Projekto lyginamasis variantas
22,
Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kaltinamuoju laikomas asmuo, dėl kurio šio Kodekso nustatyta tvarka yra prokuroro priimtas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka, taip pat asmuo, prieš kurį teisme nagrinėjama byla pagreitinto ar sutarimo proceso tvarka.“
Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę:
gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį; teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; dalyvauti vertinant jo specialius apsaugos poreikius; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme išskyrus bylą nagrinėjant sutarimo proceso tvarka; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį išskyrus priimtą bylą išnagrinėjus sutarimo proceso tvarka; pasakyti baigiamąją kalbą.“
Pakeisti 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) nagrinėjant bylą teisme pagreitinto ar sutarimo proceso tvarka.“
Pakeisti 110 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus bylą nagrinėjant sutarimo proceso tvarka;“
Papildyti XXXI skyrių nauju trečiuoju skirsniu ir jį išdėstyti taip:
432¹ straipsnis. Sutarimo proceso bendrieji pagrindai 1.
Teismas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo sutarimo proceso tvarka, gali priimti apkaltinamąjį nuosprendį sutarimo proceso tvarka. 2. Sutarimo procesas negalimas, jeigu:
Respublikos baudžiamojo kodekso 99-113¹straipsniuose (nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai), 114-123¹ straipsniuose (nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai), 129 straipsnio 2 dalyje (nužudymas), 249 straipsnyje (nusikalstamas susivienijimas), 249¹ straipsnyje (grupių, kurių tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, kūrimas ir veikla), 250 straipsnyje (teroro aktas), 251 straipsnio 4 ir 5 dalyse (orlaivio, laivo ar kitos viešojo ar krovininio transporto priemonės arba stacionarios platformos kontinentiniame šelfe užgrobimas), 251¹ straipsnio 3 dalyje (piratavimas);
įtariamasis ar jo gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ar jų atstovai;
įtariamųjų ir bent vienas įtariamasis prieštarauja sutarimo procesui. 3. Kai asmuo įtariamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, sutarimo procesas galimas tik tais atvejais, jei asmuo nėra įtariamas nė vieno šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto nusikaltimo padarymu. 432² straipsnis.
432² straipsnis. Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą sutarimo proceso tvarka Prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą sutarimo proceso tvarka, privalo:
civiliniam atsakovui ir jų atstovams apie galimybę užbaigti procesą sutarimo proceso tvarka, išaiškinti jų teises šiame procese, taip pat apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo sutarimo proceso tvarka pasekmes;
ir 432⁵ straipsniais surašyti protokolus dėl įtariamojo ir jo gynėjo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir jų atstovų sutikimo užbaigti procesą sutarimo proceso tvarka. 432³ straipsnis. Įtariamojo teisė reikalauti užbaigti procesą sutarimo proceso tvarka
sutarimo proceso tvarka prokurorui paduodamas raštu. 2. Jei prokuroras nusprendžia patenkinti įtariamojo prašymą ir užbaigti procesą sutarimo proceso tvarka, jis atlieka veiksmus, numatytus šio Kodekso 432², 432⁴–432⁷straipsniuose. Jei prokuroras atsisako patenkinti įtariamojo prašymą užbaigti procesą sutarimo proceso tvarka, toliau procesas vyksta bendra tvarka. Prokuroro nutarimas atsisakyti užbaigti procesą sutarimo proceso tvarka per septynias dienas nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti apskųstas aukštesniajam prokurorui. Aukštesniojo prokuroro sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. 432⁴ straipsnis. Įtariamojo ir jo gynėjo sutikimo užbaigti procesą sutarimo proceso tvarka protokolo turinys 1.
Įtariamojo ir jo gynėjo sutikimo užbaigti procesą sutarimo proceso tvarka protokole turi būti nurodyta:
1) protokolo surašymo vieta ir laikas;
2) protokolą surašiusio prokuroro pareigos, vardas ir pavardė;
3) įtariamojo vardas ir pavardė;
teisių, užbaigiant procesą sutarimo proceso tvarka, ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo šia tvarka pasekmes;
dėl proceso užbaigimo sutarimo proceso tvarka. 2. Protokolą pasirašo prokuroras, įtariamasis ir jo gynėjas. 432⁵ straipsnis. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir jų atstovų sutikimo užbaigti procesą sutarimo proceso tvarka protokolo turinys
atsakovo ir jų atstovų sutikimo užbaigti procesą sutarimo proceso tvarka protokole turi būti nurodyta:
surašymo vieta ir laikas;
surašiusio prokuroro pareigos, vardas ir pavardė;
vardas ir pavardė;
civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir jų atstovų vardai ir pavardės;
civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams teisių užbaigiant procesą sutarimo proceso tvarka ir šio proceso taikymo pasekmes;
bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės rūšies ir dydžio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo;
atstovų nuomonė dėl civilinio ieškinio ir jo dydžio;
atsakovo ir jų atstovų sutikimas užbaigti procesą sutarimo proceso tvarka. 2. Protokolą pasirašo prokuroras, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. 432⁶ straipsnis. Derybos sutarimo procese 1.
1Surašius sutikimo užbaigti procesą sutarimo proceso tvarka protokolus,
prokuroras pradeda derybas su įtariamuoju ir jo gynėju dėl susitariamojo akto. 2. Įtariamajam ir jo gynėjui sutikus su prokuroro pateikta nusikalstamos veikos kvalifikacija, taip pat padarytos žalos dydžiu, pradedamos derybos dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės rūšies ir dydžio, kurią prokuroras, sudarius susitariamąjį aktą, siūlys teismui skirti už padarytą nusikalstamą veiką, taip pat nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimo ir proceso išlaidų atlyginimo. 3. Įtariamajam ir jo gynėjui nesutikus su prokuroro pateikta nusikalstamos veikos kvalifikacija, taip pat padarytos žalos dydžiu ir atlyginimu, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės rūšimi ir dydžiu, daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimo ir proceso išlaidų atlyginimo, toliau procesas vyksta bendra tvarka. Apie derybų sutarimo procese nutraukimą prokuroras praneša įtariamajam ir jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams. 432⁷straipsnis. Susitariamojo akto turinys 1.
būti nurodyta:
1) susitariamojo akto sudarymo vieta ir laikas;
2) prokuroro pareigos, vardas ir pavardė;
ankstesnį teistumą, paskirta kardomoji priemonė;
4) gynėjo vardas ir pavardė;
5) įtariamojo ir jo gynėjo sutikimas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo;
veikos padarymo aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės;
veikos kvalifikacija, padarytos žalos dydis;
veika padarytos žalos atlyginimas;
dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimo išsprendimas;
atlyginimo būdas. 2. Jei įtariamajam turėtų būti skiriama bausmė už kelių nusikalstamų veikų padarymą, susitariamajame akte nurodoma bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to nurodoma galutinė subendrinta bausmė. 3. Jei įtariamajam turėtų būti skiriama bausmė, kai šis neatlikęs anksčiau paskirtosios bausmės arba nauja nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, susitariamajame akte nurodoma neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė. 4. Susitariamąjį aktą pasirašo prokuroras, įtariamasis ir jo gynėjas. 432⁸straipsnis. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir jų atstovų teisių užtikrinimas sutarimo procese
ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams.
Nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai per septynias dienas nuo susitariamojo akto nuorašo gavimo gali pateikti prokurorui rašytinį prieštaravimą dėl proceso užbaigimo sutarimo proceso tvarka ar dėl susitariamajame akte sutartos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, padarytos žalos dydžio ir jos atlyginimo, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės rūšies ir dydžio. Prokuroras, gavęs nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ar jų atstovų prieštaravimą, derybas dėl sutarimo proceso nutraukia ir tęsia procesą bendra tvarka arba iš naujo atlieka veiksmus, numatytus šio Kodekso 432⁶, 432⁷straipsniuose. 2. Apie priimtą sprendimą nutraukti derybas ir tęsti procesą bendra tvarka pranešama įtariamajam ir jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams. Prokuroro nutarimas atsisakyti užbaigti procesą sutarimo proceso tvarka per septynias dienas nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti apskųstas aukštesniajam prokurorui. Aukštesniojo prokuroro sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. 432⁹straipsnis. Prokuroro pareiškimo turinys
1Prokuroras,
negavęs nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ar jų atstovų rašytinio prieštaravimo dėl proceso užbaigimo sutarimo proceso tvarka, susitariamojo akto kopiją įteikia įtariamajam ir jo gynėjui. Kaltinamasis aktas šiame procese nerašomas, šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo sutarimo proceso tvarka, kurį kartu su susitariamuoju aktu ir ikiteisminio tyrimo medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą. 2.
sutarimo proceso tvarka turi būti:
data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys;
veika: jos padarymo vieta, laikas, būdas ir padariniai;
atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką;
grindžiamas kaltinimas;
bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės rūšis ir dydis;
nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas, daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimo išsprendimo ir proceso išlaidų atlyginimo būdas. 432¹⁰ straipsnis. Teismo sprendimai, kai gaunamas prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo sutarimo proceso tvarka
tvarka, susitariamąjį aktą ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, ne vėliau kaip per penkiolika dienų turi priimti vieną iš šių nutarčių:
posėdyje sutarimo proceso tvarka;
įstatymo pagrindų baigti procesą sutarimo proceso tvarka;
susitariamajam aktui sudaryti, jeigu teismas nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikacija, padarytos žalos dydžiu ir jos atlyginimu, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjimo poveikio priemonės rūšimi ir dydžiu, daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimo išsprendimo ir proceso išlaidų atlyginimo būdo;
procesą, jei yra šio Kodekso 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. 2.
apie tai privalo pranešti kaltinamajam ir jo gynėjui, prokurorui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams. Teismo nutartis nutraukti procesą per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti apskųsta šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. 3. Byla teisiamajame posėdyje turi būti pradėta nagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo teisėjo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo. 432¹¹ straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys bylą nagrinėjant teisme Teisiamajame posėdyje dalyvauja prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėjas. 432¹² straipsnis. Bylos nagrinėjimas teisme
1Byla sutarimo proceso tvarka nagrinėjama laikantis šio Kodekso V dalyje nustatytų taisyklių su šiame skirsnyje
numatytomis išimtimis. 2. Teismas paskelbia bylos nagrinėjimo teisme sutarimo proceso tvarka pradžią ir pasiūlo prokurorui paskelbti susitariamąjį aktą. 3. Prokurorui paskelbus susitariamąjį aktą, teismas paklausia kaltinamojo, ar susitariamasis aktas jam yra aiškus ir ar jis sutinka su šiuo susitariamuoju aktu. Teismas privalo išsiaiškinti, ar susitariamasis aktas sudarytas ne prieš kaltinamojo valią. 4. Teismas gali apklausti kaltinamąjį apie kaltinamajam žinomas bylos aplinkybes. 5. Išnagrinėjus susitariamąjį aktą, teisėjas praneša teismo sprendimo paskelbimo laiką ir išeina į pasitarimų kambarį. 432¹³ straipsnis. Teismo sprendimai sutarimo procese 1.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, priima apkaltinamąjį nuosprendį arba vieną iš šių nutarčių:
naują susitariamąjį aktą tuo atveju, jeigu teismas nesutinka su pateikta nusikalstamos veikos kvalifikacija, civilinio ieškinio dydžiu, parinktos bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjimo poveikio priemonės rūšimi ar dydžiu, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu, daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimo išsprendimu ar proceso išlaidų atlyginimo būdu;
prokurorui, jeigu teismas nenustato įstatymo numatytų pagrindų apkaltinamajam nuosprendžiui priimti;
procesą, jei yra šio Kodekso 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. 2. Kai teismas priima nutartį, numatytą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, baudžiamosios bylos medžiaga perduodama prokurorui ir nurodoma, kokius trūkumus būtina pašalinti. 3. Teismo sprendimo nuorašas tuojau pat po jo paskelbimo įteikiamas teismo procese dalyvavusiems asmenims, o nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams išsiunčiamas per penkias dienas nuo sprendimo paskelbimo. 4. Teismo nutartis bylą perduoti prokurorui ar nutraukti procesą, skundžiama šio
išdėstoma:
pripažįstamas kaltu;
akto turinys. 2. Teismas, nesutikdamas su civiliniu ieškiniu ar jo dydžiu, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. 3.
susitariamajame akte, padarymu, gali paskirti tik tokios rūšies ir dydžio bausmę, baudžiamojo poveikio priemonę ar auklėjimo poveikio priemonę, tokį nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, daiktinių įrodymų klausimo išsprendimo ir proceso išlaidų atlyginimo būdą, dėl kurio prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėjas susitarė susitariamajame akte. 4. Apkaltinamasis nuosprendis, priimtas sutarimo proceso tvarka, įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos ir vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis yra neskundžiamas. Projektą teikia Seimo nariai:
Mindaugas Puidokas
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 22, 28, 51, 110 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 432¹-432¹⁴straipsniais įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant Lietuvos baudžiamajame procese įtvirtinti vieną iš supaprastintų baudžiamojo proceso formų – sutarimo procesą, leisiantį optimizuoti ir individualizuoti baudžiamąjį procesą, užtikrinti baudžiamojo proceso efektyvumo, operatyvumo principus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu BPK numato tokias alternatyvias baudžiamojo proceso formas, kuriomis iš esmės siekiama proceso optimizavimo ir efektyvinimo tikslų: pagreitintą procesą, teismo baudžiamojo įsakymo procesą, proceso nutraukimą atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės esant atitinkamoms sąlygoms, sutrumpintą įrodymų tyrimą nagrinėjant bylą teisme, sudarantį galimybes sušvelninti kaltinamajam skirtiną bausmę 1/3. Visomis šiomis šiuo metu BPK įtvirtintomis supaprastinto baudžiamojo proceso formomis, kaip ir taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, yra siekiama įtvirtinti ir plėtoti teisėsaugos institucijų praktiką taikant alternatyvias baudžiamųjų konfliktų sprendimų formas, kurios leidžia greitai ir efektyviai pasiekti baudžiamojo proceso tikslus, tuo pačiu išsaugant pagrindines proceso dalyvių teisių garantijas. Sutarimo procesas, kaip vienas iš supaprastintų baudžiamojo proceso formų, BPK nėra numatytas, nors jo iniciatyvų teisėkūroje būta nuo 2010 metų.
Susitarimo procesas nėra novela ne tik bendrosios teisės tradicijų šalyse, kur plea bargain procesas turi gilias šaknis, bet ir kontinentinės teisės tradicijų šalyse. Toks institutas yra numatytas, pavyzdžiui, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Estijoje. Šiose valstybėse taikomas susitarimo procesas turi ilgas tradicijas ir iš esmės vertinamas teigiamai. Šiuo Įstatymo projektu, atsižvelgiant į šiuo institutu siekiamus tikslus bei tarptautinių teismų praktiką, geruosius užsienio valstybių (tarp jų ir – kaimyninės Estijos) pavyzdžius, siekiama įtvirtinti Lietuvoje sutarimo procesą, kaip vieną iš supaprastinto baudžiamojo proceso formų. Siūlomo sutarimo proceso išskirtinis bruožas yra derybos, apimančios ne tik kaltės, bet ir padarytos žalos dydžio, bausmės individualizavimo ir kitus bylos teisingam išsprendimui reikšmingus klausimus, tarp prokuroro, įtariamojo (kaltinamojo) ir (ar) jo gynėjo; tokių derybų rezultatas yra susitariamasis aktas, kuris būtų pagrindas teismui priimti apkaltinamąjį teismo nuosprendį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlymą įtvirtinti sutarimo procesą Lietuvos baudžiamojo proceso teisėje lemia keletas priežasčių:
Pirma, sutarimo procesas padėtų pasiekti pagrindinius baudžiamojo proceso tikslus. Nusikalstamų veikų tyrimo ir teisminio nagrinėjimo optimizavimo paieškos baudžiamajame procese vyksta nuolat, kadangi teisėsaugos institucijos turi greitai ir optimaliai reaguoti į besikeičiančias socialines realijas, kriminogeninę padėtį, nusikalstamumo tendencijas ir kitas teisėsaugos institucijoms reikšmingas aplinkybes, darančias įtaką nusikalstamų veikų tyrimo ir nagrinėjimo efektyvumui. Pagrindinis šių paieškų tikslas – minimaliomis sąnaudomis pasiekti pagrindinius baudžiamojo proceso tikslus.
