Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23. Tęstinis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas asmens turimai
kvalifikacijai tobulinti, aukštesniam tos pačios kvalifikacijos lygiui, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 12 dalyje numatytus asmenis, ar kitai kvalifikacijai įgyti arba profesinį standartą atitinkančioms kompetencijoms, siekiant kvalifikacijos (arba jos dalies), įgyti.“
1Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tęstinis profesinis mokymas yra skirtas teikiamas asmeniui,
siekiančiam tobulinti turimą kvalifikaciją, siekiančiam įgyti aukštesnį tos pačios kvalifikacijos lygį, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 12 dalyje numatytus asmenis, ne pirmajai ar kitą kvalifikaciją ai įgyti. Asmenims, nuo 25 metų tęstinis mokymas gali būti teikiamas neatsižvelgiant, ar jie yra įgiję kvalifikaciją. “
2Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmeniui, tobulinančiam turimą, ar siekiančiam įgyti aukštesnį
tos pačios kvalifikacijos lygį ar kitą kvalifikaciją, ankstesnio mokymosi pasiekimai įskaitomi švietimo ir, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
3Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmeniui, baigusiam tęstinio formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba)
nustatyta tvarka gavusiam teigiamą jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija.“
2Pakeisti 17 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21.
Visuotiniame dalininkų susirinkime priimant sprendimus, numatytus Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 4, 8, 9, 10, 11 punktuose, valstybė arba savivaldybė, arba jos kartu, jeigu ir valstybė, ir savivaldybė yra tos pačios profesinio mokymo įstaigos dalininkės, turi sprendžiamojo balso teisę. Negali būti priimtas kitoks sprendimas, negu tas, už kurį balsuoja valstybė ar savivaldybė, o jeigu jų balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamojo balso teisę turi valstybė.“
m. kovo 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Eugenijus Jovaiša
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Profesinis mokymas yra ta švietimo veiklos grandis, kurioje jos dalyviai lanksčiausiai ir greičiausiai geba reaguoti į darbdavių poreikius bei kvalifikacijų trūkumą. Todėl profesinio mokymo įstaigos, profesinio mokymo programos ir jų dalyviai yra labai svarbūs įgyvendinant strategijos „Lietuva 2030“ tikslą: sumani visuomenė – besimokanti visuomenė: moderni ir dinamiška, pasirengusi ateities iššūkiams ir gebanti veikti nuolat kintančiame pasaulyje. Siekiama, kad Lietuva pagal mokymosi visą gyvenimą rodiklį 2030 metais užimtų 18 vietą tarp 27 ES šalių. Strategijoje „Europa 2020“ siektina šio rodiklio reikšmė – 15 proc. 2018 metais Lietuvoje šis rodiklis buvo 6,6 proc. Jis nekito kelis metus, nors valstybė siekia, kad tęstiniame profesiniame mokymesi dalyvautų bent 12 proc. Lietuvos gyventojų. Europos Komisijos semestro ataskaitoje teigiama, kad Lietuva nedaug pasistūmėjo didindama aktyvios darbo rinkos politikos aprėptį, o ši politika yra itin svarbi, siekiant didinti žemos kvalifikacijos darbuotojų įsidarbinimo galimybes ir tokių darbuotojų pasiūlą. Taip pat siekiama sukurti teisines prielaidas Europos Tarybos 2013 metų rekomendacijai „užtikrinti, kad visi jaunuoliai iki 25 metų amžiaus per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo gautų gerą pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką arba stažuotę“ įgyvendinti. Įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas asmenims tęstinio profesinio mokymo būdu įgyti turimos kvalifikacijos aukštesnio lygio kompetencijas (nuo LT KS I iki V lygio) ir ne jaunesniems nei 25 metų asmenims (neturintiems kvalifikacijos) įgyti profesinį standartą atitinkančias kompetencijas, siekiant kvalifikacijos (arba jos dalies).
