Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.70 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) politinė partija Politinių partijų įstatymo nustatyta tvarka vienerius metus nepateikė savo narių sąrašo jeigu politinėje partijoje liko mažiau narių, negu reikalaujama jai įsteigti, ir politinės partijos nariai per vienus metus nuo tokio narių sumažėjimo nenutaria politinės partijos reorganizuoti, pertvarkyti ar likviduoti;.“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. liepos
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 8, 9 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau – Politinių partijų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – CK projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 233 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ANK projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai) parengimą paskatino politinių partijų narių sąrašų tvarkymo Politinių partijų narių sąrašų informacinėje sistemoje (toliau – informacinė sistema) neatitikimas šiuolaikinių visuomenės poreikių ir interesų. Informacinė sistema buvo sukurta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, tai yra, reikiamą informaciją apdoroti informacinių technologijų priemonėmis ir patikrinti, ar politinės partijos pateiktame narių sąraše yra įstatymo reikalaujamas narių skaičius. Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad politinei partijai būtina turėti ne mažiau kaip 2000 narių, todėl politinių partijų Teisingumo ministerijai teikiamuose narių sąrašuose gali būti nurodyta tik 2000 teisingų narių įrašų, nepateikiant faktinio narių skaičiaus. Atsižvelgiant į politinių partijų, institucijų, visuomenės poreikius, informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys dažnai yra nepakankami ir neaktualūs.
Tuo labiau, informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys negali būti panaudoti kitiems, nei Teisingumo ministerijos funkcijų vykdymas, tikslams. Tai neatitinka potencialių duomenų gavėjų, visuomenės ir politinių partijų poreikių. Pažymėtina ir tai, kad informacinė sistema, įsteigta dar 2011 metais, yra mažos greitaveikos, nesuteikia patogaus įrankio politinėms partijoms, duomenų apimtys viršija planuotas, dėl ko nustatomi galimi informacinės sistemos pažeidžiamumai. Atsižvelgiant į Politinių partijų įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., iškilo poreikis modifikuoti informacinės sistemos integracinę sąsają su Lietuvos Respublikos gyventojų registru tikrinant Europos Sąjungos piliečių, pageidaujančių tapti Lietuvos Respublikoje įregistruotų politinių partijų nariais, duomenis. Galiojantys teisės aktai šiuo metu taip pat nesudaro teisinių prielaidų pagal piliečio prašymą nutraukti jo narystę politinėje partijoje, kai narys savo asmens tapatybės elektroninės atpažinties priemonėmis patvirtinti negali, todėl negali nutraukti narystės elektroniniu būdu, o politinės partijos pirmininkas arba jo įgaliotas atstovas piktybiškai neatsižvelgia į nario prašymą išbraukti jo duomenis iš politinės partijos narių sąrašo informacinėje sistemoje. Informacinės sistemos modernizavimas taip pat reikalauja esminio informacinės sistemos duomenų bazės pertvarkymo, algoritmų funkcionalumo pakeitimo, ekraninių vaizdų tobulinimo, papildomų integracijų su Juridinių asmenų, Lietuvos Respublikos gyventojų, Adresų registrais bei kitomis informacinėmis sistemomis sukūrimo.
Įvertinus tai, kad veikiančios informacinės sistemos atnaujinimas pareikalautų didelių finansinių investicijų, tačiau sukurtų menką pridėtinę vertę, tikslinga informacinę sistemą likviduoti ir, iš esmės peržiūrėjus reikiamus funkcionalumus, steigti Politinių partijų narių registrą. Parengtų įstatymų projektų tikslas – sudaryti teisines prielaidas Politinių partijų narių registro steigimui, kuriame būtų registruojami politinių partijų nariai ir tvarkomi jų duomenys. Registro duomenys turėtų prima facie galią, o Politinių partijų narių registre tvarkomi ir duomenų gavėjams teikiami duomenys būtų tikslūs, teisingi ir tikri. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės (vadovė Jolita Sinkevičiūtė, tel. 266 2993, el. paštas [email protected]) patarėja Žana Jerochovienė (tel. 266 2913, el. paštas [email protected]). 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu Politinių partijų įstatymo 8 straipsnyje yra nustatyta, kad politinė partija privalo kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos ir ne vėliau kaip iki spalio 1 dienos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Teisingumo ministerijai pateikti savo politinės partijos narių sąrašą. Sąrašai teikiami elektroniniu būdu informacinės sistemos priemonėmis. Informacinės sistemos paskirtis – tvarkyti politinių partijų narių sąrašus, jos pagrindinis objektas – narių sąrašai, o ne politinių partijų nariai.
Politinės partijos neturi pareigos teikti aktualų politinės partijos narių sąrašą su visais joje esančiais nariais, todėl nėra galimybės užtikrinti duomenų, tvarkomų informacinėje sistemoje, teisingumo ir aktualumo. Atsižvelgiant į tai, pirminiu informacijos apie narystę partijoje šaltiniu laikomi politinių partijų sudaromi ir saugomi politinių partijų narių sąrašai. Todėl Teisingumo ministerija, pagal pasirašytas sutartis arba atskiras užklausas, teikdama informaciją apie tam tikrų piliečių narystę politinėje partijoje, galimai pateikia neteisingus duomenis, nes politinių partijų narių sąrašai privalomai atnaujinami tik 2 kartus per metus ir teikiamuose sąrašuose gali būti nurodyta tik 2000 teisingų narių įrašų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos
ir niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors politinei partijai, todėl pilietis bet kada savo narystę laisva valia gali nutraukti pagal politinės partijos steigimo dokumentus. Tačiau Politinių partijų įstatymas nereglamentuoja atvejų ir galimų pasekmių, kai politinės partijos pirmininkas arba jo įgaliotas atstovas dėl vienokių ar kitokių priežasčių piliečio duomenų pagal raštu pateiktą prašymą iš politinės partijos narių sąrašų nepašalina. Nepašalinus piliečių iš partijos narių sąrašų, jie negali pasinaudoti ir savo teise dalyvauti kitų politinių partijų veikloje, nes pagal Politinių partijų įstatymo
vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės partijos steigėju ar nariu.
Tai pažeidžia piliečių teises laisvai pasirinkti politinę partiją, nes kol informacinėje sistemoje politinė partija piliečio duomenų iš savo narių sąrašo nepašalina, jis negali būti įtrauktas į kitos politinės partijos narių sąrašą (tai patvirtina faktas, kad Teisingumo ministerija dažnai gauna piliečių prašymus pašalinti jų duomenis iš politinių partijų narių sąrašų, kurie buvo pateikti informacinėje sistemoje). Pažymėtina, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikia Teisingumo ministerijai įgaliojimų šalinti piliečių duomenis iš politinių partijų pateiktų narių sąrašų, kadangi už jų pateikimą ir duomenų teisingumą atsako politinės partijos pirmininkas arba jo įgaliotas atstovas. Šiuo metu Politinių partijų įstatyme Teisingumo ministerijai numatyta prievolė iki kiekvienų metų kovo 10 d. ir iki spalio 10 d. informuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją apie politinių partijų narių skaičiaus atitikimą šio įstatymo reikalavimams, tai yra netikslinga ir papildoma administracinė našta Teisingumo ministerijai tikrinti politinių partijų narių sąrašus informacinėje sistemoje ir atskiru raštu informuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją. Teisės aktuose nėra numatyta atsakomybė politinių partijų vadovams arba jų įgaliotiems asmenims už pasikeitusių politinių partijų narių duomenų nepateikimą. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Politinių partijų įstatymo projektu siekiama įteisinti Politinių partijų narių registro (toliau – Registras), kuris būtų skirtas registruoti politinių partijų narius ir tvarkyti jų duomenis, steigimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, registras steigiamas, kai reguliuojant visuomeninius santykius reikalingas registro objekto įregistravimo faktas, siekiant jį prireikus panaudoti prieš trečiuosius asmenis ar sukelti kitas teisines pasekmes. Politinių partijų įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Registro valdytoja yra Teisingumo ministerija, o Registro tvarkytojas ar tvarkytojai būtų skiriami Vyriausybės priimtu teisės aktu, kuriuo būtų patvirtinti Registro nuostatai. Kadangi šiuo metu Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos tvarkytoju, atsakingu už informacinės sistemos veiklos užtikrinimą, funkcionalumą, techninės ir programinės įrangos priežiūros darbus, yra paskirtas VĮ Registrų centras, įvertinus jo patirtį tvarkant valstybės registrus ir informacines sistemas bei turimus išteklius, būtų efektyviausia ir ekonomiškiausia VĮ Registrų centrą skirti ir Politinių partijų narių registro tvarkytoju. Politinių partijų įstatymo projekte taip pat siūloma numatyti, kad naujam nariui įstojus į politinę partiją arba asmeniui pateikus prašymą nutraukti narystę politinėje partijoje, pasikeitę partijų narių duomenys Registrui turi būti teikiami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo. Už šios pareigos nevykdymą galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė.
Siekiant išvengti praktinio įgyvendinimo neaiškumų taikant Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) normas bei remiantis ANK 589 straipsnio 97 punktu, pagal kurį VĮ Registrų centras yra įgaliotas pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK tam tikruose straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų, siūloma pildyti ANK 223 straipsnį ir jame nustatyti administracinę atsakomybę politinės partijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui dėl duomenų nepateikimo Registrui. Dėl administracinių nusižengimų protokolų surašymo VĮ Registrų centro finansinė našta žymiai nedidės, kadangi šiuo metu Juridinių asmenų registre įregistruotos tik 27 politinės partijos. Politinių partijų įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad politinės partijos narys narystę politinėje partijoje gali nutraukti įstatų nustatyta tvarka pateikęs prašymą politinei partijai arba pateikęs prašymą Registro tvarkytojui. Siekiant apsaugoti piliečių, kurie neturi galimybės elektroninėmis priemonėmis nutraukti savo narystės, teises ir interesus, narystės nutraukimui siūlomas papildomas mechanizmas. Politinių partijų įstatymas pildomas nauja nuostata, kurioje numatoma, kad, jeigu politinės partijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo per 5 darbo dienų terminą patikslintų duomenų apie narystę politinėje partijoje nutraukimą Registrui nepateikia ir politinės partijos narys Registro nuostatų nustatyta tvarka gavo informaciją, kad jo duomenys per nustatytą terminą iš politinės partijos narių sąrašo nėra pašalinti, tuomet politinės partijos narys prašymą nutraukti narystę turėtų teisę pateikti Registro tvarkytojui Registro nuostatų nustatyta tvarka.
Taip pat Politinių partijų įstatymo projekte siūloma atsisakyti nuostatos, kad politinės partijos narių sąrašus privalo pateikti Teisingumo ministerijai ir kartu numatyti, kad politinių partijų narių duomenys teikiami tik Registro tvarkytojui. Siekiant nustatyti, ar politinės partijos nariai atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, narių duomenys bus tikrinami su Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenimis. Registro sąveika su kitais registrais ir informacinėmis sistemomis bus nustatyta Registro nuostatuose, už duomenų pateikimą ir jų teisingumą, kaip ir pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, atsakys politinės partijos pirmininkas arba jo įgaliotas atstovas. Pažymėtina ir tai, kad valstybės institucijos, kiti viešojo administravimo subjektai teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti asmens narystę politinėje partijoje arba politinės partijos narių skaičiaus atitikimą įstatymo reikalavimams galės patys tikrinti naudodamiesi Politinių partijų narių registro duomenimis. Vadovaujantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatomis, narystė politinėje partijoje priskirtina prie specialios kategorijos asmens duomenų, todėl informacija apie asmens narystę politinėje partijoje bus naudojama lakantis Reglamente įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo standartų ir tik teisės aktuose nustatytais tikslais.
Siekiant teisinio reglamentavimo efektyvumo ir aiškumo, Politinių partijų įstatymo 7 straipsnį siūloma pripažinti netekusiu galios, nes politinių partijų filialų, atstovybių ir kitų struktūrinių padalinių veiklą ir teisinius pagrindus numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53-2.58 straipsniai. Atitinkamai CK projektu siūloma patikslinti 2.70 straipsnio nuostatą, nustatant, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas gali inicijuoti juridinio asmens likvidavimo procedūrą, kai remiantis Registro duomenimis politinės partijos narių skaičius daugiau negu vienus metus nesiekė
ir politinės partijos nariai nenutaria politinės partijos reorganizuoti, pertvarkyti ar likviduoti. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsniu, reikalingi duomenys automatiniu būdu registrų tvarkytojams bus perduodami per nustatytas Juridinių asmenų registro, Politinių partijų narių registro bei kitų registrų ir informacinių sistemų sąsajas. Siūlomu teisiniu reglamentavimu būtų sudarytos teisinės prielaidos steigti Politinių partijų narių registrą. Registro duomenys ir registro informacija būtų laikomi teisingais tol, kol jie nebus nuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka, t. y. jie turėtų prima facie galią. Registras kartu būtų kuriamas ir kaip elektroninė darbo priemonė politinėms partijoms, kurios galėtų naudotis aktualiais ir teisingais Registro duomenimis formuojant politinių partijų narių sąrašus, taip pat informuojant partijos narius apie suvažiavimus, balsuojant juose ir pan.
Turint teisingus ir aktualius duomenis Registre, juos būtų galima teikti platesniam duomenų gavėjų ratui jiems teisės aktuose pavestoms funkcijoms vykdyti (pvz.: valstybės institucijoms, finansų įstaigoms, kitiems potencialiems duomenų gavėjams, turintiems teisinį pagrindą ir teisėtą tikslą gauti tokius duomenis). Registro duomenų pagrindu būtų galima generuoti statistines ataskaitas visuomenei, mokslo įstaigoms ir pan. Siekiant racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, Politinių partijų įstatymų projekte siūloma nustatyti, kad Registro duomenys, informacija, Registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos turi būti teikiami už atlyginimą, išskyrus Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo, Europos Sąjungos teisės aktuose ir Registro nuostatuose nustatytas išimtis. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Registro duomenys, Registro informacija, Registrui pateikti dokumentai ir jų kopijos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti teikiami neatlygintinai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma, nes Politinių partijų narių registre bus tvarkomi teisingi ir tikri duomenys.
Politinėms partijoms, politinių partijų nariams, valstybės institucijoms, kitiems potencialiems duomenų gavėjams bus teikiami tikslūs ar aktualūs duomenis apie asmens narystę politinėje partijoje, o pats narys turės galimybę kreiptis Registro tvarkytoją dėl jo duomenų politinių partijų narių sąrašuose pakeitimo. Įstatymų projektais siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai. Kadangi 2 kartus per metus Teisingumo ministerijai nereikės tikrinti pateiktų politinių partijų narių sąrašų ir rengti papildomų pranešimų Vyriausiajai rinkimų komisijai apie politinių partijų narių skaičiaus atitiktį Politinių partijų įstatymo reikalavimams, nežymiai mažės ministerijai tenkanti administracinė našta, nes duomenų gavimas vyks automatiniu būdu, o Juridinių asmenų registro ir Politinių partijų narių registro duomenys tvarkytojams bus teikiami per registrų sąveiką. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai sudarys prielaidas skaidresnei politinių partijų ir institucijų veiklai. Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi įstatymų projektų antikorupcinį vertinimą, 2020 m. kovo 27 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr.
4-01-2471 pažymėjo, kad nenustatė nuostatų, galinčių sukelti sąlygas korupcijos apraiškoms kilti; įstatymų projektai teigiamai vertintini antikorupciniu požiūriu, nes siekiama tobulinti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą ir sudaryti teisines prielaidas steigti Politinių partijų narių registrą, kuriuo duomenys ir informacija turės prima facie galią, taip pat numatyti atsakomybę už duomenų Registrui nepateikimą. Įstatymų projektai taip pat turės teigiamą poveikį nusikalstamų veikų prevencijai, nes kompetentingos institucijos turės prieigą prie aktualių ir teisingų duomenų apie visus politinių partijų narius. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus įstatymų projektus Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtus įstatymų projektus, galiojančių įstatymų keisti ar jų panaikinti arba priimti naujų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 10. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
rengėjai Priėmus Politinių partijų įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2021 m. liepos 1 d. parengs Politinių partijų narių registro nuostatus, Politinių partijų narių registro saugos nuostatus, prireikus – kitus teisės aktus, reikalingus Registro steigimui ir veiklai. Pradėjus veikti Politinių partijų narių registrui, tai yra, nuo 2023 m. liepos 1 d., Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1R-60, ir Politinių partijų narių sąrašų pateikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 1R-123, bus pripažinti netekusiais galios. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Remiantis valstybės įmonės Registrų centro preliminariais skaičiavimais įstatymų projektams įgyvendinti reikės apie 400 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Teisingumo ministerija 2020 metais, planuodama 2021 metų valstybės biudžeto lėšų poreikį valstybės įmonei Registrų centrui, numato prašyti papildomai iš valstybės biudžeto skirti 100 tūkst. eurų Registro techninio aprašymo (reglamentinės specifikacijos) ir techninės specifikacijos parengimui bei su tuo susijusiems darbams (Registro steigimo bei registravimo organizacinių ir teisinių priemonių įgyvendinimui, ekspertų, institucijų ir rinkos dalyvių apklausos vykdymui, Registro specifikavimui, techninės specifikacijos viešojo pirkimo organizavimui bei įgyvendinimui, reikalingos kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių registro kūrimui ir diegimui užtikrinimui).
Taip pat 2021 metais valstybės įmonei Registrų centrui iš valstybės biudžeto numatoma prašyti 300 tūkst. eurų Registro sukūrimui ir įdiegimui, organizuojant ir įgyvendinant rinkos dalyvių apklausą, registro kūrimo ir diegimo paslaugų viešąjį pirkimą, kūrimo ir diegimo paslaugų vykdymo priežiūrą, užtikrinant teisines, organizacines ir technines priemones registro tinkamai eksploatacijai, Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos likvidavimo inicijavimui, likvidavimo plano parengimui ir įgyvendinimui, Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos duomenų migravimui į naująjį Registrą ir kt. Planuojama, kad Politinių partijų narių registras pradės veikti nuo 2023 m. liepos 1 d. Kadangi Politinių partijų įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Registro objektai registruojami neatlygintinai, vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 45 ir 46 straipsniais, Registro objektų registravimas, duomenų tvarkymas, Registro techninės ir programinės įrangos priežiūra, administravimas turėtų būti finansuojami valstybės biudžeto lėšomis. Valstybės įmonės Registrų centro preliminariais skaičiavimais, Registro palaikymo metų sąnaudos sudarytų apie 98 879 eurų. 13.
Dėl įstatymų projektų specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta. 14. Reikšminiai šių įstatymų projektų žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „politinė partija“,
„valstybės registras“, „narystė politinėje partijoje“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso 2.70 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir nustatyti, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, „jeigu politinėje partijoje liko mažiau narių, negu reikalaujama jai įsteigti, ir politinės partijos nariai per vienus metus nuo tokio narių sumažėjimo nenutaria politinės partijos reorganizuoti, pertvarkyti ar likviduoti“. Taigi siūloma nustatyti dvi kumuliatyvines sąlygas, kad būtų galima inicijuoti politinės partijos likvidavimą: tam tikras politinės partijos narių sumažėjimas; ir tam tikro sprendimo priėmimas. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad tam tikro sprendimo priėmimas, pavyzdžiui, dėl reorganizavimo, nesuponuoja būtinybės, jog tam tikri reorganizavimo veiksmai bus iš tikrųjų atlikti. Tai yra, politinė partija galėtų ir toliau tęsti veiklą vien tuo pagrindu, kad jos nariai priėmė tam tikrą sprendimą, net jeigu jokių realių veiksmų tam sprendimui įgyvendinti nevykdo. Svarstytina, ar toks siūlomo pakeitimo turinys atitinka įstatymui keliamus tikslus. 2. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Civilinio kodekso 2.70 straipsnio 1 dalies 5 punktą nustatant, kad politinės partijos likvidavimas inicijuojamas „ jeigu politinėje partijoje liko mažiau narių, negu reikalaujama jai įsteigti“. Svarstytina, ar projekte neturėtų būti reglamentuoti atvejai, kai politinės partijos narių skaičius sumažėjo mažiau įstatyme nustatyto, tačiau per tam tikrą laiką vėl padidėjo ir atitinka įstatymo reikalavimus.
Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą partijos narių skaičius galėtų sumažėti, pavyzdžiui, vieną dieną vienu nariu, ir nepriklausomai nuo tolimesnių partijos narių skaičiaus pokyčių tai būtų pagrindas inicijuoti politinės partijos likvidavimą. Svarstytina, ar toks reguliavimas būtų proporcingas siekiui užtikrinti minimalų politinės partijos narių skaičių. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]