Sutarimo proceso pagrindinis tikslas yra proceso supaprastinimas, tuo pačiu sudarant pakankamas galimybes, saugant pagrindinių baudžiamojo proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus, užtikrinti, kad nusikalstamos veikos būtų atskleistos, būtų tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir tinkamai individualizuota baudžiamoji atsakomybė kaltam asmeniui. Baudžiamojo proceso teisės doktrinoje sutinkama, kad supaprastinto proceso, kuriam priskirtinas ir sutarimo procesas, pagrindiniai tikslai yra šie: 1) pagreitinti ir optimizuoti baudžiamąjį procesą; 2) sumažinti baudžiamojo proceso formalizavimą, procesą padaryti veiksmingesnį ta prasme, kad sudaromos sąlygos kuo mažesnėmis intelektualinėmis ir materialinėmis sąnaudomis įgyvendinti baudžiamojo proceso paskirtį. Žinoma, negalima pažeisti baudžiamajam procesui skirtų principų ir procesinių garantijų, jei dėl to būtų iš esmės suvaržytos kaltinamojo kitų proceso dalyvių teisės, taip pat jei dėl to teismui būtų kliūtis išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą, pagrįstą sprendimą (žr., pavyzdžiui, Ažubalytė, R., Jurgaitis, R., Zajančkauskienė, J. Specifinės baudžiamojo proceso rūšys. Vilnius, 2011, p. 39). Antra, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo plėtojamoje jurisprudencijoje yra iš esmės pritaręs supaprastinto baudžiamojo proceso formos įtvirtinimui. Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d. nutarime konstatuota, kad teisingumas vykdomas taikant specialias procesines formas, kurių paskirtis – užtikrinti asmens teises teismo procese, palengvinti nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, priimti teisingą sprendimą.
Kitame nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti tokią baudžiamųjų bylų proceso tvarką, kuri sudarytų prielaidas teisėtomis priemonėmis greitai ir nuodugniai išaiškinti nusikaltimus bei juos padariusius asmenis, įkaltinti kaltininkus ir, tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, teisingai juos nubausti (Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). 2006 m. sausio 16 d. Konstitucinio Teismo nutarime, kuriame pasisakyta dėl vienos iš supaprastintų baudžiamo proceso formų, nurodyta, kad „įstatymu reglamentuodamas baudžiamojo proceso santykius įstatymų leidėjas turi gana plačią diskreciją. Antai įstatymų leidėjas įstatymu gali nustatyti skirtingas baudžiamojo proceso rūšis, kartu ir baudžiamojo proceso ypatumus tiriant tam tikras nusikalstamas veikas ir (arba) nagrinėjant atskirų kategorijų baudžiamąsias bylas, inter alia skirtingas tam tikrų nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo taisykles, baudžiamojo proceso dalyvių teisinio statuso ypatumus ir kt. <...> bendrojo baudžiamojo proceso modelio konstitucinis įtvirtinimas savaime nepanaikina galimybės baudžiamojo proceso santykius reguliuoti ir taip, kad tam tikrais atvejais (atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, kitas turinčias reikšmės aplinkybes) ikiteisminis tyrimas nebūtų atliekamas ir (arba) valstybinis kaltinimas teisme nebūtų palaikomas. Taigi Konstitucija neužkerta kelio įstatymu įtvirtinti ir tokias baudžiamojo proceso rūšis, kurios daugiau ar mažiau skiriasi nuo bendrojo baudžiamojo proceso konstitucinio modelio.
Tačiau tokios baudžiamojo proceso rūšys traktuotinos kaip bendrojo baudžiamojo proceso konstitucinio modelio išimtys; jų nustatymas turi būti konstituciškai pagrįstas“. 2008 m. sausio 24 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamojo proceso rūšis kaip bendrojo baudžiamojo proceso konstitucinio modelio išimtis, gali, paisydamas Konstitucijos, baudžiamojo proceso santykius reguliuoti ir taip, kad baudžiamojo proceso paskirtis būtų įgyvendinama teisėjui vienasmeniškai priimant sprendimą pagal prokuroro atitinkamame procesiniame dokumente, kuriuo užbaigiamas ikiteisminis tyrimas, suformuluotą valstybinį kaltinimą bei išsamiai ir nešališkai surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, jeigu bylos aplinkybės yra aiškios (nekeliančios abejonių) ir nusikalstamą veiką padaręs asmuo sutinka su tokio proceso taikymu. Tačiau pabrėžtina, kad ir tokiu atveju turi būti nustatytos pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos, užtikrinančios inter alia asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą, teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, teisėjo ir teismų nepriklausomumą vykdant teisingumą. Taigi apibendrinus Konstitucinio Teismo jurisprudenciją matyti, kad specifinės baudžiamosios formos įtvirtinimas pats savaime neprieštarauja Konstitucijai, jeigu jis grindžiamas teisėtais tikslais ir specifine baudžiamojo proceso forma nebūtų paneigta konstitucinių vertybių pusiausvyra.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas specifinę baudžiamojo proceso formą, turi užtikrinti asmenų lygiateisiškumą, teisę kreiptis į teismą, teisę į teisingą ir nešališką teismą, tinkamą procesą, teismo ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų, dalyvaujančių procese, funkcijų atskyrimą, teisę į gynybą ir kitus baudžiamojo proceso principus. Trečia, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pasisakęs dėl susitarimo dėl kaltės modelio ir jo atitikties Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai (toliau – Konvencija) (EŽTT sprendimas byloje Natsvlishvili and Togonidze v. Georgia, no. 9043/05). Šioje byloje iš esmės buvo kvestionuojami teisės į teisingą teismą ir nekaltumo prezumpcijos principai. Teismas pateikė bendrą išaiškinimą, pagal kurį sutarimo procesas gali būti laikomas bendru Europos baudžiamosios justicijos bruožu, jeigu kaltinamajam garantuojama švelnesnė baudžiamoji atsakomybė (dėl skiriamos bausmės ir (ar) reiškiamų kaltinimų) mainais už bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis. Teismas taip pat nurodė, kad toks susitarimas ne tik yra naudingas dėl savo greitumo ir tuo būdu palengvina bei pagreitina teismų darbą, bet gali būti sėkmingas įrankis kovai su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, jeigu taikomas pagal atitinkamas taisykles ir normas, o taip pat padeda sumažintį paskirtų griežtų bausmių kiekį, ko rezultatas yra mažėjantis įkalintų asmenų skaičius. Kita vertus, kiekvienu atveju, kada sudaromas susitarimas dėl kaltės, privaloma paisyti minimalių teisių užtikrinimo standartų, susitarimas turi būti konkretus, įtvirtintas dokumentu, neprieštarauti viešajam interesui.
Susitarimo teisėtumo klausimas buvo keliamas Deweer prieš Belgiją byloje (EŽTT sprendimas byloje Deweer v. Belgium, no. 6903/75), kur nurodyta, kad kaltinamasis privalo suvokti tokio sandorio sudarymo pasekmes ir siekti to savanoriškai, o paruoštas sandorio turinys privalo būti pateikiamas teismo tvirtinimui, kas neprieštarauja Konvencijoje įtvirtintiems fundamentaliems baudžiamojo proceso principams. Dar vienoje byloje (EŽTT sprendimas byloje Navalnyy and Ofitserov v. Russia, no. 46632/13 and 28671/14 § 100) EŽTT pažymėjo, kad sutarimo proceso esmė yra ta, kad taikomas sutrumpintas bylos nagrinėjimas teisme, o tai reiškia ir tam tikrų procesinių garantijų atsisakymą. Tai, anot Teismo, savaime nereiškia tokio proceso neteisingumo, kadangi nei Konvencijos 6 straipsnis, nei EŽTT praktika netrukdo asmeniui laisva valia atsisakyti procesinių garantijų mainais į kitą supaprastintu procesu gaunamą naudą. Atsisakant procesinių garantijų mainais į sutarimo proceso teikiamus privalumus, turi būti laikomasi šių pagrindinių taisyklių: a) sprendimas turi būti priimtas savanoriškai, būnant tinkamai informuotu apie tokio sprendimo pasekmes ir b) paruoštas susitarimo turinys privalo būti tvirtinamas teismo, kas padeda užtikrinti fundamentalius baudžiamojo proceso principus.
Kevirta, Įstatymo projekte numatyto sutarimo proceso taikymo būdas ir priemonės atitinka Konstitucinio teismo ir EŽTT praktikoje suformuluotus pagrindinius teisėtumo reikalavimus:
įtariamojo (kaltinamojo) teisės į gynybą: a) numatant privalomą gynėjo dalyvavimą tokio pobūdžio bylose, kas sudaro prielaidas užtikrinti, kad įtariamasis (kaltinamasis) supras sutarimo esmę, bus tinkamai informuotas apie tokio sutarimo pasekmes ir b) teisė savanoriškai priimti sprendimą dėl sutarimo proceso, sudarant galimybę atsisakyti šios teisės viso proceso metu, net ir perdavus susitariamąjį aktą nagrinėti teismui.
akto tvirtinimas teisme, paliekant teisę teismui priimti vieną iš alternatyvių sprendimų, tarp jų ir teisę perduoti bylą prokurorui naujam susitariamajam aktui sudaryti, jeigu teismas nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikacija, padarytos žalos dydžiu ir jos atlyginimu, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės rūšimi ir dydžiu ar kitų klausimų išsprendimu, padeda užtikrinti tinkamą bylos sutarimo proceso teisminę kontrolę. Be to, teisminė susitariamojo akto kontrolė padeda užtikrinti pagrindinius baudžiamojo proceso tikslus, tame tarpe ir – aktyvų teismo vaidmenį.
kitų proceso dalyvių (nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo), turinčių savarankišką interesą baudžiamajame procese, teisės aktyviai ir efektyviai dalyvauti sutarimo procese – pateikti savo nuomonę dėl galimybės užbaigti bylą taikant šį institutą, pasisakyti dėl sutarimo proceso metu išspręstinų klausimų.
Nukentėjusiojo ir (ar) civilinio ieškovo teisė gauti žalos atlyginimą tokiame procese užtikrinama nuostata, kad derybos sutarimo procese yra įmanomas tik išsprendimus padarytos žalos dydžio klausimą;
proceso efektyvinimo ir optimizavimo principų įgyvendinimą padeda užtikrinti numatyta teisė inicijuoti sutarimo procesą tiek prokurorui, tiek ir pačiam įtariamajam (kaltinamajam) ir (ar) jo gynėjui. Pareigos surašyti kaltinamąjį aktą nebuvimas ir bylos nagrinėjimo teisme specifika, pagal kurią tokio pobūdžio bylose nebūtų atliekamas įrodymų tyrimas, leidžia užtikrinti greitą ir veiksmingą ikiteisminio tyrimo atlikimą bei bylos išnagrinėjimą teisme, tuo pačiu išsaugant minimalias teisingo baudžiamojo proceso garantijas. Taigi Įstatymo projektu siūlomas įtvirtinti sutarimo procesas atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išdėstytus reikalavimus specifinei baudžiamojo proceso formai, o jo įgyvendinimo turinys neprieštarauja EŽTT jurisprudencijoje suformuotiems pagrindiniams teisingo baudžiamojo proceso principams. Įtvirtinus susitarimo procesą, baudžiamajame procese rasis konstituciškai pagrįsta galimybė individualizuoti baudžiamąjį procesą, veiksmingai derinant valstybės, veikiančios per prokurorą, ir įtariamojo (kaltinamojo) interesus, taip pat užtikrinamas siekis kaip įmanoma greičiau nustatyti tiesą byloje, efektyviau ištirti nusikalstamą veiką bei pritaikyti baudžiamąją atsakomybę. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad Įstatymo projektas neturės neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektais atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintis u Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas pateiktas derinti. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Baudžiamojo proceso kodeksas“, „sutarimo procesas“, „įtariamasis“, „kaltinamasis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narys Mindaugas Puidokas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
turėtų būti toks: „LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 22, 28, 51,
ĮSTATYMO PROJEKTAS“. 2. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma: „Sutarimo proceso pagrindinis tikslas yra proceso supaprastinimas, tuo pačiu sudarant pakankamas galimybes, saugant pagrindinių baudžiamojo proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus, užtikrinti, kad nusikalstamos veikos būtų atskleistos, būtų tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir tinkamai individualizuota baudžiamoji atsakomybė kaltam asmeniui“. Iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų matyti, kad proceso supaprastinimo būtų siekiama gerokai sutrumpinant teisminio nagrinėjimo stadiją ir atsisakant kai kurių jai būdingų institutų (pvz., bylos nagrinėjimo apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme), tačiau pastebėtina, kad paprastesnį procesą teisminio nagrinėjimo „sąskaita“ garantuoja jau dabar galiojančioje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) redakcijoje numatytas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas. Neaišku, kokia būtų sutarimo proceso pridėtinė vertė lyginant su teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesu.
Dėl to pritartina baudžiamojo proceso teisės doktrinoje reiškiamai nuomonei, kad nors „<...> europinio modelio derybų procesas, numatantis pakankamas procesines tiesos nustatymo garantijas, Lietuvos Respublikos Konstitucijai galimai neprieštarautų, tačiau tokių derybų įteisinimas apčiuopiamos naudos duoti negalėtų ir tik taptų nereikalinga dabar taikomų nuo bendrojo konstitucinio baudžiamojo proceso modelio nukrypstančių formų alternatyva“[1]. 3. Teikiamas įstatymo projektas nesuderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 64¹ straipsniu, pagal kurį supaprastintas procesas reiškia dvi alternatyvias šiuo metu galiojančios redakcijos BPK numatytas procesines formas – arba teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą, arba pagreitintą procesą. Jeigu būtų pritarta siūlymui įteisinti sutarimo procesą kaip vieną iš supaprastinto proceso formų, tuomet reikėtų atitinkamai koreguoti BK 64¹ straipsnio pavadinimą. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad projekte numatomas sutarimo procesas yra viena iš derybų dėl kaltės instituto atmainų. Baudžiamojo proceso teisės doktrinoje pabrėžiama, kad derybų dėl kaltės institutas paprastai suprantamas kaip „susitarimas tarp kaltintojo ir kaltinamojo, pagal kurį kaltinamasis pripažįsta kaltę mainais už švelnesnę bausmę (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) arba kaltinimo pakeitimą lengvesniu“[2]. Dėl to svarstytina, ar BK 64¹ straipsnio nereikėtų papildyti nuostatomis dėl vienu trečdaliu švelnesnės bausmės skyrimo tais atvejais, kai byla buvo išnagrinėta sutarimo proceso tvarka ir kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. 4. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja 2020 m. gegužės 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8, 28, 38 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.
XIII-2976, kuriuo keičiama BPK 28 straipsnio
priimtus pakeitimus. 5. Projekto 2 straipsnyje numatomas teisinis reguliavimas kritikuotinas dėl kelių priežasčių. 5.1. Projekto 2 straipsniu keičiamoje BPK 28 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti, kad „Nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: <...> dalyvauti bylą nagrinėjant teisme išskyrus bylą nagrinėjant sutarimo proceso tvarka; <...> apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį išskyrus priimtą bylą išnagrinėjus sutarimo proceso tvarka“. Pastebėtina, kad, pavyzdžiui, teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese bylos nagrinėjimas teisme išvis nerengiamas, o teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas, tačiau šios supaprastinto proceso formos atžvilgiu BK 28 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta jokių specialių nuostatų. Dėl to manytina, kad specialių nuostatų nereikia įtvirtinti ir dėl sutarimo proceso. 5.2. Jeigu nebūtų pritarta 4.1. pastabai, tuomet siūlome projekto
bylą nagrinėjant sutarimo proceso tvarka“ įrašyti žodžius „išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama sutarimo proceso tvarka“. Be to, projekto 2 straipsnyje vartojama formuluotė „išskyrus priimtą bylą išnagrinėjus sutarimo proceso tvarka“ turėtų būti tikslinama, kadangi nukentėjusysis gali apskųsti teismo nuosprendžius ir nutartis, bet ne bylas. 5.3.
pritarta 4.1. pastabai, tuomet, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo sistemiškumą, kartu reikėtų keisti ir kitus BPK straipsnius (pvz., BPK 22 straipsnio 3 dalį), kuriuose numatoma kitų baudžiamajame procese dalyvaujančių asmenų teisė apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį, kadangi naujojo BPK 432¹⁴ straipsnio 4 dalyje numatoma, kad „Įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis yra neskundžiamas“. 6. Šioje išvadoje nurodytos 5.1. ir 5.2. pastabos taikytinos ir projekto 4 straipsniu keičiamo BPK 110 straipsnio 2 dalies 5 punkto atžvilgiu. 7. Naujojo BPK 432¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte numatoma, kad sutarimo procesas negalimas, jeigu „asmuo padaro nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 99-113¹straipsniuose (nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai), 114-123¹ straipsniuose (nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai), 129 straipsnio 2 dalyje (nužudymas),
(grupių, kurių tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, kūrimas ir veikla),
ar kitos viešojo ar krovininio transporto priemonės arba stacionarios platformos kontinentiniame šelfe užgrobimas), 251¹ straipsnio 3 dalyje (piratavimas)“. Pastebėtina, kad į šį nusikaltimų sąrašą patenka visi BK XV skyriuje įtvirtinti nusikaltimai bei dalis BK XVI skyriuje įtvirtintų nusikaltimų, taip pat keletas kituose BK Specialiosios dalies skyriuose įtvirtintų nusikaltimų, už kuriuos, be kita ko, numatyta ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, tačiau nepatenka didelė dalis nusikaltimų, už kuriuos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė negresia, bet kurie priskiriami prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (pvz., paprastas nužudymas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje).
Manytina, kad toks teisinis reguliavimas neatitiktų supaprastinto proceso esmės. Lietuvos baudžiamojo proceso teisės mokslininkai pripažįsta, kad supaprastinta procesinė forma galima tik „<...> dėl mažareikšmių arba mažiausiai pavojingų nusikalstamų veikų. Todėl pagrindinis kriterijus priskiriant nusikalstamas veikas prie supaprastintos baudžiamojo proceso formos yra jų pavojingumas, išreiškiamas nustatytos sankcijos griežtumu“[3]. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tobulinti BPK 432¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą, kad jis apimtų bent jau visus labai sunkius nusikaltimus. Kita vertus, abejotina, ar dėl visų BPK 432¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte numatomų nusikaltimų, esančių BK XV ir XVI skyriuose, sutarimo procesas pagrįstai negalėtų vykti, kadangi dalis šių nusikaltimų priskirtini nesunkiems bei apysunkiems nusikaltimams. Be to, neaišku, kodėl BPK 432¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte iš viso BK XVI skyriaus išskiriami ne visi, o tik 114-123¹ straipsniuose įtvirtinti nusikaltimai. 8. BPK 432² straipsnio 2 dalies 2 punkte numatoma, kad sutarimo procesas negalimas, jeigu: „sutarimo procesui prieštarauja prokuroras <...>“. Manytina, kad ši nuostata dėl prokuroro neprieštaravimo yra perteklinio pobūdžio. Remiantis Konstitucijos
vadovauja, todėl akivaizdu, jog sutarimo procesas negalėtų vykti, jeigu prokuroras su tuo nesutiktų. 9.
pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro atsisakymas surašyti pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka yra neskundžiami. Kadangi sutarimo procesas būtų viena iš supaprastinto proceso atmainų, manytina, jog prokuroro atsisakymas užbaigti procesą sutarimo proceso tvarka irgi turėtų būti neskundžiamas (BPK 432³ straipsnis). 10. BPK 432⁶ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „Įtariamajam ir jo gynėjui sutikus su prokuroro pateikta nusikalstamos veikos kvalifikacija, taip pat padarytos žalos dydžiu, pradedamos derybos dėl <...> daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti <...>“. Pastebėtina, kad BPK 94 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios su daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, susijusius klausimus suformuluotos ganėtinai imperatyviai. Šio straipsnio 1 dalyje numatoma, kad: „1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas; 2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami; 3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo; 4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo; 5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka“.
Iš pacituotų BPK 94 straipsnio nuostatų nėra aišku, kokie daiktai ir dokumentai galėtų būti realiu derybų objektu. Pavyzdžiui, jeigu koks nors daiktas atitiktų BK 72 ir 72³ straipsniuose nustatytus kriterijus, tuomet jį būtų privaloma konfiskuoti; jeigu jo apyvarta būtų draudžiama, jis privalomai turėtų būti perduodamas valstybės institucijoms ar sunaikinamas ir pan. Dėl to abejotina, ar nurodyta BPK 432⁶ straipsnio 2 dalies nuostata nėra perteklinio pobūdžio. 11. Siūlytina BPK 432⁷ straipsnio 1 dalies 7 punkte esančius žodžius „padarytos žalos dydis“ perkelti į BPK 432⁷ straipsnio 1 dalies 9 punktą. 12. Neaišku, koks yra BPK 432⁷ straipsnio 1 dalies 11 punkte esančios formuluotės „proceso išlaidų atlyginimo būdas“ turinys, t. y. apie kokius proceso išlaidų atlyginimo būdus joje kalbama. Pastebėtina, kad proceso išlaidų negalima atlyginti natūra, todėl siūlytina nurodytą formuluotę patikslinti. Analogiška pastaba teiktina ir dėl BPK 432⁹ straipsnio 2 dalies 6 punkto, 432¹⁰ straipsnio
straipsnio 3 dalies. 13. Siūlytina BPK 432¹⁰ straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoje žodžių „jeigu nėra įstatymo pagrindų“ įrašyti žodžius „jeigu nėra šiame Kodekse numatytų pagrindų“. 14. Atsižvelgiant į tai, kad sutarimo proceso viena iš būtinųjų prielaidų būtų prokuroro, įtariamojo ir jo gynėjo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir jų atstovų sutikimas (BPK 432² straipsnio
432¹¹ straipsnyje numatomo teisiamajame posėdyje dalyvaujančių asmenų sąrašo. 15. BPK 432¹² straipsnio 4 dalyje numatoma: „Teismas gali apklausti kaltinamąjį apie kaltinamajam žinomas bylos aplinkybes“. Diskutuotina, ar ši įrodymų tyrimą teisiamajame posėdyje reglamentuojanti norma nėra suformuluota per siaurai.
Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „Pagal Konstituciją, inter alia Konstitucijos 109 straipsnį, teisinės valstybės ir teisingumo principus, teismui baudžiamajame procese kyla pareiga išnaudoti visas galimybes nustatyti objektyvią tiesą baudžiamojoje byloje ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo“. Ne bet koks, o būtent teisingas teismo sprendimas kaip konstitucinė vertybė akcentuotas ir kituose Konstitucinio Teismo nutarimuose (pvz., 2014 m. gegužės 8 d. ir 2017 m. birželio 26 d. nutarimai). Teismo sprendimo teisingumą užtikrina išsamus ir nešališkas byloje esančių duomenų ištyrimas, todėl manytina, jog BPK 432¹² straipsnio 4 dalyje turėtų būti įtvirtinta teismo teisė prireikus ištirti ir kitus byloje esančius duomenis. Juo labiau, kad pagal teikiamą įstatymo projektą sutarimo procesas iš esmės būtų galimas ir tais atvejais, kai bylos aplinkybės nėra aiškios. 16. BPK 432¹³ straipsnio 1 dalyje numatoma: „Teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, priima apkaltinamąjį nuosprendį arba vieną iš šių nutarčių: <...> 2) baudžiamosios bylos medžiagą perduoti prokurorui, jeigu teismas nenustato įstatymo numatytų pagrindų apkaltinamajam nuosprendžiui priimti; 3) nutraukti procesą, jei yra šio Kodekso 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas“. Nurodytas teisinis reguliavimas kritikuotinas dėl kelių priežasčių. 16.1. Teismas nagrinėja ne baudžiamosios bylos medžiagą, o baudžiamąją bylą, todėl žodis „medžiagą“ turėtų būti išbrauktas. 16.2. Jeigu nėra įstatyme numatytų pagrindų apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, tuomet baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu turėtų būti priimtas arba išteisinamasis nuosprendis, arba nuosprendis nutraukti baudžiamąją bylą. Dėl to BPK 432¹³ straipsnio 1 dalies 2 punktas turėtų būti tikslinamas.
sistemiškai nedera su galiojančios redakcijos BPK 3 straipsnio 2 ir 3 dalimis, kuriose įtvirtinta: „2. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė (past. – jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių) paaiškėja bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį. 3. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė (past. – jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas) paaiškėja perdavus bylą teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu ir kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamąjį procesą, teismas baigia nagrinėti bylą ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą arba priima išteisinamąjį nuosprendį“. 17. Baudžiamojo proceso teisėje pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados[4]. Todėl BPK 432¹⁴ straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies turinį, turėtų būti įtvirtinta norma, kuri įpareigotų teismą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos atitinkamos teismo išvados. Pastebėtina, kad kituose BPK straipsniuose, kurių reguliavimo dalykas yra analogiškas BPK 432¹⁴ straipsnio 1 dalies reguliavimo dalykui, tokio pobūdžio normos yra numatytos (pvz., BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 421 straipsnio 1 punktas (jį aiškinant sistemiškai su BPK 419 straipsnio 4 punktu) ir pan.). 18. BPK 432¹⁴ straipsnio 2 dalyje numatoma: „Teismas, nesutikdamas su civiliniu ieškiniu ar jo dydžiu, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą“.
Neaišku, kaip įmanoma tuo pačiu metu ir nesutikti su civiliniu ieškiniu, ir pripažinti civiliniam ieškovui teisę į tokio ieškinio patenkinimą. 19. BPK 432¹⁴ straipsnio 3 dalies formuluotę „Teismas, pripažindamas asmenį kaltu nusikalstamos veikos, numatytos susitariamajame akte, padarymu“ siūlytina performuluoti taip: „Teismas, pripažindamas asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos susitariamajame akte, padarymo“. 20. Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarime pažymėjo, kad „Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą, aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. <...> Pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apskundimo instituto paskirtis yra ne tik teisinėn atsakomybėn patraukto asmens (nuteistojo) teisių, bet ir kitų asmenų, tarp jų nukentėjusiojo, teisių ir teisėtų interesų, taip pat viešojo intereso, valstybės teisinės tvarkos gynimas ir apsauga“. Šis Konstitucinio Teismo išaiškinimas kelia abejonių dėl BPK 432¹⁴ straipsnio 4 dalies, kurioje įtvirtinta, jog „Įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis yra neskundžiamas“. Pažymėtina, kad nors toks teisinis reguliavimas savaime neprieštarauja Konstitucijai, tačiau manytina, kad šiuo atveju turėtų būti įtvirtintas koks nors teisės į apeliaciją apribojimo kompensacinis mechanizmas.
Pavyzdžiu galėtų būti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas, kuriame baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo neturi teisės apskųsti teismo baudžiamojo įsakymo apeliacinės instancijos teismui, tačiau turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme ir tokiu būdu užkirsti kelią teismo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimui (BPK 422 straipsnis). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8
5) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Goda, G. Galimybė įgyvendinti baudžiamojo proceso uždavinius baudžiamąją bylą užbaigiant sandoriu. Iš Švedas, G. Nepriklausomos Lietuvos teisė: praeitis, dabartis, ateitis. Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius: Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugija, 2012, p. 445. [2] Janušaitytė, G. Derybų dėl kaltės instituto egzistavimo prielaidos Lietuvos Respublikos baudžiamajame procese. Law review, No. 1(13), 2016, p. 89. [3] Ažubalytė, R.; Jurgaitis, R.; Zajančkauskienė, J. Specifinės baudžiamojo proceso rūšys. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto leidyba, 2011, p. 42. [4] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-719/2019.