Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 20 punktą ir jį išdėstyti taip: „20) derina tinklų operatorių apskaičiuotus šių operatorių išduodamų prijungimo sąlygų, išankstinių prijungimo sąlygų, prijungimo paslaugos sutarčių, kai jose nurodomos prijungimo sąlygos, parengimo, elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainius, kurie nustatomi pagal tinklų operatorių parengtą, su Taryba suderintą ir tinklų operatorių patvirtintą šių įkainių apskaičiavimo metodiką;“. 2 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis prijungti vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius, esančius skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus ir technines sąlygas;“. 3 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „5. Taryba, tvirtindama vartotojų ir gamintojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių apskaičiavimo metodiką, nustatydama įkainius ir juos diferencijuodama, taip pat derindama tinklų operatorių parengtą šių operatorių išduodamų prijungimo sąlygų, ir išankstinių prijungimo sąlygų, prijungimo paslaugos sutarčių, kai jose nurodomos prijungimo sąlygos, parengimo, įkainių apskaičiavimo metodiką ir elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainių apskaičiavimo metodiką, vadovaujasi šiais bendraisiais kriterijais:“. 2.
67 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) elektros tinklų plėtros sąnaudų įvertinimo, finansinio ir ekonominio atsipirkimo aspektu;“. 3. Pakeisti 67 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) buitiniai vartotojai, įskaitant ir pažeidžiamus vartotojus, pažeidžiami vartotojai apmoka
apskaičiuotą Tarybos patvirtintą įkainį;“. 4. Pakeisti 67 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vartotojai, kurių pirmą kartą prie skirstomųjų tinklų prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia yra ne mažesnė kaip 1 MW ar kurie didina leistinąją naudoti galią ne mažiau kaip 1 MW ir kurie su skirstomųjų tinklų operatoriumi operatoriui yra sudarę sutartį, kuria įsipareigoja 10 metų nuo elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties įsigaliojimo momento vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų nemažinti leistinosios naudoti galios, apmoka 10 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį. Šis punktas netaikomas prijungiant gyvenamosios paskirties pastatų elektros įrenginius prie skirstomųjų tinklų;“. 5. Pakeisti
jį išdėstyti taip: „4) kiti vartotojai, išskyrus šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus vartotojus, apmoka 40 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį;“. 6. Papildyti 67 straipsnį 7² dalimi:
„7². Tais atvejais, kai statytojo (užsakovo) prašymu
skirstomieji tinklai įrengiami nenumačius vartotojų (parengiant teritorijos infrastruktūrą būsimai plėtrai), statytojas (užsakovas) apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų.“
ją išdėstyti taip: „9.
Skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudos, nurodytos šio straipsnio 7 dalyje, apima ir perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su atitinkamo vartotojo ar gamintojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų. Tokias perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas vartotojas ir gamintojas, taikant šio straipsnio
operatoriui, o skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriui 100 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant gamintojo elektros įrenginius, arba 10 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant vartotojo, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 2 punkte, elektros įrenginius, arba 40 50 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant vartotojo, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 4 punkte, elektros įrenginius. Likusi nepadengta perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų dalis laikoma perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis.“
8Pripažinti netekusia galios 67 straipsnio 10 dalį. 10. Tuo atveju, kai buitinis vartotojas, kurio elektros įrenginiai buvo prijungti
prie elektros skirstomųjų tinklų taikant šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytą sąnaudų paskirstymo tvarką, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo elektros įrenginių prijungimo momento pradeda vartoti šiais įrenginiais patiektą elektros energiją savo ar kitų asmenų ūkinės komercinės ar profesinės veiklos reikmėms tenkinti, toks vartotojas nėra laikomas buitiniu vartotoju ir, gavęs atitinkamą skirstomųjų tinklų operatoriaus reikalavimą, privalo apmokėti likusią sąnaudų dalį, apskaičiuojamą šio straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta tvarka. 9. Pakeisti 67 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Tuo atveju, kai vartotojas, kurio elektros įrenginiai buvo prijungti prie elektros skirstomųjų tinklų taikant šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sąnaudų paskirstymo tvarką, sumažina leistinąją naudoti galią nepraėjus 10 metų nuo elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų, vartotojas privalo apmokėti visas patirtas skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, proporcingai sumažintai leistinajai naudoti galiai. Jeigu skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudos apima ir perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su atitinkamo vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, perdavimo sistemos operatoriaus patirtas sąnaudas, proporcingai sumažintai leistinajai naudoti galiai, vartotojas apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui, o skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriaus patirtas sąnaudas proporcingai vartotojo sumažintai leistinajai naudoti galiai.“
1Papildyti 75 straipsnį 9 dalimi:
„9. Asmuo, pageidaujantis rekonstruoti ar perkelti skirstomuosius tinklus, kliudančius statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, turi teisę Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinęs su skirstomųjų tinklų operatoriumi, rekonstruoti ar perkelti šiuos elektros tinklus ir organizuoti jų rekonstravimo ar perkėlimo darbus. Šiuo atveju asmuo, kuris pageidauja rekonstruoti ar perkelti skirstomuosius tinklus, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų rekonstravimo ar perkėlimo sąnaudų. Rekonstruotų ar perkeltų skirstomųjų tinklų nuosavybė nekeičiama.“
straipsnį 10 dalimi: „10.
Tuo atveju, kai asmuo pageidauja rekonstruoti ar perkelti skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančias 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijas, oro kabelių linijas, ant jų įrengtus komercinius apskaitos skydus, šias linijas laikančias atramas ir
(ar) kitus jų technologinius priklausinius, būtinus 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijų ar oro kabelių linijų veikimui, kurie įrengti ankščiau kaip prieš 20 metų, kliudančius statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, šis asmuo apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui 50 procentų visų operatoriaus išlaidų, patirtų rekonstruojant ar perkeliant šiuos objektus. Rekonstruotų ar perkeltų skirstomųjų tinklų nuosavybė nekeičiama.“
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8 dalis ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8 dalys įsigalioja 2021 m. vasario 1 d. 3. Lietuvos Respublikos energetikos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Vartotojai, sudarę su skirstomųjų tinklų operatoriumi elektros įrenginių prijungimo sutartis iki šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos įsigaliojimo datos, moka prijungimo įmoką, apskaičiuotą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-5032(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 20 punktą ir jį išdėstyti taip: „20) derina tinklų operatorių apskaičiuotus šių operatorių išduodamų prijungimo sąlygų, išankstinių prijungimo sąlygų, prijungimo paslaugos sutarčių, kai jose nurodomos prijungimo sąlygos, parengimo, elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainius, kurie nustatomi pagal tinklų operatorių parengtą, su Taryba suderintą ir tinklų operatorių patvirtintą šių įkainių apskaičiavimo metodiką;“. 2 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis prijungti vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius, esančius skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus ir technines sąlygas bei vartotojui ir gamintojui pageidaujant, pateikti detalią informaciją apie skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudas;“. 3 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „5.
Taryba, tvirtindama vartotojų ir gamintojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių apskaičiavimo metodiką, nustatydama įkainius ir juos diferencijuodama, taip pat derindama tinklų operatorių parengtą šių operatorių išduodamų prijungimo sąlygų, ir išankstinių prijungimo sąlygų, prijungimo paslaugos sutarčių, kai jose nurodomos prijungimo sąlygos, parengimo, įkainių apskaičiavimo metodiką ir elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainių apskaičiavimo metodiką bei šių paslaugų įkainius, vadovaujasi šiais bendraisiais kriterijais:“. 2. Pakeisti 67 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) elektros tinklų plėtros sąnaudų įvertinimo, finansinio ir ekonominio atsipirkimo;“. 3. Pakeisti 67 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) buitiniai vartotojai, įskaitant ir pažeidžiamus vartotojus, pažeidžiami vartotojai apmoka
apskaičiuotą Tarybos patvirtintą įkainį;“. 4. Pakeisti 67 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vartotojai, kurių pirmą kartą prie skirstomųjų tinklų prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia yra ne mažesnė kaip 1 MW ar kurie didina leistinąją naudoti galią ne mažiau kaip 1 MW ir kurie su skirstomųjų tinklų operatoriumi operatoriui yra sudarę sutartį, kuria įsipareigoja 10 metų nuo elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties įsigaliojimo momento vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų nemažinti leistinosios naudoti galios, apmoka 10 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį. Šis punktas netaikomas prijungiant gyvenamosios paskirties pastatų elektros įrenginius prie skirstomųjų tinklų;“. 5.
67 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji
naudoti galia ar didinama elektros įrenginių leistinoji naudoti galia yra didesnė kaip 250 kW, ir gamintojai, ir kurių elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklų reikia įrengti transformatorių pastotes, transformatorines, skirstomuosius punktus, taip pat statytojai (užsakovai) šio straipsnio 7² dalyje nurodytais atvejais, ir kurie pageidauja Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinę su skirstomųjų tinklų operatoriumi, įrengti šiuos elektros tinklus ir organizuoti jų įrengimo darbus, apmoka 100 procentų šių skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų. Atlikti skirstomųjų tinklų įrengimo darbai laikomi vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų paslaugos dalimi ir šie vartotojų lėšomis vartotojų vadovaujantis šia nuostata įrengti skirstomieji tinklai yra skirstomųjų tinklų operatoriaus nuosavybė. Prie šių skirstomųjų tinklų prijungiant kitų vartotojų ir gamintojų įrenginius, už jų įrengimą ir (ar) naudojimą šių skirstomųjų tinklų įrengimą atlikusiems vartotojams ir gamintojams neatlyginama;“. 6. Pakeisti
jį išdėstyti taip: „4) kiti vartotojai, išskyrus šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus vartotojus, apmoka 40 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip;“. 7. Papildyti 67 straipsnį 7² dalimi:
„7². Tais atvejais, kai statytojo (užsakovo) prašymu
skirstomieji tinklai įrengiami nenumačius vartotojų (parengiant teritorijos infrastruktūrą būsimai plėtrai), statytojas (užsakovas) apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų.
