1.Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinasis įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant nustatyti laikiną supaprastintą juridinių asmenų, nevykdančių veiklos daugiau nei 5 metus, likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (toliau – Registras) tvarką. Registras kartu su kitais registrais sudaro vientisą registrų sistemą ir teikiami netikslūs Registro duomenys dėl veiklos nevykdančių juridinių asmenų kitiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms apsunkina kitų registrų ar valstybės informacinių sistemų darbą, lemia klaidingos informacijos apie juridinių asmenų veiklą apimtis ir pažeidžia trečiųjų asmenų teisėtą interesų apsaugą, didina valstybės biudžeto lėšų poreikį jų administravimo išlaidoms. Veiklos nevykdančių juridinių asmenų duomenų tvarkymas ir administravimas ne tik sunkina Registro tvarkytojo valstybės įmonės Registrų centro darbą, atliekant teisės aktuose numatytas funkcijas, bet ir sukelia jam papildomas administravimo sąnaudas. Pažymėtina, kad Registre
paskutinius metus neatnaujinę Registre duomenų – 56 084 juridinių asmenų.
Dar viena iš faktinių aplinkybių, paskatinusių rengti Įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu 2018 m. detalaus įvertinimo ataskaitoje Europos Tarybos Ekspertų komitetas dėl priemonių, nukreiptų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu (MONEYVAL) rekomendavo kaip vieną iš priemonių, nukreiptų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu, Lietuvos pareigą užtikrinti pakankamos, tikslios ir naujausios informacijos tvarkymą Registre ir Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje. 2.Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnyje reguliuojamas juridinių asmenų likvidavimas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Šiame straipsnyje nustatytų procedūrų taikymas yra imlus tiek laiko, tiek lėšų atžvilgiu, kadangi vieno juridinio asmens likvidavimas Registro tvarkytojo iniciatyva kainuoja apie 100 eurų ir užtrunka apie 1,5 metų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti supaprastintą laikiną juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo procedūrą, kuri įstatymo galiojimo metu sudarys teisines prielaidas per šešis mėnesius likviduoti ir išregistruoti didžiąją dalį juridinių asmenų, nevykdančių veiklos daugiau kaip 5 metus veiklos.
Nustačius, kad juridinis asmuo nevykdo veiklos daugiau kaip 5 metus ir (arba) turi likviduojamo juridinio asmens statusą daugiau kaip 5 metus, Registro tvarkytojas pagal šį įstatymą pradeda tokių juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka procedūrą: išsiųsdamas pranešimą juridiniam asmeniui ir (ar) Registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje paskelbdamas informaciją apie juridiniam asmeniui pradėtą procedūrą. Kartu ši informacija įrašoma į Registrą. Siekiant apsaugoti juridinio asmens, jo dalyvių, kreditorių teisėtus interesus, numatomas 30 dienų terminas motyvuotam prieštaravimui Registro tvarkytojui pateikti. Gavus tokį prieštaravimą procedūra nutraukiama. Registro tvarkytojas, negavęs prieštaravimo, priima sprendimą tokį juridinį asmenį likviduoti ir išregistruoti ar išregistruoti. Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti tokių juridinių asmenų dalyvių atsakomybę, turto perėmimo tvarką, Registro tvarkytojo sprendimų apskundimo tvarką. Priėmus Įstatymo projektą, būtų užtikrinta, kad Registre bus tvarkomi tikslūs, tikri ir teisingi juridinių asmenų duomenys. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu). Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nematoma. 6.
turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas turės teigiamą įtaką kriminogeninės situacijos ar korupcijos mažėjimui. Juridinius asmenis, nevykdančius veiklos daugiau, kaip 5 metus, išregistravus iš Registro, bus pašalintos prielaidos tokių juridinių asmenų panaudojimo nusikalstamoms veikoms (tarp jų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo) atlikti. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Registras turės Juridinių asmenų registro duomenų bazę, kurioje tvarkomi tikri, teisingi ir aktualūs duomenys apie juridinius asmenis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar Įstatymo projektas yra parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projekto nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti reikės parengti ar pakeisti įgyvendinamuosius teisės aktus, nustatančius motyvuoto prieštaravimo pateikimo ir išregistruoto juridinio asmens turto perėmimo tvarkas. 12.
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. Pagal šį įstatymą likvidavus ir išregistravus juridinius asmenis bus sutaupomos valstybės biudžeto lėšos, nes nereikės administruoti veiklos nevykdančių juridinių. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą, specialistų išvadų ir vertinimų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai yra
„Registro tvarkytojas“, „Registras“, „juridinis asmuo“, „likvidavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Valius Ąžuolas Viktoras Rinkevičius Rimantas Sinkevičius
DĖL
2020-06-29
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad „Pagal šį įstatymą likviduotam ir išregistruotam juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausęs turtas nuo to momento, kai juridinis asmuo išregistruojamas iš Registro, tampa bešeimininkiu turtu, kuris valstybei perduodamas, apskaitomas, valdomas, naudojamas ir juo disponuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymime, jog analizuojama nuostata lems teisinę situaciją, kai nuosavybė administraciniu aktu bus paimama neatlygintinai iš juridinio asmens tuo pagrindu, kad jis galimai nevykdo veiklos ir dėl to Juridinių asmenų registro tvarkytojo (toliau – Registro tvarkytojas) sprendimu likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro (toliau – JAR), nepaisant aplinkybių, jog tokio juridinio asmens dalyviai yra žinomi ar Registro tvarkytojo sprendimas likviduoti ir (ar) išregistruoti juridinį asmenį yra apskųstas teismui. Toks nuostatos turinys analizuotinas Konstitucinio Teismo doktrinos, susijusios su nuosavybės teisės apsauga, kontekste. Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 7 d. nutarime nurodė: “Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama inter alia dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio.
Ribojant nuosavybės teisę, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (inter alia 2002 m. rugsėjo 19 d.,
nuosavybės teisės ribojimu negalima paneigti nuosavybės teisės esmės; jeigu nuosavybės teisė apribojama taip, kad ją įgyvendinti pasidaro neįmanoma, jeigu ji suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas, yra pagrindas teigti, kad pažeidžiama nuosavybės teisės esmė, o tai tolygu šios teisės neigimui (2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).“ Tokia Konstitucinio Teismo dėstoma doktrina nedviprasmiškai įtvirtina nuosavybės teisės ribojimo pagrindus, kurie turėtų būti atspindėti ir teikiamame įstatymo projekte.
Manome, kad juridinio asmens veiklos nevykdymas ir iš to kylančios teisinės pasekmės, nurodomos įstatymo projekto aiškinamajame rašte („Veiklos nevykdančių juridinių asmenų duomenų tvarkymas ir administravimas ne tik sunkina Registro tvarkytojo valstybės įmonės Registrų centro darbą, atliekant teisės aktuose numatytas funkcijas, bet ir sukelia jam papildomas administravimo sąnaudas“), neturi ir negali būti vertinami, kaip pagrindžiantys besąlygišką nuosavybės teisės ribojimą (paneigimą) būtiną demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus. Todėl teigtina, kad ta apimtimi, kuria juridinių asmenų nuosavybės teisė besąlygiškai būtų paneigta vien remiantis aplinkybe, kad juridinis asmuo nevykdo veiklos, teikiama įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalis galimai neatitinka Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų. Antra, atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso (toliau – CK)
laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas“. Tokios aplinkybės turi būti aiškios ir objektyvios, t. y. jų atsiradimas negali ir neturi būti sukuriamos dirbtinai.
Svarstytina, ar įstatymo projektu siūlomas reguliavimas, kai daikto tapimą bešeimininkiu lems daikto savininko išregistravimas iš JAR, gali būti vertinama kaip objektyvi aplinkybė, rodanti, kad daiktas yra bešeimininkis. Pažymėtina, kad visi juridiniai asmenys, turi dalyvius (akcininkus, dalininkus ir kt.), kurie, likviduojant juridinius asmenis pagal tų juridinių asmenų teisines formas reguliuojančius įstatymus, turi teisę gauti dalį likviduojamo juridinio asmens turto. Todėl kelia abejonių, ar siūlomas reguliavimas yra pagrįstas, ar atitinka proporcingumo principą. Trečia, pažymime, kad CK 4.58 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad
„Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba
savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.“ Toks CK nuostatos turinys įgalina įstatymais nustatyti trumpesnį ar ilgesnį nei vienerių metų terminas paduoti pareiškimą teismui nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į valstybės ar savivaldybė apskaitą. Tačiau analizuojama CK nuostata neįgalina kituose įstatymuose nustatyti kokį nors kitokį valstybės ar savivaldybės teisės įgyti bešeimininkį turtą būdą nei paduodant pareiškimą teismui ir jo pagrindu teismui priėmus sprendimą. Todėl konstatuotina, kad analizuojama nuostata neatitinka CK imperatyvios normos ir atsižvelgiant į CK 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatą: „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“, analizuojama projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostata, net jei būtų priimta, negalėtų būti taikoma. 2.
siūloma nustatyti laikiną supaprastintą juridinių asmenų, nevykdančių veiklos daugiau nei 5 metus, likvidavimo ir išregistravimo iš JAR tvarką. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 2 straipsnyje siūlomi nustatyti juridinių asmenų likvidavimo pagrindai neatitinka nė vieno iš CK 2.106 straipsnyje nustatytų juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo pagrindų. Be to, CK nuostatos dėl juridinių asmenų likvidavimo yra imperatyvios ir nenumato galimybės kituose įstatymuose reguliuoti juridinių asmenų likvidavimo pagrindų kitaip, nei tai nustatyta CK. Todėl atsižvelgiant į CK 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatą: „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“, teikiamas įstatymas, net jei būtų priimtas, negalėtų būti taikomas. Kartu šiame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad „<...> leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas ne tik Konstitucijos, bet ir savo paties priimtų įstatymų. Tai – esminis konstitucinio teisinės valstybės principo elementas.“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 24 d., 2009 m. rugsėjo 24 d. ir kt. nutarimai). 3. Projekto 2 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad juridinius asmenis, kurie daugiau kaip 5 metus nevykdo veiklos, Vyriausybės nustatyta tvarka nustatys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir (ar) Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Šio straipsnio 2 punkte, siūloma nustatyti, kad juridinius asmenis, turinčius likviduojamo juridinio asmens statusą ir nevykdančius veiklos, Vyriausybės nustatyta tvarka nustatys JAR tvarkytojas.
Analizuojant tokį nuostatų pobūdį, pažymime, kad juridinių asmenų, nevykdančių veiklos, nustatymo kriterijai yra tiesiogiai susiję su šių asmenų teisėmis, t. y. teise būti įregistruotais JAR, nes tokių asmenų nustatymas būtų pagrindas pradėti jų likvidavimo ir (ar) išregistravimo procedūrą. Todėl tokių asmenų nustatymo kriterijai negali būti išdėstyti Vyriausybės nustatytoje tvarkoje ar kitame poįstatyminiame teisės akte. Visi kriterijai, kurias remiantis juridiniai asmenys gali būti pripažinti daugiau nei penkerius metus nevykdančiais veiklos ir tuo pagrindu likviduoti bei išregistruoti iš JAR, turi būti nustatyti įstatyme, nes visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, turi būti įtvirtintas išimtinai įstatymuose. 4. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog siekiamo likviduoti ir išregistruoti juridinio asmens informavimo jo buveinės ir (ar) elektroninio pašto adresu alternatyva gali būti informacijos apie juridinį asmenį, kurio atžvilgiu pradėta supaprastinta juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo procedūra, paskelbimas Registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame informaciniame leidinyje. Manome, kad tokia alternatyva yra nepateisinama juridinio asmens, kurį siekiama likviduoti ir išregistruoti, teisių požiūriu. Teigtina, kad juridinis asmuo, kurį siekiama likviduoti, nepaisant to, kad daroma prielaida, kad jis penkerius metus nevykdo veiklos, visais atvejais turi būti informuojamas tiesiogiai, žinomu jo buveinės adresu ar elektroninio pašto adresu.
Priešingu atveju, nebūtų užtikrinta tokių asmenų teisė žinoti apie jiems siekiamą taikyti įstatyminę sankciją ir teisė pareikšti prieštaravimą dėl likvidavimo ir išregistravimo, ypač atsižvelgiant į tai, jog toks veiksmas būtų pagrindas laikyti, kad juridinis asmuo yra tinkamai informuotas apie likvidavimo ir išregistravimo procedūrą. Be to, manytume, kad juridiniam asmeniui turi būti siunčiamas pranešimas ne dėl juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo, bet dėl juridinio asmens atžvilgiu supaprastinta tvarka pradėtos juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo procedūros, nes sprendimas dėl likvidavimo ir išregistravimo dar nėra priimtas. 5. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyta, kad Registro tvarkytojas, išsiuntęs pranešimą dėl numatomo juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo, JAR įrašo informaciją apie pradėtą juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka procedūrą. Pastebėtina, kad pagal CK 2.66 straipsnio 1 dalį, JAR turi būti nurodytas juridinio asmens teisinis statusas („inicijuojamas likvidavimas“, „likviduojamas“,
„bankrutuojantis“, „bankrutavęs“, „pertvarkomas“). Projekto nuostata derintina
su nurodyta CK nuostata. 6.
siūloma nustatyti, kad „Juridinis asmuo ir juridinio asmens kreditoriai turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka per 30 dienų nuo šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytos dienos pareikšti motyvuotą prieštaravimą Registro tvarkytojui dėl juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka,“ o projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad negavus prieštaravimo per šį terminą, Registro tvarkytojas priima sprendimą dėl juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo ar dėl išregistravimo, kai išregistravimo procedūra taikoma likviduojamo juridinio asmens statusą turinčiam nevykdančiam veiklos juridiniam asmeniui. Pasiūlymų turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad siūlomas 30 dienų terminas nuo pranešimo apie pradedamą likvidavimo ir išregistravimo procedūrą iki juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo yra itin trumpas vertinant jį siekiamo likviduoti juridinio asmens kreditorių teisių požiūriu. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte nėra nurodyta, kas ir kokia tvarka turi informuoti kreditorius apie numatomą juridinio asmens likvidavimą ir išregistravimą supaprastinta tvarka. Manytina, kad siūloma termino trukmė neatitinka proporcingo teisinio reguliavimo principo ir neužtikrins kreditorių teisės ginčyti juridinio asmens likvidavimą ir išregistravimą. Atsižvelgiant į tai, jog terminas yra naikinamasis, t. y. negali būti pratęstas, taikant įstatymą, gali susidaryti situacija, kai kreditorius sužinos apie jo skolininkui taikomą likvidavimo ir išregistravimo procedūrą, kai juridinis asmuo jau bus likviduotas ir išregistruotas. Antra, pažymėtina, kad reikalavimas pateikti ne bet kokį prieštaravimą, o motyvuotą prieštaravimą, iš esmės neturi jokio teisinio krūvio ir yra perteklinis, nes įstatymo projekto nuostatose nenumatytas joks prieštaravimo motyvų vertinimas, ar galimybė neatsižvelgti į prieštaravimą dėl motyvų esmės. 7.
pradėjus juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo procedūrą supaprastinta tvarka, yra skiriamas juridinio asmens likvidatorius. Taip pat neaišku, kada numatomo likviduoti ir išregistruoti juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų. Pastebėtina, kad CK 2.108 straipsnis nustato, jog turi būti paskirtas likviduojamo juridinio asmens likvidatorius. Įstatymai gali nustatyta kitokias nei CK likvidatoriaus skyrimo taisykles arba nustatyti konkretų likvidatorių. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog CK 2.70 straipsnio, kuris reglamentuoja juridinio asmens likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva, 8 dalyje nustatyta, jog likvidatorius neskiriamas, ir nurodyta Registro tvarkytojo pareiga atlikti veiksmus, reikalingus juridiniam asmeniui, likviduojamam Registro tvarkytojo iniciatyva, išregistruoti. 8. Iš projekto nuostatų neaišku, per kiek laiko Registro tvarkytojas įgyvendina savo sprendimą likviduoti ir
(ar) išregistruoti juridinį asmenį. Pastebėtina, kad pagal projekto 8 straipsnį, Registro tvarkytojo priimtas sprendimas juridinį asmenį likviduoti ir (ar) išregistruoti supaprastinta tvarka gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.“ Taigi taikant įstatymą gali susidaryti situacija, kai asmuo kreipsis į teismą jau po to, kai juridinis asmuo išregistruotas iš JAR Registro tvarkytojo iniciatyva. Neaišku, kokiu būdu turėtų būti apgintos jo teisės, teismui pripažinus, jog Registro tvarkytojo sprendimas likviduoti ir išregistruoti juridinį asmenį supaprastinta tvarka buvo neteisėtas. 9.
dalyse bei 10 straipsnyje siūlomos nustatyti datos turėtų būti koreguojamos, atsižvelgiant į teisėkūros procedūrų trukmę. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė,
komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, vyresnysis patarėjas Dainius Zebleckis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymą likviduotam ir išregistruotam juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausęs turtas nuo to momento, kai juridinis asmuo išregistruojamas iš Registro, tampa bešeimininkiu turtu, kuris valstybei perduodamas, apskaitomas, valdomas, naudojamas ir juo disponuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, pažymime, jog analizuojama nuostata lems teisinę situaciją, kai nuosavybė administraciniu aktu bus paimama neatlygintinai iš juridinio asmens tuo pagrindu, kad jis galimai nevykdo veiklos ir dėl to Juridinių asmenų registro tvarkytojo (toliau – Registro tvarkytojas) sprendimu likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro (toliau – JAR), nepaisant aplinkybių, jog tokio juridinio asmens dalyviai yra žinomi ar Registro tvarkytojo sprendimas likviduoti ir (ar) išregistruoti juridinį asmenį yra apskųstas teismui. Toks nuostatos turinys analizuotinas Konstitucinio Teismo doktrinos, susijusios su nuosavybės teisės apsauga, kontekste. Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 7 d. nutarime nurodė: “Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama inter alia dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teisę, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (inter alia 2002 m. rugsėjo 19 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai).
Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją bet kokiu nuosavybės teisės ribojimu negalima paneigti nuosavybės teisės esmės; jeigu nuosavybės teisė apribojama taip, kad ją įgyvendinti pasidaro neįmanoma, jeigu ji suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas, yra pagrindas teigti, kad pažeidžiama nuosavybės teisės esmė, o tai tolygu šios teisės neigimui (2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).“ Tokia Konstitucinio Teismo dėstoma doktrina nedviprasmiškai įtvirtina nuosavybės teisės ribojimo pagrindus, kurie turėtų būti atspindėti ir teikiamame įstatymo projekte. Manome, kad juridinio asmens veiklos nevykdymas ir iš to kylančios teisinės pasekmės, nurodomos įstatymo projekto aiškinamajame rašte („Veiklos nevykdančių juridinių asmenų duomenų tvarkymas ir administravimas ne tik sunkina Registro tvarkytojo valstybės įmonės Registrų centro darbą, atliekant teisės aktuose numatytas funkcijas, bet ir sukelia jam papildomas administravimo sąnaudas“), neturi ir negali būti vertinami, kaip pagrindžiantys besąlygišką nuosavybės teisės ribojimą (paneigimą) būtiną demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus.
Todėl teigtina, kad ta apimtimi, kuria juridinių asmenų nuosavybės teisė besąlygiškai būtų paneigta vien remiantis aplinkybe, kad juridinis asmuo nevykdo veiklos, teikiama įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalis galimai neatitinka Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų. Antra, atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso (toliau – CK)
daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas“. Tokios aplinkybės turi būti aiškios ir objektyvios, t. y. jų atsiradimas negali ir neturi būti sukuriamos dirbtinai. Svarstytina, ar įstatymo projektu siūlomas reguliavimas, kai daikto tapimą bešeimininkiu lems daikto savininko išregistravimas iš JAR, gali būti vertinama kaip objektyvi aplinkybė, rodanti, kad daiktas yra bešeimininkis. Pažymėtina, kad visi juridiniai asmenys, turi dalyvius (akcininkus, dalininkus ir kt.), kurie, likviduojant juridinius asmenis pagal tų juridinių asmenų teisines formas reguliuojančius įstatymus, turi teisę gauti dalį likviduojamo juridinio asmens turto. Todėl kelia abejonių, ar siūlomas reguliavimas yra pagrįstas, ar atitinka proporcingumo principą.
Trečia, pažymime, kad CK 4.58 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad
„Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba
savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.“ Toks CK nuostatos turinys įgalina įstatymais nustatyti trumpesnį ar ilgesnį nei vienerių metų terminas paduoti pareiškimą teismui nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į valstybės ar savivaldybė apskaitą. Tačiau analizuojama CK nuostata neįgalina kituose įstatymuose nustatyti kokį nors kitokį valstybės ar savivaldybės teisės įgyti bešeimininkį turtą būdą nei paduodant pareiškimą teismui ir jo pagrindu teismui priėmus sprendimą. Todėl konstatuotina, kad analizuojama nuostata neatitinka CK imperatyvios normos ir atsižvelgiant į CK 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatą: „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“, analizuojama projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostata, net jei būtų priimta, negalėtų būti taikoma. Pritarti Pažymėtina, kad Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2020 m. birželio 29 d. išvadoje taip pat nurodė, kad Įstatymo projekto
išregistruojamiems juridiniams asmenims priklausiusio turto nacionalizavimo mechanizmą.
Pažymėtina, kad toks reguliavimas galimai prieštarauja Europos Sąjungos laisvo kapitalo judėjimo taisyklėms. <...> Likviduojamų ir/ar išregistruojamų juridinių asmenų turtą perdavus valstybei, tokiu būdu būtų ribojama kitų Europos Sąjungos valstybių narių investuotojų, investavusių į likviduojamus ir/ar išregistruojamus juridinius asmenis, teisė pasinaudoti kapitalo judėjimo laisve. Pagal ESTT praktiką, nuostata, kuria ribojamas laisvas kapitalo judėjimas, gali būti leidžiama, tik jeigu ji pateisinama privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais ir atitinka proporcingumo principą, o tam reikia, kad ji būtų tinkama norint įgyvendinti teisėtai siekiamą tikslą ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti. Taip pat svarstomos Projekto nuostatos atitikties Konstitucijos 23 str. kontekste, pabrėžtina, kad Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas taip pat pastebėjo, kad tiek kiek yra susijusi su kitų Europos Sąjungos valstybių narių investuotojais investavusiais į Lietuvos juridinius asmenis, Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalis taip pat galimai prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 daliai (toliau
Nuosavybės naudojimą gali reglamentuoti įstatymai, kiek tai būtina atsižvelgiant į bendruosius interesus.“ ESTT yra išaiškinęs šią nuostatą kaip reiškiančią, kad nuosavybė gali būti atimta tik dėl visuomenės poreikių, tik įstatymo nustatytais atvejais ir sąlygomis, laiku ir teisingai atlyginant už šios nuosavybės praradimą. ESTT sieja Chartijos 17 straipsnio 1 dalį su Chartijos 52 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta galimybė apriboti naudojimąsi teisėmis, jei šie apribojimai numatyti įstatymo, nekeičia šių teisių ir laisvių esmės ir, remiantis proporcingumo principu, yra būtini ir iš tiesų atitinka Sąjungos pripažintus bendruosius interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Pasak ESTT, kartu aiškinamos Chartijos 17 straipsnio 1 dalis ir 52 straipsnio 1 dalis leidžia manyti, kad, nesant tokių visuomenės poreikių, kuriais būtų galima pateisinti nuosavybės atėmimą, arba, jei tokie poreikiai nustatyti, nesilaikoma sąlygų, nustatytų Chartijos 17 straipsnio
garantuojama teisė į nuosavybę. 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020 m. birželio 29 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Projekto 7 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria juridinių asmenų nuosavybės teisė besąlygiškai būtų paneigta vien remiantis aplinkybe, kad juridinis asmuo nevykdo veiklos, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. 4. Balsavimo rezultatai: už –8, prieš –0, susilaikė – 0. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė