Lyginamasis variantas
ją taip: „9. Nėra senaties šiems nusikaltimams, numatytiems šiame kodekse:
1) genocidui (99 straipsnis);
2) tarptautinės teisės draudžiamam elgesiui su žmonėmis (100 straipsnis);
3) priverstiniam dingimui (100¹ straipsnis);
4) kankinimui (100³ straipsnis);
5) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymui (101 straipsnis);
7) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimui, kankinimui ar kitokiam nežmoniškam elgesiui su jais ar jų turto apsaugos pažeidimui (103 straipsnis);
8) civilių ar karo belaisvių prievartiniam panaudojimui priešo ginkluotosiose pajėgose (105 straipsnis);
9) saugomų objektų naikinimui ar nacionalinių vertybių grobstymui (106 straipsnis);
10) agresijai (110 straipsnis);
11) draudžiamai karo atakai (111 straipsnis);
12) uždraustų karo priemonių naudojimui (112 straipsnis);
13) aplaidžiam vado pareigų vykdymui (113¹ straipsnis);
14) kyšininkavimui (225 straipsnis);
15) prekybai poveikiu (226 straipsnis).” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Seimo nariai Agnė Bilotaitė Vytautas Juozapaitis Ričardas Juška Bronislovas Matelis Gabrielius Landsbergis Andrius Kupčinskas Justas Džiugelis Laurynas Kasčiūnas Vytautas Bakas
Naujajame Įstatyme siūloma įsteigti Valstybės apdovanojimų tarybą, kaip patariamąją visuomeninę instituciją valstybės apdovanojimų klausimais
1Projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Projekto rengimą paskatino vis dažniau išaiškėjantys korupciniai skandalai: kyšininkavimas ir prekyba poveikiu, kurie dažnai yra sudėtingi, painūs, tęstinio pobūdžio, didelio masto ir pažeidžiantys viešąjį interesą, tačiau per nustatytus terminus valstybės pareigūnai nesurenka pakankamai įrodymų ir informacijos. Taip pat pasinaudojant teisės aktų suteikiamomis teisėmis, siekiant išvengti apkaltinamojo nuosprendžio ir atsakomybės, vilkinamas ikiteisminio tyrimo procesas, ir to pasekoje pasibaigia senaties terminas korupcinėse bylose. Senaties paskirtis yra išvengti situacijų, kai praeityje nusikalstamą veiką padaręs, tačiau ilgainiui pavojingumą praradęs asmuo yra persekiojamas ir baudžiamas už nusikalstamą veiką, kuri nebėra aktuali nei ją padariusiam asmeniui, nei visuomenei. 2016 m. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas senaties terminų reglamentavimo atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, atkreipė dėmesį į tai, kad situacija, kai baudžiamosios atsakomybės senaties terminai sueina ikiteisminio tyrimo metu nėra vykdomas teisingumas, jo metu yra renkama ir vertinama informacija, reikalinga tam, kad būtų galima nuspręsti, ar asmeniui turi būti pareikštas valstybinis kaltinimas ir baudžiamoji byla perduodama teismui. Tokios medžiagos rinkimas ir visapusiškas bei išsamus įrodymų surinkimas ir išnagrinėjimas korupcinio pobūdžio bylose turi esminę reikšmę pilietinei santarvei ir didinti pasitikėjimą valstybinėmis įstaigomis, jose dirbančiais valstybės tarnautojais ar jiems prilygintais asmenimis.
Korupcinio pobūdžio ir masto nusikaltimus padariusių ir žinomų asmenų nebaudžiamumo atvejai, kai dėl senaties terminų pasibaigimo nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, daro žalą visuomenės santarvei, piliečių pasitikėjimui teisėsaugos institucijomis, o svarbiausia - nusikalstamumo prevencijai ir jo mažinimui. Tai ypač pasakytina apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas: kyšininkavimą ir prekybą poveikiu, kurioms taikomi palyginti trumpi senaties terminai, ne visada adekvatūs šių plačiai paplitusių esminę žalą valstybės ir visuomenės interesams darančių veikų tyrimo apimtims ir sudėtingumui. Esamas senaties reglamentavimas kaip viena iš kliūčių kovai su korupcija yra nurodytas ir Europos Tarybos Valstybių prieš korupciją grupės trečiojo vertinimo turo ataskaitoje tema „Baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos straipsnių inkriminavimas“. Teisėsaugos institucijų praktikos apžvalgų rezultatai ir statistiniai duomenys parodė, kad suėjus senaties terminams korupcinėse bylose dažnai nutraukiamos bylos dėl tokių veikų, kurių atskleidimas net ir praėjus nemažam laiko tarpui vis dar yra aktualus visuomenei, ypač tais atvejais, kai yra įtariamas asmuo, dirbantis valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu ir toliau vykdo viešojo intereso
Tokiu būdu sudaromos sąlygos valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui toliau eiti pareigas valstybės tarnyboje, neužtikrinant, kad tokio asmens nekaltumu nebūtų abejojama ir neužtikrinama, kad tas asmuo ir toliau eidamas savo pareigas nediskredituotų valstybės tarnautojo vardo ir pasitikėjimo valstybinėmis institucijomis ir jų darbo skaidrumu. Netaikant senaties termino korupcinėms veikoms, jas padariusių asmenų nubaudimu būtų pasiekti baudžiamosios teisės tikslai ir apgintas viešasis interesas. Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai sudarys geresnes sąlygas siekti vieno pagrindinių baudžiamosios teisės principų – baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo – įgyvendinimo, neleis visuomenėje įsivyrauti nebaudžiamumo nuotaikoms korupciniuose skandaluose ir bylose, o šiuo metu plačiai paplitusi praktika, kai įtariamieji, kaltinamieji bei jų gynėjai vilkina baudžiamąjį procesą, siekdami jo trukmės iki senaties termino pabaigos, nebeteks prasmės ir korupcijos atvejai būtų išaiškinti, o kaltas asmuo už tai atsakytų teisės aktų nustatyta tvarka. Teikiamo projekto tikslas – tobulinti šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) įtvirtintą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties reglamentavimą kyšininkavimo ir prekybos poveikiu bylose, nustatyti, kad šiems korupcinio pobūdžio nusikaltimams nebūtų taikoma senatis, taip užtikrinant, kad kuo mažiau būtų daroma žala valstybės bei visuomenės interesui, atskleistos tokios nusikalstamos veikos net ir praėjus ilgam laiko tarpui. Tikimasi, kad šis tikslas bus pasiektas korupciniams nusikaltimams: kyšininkavimui ir prekybai poveikiu, netaikant senaties. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė yra Lietuvos Respublikos Seimo narė Agnė Bilotaitė. 3.
reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: BK 95 straipsnio 9 dalyje, numatančioje atvejus, kai senatis netaikoma, senaties taikymo išimtys nustatytos tik kai kuriems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams ir tik tiek, kiek to reikalauja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Kitoms nusikalstamoms veikoms, net ir patiems pavojingiausiems nusikaltimams, netaikyti senaties ir praėjus ilgesniam laiko tarpui priimti apkaltinamąjį nuosprendį jokių galimybių nėra (išskyrus atvejus, kai asmuo daro naujas nusikalstamas veikas ir dėl to nutrūksta anksčiau padarytos veikos senaties termino eiga). Taip pat senaties terminas yra ribojamas su korupcija susijusioms nusikalstamoms veikoms: kyšininkavimui ir prekyba poveikiu, nors korupcinio pobūdžio veikos ypač didelį poveikį turi viešajam interesui, kuris turi būti saugomas ir ginamas visomis įmanomomis priemonėmis.
Šiuo metu BK 95 straipsnyje numatyta, kad apkaltinamajam nuosprendžiui, įskaitant ir kyšininkavimo bei prekybos poveikiu nusikalstamoms veikoms, taikomo senaties termino trukmė priklauso nuo nusikaltimo rūšies: (a) 3 metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas; (b) 8 metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas; (c) 12 metų, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas; d) 15 metų, kai padarytas sunkus nusikaltimas; e) 25 penkeri metai, kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas;
Pagal BK 11 ir 12 str. (a) baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą; (b) nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo; (c) apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo; (d) sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo; (e) labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo. Vadinasi, kyšininkavimo atveju: (a) esant BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatytam apysunkiam nusikaltimui, taikomas 12 metų senaties terminas; (b) esant BK 225 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytam sunkiam nusikaltimui, taikomas 15 metų senaties terminas, (c) esant BK 225 straipsnio 4 dalyje nustatytam baudžiamajam nusižengimui, taikomas 3 metų senaties terminas.
Prekybos poveikiu atveju: (a) esant BK 226 straipsnio 1 dalyje nustatytam apysunkiam nusikaltimui, taikomas
apysunkiam nusikaltimui, taikomas 12 metų senaties terminas; (c) esant BK 226 straipsnio
terminas; (d) esant BK 226 straipsnio 5 dalyje nustatytam baudžiamajam nusižengimui, taikomas 3 metų senaties terminas. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Teikiamu projektu siūloma panaikinti ir dviem veikoms, kurios pasižymi ypatinga žala visuomenės stabilumui ir moralei, demokratijos ir teisinės valstybės įsitvirtinimui, valstybės ekonominiams interesams – kvalifikuotos sudėties kyšininkavimui, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 225 straipsnyje, bei prekybai poveikiu (BK 226 str.). Siekiant įtvirtinti minėtas išimtis, siūloma keisti BK 95 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą reglamentavimą – panaikinti senaties taikymo galimybę kyšininkavimui bei poveikiui prekybai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma, tačiau būtina stiprinti ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismų administracinės veiklos kontrolės mechanizmus, kad valstybės institucijos, pailginus senaties terminus, nepiktnaudžiautų savo teisėmis ir nevilkintų baudžiamųjų bylų tyrimo ir nagrinėjimo. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Įstatymo projekto įgyvendinimo poveikis verslo sąlygoms ir plėtrai: Priimtas įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus teikiamą projektą, galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas: Įstatymo projektas parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos ir nekeičiamos esamos sąvokos ir terminai. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai: Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti:
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu pastabų ar išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Reikšminiai projekto žodžiai – „apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis“,
„kyšininkavimas“, „prekyba poveikiu“. 15. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Nėra. Teikia: Seimo narė Agnė Bilotaitė Laurynas Kasčiūnas Vytautas Juozapaitis Ričardas Juška Rasa Petrauskienė Vytautas Bakas Bronislovas Matelis Andrius Kupčinskas Gabrielius Landsbergis Justas Džiugelis
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atkreiptinas dėmesys,
kad galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 95 straipsnio 9 dalyje išvardintų nusikalstamų veikų, kurioms netaikomas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, sąrašas suformuotas remiantis Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių (Jungtinių Tautų 1968 m. Konvencijos dėl senaties termino netaikymo už karo nusikaltimus ir už nusikaltimus žmoniškumui bei Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto) nuostatomis. Visi galiojančios redakcijos BK 95 straipsnio 9 dalyje nurodyti nusikaltimai patenka į BK XV skyrių „NUSIKALTIMAI ŽMONIŠKUMUI IR KARO NUSIKALTIMAI“, kuriame įtvirtintų nusikalstamų veikų grupė yra pati pavojingiausia lyginant su visomis kitomis nusikalstamų veikų grupėmis, įtvirtintomis paskesniuose BK Specialiosios dalies skyriuose[1]. Būtent BK XV skyriuje numatytų nusikalstamų veikų išskirtinis pavojingumas ir iš tarptautinių sutarčių kylantys įsipareigojimai lemia, kad juos padariusiems asmenims netaikoma apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. Tuo tarpu BK 225 ir BK 226 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos patenka į BK XXXIII skyrių, t. y. įstatymų leidėjas jas laiko gerokai mažiau pavojingomis negu nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK XV skyriuje. Be to, Lietuvos Respublika nėra ratifikavusi jokių tarptautinių sutarčių, kurios numatytų pareigą baudžiamajame įstatyme įtvirtinti nuostatas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų netaikymo dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.
Nors kyšininkavimas ir prekyba poveikiu daro reikšmingą žalą BK saugomiems teisiniams gėriams, tačiau šių nusikalstamų veikų pavojingumas visame BK kontekste nėra toks išskirtinis, kad pateisintų tokį griežtą projekte numatomą teisinį reguliavimą. Pastebėtina, kad į BK 95 straipsnio 9 dalį nepatenka nusikaltimai, kuriais BK saugomiems teisiniams gėriams sukeliama žala yra gerokai didesnė negu kyšininkavimu ar prekyba poveikiu ir už kurių padarymą gresia net laisvės atėmimas iki gyvos galvos (pvz., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas taikomas netgi padarius BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytą kvalifikuotą nužudymą). Taip pat pažymėtina, kad BK 225 ir BK 226 straipsniuose įtvirtintos nusikalstamos veikos varijuoja nuo baudžiamųjų nusižengimų (BK 225 straipsnio 4 dalis ir BK 226 straipsnio 5 dalis) iki sunkių nusikaltimų (BK 225 straipsnio 2 ir 3 dalys, BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalys). Tai reiškia, kad priėmus projektu teikiamus BK 95 straipsnio 9 dalies pakeitimus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis nebūtų taikoma, be kita ko, net ir dėl baudžiamųjų nusižengimų padarymo, kurie iš visų BK įtvirtintų nusikalstamų veikų pasižymi pačiu mažiausiu pavojingumu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priėmus projekte numatomą teisinį reguliavimą būtų pažeistas BK sistemiškumas. 2. Įstatymo projektas prieštarauja BK sistemiškumui ir tuo aspektu, kad BK 225 ir BK 226 straipsniuose įtvirtintos nusikalstamos veikos sudaro tik nedidelę dalį visų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų[2], tarp kurių yra ir tokių, kurios pagal pavojingumo pobūdį iš esmės yra itin panašios į kyšininkavimą bei prekybą poveikiu (pvz., papirkimas ar piktnaudžiavimas).
Nėra jokios priežasties, kuri pateisintų nelygiavertį būtent šių dviejų nusikalstamų veikų traktavimą BK 95 straipsnio atžvilgiu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] [1] BK Specialiosios dalies skyrių išdėstymo tvarka yra paremta aksiologiniu (vertybiniu) principu, t. y. pirmiausia pradedama nuo tų skyrių, kuriuose numatytų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi darant nusikalstamas veikas, svarba yra didžiausia.
Tai reiškia, jog tame pačiame skyriuje išdėstytų nusikalstamų veikų grupė yra pavojingesnė negu nusikalstamų veikų grupė, įtvirtinta paskesniame skyriuje (pavyzdžiui, BK XV skyriuje įtvirtintų nusikalstamų veikų grupė yra pavojingesnė, negu BK XVI skyriuje įtvirtintų nusikalstamų veikų grupė). [2] Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą“.