Jeigu per vienerius metus prie šių skirstomųjų tinklų prijungiami elektros įrenginiai, kurių galia atitinka įrengtų skirstomųjų tinklų galią, skirstomųjų tinklų operatorius Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoja 50 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų.“
67 straipsnį 7³ dalimi:
„7³. Tais atvejais, kai šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 4 punktuose nurodytų vartotojų
elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklų reikia įrengti skirstomuosius tinklus pagal kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą ir prijungimo paslaugos kaina nėra apskaičiuojama vadovaujantis Tarybos patvirtintais įkainiais ir kai skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudos yra ne mažiau kaip 10 procentų mažesnės negu apskaičiuotos skirstomųjų tinklų operatoriaus, šie vartotojai turi teisę Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinę su skirstomųjų tinklų operatoriumi, įrengti šiuos skirstomuosius elektros tinklus ir (ar) organizuoti jų įrengimo darbus. Skirstomųjų tinklų operatorius Energetikos ministerijos nustatyta tvarka padengia:
tinklų įrengimo darbų sąnaudų;
tinklų įrengimo darbų sąnaudų;
tinklų įrengimo darbų sąnaudų.“
67 straipsnį 7⁴ dalimi:
„7⁴. Vadovaujantis šio straipsnio 7³ dalimi atlikti
skirstomųjų tinklų įrengimo darbai laikomi vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų paslaugos dalimi ir šie vartotojų lėšomis įrengti skirstomieji tinklai yra skirstomųjų tinklų operatoriaus nuosavybė.
Prie šių skirstomųjų tinklų prijungiant kitų vartotojų įrenginius, už jų įrengimą ir (ar) naudojimą šių skirstomųjų tinklų įrengimą atlikusiems vartotojams neatlyginama.“
10Pakeisti 67 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudos, nurodytos šio straipsnio 7 dalyje, apima ir
perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su atitinkamo vartotojo ar gamintojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, o nurodytos šio straipsnio 7² dalyje – perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su skirstomųjų tinklų įrengimu statytojo (užsakovo) prašymu nenumačius vartotojų (parengiant teritorijos infrastruktūrą būsimai plėtrai). Šio straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais Tokias tokias perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas vartotojas ir gamintojas, taikant šio straipsnio 7 dalyje nustatytą sąnaudų paskirstymo tvarką, apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui, o skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriui 100 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant gamintojo elektros įrenginius, arba 10 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant vartotojo, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 2 punkte, elektros įrenginius, arba 40 50 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant vartotojo, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 4 punkte, elektros įrenginius. Šio straipsnio 7² dalyje nurodytu atveju skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriui 100 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų.
Likusi nepadengta perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų dalis laikoma perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis.“
11Pripažinti netekusia galios 67 straipsnio 10 dalį. 10. Tuo atveju, kai buitinis vartotojas, kurio elektros įrenginiai buvo prijungti
prie elektros skirstomųjų tinklų taikant šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytą sąnaudų paskirstymo tvarką, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo elektros įrenginių prijungimo momento pradeda vartoti šiais įrenginiais patiektą elektros energiją savo ar kitų asmenų ūkinės komercinės ar profesinės veiklos reikmėms tenkinti, toks vartotojas nėra laikomas buitiniu vartotoju ir, gavęs atitinkamą skirstomųjų tinklų operatoriaus reikalavimą, privalo apmokėti likusią sąnaudų dalį, apskaičiuojamą šio straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta tvarka. 12. Pakeisti 67 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Tuo atveju, kai vartotojas, kurio elektros įrenginiai buvo prijungti prie elektros skirstomųjų tinklų taikant šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sąnaudų paskirstymo tvarką, sumažina leistinąją naudoti galią nepraėjus 10 metų nuo elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų, vartotojas privalo apmokėti visas patirtas skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, proporcingai sumažintai leistinajai naudoti galiai.
Jeigu skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudos apima ir perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su atitinkamo vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, perdavimo sistemos operatoriaus patirtas sąnaudas, proporcingai sumažintai leistinajai naudoti galiai, vartotojas apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui, o skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriaus patirtas sąnaudas proporcingai vartotojo sumažintai leistinajai naudoti galiai.“
1Papildyti 75 straipsnį 9 dalimi:
„9. Asmuo, pageidaujantis rekonstruoti ar perkelti skirstomuosius tinklus, kliudančius statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, turi teisę Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinęs su skirstomųjų tinklų operatoriumi, rekonstruoti ar perkelti šiuos elektros tinklus ir organizuoti jų rekonstravimo ar perkėlimo darbus. Šiuo atveju asmuo, kuris pageidauja rekonstruoti ar perkelti skirstomuosius tinklus, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų rekonstravimo ar perkėlimo sąnaudų, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus. Rekonstruotų ar perkeltų skirstomųjų tinklų nuosavybė nekeičiama.“
straipsnį 10 dalimi: „10.
Tuo atveju, kai asmuo pageidauja rekonstruoti ar perkelti skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančias anksčiau kaip prieš 20 metų įrengtas 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijas ir (ar) oro kabelių linijas, išskyrus transformatorių pastotes, transformatorines, skirstomuosius punktus, kliudančias statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, šis asmuo apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui 50 procentų visų operatoriaus išlaidų, patirtų rekonstruojant ar perkeliant šiuos objektus. Rekonstruotų ar perkeltų skirstomųjų tinklų nuosavybė nekeičiama.“
straipsnį 11 dalimi: „11. Tuo atveju, kai asmuo pageidauja rekonstruoti ar perkelti skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančias anksčiau kaip prieš 20 metų įrengtas 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijas ir (ar) oro kabelių linijas, išskyrus transformatorių pastotes, transformatorines, skirstomuosius punktus, šių objektų rekonstravimo ar perkėlimo darbams rengiamas kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektas ir tokių darbų sąnaudos yra ne mažiau kaip 10 procentų mažesnės negu apskaičiuotos skirstomųjų tinklų operatoriaus, asmuo turi teisę vykdyti ir (ar) organizuoti šių objektų rekonstravimą ar perkėlimą Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinęs su skirstomųjų tinklų operatoriumi. Šiuo atveju skirstomųjų tinklų operatorius Energetikos ministerijos nustatyta tvarka padengia 50 procentų skirstomųjų tinklų rekonstravimo ar perkėlimo sąnaudų.“
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 dalis,
straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 dalys ir 4 straipsnis įsigalioja 2021 m. vasario 1 d. 3.
Respublikos energetikos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Vartotojai ir gamintojai, sudarę su skirstomųjų tinklų operatoriumi elektros įrenginių prijungimo sutartis iki šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos įsigaliojimo datos, moka prijungimo įmoką, apskaičiuotą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas. 5. Asmenys, sudarę elektros tinklų perkėlimo (rekonstravimo) paslaugos sutartis su skirstomųjų tinklų operatoriumi iki šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos įsigaliojimo datos, apmoka už skirstomųjų tinklų rekonstravimą ar perkėlimą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys
RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 9, 39, 67 IR 75 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO NR. IX-884 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ
tikslai ir uždaviniai Elektros skirstomųjų tinklų rekonstravimo ir perkėlimo teisinio reglamentavimo pokyčiai Savivaldybės, vykdydamos gatvių apšvietimo sutvarkymo ar viešųjų erdvių atnaujinimo projektus, dažnai susiduria su nepalankia tinklų iškėlimo kainodara, nes tokiais atvejais turi padengti 100 proc. labai nusidėvėjusių tinklų, kurie priklauso elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriui, iškėlimo sąnaudų. Pagal galiojantį reglamentavimą visais atvejais, kai asmenys pageidauja, kad būtų rekonstruoti ar perkelti skirstomųjų tinklų operatoriui priklausantys elektros energetikos objektai ir įrenginiai, pavyzdžiui, kliudantys statinių statybai, tokį perkėlimą ar rekonstravimą apmoka šie asmenys. Tai dažnai apsunkina ir net stabdo įvairius savivaldybių projektus, įskaitant viešųjų erdvių atnaujinimą, gatvių apšvietimo modernizavimą. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr.
VIII-1881 9, 39, 67 ir 75 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – EEĮ pakeitimo projektas) siekiama numatyti, kad asmenys, kurie nori rekonstruoti ar perkelti anksčiau kaip prieš 20 metų įrengtas skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančias 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijas, oro kabelių linijas, ant jų įrengtus komercinius apskaitos skydus, šias linijas laikančias atramas ir (ar) kitus jų technologinius priklausinius, būtinus 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijų ar oro kabelių linijų veikimui, kad galėtų įgyvendinti savo projektus, pavyzdžiui, statyti statinius, atnaujinti viešas erdves, gatves, padengtų 50 proc. tinklų perkėlimo ar rekonstravimo išlaidų dalį. Taip pat siūloma Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme (toliau – EEĮ) numatyti, kad asmuo, pageidaujantis rekonstruoti ar perkelti skirstomuosius tinklus, kliudančius statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, turi teisę Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinęs su skirstomųjų tinklų operatoriumi, pats organizuoti jų rekonstravimo ar perkėlimo darbus. Šiuo atveju toks asmuo padengtų 100 proc. skirstomųjų tinklų rekonstravimo ar perkėlimo sąnaudų. Rekonstruotų ar perkeltų skirstomųjų tinklų nuosavybės teisė nepasikeistų, t. y. jie priklausytų skirstomųjų tinklų operatoriui. Tokia galimybė skubiai iškelti elektros energetikos įrenginius sutrumpintų iškėlimo procesą ir paspartintų asmenų vykdomą statinių statybos procesą bei kitus veiksmus, dėl kurių atlikimo buvo reikalingas elektros įrenginių rekonstravimas ar iškėlimas. Tai asmenims leistų efektyviau planuoti verslo plėtrą, statybos darbus ar įgyvendinti kitus jiems svarbius projektus. Siekiant suderinti skirtingų įstatymų reglamentavimą atitinkamai siūloma keisti ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau
Vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų kainodaros teisinio reglamentavimo pokyčiai Naujų vartotojų prijungimas EEĮ pakeitimo projektu ir AIEĮ pakeitimo projektu siekiama tobulinti naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų kainodaros teisinį reglamentavimą, kad būtų sudarytos galimybės efektyviau naudoti lėšas skirstomųjų tinklų būklei gerinti. Šiuo metu prijungiant vis daugiau naujų vartotojų ir pagal nustatytus įkainius surenkant tik 10 proc. patiriamų kaštų, vis mažiau investicinių lėšų lieka skirstomojo elektros tinklo būklei pagerinti. Vadovaudamasis galiojančiu EEĮ bei Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 „Dėl Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo patvirtinimo“, skirstomųjų tinklų operatorius nustatytais terminais privalo prijungti vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius, esančius skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus bei technines sąlygas ir užtikrinti prašomą elektros energijos leistiną naudoti galią. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą nuo 60 iki 90 proc. naujų vartotojų įrenginių prijungimo investicijų turi padengti skirstomųjų tinklų operatorius. Šios investicijos operatoriui dengiamos per skirstymo paslaugos tarifą, kaip investicijų grąžos ir nusidėvėjimo (kapitalo kaštų) dedamosios, tačiau tinklų operatorius šias investicijas atgauna tik per sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpį (kol turtas nudėvimas, t. y. vidutiniškai per 40 metų).
Pavyzdžiui, 2018 m. duomenimis, AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO, Bendrovė), didžiausias šalies skirstomųjų tinklų operatorius, valdantis daugiau nei 126 tūkst. km ilgio elektros energijos skirstomąjį tinklą, per metus iš tarifo atgavo tik apie 10 proc. nuo pradinės naujų vartotojų grynųjų investicijų dalies elektros infrastruktūros sektoriuje. Atitinkamai likusiai daliai, t. y. 90 proc. įgyvendintų grynųjų investicijų, susijusių su naujų vartotojų įrenginių prijungimu, buvo reikalingas papildomas finansavimas Bendrovės nuosavomis ar skolintomis lėšomis. Pažymėtina, kad investicijos yra būtinos ne tik naujiems vartotojams prijungti, tačiau ir esamam tinklui atnaujinti bei jo patikimumui palaikyti, atsparumui didinti. Todėl, atsižvelgiant į pastarųjų metų naujų vartotojų skaičiaus augimo tendencijas (pavyzdžiui, 2017 m. – 29575, 2018 m. – 34026, 2019 m. – 40557, 2020 m. planuojama
Eur ESO atliktų investicijų buvo finansuota Bendrovės nuosavomis bei skolintomis lėšomis, kas reikšmingai padidino Bendrovės įsiskolinimo lygį. Sumažinus naujų vartotojų prijungimo investicijų poreikį, didesnė dalis lėšų būtų skirta investicijoms į tinklo atnaujinimą, taip išlaikant aukštesnį tinklo patikimumo lygį bei nedidinant kainų esamiems skirstomojo tinklo vartotojams. Minėtą tikslą įmanoma pasiekti pakeitus šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, įpareigojantį skirstomųjų tinklų operatorių padengti nuo 60 iki 90 proc. naujų vartotojų įrenginių prijungimo investicijų, šias investicijas atgaunant per sukurtos infrastuktūros naudingo tarnavimo laikotarpį. Bendras siekis – turėti tvarų ir nuoseklų investicijų į tinklo būklę lygį. Lyginant Lietuvoje vykdomas investicijas į elektros skirstomąjį tinklą su kaimyninių šalių – Latvijos ir Estijos – skirstomųjų tinklų operatorių investicijomis į elektros skirstomojo tinklo atnaujinimą, matyti, kad 2011–2018 m. vidutinės metinės investicijos į skirstomojo tinklo rekonstrukciją Lietuvoje buvo vidutiniškai 40 proc. mažesnės nei vidutinės investicijos Estijoje ir Latvijoje. Taip pat palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvos vartotojų padengiama skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų dalis yra mažesnė: Latvijos buitiniai ir kiti vartotojai padengia 50 proc. elektros įrenginių prijungimo sąnaudų, Estijos – 80 proc. EEĮ pakeitimo projektu siekiama paskatinti statytojus atsakingiau vertinti savo poreikius vykdant teritorijos infrastruktūros plėtrą, kai kreipiamasi į skirstomųjų tinklų operatorių su prašymu įrengti elektros tinklą nepaisant to, kad vartotojai dar nėra suplanuoti toje teritorijoje. Siūloma nustatyti, kad tokiu atveju statytojas (užsakovas) apmoka 100 proc. skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų.
Tai sumažintų elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus išlaidas nenaudojamai infrastruktūrai įrengti, dėl ko mažėtų elektros tinklų išlaikymo ir eksploatacijos kaštai, kuriuos turi padengti visi elektros energijos vartotojai. Siekiama užtikrinti, kad įrengtos ir nenaudojamos elektros energetikos infrastruktūros išlaikymo sąnaudas padengtų šią paslaugą gavęs statytojas (užsakovas). Skirstomųjų tinklų operatoriaus ESO surinkti duomenys rodo, kad 2015–2019 m. buvo 832 tokie objektai, į kuriuos skirstomųjų tinklų operatorius investavo 11,8 mln. Eur. Gaminančių vartotojų prijungimas EEĮ pakeitimo projektu ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektu taip pat siūloma keisti gaminančių vartotojų prijungimo kainodarą numatant, kad jie dengtų ne 100 proc., o 50 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų. Tokiu būdu siekiama įgyvendinti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. XIII-1288 redakcija), nuostatas – skatinti elektros energiją gaminančių vartotojų plėtrą ir užtikrinti tvarią jų integraciją. Taip būtų suvienodinta gaminančių vartotojų ir kitų vartotojų prijungimo kainodara, atsižvelgiant į tai, kad gaminantis vartotojas gamina elektros energiją savo poreikiams tenkinti. Papildomai projektais siekiama atlikti kitus įstatymų nuostatų patikslinimus, siekiant aiškesnio ir nuoseklesnio teisinio reglamentavimo bei teisinio tikrumo bei atsižvelgiant į 2020 m. birželio 1 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-2900 nuostatas, kurios nustato, kad vartotojas su tiekėju gali sudaryti ne tik atskirą persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, bet ir turės galimybę sudaryti vienos sutarties modeliu pagrįstą sutartį, t. y. vieną elektros energijos pirkimo–pardavimo ir elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartį. 2. Įstatymų projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų rengimo iniciatorė – Lietuvos Respublikos Prezidento institucija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Dėl elektros skirstomųjų tinklų rekonstravimo ir perkėlimo teisinio reglamentavimo EEĮ šiuo metu skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančių elektros energetikos objektų ir įrenginių rekonstravimo ir perkėlimo apmokėjimas nėra reglamentuojamas. EĮ 15 straipsnyje numatyta, kad vartotojo, gamintojo ar kito asmens pageidaujami rekonstruoti ar perkelti energetikos įmonei priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, yra rekonstruojami ar perkeliami vartotojo, gamintojo ar kito asmens ir energetikos įmonės susitarimu teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taip pat numatyta, kad šiuo atveju vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, apmoka energetikos įmonei energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas ir kad perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama. Dėl vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų kainodaros teisinio reglamentavimo EEĮ 9 straipsnyje šiuo metu nėra Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) nustatytos pareigos derinti prijungimo paslaugos sutarčių, kai jose nurodomos prijungimo sąlygos, parengimo paslaugos įkainių.
EEĮ
prijungti vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius, esančius skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus ir technines sąlygas, tačiau nenumatytas detalesnis šios pareigos įgyvendinimo reglamentavimas. Galiojančioje EEĮ 67 straipsnio redakcijoje reglamentuojant vartotojų ir gamintojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių apskaičiavimo metodikos tvirtinimo, įkainių nustatymo ir jų diferencijavimo nustatymo, operatorių parengtų prijungimo sąlygų ir išankstinių prijungimo sąlygų parengimo įkainių apskaičiavimo metodikos derinimo ir elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainių apskaičiavimo metodikos derinimo bendruosius kriterijus nėra nustatyta, kad turi būti vadovaujamasi finansinio ir ekonominio atsipirkimo bendruoju kriterijumi. EEĮ 67 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad, kai vartotojo ar gamintojo elektros įrenginiai prijungiami prie skirstomųjų tinklų, sąnaudos paskirstomos tokia tvarka:
skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį;
1, 2 ir 3 punktuose, apmoka 40 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį.
EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodyta, jog šio punkto kainodara taikoma vartotojams, kurių pirmą kartą prie skirstomųjų tinklų prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia yra ne mažesnė kaip 1 MW ar kurie didina leistinąją naudoti galią ne mažiau kaip 1 MW ir kurie su skirstomųjų tinklų operatoriumi yra sudarę sutartį, kuria įsipareigoja 10 metų nuo elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties įsigaliojimo momento nemažinti leistinosios naudoti galios. Šiuo metu naujų statytojų (užsakovų) plečiamų teritorijų elektrifikavimas vykdomas neefektyviai, t. y. nėra pareigos statytojui visiškai padengti skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų, kai vykdant teritorijos plėtrą nėra numatoma vartotojų, bet siekiama įsirengti skirstomąjį elektros tinklą.
EEĮ 67 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su atitinkamo vartotojo ar gamintojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, vartotojas ir gamintojas, taikant šio straipsnio 7 dalyje nustatytą sąnaudų paskirstymo tvarką, apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui, o skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriui
prijungiant gamintojo elektros įrenginius, arba 10 proc. visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant vartotojo, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 2 punkte, elektros įrenginius, arba 40 proc. visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant vartotojo, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 4 punkte, elektros įrenginius. Likusi nepadengta perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų dalis laikoma perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis. EEĮ 67 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai vartotojas, kurio elektros įrenginiai buvo prijungti prie elektros skirstomųjų tinklų, taikant šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sąnaudų paskirstymo tvarką, sumažina leistinąją naudoti galią nepraėjus 10 metų nuo elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties, vartotojas privalo apmokėti visas patirtas skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, proporcingai sumažintai leistinajai naudoti galiai.
Jeigu skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudos apima ir perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su atitinkamo vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, perdavimo sistemos operatoriaus patirtas sąnaudas, proporcingai sumažintai leistinajai naudoti galiai, vartotojas apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui, o skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriaus patirtas sąnaudas proporcingai vartotojo sumažintai leistinajai naudoti galiai. AIEĮ 20¹straipsnio 11 dalyje numatyta, kad tinklų operatorių sąnaudos, susijusios su gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų paskirstomos tokia tvarka: kai prijungiami elektros vartojimo ir gamybos įrenginiai, buitiniai vartotojai, įskaitant ir pažeidžiamus vartotojus, apmoka 20 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų, o kiti vartotojai – 40 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų; kai prijungiami elektros gamybos įrenginiai, o elektros vartojimo įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų, vartotojai apmoka 100 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų, arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį.
AIEĮ 20¹straipsnio 12 dalyje numatyta, kad gaminantis vartotojas ar asmuo, siekiantis tapti gaminančiu vartotoju, apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui 100 proc. visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, nurodyto 20¹straipsnio 11 dalies 2 punkte, 40 proc. visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, nurodytų 20¹ straipsnio 11 dalies 1 punkte, išskyrus buitinius ir pažeidžiamus vartotojus, elektros įrenginius. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl elektros skirstomųjų tinklų rekonstravimo ir perkėlimo teisinio reglamentavimo Siekiant prisidėti prie verslo plėtros projektų, taip pat prie savivaldybėse vykdomų gatvių apšvietimo modernizavimo ir kitų projektų, bei elektros tinklo atsparumo didinimo, EEĮ pakeitimo projektu EEĮ siūloma papildyti naujomis 75 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatomis, reglamentuojančiomis skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančių elektros energetikos objektų ir įrenginių rekonstravimo ar perkėlimo apmokėjimą.
Pagal siūlomą reglamentavimą būtų 50 proc. sumažintos tokios paslaugos apmokėjimo išlaidos asmenims, kurie pageidauja rekonstruoti ar perkelti skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančias 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijas, oro kabelių linijas, ant jų įrengtus komercinius apskaitos skydus, šias linijas laikančias atramas ir (ar) kitus jų technologinius priklausinius, būtinus 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijų ar oro kabelių linijų veikimui (pavyzdžiui, atvadai, įtampų ribotuvai), kurie yra įrengti anksčiau kaip prieš 20 metų ir kurie kliudo statinių statybai ar dėl kitų priežasčių. Taip pat būtų reglamentuota skubaus elektros energetikos įrenginių iškėlimo galimybė, kuomet asmuo, pageidaujantis rekonstruoti ar perkelti skirstomuosius tinklus, gali darbus organizuoti pats prieš tai susiderinęs su skirstomųjų tinklų operatoriumi. Pagal galiojančią EĮ redakciją vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, turi apmokėti visas energetikos įmonei energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Ši nuostata taikoma ir skirstomųjų tinklų operatoriaus energetikos objektams. Siūlant EEĮ numatyti išimtis, kada kompensuojama mažesnė dalis rekonstravimo ar perkėlimo išlaidų, siūlomi atitinkami EĮ pakeitimai. Energetikos įstatymo Nr.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, siekiant nuoseklumo, aiškumo ir suderinamumo su EEĮ pakeitimo projektu siūlomu nauju EEĮ numatomu įtvirtinti 75 straipsnio 9 ir 10 dalių reglamentavimu, siūloma nurodyti, kad kituose įstatymuose gali būti numatomos specialios sąlygos dėl elektros energetikos objektų rekonstravimo ar perkėlimo išlaidų padengimo. Dėl vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų kainodaros teisinio reglamentavimo EEĮ pakeitimo projektu siūloma EEĮ 9 straipsnyje nustatyti, kad Taryba derins ir operatorių apskaičiuotus prijungimo paslaugos sutarčių, kai jose nurodomos prijungimo sąlygos, parengimo, paslaugų įkainius, taip užtikrinant teisinio reglamentavimo nuoseklumą. EEĮ pakeitimo projektu keičiamame EEĮ 39 straipsnio 1 dalies 6 punkte, siekiant teisinio aiškumo, siūloma nustatyti, kad skirstomųjų tinklų operatorius prijungia vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius, esančius skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis (kaip numatyta EEĮ 7 straipsnio 8 punkte). EEĮ pakeitimo projektu EEĮ 67 straipsnyje siūloma:
1) 5 dalyje nustatyti, kad Taryba, derindama tinklų operatorių parengtą šių operatorių išduodamų prijungimo sąlygų, išankstinių prijungimo sąlygų, prijungimo paslaugos sutarčių, kai jose nurodomos prijungimo sąlygos, parengimo, elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainių apskaičiavimo metodiką, be kitų kriterijų taip pat vadovaujasi ir finansinio ir ekonominio atsipirkimo bendruoju kriterijumi.
Šiuo metu tai nėra vertinama, nors šis kriterijus yra svarbus;
2) 7 dalies 1 ir 4 punktuose tobulinti sąnaudų paskirstymo tvarką, taikomą, kai vartotojo elektros įrenginiai prijungiami prie skirstomųjų tinklų, nustatant, kad buitiniai vartotojai (išskyrus pažeidžiamus vartotojus) apmoka 50 proc. (pažeidžiami vartotojai dengtų 20 proc. prijungimo sąnaudų kaip ir šiuo metu) skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį. Siūloma įtvirtinti, kad kiti nei 67 straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti vartotojai apmoka 50 proc. (šiuo metu nustatyta
arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį. Laukiamos teigiamos šio pakeitimo pasekmės – naujų prijungiamų prie skirstomųjų tinklų elektros įrenginių sąnaudų didesnę nei anksčiau dalį dengs patys prijungiami asmenys, o ne visi vartotojai, nepadengtas skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudas įtraukiant į skirstymo paslaugų tarifą;
3) 7 dalies 2 punktą ir 11 dalį tobulinti atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. birželio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-2900 nuostatoms, kurios nustato, kad vartotojas su tiekėju gali sudaryti ne tik atskirą persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, bet ir turi galimybę sudaryti vienos sutarties modeliu pagrįstą sutartį, t. y. vieną elektros energijos pirkimo–pardavimo ir elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, ir siekiant sudaryti sąlygas visiems vartotojams (neatsižvelgiant į tai, kokio tipo persiuntimo paslaugos teikimo sutartį yra sudaręs vartotojas) pasinaudoti EEĮ
įrenginių prijungimą prie elektros tinklų gali apmokėti tik 10 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų;
4) 7² dalyje įtvirtinti, kad tais atvejais, kai statytojo (užsakovo) prašymu skirstomieji tinklai įrengiami nenumačius vartotojų (parengiant teritorijos infrastruktūrą būsimai plėtrai), statytojas (užsakovas) apmoka 100 proc. skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų. Laukiami teigiami rezultatai – būtų sudaroma galimybė iš anksto įvykdyti vystomos teritorijos elektrifikaciją, o statytojas (užsakovas) apmokėtų 100 proc. skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų, šios naštos neperkeliant vartotojams (jei dalis sąnaudų būtų padengiama skirstomųjų tinklų operatoriaus, tai, kaip jų sąnaudos ši dalis būtų įtraukiama į reguliuojamosios kainos dedamąją). Pažymėtina, kad analogiškas reglamentavimas jau yra numatytas dėl gamtinių dujų įvedimo;
4) 9 dalyje įtvirtinti, kad tais atvejais, kai vartotojo elektros įrenginiams prijungti prie elektros skirstomųjų tinklų būtina atlikti elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo darbus, skirstomųjų tinklų operatorius perdavimo sistemos operatoriui padengia 50 proc. (vietoje šiuo metu numatytų 40 proc.) visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytų vartotojų elektros įrenginius.
Šios nuostatos turi būti keičiamos derinant perdavimo sistemos operatoriaus išlaidų kompensavimą su skirstymo operatoriaus išlaidų kompensavimu, numatomu EEĮ 67 straipsnio 7 dalyje, kadangi operatoriams turėtų būti kompensuojama vienoda procentinė dalis. AIEĮ 20¹straipsnyje, analogiškai kaip ir EEĮ, siūloma numatyti, kad gaminantys vartotojai, išskyrus pažeidžiamus vartotojus, apmoka 50 proc. (vietoje 20 proc. buitinių vartotojų atveju ir 40 proc. kitų vartotojų atveju, išskyrus pažeidžiamus vartotojus) skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų, susijusių su gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, kai prijungiami elektros vartojimo ir gamybos įrenginiai, arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį. Tuo atveju, kai prijungiami elektros gamybos įrenginiai elektros vartojimo įrenginiams jau esant prijungtiems prie skirstomųjų tinklų, gaminantys vartotojai apmoka 50 proc. vietoje šiuo metu nustatytų 100 proc.
Taip pat siūloma numatyti, kad skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriui 50 proc. (vietoje 40 proc.) visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, nurodytų 20¹ straipsnio 11 dalies 1 punkte, išskyrus pažeidžiamų vartotojų, elektros įrenginius ir 50 proc. (vietoje 100 proc.) visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, nurodyto 20¹straipsnio 11 dalies 2 punkte, įrenginius. Įstatymų projektuose numatoma, kad siūlomi pokyčiai, susiję su naujų vartotojų prijungimo kainodaros pokyčiais, įsigaliotų 2021 m. vasario 1 d. (ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo oficialaus paskelbimo), o likusios įstatymų projektų nuostatos, susijusios su tinklų iškėlimo pokyčiais, kurie palankūs klientams (gyventojams ir ūkio subjektams), bei nuostatos iš esmės nekeičiančios esamo teisinio reguliavimo – 2020 m. lapkričio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus pakeitimus, susijusius su naujų vartotojų prijungimo kainodara, padidės elektros įrenginių prijungimo kaina daliai naujų vartotojų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ir šie, ir visi kiti vartotojai turės mažiau naujų vartotojų prijungimo išlaidų padengti mokėdami už elektros energiją (skirstymo paslaugų tarifo dalis).
