elementus). Bet kuriuo atveju tarp šių sąvokų apibrėžimų turi būti organinis ryšys. Nepritarti Visuotinai pripažįstama, kad korupcijos reiškinys egzistuoja tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuje, atitinkamai, abiejuose sektoriuose gali pasireikšti ir korupcijos rizika.
Tačiau korupcijos rizikos analizė, kuri sukelia tam tikrus įpareigojimus ir subjektui, kurio veikla analizuojama, yra korupcijos prevencijos priemonė, taikytina išimtinai viešojo sektoriaus subjektams. Projektu siekiama aiškiai išreikšti idėją, kad įpareigojimai nustatomi tik viešojo sektoriaus subjektams, o su privataus sektoriaus subjektais dirbama išimtinai
„minkštosiomis“ priemonėmis, atitinkamai įstatymas konstruojamas nuo pat
pradžių, t.y. nuo sąvokų. 10. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 2(1)10 Dėl 2 straipsnio 10 dalies. Abejotina ar privataus sektoriaus subjektą tinka apibrėžti vien tik kaip juridinį asmenį. Toks apibrėžimas nepagrįstai eliminuoja dalį privataus sektoriaus, kuris gali ne tik turėti samdomų darbuotojų (antai 2018 m. duomenimis vien didesnį nei 100 ha žemės plotą valdančių ūkininkų ūkių Lietuvoje buvo apie 500, o dar bemaž 1200 buvo ūkių, kurie valdo nuo 50 iki 100 ha)1, bet ir korupcijos prevencijos kontekste gali būti itin reikšmingas (pavyzdžiui, advokatų kontoros). Nepritarti Ši nuostata suformuluota parodyti takoskyrą tarp viešojo ir privataus sektorių. Sąvoka pasirinkta (sukonstruota) pragmatiškais šio įstatymo tikslais, siekiant apibrėžti imperatyvių jo nuostatų taikymo sritį ir pateikti baigtinį subjektų, kuriems jis taikomas tokiu aspektu ratą, kad būtų išvengta dviprasmybių ir galimų interpretacijų dėl papildomos administracinės naštos privataus sektoriaus subjektams sukūrimo. 11. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 2(1)11 Dėl 2 straipsnio 11 dalies. Abejotina ar pagrįsta „savarankiškomis”, t.y.
„[nepavaldžiomis] jokiai kitai įstaigai ar institucijai” ir /arba
„[nepriskirtomis] kitos įstaigos ar institucijos valdymo sričiai” laikyti
daugumą atitinkamoje nuostatoje konkrečiai vardijamų įstaigų: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Vyriausybės kanceliariją, ministerijas, savivaldybių administracijas. Antai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos nuostatų 5 punkte nustatyta, kad „Seimo kanceliarijos savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas. Seimo valdyba tvirtina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos nuostatus, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos reglamentą ir Seimo kanclerio teikimu - Seimo kanceliarijos struktūrą”. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatų 9 punkte nustatyta, kad „Prezidento kanceliarijai vadovauja Prezidento kanceliarijos kancleris, kurį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka konkurso būdu priima į pareigas ir atleidžia iš jų Respublikos Prezidentas. Prezidento kanceliarijos kancleris pavaldus ir atskaitingas Respublikos Prezidentui”. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuostatų 4 punkte nustatyta, kad „Vyriausybės kanceliarijos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, kuri koordinuoja Vyriausybės kanceliarijos veiklą, tvirtina ir teisės aktų nustatyta tvarka keičia Vyriausybės kanceliarijos nuostatus, priima sprendimą dėl Vyriausybės kanceliarijos buveinės pakeitimo, sprendžia kitus įstatymuose savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai priskirtus klausimus”.
Dėl ministerijų statuso taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Ministras vadovauja ministerijai”, o 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims < ...> tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui”, be to Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad „Ministras < ...> užtikrina Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimų vykdymą”. Pagaliau, remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kuri, pagal to paties įstatymo 29 straipsnio 2 dalį yra pavaldi savivaldybės vykdomajai institucijai
Pasirinkta savarankiškos įstaigos sąvoka apsvarstyta, patobulinta pagal kitų institucijų pastabas, o dabartinis jos turinys atitinka įstatymo projekto tikslus ir padeda įtvirtinti subsidiarumo principą. Šia sąvoka siekiama išryškinti takoskyrą tarp įstaigų, kurios valstybės ar savivaldybės įstaigų hierarchijoje yra „po“ tam tikra įstaiga (pvz., įstaiga prie ministerijos) ir įstaigų, kurioms, toks statusas nebūdingas, tačiau jos pačios turi hierarchiškai žemiau esančių pavaldžių įstaigų ir yra už jas atsakingos.
Sutiktina, kad demokratinėje valstybėje visos įstaigos ir institucijos yra kažkam atsakingos ir atskaitingos, tačiau tai – ne kliūtis vartoti pasirinktą savarankiškos įstaigos sąvoką ir per ją aptarti, išreikšti subsidiarumo principą. 12. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 2(1)13 Dėl 2 straipsnio 13 dalies. Sistemiškai vertinat pateikiamą viešojo sektoriaus subjektų sąrašą manytume, kad svarstytina ar viešojo sektoriaus subjektams nederėtų priskirti ir asociacijų bei (ypač) labdaros ir paramos fondų, kurių steigėjų tarpe yra kiti šioje dalyje įvardinti viešojo sektoriaus subjektai (pagal analogiją su dabartiniu šios dalies 5 punktu). Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Projekto 2 str. 13 d. 2 p. (Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 14 str. 2 d.) išdėstyti taip:
„2) viešoji įstaiga, kurios vienas iš steigėjų ar dalininkų yra
valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga ar šios dalies 3 ar 4 punkte nurodytas viešojo sektoriaus subjektas;“ Projekto 2 straipsnio 13 dalies 5 punktas panaikintas. 13. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 3(1) 1,22 Dėl 3 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto. Manome, kad nacionalinio saugumo stiprinimas neturėtų būti įvardijamas ir kaip korupcijos prevencijos tikslas (žr. 1 dalį) ir kaip korupcijos prevencijos uždavinys (žr. 2 dalies 2 punktą). Kadangi ši konstitucinė vertybė laikytina savaiminiu gėriu (o ne instrumentu jų siekti), siūlytume atsisakyti 2 dalies 2 punkto. Pritarti Aptariama nuostata patobulinta pagal pateiktą pasiūlymą (atsisakyta Projekto 3 str. 2 d.
„2) prisidėti prie Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir gynybos
stiprinimo“. Nacionalinio saugumo stiprinimas patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 3 str. 1 d. įvardinamas kaip vienas pirmųjų korupcijos prevencijos tikslų. 14. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 3(1)24 Dėl 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto. Ne visada veiksnius įmanoma pašalinti. Pritarti iš dalies Sisteminis ir koordinuotas korupcijos rizikos veiksnių šalinimas yra priskirtas prie korupcijos prevencijos uždavinių. Atkreiptinas dėmesys, kad uždavinys formuluojamas
„šalinti“, o ne „pašalinti“. 15. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės
institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 3(1)25 Dėl 3 straipsnio 2 dalies 5 punkto. Minėtame punkte įtvirtinamas uždavinys „sukurti korupcijos prevencijos subjektų sistemą” suponuoja nelogišką prielaidą, kad šiuo metu atitinkamos subjektų sistemos neturime. Net jei ši sistema tobulintina, jos neigti nederėtų, todėl šį uždavinį siūlytume formuluoti taip: „sudaryti prielaidas darniam ir veiksmingam korupcijos prevencijos subjektų sistemos veikimui”. Pritarti Aptariama nuostata patobulinta pagal pateiktą pasiūlymą. Komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 3 str. 2 d. 4 p. išdėstytas taip: „4) sudaryti prielaidas darniam ir veiksmingam korupcijos prevencijos subjektų sistemos veikimui;“
institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 3(1)26 Dėl 3 straipsnio 2 dalies 6 punkto. Siūlome atsisakyti šio straipsnio 6 dalies, nes ji iš esmės formuluoja korupcijos prevencijos priemonių proporcingumo principą, kuris atskirai įvardintas 4 straipsnio 6 punkte. Pritarti Įstatymo projekte 3 str. 2 d. 6 p. atsisakyta. 17. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 3(1)27 Dėl 3 straipsnio 2 dalies 7 punkto.
Manytume, kad korupcijos prevencijos uždaviniu turėtų būti privataus sektoriaus subjektų ir visuomenės įsitraukimas į korupcijos prevenciją, o ne vien įsitraukimo skatinimas. Todėl aptariamo straipsnio 2 dalies 7 punkte siūlome atsisakyti žodžio „skatinti”, paryškinti šio siekio kokybinį aspektą (aktyvaus įsitraukimo siekį) ir uždavinį formuluoti taip: „užtikrinti privataus sektoriaus subjektų ir visuomenės aktyvų įsitraukimą į korupcijos prevenciją”. Pritarti Komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 3 str. 2 d. 6 p. išdėstytas taip:
„6) užtikrinti aktyvų privataus sektoriaus
subjektų ir visuomenės įsitraukimą į korupcijos prevenciją;“
institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 3(1)2 Dėl 3 straipsnio 2 dalies papildymo. Svarstytinas tikslingumas tarp pagrindinių korupcijos prevencijos uždavinių įvardinti bene didžiausią įtaką korupciniam elgesiui darančios ekonominės naudos (įskaitant su galimybėmis ateityje pasinaudoti neteisėtai gauta ekonomine nauda susijusio ekonominio patrauklumo) mažinimą, kurį galima būtų įvardinti taip: „mažinti ekonomines korupcijos paskatas”. Pritarti Komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 3 str. 2 d. papildyta nauju 5 punktu:
„5) mažinti ekonomines korupcijos paskatas;“
institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 4(1) 1,9 Dėl 4 straipsnio 1 ir 9 punktų. Mūsų manymu nėra pagrįsta teisėtumo principo įgyvendinimą sieti tik su „pagrindinių asmens teisių ir laisvių apsauga”. Todėl žodžio „pagrindinių” siūlytume atsisakyti. Kita vertus, klausimas ar šiame punkte apskritai reikia specifinės nuorodos į asmens teisių ir laisvių apsaugą, nes 9 punkte asmens teisių apsauga minima kaip savarankiškas principas. Pritarti iš dalies Išbrauktas žodis „pagrindinių“. Žr. tekstą kaip jis išdėstytas Komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 4 str. 1 p. 20.
institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 4(1)7 Dėl 4 straipsnio 7 punkto. Mūsų manymu nėra jokio racionalaus pagrindo subsidiarumo principą sieti tik su viešuoju sektoriumi (juolab, kad korupcijos rizika 2 straipsnio 7 dalyje priskiriama abiems sektoriams), todėl šio punkto pirmąją eilutę siūlome formuluoti taip: „už korupcijos rizikos valdymą pirmiausia atsakingi patys viešojo ar privataus sektoriaus subjektai”. Pritarti Žr. tekstą kaip jis išdėstytas Komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 4 str. 6 p. 21. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 5(1)2 Dėl 5 straipsnio 2 dalies. Manytume, kad tarp korupcijos prevencijos priemonių neabejotinai yra (ir jau vien dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų negalės išnykti) baudžiamasis persekiojimas ir baudžiamoji atsakomybė. Iš esmės tas pats liečia ir sisteminį ekonominių korupcijos paskatų mažinimą (įskaitant civilinį turto konfiskavimą), taip pat privačių interesų deklaravimą etc. Šiuo požiūriu aptariamoje dalyje pateikiamas tarsi išsamus pateikiamas akivaizdžiai nepilnas korupcijos prevencijos priemonių sąrašas daugiau nei keistas. Pritarti Komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 5 str. 2 d. papildyta žodžiu „Pagrindinės“. 22. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 5(1)210 Dėl 5 straipsnio 2 dalies 10 punkto. Abejojame ar pagrįstai apsiribojama
„viešojo sektoriaus subjekto” antikorupcine politika: juk privataus
sektoriaus subjekto antikorupcinė politika yra iš esmės tokia pati korupcijos prevencijos priemonė. Pritarti iš dalies Aptariamos priemonės atsisakyta, todėl pastaba nebeaktuali. 23. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 9(1)23 Dėl 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto.
Manome, kad informacijos teikimas apie asmens atžvilgiu priimtą išteisinamąjį nuosprendį, kuris yra įsiteisėjęs ir tapęs res judicata yra nepagrįstas, gali mesti nepagrįstą šešėlį tokio asmens reputacijai ir nėra absoliučiai jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kurie galėtų pateisinti nuolatinį priminimą, kad asmenį buvo nesėkmingai bandoma persekioti. Tokia padėtis šiurkščiai pažeidžia nekaltumo prezumpciją. Pažymėtina, kad politinio pasitikėjimo pareigybių atvejais asmenį de facto atsisakius priimti į pareigas būtent dėl tokios informacijos (apsidraudžiant pagal argumentą „maža kas ateityje atsitiks, o žiniasklaidai pranešus, kad žinojau apie reikštus kaltinimus, būčiau traktuojamas kaip bendrininkas”) netgi veiksmingos teisinės gynybos priemonių nėra (nes politinio pasitikėjimo pareigas einantis asmuo atleistas gali būti bet kada ir be jokių specifinių argumentų). Todėl tokios teisiškai negalimos naudoti informacijos net teikti nederėtų. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į LR BPK 303 str. 1 d., kurioje nurodytos nuosprendžių rūšys: „1.Teismo nuosprendis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis. Be to, nuosprendžiu gali būti nutraukiama baudžiamoji byla.“, aptariama nuostata papildoma intarpu: „nuosprendžius, kuriais baudžiamoji byla nutraukta“, taip reglamentuojant, kad aptariamame punkte informacija bus teikiama tik dėl vienos rūšies nuosprendžių – kuriais nutraukiama baudžiamoji byla. Žr. tekstą kaip jis išdėstytas Komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 16 str. 3 p. 24. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 9(1)24 Dėl 9 straipsnio 2 dalies 4 punkto.
Jei ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl to, kad (a) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba (b) ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, o atitinkami procesiniai sprendimai nėra užginčyti, taikytini tie patys argumentai kaip ir dėl ankstesnio punkto (taigi, tokia informacija apie asmenį negali būti teikiama). Nepritarti Kuo geriau informuojami viešajame sektoriuje sprendimus priimantys asmenys, tuo racionalesni, labiau pagrįsti gali būti jų sprendimai ir tuo daugiau korupcijos rizikos veiksnių gali būti suvaldyta ar pašalinta. Paminėtina, kad net ir toks asmuo, apie kurį yra duomenų pagal vieną ar kitą punktą, gali būti skiriamas į atitinkamas pareigas, parenkamos pakankamos priemonės korupcijos rizikoms valdyti, o asmens neskyrimas į pareigas ar, tuo labiau, atleidimas iš jų, yra kraštutinė priemonė, taikytina tik pavieniais, išskirtiniais atvejais. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal LR BPK byla gali būti nutraukiama keliais pagrindais:
LR BK 36–40 ir 93 str. numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, tokia informacija į pareigas skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam subjektui yra reikšminga vertinant korupcijos rizikos veiksnius, kurie kiltų ir (arba) kyla asmeniui einant siekiamas ar užimamas pareigas viešojo sektoriaus subjekte (ypač tais atvejais, kai byla nutraukiama dėl suėjusios senaties, įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo, jeigu egzistuoja LR BK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė). Todėl visiškas tokios informacijos eliminavimas būtų netikslingas. 25. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės
Dėl 9 straipsnio 2 dalies 8, 9, 10 punktų.
Atitinkamas normas vertinant kitų nuostatų kontekste (pavyzdžiui, lyginant 7 ir 13 punktais) nekelia abejonių, kad atitinkama informacija asmenį turėtų „lydėti” ir būti teikiama ne visą likusį gyvenimą, o apibrėžtą terminą. Toks Projekte siūlomas nepateisinamai skirtingas režimas turėtų būti revizuotas. Pritarti Tiektinos informacijos rūšys ir terminai atskirai buvo išdiskutuoti ir Projekte atitinkamai atlikti pakeitimai, nustatantys konkrečius terminus. Žr. tekstą kaip jis išdėstytas Komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 16 str. 26. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 9(1) 6, 8,16 Dėl 9 straipsnio 6, 8 ir 16 dalių. Manome, kad Projekte numatomos informacijos apie asmenį pateikimo sąlygos yra nepagrįstai nelanksčios ir neproporcingos. Antai kokios nors valstybės ar savivaldybės įstaigos (pavyzdžiui, švietimo ar mokslo) bet kokio padalinio (netgi n-tojo hierarchinio lygmens) vadovo pavaduotojui priimti į darbą būtina sąlyga - STT informacijos pateikimas. Nors atitinkami vadovai ir jų pavaduotojai realiai jokių korupcijos požiūriu aktualių sprendimų priimti neturi jokios galimybės (kaip antai, koks nors Teisės instituto skyriaus vadovas arba jo pavaduotojas). Kita vertus (netgi suprantant, kad kartais gali būti geriau perdėtai apsidrausti, nei palikti nevaldomą riziką) 8 ir 16 dalys išreiškia visiškai priešingą poziciją: nesvarbu kokia svarbi būtų pareigybė ir jai patikėtos funkcijos, jei tai nėra bent žemiausio lygmens padalinio vadovo pavaduotojo pareigybė, apie į ją skiriamą ar teikiamą asmenį jokių prašymų dėl informacijos teikti negalima. Turint omenyje pastarojo laikotarpio privatumo „madas”, kuomet net apkaltinamieji nuosprendžiai yra nuasmeninami, praktiškai nėra galimybių apsiginti nuo netinkamų darbuotojų.
Įsivaizduokime ES struktūrinių fondų investicijų administravimo sistemą (paraiškų vertinimas, konkursinių balų teikimas, projektų vykdymo priežiūra, pažeidimų tyrimai, finansinių korekcijų taikymas etc.). Projektai gali būti daugiamilijoninės vertės. Interesas korumpuoti administravimo procese dalyvaujančius asmenis gali būti milžiniškas. Bet Lietuvoje tokiu administravimu įprastai užsiima ne valstybės tarnautojai, o pagal darbo sutartis dirbantys viešųjų įstaigų darbuotojai. Ir štai, vadovui kyla klausimas dėl darbuotojo integralumo, bet jis negali net sužinoti ar darbuotojas nėra teistas už korupcinio pobūdžio nusikaltimą! Pritarti iš dalies Prašymo pateikti informaciją apie asmenį teikimo sąlygos, informacijos pateikimo ir panaudojimo tvarka projekto svarstymo metu iš esmės peržiūrėta, atsižvelgiant į šios ir kitų institucijų pastabas šis institutas iš esmės patobulintas, jam detalizuoti į projektą įtrauktas atskiras III skyrius „Personalo patikimumo užtikrinimas“ (15-19 str.). 27. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 11(1)2 Dėl 11 straipsnio 2 dalies. Vertinant šią nuostatą sunku suprasti kodėl pavaldžiame arba valdymo sričiai priskirtame subjekte korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą atlikti gali tik „savarankiška įstaiga”, o ne bet kuris hierarchiškai aukštesnis subjektas jam pavaldaus arba jo valdymo sričiai priskirto subjekto atžvilgiu (pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija teritorinės inspekcijos atžvilgiu arba Policijos departamentas apskričių VPK atžvilgiu)? Pritarti Kadangi priemonė yra laisvai pasirenkama, galimos ir lankstesnės, laisvai pasirenkamos jos taikymo formos. 28. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 12(1)1 Dėl 12 straipsnio 1 dalies.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas nepateikia viešojo juridinio asmens sąvokos, todėl atitinkama nuoroda yra netinkama. Pritarti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2 str. yra pateikiamos Viešojo juridinio asmens rizikos, Viešojo juridinio asmens rizikos valdymo, Viešojo juridinio asmens rizikos veiksnių sampratos. To paties straipsnio 11 d. pateikiama blanketinė nuoroda į LR viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą, kuriame yra išvardinti viešojo juridinio asmens subjektai. 29. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 13(1)7 Dėl 13 straipsnio 7 dalies. Viešoji valdžia kontroliuoja viešojo sektoriaus subjektus, ji turi visas priemones drausminti, asmeniškai skatinti ir netgi pakeisti netinkamai savo pareigas (įskaitant korupcijos prevencijos srityje) atliekančius vadovus, kurie yra asmeniškai atsakingi už antikorupcinę įstaigos politiką. Kita vertus, viešojo sektoriaus subjektai steigiami tam, kad vykdytų specifines visuomenei ir valstybei būtinas funkcijas. Todėl mūsų manymu nepriimtina, kad viešojo sektoriaus (t. y. tam tikros visuomenei ir valstybei aktualios funkcijos) finansavimas priklausytų nuo to ar vadovas tinkamai vykdo savo pareigas korupcijos prevencijos srityje. Šiuo požiūriu privatus sektorius, kuris paprastai orientuotas į pelno siekimą, yra visiškai kitokiame kontekste: valstybė gali paprasčiausiai neturėti kitų nei finansiniai įrankių, kuriais galėtų motyvuoti (skatinti) privačių juridinių asmenų savininkus, steigėjus, akcininkus ar dalininkus diegti tam tikras visuomenei ir valstybei svarbias antikorupcines priemones, įskaitant privataus sektoriaus subjektų vadovų parinkimą. Pritarti Aptariama nuostata panaikinta. 30. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 17(1)2 Dėl 17 straipsnio 2 dalies.
Svarstytina ar dalies nebūtų verta papildyti 3 punktu, numatančiu galimybę kreiptis į Vyriausybės atstovą prašant pripažinti netekusiu galios vietos savivaldos institucijų aktus. Atsižvelgti Aptariamos nuostatos projekte atsisakyta. 31. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 18(1)3 Dėl 18 straipsnio 3 dalies. Svarstytinas termino „švietimo tiekėjai” tinkamumas (Lietuvos Respublikos teisės norminiuose aktuose jis neapibrėžtas ir iš konteksto jo turinys nėra aiškus). Nepritarti Pastaba neaktuali. Įstatymo projekte pateikiama sąvoka ne „švietimo tiekėjai“, o „švietimo teikėjai“, kuri apibrėžta LR švietimo įstatymo 2 str. 34 d. 32. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 19(1)24 Dėl 19 straipsnio 2 dalies 4 punkto. Valstybės biudžetą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, todėl abejojame ar nuostata, kad „Vyriausybė <.. .> skiria <.. .> lėšas” atitinka esamus teisinius imperatyvus. Pritarti Projekte nuostatos atitinkamai pakeistos. Komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 20 str. 2 d. 4 p. išdėstytas taip: „4) numato veiksmingam korupcijos prevencijos įgyvendinimui būtinas lėšas;“
institutas 2021-01-25 Nr. 2R-7-(1.9) 24(1)3 Dėl 24 straipsnio 3 dalies. Reikalavimas, kad visi viešojo sektoriaus subjektai privalo vadovautis Vyriausybės teisės aktais patvirtintais pavyzdiniais dokumentais gali būti nesuderinamas su savarankiškų (Vyriausybei nepavaldžių) institucijų (teismai, Seimo ir Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos bankas etc.) teisiniu statusu.
Pritarti iš dalies Projekto aptariamoje nuostatoje įtvirtinta, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingų subjektų veiklą reglamentuoja viešojo sektoriaus subjekto patvirtinti nuostatai ir (arba) pareigybių aprašymai rengiami vadovaujantis Vyriausybės pavyzdiniais nuostatais ir (arba) pareigybės aprašymais, kuriuos turi būti nustatoma, kurios šių pavyzdinių dokumentų nuostatos taikomos be išimčių, o nuo kurių nukrypimas galimas, jei jis yra pakankamai motyvuotas, nukrypimą pagrindžiančias aplinkybes užfiksuojant viešojo sektoriaus vadovo sprendime, kuriuo patvirtinami nuostatai ir (arba) pareigybių aprašymai, arba kitu būdu, užtikrinančiu pakankamą priimtų sprendimų priežasčių ir motyvų atsekamumą. Pažymėtina, kad tokiu teisiniu reglamentavimu yra siekiama, kad tiek nuostatai, tiek pareigybių aprašymai viešojo sektoriaus subjektuose nebūtų fragmentiški, skirtingi, o priešingai būtų kuriama nuosekli praktika ir tam tikros nuostatos būtų privalomos visiems viešojo sektoriaus subjektams taip užtikrinant vienodą praktiką viešojo sektoriaus subjektams kuriant ir įgyvendinant korupcijai atsparios aplinkos kūrimą. Žr. tekstą kaip jis išdėstytas Komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 25 str. 2 d. 34. Teisėjų taryba 2021-02-01 Nr. 86P-11-(7.1.10) 19(1)1 <...> Teisėjų taryba, išnagrinėjusi Projektą bei kartu teikiamą derinti Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 2, 7, 8, 19, 36, 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91, 92 ir 93 straipsniais įstatymo projektą Nr.
informuoja, kad iš esmės pritaria Projektui ir, pagal kompetenciją, teikia pastabas dėl siūlomo teisinio reglamentavimo ir jo įgyvendinimo pasekmių. 1. Projekto 2 straipsnyje pateikiama savarankiškos įstaigos sąvoka; savarankiška įstaiga laikoma tokia įstaiga, kuri nėra pavaldi jokiai kitai įstaigai ar institucijai ir (ar) nėra paskirta kitos įstaigos ar institucijos valdymo sričiai. Kaip nurodoma Projekto aiškinamojo rašto 2.4 papunktyje, teismai priskirtini savarankiškos įstaigos kategorijai. Projekto 19 straipsnio 1 dalyje numatoma įtvirtinti, kad korupcijos prevencijos politiką formuoja Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė. Projekto 19 straipsnyje nurodyti korupcijos prevencijos subjektai, o 4 straipsnyje apibrėžiami esminiai principai, kuriais korupcijos prevencijos subjektai turi vadovautis vykdydami korupcijos prevenciją. Vienas iš jų – subsidiarumo principas, reiškiantis, kad už korupcijos rizikos valdymą pirmiausiai atsakingi patys viešojo sektoriaus subjektai; savarankiška įstaiga, kuriai viešojo sektoriaus subjektas pavaldus, atskaitingas ar priskirtas pagal valdymo sritį, ir (ar) STT siūlo korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ar pati jas įgyvendina tik tiek, kiek tai reikalinga korupcijos rizikai šiame subjekte veiksmingai suvaldyti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad
„Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir
Vyriausybė, Teismas“. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą valstybės institucijų sąrangą, teismų, kaip valstybės valdžios, konstitucinį nepriklausomumą, jų organizacinį savarankiškumą bei specifiškumą, Vyriausybės, STT ar kitų teismams valdingų įgaliojimų neturinčių subjektų numatytos korupcijos rizikos valdymo priemonės teismams gali būti tik rekomendacinio pobūdžio.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 119 straipsnio 1 dalį, Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Numatant tam tikras priemones teismams (pavyzdžiui, nacionalinės korupcijos prevencijos darbotvarkės plane), jos turi būti derinamos su Teisėjų taryba. Atsižvelgiant į Projekte įtvirtinamą subsidiarumo principą, Teisėjų tarybai pavestą kompetenciją, siekiant efektyvaus korupcijos prevencijos įgyvendinimo teismuose, Teisėjų taryba mano esant tikslinga ir siūlo Projekto 19 straipsnį papildyti nuostata, kad Teisėjų taryba formuoja korupcijos prevencijos politiką teismuose. Pritarti iš dalies Dėl rekomendacinio korupcijos prevencijos priemonių pobūdžio – patikslintas 6 ir
teismų, tiek ir kitų institucijų atžvilgiu). Dėl strateginio planavimo dokumentų, skirtų korupcijos prevencijos klausimams – Nacionalinė darbotvarkė korupcijos prevencijos klausimais ir jos įgyvendinimui skirtas tarpinstitucinis veiksmų planas rengiami bei derinami (įskaitant – su teismų savivaldos institutais) Strateginio valdymo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šie klausimai papildomai KPĮ nereglamentuotini. Siūlymui dėl Teisėjų tarybos įtraukimo prie politiką formuojančių subjektų (greta Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės) siūloma nepritarti atsižvelgiant į tai, kad politiką valstybėje formuoja politikai (net ir LR Teismų įstatymą priima Seimas). 35. Teisėjų taryba 2021-02-01 Nr. 86P-11-(7.1.10) 7(1)8 2.
86P-11-(7.1.10) 7(1)8
kaip korupcijos prevencijos priemonės bei korupcijos prevencijos planavimo dokumentai numatytos šiuo metu taikomame aktualios redakcijos Įstatyme. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje pateikiamas baigtinis korupcijos prevencijos planavimo dokumentų sąrašas, kuriame kovos su korupcija ar korupcijos prevencijos programos nenumatytos, tai: nacionalinė korupcijos prevencijos darbotvarkė; nacionalinės korupcijos prevencijos darbotvarkės planas; šakiniai korupcijos prevencijos veiksmų planai; savivaldybių korupcijos prevencijos veiksmų planai; valdymo srities korupcijos prevencijos veiksmų planai; viešojo sektoriaus subjekto korupcijos prevencijos veiksmų planai. Projekto 7 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad „viešojo sektoriaus subjekto vadovas asmeniškai atsako už patvirtintos programos įgyvendinimą“. Projekte nėra jokių kitų su programomis susijusių nuostatų, todėl, pagal Projektu siūlomą reglamentavimą, t. y. nei iš Projekto 7 straipsnio, nei iš kitų Projekto straipsnių, nėra aiškus programos ir prevencijos veiksmų plano santykis. Vis tik pažymėtina, kad kartu su Projektu teikiamame derinti Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 (toliau – STT įstatymas) 2, 7, 8, 19, 36, 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91, 92 ir 93 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-5043 (toliau – STT įstatymo projektas) 3 straipsniu keičiamoje STT įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiant STT teises ir pareigas, numatomas STT dalyvavimas įgyvendinant nacionalinę korupcijos prevencijos programą ir kitas prevencijos programas. Siekiant teisinio aiškumo, Projekte (specialiame korupcijos prevenciją reglamentuojančiame įstatyme) turėtų būti patikslintas prevencijos planavimo dokumentų sąrašas, eliminuojant Projekte ir STT įstatymo projekte nurodytus dokumentų neatitikimus ir (arba) apibrėžiant šių dokumentų santykį. Pritarti Pakeistas Projekto 7 str.
terminas „programa“ į „korupcijos prevencijos veiksmų planą“. Projekte taip pat patikslinti 7 str. minimų planavimo dokumentų pavadinimai ir kai kurie jų rengimo aspektai. Pastebėtina, kad aptariamų korupcijos prevencijos veiksmų planų parengimas ir įgyvendinimas nėra privalomas, o gali būti pasirenkamas kaip viena iš galimybių kuriant korupcijai atsparią aplinką. Šakinius korupcijos prevencijos veiksmų planus, apimančius kelių savarankiškų įstaigų veiklos sritis, rengia kelios savarankiškos įstaigos, o valdymo srities korupcijos prevencijos veiksmų planus, apimančius vienos savarankiškos įstaigos valdymo sritį, įskaitant jai pavaldžių viešojo sektoriaus subjektų veiklos sritis, rengia viena savarankiška įstaiga. Komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 7 str. 9 d. patikslinta ir išdėstyta taip: „9. Korupcijos prevencijos veiksmų planų įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja viešojo sektoriaus subjektų vadovai ar jų įgalioti asmenys ir (ar) antikorupcijos komisijos.“ Atitinkamai pakoreguotas ir Projektą lydintis STT įstatymo Nr. VIII-1649 2, 7, 8, 19, 36,
9³ straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-5043. 36. Teisėjų taryba 2021-02-01 Nr. 86P-11-(7.1.10)
kovo 10 d. Nr. XII-1537 patvirtinta Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programa. Patvirtinus Projektą (jam įsigaliojus, kaip numatoma, 2021 m. liepos 1 d.), tiek nacionaliniai, tiek šakiniai ar instituciniai korupcijos prevencijos veiklos dokumentai formalia prasme neatitiks tokiems dokumentams Projekte numatytų reikalavimų (priemonių planuose numatytomis priemonėmis įgyvendinamos kovos su korupcija (korupcijos prevencijos) programos).
Siūlytina Projektą papildyti nuostatomis dėl pereinamojo laikotarpio – per kiek laiko turės būti parengti korupcijos prevencijos veiklos planavimo dokumentai, atitinkantys naujos redakcijos įstatymo reikalavimus, nes, Projekte nereglamentuojant aktualių Įstatymo ir Projekte numatomų patvirtinti teisės normų taikymo aspektų, kyla klausimų dėl jų įgyvendinimo (realizavimo). Pavyzdžiui, viena iš Nutarimu patvirtintame Plane Teisėjų tarybai bei Administracijai numatytų priemonių – iki 2021 m. gruodžio 31 d. parengti šakinę teismų sistemos korupcijos su korupcija programą (priemonė 2.3.1.1). Pagal Projekto nuostatas, kuriomis nenumatomas programų rengimas, bei nesant įgyvendinamųjų teisės aktų projektų, Projekte numatomi šakiniai korupcijos prevencijos veiksmų planai, pagal analogiją, lyg ir atitinka Įstatyme numatytų programų įgyvendinimo planus, todėl kyla klausimas, ar turi būti rengiama šakinė programa, ar tik veiksmų planas; jei bus patvirtinta šakinė programa, priėmus Projektą ji neatitiks Projekto nuostatomis projektuojamos korupcijos prevencijos veiklos planavimo dokumentų (programa pagal Projektą nėra korupcijos prevencijos planavimo dokumentas) reikalavimų, todėl, jei šakinė programa bus patvirtinta iki įsigaliojant Projektui, kyla klausimas, ar ji turės būti keičiama iškart, ar galės galioti ir turės būti pakeista per tam tikrą terminą nuo patvirtinto Projekto įsigaliojimo ir pan. Pritarti Pereinamasis laikotarpis iš dalies aptartas LR Strateginio valdymo įstatymo 25 str.
darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais įsigaliojimo uždavinių korupcijos prevencijos klausimais įgyvendinimo priemonės planuojamos tarpinstitucinime veiklos plane. Patobulintame projekte numatyta įsigaliojimo data – 2022 m. sausio 1 d., kuri turėtų sutapti su Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais ir jos veiksmų plano įsigaliojimo data. Atitinkamai, priklausomai nuo šių strateginio planavimo dokumentų įsigaliojimo momento ir juose numatytos jų įgyvendinimo tvarkos, gali iškilti poreikis peržiūrėti žemesnio lygmens planavimo dokumentus, tačiau tai priklausys ne (tik) nuo KPĮ, tačiau daugiausia nuo minėtų planavimo dokumentų įsigaliojimo aplinkybių. 37. Teisėjų taryba 2021-02-01 Nr. 86P-11-(7.1.10)
iki 2021 m. liepos 1 d. (kuomet numatomas Projekto, kaip įstatymo, įsigaliojimas) turėtų būti parengti įgyvendinamieji teisės aktai, tačiau pačiame Projekte įgyvendinamuosius teisės aktus numatoma priimti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Vėlesnis terminas įgyvendinamiesiems teisės aktams priimti, neabejotinai, reikalauja reglamentuoti Projekto taikymą nuo patvirtinto Projekto, kaip įstatymo, įsigaliojimo iki bus priimti Projekto nuostatų realizavimą reglamentuojantys teisės aktai, arba, siekiant aiškaus Projekto nuostatų taikymo, siūlytina svarstyti dėl Projekto įsigaliojimo ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminų suderinimo. Pritarti Žr. tekstą kaip jis išdėstytas Komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 2 str. (Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas). 38. Teisėjų taryba 2021-02-01 Nr. 86P-11-(7.1.10) 14(1) Elgesio standartų diegimas yra viena iš korupcijos prevencijos priemonių, numatomų Projekto 5 straipsnio 2 dalies 9 punkte, kuri detaliau aprašoma Projekto 14 straipsnyje.
Teisėjų taryba sutinka, kad etikos ir (ar) elgesio kodekso ar taisyklių laikymasis yra svarbus institucijų, įstaigų ar kitų subjektų veiklos kokybei, be kita ko, ir skaidrumui. Vis tik, Projekto 14 straipsnio nuostatos, susijusios su pagrindinių profesinės veiklos ir tarnybinės etikos principų, neetiško elgesio detalizavimu, vertintinos kaip perteklinės korupcijos rizikos veiksnių valdymo aspektu (pavyzdžiui, valstybės institucijose, kuriose didžiąją dalį sudaro valstybės tarnautojai, matyt, nėra tikslinga aprašyti pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje). Teisėjų taryba siūlo siaurinti elgesio standartų diegimo turinį, numatant pareigą subjektams vidaus teisės aktais reglamentuoti galimo veikimo, susidūrus su korupcijos rizika, procesus, aprašyti. Pritarti Aptariamos nuostatos pavadinimas ir jos 1 d. patikslinta nurodant, kad kalbama apie antikorupcinio elgesio kodeksą ar taisykles, kuriuose būtų detalizuojami pagrindiniai darbuotojų skaidrios veiklos ir antikorupcinio elgesio standartai, kuriais siekiama užtikrinti sąžiningumą, atsakingumą, korupcijos netoleravimą, taip pat aprašomos pavyzdinės galimos korupcinio pobūdžio rizikos ir darbuotojų veiksmai su jomis susidūrus. Tokiu būdu akcentuojamas numatomų parengti dokumentų antikorupcinis pobūdis ir, atitinkamai, ryšys su KPĮ paskirtimi. Taip pat nuostata papildyta 4 d., pagal kurią STT pagal poreikį teikia viešojo sektoriaus subjektams, įskaitant savarankiškas įstaigas, metodinę pagalbą rengiant ir taikant antikorupcinio elgesio standartus. Žr. tekstą kaip jis išdėstytas Komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 13str. 39. Teisėjų taryba 2021-02-01 Nr.
Teisėjų taryba 2021-02-01 Nr. 86P-11-(7.1.10) 13(1), 21(1) 7,3 Diskutuotina dėl Projekto 13 straipsnio 7 dalies ir 21 straipsnio 3 dalies nuostatų, numatančių supaprastintų procedūrinių reikalavimų, papildomų ir (ar) palankesnių finansavimo sąlygų ar kitų skatinimo priemonių, jei tai numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose, taikymą – ar pasitelkiant tokias dalyvavimo korupcijai atsparios aplinkos kūrime skatinimo priemones nėra sukuriama korupcijos rizika siekiant, kad viešojo ar privataus sektoriaus subjektui būtų taikomi nurodyti palankesni reikalavimai ar sąlygos. Teisėjų taryba pažymi, kad, svarstant dėl konkrečių skatinimo priemonių įtvirtinimo teisės aktuose, turi būti atliekamas išsamus tokių teisės aktų projektų nuostatų antikorupcinis vertinimas. Pritarti Aptariama 21 str. 3 d. nuostata panaikinta. 40. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2021-02-11 Nr. (1.5E) 220000-S-22 1(1) <...> 1. Projekto 2 str. nauja redakcija dėstomo Korupcijos prevencijos įstatymo (toliau ir - nauja redakcija dėstomas KPĮ) 1 straipsnyje nurodomas naujas įstatymo tikslas - ,,nacionalinio saugumo stiprinimas", mažinant korupcijos keliamas grėsmes, tačiau vėliau įstatymo tekste nėra nei vienos teisinės priemonės ar instrumento, kaip korupcijos prevencijos paveikumas pasireikš tiek nacionalinio saugumo stiprinimo srityje, tiek ir kitose srityse, kurios įvardinamos naujos redakcijos dėstomo KPĮ 3 straipsnio 1 dalyje (t. y. paveikumas „socialinei gerovei", ,,sąžiningos konkurencijos laisvei", ,,administracinių, viešųjų ir kitų viešojo sektoriaus paslaugų teikimo kokybei"). Todėl siūlytina atsisakyti perteklinių ir nekonkretizuotų įstatymo tikslų arba jų įgyvendinimui įstatymo tekste numatyti tam tikras teisines priemones. Nepritarti Korupcijos prevencijos įstatymas tiesiogiai prisideda prie nacionalinio saugumo stiprinimo mažinant korupcijos keliamas grėsmes, nustatydamas visumą principų, tikslų ir uždavinių.
Nacionalinio saugumo strategijoje 14.12 p. tarp grėsmių, pavojų ir rizikos veiksnių nurodoma ir korupcija – šio reiškinio paplitimas šalies viešajame sektoriuje, ekonomikoje ir versle, galintis kenkti teisėtiems asmenų ir valstybės interesams, kompromituoti įstatymo viršenybės principą, mažinti piliečių tikėjimą demokratijos vertybėmis, demokratinėmis valdžios institucijomis ir mažinti valstybės patrauklumą užsienio investuotojams. Nacionalinio saugumo strategijoje tarp LR nacionalinio saugumo politikos prioritetų ir ilgojo ir vidutinio laikotarpių uždavinių 18.11 įvardijamas ir viešojo saugumo stiprinimas. Siekdama mažinti organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos keliamas grėsmes visuomenės saugumui, valstybės ekonominiam ir politiniam gyvenimui, Lietuvos Respublika (18.11.4.p) įgyvendins kompleksines kovos su korupcija ir korupcijos prevencijos priemones, orientuotas į skaidrumo ir atsakomybės viešajame sektoriuje didinimą, teisėkūros ir sprendimų viešumą, nereikalingo reglamentavimo šalinimą, tobulins korupcijos nusikaltimų tyrimo ir sankcijų taikymo priemones. Strateginio valdymo įstatymo 6 str. vienu iš strateginio lygmens planavimo dokumentų įvardina Nacionalines darbotvarkes, kurios rengiamos vadovaujantis <...> ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintiems valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetams, ilgalaikiams uždaviniams įgyvendinti, jungiantys kelias valstybės veiklos sritis ir nustatantys ilgesnės negu 10 metų trukmės strateginius tikslus, uždavinius, poveikio rodiklius, taip pat kitus elementus<...>. Strateginio valdymo įstatymo 25 str. 5 d. numato Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais parengimą.
Darbotvarkė įgyvendins ir Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje LR Seimo 2012 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, įtvirtintus valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros prioritetus ir ilgalaikius uždavinius. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu rengiama nauja Nacionalinė saugumo strategija. 41. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2021-02-11 Nr. (1.5E) 220000-S-22 5(1)2
reguliavimą, inter alia, projekto 5 str. 2 d. korupcijos prevencijos priemones, galima išsiskirti du pagrindinius šio naujojo teisinio reguliavimo tikslus: (i) korupcijos prevencijos veiksmų atlikimas atskirame subjekte identifikuotinų teisės teorijoje kaip atskiri viešojo valdymo/administravimo veiksmai ir (ii) korupcijos prevencijos veiksmų aktyvi stebėsena (priežiūra/kontrolė), kurią atlieka aukštesnis pagal pavaldumą subjektas arba Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau - STT). Ši antroji administracinių veiksmų grupė yra nauja ir ankstesnėje įstatymo redakcijoje nebuvo aiškiai identifikuota. Kadangi priežiūros ir kontrolės veiksmai yra gana specifiniai pagal savo turinį, juos atliekantys subjektai gali būti sujungiami į atskirą institucinę sistemą, už jų netinkamą atlikimą arba neatlikimą gali būti taikomos poveikio priemonės, todėl suponuojamas tokių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo teisminės patikros standartas, o pagal šiuolaikinės teisėkūros praktiką dažniausiai tokių veiksmų reguliavimas įstatyme būna išskirtas į atskirą (savarankišką) įstatymo skirsnį. Visgi, dabartiniame įstatymo projekte šie korupcijos prevencijos priežiūros ir kontrolės veiksmai yra "suplakti" su įprastais korupcijos prevencijos veiksmais ir atskirai neišskirti.
Be to, įprasta, jog nepavaldžių ar pavaldžių subjektų atžvilgiu atliekami priežiūros ir kontrolės veiksmai remtųsi ir būtų vykdomi pagal skirtingus teisinio reguliavimo principus, nei įprasti prevencijos veiksmai (pvz. planavimo, metodinės pagalbos teikimo principais, rizikos vertinimo, minimalios administracinės naštos ir proporcingumo principu ir kt.), tačiau jų įstatymo projektas nenumato. Pritarti iš dalies Į šioje pastaboje išsakytas pastabas yra iš dalies atsižvelgta. STT taikomų priemonių rekomendacinis pobūdis nustatytas Projekto 6, 8, 26 ir kituose straipsniuose. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad naujos atsakomybės rūšys nekuriamos, o iškilus poreikiui, taikomos esamos atsakomybės rūšys (drausminė, tarnybinė, administracinė), atitinkamai nėra ir specialių procedūrinių nuostatų. Santykis tarp savarankiškos įstaigos ir jai pavaldžių įstaigų yra apibrėžtas jų statusą ir bendradarbiavimą apibrėžiančiuose kituose įstatymuose (LR Viešojo administravimo įstatyme, LR Vyriausybės įstatyme ar specialiuose įstatymuose, nustatančiuose konkrečių įstaigų statusą ir pavaldumą). 42. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2021-02-11 Nr. (1.5E) 220000-S-22 2(1)2
įstatymo 2 str. 2 punkte pateikta korupcijos samprata yra nepagrįstai išplėsta, lyginant su Baudžiamajame kodekse įtvirtintų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų turiniu (beje, analogiškai vertintina ir šio straipsnio 5 punkte nurodyta korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo samprata). Korupciją Projekte siūloma apibrėžti kaip „piktnaudžiavimą įgaliojimais siekiant naudos sau ar kitam asmeniui viešajame ar privačiame sektoriuje".
Toks reglamentavimas ne tik stokos teisinio aiškumo, bet ir skatins normos taikymo nevienareikšmės praktikos formavimą, nes į šią sampratą pateks nemažai veikų, kurios nebūtinai bus susijusios su korupciniu pobūdžiu (pvz., neteisėtas atleidimas iš darbo uždaroje akcinėje bendrovėje norint įdarbinti kitą asmenį ir pan.). Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti korupcijos apibrėžimą, susiaurinant jį iki tokio, kuriuo būtų apibrėžiamos išimtinai su korupcija susijusios veikos (pastebėtina, jog pakankamai tikslų apibūdinimą pateikia 2 str. 4 punkto 2 pastraipa, nurodanti, jog .nusikalstamos veikos, padaromos viešajame sektoriuje arba teikiant administracines ar viešąsias paslaugas piktnaudžiaujant įgaliojimais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant naudos sau ar kitam asmeniui"). Nepritarti Įstatymo projekte korupcijos sąvoka yra praplečiama, kadangi dabar galiojančiame STT įstatyme ji apibrėžta per siaurai ir iš esmės apima ne korupciją kaip reiškinį, visumą, o kaip atskirų (nusikalstamų) veikų sumą, be to, neapima korupcijos privačiame sektoriuje. Korupcijos sąvoka Projekte apibrėžiama kaip reiškinys, visuma, nesiejant su LR BK įtvirtintų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų turiniu. Siūlomas teisinis reglamentavimas nestokos teisinio aiškumo, kadangi prie pagrindinių sąvokų yra išskiriama ir korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų sąvoka, kuri suderinta su šiuo metu galiojančiomis LR BK nuostatomis, ir aiškiai nurodoma, kurios nusikalstamos veikos laikytinos korupcinio pobūdžio, nepriklausomai nuo to, ar jos padarytos viešajame, ar privačiame sektoriuje, o kurios veikos – tik tuo atveju, jeigu jos padarytos viešajame sektoriuje. Įstatymo projektu siekiama ne tik praplėsti korupcijos sąvoką, tačiau ir ją suvienodinti su tarptautiniais dokumentais ir tarptautinių organizacijų išaiškinimais. 43.
2021-02-11 Nr. (1.5E) 220000-S-22 2(1)13
4Projekte siūloma nauja sąvoka - ,,viešasis sektorius". Viešojo sektoriaus subjektu sociologine prasme laikomas bet kuris fizinis ar
juridinis asmuo, subjektas, kurio kapitalo formavime, finansavime, jų, kaip asmenų, valdyme tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja valstybė, savivaldybė ar jos institucijos, arba kuriam yra pavedamos valstybės ar savivaldybės funkcijos ar užduotys, arba kurių veikla yra susijusi su viešuoju interesu. ,,Viešojo sektoriaus" sąvoka paprastai naudojama politiniuose administraciniuose programiniuose teisės aktuose, kuriuose kalbama apie viešojo valdymo, kaip išvestinį sociologinį - politologinį reiškinį (pvz., Vyriausybės programose bei jos priemonių įgyvendinimo planuose ir kituose strateginio planavimo dokumentuose). ,,Viešuoju sektoriumi" dažniausiai apibrėžiama visuma viešosios politikos nustatymo, formavimo ir (arba) dalyvavimo ją formuojant ir įgyvendinimo procesų ir subjektų, kuriuose dalyvaujant viešojo valdymo institucijoms ir visuomenei priimami ir įgyvendinami valdymo sprendimai ir teikiamos administracinės ir viešosios paslaugos, pvz. Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 171 „Dėl Viešojo valdymo tobulinimo 2012-2020 metų programos patvirtinimo". Valstybės žinios, 2012, 22-1009). Politinis šių dokumentų pobūdis suponuoja, kad terminas „viešasis sektorius" atspindi daugiau politinius, o ne teisinius administracinės sistemos aspektus (institucijų politinio veiksmo, politinio proceso, politinio dalyvavimo sprendimų priėmime elementus), o savo turiniu plačiai apima viso viešojo sektoriaus valdymą. Sąvoka „viešasis sektorius" kaip teisinė definicija įstatymų nuostatomis yra apibrėžta tik Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme.
Šis įstatymas nustato viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų rinkinio, biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir metinės veiklos ataskaitos parengimo reikalavimus ir atsakomybę už jų parengimą, pateikimą ir paskelbimą. Tuo tarpu teisiniuose santykiuose dažniausiai naudojamas terminas „viešasis administravimas", kurio sąvoka pateikta Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.1. Tokį požiūrį patvirtina ir administracinių teismų jurisprudencija, kurioje terminas „ viešasis sektorius" visai nenaudojamas. Daugiausia administraciniai teismai pasisako dėl viešojo valdymo, naudodami ši terminą sinonimiškai viešojo administravimo sampratai, arba naudojamas jungtinis
"viešojo valdymo (administravimo)" terminas. Pabrėžtina, kad
administracinio proceso teisėje pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 1 str. administracinės bylos - tai bylos ne viešojo sektoriaus srityje, bet viešojo administravimo srityje, o administracinės bylos šalimi laikomas ne viešojo sektoriaus subjektas, bet viešojo administravimo subjektas. Taigi, viename iš svarbiausių administracinės teisės šaltinių - teismų praktikoje aktuali tik „viešojo administravimo" teisinė sąvoka, vadinasi, tik su ja ir siejamas galimų ginčų teisinis kvalifikavimas, įskaitant ir korupcijos prevencijos srityje. Tai natūralu, nes administraciniai teismai nevertina politinio ir ekonominio tikslingumo klausimų (ABTĮ 3 str. 2 d.), o tik sprendžia ginčus dėl teisės, todėl būtent tik teisinis korupcijos prevencijos procedūrų ir subjektų laikymasis teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų yra aktualūs. Tuo tarpu plati
"viešojo sektoriaus" samprata, ypač politiniai jos aspektai nei
konstitucinėje, nei administracinėje jurisprudencijoje atskirai nėra ir negali būti aiškinami ir plėtojami. Pritarti Komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 2 str. 14 d. patikslinta taip: „14.
taip: „14. Viešojo sektoriaus subjektai šiame įstatyme suprantami kaip: <...>“
2021-02-11 Nr. (1.5E) 220000-S-22 2(1)13
subjektus", pritrūko preciziško teisėkūros technikos laikymosi, kadangi taip ir nėra aišku, kokios subjekto statuso apibrėžties koncepcijos yra laikomasi: ar (i) remiamasi Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, ar
(ii) Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta viešojo administravimo subjekto samprata. Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 2 str. 22 d. pateikia vieningą viešojo sektoriaus subjekto sampratą, kuri mutatis mutandi taikoma ir kitais įstatymais reguliuojamiems santykiams (pvz. Technologijų ir inovacijų įstatymui, Viešųjų įstaigų įstatymui, Labdaros ir paramos fondų įstatymui, Buhalterinės apskaitos įstatymui) ir kurie nukreipia į minėto Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme įtvirtintą viešojo sektoriaus subjekto rūšis. Pagal vieningą viešojo sektoriaus subjekto sampratą tokie subjektai yra: 1) valstybė; 2) savivaldybės; 3) biudžetinės įstaigos; 4) pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kuriems vienas ar keli (kartu) šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti subjektai daro lemiamą poveikį; 5) pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kuriems vienas ar keli (kartu) šios dalies4 punkte nurodyti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys daro lemiamą poveikį; 6) išteklių fondai; 7) mokesčių fondai; 8) fondų fondai. Tuo tarpu įstatymo projekto 13 str. išvardintos įvairios viešosios teisės subjektų rūšys leidžia manyti, jog buvo ketinimai laikytis viešojo administravimo subjekto sampratos ir teisinių formų, tačiau projekto 2 str. 13 d. formuluotės nėra suderintos su Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintomis „viešojo administravimo" subjektų teisinėmis formomis. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 str.
administravimo subjektais gali būti laikomi (i) viešasis juridinis asmuo,
(ii) institucija, neturinti juridinio asmens statuso, (iii) įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Projekto 2 str. 13 d. naudoja viešojo administravimo subjekto rūšis, kurios buvo numatytos senojoje Viešojo administravimo redakcijoje (pvz. institucija, biudžetinė įstaiga, viešojo įstaiga ir pan.). Pritarti iš dalies Komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 2 str. 14 d. 1 p. patikslintas išbraukiant žodį „institucija“ ir paliekant tik „įstaiga“, taip pat patikslinti punktai, liečiantys viešąsias įstaigas. Dėl likusių argumentų ir pasirinktos sąvokos tikslingumo – žr. argumentus prie pastabos aukščiau. 45. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2021-02-11 Nr. (1.5E) 220000-S-22 3(1), 5(1)
sąvokos, kurių apibrėžimai nėra pateikti kituose įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose: ,,antikorupcinis sąmoningumas" (Projekto 3 str. 2 d. 3 punktas, 5 str. 1 d. 2 punktas ir t. t.), taip pat nėra nurodyta, kas yra „sisteminė su korupcija susijusi problema" (Projekto 16 straipsnio 3 dalis) bei pagal kokius kriterijus Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius atlieka kompleksinę atsparumo analizę (Projekto 16 straipsnio 2 dalis), nėra aišku, kaip bus įvertinama, ar korupcinis sąmoningumas yra didinamas, ar jis didinamas tinkamai ir pan. Atsižvelgiant į tai, jog antikorupcinio sąmoningumo didinimas yra nuolatinis, tęstinis korupcijos prevencijos uždavinys, siūlytina pateikti antikorupcinio sąmoningumo sampratą bei kriterijus, kuriais remiantis būtų vertinamas šio uždavinio (ne)tinkamas įgyvendinimas.
Atitinkamai, siekiant teisinio aiškumo bei tokių principų kaip teisingumas, sąžiningumas, lygiateisiškumas užtikrinimo taip pat siūlytina pateikti sisteminės su korupcija susijusios problemos sampratą bei kriterijus, kuriais remiantis STT direktorius inicijuoja kompleksinės atsparumo analizės atlikimą. Pritarti iš dalies Sąvokų „sisteminė su korupcija susijusi problema“ ir „kompleksinė atsparumo analizė“ atsisakyta. Antikorupcinio sąmoningumo sampratą ir kriterijus, kuriais remiantis būtų vertinamas šio uždavinio įgyvendinimas atskirai išskirti Projekte nėra tikslinga, kadangi Projekto straipsnyje
„Antikorupcinio sąmoningumo didinimas“ yra apibrėžiama Antikorupcinio sąmoningumo
didinimo tikslai ir uždaviniai, o būtent: „<...>kaip neatskiriama švietimo dalis ir ugdymas siekiant puoselėti asmens teisių ir pareigų visuomenei, Lietuvos valstybei sampratą ir didinti visuomenės, viešojo ir privataus sektorių sąmoningumą veikti skaidriai ir sąžiningai, netoleruoti korupcijos ar kito nesąžiningo elgesio, pranešti apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus.“ Projekto vienas pagrindinių tikslų yra puoselėti ir didinti viešojo ir privataus sektorių, visuomenės antikorupcinį sąmoningumą, todėl Projekte numatomos atskiros priemonės, skirtos šiam tikslui įgyvendinti. Antikorupcinio sąmoningumo didinimas numatomas kaip atskira korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonė (veikla), kuria siekiama puoselėti asmens teisių ir pareigų visuomenei, Lietuvos valstybei sampratą ir didinti visuomenės, viešojo ir privataus sektorių sąmoningumą veikti skaidriai ir sąžiningai, netoleruoti korupcijos ar kito nesąžiningo elgesio, pranešti apie korupcinio pobūdžio pažeidimus.
Į šią veiklą siekiama įtraukti ne tik švietimo teikėjus, bet ir viešojo ir privataus sektorių subjektus, kurie imtųsi priemonių, skirtų viešojo ar privataus sektoriaus subjekto darbuotojų antikorupcinio sąmoningumo didinimui. Taip pat siekiant didinti visuomenės antikorupcinį sąmoningumą, netoleranciją korupcijai, elgtis sąžiningai, siūloma į pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas įtraukti su tuo susijusias temas. Kriterijai, kuriais matuojama tam tikros srities (įskaitant ir antikorupcinio sąmoningumo augimą bei visuomenės ar tikslinių jos grupių nuostatų su korupcija susijusiais klausimais) pažanga ir joje vykdomos veiklos efektyvumas, paprastai nustatomi ne įstatymuose, o įvairaus lygmens strateginio planavimo dokumentuose. 46. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2021-02-11 Nr. (1.5E) 220000-S-22 4(1)
principus". Ankstesnėje įstatymo redakcijoje buvo įtvirtinti keturi principai, kuriais remiantis įgyvendinama korupcijos prevencija: teisėtumo, visuotinio privalomumo, sąveikos ir pastovumo principai. Naujoje redakcijoje papildomai atsiranda dar keturi papildomi principai. Minimalios administracinės naštos principas ir proporcingumo principai išskirti kaip savarankiškai, tačiau pagal bendrąją „proporcingumo" principo testą, kuris suformuotas tiek administracinės teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje, minimalios administracinės naštos faktas yra „pamatuojamas" kaip taikomos poveikio priemonės intensyvumo laipsnis, vertinant priemonės atitikti proporcingumo principui.
Kitaip tariant, tai yra proporcingumo principo dalis, todėl ir naujausioje teisėkūros praktikoje (pvz. ūkio subjektų priežiūros srityje) tai formuluojamas kaip vienas principas, todėl siūlytina formuluoti kaip „minimalios ir proporcingos korupcijos prevencijos veiklos principas". Be to, būtina numatyti, ko įstatymo rengėjai neįrašė apibrėždami proporcingumo principą, jog korupcijos prevencijos priežiūrą atliekančių subjektų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi prižiūrimo subjekto dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti subjektų veiklą; poveikio priemonės subjektams taikomos tik tada, kai subjektų veiklos priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu (ultima ratio); poveikio priemonės yra proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai;
Pastebėtina, jog įstatymo projekte nėra išskirta principų, kurie taikomi korupcijos prevencijos veiksmams atlikti ir specialių principų korupcijos prevencijos priežiūros ir kontrolės principų, žr. ankstesnę pastabą. Atkreiptinas dėmesys, jog Projekto 4 str. 6 punkte nurodyta, jog proporcingumo principas reiškia, jog korupcijos prevencijos veikla turi būti vykdoma atsižvelgiant į viešojo sektoriaus subjekto dydį ir (ar) administracinius pajėgumus, o priemonės taikomos tik tokios, kurios būtinos reikiamam tikslui pasiekti. Lingvistinis šios normos aiškinimas suponuoja, jog šis principas būtų taikomas tik viešajam sektoriui (nebūtų taikomas privačiam sektoriui).
Atsižvelgus į tai, siūlytina įvertinti tokio atskirų principų korupcijos prevencijai išskyrimo pagrįstumą (nes jis atrodo perteklinis). Pritarti iš dalies Projekto 4 str. pateiktas principų sąrašas patikslintas pagal įvairių institucijų pastabas. Minimalios administracinės naštos ir proporcingumo principai apjungti ir principas pavadintas „proporcingos korupcijos prevencijos veiklos“. 47. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2021-02-11 Nr. (1.5E) 220000-S-22 6(1)
siūlomame įstatymo projekto 6 str. lyginant su ankstesne įstatymo redakcija pereina į „sumažinto legalumo zoną", nors aiškinamajame rašte nėra įvardinta tokiam pakeitimui atsirasti būtinų objektyvių teisinių priežasčių, t. y. nėra įvardinta pasikeitusios konstitucinės ar administracinės teisminės praktikos, todėl šioje dalyje pasikeitusios teisėkūros iniciatyvos yra pagrįstos nebent politinio tikslingumo kriterijumi (kas gali būti laikoma taip pat svarbia priežastimi tačiau laikantis teisės viršenybės standarto), nors pastaroji aplinkybė taip pat nėra įvardinta aiškinamajame rašte. Pritarti iš dalies Projekto 6 str. peržiūrėtas ir patobulintas atsižvelgiant į šios ir kitų institucijų pastabas, įnešant daugiau procedūrinio aiškumo ir išryškinant rekomendacinį STT teikiamų pastabų ir pasiūlymų pobūdį. Taip pat Komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 2 str. 14 d. įtvirtintas viešojo sektoriaus subjekto apibrėžimas, iš jo išbraukiant žodį „institucija“, todėl tokios institucijos, kaip Seimas, Vyriausybės, Prezidentas, teismai, nebus korupcijos rizikos analizės objektu. 48. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2021-02-11 Nr. (1.5E) 220000-S-22 6(1)
projekto 6 str. ir 2 str.
(tikimybės) ir jos veiksnių atitinkamame subjekte/procese/valdymo srityje nustatymas ir nagrinėjimas antikorupciniu požiūriu. Vertinant šios veiklos siūlomą apibrėžtį su ankstesne įstatymo redakcija (6 str. 1 d.), reikia atkreipti dėmesį, jog šios veiklos definicija buvo teisiškai korektiškiau suformuluota (žr. ,,korupcijos rizikos analizė - valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos analizė antikorupciniu požiūriu Vyriausybės nustatyta tvarka ir motyvuotos išvados dėl korupcijos mažinimo, kovos su korupcija programos parengimo ir pasiūlymų dėl programos turinio pateikimas, taip pat kitų korupcijos prevencijos priemonių rekomendavimas už jų įgyvendinimą atsakingoms valstybės ar savivaldybių įstaigoms"). Atkreiptinas dėmesys, jog tiek ankstesnėje įstatymo redakcijoje, tiek siūlomoje redakcijoje korupcijos rizikos analizės veikla pagal savo pobūdį nepakito ir ji yra kvalifikuotina kaip tam tikro pobūdžio administracinis veiksmas, kurio rezultate nustatomos tam tikros faktinės aplinkybės, jos įvertinamos antikorupciniu požiūriu (atitiktis tam tikram teisiniam reguliavimui) ir pateikiamas tokio fakto motyvuotas teisinis įvertinimas, inter alia, implikuojamos sukeliamos teisinės pasekmės - nustatomas juridinis faktas. Vadinasi, tokia korupcijos rizikos vertinimo veikla yra patvirtinamas teisines pasekmes sukeliantis juridinis faktas, kuris įforminamas administraciniu sprendimu, nes vadovaujantis 6 str. 8 d. ,,galutinė korupcijos rizikos analizės išvada skelbiama viešai ir pateikiama subjektui, kurio veiklos sritis buvo analizuojama". Vadinasi, tokia veikla turi atitikti atsakingo valdymo principo kontekste suformuluotus tokio administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo standartus, kuriuos nustato bendrasis Viešojo administravimo įstatymas, bei šiuo klausimu suformuota Konstitucinio Teismo bei administracinių teismų praktika.
Abejonių dėl atitikties minėtam teisiniam standartui kelia šios aplinkybės:
(a) ,,analizę atlieka STT" ,,pagal STT direktoriaus nustatytą tvarką" ir „pagal STT direktoriaus patvirtintus korupcijos prevencijos prioritetus". Tokiu reguliavimu pažeidžiamas klasikinis nemo iudec in prapria causa principas, kuris suponuoja objektyvumo ir nešališkumo realumą, o ne tikimybę. Kitaip tariant tik išimtinėmis situacijomis konstituciškai objektyviai pateisinamais atvejais tas pats subjektas gali nustatyti ir elgesio taisykles, ir prižiūrėti (kontroliuoti), kaip yra laikomasi tų taisyklių. Tam turi būti objektyviai pagrįstas pagrindas. Ankstesnėje redakcijoje buvo laikomasi šio konstitucinio principo, kadangi Vyriausybei buvo suteikta teisė nustatyti tvarką, o STT prižiūrėjo, kaip tos tvarkos yra laikomasi, t. y. vertino subjektų veiksmus ir atliko korupcijos rizikos analizę;
(b) įstatymo projekte nėra identifikuojami bent minimalūs tokios STT pateikiamos korupcijos analizės vertinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (!). Žinoma, tokiais atvejais būtų galima mutatis mutandi vadovautis bendraisiais teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimais, nustatytais Viešojo administravimo įstatymo 10 str. administraciniam sprendimui. Tačiau aiškius teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus korupcijos analizės vertinimo išvadai būtina nustatyti, nes atsižvelgiant į juos vėliau ikiteismine, arba teisminio nagrinėjimo tvarka būtų sprendžiama dėl tokio akto teisėtumo bei pagrįstumo; Ankstesnėje įstatymo redakcijoje buvo bent minimalus „motyvuotumo" reikalavimas.
Administracinių teismų praktikos analizė rodo, jog tokios išvados yra vertinami kaip tam tikrą faktinę informaciją patvirtinantys duomenys, kurių patikimumas jų nenuginčijus teismine tvarka, vėliau nėra nekvestionuojamas (pvz. dėl Valstybės kontrolės išvados LVAT 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3110-492/2015;
LVAT 2015 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-548-552/2015: Valstybės kontrolės išvados bei jų pagrindu priimtas sprendimas nebuvo nuginčyti teisme ar kitaip paneigti. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegijos nuomone, aptartos Valstybės kontrolės išvados ir rekomendacijos buvo pakankamas pagrindas žemės ūkio ministerijai spręsti dėl nustatytus pažeidimus padariusių asmenų tarnybinės atsakomybės);
(c) įstatymo projekto 6 str. 3 d. numatyti itin platūs ir abstraktūs kriterijai, kurie leidžia STT atlikti korupcijos rizikos analizę bet kuriame viešojo sektoriaus subjekte ar tam tikroje valstybės ar savivaldybės valdymo srityje ar procese". Be to, sprendžiant dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo poreikio nėra vadovaujamasi rizikos vertinimo principu (jis tiesiog nėra įtvirtintas įstatymo), kuris reiškia, kad STT veiksmai pirmiausia turėtų būti nukreipiami didžiausios rizikos atvejams šalinti, riziką siejant su žalos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybe ir šios žalos dydžiu bei mastu. Sisteminis įstatymo projekto nuostatų vertinimas parodo tam tikrą teisinio reguliavimo disproporciją, kadangi priežiūrą (kontrolę) vykdantis subjektas turi daug teisių, bet ne su jomis koresponduojančių pareigų, kaip pavyzdžiui - metodinės pagalbos teikimo pareigos.
Šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekant būtinas bendradarbiavimas, vienodų, neprieštaringų ir aiškių išankstinių konsultacijų teikimas ir pagalba įgyvendinant kitas korupcijos prevencijos priemones;
(d) įstatymo projekto 6 str. 8-10 d. nuostatos nėra pakankamai suderintos tarpusavyje, taip pat su viešojo sektoriaus subjekto procedūrinėmis teisėmis, terminais, įgyvendinant teisę, numatytą 6str. 7 d. 4 punkte, t. y. nesutikti su korupcijos rizikos analizės išvadomis ir pan. Ypatingai kritiškai vertintinas projekto 6 str. 9 d., kadangi jis nenumato subjektui teisės apskųsti korupcijos rizikos analizės išvadą, jeigu jis nesutinka su joje pateiktais pasiūlymais. Jeigu įstatymo projekto 6 str. 10 d. normoje numatytą nuostatą ,,<. ..jis apie tai informuoja Specialiųjų tyrimų tarnybą ir nurodo nesutikimo su pasiūlymais priežastis ir motyvus." vertinti kaip privalomą ikiteisminio nagrinėjimo tvarką, tai tokiu atveju šiame įstatyme turi būti aiškiai ir detaliai reglamentuota tokio ikiteisminio apskundimo terminai ir pati ikiteisminio nagrinėjimo tvarka pačioje Specialiųjų tyrimų tarnyboje ar kitoje institucijoje, pvz. Lietuvos administracinių ginčų komisijoje. Įstatymų leidėjas gali pasirinkti numatyti ir kitą subjektų teisių gynimo būdą - tiesioginį kreipimąsi į teismą, tačiau įstatymo tekste turi būti aiškiai suformuluota nuostata per kiek laiko ir į kokį teismą numatomas tokios išvados apskundimas;
(e) įstatymo projekto 6 str. 12 dalyje nurodyta, jog korupcijos rizikos analizės atlikimo tikslais negali būti naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai.
Tačiau pastebėtina, jog nėra įtvirtinta, ar galės būti naudojama anksčiau kriminalinės žvalgybos priemonėmis surinkta informacija bei kaip tokia informacija bus naudojama. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, siūloma šias nuostatas detalizuoti. Pritarti iš dalies Žr. argumentus aukščiau. 49. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2021-02-11 Nr. (1.5E) 220000-S-22 8(1) 1,2
korupcijos rizika", tačiau jos turinys nėra atskleistas (pastebėtina, kad formuluotė „visuomeniniai santykiai, kuriuose egzistuoja padidinta korupcijos rizika" yra itin plati atsižvelgiant į korupcijos ir korupcijos rizikos sampratas, todėl teisės požiūriu ydinga). Pritarti Minimos sąvokos Projekte atsisakyta. 50. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2021-02-11 Nr. (1.5E) 220000-S-22 9(1)212
prevencijos tikslams užtikrinti svarbios informacijos apie asmenį, pateikimas. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto rengėjai pagaliau ėmėsi įteisinti praktikoje atliekamą vieną iš korupcijos prevencijos stebėsenos formų, t. y. korupcijos prevencijai reikšmingos informacijos rinkimo, kaupimo (saugojimo) ir panaudojimo (inter alia, pateikimo kitiems subjektams) teisinį reguliavimą, sukonkretindami trečiųjų asmenų ratą, kurių atžvilgiu tokio pobūdžio stebėsena gali būti vykdoma, numatydami tokios vykdomos stebėsenos ribas, institucijas, kurios atlieka stebėseną ir institucijas/subjektus, kuriems pateikiama stebėsenos informacija, tokios stebėsenos veiklos teisėtumo bei pagrįstumo reikalavimus ir kt.
Visgi, kai kurios siūlomo teisinio reguliavimo nuostatos kelia tam tikrų abejonių:
(a) projekto nuostatos nepakankamai aiškiai apibrėžia tokios atliekamos stebėsenos tikslą, kadangi dabar tokios veiklos tikslu įvardinamas siekis „valdyti korupcijos rizikos veiksnius" atitinkamoje institucijoje, į kurią bus skiriamas (yra paskirtas) asmuo. Kai tuo tarpu pats korupcijos rizikos veiksnių nustatymas yra sudedamoji korupcijos rizikos analizės dalis ir yra atliekama STT projekto 6 str. pagrindu pagal turėsiančią būti patvirtintą tvarką ir kriterijus (žr. pastabą dėl projekto 6 straipsnio). Vadinasi, sistemiškai aiškinant, informacijos rinkimas apie konkrečius asmenis turėtų būti sudedamoji korupcijos rizikos analizės dalis, nors praktiškai to padaryti atliekant pačią analizę neįmanoma, kadangi dar gali būti nežinoma, kokie konkretūs asmenys bus paskirti į subjektą, kuriame tokia analizė atliekama. Todėl ankstesnėje 9 str. redakcijoje buvo įvardintas konkretesnis tokios informacijos rinkimo tikslas - asmens patikimumo įvertinimas ir korupcijos pasireiškimo tikimybės mažinimas. Ankstesnėje įstatymo redakcijoje buvo atribotos sąvokos „asmens patikimumas" ir „asmens nepriekaištinga reputacija".
Konstitucinėje jurisprudencijoje naudojamas „asmens patikimumo ir lojalumas (ištikimybė) Lietuvos valstybei" kriterijus, kuris papildomai tikrinamas siekiant esminių viešųjų interesų užtikrinimo, pvz. jog darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos mėn. 7 d. nutarimas), jog piliečiai galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės tarnautojais (pareigūnais), kad valstybės tarnyba būtų kvalifikuota ir sugebėtų atlikti jai keliamus uždavinius, inter alia, užkertant kelią piktnaudžiavimui valdžia ir korupcijai valstybės tarnyboje (Konstitucinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimas);
(b) projektas reikšmingai išplečia asmenų, kurių atžvilgiu gali būti renkama informacija ratą ir dar svarbiau, objektyviai nenustatydamas baigtinio tokio asmenų rato, palieka plačią diskreciją teisės normos taikytojui taikyti plečiamąjį normos aiškinimą ir taip galimai nepagrįstai išplėsti asmenų ratą, kadangi 9 str. 1 d. nekonkretizuoja pareigų nei viešojo sektoriaus subjekte, nei Europos Sąjungos ar tarptautinėse teisminėse ir kitose institucijose. O projekto 9 str. 7 d. pagrindu į pareigas skiriantis ar teikiantis subjektas patvirtina sąrašą pareigybių, ir be to, jog į šį sąrašą privalomai įtrauktinos pareigybės atitinkančios šio straipsnio 6 dalyje nurodytus požymis, subsidiariai į šį tikrintinų asmenų sąrašą gali patekti bet kokios pareigybės skiriančio subjekto sprendimu (!), net ir tais atvejais, kai darbas jose gali būti net nesusijęs su asmens patikimo ir ištikimybės Lietuvos valstybei darbų vykdymu.
Teisiniu reguliavimu, kuriuo valstybės institucijos ženkliai įsiterpia į trečiųjų asmenų privataus gyvenimo sferą ir renka su jo asmeniu susijusią jautrią informaciją net ir teisėto ir reikšmingo tikslo pagrindu, vis vien turi būti minimaliai sumažinta galimo piktnaudžiavimo savo įgaliojimais rizika, inicijuojant trečiojo asmens stebėseną ir duomenų rinkimą;
(c) vertinant renkamos informacijos apimtį (duomenis), kuri nustatyta projekto 9 str. 2 d., kyla esminis klausimas, ar renkamų duomenų rūšis ir pobūdis yra reikšmingi siekiamam tikslui pasiekti ir ar tokia renkama informacija yra būtina, t. y. kitokiu būdu neįmanoma užtikrinti teisėto ir reikšmingo įstatyme nustatyto tikslo patenkinimo. Yra gana sudėtinga ir praktiškai neįmanoma pagal mokslinį dedukcinį metodą ir indukcinio tyrimo neturimais duomenimis a priori atlikti atskiros 9 str. 2 d. numatytos informacijos rūšies įvertinimą, tačiau keletą pastabų norėtume pateikti. Atkreiptinas dėmesys, jog konstitucinėje doktrinoje (Konstitucinio Teismo
teistumą rinkimas ir vertinimas negali būti prilygintas kaip atitinkantis nepriekaištingos reputacijos patikrą teisinės valstybės principo atžvilgiu, todėl tokios pačios informacijos rinkimas daug reikšmingesniam asmens vertinimui, t. y. asmens patikimumo ir ištikimybės valstybės kriterijui tuo labiau mūsų manymu nėra objektyviai reikšmingas ir pateisinamas.
Pavyzdžiui nėra aišku, kokiu pagrindu valstybės institucijos saugo ir iš kur gaunama informacija apie asmens išnykusį arba panaikintą teistumą; neaišku, kodėl atskiruose punktuose įvardinamas tik „nuosprendis", nors kituose ir
„nutartis"; neaišku, kodėl nepateikiama informacija apie apkaltinamąjį
nuosprendi, kuriuo asmeniui paskirta bausmė; svarstytina, ar turėtų būti teikiama informacija apie asmeniui pareikštus įtarimus, kurie nepasitvirtino arba asmuo net buvo išteisintas; 12 punkto formuluotė turi būti peržiūrėta, nes jos turinys yra itin keistas - STT vietoj to, kad nutrauktų rengiamą arba daromą nusikalstamą veiką arba tirtų jau padarytą nusikalstamą veiką, ruošia informaciją apie su „asmeniu susijusius korupcijos rizikos veiksnius" (šios frazės turinys nėra atskleistas). Pritarti iš dalies Prašymo pateikti informaciją apie asmenį teikimo sąlygos, informacijos pateikimo ir panaudojimo tvarka projekto svarstymo metu iš esmės peržiūrėta, atsižvelgiant į šios ir kitų institucijų pastabas šis institutas iš esmės patobulintas, jam detalizuoti į projektą įtrauktas atskiras III skyrius „Personalo patikimumo užtikrinimas“ (Komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 15-19 str.).
Papildomai pažymėtina, kad pagal pastabas patobulinus tiek korupcijos rizikos analizės, tiek ir informacijos apie asmenis pateikimo reglamentavimą bei atsisakius tokios priemonės kaip
„kompleksinė korupcijos rizikos analizė“, prielaidų interpretuoti, kad
informacijos apie asmenis teikimas yra susijęs su korupcijos rizikos analize, nebeliko. 51. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2021-02-11 Nr. (1.5E) 220000-S-22 9(1) 16, 18, 19, 20,22
surinkimo ir pateikimo tvarka. Viena vertus, svarbu, jog projekto rengėjai 9 str. 16 d. nustato minimalius procedūrinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti skiriančio į pareigas subjekto kreipimasis: rašytinė forma, motyvuotas, paremtas duomenimis, keliančiais abejonių dėl asmens, apie kurį prašoma pateikti informaciją, patikimumo ar tinkamumo einamoms pareigoms. Kita vertus, problemiškas surinktos ir „gautos informacijos" iš STT kvalifikavimas ir vertinimas tolesnėse asmens (ne)skyrimo į pareigas ar atleidimo procedūrose, kadangi įstatymo projektas nenustato jokių formos ar turinio reikalavimų, kuriuos turėtų atitikti STT surinktos ir pateikiamos informacijos teisinis dokumentas. Visgi, atsakingo valdymo principas suponuotų, jog kiekvieno subjekto administracinėse procedūrose parengiamas dokumentas, ypatingai esantis tolesnių administracinių procedūrų pagrindu ir/arba savarankiškai galintis trečiajam asmeniui sukelti teisines pasekmes, atitiktų tam tikrus teisės aktuose nustatytus turinio ir formos standartus. Toliau projekto 9 str.
Toliau projekto 9 str. 18-20 d. įtvirtinama tam tikra pareigų bei atliktinų veiksmus imtis subjektui, kuris gavo STT „surinktą informaciją". Pirma, informaciją gavęs subjektas yra įpareigojamas vertinti pateikiamos
„informacijos visumą", kuri pateikiama STT įforminame administraciniame
dokumente ir negali savo sprendimo grįsti pavienėmis surinktoje informacijoje aplinkybėmis. Mažareikšmiai, atsitiktiniai faktai ar aplinkybės negali būti pagrindas priimant sprendimą (ne)skirti asmens į pareigas ar iš jų atleisti. Antra - informaciją gavęs subjektas yra įpareigojamas tik .pagrįstai nusprendus" priimti sprendimą dėl asmens (ne)skyrimo į pareigas, t. y., jog informaciją vertinantis subjektas turi nurodyti išsamius motyvus, kurie būtų laikytini pagrįsto nusprendimo atitikmeniu. Trečia - į pareigas asmenį skiriantis subjektas, priėmęs sprendimą neskirti asmens į pareigas, privalo per 3 darbo dienas pasirašytinai supažindinti asmenį su pateikta apie jį informacija. Vertinant įstatymo projekte numatytą informaciją gavusio subjekto atitiktį procedūriniams atsakingo valdymo principo standartams, galima sutikti, jog minimalius reikalavimus numatytieji veiksmai atitinka ir gali būti teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo pagrindas, įgyvendinat teisminę kontrolę. Tačiau problemiškas yra 9 str. 22 d. nustatytas teisinis reguliavimas dėl asmens teisės į teisminę gynybą efektyvaus įgyvendinimo. Viena vertus, trečiajam asmeniui nustatyta abstrakti teisės „apskųsti sprendimą neskirti jo į pareigas" įgyvendinimo tvarka, nenustatant nei konkretaus apskundimo termino, nei apskundimo termino eigos pradžios, nei teisminės institucijos, kuriai aiškiai būtų priskirtas šių ginčų rūšinis (dalykinis) teismingumas. Atskirai pažymėtina, jog trečiajam asmeniui projekte nėra įtvirtinta teisė apskųsti STT išvados, kuri turi ypatingos svarbos sprendžiant, ar toks asmuo bus paskirtas/atleistas į/iš tam tikras pareigas. Nors Projekto 9 str.
Nors Projekto 9 str. 3 d. siūloma įtvirtinti, jog STT šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos ir asmens tinkamumo siekiamos ar einamoms pareigoms nevertina, išvados dėl asmens tinkamumo siekiamoms ar einamoms pareigoms neteikia, tai nepaneigia tikimybės, jog STT pateikiamoje išvadoje gali būti duomenų, neatitinkančių tikrovės ir dėl to žeminančių asmens garbę ir orumą, ar kad tokia išvada gali sukelti kitokias neigiamas pasekmių asmens profesinei reputacijai bei tarnybinių, darbo, civilinių ar kitokių teisinių santykių kontekste. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Konstitucijos 30 str. 1 d. nurodyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši absoliuti asmens teisė yra kildinama iš konstitucinio teisinės valstybės principo. Pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmenų teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Pažymėtina, kad nurodytas nuostatų turinys, kai nėra galimybės apskųsti STT išvadą, neatitinka Konstitucijos nuostatų bei Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos, kadangi tokiu būdu yra suvaržoma asmens teisė ginčyti galimai pažeistą teisę, kai STT išvada sukels asmeniui neigiamas teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įtvirtinti galimybę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka apskųsti ne tik sprendimą neskirti asmens į pareigas, bet ir STT išvadą. Administracinių teismų praktikos analizė rodo, jog tokios išvados yra vertinami kaip tam tikrą faktinę informaciją patvirtinantys duomenys, kurių patikimumas jų nenuginčijus teismine tvarka, vėliau nėra nekvestionuojamas.
Nors informacijos rinkimas ir STT parengta išvada rengiama atsižvelgiant į eilę administracinių veiksmų tiek iš prašymą teikiančio subjekto pusės, tiek iš STT atliekamų veiksmų, tai atitinka administracinių teismų praktikoje formuojamą vientisos (vienos) administracinės procedūros sampratą, prieš priimant galutinį sprendimą, kai gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas ar kt.) iki galutinio dokumento
Nr. A ²⁶¹-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Nors vyraujanti administracinių teismų praktika nurodo, jog argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁴⁴²-555/2010), visgi, teismų praktika pastaruoju metu keičiasi ir atsižvelgiant į konstitucinį efektyvios teisminės gynybos principą yra savarankiškai nagrinėjami ir asmenų skundai dėl tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų) ir vertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, jei jie turi lemiamą poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei sukelia asmeniui savarankiškas teisines pasekmes, kaip pvz. įtaka profesinei reputacijai.
LVAT praktika dėl tarpinių, tačiau sukeliančių teisines pasekmes, aktų apskundimo yra nuolat plėtojama, įtraukiant vis naujus savarankiško apskundimo aktus, pvz. tokiais aktais laikyti aktai dėl tarnybinės veiklos vertinimą atliekančių tarnautojų nušalinimo (nenusišalinimo) (2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS⁴⁴²-555/2010); už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens (komisijos) valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui pateikti Valstybės tarnybos įstatymo22 straipsnyje numatyti siūlymai (2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS⁵²⁵-483/2011);
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertinis sprendimas (2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A ²⁶¹-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.); siūlymas vidaus reikalų ministrui panaikinti valstybės tarnautojui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS¹⁴³-241 /2012). Pritarti iš dalies Žr. argumentus aukščiau. 52. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2021-02-11 Nr. (1.5E) 220000-S-22 9(1)25
teisė kreiptis į teismą, jeigu už sprendimo neskirti ar atleisti į/iš pareigų teisėtumą ir pagrįstumą atsako jį priėmęs subjektas.
Jeigu įstatymo projekto rengėjai tokiu teisiniu reguliavimu norėjo suteikti STT viešąjį interesą ginančios institucijos statusą, tai reikia aiškiai įtvirtinti, jog po to nekiltų procesinių abejonių dėl teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo atitikties ABTĮ 56 straipsnio nuostatoms dėl viešojo intereso gynimo. Visgi, plečiant viešąjį interesą ginančių institucijų sąrašą turi būti objektyviai pagrįsta, kodėl šios teisės negalėtų procesine tvarka realizuoti prokuratūra vietoje šiuo metu net trijų įstatymo projekte įvardinamų subjektų: aukštesnė institucija, Vyriausybės atstovas bei STT. Jeigu projekto siūlomu teisiniu reguliavimu norėjo įtvirtinti priimto sprendimo paskirti į pareigas pakeitimą ex officio dėl paaiškėjusių svarbių aplinkybių teismine tvarka, tokiu atveju siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų suderinti su administracinių teismų praktikoje suformuotu .administracinio sprendimo pripažinimo netekusiu galios“ institutu bei atsižvelgti į Viešojo administravimo įstatymo 16 str. reguliavimą. Be to, projekto 9 str. 25 dalyje 25nustatant, jog ,, ... sprendimas skirti jį į pareigas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu nuo šio sprendimo priėmimo momento ... „ prieštarauja efektyvios teisminės gynybos principui ir nepagrįstai riboja teisminės kontrolės apimtį, kadangi tik teismas išnagrinėjęs kiekvienos ginčo situacijos konkrečias faktines aplinkybes ir atlikęs tokioje situacijoje konkuruojančių viešųjų ir privačių interesų balanso paieškos testą, gali nustatyti, kuriam teisėtam interesui kiekvienoje konkrečioje situacijoje atiduoti taikymo prioritetą: korupcijos prevencijos apsaugos viešajam interesui ar privataus asmens teisėtam ir pagrįstam lūkesčiui eiti tam tikras pareigas.
Todėl nustačius tokią nuostatą, nepagrįstai yra ribojamas konstitucinis principas, jog „teisingumą vykdo tik teismas“. Pritarti iš dalies Žr. tekstą kaip jis išdėstytas Komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 18 str. 8 d. 53. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2021-02-11 Nr. (1.5E) 220000-S-22 13(1)7 Projekto 13 str. 7 d. siūloma įtvirtinti, jog atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatai, išskyrus atvejus, kai viešojo sektoriaus subjektas pats atlieka savo atsparumo korupcijai lygio nustatymą, gali būti naudojami priimant sprendimus dėl viešojo sektoriaus subjekto veiklos finansavimo, jo dalyvavimo viešosiomis lėšomis finansuojamuose projektuose ir programose, viešojo sektoriaus subjekto vadovo darbo ar tarnybos santykių ir kitais teisės aktuose nustatytais tikslais. Aukštesniu atsparumo korupcijai lygiu pasižymintiems viešojo sektoriaus subjektams gali būti taikomi supaprastinti procedūriniai reikalavimai, papildomos ir (ar) palankesnės finansavimo sąlygos ar kitos skatinimo priemonės, jei tai numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
Atkreiptinas dėmesys, jog turėtų būti įvertinta, ar toks reglamentavimas nepažeis lygiateisiškumo principą, kadangi pagal siūlomą reglamentavimą aukštesniu atsparumo lygiu pasižymintys viešojo sektoriaus subjektai atsiduria geresnėje padėtyje nei žemesniu atsparumo korupcijai lygiu pasižymintys subjektai, kadangi jiems gali būti taikomi supaprastinti procedūriniai reikalavimai, papildomos ir (ar) palankesnės finansavimo sąlygos ar kitos skatinimo priemonės. Vertinant, atkreiptinas dėmesys, jog Projekto 13 str. 1 d. įtvirtinta, jog nustatant atsparumo korupcijai lygį vertinama, kiek ir kokių korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių yra įdiegta viešojo sektoriaus subjekte, šių priemonių diegimo kokybė ir praktinis pritaikomumas bei jas taikant pasiekti rezultatai. Pažymėtina, kad iš šios teisės normos seka, jog atsparumo korupcijai lygio nustatymo kriterijai yra vertinamojo pobūdžio, paliekantys daug diskrecijos, todėl svarstytina, ar jei yra objektyvūs ir pakankami priskyrus tam tikrus subjektus kaip pasižyminčius aukštesniu atsparumo korupcijai lygiu, privilegijuoti kitų subjektų atžvilgiu. Be to, abejotina, ar šios nuostatos atitinka (suderintos) su kitais įstatymais, reglamentuojančiais viešojo subjekto veiklos finansavimą, viešojo sektoriaus subjekto vadovo darbo ar tarnybos santykius ir pan. Pritarti Aptariama nuostata panaikinta. 54. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2021-02-11 Nr. (1.5E) 220000-S-22 17(1)1
tikrais atvejais pateikti teisės aktą priėmusiam subjektui motyvuotą pasiūlymą dėl teisės akto pakeitimo ar pripažinimo netekusiu galios, o remiantis 17 str. 2 d.
turi teisę Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į Vyriausybę ir prašyti pripažinti netekusiais galios ministro, Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo priimtą teisės aktą ir ABTĮ nustatyta tvarka kreiptis į administracinį teismą ir prašyti ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Tokiu teisiniu reguliavimu yra plečiamas abstrakčiosios administracinių normų kontrolės modelis, įtraukiant į baigtinę subjektų ratą naują subjektą - STT. Abstrakčioji normų kontrolė yra išimtinė ir specifinė objektyvaus teisės normų teisėtumo patikra ir išimtinis procesinis modelis, kada iš besikreipiančio į teismą asmens nereikalaujamą įrodyti savo subjektinį materialinį suinteresuotumą. Nors pagal bendrą teisminės gynybos standartą yra siekiama teismus apsaugoti nuo actio populiaris, abstrakčiosios normų kontrolės modelis yra išimtis iš bendrosios teisės kreiptis į teismą, kadangi jame yra nustatomos „palengvintos" kreipimosi sąlygos, todėl konstituciškai yra pateisinama tokią kreipimosi teisę numatyti dažniausiai konstitucinį statusą turintiems subjektas, kurie mutatis mutandi gali inicijuoti ir konstitucinę normų kontrolės patikrą arba individualų konstitucinį skundą dėl ypatingo savo veiklos pobūdžio žmogaus teisių gynimo srityje. Dėl šios priežasties ABTĮ 112 str. numato tik tokius subjektus kaip Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Abejotina, ar STT, turinti specifinę kompetenciją korupcijos prevencijos srityje pagrįstai būtų įtraukiama į abstrakčiosios normų kontrolės bylų teiseną inicijuojančių subjektų sąrašą.
Be to, toks reglamentavimas primena jau Lietuvos teisėje buvusią ir prokuratūros vykdytą bendrąją priežiūrą, o tai kelia abejonių atitikimo Konstitucijai požiūriu. Pirma, remiantis Konstitucijos 5 str. 1 d: ,,Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas." STT veiklos tikslas, uždaviniai, teisės ir pareigos yra reglamentuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme. Nei Konstitucijoje, nei Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme neįtvirtinta STT priežiūros funkcija ar įgaliojimai jai vykdyti bendrąją priežiūros funkciją. Atkreiptinas dėmesys, jog toks minėtų nuostatų aiškinimas grindžiamas Konstitucijos 5 str. 2 d. nuostata, jog valdžios galias riboja Konstitucija. Antra, Konstitucinis Teismas nusprendė, jog civilinio proceso normos bei Prokuratūros įstatymo normos, kuriose numatyta prokuroro teisė vykdyti prokurorinę priežiūrą, prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo akte nurodoma, jog kadangi tarp Konstitucijoje apibrėžtų prokurorų funkcijų bendroji priežiūra neminima, yra akivaizdus jos reagavimo formų, taikomų bendrosios priežiūros tvarka, neatitikimas Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d. nutarimas). Bendrosios priežiūros funkcija nėra įtvirtinta Konstitucijoje, todėl ir STT (pagal analogiją) tokia funkcija, manytina, negalėtų ir neturėtų būti deleguojama. Pritarti Aptariama nuostata panaikinta. 55. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2021-02-11 Nr. (1.5E) 220000-S-22 15(1), 18(1), 21(1), 24(1) 16.
Projekto 15 str. (ypač 1 ir 2 d.), 18, 21 ir 24 str. nuostatos (tiksliau būtų jas įvardinti kaip deklaracijas, kuriose daug netikslumų ir neaiškumų, pvz., kas yra "švietimo teikėjai", "teisės aktų reikalavimų pažeidimų šalinimas", "vietos valstybės teisės aktai",
"korupcijai atsparios aplinkos kūrimo veiklai reikalingi
ištekliai", "pakankamos veiklos ir nepriklausomumo garantijos" ir pan.) kelia abejonių, ar tai yra įstatymo (ir aplamai, teisinio reguliavimo) dalykas. Be to, siūlomos 24 str. nuostatos (pvz., 2 d., 5 d. 2, 3 punktai ir pan.) nėra suderintos su kitais įstatymais, inter alia, reglamentuojančiais viešojo ir privataus sektoriaus subjektų veiklą, ir pan. Pritarti iš dalies Sąvoka „švietimo teikėjai“ apibrėžta LR švietimo įstatymo 2 str. 34 d. Dėl kitų vartojamų žodžių junginių – manytina, kad jų turinys iš konteksto pakankamai aiškus ir gali būti vartojamas, taip pat – patikslintas poįstatyminiais teisės aktais (pvz., pavyzdiniais struktūrinių padalinių nuostatais ir pareigybių aprašymais). 56. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2021-02-11 Nr. (1.5E) 220000-S-22 21(1)3
savivaldybės institucijos ar įstaigos, planuodamos ir vykdydamos priemones, kuriomis tiesiogiai ar netiesiogiai remiami privataus sektoriaus subjektai, veiksmingu korupcijos rizikos valdymu pasižymintiems privataus sektoriaus subjektams taiko supaprastintus procedūrinius reikalavimus, papildomas ir
(ar) palankesnes finansavimo sąlygas ar taikyti kitas skatinimo priemones Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog veiksmingu korupcijos rizikos valdymu pasižymintys privataus sektoriaus subjektai yra vertinamojo pobūdžio samprata, kadangi Projekte nėra įtvirtinta, kokiais kriterijais remiantis yra vertinama, kas yra veiksmingas korupcijos rizikos valdymas.
Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 29 str. įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo
įtvirtinus tokį reglamentavimą nebūtų pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, kadangi nesureglamentavus vertybinių kriterijų, kuriais remiantis yra įvertinamas ir (ar) pripažįstamas veiksmingumas, paliekama itin plati diskrecija pripažinti privataus sektoriaus subjektą kaip pasižymintį veiksmingu korupcijos rizikos valdymu ir atitinkamai galimai be pagrindo privilegijuoti tam tikrus subjektus. Svarstytina, ar toks reglamentavimas atitinka teisės lygiateisiškumo principą ir Konstitucinio Teismo doktrinos kontekste būtų suvokiamas kaip objektyvus nukrypimo nuo lygiateisiškumo principo pateisinimas. Atsižvelgus į tai, siūlytina įtvirtinti konkrečius pagrindus, suponuojančius privataus sektoriaus subjekto pripažinimą atlikus veiksmingą korupcijos rizikos valdymą arba atsisakyti palankesnių priemonių ir sąlygų taikymo tam tikriems subjektams. Pritarti Panaikinta aptariama nuostata. 57. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2021-02-11 Nr. (1.5E) 220000-S-22 * 18.
Projekte siūloma įtvirtinti labai plačias STT teises korupcijos prevencijos srityje, tačiau šios institucijos pareigos (pvz., metodinės ir kitokios pagalbos suteikimo, atsiskaitymo ir pan.) vykdant šias funkcijas ir atsakomybės už pažeidimus, padarytus vykdant šias funkcijas, nėra numatytos. Pritarti iš dalies Komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2)
įstatymo pažeidimus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atsako Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“
2021-01-25 Nr. 24T(11.21-20401)-5 13(1)1 <...> Įstatymo projekto 2 straipsnio
sektoriaus subjekto atsparumo korupcijai analizę ir vertinimą, kokį atsparumo korupcijai lygį atitinka šis subjektas) ir projekto 13 straipsnio 1 dalyje (Nustatant atsparumo korupcijai lygį vertinama, kiek ir kokių korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių yra įdiegta viešojo sektoriaus subjekte, šių priemonių diegimo kokybė ir praktinis pritaikomumas bei jas taikant pasiekti rezultatai) numatytas nuostatas tikslinga papildyti nurodant, pagal kokius kriterijus asmuo priskiriamas kiekvienam atsparumo korupcijai lygiui. Pritarti Komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 2 str. 1 d. vietoje sąvokos „Atsparumo korupcijai lygio nustatymas“ apibrėžta nauja sąvoka „1. Atsparumo korupcijai lygis – kiekybiškai išreikštas dydis, rodantis viešojo sektoriaus subjekto atsparumą korupcijai.“ Papildytas šią priemonę reglamentuojantis 13 str. (komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 12 str.), jame pateikiant pagrindinius kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant turėtų būti nustatomas atsparumo korupcijai lygis, nurodant, kad jis yra išreiškiamas skaitine išraiška ir pan. Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 12 str.
tekstu: „Pagal šiuos korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių įdiegimo elementus apskaičiuojamas viešojo sektoriaus subjekto atsparumo korupcijai lygis skaitine išraiška. Pagal iš anksto nustatytą skalę viešojo sektoriaus subjekto atsparumo korupcijai lygis gali būti nuo labai žemo iki labai aukšto.“
2021-01-25 Nr. 24T(11.21-20401)-5 9(1)2 4,12 Siekiant nepažeisti nekaltumo prezumpcijos principo diskutuotinos Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje numatytų 4 ir
surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją apie: <...> 4) asmeniui pareikštus įtarimus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar nusikalstamą veiką, susijusią su asmens funkcijomis viešojo sektoriaus subjekte ar institucijoje, kurioje jis siekia eiti ar eina pareigas, taip pat priimtus procesinius sprendimus šiose bylose; <...> 12) žvalgybos, kriminalinės žvalgybos, analitinės antikorupcinės žvalgybos informaciją apie asmens rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką ir su asmeniu susijusius korupcijos rizikos veiksnius“. Manytina, kad pareigūnų surinkta kriminalinės žvalgybos informacija apie asmenį, įtariamą dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo, kuri nėra pagrįsta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, atskirais atvejais nėra pakankama siekiant apriboti asmeniui teisę siekti vienų ar kitų pareigų. Tuo pačiu pareigūnai, vadovaudamiesi tokiomis nuostatomis ir profesionaliai atlikę savo pareigas, dėl minėtų aplinkybių gali sulaukti neigiamų vertinimų ir net tapti teisinės atsakomybės subjektais.
Pritarti iš dalies Aptariama nuostata patikslinta, nurodant, kad informacija būtų teikiama apie su asmeniu susijusius korupcijos rizikos veiksnius, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika valstybės ar savivaldybės veiklos srityje, kurioje asmuo siekia eiti arba eina pareigas. Taip pat Projekto 2 str. papildytas „korupcijos rizikos veiksnių“ sąvoka. 60. Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla 2021-01-25 Nr. 24T(11.21-20401)-5 8(1)8 Diskutuotina dėl Įstatymo projekte tobulinamo 8 straipsnio 8 dalies nuostatų, kad „Teisės akto projektą parengęs, teisės aktą priėmęs ar jo priėmimą inicijavęs subjektas, gavęs iš Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą, per du mėnesius nuo šios išvados gavimo dienos raštu informuoja Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba nurodo priežastis ir motyvus, jeigu į pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta“. Šios nuostatos nedera su subordinacijos ir atskaitingumo principais, nes iš Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 str. nuostatų matyti, jog pagal teisinę logiką teisės aktus rengia Respublikos Prezidentas, Seimas, Teismai, Konstitucinis teismas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos, merai, savivaldybių tarybos, savivaldybių administracija. Šie teisėkūros subjektai neturėtų būti įpareigojami atsiskaityti Specialiųjų tyrimų tarnybai. Pritarti iš dalies Žr. argumentus nurodytus prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabos. 61. Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla 2021-01-25 Nr.
24T(11.21-20401)-5 14(1)4 Tobulintina 14 straipsnio 4 dalyje siūloma nauja nuostata, numatanti, kad „Viešojo sektoriaus subjekto darbuotojai už elgesio standartų pažeidimus atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.“ Mūsų nuomone, ši teisės norma turėtų būti papildyta nuostatomis apie vadovų, atsakingų subjektų asmeninę atsakomybę dėl neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų. Pritarti Projekto 14 straipsnio 4 dalis panaikinta. 62. Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla 2021-01-25 Nr. 24T(11.21-20401)-5 18(1)5 Nėra aiški ir 18 straipsnio 5 dalies nuostata: „Viešojo sektoriaus subjektai imasi, o privataus sektoriaus subjektai gali imtis priemonių, skirtų viešojo ar privataus sektoriaus subjekto darbuotojų antikorupciniam sąmoningumui didinti“. Tikslinga plačiau atskleisti viešojo sektoriaus ir privataus sektoriaus subjektų sąveikos turinį. <...> Pritarti Aptariama nuostata panaikinta, o jos turinio pagrindu suformuluotas korupcijos prevencijos principas, kuriuo papildytas Projekto 3 straipsnis. Pritarti komiteto nuomonei ir argumentams dėl kitų valstybės institucijų, įstaigų, asociacijų, ekspertų pastabų:
Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 2(1)1 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5042 (toliau – Projektas), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – KPĮ projektas) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama viena iš korupcijos prevencijos priemonių – atsparumo korupcijai lygio nustatymo – sąvoka. Atsparumo korupcijai lygio nustatymas reguliuojamas KPĮ projekto 13 straipsnyje. Minėtai sąvokai apibrėžti vartojamos niekur neapibrėžtos sąvokos, tokios kaip „atsparumo korupcijai analizė“, „atsparumo korupcijai lygis“. Be to, KPĮ projekto 13 straipsnio 7 dalyje minima aukštesnio atsparumo korupcijai lygio sąvoka. Iš KPĮ projekto nėra aišku, kokie dar galimi atsparumo korupcijai lygiai ir kokiais kriterijais remiantis viešojo sektoriaus subjektai būtų priskiriami konkrečiam atsparumo korupcijai lygiui. Atsižvelgiant į tai, siūlytina KPĮ projektą tikslinti papildant minėtų sąvokų apibrėžtimis ir nustatant atsparumo korupcijai lygius pagal aiškius priskyrimo tam tikram lygiui kriterijus. Pritarti Komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 2 str. 1 d. vietoje sąvokos „Atsparumo korupcijai lygio nustatymas“ apibrėžta nauja sąvoka „1. Atsparumo korupcijai lygis – kiekybiškai išreikštas dydis, rodantis viešojo sektoriaus subjekto atsparumą korupcijai.“ Papildytas šią priemonę reglamentuojantis 13 str. (komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 12 str.), jame pateikiant pagrindinius kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant turėtų būti nustatomas atsparumo korupcijai lygis, nurodant, kad jis yra išreiškiamas skaitine išraiška ir pan. Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 12 str. 1 d. papildyta tekstu: „Pagal šiuos korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių įdiegimo elementus apskaičiuojamas viešojo sektoriaus subjekto atsparumo korupcijai lygis skaitine išraiška. Pagal iš anksto nustatytą skalę viešojo sektoriaus subjekto atsparumo korupcijai lygis gali būti nuo labai žemo iki labai aukšto.“ Panaikinta Projekto 13 str.
7 d., kurioje buvo reglamentuota, kad atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatai gali būti panaudojami priimant sprendimus, susijusius su viešojo sektoriaus subjekto veiklos finansavimo klausimais, jo vadovo darbo ar tarnybos santykiais, supaprastintais procedūriniais reikalavimais, skatinimo priemonėmis ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad nebelieka nuostatos, pagal kurią atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatai lemtų atitinkamas asmenų teises ir pareigas, teigtina, kad atsparumo korupcijai lygio nustatymo principinius aspektus apibrėžus įstatyme, smulkesni su jo nustatymu susiję klausimai gali būti reguliuojami poįstatyminiu teisės aktu – Vyriausybės tvirtinama metodika. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 2(1)8 KPĮ projekto 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžta, kad korupcijos rizikos analizė yra korupcijos rizikos ir jos veiksnių tam tikrame viešojo sektoriaus subjekte ir (ar) tam tikroje valstybės ar savivaldybės valdymo srityje ar procese, apimančiame vieno ar kelių viešojo sektoriaus subjektų veiklos sritis, nustatymas ir nagrinėjimas antikorupciniu požiūriu. Esant tokiam reglamentavimui, atsiranda neapibrėžtumas, ar tokia analizė gali būti atliekama pačiame subjekte, ar vis dėlto turi apimti tik šio subjekto kurią nors veiklos sritį (procesą) arba kelias ar visas veiklos sritis (procesus). Juolab kad toliau KPĮ projekte (pavyzdžiui, 6 straipsnio 5 dalyje) nurodoma, jog „Specialiųjų tyrimų tarnyba apie priimtą sprendimą atlikti korupcijos rizikos analizę raštu informuoja viešojo sektoriaus subjektą, kurio veiklos sritis bus analizuojama“, o šio straipsnio 7 dalyje yra išvardytos viešojo sektoriaus subjekto, kurio veiklos sritis analizuojama, teisės.
Kita vertus, KPĮ projekto 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Specialiųjų tyrimų tarnyba, nustatydama būtinybę tam tikrame viešojo sektoriaus subjekte ir (ar) tam tikroje valstybės ar savivaldybės valdymo srityje ar procese, apimančiame vieno ar kelių viešojo sektoriaus subjektų veiklos sritis, atlikti korupcijos rizikos analizę, nagrinėja išvadas dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo <...>“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, jei vis dėlto pagrįstai būtų nuspręsta taikyti korupcijos prevencijos analizę ir viešojo sektoriaus subjektui, KPĮ projekte vartojamos sąvokos ir konstrukcijos aptariamame kontekste turėtų būti suvienodintos. Pritarti Patikslinti ir suderinti Projekto 2 ir 6 straipsniai. Patikslinta „korupcijos rizikos analizės sąvoka“ Pasiūlymas:
Komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 2 str. 6 d. išdėstyti taip:
„6. Korupcijos rizikos analizė – korupcijos rizikos ir jos
veiksnių tam tikrame viešojo sektoriaus subjekte ir (ar) tam tikroje valstybės ar savivaldybės valdymo veiklos srityje ar procese, apimančiame vieno ar kelių viešojo sektoriaus subjektų veiklos sritis, nustatymas ir nagrinėjimas antikorupciniu požiūriu.“
2021-03-03 2(1)13 KPĮ projekto 2 straipsnio 13 dalyje, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir paprastumo, sujungtini 2 ir 5 punktai. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 2 str. 13 d. 2 p. (Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 2 str. 14 d.
14 d. 2 p.) išdėstyti taip:
2) viešoji įstaiga, kurios vienas iš steigėjų ar dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga ar šios dalies 3 ar 4 punkte nurodytas viešojo sektoriaus subjektas;“ Projekto 2 str. 13 d. 5 p. panaikintas. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 4(1)1 KPĮ projekto 4 straipsnio 1 punkte, atskleidžiant teisėtumo – vieno iš korupcijos prevencijos principų – turinį, be kita ko, pažymima, kad „viešojo administravimo subjektai, taikydami korupcijos prevencijos priemones, vadovaujasi viešosios teisės principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Ši siūloma nuostata yra perteklinė, nes KPĮ projekte ir taip aiškiai ir visapusiškai atskleidžiamas teisėtumo principo turinys. Pritarti Panaikinta pastaboje nurodyta nuostatos dalis. Žr. tekstą kaip jis išdėstytas patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 4 str. 1 p. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 4(1)7 KPĮ projekto 4 straipsnio 7 punkte tikslintina subsidiarumo principo formuluotė – šis principas suprantamas kaip idėja, kad sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami kuo žemesniu lygmeniu, kuriuo juos įmanoma efektyviai priimti ir įgyvendinti („kuo arčiau žmogaus“). Pritarti iš dalies Projekte nurodyto principo esmė yra tokia, kokia nurodyta pastaboje, tik naudojama kitokia formuluotė, kuri labiau pritaikyta Projektu reguliuojamai sričiai, t.y. jis suprantamas kaip reiškiantis, kad korupcijai atsparios aplinkos kūrimui reikalingos iniciatyvos, sprendimai ir veiksmai atliekami kuo žemesniu lygmeniu, o aukščiau valstybės sąrangoje esančios institucijos įsiterpia tik tuo atveju, jei pavaldžios įstaigos yra nepakankamai aktyvios kuriant korupcijai atsparią aplinką, tik šiuo atveju aptariamas principas taikomas ne valstybės institucijų ir piliečio (žmogaus) santykiui, o santykiui tarp valstybės institucijų, t. y., subsidiarumo principo interpretacija projekte iš esmės atitinka jo aiškinimą, pateiktą LRV pastaboje. 6.
2021-03-03 6(1)1 KPĮ projekto 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad korupcijos rizikos analizę atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka, skelbiama viešai. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka laikoma norminiu teisės aktu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, yra skelbtina Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai, teiginys dėl viešo minėto tvarkos paskelbimo yra perteklinis. Pritarti Panaikinta pastaboje nurodyta nuostatos dalis. Pasiūlymas:
Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 6 str. 1 d. išdėstyti taip: „1. Korupcijos rizikos analizę atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka, kuri yra skelbiama viešai.“
2021-03-03 6(1)6 KPĮ projekto 6 straipsnio 6 dalyje siūloma numatyti, kad „Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi korupcijos rizikos analizę, pateikia viešojo sektoriaus subjektui korupcijos rizikos analizės išvados projektą, kuriame pateikia informaciją apie nustatytą korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius bei pasiūlymus sumažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) pašalinti jos veiksnius“. KPĮ projekto 6 straipsnio 7 dalies 2 punkte yra numatyta, kad „viešojo sektoriaus subjektas, kurio veiklos sritis yra analizuojama, turi teisę susipažinti su korupcijos rizikos analizės išvados projektu ir pateikti pastabas bei motyvuotus pasiūlymus dėl korupcijos rizikos analizės metu nustatytų rizikų, pateiktų pastabų ir rekomendacijų bei gauti paaiškinimus“, o šio straipsnio 9 dalyje nurodoma: „Viešojo sektoriaus subjektas, gavęs iš Specialiųjų tyrimų tarnybos korupcijos rizikos analizės išvadą, jeigu joje yra nustatyti korupcijos rizikos veiksniai ir pateikti pasiūlymai dėl jų mažinimo ar šalinimo <...>“.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, atsižvelgiant į korupcijos rizikos analizės, kurią atliekant nustatoma korupcijos rizika ir (ar) jos veiksniai, apibrėžimą, turėtų būti suvienodinti minėtuose KPĮ projekto straipsniuose nurodomi rizikos analizės išvados turinio elementai – korupcijos rizika ir (ar) jos veiksniai. Pritarti Patikslintas Projekto 6 str. suvienodinant pastaboje nurodytus korupcijos rizikos analizės išvados turinio elementus. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 6(1), 9(1) 12,4 Kriminalinės žvalgybos reglamentavimas (įskaitant tai, kuriais atvejais gali būti naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai) yra ne KPĮ projekto, o Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo reguliavimo dalykas, todėl KPĮ projekto 6 straipsnio 12 dalis ir 9 straipsnio 4 dalis atsisakytinos kaip perteklinės. Nepritarti Argumentai:
Šios nuostatos įtrauktos tikslingai, atsižvelgiant į preliminarias LRS Teisės departamento išvadas, siekiant aiškiai įtvirtinti, kad korupcijos prevencijos veiklai vykdyti negali būti naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės, taip išsklaidant kartais praktikoje dėl to kylančias abejones. 9.
2021-03-03 7(1) Įvertinus KPĮ projekto
veiksmų planų ir valdymo srities korupcijos prevencijos veiksmų planų tikslingumo. Tai padidins administracinę naštą ir riziką dubliuoti korupcijos prevencijos priemones tiek nacionaliniuose, tiek šakiniuose, tiek valdymo srities korupcijos prevencijos planavimo dokumentuose. KPĮ projekte lieka neapibrėžta, kuo skiriasi šakinis ir valdymo srities korupcijos prevencijos veiksmų planas, kada rengiamas vienas, o kada kitas ir koks jų santykis. Siūlome įvertinti šias nuostatas administracinės naštos augimo požiūriu. Pritarti iš dalies Projekte patikslinti 7 str. minimų planavimo dokumentų pavadinimai ir kai kurie jų rengimo aspektai. Žr. tekstą kaip jis išdėstytas komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 7 str. Pastebėtina, kad aptariamų korupcijos prevencijos veiksmų planų parengimas ir įgyvendinimas nėra privalomas, o gali būti pasirenkamas kaip viena iš galimybių kuriant korupcijai atsparią aplinką. Šakinius korupcijos prevencijos veiksmų planus, apimančius kelių savarankiškų įstaigų veiklos sritis, rengia kelios savarankiškos įstaigos, o valdymo srities korupcijos prevencijos veiksmų planus, apimančius vienos savarankiškos įstaigos valdymo sritį, įskaitant jai pavaldžių viešojo sektoriaus subjektų veiklos sritis, rengia viena savarankiška įstaiga. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 7(1)8 KPĮ projekto 7 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „nacionalinę korupcijos prevencijos darbotvarkę Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas, nacionalinės korupcijos prevencijos darbotvarkės planą tvirtina Vyriausybė, o korupcijos prevencijos veiksmų planus – jas parengusio viešojo sektoriaus subjekto vadovas ar kitas organas. Viešojo sektoriaus subjekto vadovas asmeniškai atsako už patvirtintos programos įgyvendinimą“.
Įvertinus tiek šią siūlomą nuostatą, tiek visą KPĮ projekto 7 straipsnį, nėra aišku, už kokios patvirtintos programos įgyvendinimą atsako pats viešojo sektoriaus subjekto vadovas. Turėtų būti atsižvelgta į tai, kad „programa“ kaip korupcijos prevencijos planavimo dokumentas KPĮ projekte nėra numatyta. Pritarti Pakeistas Projekto 7 str. 8 d. vartojamas terminas „programa“ į „korupcijos prevencijos veiksmų planą“. 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 7(1)9 KPĮ projekto 7 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „korupcijos prevencijos veiksmų planų įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja viešojo sektoriaus subjektų už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai ir (ar) antikorupcijos komisijos“. Abejotinas tikslingumas įstatymu detaliai reglamentuoti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingų subjektų pareigos koordinuoti ir kontroliuoti korupcijos prevencijos veiksmų planų įgyvendinimą realizavimo mechanizmą. Įvertinus tai, kad būtent viešojo subjekto vadovas atsakingas už korupcijos prevencijos veiksmų planų įgyvendinimą, tikslinga jam palikti diskrecijos teisę spręsti, ar pačiam koordinuoti ir kontroliuoti šių veiksmų planų įgyvendinimą, ar šią pareigą perduoti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingam subjektui. Pritarti Pasiūlymas:
Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 7 str. 9 d. išdėstyti taip: „9. Korupcijos prevencijos veiksmų planų įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja viešojo sektoriaus subjektų vadovai ar jų įgalioti asmenys ir (ar) antikorupcijos komisijos“. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 7(1)10 KPĮ projekto 7 straipsnio
tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka vertina šakinius, savivaldybių, valdymo srities ir viešojo sektoriaus subjekto korupcijos prevencijos veiksmų planus, jų projektus ir šių planų įgyvendinimą“.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad toliau KPĮ projekte nėra reglamentuotas tokio atlikto vertinimo rezultatų realizavimas. Pritarti Pasiūlymas: Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 7 str. 10 d. išdėstyti taip:
„10. Specialiųjų tyrimų tarnyba Specialiųjų
tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka vertina šakinius, savivaldybių, savarankiškos įstaigos valdymo veiklos srities ir viešojo sektoriaus subjekto korupcijos prevencijos veiksmų planus, jų projektus ir šių planų įgyvendinimą bei teikia juos priėmusiems subjektams rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus dėl šių planų ir (ar) jų įgyvendinimo.“
2021-03-03 8(1)2 KPĮ projekto 8 straipsnyje vartojama padidintos korupcijos rizikos sąvoka. KPĮ projekto 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiama, kas laikytina korupcijos rizika, tačiau KPĮ projekte nesiūloma nustatyti, kokiais kriterijais remiantis ši rizika laikytina padidinta. KPĮ projekto 8 straipsnio 2 dalyje siekiama įtvirtinti, kad „kriterijus dėl visuomeninių santykių, kuriuose egzistuoja padidinta korupcijos rizika, nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus“. Įsigaliojus siūlomam teisiniam reguliavimui, viešojo administravimo subjektas, rengiantis norminio teisės akto projektą, vadovaudamasis šiais kriterijais, turės pareigą atlikti šio teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą. Teisės normos, tam tikram subjektui nustatančios teises ir pareigas, turėtų būti įtvirtintos įstatyme, o ne įstatymą įgyvendinančiame teisės akte.
Šiuo metu galiojančiame Korupcijos prevencijos įstatyme (6 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnio 1 dalis) yra nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis priskiriama prie sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, bei atvejai, kai turi būti atliekamas teisės aktų ir jų projektų antikorupcinis vertinimas. Siekis pavesti Vyriausybei nustatyti kriterijus, kuriais būtų interpretuojamos įstatymo nuostatos, neatitinka teisės aktų hierarchijos, todėl siūlytina kriterijus, kuriais remiantis tam tikri visuomeniniai santykiai būtų identifikuojami kaip esantys padidintos korupcijos rizikos, ir (ar) atvejus nustatyti įstatyme. Pritarti Žr. argumentus prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 9 pastabos. 14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 8(1)1 KPĮ projekto 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, kuriuose egzistuoja padidinta korupcijos rizika, viešojo administravimo subjektas, rengiantis norminio teisės akto projektą, privalo atlikti šio teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą“. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, „viešojo administravimo subjekto rengiamo teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą atlieka viešojo administravimo subjekto darbuotojas, kuriam viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens yra pavesta atlikti teisės aktų projektų antikorupcinius vertinimus“, o KPĮ projekto 8 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad „šio straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus atitinkančių bei kitų norminio pobūdžio teisės aktų projektų <...> antikorupcinį vertinimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba“, atsižvelgusi į toliau šioje straipsnio dalyje nurodytus aspektus.
Vertinant šias nuostatas, nėra aišku, ar viešojo administravimo subjektui išliks prievolė atlikti to paties teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą ir tais atvejais, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba, identifikavusi padidintos korupcijos riziką rengiamo teisės akto projekte ir atsižvelgusi į papildomus, šio straipsnio 5 dalyje nurodytus aspektus, priims sprendimą atlikti antikorupcinį vertinimą. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, KPĮ projekte turėtų būti tiksliai ir aiškiai nurodyta, kokią įtaką Specialiųjų tyrimų tarnybos sprendimas parengti antikorupcinio vertinimo išvadą turės viešojo administravimo institucijai ir jos rengiamai išvadai. Jei vis dėlto būtų rengiamos dvi išvados, toks teisinis reguliavimas neatitiktų teisėkūros proporcingumo ir efektyvumo principų. Pritarti Siekiant pašalinti pastaboje nurodytus neaiškumus, patikslinta Projekto 8 str. 1, 2 ir
vertinimą, o kada, atsižvelgdama į įstatyme nurodytus požymius, gali jį atlikti, nepriklausomai nuo to, ar teisės akto ar jo projekto antikorupcinis vertinimas buvo atliktas projekto rengėjo. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektui visais atvejais išliks prievolė atlikti teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu jis reglamentuos visuomeninius santykius, nurodytus Projekto 8 str.
vertinimą atliks vadovaudamasi kriterijais, nurodytais Projekto 8 str. 5 d. Praktikoje pasitaikys situacijų, kai to paties projekto antikorupcinį vertinimą atliks projekto rengėjas ir STT, tačiau STT atliekami antikorupciniai vertinimai bus ne taisyklė, bet išimtis iš jos, kadangi tokie vertinimai bus atliekami vertinant, kriterijus nurodytus Projekto 8 str. 5 d., kas leis atsirinkti ir vertinti tik korupcijos požiūriu rizikingiausius teisės aktus ir jų projektus, o tokiais atvejais tikslinga pasitelkti papildomą korupcijos rizikos suvaldymo priemonę – STT atliekamą antikorupcinį vertinimą, kuris papildytų teisės akto projekto rengėjo atliktą antikorupcinį vertinimą arba atskleistų jo spragas. Pažymėtina, kad tokia antikorupcinių vertinimų atlikimo tvarka galioja ir šiuo metu, todėl projektu nebūtų kuriama papildoma administracinė našta ar procedūros, lyginant su esama padėtimi. 15. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 8(1)2 KPĮ projekte neapibrėžtas KPĮ projekto 8 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 1 dalies santykis. Jei šia nuostata siekiama suteikti Specialiųjų tyrimų tarnybai įstatyminius įgaliojimus tiesiogiai teikti Vyriausybei atitinkamus teisės aktų projektus, tai turėtų būti aiškiai įtvirtinta vertinamoje nuostatoje. Pritarti Pastaboje minimos nuostatos, kurioje buvo numatyta, kad Vyriausybė nustato kriterijus dėl visuomeninių santykių, kuriuose egzistuoja padidinta korupcijos rizika, ir teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo tvarką, atsižvelgdama į STT pasiūlymus, atsisakyta. 16. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 8(1)4 Taip pat neapibrėžtas KPĮ projekto 8 straipsnio 4 dalies santykis su Teisėkūros pagrindų įstatymo 4 skirsniu.
Iš KPĮ projekto 8 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, ar galiojančių norminių teisės aktų antikorupcinis vertinimas atliekamas remiantis ex post vertinimo metodika ir atitinkamais atvejais, ar tai yra atskira procedūra. Pastebėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 23 straipsnį esminis ex post vertinimo tikslas – įvertinti teisinio reguliavimo taikymą ir veikimą įvairiais aspektais, be to, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad minėtą vertinimą, remiantis Teisėkūros pagrindų įstatymu, atlieka tik ministerijos ir tik tada, kai į įstatymą įtraukta nuostata dėl poreikio atlikti galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą arba kai tokį sprendimą priima ministras pagal jam pavestą valdymo sritį. Remiantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas atliekamas Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką, o jo tikslai ir atlikimo atvejai gerokai siauresni. Todėl, nepaisant to, kad tam tikrais atvejais vertinant galiojančio teisinio reguliavimo taikymą ir veikimą jis gali būti vertinamas ir antikorupciniu požiūriu, vis dėlto manytina, kad antikorupcinis vertinimas (tiek teisės aktų projektų, tiek galiojančio teisinio reguliavimo) turėtų būti atliekamas pagal specialią Vyriausybės patvirtintą tvarką. Pritarti iš dalies Prieštaravimo tarp KPĮ projekto 8 str. 4 d. ir Teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – TPĮ) 16 str. nėra, nes pastaroji TPĮ nuostata kalba apie numatomą teisinį reglamentavimą (kurio antikorupcinio vertinimo tvarka aptarta pirmesnėse KPĮ 8 str. dalyse, kur, suderinamai su TPĮ nustatyta, jog tokiu atveju antikorupcinis vertinimas atliekamas atskira, tam skirta Vyriausybės patvirtinta tvarka).
Dėl galiojančių teisės aktų vertinimo, pasakytina, kad KPĮ siūlomu reglamentavimu siekiama nekurti dar vienos/papildomos/naujos antikorupcinio galiojančių teisės aktų vertinimo procedūros, o įtraukti antikorupcinį vertinimo aspektą į jau esamą procedūrą, kuri atliekama pagal TPĮ, t.y. ex post vertinimą. Siekiant pašalinti pastaboje nurodytą neaiškumą, patikslinta KPĮ 8 str. 4 d. Pasiūlymas:
Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 8 str. 4 d. išdėstyti taip: „4. Galiojančių norminių teisės aktų antikorupcinį vertinimą atlieka gali atlikti galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo subjektai Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, vadovaudamiesi galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodika, kurią įgyvendindama Teisėkūros pagrindų įstatymą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Ruošiantis KPĮ įsigaliojimui, taip pat turės būti patikslinta ex post vertinimo metodika, kurios parengimas numatytas galiojančio TPĮ 24(2) straipsnyje, į ją įtraukiant antikorupcinį vertinimo aspektą. 17. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 8(1)6 Nėra aiški KPĮ projekto 8 straipsnio 6 dalyje suformuluotos normos pridėtinė vertė. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme yra nustatyta galimybė viešojo administravimo subjektui esant poreikiui kreiptis į kitus viešojo administravimo subjektus dėl tarnybinės pagalbos. Jei aptariamosios dalies nuostata iš esmės nusakomas būtent tarnybinės pagalbos gavimas, ji vertintina kaip perteklinė ir dėl to atsisakytina.
Jei mintyje vis dėlto turimas kažkoks kitas viešojo sektoriaus subjektų „pasitelkimas“, tikslinga būtų įstatyme plačiau atskleisti atitinkamos normos turinį bei taikymo galimybes ir aiškiai reglamentuoti viešojo sektoriaus subjektų pasitelkimo institutą. Pritarti Aptariama nuostata išbraukta. 18. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 8(1)7 Atsižvelgiant į tai, kad ex post vertinimą atlieka ministerijos, o pagal KPĮ projekto
aktų (ne jų projektų) antikorupcinį vertinimą, nėra aišku, apie kokį Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktą teisės aktų antikorupcinį vertinimą kalbama KPĮ projekto 8 straipsnio 7 dalyje. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 8 str. 5 d. išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus visuomeninius santykius
reguliuojančių ir kitų norminio pobūdžio teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo valdybos, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko ar Seimo komiteto prašymu. Jeigu tokio prašymo nėra, Specialiųjų tyrimų tarnyba gali atlikti norminio teisės akto projekto ar galiojančio norminio teisės akto antikorupcinį vertinimą neatsižvelgdama į tai, ar teisės akto ar jo projekto antikorupcinis vertinimas buvo atliktas anksčiau.
Specialiųjų tyrimų tarnyba sprendimą atlikti teisės akto ar jo projekto antikorupcinį vertinimą priima atsižvelgdama į:
1) kitų, negu nurodyta šios dalies pirmojoje pastraipoje, subjektų prašymus ar pateiktą informaciją apie su galiojančiais norminiais teisės aktais ar jų projektais susijusius korupcijos rizikos veiksnius;
2) teisės aktu ar jo projektu reglamentuojamų visuomeninių santykių svarbą;
3) pakeitimų, daromų teisės aktu ar jo projektu, mastą ir pobūdį;
4) atitinkamoje srityje esamus korupcijos rizikos veiksnius;
5) Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos prioritetus.“
2021-03-03 8(1)7 Pagal KPĮ projekto 8 straipsnio 7 dalį antikorupcinį vertinimą atlikus Specialiųjų tyrimų tarnybai jos išvada pateikiama ir teisės akto projekto rengėjui, kuriam numatoma pareiga informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą, ar atsižvelgta į išvadoje pateiktus pastabas ir pasiūlymus. Tačiau KPĮ projekte neaptarta, kokią įtaką vertinamam teisės akto projektui turės viešojo administravimo subjekto darbuotojo, kuriam pavesta atlikti antikorupcinį vertinimą, parengta antikorupcinio vertinimo išvada. Šio straipsnio nuostatos turėtų būti tikslinamos, aiškiai išdėstant ir viešojo administravimo subjekto darbuotojo parengtos išvados pasekmes, nes siūlomas teisinis reguliavimas leidžia manyti, kad minėto darbuotojo rengiama antikorupcinio vertinimo išvada yra tik įstatyme numatytas formalumas, neturintis jokios įtakos rengiamam teisės akto projektui. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Projekto 8 str. 3 d. išdėstyti taip: „3.
3 d. išdėstyti taip:
„3. Viešojo administravimo subjekto rengiamo teisės akto projekto
antikorupcinį vertinimą atlieka viešojo administravimo subjekto darbuotojas, kuriam viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens yra pavesta atlikti teisės aktų projektų antikorupcinius vertinimus. Atlikdamas antikorupcinį vertinimą, viešojo administravimo subjekto darbuotojas parengia teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo pažymą; ši pažyma pateikiama teisės akto projekto rengėjui ir kuri skelbiama Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje.“ Detalesnė teisės aktų projektų vertinimo procedūra, kaip ir šiuo metu, bus reglamentuojama Vyriausybės nutarimu. Šiuo metu ši procedūra nustatyta Vyriausybės patvirtintose Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklėse, kuriose po KPĮ projekto priėmimo galėtų būti detaliau nei šiuo metu aptarta pastaboje minimos išvados reikšmė. 20. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 8(1)7 KPĮ projekto 8 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos parengta teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo išvada
„nedelsiant pateikiama teisės akto projektą parengusiam, teisės aktą
priėmusiam ar jo priėmimą inicijavusiam subjektui, kuris sprendžia, ar tikslinga teisės aktą ar jo projektą tobulinti“. Tikslinant KPĮ projektą turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad nėra aišku, kokiais atvejais konkrečiam subjektui: teisės akto projektą parengusiam, teisės aktą priėmusiam ar jo priėmimą inicijavusiam, turės būti pateikiama teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo išvada ir kuris subjektas spręs, ar tikslinga tobulinti teisės aktą ar jo projektą. Pritarti iš dalies Sutiktina, kad pagal KPĮ projektu siūlomą formuluotę tam tikrais atvejais gali kilti neaiškumų dėl to, kuriam iš nurodytų subjektų teikiama išvada.
Tačiau dėl teisėkūros subjektų ir procedūrų įvairovės abejotina, ar galima ir tikslinga visus galimus atvejus (kada išvada teikiama teisės aktą priėmusiam, parengusiam ar iniciavusiam subjektui) išvardyti įstatyme. Siūlytume KPĮ tekstą palikti iš esmės nekeistą, o nurodytą problemą spręsti pavyzdinius (nebaigtinius) adresatų sąrašus įtvirtinant poįstatyminiuose teisės aktuose. 21. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 8(1)7 KPĮ projekto 8 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai atliktas galiojančio teisės akto, adresuoto baigtiniam ir aiškiai apibrėžtam subjektų ratui (individualaus administracinio akto (teisės taikymo akto) požymiai), vertinimas, tokio antikorupcinio vertinimo išvada taip pat gali būti pateikiama įvertintą teisės aktą taikančiam subjektui. Iš tokio reglamentavimo nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis pastarajam būtų teikiamos šios vertinimo išvados. Siūlytina nustatyti aiškesnį šios normos reguliavimą. Be to, jeigu KPĮ projektu siekiama numatyti ir teisės taikymo aktų antikorupcinį vertinimą, tai turėtų būti aiškiai apibrėžta KPĮ projekto
Panaikinta aptariama nuostata. 22. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 8(1)8 KPĮ projekto 8 straipsnio 8 dalyje turėtų būti aiškiai atskirti subjektai, kuriems teisės aktų projektų ir galiojančių teisės aktų antikorupcinio vertinimo atvejais kyla atitinkamos pareigos. Pagal galiojančius teisės aktus atitinkamos pareigos turėtų kilti teisės aktą priėmusiam, o ne priėmimą inicijavusiam subjektui. Pritarti iš dalies Ši pastaba susijusi su 20 pastaba. Manytina, kad dėl teisėkūros subjektų ir teisėkūros procedūrų įvairovės būtų sudėtinga visus galimus atvejus aptarti įstatymo lygmeniu.
Tačiau pastaboje keliamus klausimus būtų galima iš dalies išspręsti poįstatyminiais teisės aktais, kurių parengimas numatytas KPĮ 8 str. Be to, projekto
adresatas yra Seimo struktūrinis padalinys, nurodytas Seimo statute, šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka netaikoma, informacija apie antikorupcinio vertinimo išvadą ir atsižvelgimą į ją pateikiama Seimo statuto nustatyta tvarka. Pasiūlymas: Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 8 str. 9 d. išdėstyti taip: „9. Jeigu antikorupcinio vertinimo išvados adresatas yra Seimo struktūrinis padalinys, nurodytas Lietuvos Respublikos Seimo statute, šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka netaikoma, informacija apie antikorupcinio vertinimo išvadą ir atsižvelgimą į ją pateikiama Seimo statuto nustatyta tvarka.“
2021-03-03 9(1) Nustatant reglamentavimą dėl informacijos rinkimo apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas, ir jos pateikimo, KPĮ projekto 9 straipsnyje turėtų būti aiškiai atribojami atvejai, kai kalbama apie skiriamus valstybės politikus ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus ar pareigūnus, kuriuos skiriantis į pareigas asmuo turi didelę diskrecijos teisę, taip pat kitus valstybės tarnautojus, darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigūnus, kurių priėmimo į pareigas tvarką reglamentuoja specialieji įstatymai ar jų priėmimas į pareigas apskritai nereglamentuotas. Kiekvienu iš išvardytų atvejų skirtųsi tiek tikrinimo galimybės (galimumas), tiek apimtis, tiek paties tikrinimo pagrįstumas bei jo rezultatų naudojimo priimant sprendimą dėl (ne)priėmimo į pareigas (darbą) teisėtumas.
KPĮ projektu siūlomas reguliavimas, nustatantis gana platų informacijos rinkimą, pateikimą ir panaudojimą, priimant sprendimą dėl asmens tinkamumo eiti pareigas, galėtų būti tinkamas ir pagrįstas priimant sprendimą dėl šiuo metu Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų, kuriems turėtų būti keliami aukščiausi skaidrumo, moralės ir pavyzdingumo reikalavimai, tačiau keltų rimtų abejonių dėl likusių KPĮ projektu nustatomų naujų asmenų kategorijų, nediferencijuojant reguliavimo pagal asmens vykdomų funkcijų prigimtį, apimtis, korupcijos pasireiškimo galimybes ir riziką bei einant pareigas daromą įtaką galutinio sprendimo, kurį gali būti siekiama paveikti korupcijos būdu, turiniui. Reguliavimo nediferencijavimas šiuo atveju gali būti vertinamas kaip neatitinkantis Teisėkūros pagrindų įstatymo
Argumentai: Kuo geriau informuojami viešajame sektoriuje sprendimus priimantys asmenys, tuo racionalesni, labiau pagrįsti gali būti jų sprendimai ir tuo daugiau korupcijos rizikos veiksnių gali būti suvaldyta ar pašalinta. Paminėtina, kad Projekte numatytas teiktinos informacijos sąrašas nėra tas pats, kas nepriekaištingos reputacijos kriterijų sąrašas. Nepriekaištingos reputacijos kriterijų sąrašo reikšmė tokia, kad jei asmuo atitinka bent vieną punktą, jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas į atitinkamas pareigas.
Projekte numatomo asmenų/pareigybių sąrašo reikšmė kitokia – šiuo atveju net ir toks asmuo, apie kurį yra duomenų pagal vieną ar kitą punktą, gali būti skiriamas į atitinkamas pareigas, parenkamos pakankamos priemonės korupcijos rizikoms valdyti, o asmens neskyrimas į pareigas ar, tuo labiau, atleidimas iš jų, yra kraštutinė priemonė, taikytina tik pavieniais, išskirtiniais atvejais. 24. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 9(1)1 Tikslinant KPĮ projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad tais atvejais, kai sprendimą dėl asmens skyrimo į pareigas priima kolegialus valdymo organas ar kolegiali institucija, informacija apie asmenį yra aktuali ne tik kolegialaus valdymo organo, kolegialios institucijos vadovui, bet ir kitiems priimant sprendimą dalyvaujantiems šio organo, institucijos nariams. Atitinkamai ir informacija teikiama ar teisė susipažinti su šia informacija suteikiama turėtų būti visiems šio organo, institucijos nariams. Pritarti Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 17 str. 12 d. patikslinta nurodant, kad jei į pareigas asmenį teikiantis, skiriantis ar paskyręs subjektas yra kolegialus valdymo organas ir informacija apie asmenį pateikiama tokio kolegialaus organo vadovui, su informacija apie asmenį turi teisę susipažinti visi kolegialaus organo nariai, o jei dalis informacijos apie asmenį yra įslaptinta – šio kolegialaus valdymo organo nariai, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima atitinkama slaptumo žyma. Pasiūlymas:
Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 17 str. 12 d. išdėstyti taip:
„12. Informacija apie asmenį pateikiama į
pareigas asmenį teikiančiam, skiriančiam ar paskyrusiam subjektui.
Jeigu dalis informacijos yra įslaptinta, ji pateikiama tik tuo atveju, jei į pareigas asmenį teikiantis, skiriantis ar paskyręs subjektas turi leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima atitinka slaptumo žyma. Jeigu į pareigas asmenį teikiantis, skiriantis ar paskyręs subjektas yra kolegialus valdymo organas ir informacija apie asmenį pateikiama tokio kolegialaus organo vadovui, su informacija apie asmenį turi teisę susipažinti visi kolegialaus organo nariai, o jeigu dalis informacijos apie asmenį yra įslaptinta, – šio kolegialaus valdymo organo nariai, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima atitinkama slaptumo žyma.“
2021-03-03 9(1)2 KPĮ projekto 9 straipsnio 2 dalyje nurodoma informacija, kurią apie asmenį, siekiantį eiti ar einantį pareigas viešojo sektoriaus subjekte arba siekiantį eiti pareigas Europos Sąjungos ar tarptautinėse teisminėse ir kitose institucijose, teikia Specialiųjų tyrimų tarnyba į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam subjektui. Reguliavimas tobulintinas keliais aspektais. Pirma, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad vienais atvejais teikiama konkretaus laikotarpio tam tikra informacija (pavyzdžiui, už kitus administracinius nusižengimus paskirtas administracines nuobaudas ar administracinio poveikio priemones – vieni metai), o kitais atvejais toks laikotarpis nėra nurodomas (pavyzdžiui, dėl asmens padarytų teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų ir privačių interesų derinimą valstybinėje tarnyboje, pažeidimų). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime Nr.
KT103-N7/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ įtvirtinta, kad tam tikri asmens teisių suvaržymai negali būti taikomi neribotai, išnykus teistumui. Konstitucinis Teismas, vertindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai, taip pat pažymėjo, kad įstatymo leidėjas „gali nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės <...> ribojimo priemones, kurias taikant teistiems už nusikalstamos veikos padarymą asmenims tam tikrą įstatymų leidėjo nustatytą laiką leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami, o išduotieji būtų panaikinami.“ Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad „tokiu teisiniu reguliavimu turi būti sudaryta galimybė kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, leidimo įsigyti ginklus ir šaudmenis neišduoti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris net ir praėjus įstatymų leidėjo nustatytam laikui ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Konstituciją, inter alia konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami.“ Todėl siūlomas KPĮ projekto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte teisinis reguliavimas atitinkamai tobulintinas atsižvelgiant į minėtus Konstitucinio Teismo nutarimo aspektus. Informacijos apie asmenį rinkimo ir pateikimo konkretūs laikotarpiai, apie kuriuos teikiama informacija, turėtų būti aiškiai apibrėžti KPĮ projekte kiekvienai konkrečiai grupei.
Antra, minėti laikotarpiai turėtų būti įvertinti racionalumo ir proporcingumo aspektais (pavyzdžiui, apie paskirtas administracines nuobaudas ar apie administracinio poveikio priemones už administracinius nusižengimus, susijusius su asmens funkcijomis viešojo sektoriaus subjekte ar institucijoje, kurioje jis siekia eiti ar eina pareigas, informacija pateikiama, kai nuo administracinio nurodymo įvykdymo ar nutarimo, kuriuo asmuo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip penkeri metai, o apie atliktus asmens mokestinius patikrinimus, tyrimus, kuriais nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai, pateikiama pastarųjų dešimties metų informacija, skaičiuojant nuo rašytinio prašymo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją apie asmenį, gavimo dienos). Projekto aiškinamajame rašte nepagrįsti tokių terminų nustatymo /nenustatymo motyvai, todėl nėra aiškus siekiamo reguliavimo tikslas, pagrįstumas ir proporcingumas. Taip pat turėtų būti įvertinta ir tai, kad laikotarpiai, apie kuriuos jau buvo pateikta informacija priimant asmenį į konkrečias pareigas, jam dirbant (einant tas pareigas) nebeturėtų būti pakartotinai revizuojami bei apie juos teikiama informacija, išskyrus atvejus, kai asmuo keičia pareigas ar kyla pagrįstų abejonių, kad buvo surinkta ir pateikta ne visa aktuali informacija. Pritarti iš dalies Patobulintas projektas XIIIP-5042(2) papildytas atskiru 16 straipsniu, kuriame nustatyta informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas, apimtis. Žr. tekstą kaip jis išdėstytas komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 16 str.
Šiame straipsnyje, be kita ko, reglamentuoti laikotarpiai, už kuriuos bus renkama atitinkamos rūšies informacija, išskyrus informaciją, susijusią su asmens teistumu ir korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis (Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 16 str. 1-4 p.)
2021-03-03 9(1)24 KPĮ projekto 9 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad „Specialiųjų tyrimų tarnyba surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją apie asmeniui pareikštus įtarimus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar nusikalstamą veiką, susijusią su asmens funkcijomis viešojo sektoriaus subjekte ar institucijoje, kurioje jis siekia eiti ar eina pareigas, taip pat priimtus procesinius sprendimus šiose bylose“. Iš tokio teisinio reglamentavimo nėra aišku, apie kokius konkrečius procesinius sprendimus yra kalbama ir dėl ko jie turi būti priimti. Taip pat turėtų būti įvertinama, kad dėl tokios informacijos pateikimo asmeniui atsiradus neigiamų pasekmių tais atvejais, kai įtarimai nepasitvirtintų ar asmuo būtų išteisintas, jis turėtų teisę į žalos atlyginimą. Įtarimų pareiškimas netolygus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo faktui, kuris fiksuojamas tik įsigaliojusiu teismo sprendimu.
Toks reguliavimas gali būti vertinamas kaip neatitinkantis bendrojo nekaltumo prezumpcijos principo, todėl, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 16 straipsnio
vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio (2007 m. gegužės 15 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. KT103-N7/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“), nors galėtų būti taikomas išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, skiriant asmenį į aukščiausias pareigas arba kai įstatymai numato diskrecijos teisę skiriančiam į pareigas asmeniui (ne)skirti asmens savo nuožiūra (pavyzdžiui, esant politiniam (asmeniniam) pasitikėjimui), įvertinant šio nutarimo 23 punkte nurodytus aspektus, iš esmės turėtų būti taikomas rezervuotai ir tik individualizuotai. Analogiškai ir baudžiamosios bylos nutraukimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atveju draudimo įsidarbinti, eiti pareigas nustatymas gali būti laikomas neproporcingu arba sukelti pareigą valstybei atlyginti dėl tokio ribojimo patirtą žalą. Nepritarti Argumentai:
Pagrindiniai argumentai pateikti prie Vyriausybės 23 pastabos. 27.
2021-03-03 9(1)28 KPĮ projekto 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto atveju pažeidimų rimtumo nevertinimas ir net formalių reikalavimų pažeidimo (pavyzdžiui, pavėluotas deklaracijos pateikimas, jei tai nesukėlė neigiamų pasekmių bei viešųjų ir privačių interesų konflikto) fakto naudojimas apribojant teisę dirbti, eiti pareigas laikytinas neproporcinga priemone. Nepritarti Argumentai:
Pagrindiniai argumentai pateikti prie Vyriausybės
2021-03-03 9(1)16 Reglamentuojant kreipimąsi dėl jau dirbančių ar pareigas einančių asmenų, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad jie jau buvo tikrinti ir apie juos jau teikta informacija priimant (skiriant) į pareigas, todėl pakartotinis kreipimasis dėl jų galėtų būti motyvuotas tik kilus pagrįstų abejonių, ar atliekant pareigas neatsirado naujų aplinkybių, dėl kurių jie galėjo tapti netinkami eiti pareigas. Atsižvelgiant į tai, siekiant apriboti nepagrįstą ir perteklinį informacijos apie asmenį prašymą ir teikimą, KPĮ projekto 9 straipsnyje turėtų būti nustatyta papildoma sąlyga „kilus pagrįstų abejonių dėl asmens tinkamumo“ bei apribojimas, kad tokiu atveju pateikiama tik su laikotarpiu nuo paskutinės informacijos apie asmenį pateikimo dienos susijusi informacija. Pritarti iš dalies Sutiktina, kad dėl einančio pareigas asmens būtų kreipiamasi tik esant pagrįstų abejonių. Projekte numatyta, kad į pareigas asmenį paskyrusio subjekto ar jo įgalioto asmens rašytinis prašymas Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti informaciją apie asmenį, einantį pareigas, turi būti motyvuotas ir paremtas duomenimis, keliančiais abejonių dėl asmens, apie kurį prašoma pateikti informaciją, patikimumo, tinkamumo einamoms pareigoms. Šios nuostatos perimtos iš galiojančios KPĮ redakcijos, o pastaroji suformuluota atsižvelgiant į LRKT išaiškinimus. Pasiūlymas:
Projekto 9 str. 16 d. (Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 17 str. 15 d.) išdėstyti taip: „15.
15 d.) išdėstyti taip:
„15. Į pareigas asmenį paskyrusio subjekto
ar jo įgalioto asmens rašytinis prašymas Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti informaciją apie asmenį, einantį pareigas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas duomenimis, keliančiais abejonių dėl asmens, apie kurį prašoma pateikti informaciją, patikimumo, tinkamumo eiti pareigas. Jeigu yra abejonių dėl kriminalinės žvalgybos subjektuose, kriminalinės žvalgybos pagrindinėse institucijose ar žvalgybos institucijose einančio pareigas asmens patikimumo, tinkamumo eiti pareigas, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, žvalgybos institucijos šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytą informaciją apie einantį pareigas asmenį renka savarankiškai. Prašymas Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti informaciją apie asmenį, einantį pareigas, gali būti teikiamas tik dėl asmens, einančio pareigas, įtrauktas į šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sąrašą.“ Dėl laikotarpio apribojimo, siūlytume netaikyti, nes galimi atvejai, kai naujai paaiškėja faktai, įvykę dar iki paskutinio informacijos apie asmenį teikimo, pasikeičia asmens, apie kurį teikiama informacija, atsakomybės sritys (pvz., perkeliant į lygiavertes pareigas) ir kitos aplinkybės, reikšmingos priimant sprendimus dėl konkrečiu atveju taikytinų korupcijos rizikos valdymo būdų ir priemonių. 29. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 9(1)7 KPĮ projekto 9 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, siekiama numatyti, kad į pareigas skiriantis ar teikiantis subjektas patvirtina pareigybių, dėl kurių teikiamas prašymas, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją, sąrašą, į kurį įtraukiamos visos bent vieną iš šio straipsnio 6 dalyje nurodytų požymių atitinkančios pareigybės, į pareigas skiriančio ar teikiančio subjekto sprendimu – ir kitos viešojo sektoriaus subjekto darbuotojų pareigybės.
Ši norma, įvertinus renkamų duomenų apimtį ir turinį, į pareigas skiriančiam ar teikiančiam subjektui suteikia per didelę ir nevaržomą diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl pareigybių, dėl kurių turi būti kreipiamasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą aptariamo straipsnio nustatyta tvarka, taip sudarant prielaidas tikrinti bet kurį darbuotoją, neatsižvelgiant į jo vykdomos veiklos pobūdį ir korupcijos pasireiškimo vykdant šią veiklą galimybes. Tik aukščiausią teisinę galią turinčiu teisės aktu turėtų būti apibrėžti aiškūs ir neginčijami kriterijai (baigtinis jų sąrašas), kuriais vadovaudamasis veiktų į pareigas skiriantis asmuo, sudarydamas pareigybių, dėl kurių teikiamas prašymas, sąrašą. Nepritarti Argumentai:
Šiuo metu galiojantis Korupcijos prevencijos įstatymas taip pat nedraudžia į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam subjektui pagal poreikį prašyti pateikti informacijos apie asmenį, siekiantį eiti kitas nei nurodyta KPĮ 9 str. 6 d. pareigas, ir praktikoje šia korupcijos prevencijos priemone yra naudojamasi. Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų įtvirtinta į pareigas skiriančio ar teikiančio subjekto pareiga sudaryti ir skelbti sąrašą pareigybių, dėl kurių turės būti teikiamas prašymas, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją.
Tokio iš anksto viešai paskelbto sąrašo sudarymas, lyginant su esama padėtimi, kaip tik apribotų į pareigas skiriančių ar teikiančių subjektų diskreciją ir padidintų skaidrumą, kadangi būtų iš anksto aišku, dėl kokių pareigybių visais atvejais bus teikiamas prašymas pateikti informaciją apie asmenį, o dėl kokių – ne. Dėl asmenų, skiriamų ar teikiamų į minėtą sąrašą neįtrauktas pareigas, prašymas, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją, negalės būti teikiamas. Informacija apie asmenį būtų teikiama sprendimų priėmėjo informuotumo didinimo ir rizikų valdymo tikslais, tačiau sprendimą priimantis subjektas, prieš priimdamas asmeniui nepalankų sprendimą, kiekvienu atveju turėtų kritiškai įvertinti teisines perspektyvas. Kitu atveju, ši informacija galėtų būti pagrindas taikyti asmens atžvilgiu atitinkamas rizikų valdymo priemones, pvz., asmeniui laikinai apriboti eiti pareigas, susijusias su sritimi, dėl kurios pareikšti jam įtarimai. Manytume, rizikų valdymas yra kiekvienos įstaigos ar įmonės kompetencija, sudėtinis vidaus kontrolės elementas. Padidinto rizikingumo pareigybes geriausiai žino pačios įstaigos ar įmonės dėl jų specifiškumo. Įstatyme galima būtų apibrėžti bendras visoms įstaigoms ar įmonėms būdingas pareigybės (pvz., finansininkai, viešųjų pirkimų specialistai ir pan.), tuo tarpu rizikingos, bet specifinės pareigybės, taip ir nebūtų įtrauktos. Pvz., valytojo pareigybė ministerijoje ir pataisos įstaigoje, gali turėti skirtingą rizikingumo laipsnį. 30. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 9(1)9 Siūlytina apsvarstyti galimybę įtvirtinti Specialiųjų tyrimų tarnybai teisę pateikti informaciją apie asmenį, skiriamą į pareigas, savo iniciatyva (KPĮ projekto 9 straipsnio 9 dalis).
Galimybė Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti informaciją savo iniciatyva galėtų būti naudinga, ypač kai (tyčia ar dėl neapsižiūrėjimo) dėl tokios informacijos nėra kreipiamasi. KPĮ projekto 9 straipsnio
nesilaikant nustatytos informacijos gavimo procedūros, tačiau kartais tai gali būti neįmanoma /politiškai nepriimtina (pavyzdžiui, jau paskyrus asmenį į kokį nors tarptautinį teismą). Tokiais atvejais įstatyminė galimybė Specialiųjų tyrimų tarnybai veikti savo iniciatyva leistų užbėgti atitinkamoms situacijoms už akių. Nepritarti Argumentai:
STT informaciją apie asmenį teikia išimtinai įstatyme nustatytais atvejais ir apimtimi, gavusi į pareigas asmenį skiriančio ar paskyrusio subjekto prašymą, o ne savo iniciatyva. Už kreipimąsi dėl šios informacijos gavimo laiku ir tinkamai bei galutinio sprendimo priėmimą atsako išimtinai asmenį į pareigas skiriantis ar paskyręs subjektas. Manome, kad tokia teisių, pareigų ir atsakomybės sričių pusiausvyra turėtų išlikti. 31. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 9(1)13 KPĮ projekto 9 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad „į pareigas asmenį skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas gali pateikti prašymą Specialiųjų tyrimų tarnybai tik dėl konkursą, atranką laimėjusio ar vieno pasirinkto asmens“. Įtvirtinus tokią normą taptų neaišku, kaip turi būti elgiamasi tuo atveju, kai asmuo siekia eiti pareigas kitais – ne išvardytais pagrindais, pavyzdžiui, tarnybinio kaitumo, tarnybinio būtinumo ar kitais būdais. Taip pat neapibrėžta, kaip turėtų būti vertinamos situacijos, kai patikrintas asmuo būtų pripažintas netinkamu eiti pareigas ir kiltų poreikis gauti informaciją apie kitą pretendentą.
Be to, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad Korupcijos prevencijos įstatymas nereguliuoja priėmimo į pareigas tvarkos
Pasiūlymas: Projekto 9 str. 13 d. (Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 17 str. 11 d.) išdėstyti taip: „11. Į pareigas asmenį skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas gali pateikti prašymą Specialiųjų tyrimų tarnybai tik dėl vieno konkursą, atranką laimėjusio, vertinimo, atestacijos, tarnybinio kaitumo ar kitas analogiškas procedūras praėjusio arba vieno savo pasirinkto asmens. Kai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais į pareigas skiriančiam asmeniui pateikiami du geriausiai centralizuotame konkurse įvertinti pretendentai, į pareigas asmenį skiriantis subjektas gali pateikti prašymą dėl abiejų pretendentų.“
2021-03-03 9(1)13 KPĮ projekto 9 straipsnio 13 dalis nustato, kad į pareigas asmenį skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas gali pateikti prašymą Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti informaciją tik dėl vieno konkursą, atranką laimėjusio ar pasirinkto asmens. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas priimančiam asmeniui Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka du geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus, o į pareigas priimantis asmuo priima galutinį sprendimą, kurį iš šių dviejų pretendentų priimti į valstybės tarnautojo pareigas. Manytume, kad į pareigas priimančiam asmeniui sprendžiant, kurį iš dviejų pretendentų pasirinkti, informacija apie korupcines rizikas, susijusias su tokiu asmeniu, turėtų būti vienas iš esminių veiksnių apsispręsti.
Atitinkamai siūlytina tikslinti šią KPĮ projekto nuostatą. Pritarti Žiūrėti argumentus prie Vyriausybės 31 pastabos. 33. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 9(1)17 KPĮ projekto 9 straipsnio 17 dalyje nurodoma, kad į pareigas asmenį skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktą informaciją gali naudoti tik priimdamas sprendimą dėl asmens tinkamumo eiti siekiamas eiti ar einamas pareigas, taip pat dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar darbo pareigų pažeidimo nagrinėjimo. Į pareigas asmenį skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti kitiems viešojo sektoriaus subjekto darbuotojams ar tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. Ši nuostata kritikuotina dėl nurodytos informacijos panaudojimo tikslo pagrįstumo. Informacijos apie siekiantį eiti arba einantį pareigas asmenį pateikimo tikslas, numatytas KPĮ projekto 9 straipsnio 1 dalyje, yra valdyti korupcijos rizikos veiksnius. Iš Projekto aiškinamajame rašte nurodytų aplinkybių matyti, kad šia priemone siekiama užtikrinti, jog viešajame sektoriuje dirbtų sąžiningi ir korupcijai atsparūs asmenys, kad nekiltų pagrįstų abejonių dėl asmens patikimumo ir tinkamumo eiti pareigas. Tokiu tikslu Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija negalėtų būti naudojama sprendžiant tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimą bei nagrinėjant darbo pareigų pažeidimus, kadangi neatitiktų informacijos teikimo tikslo.
Be to, turėtų būti įvertinama, kad, pavyzdžiui, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, taip pat – į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tai yra Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija pagal KPĮ projekto 9 straipsnį nebūtų aktuali, sprendžiant tarnybinės nuobaudos klausimą. Juolab kad aptariamoje nuostatoje yra įtvirtinama, kad informacija apie asmenį negali būti perduota kitiems viešojo sektoriaus subjekto darbuotojams ar tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad tarnybinių nusižengimų tyrimus atlieka įstaigos vadovo paskirtas asmuo (komisijos), vadinasi, nenumačius galimybės šiems asmenims perduoti informacijos, jiems nebūtų žinoma ir per tarnybinio nusižengimo tyrimą įvertinta Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija. Nepritarti Argumentai:
Informacijos apie asmenį, gautos Projekte nurodyta tvarka ir jos panaudojimas tarnybinės nuobaudos skyrimui ar darbo pareigų pažeidimo nagrinėjimui, neprieštarauja šios priemonės tikslams užtikrinti, jog viešajame sektoriuje dirbtų sąžiningi ir korupcijai atsparūs asmenys, kad nekiltų pagrįstų abejonių dėl asmens patikimumo ir tinkamumo eiti pareigas.
Bet kuriuo atveju asmens patraukimas drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn turėtų vykti pagal specialiuosiuose teisės aktuose nustatytas procedūras ir išlaikant visas jų teikiamas asmens teisių apsaugos garantijas, įrodinėjant visus būtinus drausminio ar tarnybinio nusižengimo sudėties požymius (įskaitant objektyviąją ir subjektyviąja pusę). 34. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 9(1)18 KPĮ projekto 9 straipsnio 18 dalyje siūloma numatyti, kad „šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos visuma, į pareigas skiriančiam subjektui pagrįstai nusprendus, kad ji kelia abejonių dėl asmens tinkamumo pareigoms, sudaro savarankišką pagrindą neskirti asmens į pareigas, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo atitinka įstatymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus, būtinus atitinkamoms pareigoms eiti“. Ši teisės norma, nesant konkrečių ir aiškiai apibrėžtų tinkamumo kriterijų, kritikuotina dėl to, kad į pareigas skiriančiam subjektui suteikia itin didelę diskrecijos teisę vertinti asmens tinkamumą eiti pareigas – taip sudaromos sąlygos nevienodai traktuoti tapačias aplinkybes skirtingose įstaigose dėl skirtingų asmenų, taip pat skirtingai praktikai ir asmenų lygiateisiškumo pažeidimui, o tai galimai suteikia prielaidas pasireikšti korupcijai bei piktnaudžiavimui. Be to, konstitucinės teisės varžymas turėtų būti aiškiai reglamentuotas – ne sprendžiamas remiantis tik į pareigas priimančio asmens diskrecijos teise.
Be to, turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad atskiruose specialiuosiuose įstatymuose, neskaitant specialiųjų reikalavimų, numatytas ir bendrasis nepriekaištingos reputacijos reikalavimas (pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto
tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), todėl KPĮ projekto 9 straipsnio
reputacijos reikalavimu klausimas, bet ir sudaroma situacija, kai asmuo, esantis nepriekaištingos reputacijos pagal specialųjį įstatymą, yra netinkamas eiti pareigas pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, kuris, įvertinant KPĮ projekto 1 straipsnyje apibrėžtą paskirtį ir
ar priemonės – priėmimo (skyrimo) į pareigas tvarkos reglamentavimo ar draudimų nustatymo. Kad būtų pašalinti šie trūkumai, lygiagrečiai turėtų būti tobulinamas ne tik specialiuosiuose įstatymuose nustatytas reguliavimas (numatant papildomą neskyrimo į pareigas pagrindą), bet ir tikslinamos KPĮ projekto 1 straipsnio, 5 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 9 straipsnio pavadinimo ir turinio nuostatos, įskaitant ir skyrimo (priėmimo) į pareigas reglamentavimą bei draudimą skirti (priimti) į pareigas. Nepritarti Argumentai:
Siūloma nuostata reikalinga dėl to, kad praktikoje yra situacijų, kai asmuo formaliai atitinka jo pareigybei nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, tačiau iš aplinkybių ir jį charakterizuojančios medžiagos visumos akivaizdu, kad jo buvimas tam tikrose pareigose yra interesų konflikto ir/arba korupcijos rizikos veiksnys, atskirais atvejais tai gali būti ir situacijos, abejotinas nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo požiūriu.
Be to, atkreiptinas dėmesys į darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį (taip pat ir vadovaujančiose pareigose), kuriems netaikytinas VTĮ ir jame esantys nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, o specialiuosiuose įstatymuose jų nėra. Bet kuriuo atveju, įvertinus teismų praktiką, turės būti atsižvelgiama į būtinybę poveikio priemones (įskaitant ir sprendimą neskirti į pareigas) taikyti proporcingai turimai informacijai. 35. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 9(1)19 KPĮ projekto 9 straipsnio 19 dalyje siūloma nustatyti, kad „šio straipsnio 2 dalyje pateiktos informacijos visumą vertina, sprendimą dėl asmens tinkamumo eiti siekiamas eiti ar einamas pareigas priima asmenį į pareigas teikiantis, skiriantis ar paskyręs subjektas. Mažareikšmiai, atsitiktiniai faktai ar aplinkybės negali būti pagrindas priimant sprendimą neskirti asmens į pareigas ar iš jų atleisti“. Iš tokio reguliavimo suprantama, jog esant pagrindui manyti, kad asmuo kelia abejonių dėl tinkamumo eiti pareigas, jis gali būti atleidžiamas. Tokiu atveju atsiranda pastarosios normos prieštaravimas Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies
atleidžiamas iš pareigų, kai iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, (...) iš kitų duomenų paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų.
Pažymėtina, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, numatyti Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnyje, yra nustatomi vertinant siauresnės apimties, nei gaunami aptariamame straipsnyje, duomenis (tarkime, kad asmuo atitiktų vieną iš nepriekaištingos reputacijos kriterijų, teistumas turi būti išnykęs, o pagal KPĮ projekto 9 straipsnio numatomą reguliavimą duomenys teikiami ir dėl išnykusių /panaikintų teistumų). Analogiškai prieštaravimas atsirastų ir dėl kitų specialiųjų įstatymų, kuriuose nustatytas nepriekaištingos reputacijos institutas. Todėl praktikoje taikant KPĮ projekto nuostatas kiltų pagrįstas klausimas, kokiu pagrindu asmuo galėtų būti atleistas, jei, tarkime, aptariamojo KPĮ projekto straipsnio nustatyta tvarka gauta informacija įstaigos vadovui leistų pagrįstai manyti, jog kyla abejonių dėl asmens patikimumo eiti pareigas, tačiau jis atitinka nepriekaištingai reputacijai keliamus reikalavimus, numatytus specialiajame įstatyme. Nepritarti Argumentai:
Projekte nėra nustatyta, kad šio projekto tvarka pateikta ir įvertinta informacija, kuri leistų abejoti asmens tinkamumu eiti pareigas, yra atskiras/savarankiškas pagrindas atleisti asmenį iš pareigų (tai – savarankiško pagrindo įtvirtinimas – siūloma tik neskyrimo į pareigas atveju, tačiau ne jau pareigas einančio asmens atleidimo iš jų atveju).
Šiuo atveju tik akcentuojamas apie asmenį teikiamos informacijos adresatas ir tai, kad būtent šis subjektas (ne STT ar tretieji asmenys) yra įgaliotas įvertinti šią informaciją ir priimti sprendimą dėl asmens tinkamumo, taip pat nurodomas aptariamos informacijos panaudojimo būdas, tačiau tik esant specialiuosiuose įstatymuose nustatytiems pagrindams. Antrasis aptariamos nuostatos sakinys perkeltas iš esamos redakcijos, kuris jis buvo įtvirtintas atsižvelgiant į LRKT išaiškinimą, todėl siūlytume jo neatsisakyti. 36. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 9(1)25 Atsižvelgiant į tai, kad skiriančiam (priimančiam) į pareigas asmeniui paliekama diskrecijos teisė savo nuožiūra vertinti apie skiriamą (priimamą) į pareigas asmenį pateiktą informaciją ir į ją (ne)atsižvelgti, KPĮ projekto 9 straipsnio 25 dalyje įtvirtintos pasekmės vertintinos kaip neproporcingos ir nepagrįstos. Pagal KPĮ projekto 9 straipsnyje nustatomą reguliavimą net ir tais atvejais, jei apie skiriamą (priimamą) į pareigas asmenį būtų pateikiama neigiama informacija, skiriantis (priimantis) į pareigas asmuo nebūtinai turėtų priimti neigiamą sprendimą. Įvertinant tai, pateikiama informacija iš esmės būtų tik rekomendacinė, papildoma, todėl jos negavimas ar nesikreipimas dėl jos tais atvejais, kai vis dėlto būtų paskiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, apie kurį neigiamos informacijos nebūtų, neturėtų būti pakankamas pagrindas pripažinti sprendimą dėl skyrimo (priėmimo) į pareigas neteisėtu.
Be to, siūlomas nustatyti sprendimo pripažinimo negaliojančiu nuo jo priėmimo momentas, atsižvelgiant į tai, kad galima situacija, kai sprendimas bus faktiškai pripažįstamas negaliojančiu, kai atitinkamas asmuo kelerius metus jau ėjo atitinkamas pareigas ir jokia praktinė teisinių santykių gražinimo į sprendimo priėmimo momentą galimybė neegzistuos, yra abejotinas. Pritarti iš dalies Aptariama nuostata (Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 18 str. 8 d.) patikslinta priėmimo į pareigas pripažinimo neteisėtu sąlygas paliekant teismo nuožiūrai. Žr. tekstą kaip jis išdėstytas komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 18 str. 8 d. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad teismas gali priimti tokį sprendimą, tačiau gali pasirinkti ir švelnesnes poveikio priemones arba nepasirinkti jokių, jei konkrečiu atveju manytina, kad asmens skyrimo į pareigas pripažinimas neteisėtu nuo pat skyrimo momento būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė. Vis dėlto manytina, kad jei įstatyme yra įtvirtinta teisinė pareiga atlikti tam tikrus veiksmus, išlaikyti procedūras, tai turėtų būti aptartos ir pasekmės šios pareigos nesilaikymo atveju, tuo labiau, kad tokių situacijų pasitaiko praktiškai. 37.
2021-03-03 9(1)2 Apibendrinant šio nutarimo 23, 25–27, 30, 35–37 punktuose dėl KPĮ projekto
straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos teikimas būtų pagrįstas tik tuo atveju, jei kiekviena informacijos grupė turėtų atskirą ir aiškiai apibrėžtą pagrindą neskirti (nepriimti) asmens į pareigas ar draudimą jį skirti (priimti) arba jį atleisti iš pareigų ir toks reguliavimas atitiktų proporcingumo principą. Šiuo metu paliekama dispozityvi galimybė skiriančiam į pareigas asmeniui savo nuožiūra vertinti pateiktą informaciją ir į ją (ne)atsižvelgti nepriimtina kaip nekonkreti ir neapibrėžta, o specialiuosiuose įstatymuose apibrėžtos nepriekaištingos reputacijos vertinimo kontekste pagal KPĮ projekto 9 straipsnio 2 dalį būtų teikiama ir tam nereikalinga bei perteklinė informacija. Tuo atveju, jeigu KPĮ projektu siekta tik reglamentuoti informacijos teikimo procedūrą, specialiųjų įstatymų taikymo atvejais turėtų būti teikiama tik jiems įgyvendinti reikalinga informacija (bet ne daugiau). Jeigu KPĮ projektu siekta nustatyti atskirą draudimo skirti į pareigas pagrindą, jis turėtų būti aiškus ir apibrėžtas, o draudimas ir atvejai, kai jis taikomas, turėtų būti aiškiai apibrėžti KPĮ projekte ir lygiagrečiai turėtų būti patobulintas specialiuosiuose įstatymuose išdėstytas reguliavimas, numatant draudimą priimti į pareigas ir Korupcijos prevencijos įstatyme nustatytais atvejais. Pritarti Aukščiau esančių pastabų apibendrinimas. Argumentai pateikti prie aukščiau esančių pastabų. 38.
2021-03-03 12(1)1 Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nėra reguliuojami nei korupcijos rizikos valdymo vertinimo planavimo, nei jo atlikimo aspektai, tačiau KPĮ projekto 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad
„viešuosiuose juridiniuose asmenyse <...> korupcijos rizikos valdymo
vertinimas planuojamas ir atliekamas Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nustatyta tvarka“. Be to, šio įstatymo pakeitimo projekto nėra tarp Projekto lydimųjų įstatymų pakeitimų projektų, todėl siūlytina arba keisti KPĮ projekto 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, arba parengti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo pakeitimo projektą. Nepritarti Argumentai:
Pagal Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatas vienas iš vidaus kontrolės tikslų yra užtikrinti, kad viešojo juridinio asmens veikla būtų vykdoma įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o vienas iš pagrindinių vidaus audito uždavinių yra nustatyti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teisės norminių aktų. Korupcijos rizikos valdymas yra viena iš viešojo sektoriaus subjekto vykdomų veiklų, kurią reglamentuoja teisės aktai. Pastebėtina, kad Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nėra konkrečiai įvardytos sritys, kuriose turėtų būti atliekamas vidaus auditas, todėl ir korupcijos rizikos valdymas neturėtų būti išskiriamas atskirai. Pažymėtina, kad ir šiuo metu korupcijos prevencijos sistemos veiksmingumas gali būti vienas iš audito objektų (tai numatyta poįstatyminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose auditą viešajame sektoriuje), o aptariamos nuostatos neformaliai derintos su Valstybės kontrolės specialistais. 39.
2021-03-03 13(1)1 KPĮ projekto 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „nustatant atsparumo korupcijai lygį vertinama, kiek ir kokių korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių yra įdiegta viešojo sektoriaus subjekte, šių priemonių diegimo kokybė ir praktinis pritaikomumas bei jas taikant pasiekti rezultatai“. Viešojo sektoriaus srityse yra nevienoda korupcijos rizika, susiduriama su skirtingais iššūkiais, todėl skiriasi priemonės, padedančios kurti korupcijai atsparią aplinką, taip pat – tų priemonių skaičius. Vieniems viešojo sektoriaus subjektams gali tekti aktyviau imtis įvairesnių priemonių kovojant su korupcija ar mažinant jos pasireiškimo tikimybę, o kitiems subjektams, veikiantiems tose srityse, kuriose korupcijos pasireiškimo tikimybė yra maža, gali nebūti realaus poreikio jų imtis. Taip pat dalis viešojo sektoriaus subjektų gali aktyviai naudoti daugybę korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių, tačiau dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, dėl sisteminių ir įsisenėjusių problemų) ilgai nebūtų pastebimas progresas ir nepasiekti užsibrėžti tikslai. KPĮ projekte nėra apibrėžta, kaip turės būti vertinamos tokios ar panašios situacijos. Korupcijos prevencija ir jos priemonių vykdymas neturėtų būti savitikslis ar perteklinis veikimas, nesuteikiantis realaus ir laukiamo rezultato. Tokiu atveju galimai viešojo sektoriaus subjektams neproporcingai padidėtų administracinė našta, jų resursai būtų naudojami neefektyviai. Todėl, nustatant atsparumo korupcijai lygį, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į atsparios aplinkos kūrimo priemonių įdiegimą ir pasiektą rezultatą, bet ir į kitas šiame punkte minimas aplinkybes. Pritarti
tikslintas atsižvelgiant į LRS Teisės departamento ir kitų subjektų pastabas, žr. argumentus aukščiau. 40.
2021-03-03 13(1)53 KPĮ projekto 13 straipsnio 5 dalies 3 punkte teigiama, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba „turi teisę atlikti viešojo sektoriaus subjektų atsparumo korupcijai lygio nustatymą“. Siūlytina papildyti KPĮ projektą nuostatomis, atskleidžiančiomis, kokiais atvejais, kokiais kriterijais remdamasi ar panašiai Specialiųjų tyrimų tarnyba imtųsi nustatyti viešojo sektoriaus subjekto atsparumo korupcijai lygį. Pritarti Aptariama nuostata patikslinta. Pasiūlymas:
Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 12 str. 5 d. 3 p. išdėstyti taip:
„3) turi teisę savo iniciatyva ar viešojo
sektoriaus subjekto prašymu atlikti viešojo sektoriaus subjektų, įskaitant savarankiškas įstaigas, atsparumo korupcijai lygio nustatymą.“ Detalesnis priemonės įgyvendinimas būtų reglamentuotas atsparumo korupcijai lygio nustatymo metodikoje. 41. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 13(1)6 KPĮ projekto 13 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad „atsparumo korupcijai lygio nustatymo periodiškumą, vertinimo kriterijus ir tvarką nustato Vyriausybė“. Kaip nurodyta šio nutarimo 13 punkte, teisės normos, nustatančios tam tikram subjektui teises ir pareigas, turėtų būti įtvirtintos įstatyme, o ne įstatymą įgyvendinančiame teisės akte, todėl siūlytina atsparumo korupcijai lygio nustatymo periodiškumą ir vertinimo kriterijus nustatyti KPĮ projekte. Pritarti
LRS Teisės departamento ir kitų subjektų pastabas, žr. argumentus prie 1 pastabos. Pasiūlymas: Projekto 13 str. 6 d. (Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 12 str. 6 d.) išdėstyti taip:
„6. Atsparumo korupcijai lygio nustatymo periodiškumą,
vertinimo kriterijus ir tvarką metodiką nustato Vyriausybė.“ 42.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 13(1), 21(1) 7,3 KPĮ projekto 13 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad „atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatai <...> gali būti naudojami priimant sprendimus dėl viešojo sektoriaus subjekto veiklos finansavimo, jo dalyvavimo viešosiomis lėšomis finansuojamuose projektuose ir programose, viešojo sektoriaus subjekto vadovo darbo ar tarnybos santykių ir kitais teisės aktuose nustatytais tikslais. Aukštesniu atsparumo korupcijai lygiu pasižymintiems viešojo sektoriaus subjektams gali būti taikomi supaprastinti procedūriniai reikalavimai, papildomos ir (ar) palankesnės finansavimo sąlygos ar kitos skatinimo priemonės, jei tai numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose“. Panašiai formuluojama ir KPĮ projekto 21 straipsnio 3 dalis: „Valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, planuodamos ir vykdydamos priemones, kuriomis tiesiogiai ar netiesiogiai remiami privataus sektoriaus subjektai, veiksmingu korupcijos rizikos valdymu pasižymintiems privataus sektoriaus subjektams taiko supaprastintus procedūrinius reikalavimus, papildomas ir
(ar) palankesnes finansavimo sąlygas ar taikyti kitas skatinimo priemones Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka“. Turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad šios nuostatos susijusios su tam tikrų teisių suteikimu asmenų grupei. Tokio pobūdžio nuostatos (KPĮ projekto
būti numatyti supaprastinti procedūriniai reikalavimai, KPĮ projekto 21 straipsnio 3 dalyje nurodytos kitos skatinimo priemonės) turi būti įtvirtinamos įstatymu, o ne įstatymą įgyvendinančiu teisės aktu.
Pagal KPĮ projekto 13 straipsnio 1 dalį „nustatant atsparumo korupcijai lygį vertinama, kiek ir kokių korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių yra įdiegta viešojo sektoriaus subjekte, šių priemonių diegimo kokybė ir praktinis pritaikomumas bei jas taikant pasiekti rezultatai“, tačiau atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatai nėra tiesiogiai siejami su korupcijos reiškinių egzistavimu konkrečiame viešojo sektoriaus subjekte, todėl jie negali būti laikomi objektyviu kriterijumi, priimant sprendimus dėl tam tikrų privilegijų suteikimo tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus subjektams. Pritarti Aptariama nuostata panaikinta. 43. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 14(1) KPĮ projekto 1 straipsnyje, įtvirtinančiame įstatymo paskirtį ir taikymą, nurodoma, kad „šis įstatymas nustato pagrindinius korupcijos prevencijos ir nacionalinio saugumo stiprinimo mažinant korupcijos keliamas grėsmes principus, tikslus ir uždavinius viešajame ir privačiame sektoriuose, korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ir jų teisinius pagrindus, korupcijos prevencijos subjektus bei jų teises ir pareigas korupcijos prevencijos srityje“. Atsižvelgus į tai, KPĮ projekto 14 straipsnyje siūlomos nuostatos iš esmės neatitinka šio įstatymo paskirties. Šiame straipsnyje turėtų būti apsiribojama nuostata, kad savarankiška įstaiga privalo turėti pavyzdinį galimų korupcinio pobūdžio rizikų ir darbuotojų veiksmų su jomis susidūrus aprašymą. Taip pat būtų tikslinga šiame straipsnyje įtvirtinti nuostatą, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba patvirtina rekomendacijas, kaip savarankiškos įstaigos turėtų rengti minėtus aprašymus.
Pritarti Aptariamos nuostatos pavadinimas ir jos 1 dalis patikslinta nurodant, kad kalbama apie antikorupcinio elgesio kodeksą ar taisyklės. kuriuose būtų detalizuojami pagrindiniai darbuotojų skaidrios veiklos ir antikorupcinio elgesio standartai, kuriais siekiama užtikrinti sąžiningumą, atsakingumą, korupcijos netoleravimą, taip pat aprašomos pavyzdinės galimos korupcinio pobūdžio rizikos ir darbuotojų veiksmai su jomis susidūrus. Tokiu būdu akcentuojamas numatomų parengti dokumentų antikorupcinis pobūdis ir, atitinkamai, ryšys su KPĮ paskirtimi. Taip pat nuostata papildyta 4 dalimi, pagal kurią STT pagal poreikį teikia viešojo sektoriaus subjektams, įskaitant savarankiškas įstaigas, metodinę pagalbą rengiant ir taikant antikorupcinio elgesio standartus. 44. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 14(1) Papildomų funkcijų (viešojo sektoriaus subjekto darbuotojų profesinės veiklos ir tarnybinės etikos principų laikymosi kontrolės, jų konsultavimo įstaigos veiklos srityje kylančiais etikos ar elgesio klausimais) už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingam subjektui įtvirtinimas (KPĮ projekto 14 straipsnio 3 dalis) yra ne KPĮ projekto reguliavimo objektas. Taip pat nėra aišku, kokios prevencinės priemonės KPĮ projekto 14 straipsnio 3 dalyje turimos mintyje. Pritarti Aptariama nuostata patikslinta nurodant, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas pagal kompetenciją ir poreikį taiko korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones bei kitas teisės aktuose numatytas prevencines ir (ar) poveikio priemones.
Taip pat ši dalis patikslinta, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas kontroliuoja, ne kaip viešojo sektoriaus subjekto darbuotojai laikosi profesinės veiklos ir tarnybinės etikos principų <...>, o kaip viešojo sektoriaus subjekto darbuotojai laikosi antikorupcinio elgesio standartų<...>. Pasiūlymas:
Projekto 14 str. (Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 13 str. 3 d.) išdėstyti taip: „3. Viešojo sektoriaus subjekte už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas kontroliuoja, kaip viešojo sektoriaus subjekto darbuotojai laikosi antikorupcinio elgesio standartų, konsultuoja juos įstaigos veiklos srityje kylančiais antikorupcinio elgesio klausimais, prireikus pagal kompetenciją ir poreikį jiems taiko korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ir kitas teisės aktuose numatytas prevencines ir (ar) poveikio priemones.“
2021-03-03 14(1)4 KPĮ projekto 14 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „viešojo sektoriaus subjekto darbuotojai už elgesio standartų pažeidimus atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka“. Nėra aišku, apie kokius elgesio standartus kalbama, nežinomi ir įstatymai, kuriuose šie elgesio standartai įtvirtinti, todėl ši nuostata yra ne tik perteklinė, bet ir klaidinanti. Be to, abejotinas ir joje minimų elgesio standartų ryšys su KPĮ projekto paskirtimi ir taikymu. Tačiau jei šioje dalyje minimi „elgesio standartai“ yra susiję būtent su korupcijos prevencija, tai KPĮ projektas yra tas įstatymas, kuris turėtų nustatyti detalesnį šių standartų reglamentavimą. Pritarti Aptariama nuostata panaikinta. 46.
2021-03-03 17(1)21 KPĮ projekto 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte siekiama nustatyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba turi teisę kreiptis Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka į Vyriausybę ir prašyti pripažinti netekusiais galios ministro, Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo priimtus teisės aktus. Vyriausybės įstatymas Specialiųjų tyrimų tarnybai tokios teisės nesuteikia, o šio įstatymo pakeitimo projekto nėra tarp Projekto lydimųjų įstatymų pakeitimų projektų, todėl siūlytina arba patikslinti KPĮ projekto 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, arba parengti Vyriausybės įstatymo pakeitimo projektą. Pritarti Aptariamas nuostatos atsisakyta. 47. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 19(1)37 Siūlytina KPĮ projekto 19 straipsnio 3 dalies 7 punkte priskirti Vyriausybę prie institucijų, kurioms Specialiųjų tyrimų tarnyba teikia informaciją apie korupcijos paplitimo mažinimo požiūriu reikšmingus pokyčius ir pasiūlymus dėl antikorupcinės aplinkos kūrimo, atsižvelgiant į tai, kad ji (per ministerijas ir kitas pavaldžias valstybės įstaigas) yra vienas pagrindinių korupcijos prevencijos subjektų. Tai patvirtina ir KPĮ projekto 19 straipsnio 2 dalyje siekiamos nustatyti Vyriausybės funkcijos, įgyvendinant šį įstatymą. Be to, tam, kad užtikrintų efektyvią Vyriausybės korupcijos prevencijos veiklą, tokios informacijos /pasiūlymų gavimas jai yra būtinas. Pritarti Nuostata panaikinta kaip perteklinė ir atkartojanti kitų įstatymų nuostatas. Bendradarbiavimas su Vyriausybe galės vykti kitais formatais, pvz., per aktyvią Vyriausybės komisijos kovai su korupcija koordinuoti veiklą. 48. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 19(1)4 KPĮ projekto 19 straipsnio 4 dalis nustato „kitus korupcijos prevencijos subjektus“, tačiau ši norma taip ir lieka tiesiog deklaratyvus išvardinimas – šiems subjektams įstatyme nei yra nustatomos kokios nors pareigos, nei kitu būdu įvardijama jų statuso specifika.
Kyla klausimas, ar tokiu atveju toks išvardinimas išvis yra reikalingas, nes plačiausia prasme korupcijos prevencija yra visų – tiek viešojo sektoriaus, tiek privačių subjektų, tiek juridinių, tiek fizinių asmenų – reikalas. Siūlome atsisakyti šios normos kaip nesukuriančios jokios pridėtinės vertės. Be to, vertinant KPĮ projekto 19 straipsnio turinį, turėtų būti tikslinamas ir 19 straipsnio pavadinimas. Nepritarti Argumentai:
Aptariama nuostata suformuluota siekiant parodyti pagrindinius korupcijos prevencijos veikloje dalyvaujančius subjektus/partnerius, įtvirtinti jų atsakomybę ir indėlio į korupcijai atsparios aplinkos kūrimą svarbą. 49. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 20(1), 23(1)2 KPĮ projekto 20 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad savarankiškos įstaigos imasi priemonių užtikrinti, jog joms pavaldžiuose ir (ar) jų valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose, atsižvelgiant į jų dydį ir (ar) administracinį pajėgumą, būtų taikomos korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonės.
KPĮ projekto 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „jeigu viešojo sektoriaus subjekte dirba ar kitais pagrindais pareigas eina mažiau nei 200 darbuotojų ir jame nėra įsteigto už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo padalinio, paskirto už tai atsakingo asmens ar šios funkcijos nėra pavestos kitiems darbuotojams, korupcijai atsparios aplinkos kūrimą tokiame viešojo sektoriaus subjekte pagal kompetenciją užtikrina savarankiškos įstaigos ar kito viešojo sektoriaus subjekto, kuriam viešojo sektoriaus subjektas yra pavaldus ir (ar) priskirtas valdymo sričiai, už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas.“ Siekis aiškiau reglamentuoti ir suaktyvinti savarankiškų įstaigų vaidmenį bei skatinti didesnį jų įsitraukimą į antikorupcinės aplinkos kūrimą joms pavaldžiuose ir (ar) jų valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose galėtų padėti siekti korupcijos prevencijos tikslų, tačiau tokia pareiga turėtų būti nustatoma objektyviai įvertinus problemos mastą, o jau minėti ar panašūs įpareigojimai įtvirtinami gerai apsvarsčius ir pamatuotai. Esminis veiksnys, nuo kurio priklauso, ar savarankiškoms įstaigoms pavaldžiuose ir (ar) jų valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose korupcijos prevencijos veikla yra vykdoma tinkamai ir ar kuriama korupcijai atspari aplinka, yra šių subjektų vadovų siekis aktyviai veikti šioje srityje. Visi kiti faktoriai yra ne tokie reikšmingi ir galintys pakeisti situaciją iš esmės.
Būtina įvertinti ir tai, kad savarankiškoms įstaigoms pavaldūs ir (ar) jų valdymo sričiai priskirti viešojo sektoriaus subjektai paprastai yra gana autonomiški veikti pagal savo kompetenciją, o jų veiklą prižiūrinčių savarankiškų įstaigų įgaliojimai nėra absoliutūs ir tiesioginis kišimasis į tokių subjektų veiklą gali turėti ir neigiamų pasekmių. Todėl siūlymas, pavyzdžiui, ministerijoms prisiimti atsakomybę už joms pavaldžių ir (ar) jų valdymo sričiai priskirtų viešojo sektoriaus subjektų vykdomą korupcijos prevencijos veiklą, ne visai pagrįstas. Be kita ko, tikėtina, kad tokiu atveju galėtų sumažėti savarankiškoms įstaigoms pavaldžių ir (ar) jų valdymo sričiai priskirtų viešojo sektoriaus subjektų atsakomybė, o kartu ir įsipareigojimas kurti tvarią, korupcijai atsparią aplinką tokio subjekto viduje. Korupcijos prevencijos veikla savarankiškoms įstaigoms pavaldžiuose ir (ar) jų valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose galėtų būti įgyvendinama remiantis subsidiarumo principu, o šio subjekto kontrolė turėtų būti atliekama tada, kai nustatomi korupcijos rizikos veiksniai, kurie negali būti pašalinti tik paties subjekto pastangomis, arba tos pastangos nėra pakankamos arba veiksmingos. Nepritarti Argumentai:
Sutiktina, kad už korupcijos prevenciją viešojo sektoriaus subjekte, visų pirma, yra atsakingas vadovas (kas ir pabrėžiama patobulintame projekte), tačiau praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai vadovo pastangos kurti korupcijai atsparią aplinką būna nepakankamos arba jų nebūna visai. Atsižvelgiant į tai, siūlomu teisiniu reguliavimu įtvirtinama sistema, kad kiekviename viešojo sektoriaus subjekte būtų vykdoma korupcijos prevencija ir ją vykdytų pats viešojo sektoriaus subjektas arba kitas viešojo sektoriaus subjektas, kuriam jis yra pavaldus ir (ar) priskirtas valdymo sričiai.
Tuo pačiu įtvirtinamas subsidiarumo principas, pagal kurį už korupcijos rizikos valdymą pirmiausia atsakingi patys viešojo sektoriaus subjektai, o savarankiška įstaiga, pavyzdžiui, ministerija, kuriai viešojo sektoriaus subjektas pavaldus, atskaitingas ar priskirtas pagal valdymo sritį, prižiūri ir prireikus prisideda didinant jo atsparumą korupcijai. Pažymėtina ir tai, kad aukščiau pagal pavaldumą esančių valstybės institucijų nenoras prisiimti atsakomybę už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą pavaldžiose ar atskaitingose institucijose yra problema, šis požiūris turėtų būti keičiamas (tai ir yra vienas iš naujos redakcijos KPĮ tikslų), o ne juo pateisinama esama padėtis ir kryptingo centralizuoto veikimo stoka. Taip pat siūloma reglamentuoti, kad korupcijai atsparią aplinką viešojo sektoriaus subjektuose kurtų ir užtikrintų pakankamą kompetenciją, gebėjimus ir žinių turintys asmenys, kurie turėtų turėti pakankamus įrankius, išteklius ir kvalifikaciją priskirtoms funkcijoms vykdyti, atitinkamas teises ir veiklos garantijas. Be to, numatomas draudimas šių asmenų atžvilgiu dėl tinkamo funkcijų vykdymo imtis neigiamo poveikio priemonių, pavyzdžiui, tais atvejais, kai šis asmuo nustatytų korupcijos rizikas ir imtųsi tinkamų veiksmų jas valdyti. 50. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 22(1)13 KPĮ projekto 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte siekiama numatyti viešojo ir privataus sektorių subjektų teisę „gauti metodinę informaciją korupcijai atsparios aplinkos kūrimo klausimais“. Toks reglamentavimas nėra visai aiškus, kadangi nėra numatyta, iš kokio subjekto tokia informacija gali būti gaunama. Siūlytina tiksinti šią nuostatą. Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 22 str. 1 d.
taip:
„3) gauti metodinę informaciją korupcijai
atsparios aplinkos kūrimo klausimais iš Specialiųjų tyrimų tarnybos ar kitų korupcijos prevencijos subjektų, nurodytų šio įstatymo 21 straipsnyje.“
2021-03-03 22(1)27 KPĮ projekto 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjektai „viešina informaciją apie jų nustatytus korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, atliktus veiksmus juos tiriant ir taikytas administracines, organizacines ar kitas priemones, skirtas pašalinti tokių pažeidimų padarinius ir užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje“. Iš šios nuostatos nėra aišku, kokią konkrečią informaciją (įskaitant galimai asmens duomenis) privalės viešinti viešojo sektoriaus subjektas apie jo nustatytus korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2019 m. kovo 8 d. rekomendacijoje „Asmens duomenų viešinimas – kas viešinama, kiek viešinama ir kokių tikslų tuo siekiama“ (toliau – Rekomendacija) nurodė, kad 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) kelia reikalavimus teisės aktams, kuriais siekiama įtvirtinti tam tikrus apribojimus, pavyzdžiui, kai numatomas asmens duomenų viešinimas. Rekomendacijoje taip pat pažymima, kad institucijos ir įstaigos turi išgryninti šiuos aspektus: ar asmens duomenų viešinimas numatytas tinkamo lygio teisės akte, kokiu tikslu siekiama viešinti duomenis, kokie asmens duomenys turėtų būti skelbiami viešai atsižvelgiant į jų skelbimo tikslus, kur ir kaip tai bus daroma (pavyzdžiui, numatyti papildomas apsaugos priemones, kad tokių duomenų kopijavimas būtų apribotas) ir kokį laikotarpį.
Tikslintinas KPĮ projekto
informaciją privalės viešinti viešojo sektoriaus subjektas apie jo nustatytus korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus (pavyzdžiui, bendrą nustatytų pažeidimų kiekį, jų pobūdį ar kita), kokiu tikslu viešinama minėta informacija, kur ir kaip bei kokį laikotarpį tai bus daroma. Pritarti Pastaba skirta Projekto 22 str. 2 d. 7 d. Nuostata patikslinta atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugos reikalavimus ir Vyriausybės nutarimą, Nr. 480, kuris nustato reikalavimus viešojo sektoriaus subjektų interneto svetainėms. Pasiūlymas:
Projekto 22 str. 2 d. 7 p. (Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 23 str. 2 d. 6 p.) išdėstyti taip: „6) savo interneto svetainėje viešina nuasmenintą informaciją apie per paskutinius trejus metus jų nustatytus korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, jų pobūdį, skaičių, atliktus veiksmus juos tiriant ir taikytas teisinio poveikio ar kitas priemones, skirtas tokių pažeidimų padariniams pašalinti ir užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje;”
2021-03-03 22(1)25 KPĮ projekto 22 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta viešojo sektoriaus subjekto pareiga užtikrinti, kad savo veiksmais ar neveikimu jis nesudarys sąlygų korupcinio pobūdžio teisės pažeidimams. Ši bendroji pareiga turėtų būti būdinga ne tik viešojo sektoriaus subjektams, todėl keistina ne tik nuostatos dėstymo vieta, bet svarstytina ir šios nuostatos įtvirtinimo kaip vieno iš principų (pavyzdžiui, visuotinumo principo) galimybė.
Pritarti Aptariama nuostata perkelta į Projekto 4 straipsnio 1 punktą ir tapo teisėtumo principo sudėtine dalimi. Pasiūlymas: Panaikinti Projekto 22 str. 2 d. 5 p. Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 4 str. 1 p. išdėstyti taip: „1) teisėtumo – korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonės įgyvendinamos laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų bei užtikrinant pagrindinių asmens teisių ir laisvių apsaugą; viešojo administravimo subjektai, taikydami korupcijos prevencijos priemones, vadovaujasi viešosios teisės principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“; korupcijos prevencijos subjektai turi užtikrinti, kad savo veiksmais ar neveikimu nesudarys sąlygų korupcinio pobūdžio teisės pažeidimams;“
2021-03-03 23(1) 1,3 KPĮ projekto 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savarankiškos įstaigos steigia už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus padalinius arba paskiria už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus asmenis, o šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad viešojo sektoriaus subjektas privalo steigti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus padalinius, skirti už tai atsakingus asmenis arba jiems priskirtinas funkcijas pavesti tam tikriems darbuotojams, jei šiame viešojo sektoriaus subjekte dirba ar pareigas eina 200 ar daugiau darbuotojų ir jeigu savarankiškoje įstaigoje ar kitame viešojo sektoriaus subjekte, kuriam šis viešojo sektoriaus subjektas yra pavaldus ir (ar) priskirtas jo valdymo sričiai, nėra įsteigto ar paskirto subjekto, atsakingo už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą pavaldžiuose ir (ar) jos valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose.
Šios dvi teisės normos yra prieštaringos, kadangi iš minėto straipsnio 1 dalies matyti, jog savarankiškame subjekte visada privalo būti įsteigtas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas, todėl negalima situacija, aptarta šio straipsnio 3 dalyje, kad toks subjektas turi būti įsteigtas ir tada, kai, be kita ko, savarankiškoje įstaigoje nėra įsteigto ar skirto subjekto, atsakingo už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą. Atsižvelgiant į tai, kas išvardyta, aptariamos nuostatos yra tikslintos. Pritarti Siekiant aiškumo, pastaboje minimos Projekto 23 str. 1 ir 3 d. (Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 24 str.1 ir 2 d. nuostatos patikslintos. Žr. tekstą kaip jis išdėstytas komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 24 str. 1 ir
2021-03-03 23(1)51 KPĮ projekto 23 straipsnio 5 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai pagal kompetenciją, be kita ko, vykdo teisės pažeidimų, įskaitant korupcinio pobūdžio pažeidimus, tyrimą.
KPĮ projekto 2 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad korupcinio pobūdžio teisės pažeidimu laikytinas „administracinis nusižengimas, darbo pareigų pažeidimas ar tarnybinis nusižengimas, padaromas piktnaudžiaujant įgaliojimais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant naudos sau ar kitam asmeniui, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstama veika“. Iš KPĮ projekto 23 straipsnio 5 dalies 1 punkto turinio nėra aišku, kokių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų, darbo pareigų pažeidimų ar tarnybinių nusižengimų ar korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų) ir kokio pobūdžio tyrimą pavedama atlikti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingiems subjektams, kokie būtų to tyrimo veiksmai, terminai. Jei siekiama suteikti minėtiems asmenims įgaliojimus atlikti tyrimą, turėtų būti aiškiai įvardijama, koks tai tyrimas, ir įtvirtinamos to tyrimo procesinės normos. Taip pat turėtų būti nustatyta, koks šio tyrimo santykis su tyrimais, atliekamais dėl tų pačių teisės pažeidimų, tačiau pagal kitus įstatymus. Pritarti Aptariama nuostata patikslinta nurodant, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai, kaip ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, vykdo teisės pažeidimų tyrimą pagal savo kompetenciją ir vadovaujantis LR valstybės tarnybos įstatymo, LR darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad minėti subjektai galėtų tirti pažeidimus, susijusius su etikos, darbo drausmės, tarnybos ir kitais mažesnio pavojingumo teisės pažeidimais.
Esant pavojingesniems teisės pažeidimams, už kurių padarymą grėstų administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai perduotų kompetentingiems subjektams (policijai, prokuratūrai, STT ar kt.), kurie atliktų tolesnius veiksmus, susijusius su pažeidimo tyrimu. Pagrindinės procedūrinės nuostatos tokiais atvejais įtvirtintos atitinkamą atsakomybę numatančiuose įstatymuose, o detalizuojamos juos įgyvendinančiuose poįstatyminiuose aktuose (Vyriausybės nutarimuose, ministrų ar atitinkamų įstaigų vadovų įsakymuose), todėl šias nuostatas įtvirtinti ar detalizuoti Projekte yra netikslinga. Taip pat aptariamas punktas patikslintas, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai pagal kompetenciją tiria arba dalyvauja tiriant teisės aktų pažeidimus. Pastarasis variantas būtų pasirenkamas tais atvejais, kai viešojo sektoriaus vadovas būtų paskyręs kitą asmenį tyrimui atlikti. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 23 str. 5 d. 1 p. (Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 24 str. 5 d. 1 p.) ir išdėstyti jį taip:
„1) pagal kompetenciją Valstybės tarnybos
įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdo teisės pažeidimų , įskaitant korupcinio pobūdžio, prevenciją ir tyrimą arba dalyvauja juos tiriant, jeigu specialieji įstatymai ar jų įgyvendinamieji teisės aktai nenustato kitos pažeidimų tyrimo tvarkos;“
2021-03-03 23(1)55 KPĮ projekto 23 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatoma, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai vykdo pranešėjų apsaugos užtikrinimo funkciją. Ši norma yra diskutuotina, visų pirma, todėl, kad iš paminėto reglamentavimo nėra aišku, ar šioje nuostatoje kalbama apie pranešėjų apsaugą pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą.
Tuo atveju, jei aptariama norma iš tiesų siekiama reglamentuoti nurodytų subjektų prievolę užtikrinti pranešėjų apsaugą, vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatomis, kyla klausimas dėl tokios pareigos apimties bei jos nustatymo Korupcijos prevencijos įstatymu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“, 2.1 papunktį kompetentingas subjektas yra įstaigoje paskirtas asmuo, asmenų grupė ar specialus padalinys, kurie administruoja vidinius informacijos apie pažeidimus teikimo kanalus, nagrinėja jais gautą informaciją apie pažeidimus, užtikrina asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimus, konfidencialumą; o pagal
įstaigoje administruoja vidinį kanalą; pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo 9 straipsnio 3 dalį pranešėjo duomenys, leidžiantys nustatyti jo tapatybę, gali būti pateikti tik tam asmeniui arba institucijai, kurie nagrinėja informaciją apie pažeidimą.
Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys pranešėjų apsaugos institutą, suteikia įstaigos vadovui diskrecijos teisę paskirti kompetentingą subjektą (kuris gauna informaciją apie galimą pažeidimą, atitinkamai žino asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, tapatybę ir užtikrina jo konfidencialumą (tai yra viena iš apsaugos priemonių, numatytų Pranešėjų apsaugos įstatymo 8 straipsnyje)) ir kad toks subjektas nebūtinai turi būti atsakingas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą, netikslinga KPĮ projektu siaurinti šios teisės ir tik už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingam subjektui nustatyti pareigą užtikrinti pranešėjų apsaugą. Pritarti Nuostata patikslinta nurodant, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai pagal kompetenciją užtikrina arba pagal poreikį dalyvauja užtikrinant Pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimą viešojo sektoriaus subjekte. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 23 str. 5 d. 5 p. (Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 24 str. 5 d. 5 p. ir išdėstyti jį taip:
„5) užtikrina pranešėjų apsaugą pagal kompetenciją
užtikrina arba pagal poreikį dalyvauja užtikrinant Pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimą viešojo sektoriaus subjekte;“ 56.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 24(1)1 KPĮ projekto 24 straipsnio 1 dalyje siekiama reglamentuoti, kad „už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas paprastai yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas viešojo sektoriaus subjekto vadovui.“ Toks reguliavimas nesukuria imperatyvo dėl subjekto, atsakingo už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą, tiesioginio pavaldumo ir atskaitingumo, todėl nėra tikslinga tokią normą įtvirtinti įstatymu. Jei vis dėlto siekiama nustatyti, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas turi būti tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas viešojo sektoriaus subjekto vadovui, turėtų būti atsisakoma žodžio „paprastai“. Pritarti Išbrauktas žodis „paprastai“. 57. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 24(1)53 KPĮ projekto 24 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodoma, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai, vykdydami funkcijas, turi teisę „siūlyti viešojo sektoriaus subjekto vadovui nepriimti pretenduojančio į pareigas asmens, jei jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos ar kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų“. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra įtvirtinti konkrečiuose, tam tikrą sritį reguliuojančiuose įstatymuose ir jų turinį sudaro platesnio spektro, palyginti su KPĮ projekto reguliavimo sritimi, reikalavimai, todėl šiame įstatyme nėra pagrindo už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingam subjektui suteikti didesnių įgaliojimų, nei būdinga KPĮ projekto reguliavimo sričiai. Be to, neapibrėžtas šios nuostatos santykis su KPĮ projekto 9 straipsniu.
Pritarti Aptariama nuostata pakeista nurodant, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai, vykdydami funkcijas, turi teisę pagal kompetenciją dalyvauti ir teikti nuomonę personalo formavimo procedūrose vertinant Projekto 9 straipsnyje nustatyta tvarka gautą informaciją apie asmenį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 24 str. 5 d. 3 p. (Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 24 str. 5 d. 6 p. ir išdėstyti jį taip:
„6) pagal kompetenciją dalyvauja ir teikia
nuomonę personalo formavimo procedūrose vertinant šio įstatymo III skyriuje nustatyta tvarka gautą informaciją apie asmenį;“ Tuo tikslu taip pat patikslinta Projekto 9 straipsnio 17 dalis nurodant, kad už korupcijos atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas vadovo sprendimu turi galimybę susipažinti su minėta informacija apie asmenį. 58. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 24(1)54 KPĮ projekto 24 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai, vykdydami funkcijas turi teisę „tvarkyti asmens duomenis, kai tai būtina, ir tik tuos asmens duomenis, kurių reikia kuriant korupcijai atsparią aplinką, užtikrinant korupcijos prevenciją, nustatant ir tiriant korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka“.
Kadangi asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai nenustato tvarkos KPĮ projekto 24 straipsnio 5 dalies 4 punkto kontekste, siekiant teisinio aiškumo, tikslintinas KPĮ projekto 24 straipsnio 5 dalies 4 punktas, jį išdėstant taip: „Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai, vykdydami funkcijas, turi teisę tvarkyti asmens duomenis, kai tai būtina, ir tik tuos asmens duomenis, kurių reikia kuriant korupcijai atsparią aplinką, užtikrinant korupcijos prevenciją, nustatant ir tiriant korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, vadovaujantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais.“ Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 24 str. 5 d. 4 p. (Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 25 str. 3 d. ir išdėstyti ją taip: „3) tvarkyti asmens duomenis, kai tai būtina, ir tik tuos asmens duomenis, kurių reikia kuriant korupcijai atsparią aplinką, užtikrinant korupcijos prevenciją, nustatant ir tiriant korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, vadovaujantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka reglamentuojančiais teisės aktais.“ 59.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-03 25(1)1 KPĮ projekto 25 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „jeigu viešojo sektoriaus subjektas nesiima pakankamų priemonių korupcijai atspariai aplinkai kurti <...>, nevykdo ar netinkamai vykdo korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ir neužtikrina tinkamo korupcijos rizikos valdymo, Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl šio viešojo sektoriaus subjekto turi teisę“ į tam tikrus nurodytus veiksmus. KPĮ projekte nėra objektyvių kriterijų, leidžiančių nustatyti, ar viešojo sektoriaus subjektas nesiima pakankamų priemonių korupcijai atspariai aplinkai kurti, taip pat ar korupcijos rizikos valdymas užtikrinamas tinkamai. Be to, žodžiai „pakankamai“, „tinkamai“ laikytini vertinamojo pobūdžio žodžiais, tad sudaro prielaidas nevienodai juos traktuoti ir vartoti. Todėl siekis įtvirtinti Specialiųjų tyrimų tarnybos teisę atlikti KPĮ projekto 25 straipsnio 1 dalyje siūlomus veiksmus, viešojo sektoriaus subjekto, kurio veikla vertinama, neinformavus, nepakonsultavus ir neišgirdus iš jo argumentų, vertintinas neigiamai. Pritarti Aptariamas straipsnis papildytas nauja dalimi, kurioje nustatyta, kad STT, prieš atlikdama šio straipsnio 1 d. 1-4 p. nurodytus veiksmus viešojo sektoriaus subjekto atžvilgiu, apie tai jį informuotų ir viešojo sektoriaus subjektas galėtų pateikti paaiškinimus ir kitą informaciją, susijusią su nevykdomomis ar netinkamai vykdomomis korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonėmis. Taip pat įtvirtinta galimybė apskųsti STT veiksmus. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 25 str. nauja dalimi (Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 26 str.
išdėstyti ją taip:
„2. Specialiųjų tyrimų tarnyba, prieš atlikdama šio straipsnio 1 dalies 1–4
punktuose nurodytus veiksmus, apie numatomus veiksmus informuoja viešojo sektoriaus subjektą, dėl kurio šie veiksmai numatomi. Viešojo sektoriaus subjektas turi teisę Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti paaiškinimus ir kitą informaciją, susijusią su nevykdomomis ar netinkamai vykdomomis korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonėmis.“ Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 25 str. nauja dalimi (Patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 26 str. 4 d. ir išdėstyti ją taip:
„4. Šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose
nurodyti Specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.“
2021-03-03
baigiamosiomis nuostatomis, aiškiai apibrėžiant jų taikymą tiek kalbant apie atitinkamas procedūras (pavyzdžiui, priėmimo (skyrimo) į pareigas), pradėtas iki pakeitimų įsigaliojimo, tiek apie asmenis, šiuo metu jau dirbančius ar einančius atitinkamas pareigas, įsigaliojus pakeitimams. Įvertinant teisėtų lūkesčių apsaugos ir proporcingumo principus, naujosios nuostatos dėl informacijos apie asmenis teikimo bei pagrindas atleisti iš pareigų, kaip ir informacijos apie šiuos asmenis rinkimas bei naudojimas, turėtų būti taikomi tik tiems dirbantiems ar pareigas einantiems asmenims, dėl kurių tinkamumo dirbti ar eiti pareigas kyla pagrįstų abejonių, tai yra neturėtų būti vykdomas automatinis visų šiuo metu dirbančių ar pareigas einančių asmenų tikrinimas. Taip pat turėtų būti aiškiai apibrėžiamas ir iki pakeitimų įsigaliojimo atsiradusių juridinių faktų nevertinamumas, sprendžiant dėl asmens tinkamumo dirbti ar eiti pareigas, kadangi iki atsirandant tokiems juridiniams faktams asmuo negalėjo tinkamai įvertinti KPĮ projektu numatomų pasekmių ir atsirandančių apribojimų.
Taikant naująjį reguliavimą iki pakeitimų įsigaliojimo atsiradusiems juridiniams faktams būtų pažeidžiamas pakeitimų atgalinio galiojimo negalimumo principas. Be to, pagrindu asmenį laikyti netinkamu dirbti ar eiti pareigas neturėtų būti laikomi ir faktai iki darbo ar tarnybos pradžios, jei dirbant ar einant pareigas neigiamai vertinamų juridinių faktų nebuvo, o asmens veikla šiuo laikotarpiu vertintina teigiamai. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 2 str. 5 d. 4 p. (Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas) ir išdėstyti jį taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2–8 dalis, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius iki 2021 m. gruodžio 31 d. peržiūri ir priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Vyriausybė iki 2021 m. rugsėjo 30 d. patvirtina pavyzdinius už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingų subjektų nuostatus ir (arba) pareigybių aprašymus. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos korupcijos rizikos analizės ar antikorupciniai teisės aktų ar jų projektų vertinimai atliekami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas, pateikimo procedūros atliekamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. 6.
prevencijos klausimais ir Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais plano įsigaliojimas ir teisiniai santykiai iki jų įsigaliojimo reglamentuojami taip, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo parengti kiti korupcijos prevencijos planavimo dokumentai galioja iki juose nurodytų terminų pabaigos; pasibaigus juose numatytiems terminams, korupcijos prevencijos planavimo dokumentai rengiami pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 7 straipsnį. 8. Savarankiškos įstaigos iki 2021 m. gruodžio 31 d. patvirtina antikorupcinio elgesio kodeksą ar taisykles.“
61Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2021-03-03 * Projekto įsigaliojimo data nurodyta 2021 m. liepos 1 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos skaičiavimais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro tvirtinama lėšų darbo užmokesčiui poreikio naujoms pareigybėms biudžetinėse įstaigose apskaičiavimo metodika, KPĮ projekto 23 straipsniui įgyvendinti minimalus papildomų lėšų poreikis 92 naujoms pareigybėms įsteigti būtų 2 452,0 tūkst. Eur per metus darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, o maksimalus – 230 naujų pareigybių įsteigti būtų 6 129 tūkst. Eur per metus darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms. Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme papildomų lėšų KPĮ projektui įgyvendinti nenumatyta. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet jų nėra skirta. Todėl siūlytina Projekto įsigaliojimo datą numatyti
teisės aktų peržiūrėjimo ir priėmimo data.
Siūlomu KPĮ projektu iš esmės keičiamas korupcijos prevencijos srities teisinis reguliavimas visos valstybės mastu, todėl, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, įstatymo projektas galėtų būti priimtas tik atlikus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Nepritarti Argumentai:
Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio
vertinimo priima teisės akto projekto rengėjas.“ Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, projekto svarstymo stadiją ir susiklosčiusią praktiką, taip pat tai, kad daugelis klausimų, į kuriuos paprastai atsakoma numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metu, buvo keliami LRV išvadoje dėl šio projekto ir jau yra aptarti Komiteto klausymų metu, siūlytina numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo nebeatlikinėti, tačiau vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 4 skyriaus nuostatomis, po tam tikro įstatymo galiojimo ir taikymo laikotarpio pamatuoti šio įstatymo teisinio reguliavimo efektyvumą. Pritarti komiteto nuomonei ir argumentams dėl Vyriausybės ir Teisingumo ministerijos pastabų. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-03-31 * Pasiūlymas: Tobulinant įstatymo projektą atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą.
Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsniu, rengiant teisės akto, kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, kurio metu nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projektą lydinčioje medžiagoje nėra pateikta esamos padėties analizė, nenurodomos kiekvienu siūlomu institutu spręstinos problemos, nenurodoma kokių rezultatų laukiama. Įstatymo projekte, analogiškai kaip galiojančioje Korupcijos prevencijos įstatymo redakcijoje, įtvirtintas principas, kad už korupcijos prevenciją yra atsakingi įstaigų vadovai. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą dalyje viešojo sektoriaus subjektų korupcijos prevencijos priemonės yra sėkmingai diegiamos ir valdomos. Taigi neatlikus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, nėra galimybių identifikuoti, ar Korupcijos prevencijos įstatymo projektu sprendžiami teisinio reguliavimo tobulinimo, ar teisės taikymo klausimai.
Nepritarti Argumentai: Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio
vertinimo priima teisės akto projekto rengėjas.“ Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, projekto svarstymo stadiją ir susiklosčiusią praktiką, taip pat tai, kad daugelis klausimų, į kuriuos paprastai atsakoma numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metu, buvo keliami LRV išvadoje dėl šio projekto ir jau yra aptarti Komiteto klausymų metu, siūlytina numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo nebeatlikinėti, tačiau vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 4 skyriaus nuostatomis, po tam tikro įstatymo galiojimo ir taikymo laikotarpio pamatuoti šio įstatymo teisinio reguliavimo efektyvumą. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-03-31 3P N Argumentai:
Siekiat kokybiškos teisėkūros, nauja redakcija dėstant įstatymus būtina numatyti, kad po tam tikro įstatymo galiojimo ir taikymo laikotarpio turi būti pamatuotas teisinio reguliavimo efektyvumas. Tai atlikti įpareigoja ir Teisėkūros pagrindų įstatymo ketvirtojo skyriaus nuostatos. Tobulinant Korupcijos prevencijos įstatymą siūlome jį papildyti straipsniu, numatančiu pareigą Teisingumo ministerijai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai iki 2025 m. kovo 1 d. atlikti naujos redakcijos Korupcijos prevencijos įstatyme numatyto teisinio reguliavimo ex post vertinimą. Pasiūlyme nurodytos datos gali būti koreguojamos atsižvelgiant į įstatymo įsigaliojimo datą, tačiau ex post vertinimas turėtų būti atliekamas ne anksčiau nei po dviejų teisinio reguliavimo galiojimo ir taikymo metų. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis.
Įstatymo įgyvendinimo stebėsena ir rezultatų įvertinimas Teisingumo ministerija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą iki 2025 metų kovo 1 dienos už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir parengia galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje nurodomos teigiamos ir neigiamos šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo pasekmės bei pasiūlymai dėl šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių įstatymų tobulinimo.“ Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju 3P str. ir išdėstyti jį taip:
„3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo stebėsena ir rezultatų įvertinimas
ministerija ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą iki 2025 m. kovo 1 d. už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir parengia galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo ataskaitą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje nurodomos teigiamos ir neigiamos šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo pasekmės bei pasiūlymai dėl šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių įstatymų tobulinimo.“ Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad ruošiantis KPĮ įsigaliojimui, taip pat turės būti patikslinta ex post vertinimo metodika, kurios parengimas numatytas galiojančio TPĮ 24(2) straipsnyje, į ją įtraukiant antikorupcinį vertinimo aspektą. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-03-31 * Tobulinant įstatymo projektą siūlome jį suderinti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija ir su kitais suinteresuotais subjektais.
Įstatymo projekto 18 straipsnyje numatyta, kad antikorupcinio sąmoningumo didinimas yra „neatskiriama švietimo dalis“, kad Vyriausybė, arba jos įgaliota institucija „užtikrina, kad į pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas būtų įtraukiamos temos, susijusios su antikorupcinio sąmoningumo didinimu“, kad antikorupcinio sąmoningumo didinimą vykdo
„švietimo teikėjai pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtas švietimo
programas“. Tobulinant įstatymo projektą būtina paskaičiuoti, kiek papildomų valstybės biudžeto lėšų reikės įstatymo 18 straipsniui įgyvendinti ir su valstybės politiką šioje srityje formuojančia ministerija suderinti įgyvendinimo mechanizmą. Su Lietuvos savivaldybių asociacija siūlytume suderinti patobulintą Korupcijos prevencijos įstatymo projektą išsamiai aptariant numatomų korupcijos prevencijos priemonių realaus įgyvendinamo savivaldybėse galimybes. Tikslingas Lietuvos savivaldybių asociacijos įsitraukimas ir tobulinant įstatymo projektą pagal Komiteto pasiūlymą Nr. 4 (dėl politinės korupcijos). Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projektas buvo derintas su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija,[6] kuri pastabų ar pasiūlymų projektui neturėjo. Lietuvos savivaldybių asociacija teikė savo siūlymus Projektui, taip pat dalyvavo komiteto organizuotuose klausymuose pastaboms dėl Projekto aptarti. Atkreiptinas dėmesys, kad ypatumai, susiję su Antikorupcijos komisijų ir kitų vietos savivaldos institucijų veikla yra ne šio, o Vietos savivaldos įstatymo reguliavimo dalykas. 4. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-03-31 * Įstatymo projekte nėra siūloma reglamentuoti politinės korupcijos srities.
Tobulinant įstatymo projektą siūlome įvertinti turimus ir (ar) surinkti papildomus duomenis bei įrodymus apie politinės korupcijos egzistavimą ir galimą mastą. Įvertinus surinktus duomenis prašome pasiūlyti politinės korupcijos sąvoką, numatyti priemones šios rūšies korupcijai identifikuoti ir politinės korupcijos prevencijos priemones. Pritarti iš dalies Argumentai:
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas prie korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų siūlo įtraukti ir BK 175¹straipsnį. Žr. Komiteto pasiūlymą. 5. Antikorupcijos komisija, 2021-04-01 Nr. V-2021-2732 * <...> Komisijos nariai atkreipė dėmesį į tai, kad:
Argumentai: Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, atsižvelgdamas į daugelio institucijų, organizacijų, ekspertų pastabas ir pasiūlymus, patobulino Projektą. Klausimai susiję su Specialiųjų tyrimų tarnybai skiriamu finansavimu, pareigūnų kompetencijų stiprinimu ir pan. suformuluoti ir išreikšti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2021 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. S-2021-2199 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2020 m. ataskaitos“.
Sutiktina su argumentais dėl savivaldybių, tačiau ypatumai, susiję su Antikorupcijos komisijų ir kitų vietos savivaldos institucijų veikla yra ne šio, o Vietos savivaldos įstatymo reguliavimo dalykas. Pritarti komiteto nuomonei ir argumentams dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir Antikorupcijos komisijos pastabų. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu). 6. Antikorupcijos komisija, 2021-04-01 Nr. V-2021-2732 N Komisijos narys Vytautas Bakas pasiūlė papildyti įstatymo projektą nuostata, kad dėl patikimumo tikrinamas asmuo, kilus abejonių dėl jo turimo turto įgijimo teisėtais būdais, privalėtų pagrįsti turimo turto kilmę. Nepritarti Argumentai:
a) informacijos apie asmenį pateikimas užtruktų nepriimtinai ilgai;
b) tam reikėtų numatyti papildomą finansavimą, nes tyrimą dėl turto turėtų atlikti ir išvadą STT pateikti kitos institucijos (VMI, FNTT ar policija). Pritarti V. Bako pasiūlymui Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 0, susilaikė – 6. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5042(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-06-02 2(1)42 Argumentai: siūlome papildyti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų sąrašą papildoma nusikalstama veika numatyta BK 175¹ (Neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas), kuri būtų priskirta korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms tais atvejais, kai atitinka kitus BK numatytus požymius ir kai yra padaryta viešajame sektoriuje. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnio 4 dalies 2 punktą (komiteto patobulinto projekto XIIIP-5042(2) 2 str. 9 d.
9 d. 2 p.) papildoma korupcinio pobūdžio veika, numatyta BK 175¹ ir išdėstyti šį punktą taip: „2) nusikalstamos veikos, padaromos viešajame sektoriuje arba teikiant administracines ar viešąsias paslaugas piktnaudžiaujant įgaliojimais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant naudos sau ar kitam asmeniui: neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas, tarnybos pareigų neatlikimas, dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, valstybės paslapties atskleidimas, neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas, turto iššvaistymas, komercinės paslapties atskleidimas, valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimas, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, tarnybos paslapties atskleidimas, dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu;“ Pritarti Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu). 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas, Dainius Gaižauskas, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas XIIIP-5042(2).
Komiteto pirmininkas (Parašas) Laurynas Kasčiūnas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Kaminskienė [1] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.FAF0BCB5BA53/asr [2] Variety of Democracies (V-DEM) tyrime politinės korupcijos paplitimas
korupcijos lygį, prieiga internete: https://www.v-dem.net/en/ [3] Economist Intelligence Unit sudaromoje valstybių rizikų atskaitoje, korupcijos paplitimas viešajame sektoriuje buvo įvertintas 0,5 balo, kur 1 – žymi labai gerą situaciją. Ankstesniame vertinime rodiklis siekė 0,25. Rodikliai pasiekiami per Pasaulio banko Pasaulinio valdymo indikatorių (angl. Worldwide Governance Indicators (WGI) tyrimo duomenų bazę, prieiga internete: http://info.worldbank.org/governance/wgi/index.aspx#doc-sources [4] Institute for Management Development (IMD) atliekamo tyrimo „Pasaulio konkurencingumo metinė ataskaita“ naujausiais duomenimis, Lietuvai skirtas kyšininkavimo ir korupcijos paplitimo ekonomikoje rodiklis siekė 0,45 balo, kur
ankstesniais metais. Rodikliai pasiekiami per WGI duomenų bazę. [5] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/c1ca63a033d111eb8c97e01ffe050e1c?jfwid=xnr1sy4fu [6] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/ec277431308e11eb8c97e01ffe050e1c?jfwid=xnr1sy4fu