priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lukiškių aikštei dėl jos ypatingo istorinio statuso ir lokacijos dera būti pagrindine Lietuvos valstybės reprezentacine aikšte. Tačiau nepaisant nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės laikų tebesitęsiančios diskusijos apie ypatingą Lukiškių aikštės istorinį vaidmenį ir memorialinę, reprezentacinę bei visuomeninę (poilsinę bei rekreacinę) reikšmę Lietuvos piliečiams, nėra šios aikštės memorialinį statusą apibrėžiančio įstatymo. Toks neapibrėžtumas kelia sunkumų užtikrinant Laisvės kovų ir kovotojų, nužudytų sukilėlių atminimo įamžinimą. Ir, kaip tenka pastebėti pastaruoju metu, teisinis neapibrėžtumas, memorialinio aikštės statuso nesuvokimas, sudaro sąlygas vykti tokiems renginiams ar instaliacijoms, kurios įžeidžia ir išniekina žuvusiųjų atminimą bei neturi nieko bendra su Tautos istorinės atminties įprasminimu. Projekto tikslas – užtikrinti, kad aikštės memoralinis statusas būtų įtvirtintas įstatymu, taip pat apibrėžti aikštės naudojimo ir tvarkymo principai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai – projektą pasirašę Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu egzistuoja keli ne įstatymo lygmens teisės aktai, apibrėžiantys Lukiškių aikštės statusą. Vyriausybės 1997 m. gegužės 23 d. nutarimas apibrėžia, kad prieš aikštę esantį pastatą Gedimino pr. 40 (buvusieji NKVD, Gestapo ir KGB rūmai) ateityje reikia visiškai perduoti mokslinio centro ir muziejinei šviečiamajai paskirčiai ir sukurti jame Lietuvos laisvės kovų memorialą.
Seimo
aikštės funkcijų“ numato, kad „Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais“, tačiau neįvardina memorialo turinio. Šios kadencijos Seimas 2017 m. gegužės 2 d. yra priėmęs rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyta, jog Lukiškių aikštėje įrengiant memorialą, skirtą Per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti, turi būti atidengtas paminklas tautos ir valstybės simboliui Vyčiui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Siūloma įstatyme nustatyti, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais. O taip pat įtvirtinti nuostatą, kad Lukiškių aikštė, kaip istoriškai susiformavusi vientisa, urbanistinė erdvė turi atlikti valstybinę reprezentacinę, Lietuvos laisvės kovotojų memorialinę ir visuomeninę (kultūrinę bei rekreacinę) funkcijas. Projektiniai sprendimai turi apimti ir suderinti šias tris funkcijas. Memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turi apimti ir atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, 1863-1864 m. sukilėlių egzekucijos vietą ir šio sukilimo atminimo įamžinimą. Be to, nustatomi bendrieji Lukiškių aikštės naudojimo ir tvarkymo principai.
Lukiškių aikštė naudojama ir tvarkoma laikantis šių principų:
statusą, užtikrinti rimtį bei deramą pagarbą už Lietuvos nepriklausomybę žuvusių kovotojų atminimui ir nužudytiesiems 1863-1864 m. sukilėliams. 2) Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas negali prieštarauti viešąjai tvarkai bei gerai moralei. 3) Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas rekreacijos tikslu negali nustelbti jos memorialinės funkcijos, Lietuvos nepriklausomybės kovų bei žuvusių kovotojų, nužudytųjų 1863-1864 m. sukilėlių atminimo įamžinimo tikslų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Priimti nereikės
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Viešieji objektai“, „įamžinimas“, „Lukiškių aikštė“, „istorinė atmintis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Ramūnas Karbauskis Gediminas Kirkilas Arvydas Nekrošius Andrius Palionis Valius Ąžuolas Rimantas Sinkevičius Vytautas Kamblevičius Aušrinė Norkienė Agnė Širinskienė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projektu yra siūloma apibrėžti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinį statusą,
funkcijas bei memorialinius akcentus. Šios nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Pirma, Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaujantis Konstitucijos 67 straipsniu, leidžia įstatymus. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą konstatavo, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2004 m. kovo 5 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Įstatymui kaip norminiam teisės aktui būdinga tai, kad jis nustato bendrąsias elgesio taisykles, numatytas taikyti daug kartų, formuluojamas kaip nuolatinis paliepimas. Norminio teisės akto galiojimo terminas paprastai yra neribotas. Norminiu teisės aktu nustatomos elgesio taisyklės yra skirtos individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, teisės subjektų ratas, kuriam skirtas toks teisės aktas yra neapibrėžtas, konkretus adresatas ar objektas nenurodomas. Tuo tarpu individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Teikiamu įstatymo projektu siūloma įtvirtinti konkrečios Vilniaus Lukiškių aikštės statusą. Teisės teorijos požiūriu teikiamas projektas savo turiniu labiau panašus į individualų teisės aktą. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, kyla abejonių, ar įstatymo projektas savo turiniu atitinka esminius įstatymo požymius ir gali būti įstatymo reguliavimo objektu. Antra, Lukiškių aikštės funkcijos jau yra nustatytos Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarime Nr.
VIII-1070 ,,Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“. Taigi, priėmus įstatymą, Lukiškių aikštės funkcijos būtų nustatytos dviejuose Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose. Be to, atkreipiame dėmesį, kad Vilniaus Lukiškių aikštės statusas ir funkcijos įtvirtintos kituose teisės aktuose. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymu Lukiškių aikštė yra įtraukta į Kultūros vertybių registrą ir turi saugomo objekto statusą. Atsižvelgus į tai, svarstytina ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas nėra perteklinis. 2. Projekto 2 straipsnyje vartojama sąvoka „projektiniai sprendimai“ nėra aiški, tai yra neaišku, kokio objekto projektiniai sprendimai turimi omenyje. 3. Atkreipiame dėmesį, kad Seime jau yra įregistruotas panašaus turinio Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1475). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5)
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dabartinė būklė bei tvarkymo būdas neatitinka jos istorinės ir urbanistinės reikšmės bei kelia grėsmę suniekinti Tautos istorinę atmintį“. Svarstytina, ar pastarosios nuostatos nereikėtų atsisakyti, nes, pradėjus įgyvendinti priimtą įstatymą ir pakeitus dabartinę Lukiškių aikštės būklę ir tvarkymo būdą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, įstatymo nuostata, kad aikštės dabartinė būklė bei tvarkymo būdas neatitinka jos istorinės ir urbanistinės reikšmės bei kelia grėsmę suniekinti Tautos istorinę atmintį, įstatyme išliktų, todėl neatitiktų faktinės padėties. Be to, manytina, kad ne pats įstatymo leidėjas, bet kompetetingos valstybės institucijos, priėmus įstatymą, turėtų įvertinti, ar Lukiškių aikštės dabartinė būklė bei tvarkymo būdas atitinka įstatyme nustatytą jos memorialinį statusą, funkcijas ir memorialinius akcentus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuotas įstatymo įgyvendinimas, pasiūlant kompetetingoms valstybės institucijoms įvertinti, ar Lukiškių aikštės dabartinė būklė bei tvarkymo būdas atitinka įstatyme nustatytą jos memorialinį statusą, funkcijas ir memorialinius akcentus ir iki nustatytos datos priimti atitinkamus sprendimus. 2.
2Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siūloma įstatyme nustatyti,
kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais, taip pat įtvirtinti nuostatą, kad Lukiškių aikštė, kaip istoriškai susiformavusi vientisa, urbanistinė erdvė turi atlikti valstybinę reprezentacinę, Lietuvos laisvės kovotojų memorialinę ir visuomeninę (kultūrinę bei rekreacinę) funkcijas. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto
Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. VIII-1070 ,,Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“ 1 ir 2 straipsnių turinys. Taigi, Lukiškių aikštės memorialinis statusas ir jos funkcijos jau yra nustatytos galiojančiame Seimo priimtame teisės akte. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos aikštės statusas ir funkcijos jau yra įtvirtintos Seimo priimtame teisės akte, svarstytina, ar įstatymo projekto 1 ir 2 straipsnių nereikėtų atsisakyti kaip perteklinių arba siekiant išvengti teisės normų pasikartojimo – pripažinti netekusiu galios Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. VIII-1070 ,,Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5)
Kultūros komitetas
DĖL
2020-06-25
pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Vytautas Kernagis, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Deimantė Pukytė,
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-25 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Vilniuje memorialinį statusą, funkcijas bei memorialinius akcentus. Šios nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Pirma, Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaujantis Konstitucijos 67 straipsniu, leidžia įstatymus. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą konstatavo, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2004 m. kovo 5 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Įstatymui kaip norminiam teisės aktui būdinga tai, kad jis nustato bendrąsias elgesio taisykles, numatytas taikyti daug kartų, formuluojamas kaip nuolatinis paliepimas. Norminio teisės akto galiojimo terminas paprastai yra neribotas. Norminiu teisės aktu nustatomos elgesio taisyklės yra skirtos individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, teisės subjektų ratas, kuriam skirtas toks teisės aktas yra neapibrėžtas, konkretus adresatas ar objektas nenurodomas.
Tuo tarpu individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Teikiamu įstatymo projektu siūloma įtvirtinti konkrečios Vilniaus Lukiškių aikštės statusą. Teisės teorijos požiūriu teikiamas projektas savo turiniu labiau panašus į individualų teisės aktą. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, kyla abejonių, ar įstatymo projektas savo turiniu atitinka esminius įstatymo požymius ir gali būti įstatymo reguliavimo objektu. Antra, Lukiškių aikštės funkcijos jau yra nustatytos Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarime Nr. VIII-1070 ,,Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“. Taigi, priėmus įstatymą, Lukiškių aikštės funkcijos būtų nustatytos dviejuose Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose. Be to, atkreipiame dėmesį, kad Vilniaus Lukiškių aikštės statusas ir funkcijos įtvirtintos kituose teisės aktuose. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymu Lukiškių aikštė yra įtraukta į Kultūros vertybių registrą ir turi saugomo objekto statusą. Atsižvelgus į tai, svarstytina ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas nėra perteklinis. Nepritarti Lukiškių aikštė Vilniuje – valstybės saugomas, nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektas, kuris yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir turi saugomo objekto statusą, tačiau dabartinė aikštės būklė bei tvarkymo būdas neatitinka jos istorinės, memorialinės ir urbanistinės reikšmės. Atsižvelgiant į tai, šiuo įstatymo projektu (XIIIP-5022) siekiama užtikrinti aikštės memorialinį statusą įstatymu, taip pat apibrėžti aikštės naudojimo ir tvarkymo principus. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė – 1 . 2.
kanceliarijos Teisės departamentas
neaišku, kokio objekto projektiniai sprendimai turimi omenyje. Pritarti Atsisakyti „projektiniai sprendimai“ sąvokos. Žiūrėti komiteto pasiūlymą. Balsavimo rezultatai: už –6, prieš – 0, susilaikė – 0. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėmesį, kad Seime jau yra įregistruotas panašaus turinio Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1475). Nepritarti Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projekto (XIIIP-1475) 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dominuojančiu Lukiškių aikštės akcentu turi būti joje įrengtas memorialas Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms ir istorinį Lietuvos laisvės kovų simbolį Vytį vaizduojantis monumentas. Šiuo įstatymo projektu (XIIIP-5022) siekiama užtikrinti, kad Lukiškių aikštės memorialinis statusas būtų įtvirtintas įstatymu, taip pat būtų apibrėžti naudojimo ir tvarkymo principai. Balsavimo rezultatai: už –5, prieš – 0, susilaikė – 1 . 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo narys
2 Argumentai: Reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė privalo turėti dominuojantį memorialinį akcentą, kurį tinkamiausiai Lukiškių aikštėje įprasmintų valstybės simbolis - Vytis. Pasiūlymas: Papildyti projekto 3 straipsnį 2 dalimi: „3 straipsnis.
Lukiškių aikštės memorialiniai akcentai
1) Memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turi apimti ir atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, 1863-1864 m. sukilėlių egzekucijos vietą ir šio sukilimo atminimo įamžinimą. 2) Dominuojančiu Lukiškių aikštės akcentu turi būti joje įrengtas memorialas Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms ir istorinį laisvės kovų simbolį Vytį vaizduojantis monumentas.“ Nepritarti Įstatymo projektu (XIIIP-5022) 1 straipsnyje numatyta, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė, formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Balsavimo rezultatai: už –6, prieš – 0, susilaikė – 0. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektui Nr. XIIIP-5022(2), Komiteto išvadoms, Komiteto pasiūlymui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kultūros komitetas 2020-06-252 Pasiūlymas:2 straipsnis. Lukiškių aikštės funkcijos Lukiškių aikštė, kaip istoriškai susiformavusi vientisa, urbanistinė erdvė turi atlikti valstybinę reprezentacinę, Lietuvos laisvės kovotojų memorialinę ir visuomeninę (kultūrinę bei rekreacinę) funkcijas. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1,
susilaikė – 1 . 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Robertas Šarknickas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ramūnas Karbauskis Kultūros komiteto biuro patarėja Milda Gureckienė