Projekto lyginamasis variantas
dalies 3 punktą: „3) nuslėptą apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį dauginant iš tarifo nurodyto šio Įstatymo 3 ar 4 priedėlyje, ir koeficiento 2;“;
2Papildyti 9 straipsnio 4 dalį nauju 5 punktu:
„5) nuslėptą, t. y mokesčio mokėtojo teiktoje
deklaracijoje nedeklaruotą apmokestinamosios pakuotės kiekį, kai mokesčio mokėtojas vykdė Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gaminių pripildytos apmokestinamosios pakuotės apskaitą, dauginanti iš tarifo nurodyto šio Įstatymo 4 priedėlyje, ir koeficiento 2;“;
4 dalį nauju 6 punktu:
„6) Kai mokesčio mokėtojas nevykdė Vyriausybės ar jos
įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gaminių pripildytos apmokestinamosios pakuotės apskaitos ir (ar) nepateikė apmokestinamosios pakuotės apskaitos dokumentų kontroliuojančiam pareigūnui ir neteikė deklaracijos, mokesčio mokėtojas moka 10000 eurų dydžio mokestį už aplinkos teršimą apmokestinamosios pakuotės atliekomis arba mokestį už aplinkos teršimą apmokestinamosios pakuotės atliekomis taikant didesnį tarifą, kuris apskaičiuojamas dauginant mokesčio mokėtojo per tikrinamąjį mokestinį laikotarpį gautas pajamas už Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektus gaminius (prekes ir produkciją) iš koeficiento 0,02. Mokesčio mokėtojas pats pasirenka kurią baudą mokės.“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis Įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Vitalijus Gailius
rengimą paskatinusios priežastys, parengto Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Teikiamo Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (toliau – projektas) parengtas siekiant paskatinti gamintojus ir importuotojus vykdyti gaminių pripildytos pakuotės apskaitą, rūpintis pakuotės atliekų sutvarkymu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
inicijuoja ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys V. Gailius
reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Mokesčio už aplinkos terėšimą įstatyme nėra numatytų konkrečių ekonominių instrumentų skatinančių gamintojus ir importuotojus vykdyti gaminių pripildytos pakuotės apskaitos. Įstatyme nustatytas tik didesnio tarifo mokestį už nuslėptą apmokestinamosios pakuotės kiekį detaliau jo nereglamentuojant. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekte aiškiai reglamentuojama, kad nuslėptas gaminių pripildytos pakuotės kiekis – mokesčio mokėtojo teiktoje deklaracijoje nedeklaruotas apmokestinamosios pakuotės kiekis. Šiuo atveju didesnio tarifo mokestis apskaičiuojamas nuslėptą gaminių pripildytos pakuotės kiekį dauginanti iš tarifo nurodyto šio Įstatymo 4 priedėlyje, ir koeficiento 2. Toks didesnio tarifo mokesčio skaičiavimas taikomas kai mokesčio mokėtojas vykdė Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gaminių pripildytos apmokestinamosios pakuotės apskaitą.
Kitu atveju, kai mokesčio mokėtojas nevykdė Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gaminių pripildytos apmokestinamosios pakuotės apskaitos ir (ar) nepateikė apmokestinamosios pakuotės apskaitos dokumentų kontroliuojančiam pareigūnui ir neteikė deklaracijos, mokesčio mokėtojas moka
tarifo mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, kuris apskaičiuojamas dauginant mokesčio mokėtojo per tikrinamąjį mokestinį laikotarpį gautas pajamas už Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektus gaminius (prekes ir produkciją) iš koeficiento 0,02. Įvertinus 2014 – 2015 metų įmonių, kurios įveža į Lietuvą įvairias prekes ir produkciją, nustatyta, kad vidutinė metinė įmonės apyvarta yra 370000 eurų. Taip pat nustatyta, kad, remiantis 2013 metų duomenimis, gamintojai ir importuotojai, kurių apyvartos 7000000 – 10000000 eurų, nepritaikius lengvatų būtų sumokėję vidutiniškai po 10000 eurų mokesčių už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Įvertinus vidutinę importuotojo apyvartą ir minėtą sumokėtiną mokestį, buvo parinktas didesnio tarifo mokesčio koeficientas 0,02, kurį pritaikius vidutinės metinės apyvartos įmonei, mokestis didesniu tarifu būtų 7400 eurų (370000x0,02). Projekte numatyta, kad mokesčio mokėtojas pats gali pasirinkti kurią baudą mokės. Daugumai įmonių naudingiau bus rinktis didesnio tarifo mokestį taikant koeficientą 0,02. Nustatyti didesnio tarifo mokesčiai, kaip naujas ekonominis instrumentas, skatins absoliučią daugumą įmonių vykdyti gaminių pripildytos pakuotės apskaitą. Palengvės kontroliuojančių pareigūnų darbas, nes mokesčio mokėtojas bus suinteresuotas vykdyti apskaitą, pateikti visus dokumentus įrodančius įmonės prekių ir produkcijos apyvartos dydį (Pvz.
Metinė pelno mokesčio deklaracija). Apskaitos vykdymas, skatins įmones rūpintis apskaitytos pakuotės atliekų tvarkymu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikis atitinkamai sričiai (aplinkai): Poveikis atitinkamai sričiai būtų teigiamas. Neigiamas poveikis atitinkamai sričiai nenumatomas. Nenustačius numatomo teisinio reguliavimo, gamintojai ir importuotojai nebūtų motyvuojami apskaityti ir tvarkyti Lietuvos vidaus rinkai tiekiamos gaminių pripildytos pakuotės. Poveikis valstybės finansams: Neigiamo poveikio valstybės finansams nenumatoma. Poveikis administracinei naštai: Didesnio tarifo mokesčio įvedimas neturės poveikio administracinės naštos pokyčiui, nes šiuo mokesčiu gamintojai ir importuotojai skatinami vykdyti gaminių pripildytos apmokestinamosios pakuotės apskaitą, kuri jiems yra privaloma jau nuo 2003 metų. 6. Kokią įtaką priimtas Įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai poveikio neturės. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 7. Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas nepablogins verslo sąlygų. Nustačius didesnio tarifo mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis kai mokesčio mokėtojas nevykdė gaminių pripildytos pakuotės apskaitos, juo bus apmokestinami tik tie gamintojai ir importuotojai, kurie nevykdo teisės aktais nustatytos gaminių pripildytos pakuotės apskaitos. Nauju mokesčio tarifu neapmokestinami tie gamintojai ir importuotojai, kurie vykdo gaminių pripildytos pakuotės apskaitą. 8.
į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą taip pat reikės keisti Lietuvos Respublikos aplinkos ir finansų ministrų 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 „Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ patvirtintą Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nėra nustatomos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos aplinkos ir finansų ministrų 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230
„Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“
patvirtintą Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą turėtų pakeisti Aplinkos ministerija kartu su Finansų ministerija. Įgyvendinamasis teisės aktas turėtų buti priimtas per 6 mėnesių laikotarpį skaičiuojant nuo įstatymo įsigaliojimo dienos. 12.
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymo projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projektas derinamas su interesuotomis institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis paskelbiant juos TAIS (teisės aktų informacinėje sistemoje). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Aplinkosauginiai mokesčiai, finansinės priemonės. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Vitalijus Gailius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatyme yra vartojamas apibrėžimas „nuslėptas kiekis“, tačiau tik projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 5 punkte siekiama patikslinti, jog tai reiškia „mokesčio mokėtojo teiktoje deklaracijoje nedeklaruotą <...> kiekį“, siūlytina arba patikslinti kitose keičiamo įstatymo straipsniuose esantį apibrėžimą arba šios formuluotės atsisakyti kaip perteklinės. 2. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis papildoma nauju 6 punktu, kuriame siūloma nustatyti, jog tuo atveju, kai „mokesčio mokėtojas nevykdė Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gaminių pripildytos apmokestinamosios pakuotės apskaitos ir (ar) nepateikė apmokestinamosios pakuotės apskaitos dokumentų kontroliuojančiam pareigūnui ir neteikė deklaracijos, mokesčio mokėtojas moka 10000 eurų dydžio mokestį už aplinkos teršimą apmokestinamosios pakuotės atliekomis arba mokestį už aplinkos teršimą apmokestinamosios pakuotės atliekomis taikant didesnį tarifą, kuris apskaičiuojamas dauginant mokesčio mokėtojo per tikrinamąjį mokestinį laikotarpį gautas pajamas už Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektus gaminius (prekes ir produkciją) iš koeficiento 0,02. Mokesčio mokėtojas pats pasirenka kurią baudą mokės“. Šios nuostatos diskutuotinos keletu aspektų. Pirma, Mokesčių administravimo įstatyme yra nustatyta, jog mokestis – mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei.
Konstitucinio Teismo
mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai yra teisės subjektams įstatymu nustatyta piniginė prievolė valstybei; mokesčiais reguliuojami visuomenėje vykstantys socialiniai-ekonominiai procesai; mokesčiams būdinga tai, kad jie tiesiogiai nėra atlygintinio pobūdžio. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatyta, jog šio įstatymo paskirtis – ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, neviršyti nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti. Taigi mokesčio jokiu būdu negalima prilyginti baudai, kuri yra taikoma kaip sankcija už nepadarytus veiksmus, tvarkos pažeidimus ir pan. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pati siūloma pakeitimo formuluotė, kai mokestis yra prilyginamas baudai už padarytus pažeidimus, o mokesčių mokėtojas pats gali pasirinkti kurią baudą mokėti, yra netinkama. Be to, abejotina, ar projekte siūlomas nustatyti
„baudas“ galima būtų laikyti mokesčiu už aplinkos teršimą taikant
didesnį tarifą ir tuo aspektu, kad projekte numatytas „baudų“ dydis nepriklausytų nei nuo apmokestinamosios pakuotės rūšies, nei nuo jos kiekio, nei nuo mokesčio tarifo, nustatyto keičiamo įstatymo 4 priedėlyje, t.y. nepriklausytų nuo parametrų, naudojamų apskaičiuojant didesnio tarifo mokestį. Kartu pažymėtina, kad atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, nėra pakankamai aiškus ir šių „baudų“ paskirstymas (į kokį biudžetą šios „baudos“ būtų sumokamos ir kokiems tikslams naudojamos).
Antra, pažymėtina, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Administracinių nusižengimų kodekso 241 ir 248 straipsniuose numatyta administracinės atsakomybės fiziniams asmenims už pakuočių ir (ar) jų atliekų tvarkymo reikalavimų nevykdymą taikymo galimybė, o Aplinkos apsaugos įstatymo 107 straipsnyje yra numatyta juridinių asmenų atsakomybė už pakuočių apskaitos vykdymo, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų tuščių pakuočių apskaitos ataskaitos teikimo ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos teikimo reikalavimų nevykdymą. Taigi nevykdantiems Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gaminių pripildytos apmokestinamosios pakuotės apskaitos ir (ar) nepateikusiems apmokestinamosios pakuotės apskaitos dokumentų bei neteikusiems deklaracijos mokesčio mokėtojams jau gali būti taikomos sankcijos – administracinė atsakomybė. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas „<...> konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas <...>“ (2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokiu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas konstitucinis non bis in idem principas.
Trečia, nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalies nuostatomis, pagal kurias nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis atleidžiami gamintojai ir importuotojai, per mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos pakuočių ir tvarkantys pakuočių bei pakuočių atliekų apskaitą aplinkos ministro nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad minėti gamintojai ir importuotojai pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7¹ straipsnį yra atleidžiami nuo pareigos pagal apskaitos duomenis atsiskaityti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Taigi iš projektu siūlomo reguliavimo nėra aišku, ar šiems gamintojams bei importuotojams būtų taikomos ir kaip būtų įgyvendinamos projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatos, jei jie nevykdytų apskaitos. Ketvirta, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektas parengtas „siekiant paskatinti gamintojus ir importuotojus vykdyti gaminių pripildytos pakuotės apskaitą, rūpintis pakuotės atliekų sutvarkymu“. Minėtos projekto nuostatos kelia abejonių dėl atitikimo šiems projekto tikslams, nes kai kuriems mokesčio mokėtojams (pvz., turintiems didelę gaminių apyvartą), įvertinus mokėtino mokesčio dydį bei apskaitos tvarkymo kaštus, gali būti paprasčiau susimokėti 10000 eurų dydžio mokestį (baudą), nei tvarkyti pakuočių apskaitą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina šių projekto nuostatų atitiktis teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principams. 3.
dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie pagal šį įstatymą privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka tvarko teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą didesnio tarifo mokestį, kaip ekonominę sankciją, siūloma taikyti tik tiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie netvarko pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitos, nepateikė šios apskaitos dokumentų ar neteikė deklaracijos. Todėl lieka neaišku, kodėl didesnio tarifo mokestis, kaip ekonominė sankcija, nebūtų taikomas tiems asmenims, kurie netvarkė teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių apskaitų, neteikė šių apskaitų dokumentų ar deklaracijų. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas reguliavimas atitinka teisėkūros sistemiškumo principą. 4. Projekto nuostatos įsigaliotų 2017 m. liepos 1 d., tačiau tai prieštarautų Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsniui, kuriame numatyta, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Be to, svarstytina, ar projekto nuostatų įsigaliojimas mokestinių metų viduryje nesudarys šio mokesčio administravimo problemų.
Atsižvelgus į tai, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, manytina, jog siekiant teisinio aiškumo, siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia, t.y. mokestinio laikotarpio pradžia arba projektas pildytinas baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų numatyta, nuo kurio mokestinio laikotarpio apskaičiuojant ir deklaruojant pajamas būtų taikomos įstatymo nuostatos. 5. Atkreipiame dėmesį, kad 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-4790), kuriame valstybės biudžeto pajamos iš mokesčio už aplinkos teršimą jau yra suplanuotos, yra pateiktas Seimui svarstyti, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 6. Projektas koreguotinas teisės technikos požiūriu:
„IR PAPILDYMO“ brauktini kaip pertekliniai;
brauktinas žodis „nauju“. 6.3. atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto 8 ir 11 punktus, siūlytina projekto 2 straipsnį papildyti 2 dalimi, kurioje būtų numatytos įstatymą įgyvendinančios nuostatos, t.y. atitinkamos valstybės institucijos būtų įpareigojamos iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Jei būtų pritarta šiai pastabai, taip pat reikėtų tikslinti projekto 2 straipsnio 1 dalį nustatant išimtį dėl šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-11- Nr. Į 2016-11-16 Nr. S-2016-7297 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1183 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-5 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]