Taip pat, įtvirtinus pareigą statytojams (užsakovams) apmokėti 100 proc. skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų tais atvejais, kai statytojo (užsakovo) prašymu skirstomieji tinklai įrengiami nenumačius vartotojų (parengiant teritorijos infrastruktūrą būsimai plėtrai), didės statytojų išlaidos, tačiau tokiu būdu bus užtikrinama, kad konkretaus statytojo poreikiams reikalingo tinklo atvedimo nefinansuos visi kiti elektros energijos vartotojai (jei dalis sąnaudų būtų padengiama skirstomųjų tinklų operatoriaus, tai, kaip jų sąnaudos ši dalis būtų įtraukiama į reguliuojamosios kainos dedamąją). Naujų vartotojų prijungimo kainodaros pokyčiai įgalins pasiekti tvarių sprendimų, reikalingų elektros tinklo patikimumui bei kokybei ir pakankamam finansavimui užtikrinti. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Tikimasi, kad visi projektuose numatyti pokyčiai ir jų įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo Lietuvoje sąlygoms. Patobulinus vartotojų elektros įrenginio prijungimo prie elektros tinklų kainodarą, skirstomųjų tinklų operatoriui teks padengti mažesnę dalį su prijungimu susijusių sąnaudų. Sutaupyta lėšų dalis galės būti panaudota elektros skirstomiesiems tinklams modernizuoti, taip didinant elektros persiuntimo patikimumą ir sistemos atsparumą gamtiniams reiškiniams, dėl kurių nutrūksta elektros tiekimas vartotojams.
Verslo sąlygos ir plėtra taip pat pagerėtų iki 50 proc. sumažinus skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančių senesnių kaip 20 metų 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijų, oro kabelių linijų, ant jų įrengtų komercinių apskaitos skydų, šias linijas laikančių atramų ir kitų jų technologinių priklausinių, būtinų 4–10 kV įtampos elektros oro linijų ar oro kabelių linijų veikimui, kurie kliudo statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, rekonstrukcijos ar perkėlimo išlaidų apmokėjimą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės (susiję įstatymų projektai teikiami kartu). 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projektuose nėra siūloma keisti ar įtvirtinti naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti 1.
Energetikos ministerija iki įstatymų įsigaliojimo (2021 m. vasario 1 d.) turės pakeisti Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 „Dėl Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2. Taryba iki įstatymų įsigaliojimo (2021 m. vasario 1 d.) turės pakeisti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. O3-235 „Dėl Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos patvirtinimo“. 3. Taryba iki įstatymų įsigaliojimo (2020 m. lapkričio 1 d.) taip pat turės pakeisti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. O3E-230 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo įkainių derinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Projektams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų sutaupymas nenumatomas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų pakeitimų projektai 2020 m. birželio 10 d. paskelbti viešoms konsultacijoms, kurių metu gauti vertinimai iš Energetikos ministerijos, Tarybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir AB „Energijos skirstymo operatoriaus“. Pagal Energetikos ministerijos siūlymą, EEĮ projektas buvo patikslintas jį suderinant su 2020 m. birželio 1 d. įsigaliojusiomis EEĮ nuostatomis.
Pagal Tarybos siūlymus, buvo atsisakyta ketinimo keisti esamą reglamentavimą dėl prijungimo įmokų metodikos tvirtinimo perdavimo tinklų operatoriui bei pavėlintas dalies EEĮ projekto nuostatų įsigaliojimas. Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymus, patikslinta, kad asmenys padengtų 50 proc. tinklų perkėlimo ar rekonstravimo išlaidų ne tik rekonstruojant ar perkeliant anksčiau kaip prieš 20 metų įrengtas skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančias 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijas, bet ir oro kabelių linijas, ant jų įrengtus komercinius apskaitos skydus, šias linijas laikančias atramas ir (ar) kitus jų technologinius priklausinius, būtinus 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijų ar oro kabelių linijų veikimui. Tačiau neatsižvelgta į siūlymus, kad asmenys padengtų 50 proc. tinklų perkėlimo ar rekonstravimo išlaidų rekonstruojant ar perkeliant anksčiau kaip prieš 20 metų įrengtas skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančias 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijas, oro kabelių linijas, ant jų įrengtus komercinius apskaitos skydus, šias linijas laikančias atramas ir (ar) kitus jų technologinius priklausinius, būtinus 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijų ar oro kabelių linijų veikimui, kai šiuos darbus vykdo ar organizuoja jų vykdymą pats asmuo, nes tokiu atveju darbų atlikimui nebūtų taikomos viešųjų pirkimų procedūros ir atitinkamai nebūtų galimybės užtikrinti tinkamą viešųjų finansų panaudojimą. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai projektų žodžiai yra „elektros energija“, „vartotojų elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų“, „skirstomųjų tinklų rekonstravimas“, „skirstomųjų tinklų perkėlimas“. 15.
Nėra. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Biudžeto ir finansų komitetas
2020-09-23
dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Juozas Varžgalys (nuotoliniu), Algirdas Butkevičius, Viktoras Rinkevičius (nuotoliniu), Rasa Budbergytė (nuotoliniu), Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Kęstutis Glaveckas, Mykolas Majauskas, Gintarė Skaistė (nuotoliniu). Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjos Dalia Mudėnienė, Agnė Gedraitytė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Jolanta Matiliauskienė, Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 67 straipsnio 5 dalies pirmosios pastraipos nuostatos yra susijusios su galiojančio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 20 punkto nuostatomis, todėl reikėtų atitinkamai pakeisti ir 9 straipsnio 3 dalies 20 punktą. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020 m. birželio 29 d. 2. Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, numatytą keičiamame įstatyme ir kituose energetikos sektoriaus įstatymuose, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Nepritarti.
Nepritarti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos kaip institucijos, formuojančios valstybės politiką energetikos sektoriuje ir organizuojančios, koordinuojančios, kontroliuojančios jos įgyvendinimą, ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kaip institucijos, reguliuojančios energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą ir atliekančios valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę, išsakytą pritarimą pateiktam įstatymo projektui ir juo nustatomam reguliavimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados gavimas nėra būtinas. 3. LR teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2020 m. liepos 2 d. Įvertinę Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 9, 39, 67 ir 75 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP‑5032 atitiktį Europos Sąjungos teisei, informuojame, kad pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui, atsižvelgiant į komiteto siūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai:. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m. rugsėjo 23 d. 35
Siūloma numatyti atvejus, kurie pagreitintų gamintojo ir statytojo (užsakovo) elektros įrenginių prijungimą prie elektros tinklų, t. y.
Elektros energetikos įstatyme siūlome reglamentuoti atvejus, kai gamintojams ir statytojams (užsakovams) suteikiama galimybė jiems pageidaujant savo lėšomis ir savo pajėgumais („Fast track“) Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinus su skirstomųjų tinklų operatoriumi, įrengti skirstomuosius tinklus, reikalingus jų elektros įrenginiams prijungti prie skirstomųjų tinklų. Pažymėtina, kad 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Elektros energetikos įstatymo pakeitimai, kurie suteikė galimybę vartotojams, kurių elektros įrenginių leistinoji naudoti galia ar didinama elektros įrenginių leistinoji naudoti galia yra didesnė kaip 250 kW ir kurių elektros įrenginiams prijungti reikia įrengti transformatorių pastotes, transformatorines, skirstomuosius punktus, savo lėšomis ir pajėgumais Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinus su skirstomųjų tinklų operatoriumi, įrengti ir (ar) organizuoti šių skirstomųjų tinklų įrengimo darbus. Galios dydis (250 kW) buvo nustatytas atsižvelgiant į diskusijas su verslo atstovais ir atlikus esamų vartotojų poreikių analizę. „“Fast-track“ prijungimu norintis pasinaudoti vartotojas turi galimybę iš anksto planuoti savo sąnaudas, nes reikalavimai įrengiamam elektros tinklui (medžiagų rūšiai, kokybei ir pan.) yra nustatyti teisės aktuose ir operatoriaus išduodamose prijungimo prie elektros tinklų (techninėse) sąlygose ir yra taikomi nepriklausomai nuo to, kas atlieka įrengimą (tai lemia, kad vartotojas iš anksto žinos reikalavimus medžiagų rūšiai, kokybei ir pan., turės galimybę pasirinkti jam priimtiną tiekėją, susitarti su šiuo dėl priimtinos medžiagų kainos). Siūlomas analogiškas galimybes suteikti gamintojams bei statytojams (užsakovams), siekiant pagerinti verslo aplinką, pagreitinti gamintojų bei statytojų (užsakovų) įrenginių prijungimą prie elektros tinklų. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
projekto 3 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip::
„„3) vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji
naudoti galia ar didinama elektros įrenginių leistinoji naudoti galia yra didesnė kaip 250 kW, ir gamintojai, ir kurių elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklų reikia įrengti transformatorių pastotes, transformatorines, skirstomuosius punktus, taip pat statytojai (užsakovai) šio straipsnio 7² dalyje nurodytais atvejais, ir kurie pageidauja Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinę su skirstomųjų tinklų operatoriumi, įrengti šiuos elektros tinklus ir organizuoti jų įrengimo darbus, apmoka 100 procentų šių skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų. Atlikti skirstomųjų tinklų įrengimo darbai laikomi vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų paslaugos dalimi ir šie vartotojų lėšomis vartotojų vadovaujantis šia nuostata įrengti skirstomieji tinklai yra skirstomųjų tinklų operatoriaus nuosavybė. Prie šių skirstomųjų tinklų prijungiant kitų vartotojų ir gamintojų įrenginius, už jų įrengimą ir
(ar) naudojimą šių skirstomųjų tinklų įrengimą atlikusiems vartotojams ir gamintojams neatlyginama;“. 2. Buvusias 3 straipsnio 5, 6, 7, 8, 9 dalis atitinkamai laikyti 6, 7, 8, 9, 10 dalimis. Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m. rugsėjo 23 d.
38
Elektros energetikos įstatyme siūlome reglamentuoti atvejus, kai įstatymo 67 straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytų vartotojų elektros įrenginiams prijungti reikia įrengti skirstomuosius tinklus pagal kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą, prijungimo paslaugos kaina nėra apskaičiuojama vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintais įkainiais ir kai skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudos yra ne mažiau kaip 10 procentų mažesnės nei apskaičiuotos skirstomųjų tinklų operatoriaus, suteikiama galimybė jiems pageidaujant savo lėšomis ir savo pajėgumais Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinus su skirstomųjų tinklų operatoriumi, įrengti (organizuoti darbų atlikimą) skirstomuosius tinklus. Siūlomas reglamentavimas suteiktų galimybes vartotojui pasirinkti, ar jis pats nori atlikti (organizuoti) skirstomųjų tinklų operatoriaus elektros tinklų įrengimą, reikalingą jo įrenginiams prijungti prie tinklo, ar palieka tuo pasirūpinti skirstomųjų tinklų operatoriui (jo rangovui). Tai būtų palengvinimas tiems asmenims, kurie galėtų pasitelkti mažesnius įkainius nei skirstomųjų tinklų operatoriaus rangovai galinčius pasiūlyti rangovus arba patys atitinka rangovams keliamus reikalavimus ir galėtų atlikti reikalingus elektros tinklų įrengimo rangos darbus. Gali būti atvejų, kai vartotojo pasirinktas rangovas darbus atliktų ne tik mažesniais kaštais, bet ir per trumpesnį laiką. Šiuo metu prijungimo paslaugai teikti skirstomųjų tinklų operatorius viešųjų pirkimų būdu ir terminais parenka rangovą, o paslaugos įkainis priklauso nuo viešąjį pirkimą laimėjusio rangovo pasiūlymo.
Siekiant riboti galimą piktnaudžiavimą elektros tinklų įrengimo darbų kainomis bei įvertinus tai, kad skirstomųjų tinklų operatorius patirs papildomą administracinę naštą vertindamas vartotojo pateiktus ir operatoriaus (jo rangovų) apskaičiuotas skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudas, siūlome numatyti ne mažesnę nei 10 proc. ribą rangos darbų sąnaudų skirtumui. 10 proc. dydis siūlomas atsižvelgiant į tai, kad praktikoje maždaug tokio dydžio sumą vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų projekte paprastai sudaro operatoriaus administravimo išlaidos. Be to, svarbu užtikrinti, kad operatorius nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galimai turėtų neigiamą įtaką skirstymo paslaugų tarifui. Pasiūlymas:
projekto 3 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7³. Tais atvejais, kai šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 4 punktuose nurodytų vartotojų elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklų reikia įrengti skirstomuosius tinklus pagal kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą ir prijungimo paslaugos kaina nėra apskaičiuojama vadovaujantis Tarybos patvirtintais įkainiais ir kai skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudos yra ne mažiau kaip 10 procentų mažesnės nei apskaičiuotos skirstomųjų tinklų operatoriaus, šie vartotojai turi teisę Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinę su skirstomųjų tinklų operatoriumi, įrengti šiuos skirstomuosius elektros tinklus ir (ar) organizuoti jų įrengimo darbus.
Skirstomųjų tinklų operatorius Energetikos ministerijos nustatyta tvarka padengia:
1) šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytu atveju– 80 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudų;
2) šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytu atveju– 90 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudų;
3) šio straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytu atveju– 50 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudų.“
2Buvusias 3 straipsnio 8, 9,
3Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m.
rugsėjo 23 d. 36 Argumentai: Siekiant pritraukti investicijas plėtojant infrastruktūrą, siūloma tikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas: Patikslinti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Papildyti 67 straipsnį 7² dalimi: „7². Tais atvejais, kai statytojo (užsakovo) prašymu skirstomieji tinklai įrengiami nenumačius vartotojų (parengiant teritorijos infrastruktūrą būsimai plėtrai), statytojas (užsakovas) apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų.
Jeigu per vienerius metus prie šių skirstomųjų tinklų prijungiami elektros įrenginiai, kurių galia atitinka įrengtų skirstomųjų tinklų galią, skirstomųjų tinklų operatorius Energetikos ministerijos nustatyta tvarka kompensuoja 50 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų.“
4Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m.
rugsėjo 23 d. 39
Siekiant teisinio aiškumo ir teisinio tikrumo, analogiškai, kaip yra nustatyta Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 7 dalies 3 punkte bei siūloma nustatyti 75 straipsnio 9 ir 10 dalyse, siūlytina nurodyti, kad, vadovaujantis šio straipsnio 7³ dalimi atlikti skirstomųjų tinklų įrengimo darbai laikomi vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų paslaugos dalimi ir šie vartotojų lėšomis įrengti skirstomieji tinklai yra skirstomųjų tinklų operatoriaus nuosavybė, o prie šių skirstomųjų tinklų prijungiant kitų vartotojų įrenginius, už jų įrengimą ir (ar) naudojimą šių skirstomųjų tinklų įrengimą atlikusiems vartotojams neatlyginama. Pasiūlymas:
nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip:: „7⁴. Vadovaujantis šio straipsnio 7³ dalimi atlikti skirstomųjų tinklų įrengimo darbai laikomi vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų paslaugos dalimi ir šie vartotojų lėšomis įrengti skirstomieji tinklai yra skirstomųjų tinklų operatoriaus nuosavybė. Prie šių skirstomųjų tinklų prijungiant kitų vartotojų įrenginius, už jų įrengimą ir (ar) naudojimą šių skirstomųjų tinklų įrengimą atlikusiems vartotojams neatlyginama.“
straipsnio 9, 10 dalis atitinkamai laikyti 10, 11 dalimis. Pritarti
5Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m.
rugsėjo 23 d.
43
Siūlytina numatyti galimybę asmenims, pageidaujantiems rekonstruoti ar perkelti skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančias 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijas ir (ar) oro kabelių linijas, išskyrus transformatorių pastotes, transformatorines, skirstomuosius punktus, kurios įrengtos ankščiau kaip prieš 20 metų, kurie rekonstravimo ar perkėlimo darbus gali patys vykdyti ar organizuoti bent 10 procentų pigiau nei skirstomųjų tinklų operatorius, numatyti galimybę tokį rekonstravimą ar perkėlimą vykdyti patiems. Svarbu paminėti tai, kad šios nuostatos būtų taikomos tokiems atvejams, kai darbams atlikti reikalingas kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektas, t. y. eliminuojami atvejai, kai atliekami smulkūs darbai tinkle. Pasiūlymas:
straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 75 straipsnį 11 dalimi: „11. Tuo atveju, kai asmuo, pageidauja rekonstruoti ar perkelti skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančias anksčiau kaip prieš 20 metų įrengtas 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijas ir (ar) oro kabelių linijas, išskyrus transformatorių pastotes, transformatorines, skirstomuosius punktus, šių objektų rekonstravimo ar perkėlimo darbams rengiamas kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektas ir tokių darbų sąnaudos yra ne mažiau kaip 10 procentų mažesnės nei apskaičiuotos skirstomųjų tinklų operatoriaus, asmuo turi teisę vykdyti ir (ar) organizuoti šių objektų rekonstravimą ar perkėlimą Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinęs su skirstomųjų tinklų operatoriumi. Šiuo atveju skirstomųjų tinklų operatorius Energetikos ministerijos nustatyta tvarka padengia 50 procentų skirstomųjų tinklų rekonstravimo ar perkėlimo sąnaudų.“
6Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m.
rugsėjo 23 d.
41 Argumentai: Atsižvelgiant į 5 punkte nurodytą siūlymą dėl Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio papildymo 11 dalimi, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina numatyti, kad išimtis iš šio straipsnio 9 dalies nuostatų nurodoma šio straipsnio 11 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip „1. Pakeisti 75 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Asmuo, pageidaujantis rekonstruoti ar perkelti skirstomuosius tinklus, kliudančius statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, turi teisę Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinęs su skirstomųjų tinklų operatoriumi, rekonstruoti ar perkelti šiuos elektros tinklus ir organizuoti jų rekonstravimo ar perkėlimo darbus. Šiuo atveju asmuo, kuris pageidauja rekonstruoti ar perkelti skirstomuosius tinklus, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų rekonstravimo ar perkėlimo sąnaudų, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus. Rekonstruotų ar perkeltų skirstomųjų tinklų nuosavybė nekeičiama.“
7Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m.
rugsėjo 23 d. 5 Argumentai: Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus pasiūlymus dėl 67 straipsnio pakeitimo ir papildymo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad iki 2020 m. lapkričio 1 d. nebus galima pasirengti įgyvendinti siūlomų 75 straipsnio pakeitimų, siūlytina nurodyti, kad šios nuostatos įsigalios 2021 m. vasario 1 d. Atitinkamai, manytina, kad, siekiant teisinio aiškumo, įstatymą būtina papildyti taikymo nuostatomis, susijusiomis su skirstomųjų tinklų rekonstravimu ir perkėlimu. Pasiūlymas:
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip
„5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas
ir taikymas
straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 dalis, 4 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 dalys ir 4 straipsnis įsigalioja 2021 m. vasario 1 d. 3.
3Lietuvos Respublikos energetikos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki šio
įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Vartotojai ir gamintojai, sudarę su skirstomųjų tinklų operatoriumi elektros įrenginių prijungimo sutartis iki šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos įsigaliojimo datos, moka prijungimo įmoką, apskaičiuotą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas. 5. Asmenys, sudarę elektros tinklų perkėlimo (rekonstravimo) paslaugos sutartis su skirstomųjų tinklų operatoriumi iki šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos įsigaliojimo datos, apmoka už skirstomųjų tinklų rekonstravimą ar perkėlimą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas.“
7Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0,
susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Agnė Gedraitytė
Ekonomikos komitetas
2020-09-30
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo:
Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Bronius Bradauskas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Lukoševičius, Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pavaduotojas Renatas Pocius, ESO generalinis direktorius Mindaugas Keizeris, ESO valdybos narys, Tinklų vystymo tarnybos direktorius Ovidijus Martinonis, ESO Tinklų vystymo skyriaus vadovas Donatas Kiltinavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
galiojančio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 20 punkto nuostatomis, todėl reikėtų atitinkamai pakeisti ir 9 straipsnio 3 dalies 20 punktą. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 1 dalį patikslinti taip:
„1. Pakeisti 67 straipsnio 5 dalies pirmąją
pastraipą ir ją išdėstyti taip: „5.
Taryba, tvirtindama vartotojų ir gamintojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių apskaičiavimo metodiką, nustatydama įkainius ir juos diferencijuodama, taip pat derindama tinklų operatorių parengtą šių operatorių išduodamų prijungimo sąlygų, ir išankstinių prijungimo sąlygų, prijungimo paslaugos sutarčių, kai jose nurodomos prijungimo sąlygos, parengimo, įkainių apskaičiavimo metodiką ir elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainių apskaičiavimo metodiką bei šių paslaugų įkainius, vadovaujasi šiais bendraisiais kriterijais:“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į Vyriausybės kompetenciją, numatytą keičiamame įstatyme ir kituose energetikos sektoriaus įstatymuose, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Nepritarti Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos kaip institucijos, formuojančios valstybės politiką energetikos sektoriuje ir organizuojančios, koordinuojančios, kontroliuojančios jos įgyvendinimą, ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kaip institucijos, reguliuojančios energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą ir atliekančios valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę, išsakytą pritarimą pateiktam įstatymo projektui ir juo nustatomam reguliavimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados gavimas nėra būtinas. 3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2020-07-02 Įvertinę Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 9, 39, 67 ir 75 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP‑5032 atitiktį Europos Sąjungos teisei, informuojame, kad pastabų neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: - 4.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas, 2020-09-30 Pritarti įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam
2Aplinkos apsaugos komitetas,
2020-09-302 Argumentai: Siekiant, kad vartotojai ir gamintojai būtų detaliau informuoti apie atliekamus skirstomųjų elektros tinklų statybos (tiesimo) ir (ar) rekonstravimo darbus ir siekiant įpareigoti skirstomųjų tinklų operatorių pateikti informaciją, kaip apskaičiuojama vartotojo ir gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paslaugos kaina, siūloma patikslinti Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Pasiūlymas:
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis prijungti vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius, esančius skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus ir technines sąlygas bei vartotojui ir gamintojui pageidaujant, pateikti detalią informaciją apie skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudas.“
ir finansų komitetas, 2020-09-23 Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į komiteto siūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir komiteto išvadoms. Pritarti 4.
ir finansų komitetas,
5
Siūloma numatyti atvejus, kurie pagreitintų gamintojo ir statytojo (užsakovo) elektros įrenginių prijungimą prie elektros tinklų, t. y. Elektros energetikos įstatyme siūlome reglamentuoti atvejus, kai gamintojams ir statytojams (užsakovams) suteikiama galimybė jiems pageidaujant savo lėšomis ir savo pajėgumais („Fast track“) Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinus su skirstomųjų tinklų operatoriumi, įrengti skirstomuosius tinklus, reikalingus jų elektros įrenginiams prijungti prie skirstomųjų tinklų. Pažymėtina, kad 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Elektros energetikos įstatymo pakeitimai, kurie suteikė galimybę vartotojams, kurių elektros įrenginių leistinoji naudoti galia ar didinama elektros įrenginių leistinoji naudoti galia yra didesnė kaip 250 kW ir kurių elektros įrenginiams prijungti reikia įrengti transformatorių pastotes, transformatorines, skirstomuosius punktus, savo lėšomis ir pajėgumais Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinus su skirstomųjų tinklų operatoriumi, įrengti ir (ar) organizuoti šių skirstomųjų tinklų įrengimo darbus. Galios dydis (250 kW) buvo nustatytas atsižvelgiant į diskusijas su verslo atstovais ir atlikus esamų vartotojų poreikių analizę. „“Fast-track“ prijungimu norintis pasinaudoti vartotojas turi galimybę iš anksto planuoti savo sąnaudas, nes reikalavimai įrengiamam elektros tinklui (medžiagų rūšiai, kokybei ir pan.) yra nustatyti teisės aktuose ir operatoriaus išduodamose prijungimo prie elektros tinklų (techninėse) sąlygose ir yra taikomi nepriklausomai nuo to, kas atlieka įrengimą (tai lemia, kad vartotojas iš anksto žinos reikalavimus medžiagų rūšiai, kokybei ir pan., turės galimybę pasirinkti jam priimtiną tiekėją, susitarti su šiuo dėl priimtinos medžiagų kainos).
Siūlomas analogiškas galimybes suteikti gamintojams bei statytojams (užsakovams), siekiant pagerinti verslo aplinką, pagreitinti gamintojų bei statytojų (užsakovų) įrenginių prijungimą prie elektros tinklų. Pasiūlymas:
straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3) vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia ar didinama elektros įrenginių leistinoji naudoti galia yra didesnė kaip 250 kW, ir gamintojai, ir kurių elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklų reikia įrengti transformatorių pastotes, transformatorines, skirstomuosius punktus, taip pat statytojai (užsakovai) šio straipsnio 7² dalyje nurodytais atvejais, ir kurie pageidauja Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinę su skirstomųjų tinklų operatoriumi, įrengti šiuos elektros tinklus ir organizuoti jų įrengimo darbus, apmoka 100 procentų šių skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų. Atlikti skirstomųjų tinklų įrengimo darbai laikomi vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų paslaugos dalimi ir šie vartotojų lėšomis vartotojų vadovaujantis šia nuostata įrengti skirstomieji tinklai yra skirstomųjų tinklų operatoriaus nuosavybė. Prie šių skirstomųjų tinklų prijungiant kitų vartotojų ir gamintojų įrenginius, už jų įrengimą ir (ar) naudojimą šių skirstomųjų tinklų įrengimą atlikusiems vartotojams ir gamintojams neatlyginama;“. 2.
laikyti 6, 7, 8, 9, 10 dalimis. Pritarti
ir finansų komitetas,
8
Elektros energetikos įstatyme siūlome reglamentuoti atvejus, kai įstatymo 67 straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytų vartotojų elektros įrenginiams prijungti reikia įrengti skirstomuosius tinklus pagal kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą, prijungimo paslaugos kaina nėra apskaičiuojama vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintais įkainiais ir kai skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudos yra ne mažiau kaip 10 procentų mažesnės nei apskaičiuotos skirstomųjų tinklų operatoriaus, suteikiama galimybė jiems pageidaujant savo lėšomis ir savo pajėgumais Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinus su skirstomųjų tinklų operatoriumi, įrengti (organizuoti darbų atlikimą) skirstomuosius tinklus. Siūlomas reglamentavimas suteiktų galimybes vartotojui pasirinkti, ar jis pats nori atlikti (organizuoti) skirstomųjų tinklų operatoriaus elektros tinklų įrengimą, reikalingą jo įrenginiams prijungti prie tinklo, ar palieka tuo pasirūpinti skirstomųjų tinklų operatoriui (jo rangovui). Tai būtų palengvinimas tiems asmenims, kurie galėtų pasitelkti mažesnius įkainius nei skirstomųjų tinklų operatoriaus rangovai galinčius pasiūlyti rangovus arba patys atitinka rangovams keliamus reikalavimus ir galėtų atlikti reikalingus elektros tinklų įrengimo rangos darbus. Gali būti atvejų, kai vartotojo pasirinktas rangovas darbus atliktų ne tik mažesniais kaštais, bet ir per trumpesnį laiką. Šiuo metu prijungimo paslaugai teikti skirstomųjų tinklų operatorius viešųjų pirkimų būdu ir terminais parenka rangovą, o paslaugos įkainis priklauso nuo viešąjį pirkimą laimėjusio rangovo pasiūlymo.
Siekiant riboti galimą piktnaudžiavimą elektros tinklų įrengimo darbų kainomis bei įvertinus tai, kad skirstomųjų tinklų operatorius patirs papildomą administracinę naštą vertindamas vartotojo pateiktus ir operatoriaus (jo rangovų) apskaičiuotas skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudas, siūlome numatyti ne mažesnę nei 10 proc. ribą rangos darbų sąnaudų skirtumui. 10 proc. dydis siūlomas atsižvelgiant į tai, kad praktikoje maždaug tokio dydžio sumą vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų projekte paprastai sudaro operatoriaus administravimo išlaidos. Be to, svarbu užtikrinti, kad operatorius nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galimai turėtų neigiamą įtaką skirstymo paslaugų tarifui. Pasiūlymas:
projekto 3 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7³. Tais atvejais, kai šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 4 punktuose nurodytų vartotojų elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklų reikia įrengti skirstomuosius tinklus pagal kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą ir prijungimo paslaugos kaina nėra apskaičiuojama vadovaujantis Tarybos patvirtintais įkainiais ir kai skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudos yra ne mažiau kaip 10 procentų mažesnės nei apskaičiuotos skirstomųjų tinklų operatoriaus, šie vartotojai turi teisę Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinę su skirstomųjų tinklų operatoriumi, įrengti šiuos skirstomuosius elektros tinklus ir (ar) organizuoti jų įrengimo darbus.
Skirstomųjų tinklų operatorius Energetikos ministerijos nustatyta tvarka padengia:
1) šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytu atveju– 80 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudų;
2) šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytu atveju– 90 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudų;
3) šio straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytu atveju– 50 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudų.“
laikyti 9, 10, 11 dalimis. Pritarti
ir finansų komitetas,
6 Argumentai: Siekiant pritraukti investicijas plėtojant infrastruktūrą, siūloma tikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas: Patikslinti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Papildyti 67 straipsnį 7² dalimi: „7². Tais atvejais, kai statytojo (užsakovo) prašymu skirstomieji tinklai įrengiami nenumačius vartotojų (parengiant teritorijos infrastruktūrą būsimai plėtrai), statytojas (užsakovas) apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų.
Jeigu per vienerius metus prie šių skirstomųjų tinklų prijungiami elektros įrenginiai, kurių galia atitinka įrengtų skirstomųjų tinklų galią, skirstomųjų tinklų operatorius Energetikos ministerijos nustatyta tvarka kompensuoja 50 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų.“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. 7. Biudžeto ir finansų komitetas,
9
Siekiant teisinio aiškumo ir teisinio tikrumo, analogiškai, kaip yra nustatyta Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 7 dalies 3 punkte bei siūloma nustatyti 75 straipsnio 9 ir 10 dalyse, siūlytina nurodyti, kad, vadovaujantis šio straipsnio 7³ dalimi atlikti skirstomųjų tinklų įrengimo darbai laikomi vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų paslaugos dalimi ir šie vartotojų lėšomis įrengti skirstomieji tinklai yra skirstomųjų tinklų operatoriaus nuosavybė, o prie šių skirstomųjų tinklų prijungiant kitų vartotojų įrenginius, už jų įrengimą ir (ar) naudojimą šių skirstomųjų tinklų įrengimą atlikusiems vartotojams neatlyginama. Pasiūlymas:
nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip:: „7⁴. Vadovaujantis šio straipsnio 7³ dalimi atlikti skirstomųjų tinklų įrengimo darbai laikomi vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų paslaugos dalimi ir šie vartotojų lėšomis įrengti skirstomieji tinklai yra skirstomųjų tinklų operatoriaus nuosavybė. Prie šių skirstomųjų tinklų prijungiant kitų vartotojų įrenginius, už jų įrengimą ir (ar) naudojimą šių skirstomųjų tinklų įrengimą atlikusiems vartotojams neatlyginama.“ Buvusias 3 straipsnio 9, 10 dalis atitinkamai laikyti 10, 11 dalimis. Pritarti 8.
ir finansų komitetas,
3
Siūlytina numatyti galimybę asmenims, pageidaujantiems rekonstruoti ar perkelti skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančias 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijas ir (ar) oro kabelių linijas, išskyrus transformatorių pastotes, transformatorines, skirstomuosius punktus, kurios įrengtos ankščiau kaip prieš 20 metų, kurie rekonstravimo ar perkėlimo darbus gali patys vykdyti ar organizuoti bent 10 procentų pigiau nei skirstomųjų tinklų operatorius, numatyti galimybę tokį rekonstravimą ar perkėlimą vykdyti patiems. Svarbu paminėti tai, kad šios nuostatos būtų taikomos tokiems atvejams, kai darbams atlikti reikalingas kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektas, t. y. eliminuojami atvejai, kai atliekami smulkūs darbai tinkle. Pasiūlymas:
4 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 75 straipsnį 11 dalimi:
„11. Tuo atveju, kai asmuo pageidauja rekonstruoti ar
perkelti skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančias anksčiau kaip prieš 20 metų įrengtas 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijas ir (ar) oro kabelių linijas, išskyrus transformatorių pastotes, transformatorines, skirstomuosius punktus, šių objektų rekonstravimo ar perkėlimo darbams rengiamas kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektas ir tokių darbų sąnaudos yra ne mažiau kaip 10 procentų mažesnės negu apskaičiuotos skirstomųjų tinklų operatoriaus, asmuo turi teisę vykdyti ir (ar) organizuoti šių objektų rekonstravimą ar perkėlimą Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinęs su skirstomųjų tinklų operatoriumi. Šiuo atveju skirstomųjų tinklų operatorius Energetikos ministerijos nustatyta tvarka padengia 50 procentų skirstomųjų tinklų rekonstravimo ar perkėlimo sąnaudų.“ Pritarti 9.
Biudžeto ir finansų komitetas,
1 Argumentai: Atsižvelgiant į 5 punkte nurodytą siūlymą dėl Elektros energetikos įstatymo
numatyti, kad išimtis iš šio straipsnio 9 dalies nuostatų nurodoma šio straipsnio 11 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip
„1. Pakeisti 75 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Asmuo, pageidaujantis rekonstruoti ar perkelti
skirstomuosius tinklus, kliudančius statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, turi teisę Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinęs su skirstomųjų tinklų operatoriumi, rekonstruoti ar perkelti šiuos elektros tinklus ir organizuoti jų rekonstravimo ar perkėlimo darbus. Šiuo atveju asmuo, kuris pageidauja rekonstruoti ar perkelti skirstomuosius tinklus, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų rekonstravimo ar perkėlimo sąnaudų, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus. Rekonstruotų ar perkeltų skirstomųjų tinklų nuosavybė nekeičiama.“
ir finansų komitetas, 2020-09-235 Argumentai: Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus pasiūlymus dėl 67 straipsnio pakeitimo ir papildymo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad iki 2020 m. lapkričio 1 d. nebus galima pasirengti įgyvendinti siūlomų 75 straipsnio pakeitimų, siūlytina nurodyti, kad šios nuostatos įsigalios 2021 m. vasario 1 d. Atitinkamai, manytina, kad, siekiant teisinio aiškumo, įstatymą būtina papildyti taikymo nuostatomis, susijusiomis su skirstomųjų tinklų rekonstravimu ir perkėlimu. Pasiūlymas:
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip
„5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas
ir taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 dalis, 4 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 dalys ir 4 straipsnis įsigalioja 2021 m. vasario 1 d. 3. Lietuvos Respublikos energetikos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Vartotojai ir gamintojai, sudarę su skirstomųjų tinklų operatoriumi elektros įrenginių prijungimo sutartis iki šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos įsigaliojimo datos, moka prijungimo įmoką, apskaičiuotą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas. 5. Asmenys, sudarę elektros tinklų perkėlimo (rekonstravimo) paslaugos sutartis su skirstomųjų tinklų operatoriumi iki šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos įsigaliojimo datos, apmoka už skirstomųjų tinklų rekonstravimą ar perkėlimą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.XIIIP-5032(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
komitetas,
6 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 11 dalies 3 punkte numatyta, kad „kai prijungiami elektros energijos gamybos įrenginiai, kurių prijungimo prie elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, vartotojai apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį“, tikslintinas Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 7 dalies 4 punktas. Pasiūlymas: „6. Pakeisti 67 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kiti vartotojai, išskyrus šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose
nurodytus vartotojus, apmoka 40 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir
nustatyta kitaip;“. Pritarti
komitetas,
7 Argumentai: Siekiant teisinio nuoseklumo, Energetikos ministerijos teisės akte, įgyvendinančiame Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnį 7² dalies nuostatas, turės būti nurodyta ir tai, kokiomis sąlygomis skirstomųjų tinklų operatorius kompensuoja 50 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų statytojui (užsakovui). Pasiūlymas: „7. Papildyti 67 straipsnį 7² dalimi:
„7². Tais atvejais, kai statytojo (užsakovo)
prašymu skirstomieji tinklai įrengiami nenumačius vartotojų (parengiant teritorijos infrastruktūrą būsimai plėtrai), statytojas (užsakovas) apmoka
metus prie šių skirstomųjų tinklų prijungiami elektros įrenginiai, kurių galia atitinka įrengtų skirstomųjų tinklų galią, skirstomųjų tinklų operatorius Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoja 50 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų.“ Pritarti 4.
Ekonomikos komitetas,
10 Argumentai: Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 7²dalyje nurodytam skirstomųjų tinklų įrengimui statytojo (užsakovo) prašymu nenumačius vartotojų (parengiant teritorijos infrastruktūrą būsimai plėtrai) gali būti reikalinga elektros perdavimo tinklų plėtra ar atnaujinimas, todėl tikslintina Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 9 dalis, kurioje reglamentuojamas sąnaudų perdavimo sistemos operatoriui kompensavimas, numatant, kad 67 straipsnio 7²dalyje nurodytu atveju, kai šioje nuostatoje nurodytos skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudos apima perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriui 100 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų. Pasiūlymas: „10. Pakeisti 67 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudos,
nurodytos šio straipsnio 7 dalyje, apima ir perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su atitinkamo vartotojo ar gamintojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, o nurodytos šio straipsnio 7² dalyje
Šio straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais Tokias tokias perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas vartotojas ir gamintojas, taikant šio straipsnio 7 dalyje nustatytą sąnaudų paskirstymo tvarką, apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui, o skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriui 100 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant gamintojo elektros įrenginius, arba 10 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant vartotojo, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 2 punkte, elektros įrenginius, arba 40 50 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant vartotojo, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 4 punkte, elektros įrenginius. Šio straipsnio 7² dalyje nurodytu atveju skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriui 100 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų. Likusi nepadengta perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų dalis laikoma perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis.“
komitetas,
2 Argumentai: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.14 straipsnio 1 dalimi, antraeilį daiktą (priklausinį) ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip, todėl detalus skirstomųjų tinklų įrenginių išvardijimas yra netikslingas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.14 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 10 dalies nuostata būtų taikoma visiems oro linijų bei oro kabelių priklausiniams, dėl kurių nėra numatyta išimties, pavyzdžiui, komercinėms apskaitos spintoms, atramoms, sekcionavimo dėžėms, viršįtampių ribotuvams, įžeminimams. Siūloma konkretizuoti išimtį dėl to, kad Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 10 dalies nuostata netaikoma transformatorių pastotėms, transformatorinėms, skirstomiesiems punktams, atsižvelgiat į tai, kad šie objektai nėra būtini 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijų ar oro kabelių linijų veikimui, tačiau abstrakti formuluotė „būtinus 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijų ar oro kabelių linijų veikimui“ gali būti suprantama nevienareikšmiškai. Pasiūlymas: „2. Papildyti 75 straipsnį 10 dalimi:
„10. Tuo atveju, kai asmuo pageidauja rekonstruoti ar perkelti skirstomųjų
tinklų operatoriui priklausančias anksčiau kaip prieš 20 metų įrengtas 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijas ir (ar) oro kabelių linijas, ant jų įrengtus komercinius apskaitos skydus, šias linijas laikančias atramas ir (ar) kitus jų technologinius priklausinius, būtinus 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijų ar oro kabelių linijų veikimui, išskyrus transformatorių pastotes, transformatorines, skirstomuosius punktus, kurios įrengtos kurie įrengti ankščiau kaip prieš 20 metų, kliudančius kliudančias statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, šis asmuo apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui 50 procentų visų operatoriaus išlaidų, patirtų rekonstruojant ar perkeliant šiuos objektus.
Rekonstruotų ar perkeltų skirstomųjų tinklų nuosavybė nekeičiama.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas Komiteto pirmininko pavaduotojas (Parašas) Dainius Kreivys Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė