Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 30¹straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija,
savininkas arba įgalioti asmenys, jei jiems teikiama komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga, privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės administracijos direktorius privalo raštu pateikti pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algirdas Butkevičius
DĖL
projekto tikslai ir uždaviniai. Įstatymo projektą parengti paskatino gyventojų skundai dėl privalomo rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo, nors paslauga nesinaudojama. Įstatymo projekto tikslas – nustatyti, kad rinkliavą už atliekų tvarkymą reikėtų mokėti tik už tuos nekilnojamojo turto objektus, kuriems teikiama komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga, ir nereiktų mokėti už tuos objektus, kuriais nesinaudojama ir kuriuose atliekų nėra, pvz., niekas negyvena, savininkai emigravę ir pan. Šiuo įstatymo projektu nuo rinkliavos siūloma atleisti tik visiškai nenaudojamo turto savininkus, t. y. teikiamas pasiūlymas nesusijęs su mažai naudojamu turtu, pvz., sodų bendrijose. Pažymėtina, kad rinkliava už atliekų tvarkymą yra dvinarė. Pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto savininkai, o kintamąją – tie, kuriems teikiama komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dalies gali nemokėti nekilnojamojo turto objektų savininkai, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Teisės aktuose yra nustatyta tik viena išimtis, kuomet mokėti nereikia pastoviosios įmokos dalies – tai už negyvenamus pastatus po avarijos. Išimčių tiems savininkams, kurie nesinaudoja turimu gyvenamuoju būstu, nėra nustatyta - jie bet kokiu atveju turi mokėti pastoviąją įmokos dalį. Ši problema itin aktuali iš Lietuvos emigravusiems gyventojams, taip pat paveldėto turto savininkams. Jei būstas kaimo vietovėje, tampa ypač sudėtinga jį parduoti, išnuomoti ar rasti, kas jame apsigyventų, todėl daugelis jų stovi tušti ir nenaudojami, atliekų tvarkymo paslauga nesinaudojama, o rinkliavą mokėti privalu.
Esama komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara neatitinka mažiausiai dviejų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintų kainodaros principų – proporcingumo ir „teršėjas moka“. Proporcingumo principas reikalauja, kad rinkliava būtų proporcinga galinčiam susidaryti ar susidarančiam komunalinių atliekų kiekiui dėl atliekų turėtojų nekilnojamojo turto ir jo panaudojimo paskirties ir (ar) veiklos. Principas
„teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti
tas, kas atsakingas už jų susidarymą. Akivaizdu, kad esama kainodara šiuos principus pažeidžia. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projekto iniciatorius yra Seimo narys Algirdas Butkevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹straipsnio
Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe.“ To paties įstatymo 30²straipsnio 1 dalis nustato, kad „Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m liepos 24 d. nutarimo Nr.
rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 24 punktas nustato: „Pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis.“ Tų pačių taisyklių 30 punktas nustato: „30. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Savivaldybių nustatyta tvarka deklaruoti galima ir ilgesnį kaip metai laikotarpį, kurį nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, jeigu asmuo pateikia savivaldybei arba Administratoriui išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus ar jų kopijas (...)“
rezultatų laukiama. Priėmus teikiamą įstatymo projektą, rinkliavos už atliekų tvarkymą nustatymas taptų teisingesnis, už paslaugą nebeturėtų mokėti tie, kurie ja nesinaudoja. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma.
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Nenaudojamo nekilnojamojo turto savininkams nebemokant rinkliavos, galimas nežymus rinkliavos dydžio padidėjimas likusiems komunalinių atliekų turėtojams. To galima išvengti didinant komunalinių atliekų tvarkymo įstaigų veiklos efektyvumą. Be to, žinant realų atliekų turėtojų skaičių, atliekų tvarkymo infrastruktūros ir aptarnavimo pajėgumai būtų plėtojami tikslingiau, pagal realų, o ne teorinį poreikį. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektas poveikio verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m liepos 24 d. nutarimą Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis įstatymams nustatytų reikalavimų.. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Rinkliava, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Neteikiama. Teikia Seimo narys Algirdas Butkevičius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje yra apibrėžta sąvoka
„komunalinių atliekų tvarkymo paslauga“, tikslintina projekto 1 straipsniu
keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalies formuluotė „jei jiems teikiama komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga“, joje išbraukiant žodžius „surinkimo ir“. 2. Projekto
įgyvendinimas“. 3. Pažymėtina, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 12, 28, 30, 30¹, 30², 35¹straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25¹, 30³, 30⁴, 30⁵, 30⁶, 30⁷, 30⁸, 30⁹, 31¹, 31², 31³straipsniais, septintuoju¹ ir septintuoju² skirsniais įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4988), kurio 6 straipsniu siūloma Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalį išdėstyti kiek kitaip nei teikiamame projekte. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]