Uždaviniai:
1) patikslinti tęstinio profesinio mokymo sąvoką, sudarant teisinę galimybę tęstinio profesinio mokymo būdu ir tobulinti turimą kvalifikaciją jos įgytu lygiu, ir įgyti aukštesnį turimos kvalifikacijos lygį. 2) patikslinti tęstinio profesinio mokymo paskirties nustatymą, kad tęstinis profesinis mokymas galėtų būti teikiamas ne jaunesniems nei 25 metų asmenims nepriklausomai nuo to, ar jie yra įgiję, ar nėra įgiję kvalifikacijos. Patikslinti, kad asmeniui kvalifikacija suteikiama tuomet, kai jis yra baigęs formaliojo tęstinio profesinio mokymo programą ir yra gavęs jos suteiktų kompetencijų teigiamą įvertinimą. 3) sudaryti teisines prielaidas valstybei, kurią viešųjų profesinio mokymo įstaigų visuotiniuose dalininkų susirinkimuose atstovauja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, viešosios profesinio mokymo įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime balsuojant profesinio mokymo įstaigos vadovo skyrimo ir atšaukimo, jo darbo sutarties sąlygų nustatymo bei įstaigos veiklos įstatų klausimais, turėti sprendžiamojo balso teisę. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ministerija). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai?
Šiuo metu Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo (toliau – Keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „tęstinis profesinis mokymas yra skiriamas ne pirmajai kvalifikacijai įgyti.“ Vadovaudamiesi šia nuostata, profesinio mokymo teikėjai negali priimti mokytis į tęstinio profesinio mokymo programas bedarbių, ilgalaikių bedarbių, vis dar neįgijusių kvalifikacijos, tačiau turinčių darbo patirties, įvairų išsilavinimą ir įsipareigojimus šeimai. Europos Komisijos 2019 m. ataskaitoje Lietuvai yra akcentuojama, kad LT KS I–II lygio kvalifikacijų darbuotojai galimybių įsidarbinti turi mažiau nei kitų ES valstybių narių. Atskiras kvalifikacijos kompetencijas darbo veiklos būdu įgiję įvairaus amžiaus bedarbiai nepakankamai dalyvauja profesinio mokymo programose. Asmenų, neturinčių ir vidurinio išsilavinimo, ir profesinės kvalifikacijos, skaičiaus mažinimas yra bendras ES iššūkis. Išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos neturintys asmenys, ypač jaunimas, rizikuoja būti bedarbiai, patekti į skurdo ir socialinės atskirties spąstus. Be to, brandos atestato ar profesinės kvalifikacijos dvigubai dažniau neįgyja mokiniai iš mažų pajamų šeimų. Lietuva yra tarp ES valstybių, kuriose skurdo rizikos rodikliai yra vieni aukščiausių. Todėl valstybinės profesinio mokymo įstaigos turėtų kurti pridėtinę vertę – užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos įstoti mokytis, dauguma įstojusiųjų baigtų mokymąsi ir pagal įgytą kvalifikaciją įsidarbintų. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nenustatyta, kaip įvertinamos asmens įgytos kompetencijos (teigiamai ar neigiamai), kuomet asmeniui turėtų būti suteikta kvalifikacija. Keičiamo įstatymo (7 str. 3 d.) formuluotė suponuoja nuomonę, kad kompetencijos gali būti įvertintos įvairiai, o tam, kad įgytumei kvalifikaciją, pakanka tik dalyvauti kompetencijų vertinime.
Nors iš tiesų suprantama, kad kompetencijų vertinimas yra sudedamoji profesinio mokymo dalis ir, norint įgyti kvalifikaciją, būtina dalyvauti kompetencijų vertinime ir gauti teigiamą jų įvertinimą. Keičiamo įstatymo nuostatose nuo 2017 m. gruodžio mėnesio visoms profesinio mokymo įstaigoms sudaryta galimybė įgyti viešosios įstaigos statusą. Pasikeitus juridiniam įstaigų statusui, praktika parodė nepakankamą reglamentavimą, kad ministerija, savininko (dalininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, užtikrintų visų viešosios profesinio mokymo įstaigos dalininkų lygiateisiškumą, atliekant įstaigų valdymą. Ministerija yra gavusi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymą ministerijai ateityje būti dėmesinga, kad profesinių mokyklų dalininkais netaptų vien tik siaurai ūkio šakai atstovaujantys juridiniai asmenys, kurie remia ir atstovauja siauros specializacijos sričiai, siūloma naujaisiais viešosios įstaigos dalininkais rinktis stambias asociacijas, vienijančias asocijuotus narius, atstovaujančius platesniam darbuotojų poreikiui. Kartu tai užtikrintų tinkamesnį dalininko dalyvavimą viešosios įstaigos veikloje, jei vienas juridinis asmuo neatitiktų laukiamo rezultato, nutrauktų savo veiklą ar pan., jis asocijuoto subjekto galėtų būti keičiamas kitu. Dėl to būtų galima išvengti jau praktikoje pasitaikiusių atvejų, kai siaurai ūkio šakai atstovaujantys juridiniai asmenys prieštarauja naujų dalininkų priėmimui.
Todėl ministerija siekia, kad atlikdama profesinio mokymo įstaigos steigėjo funkcijas, kasmet skirdama jai mokymo ir ūkio lėšas, formuodama profesinio mokymo politiką, organizuodama, koordinuodama profesinio mokymo politikos įgyvendinimą, ji turėtų sprendžiamąją galią skiriant ir atšaukiant profesinio mokymo įstaigos vadovą, nustatant jo darbo sutarties sąlygas bei keičiant įstaigos veiklos įstatus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Siekiant nuoseklaus ir kryptingo užimtumo didinimo, artinant profesinio mokymo pasiūlos atitiktį darbo rinkos ir savivaldybių poreikiams, siekiant sudaryti geresnes sąlygas dirbantiesiems likti konkurencingiems darbo rinkoje ir užtikrinti veiksmingą profesinio mokymo įstaigų valdymą, siūloma:
d. ir 7 str. 1 d.) nustatyti ne jaunesnių nei 25 metų asmenų mokymosi pirmai kvalifikacijai įgyti principą. Atsižvelgus į ES Tarybos rekomendaciją Lietuvai
„daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir spręsti kvalifikuotų darbuotojų
trūkumo problemas, didinant švietimo sistemos atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinant mokymo ir suaugusiųjų mokymosi kokybę“, valstybiniu lygmeniu sudaryti teisinę galimybę ne jaunesniems nei 25 metų asmenims pirmos kvalifikacijos mokytis pagal tęstinio profesinio mokymo programas, tai leistų vyresnio amžiaus asmenims su darbo patirtimi pirmą kvalifikaciją įgyti per trumpesnį laiką. 2. Įstatymo pakeitimu (Keičiamo įstatymo 7 str. 2 d.) patikslinti, kad asmeniui, ankstesnio mokymosi pasiekimai įskaitomi tuomet, kai jis siekia tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti aukštesnį tos pačios kvalifikacijos lygį ar įgyti kitą kvalifikaciją. 3. Įstatymo pakeitimu (Keičiamo įstatymo 7 str.
kvalifikacija suteikiama tuomet, kai jis yra išklausęs tęstinio profesinio mokymo programos kursą ir yra teisės aktų nustatyta tvarka gavęs teigiamą jo įgytų kompetencijų įvertinimą. Jei įgytų kompetencijų įvertinimas būtų neigiamas – kvalifikacija (jos dalis) nesuteikiama. 4. Įstatymo pakeitimu (Keičiamo įstatymo 17 str. 21 d.), atsižvelgus į šiuo metu jau įtvirtintą nuostatą, kad valstybė, balsuodama viešosios profesinio mokymo įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime, turi sprendžiamojo balso teisę, kai susirinkime sprendžiamas klausimus dėl nuosavybės teise valstybei priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo, dėl profesinio mokymo įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo, įstaigos pertvarkymo, likvidavimo ir jo atšaukimo, – siekiama išplėsti valstybės (ministerijos) įtaką koordinuojant įstaigos valdymą. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad, balsuojant įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime dėl įstaigos vadovo skyrimo ir atšaukimo, vadovo darbo sutarties sąlygų nustatymo bei įstaigos veiklos įstatų keitimo, ministerija turėtų sprendžiamojo balso teisę. Viešosios profesinio mokymo įstaigos įstatuose nustatomas principas dėl balsavimo visuotiniame dalininkų susirinkime (kiekvienas dalininkas turi vieną balsą, dalininko balsų skaičius proporcingas jo įnašo dydžiui ar kt.). Tokiu atveju išsaugomos vienodos sąlygos visų profesinio mokymo įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministerija, valdymo ir turto disponavimo klausimais. Įstatymo pakeitimas atitinka ir šios Vyriausybės nuostatas tenkinti darbo rinkos ir darbdavių poreikius bei suaugusių asmenų poreikius. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai.
Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas paveiks verslo sąlygas ir jo plėtrą? Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo plėtrai, sudarys teisines prielaidas plėtoti suaugusiųjų mokymo teikėjų ir darbdavių bendradarbiavimą, skatins profesinio mokymo įstaigas plėsti profesinio mokymo paslaugas suaugusiesiems, pritaikant jas prie darbo rinkos poreikių. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo pakeitimui įgyvendinti įstatymą įgyvendinamųjų teisės aktų keisti nereikės. 12.
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti? Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingos Užimtumo fondo skiriamos lėšas mokymo reikmėms. 13. Rengiant įstatymo projektą, gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas buvo derintas su suinteresuotomis institucijomis ir gautas jų pritarimas teikiamam įstatymo projektui. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „tęstinis profesinis mokymas“, „aukštesnis kvalifikacijos lygis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Eugenijus Jovaiša
2020-06-26
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siekiama nustatyti, kad tęstinis profesinis mokymas tai profesinis mokymas, skirtas asmens turimai kvalifikacijai tobulinti, aukštesniam tos pačios kvalifikacijos lygiui, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 12 dalyje numatytus asmenis, ar kitai kvalifikacijai įgyti arba profesinį standartą atitinkančioms kompetencijoms, siekiant kvalifikacijos (arba jos dalies), įgyti. Taigi, tęstinio profesinio mokymo turinį siūloma papildyti nuostata, kad šis mokymas apima ir tuos atvejus, kai asmuo siekia įgyti aukštesnį tos pačios kvalifikacijos lygį (išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 12 dalyje numatytus asmenis). Ši nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku kuo skirtųsi turimos kvalifikacijos tobulinimas (ką numato dabartinė įstatymo redakcija), nuo turimos kvalifikacijos aukštesnio lygio įgijimo. Mūsų nuomone, turimos kvalifikacijos tobulinimas būtent ir suponuoja galimą kvalifikacijos lygio pakėlimą. Antra, neaiškus asmenų, numatytų šio įstatymo 18 straipsnio 12 dalyje, išskyrimas. Pažymėtina, kad minėtoje dalyje yra nurodomi būtent tie asmenys, kurie gali būti priimami tik į tęstinį profesinį mokymą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, todėl jų išskyrimas kaip subjektų, kuriems netaikomos tam tikros tęstinį profesinį mokymą apibrėžiančios nuostatos, tiesiog nelogiškos. Be to, nėra suprantama, kodėl asmenys, įgiję kvalifikaciją pagal pirminio profesinio mokymo programą (jie ir yra nurodyti įstatymo 18 straipsnio 12 dalyje), negalėtų šios kvalifikacijos tobulinti ar kelti jos lygį pagal tęstinio profesinio mokymo programą. 2.
straipsnio 1 dalyje vietoj nuostatos „nuo 25 metų“ įrašytina nuostata
„vyresniems negu 25 metų“, o po žodžio „įgiję“ įrašytinas žodis „pirmąją“. 3. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
ir keičiamu 17 straipsniu, o visi žodžiai pavadinime dėstytini didžiosiomis raidėmis;
vienintelės dalys neturi būti numeruojamos;
keičiamo įstatymo 7 straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija;
galiojančios redakcijos;
„2 straipsnio 23 dalis ir 7“ įrašytini žodžiai „1 straipsnis ir 2 straipsnio“ (jeigu bus atsižvelgta į ankstesnę mūsų pastabą dėl keičiamo įstatymo 7 straipsnio išdėstymo nauja redakcija – vietoj žodžių „2 straipsnio 23 dalis ir“ įrašytini žodžiai „1 straipsnis ir 2 straipsnyje išdėstyto Profesinio mokymo įstatymo“);
datos „2020 m. kovo 31 d.“ nustatytina vėlesnė įstatymo nuostatų įsigaliojimo data, nes atgaline data įstatymai įsigalioti negali;
nustatančia įpareigojimą kompetentingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, atitinkamai papildytinas ir šio straipsnio pavadinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5)
E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected]