Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KLIMATO KAITOS VALDYMO FINANSINIŲ INSTRUMENTŲ ĮSTATYMO NR. XI-329 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:
„4. Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1) metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia ir Programos lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;
2) metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas, apsvarstytas su Nacionaliniu klimato kaitos komitetu ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;
3) Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, naudojamos kitiems metams numatytoms priemonėms arba kitoms šio straipsnio 3 dalies 3–7 punktuose numatytoms priemonėms finansuoti;
4) Vyriausybė gali pakeisti šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą finansavimo dydį tik tuo atveju, kai yra motyvuotas Vyriausybės įgaliotos institucijos, administruojančios Programos lėšas, siūlymas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Kęstutis Mažeika Dainius Gaižauskas Aurimas Gaidžiūnas Simonas Gentvilas Virginija Vingrienė
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Įstatymo projekto rengimą paskatino jau antrus metus iš eilės besitęsianti situacija, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerijos) siūlymu, nukrypsta nuo Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo (toliau – KKVFIĮ) nuostatų. KKVFIĮ reglamentuoja Klimato kaitos specialiosios programos (toliau – KKSP) lėšų paskirtį bei atskiroms priemonėms skiriamas KKSP lėšų proporcijas. KKVFIĮ 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip 40 procentų KKSP lėšų turi būti skiriama energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo projektams ir ne mažiau kaip 40 procentų KKSP lėšų – atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui skatinti, aplinkai palankioms technologijoms diegti. Įtvirtindamas tokį reguliavimą įstatymų leidėjas patvirtino, kad abi nurodytos klimato kaitos mažinimo priemonės yra vienodai reikšmingos, taip pat kad jos turėtų būti remiamos vienoda apimti. KKVFIĮ nustatytas teisinis reguliavimas atitinka Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (Žin., 1995, Nr. 18-413) bei Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo (Žin., 2002, Nr. 126-5735) nuostatas, kuriose akcentuojamas įpareigojimas sistemiškai imtis visų (o ne tik kai kurių) priemonių klimato kaitos procesams mažinti. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo bei atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo priemonių svarba bei jų lygiavertiškumas akcentuojamas ir programiniuose Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintuose dokumentuose – Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (TAR, 2016, Nr. 2016-28737), Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje (Žin., 2012, Nr.
133-6762) ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (Žin., 2012, Nr. 80-4149). Nepaisant to, KKVFIĮ įtvirtinta KKSP lėšų skyrimo proporcija nuo 2016 m. iš esmės yra pakeista. 2016 m. Vyriausybei bei Aplinkos ministerijai priėmus atitinkamus sprendimus, buvo nuspręsta net 90,3 procentų KKSP lėšų skirti energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimui ir iš esmės vienai jo priemonei – daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui), tuo tarpu atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimui – tik 4,9 procentai KKSP lėšų (Vyriausybės 2016 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 153 „Dėl Klimato kaitos specialiosios programos lėšų 2016 metais finansavimo dydžio nustatymo“ (TAR, 2016, Nr. 2016-03587);
Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2016 m. sąmata, patvirtinta 2016 m. vasario 22 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-130 (TAR, 2016, Nr. 2016-03721)). Tokią pačią tendenciją iš esmės visas KKSP lėšas skirti vienai priemonei – energijos vartojimo efektyvumo didinimui – numatoma išlaikyti ir
lėšų paskirstymo dispropociją nustatantį Vyriausybės nutarimo projektą (2017 m. vasario 8 d. Vyriausybės nutarimo „Dėl Klimato kaitos specialiosios programos lėšų 2017 metais finansavimo dydžio nustatymo“ projektas Nr. 17-1308). Vertinant formaliai, KKVFIĮ nustato įgaliojimus Vyriausybei tam tikrais išimtiniais atvejais pakeisti KKSP lėšų skyrimo proporcijas. Tai galima daryti tuo atveju, kai yra motyvuotas Vyriausybės įgaliotos institucijos, administruojančios KKSP lėšas (šiuo atveju
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad, vadovaujantis Konstitucija, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiamos Seimo konstitucinės funkcijos, inter alia įstatymų leidybos funkcija, arba būtų suvaržomos galimybės jas vykdyti (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas), taip pat tai, kad įstatymas gali būti pakeistas arba jo galiojimas gali būti panaikintas ne kitaip, kaip išleidus kitą įstatymą arba Konstituciniam Teismui pripažinus jį prieštaraujančiu Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. nutarimas). Taip pat svarbu tai, kad netgi Vyriausybei nutarus keisti KKVFIĮ nustatytas finansavimo proporcijas atskiroms priemonėms, toks sprendimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas. 2016 m. priimtas Vyriausybės nutarimas dėl KKSP lėšų skirstymo proporcijų pakeitimo buvo paremtas vieno puslapio apimties Aplinkos ministerijos lydraščiu, kuriame nebuvo pateikta aiškios ir pagrįstos motyvacijos, kodėl KKSP lėšų skyrimas turėtų būti taip reikšmingai perskirstytas (2016 m. spalio 19 d. Aplinkos ministerijos lydraštis Nr. (10-5)-D8-7867 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 153 „Dėl Klimato kaitos specialiosios programos lėšų 2016 metais finansavimo dydžio nustatymo“ pakeitimo). Taip pat trumpai ir neargumentuotai Aplinkos ministerija grindžia ir KKSP lėšų skirstymui 2017 m. skirtą Vyriausybės nutarimo projektą (2017 m. vasario 8 d. Aplinkos ministerijos lydraštis Nr. (10-5)-D8-956v „Dėl nutarimo projekto derinimo“). KKVFIĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato specialią Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (toliau – Komitetas) kompetenciją dalyvauti svarstant KKSP lėšų panaudojimą. 2016 m.
nurodęs, kad: (1) pastaraisiais metais pastebima tendencija, jog, teikdama Komitetui apsvarstyti KKSP sąmatas, Aplinkos ministerija nuolat siūlo mažinti finansavimą atsinaujinančių energijos išteklių projektams skatinti; (2) 2016 metais vietoje privalomų skirti 40 procentų programos lėšų siūloma skirti tik apie 3 procentus lėšų, visas kitas lėšas skiriant daugiabučių namų modernizavimo projektams; (3) Komiteto manymu, šis siūlymas ne tik prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, bet ir tarptautiniams bei nacionaliniams Lietuvos įsipareigojimams didinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą, kuris yra efektyvi priemonė mažinti klimato kaitą. Komitetas nutarė pasiūlyti Aplinkos ministrui persvarstyti ir pakeisti lėšų naudojimo proporcijas, numatant visas įstatymiškai numatytas lėšas atsinaujinančių išteklių energetikos projektams (2016 m. rugsėjo 28 d. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio protokolas Nr. 107-P-25). Pažymėtina, kad minėtas Komiteto nurodymas nebuvo įgyvendintas. 2017 m. vasario 15 d. Komitete svarstant Aplinkos ministerijos pateiktą KKSP lėšų skirstymo 2017 metams sąmatą, Komitetas pakartotinai išsakė poziciją, kad Aplinkos ministerija turėtų persvarstyti ir pakeisti 2016 metams patvirtintas KKSP lėšų naudojimo proporcijas, numatant visas įstatymiškai numatytas lėšas atsinaujinančių išteklių energetikos projektams. Komitetas taip pat pasiūlė Vyriausybei nepriimti šiuo metu su institucijomis svarstomo nutarimo, kuriuo energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo priemonėms siūloma skirti 90 procentų programos lėšų. Įstatymo projektu siekiama išspręsti šią jau antrus metus besitęsiančią situaciją, kai vykdomosios valdžios institucijos, nepateikdamos pakankamos argumentacijos bei neatsižvelgdamos į Komiteto vykdomą parlamentinę kontrolę ir išsakomą poziciją, keičia KKVFIĮ nustatytas KKSP lėšų skyrimo proporcijas.
Įstatymo projektu siūloma apriboti Vyriausybės teisę keisti KKVFIĮ nustatytas KKSP lėšų skyrimo proporcijas, taip užtikrinti, kad KKSP lėšos būtų skiriamos laikantis tarptautiniuose dokumentuose bei Lietuvos programiniuose dokumentuose įtvirtintų principų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas - Seimo narys Kęstutis Mažeika. 3. Kaip šiuo metu yra reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu KKVFIĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 dalyse yra įtvirtinta KKSP lėšų skyrimo atskiroms priemonėms proporcija, numatanti, kad (1) energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo projektams: gyvenamiesiems namams ir visuomeninės paskirties pastatams modernizuoti, kitiems projektams, kurie leidžia efektyviausiai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir kitose srityse, įgyvendinti – ne mažiau kaip 40 procentų KKSP lėšų, o (2) atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui skatinti, aplinkai palankioms technologijoms, tarp jų efektyvios energijos gamybos kogeneracijos būdu, diegti – ne mažiau kaip 40 procentų KKSP lėšų. Tačiau, nepaisant įstatymų leidėjo įtvirtinto KKSP lėšų paskirstymo, KKVFĮI 10 straipsnio 4 dalies 4 punkte taip pat įtvirtinta ir teisė Vyriausybei nukrypti nuo šių proporcijų – Vyriausybė gali pakeisti nustatytą finansavimo dydį tuo atveju, kai yra motyvuotas Vyriausybės įgaliotos institucijos, administruojančios KKSP lėšas, siūlymas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma panaikinti Vyriausybės įgaliojimus, esant motyvuotam Vyriausybės įgaliotos institucijos siūlymui, pakeisti KKVFIĮ nustatytas KKSP lėšų skirstymo proporcijas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projektu nėra siūloma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius ar iš esmės keisti teisinį reguliavimą. Dėl šios priežasties numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nėra privalomas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Tikimasi, kad apribojus galimybes vykdomosios valdžios institucijoms keisti KKVFIĮ nustatytas KKSP lėšų skyrimo atitinkamoms priemonėms proporcijas, sumažės prielaidos korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai – apribojus Vyriausybės įgaliojimus Aplinkos ministerijos iniciatyva keisti KKVFIĮ nustatytas KKSP lėšų skyrimo atitinkamoms priemonėms proporcijas, bus užtikrintas teisinės sistemos stabilumas, padidės teisinis aiškumas, tikrumas ir saugumas, teisėtų lūkesčių apsauga. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymo projektą jo inkorporavimui į teisinę sistemą nereikės priimti jokių įgyvendinamųjų teisės aktų, taip pat keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų teisės aktų. 9.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Užtikrinant KKVFIĮ nustatytų KKSP lėšų skyrimo proporcijų išlaikymą būtų nuosekliau (tikslų atžvilgiu) įgyvendinta 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (OJ L 275, 2003, p. 32), nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, kurios 10 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas valstybėms narėmis nustatyti, kaip naudojamos apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione pajamos ir ne mažiau kaip 50 procentų šių pajamų naudoti įvairiems konkretiems tikslams, o ne vienam iš jų. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymo projektą jo įgyvendinimui priimti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Priimto įstatymo projekto įgyvendinimas papildomų valstybės, savivaldybių ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14.
reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „klimato kaitos specialioji programa“; „klimato kaitos specialiosios programos lėšos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai Kęstutis Mažeika Dainius Gaižauskas Aurimas Gaidžiūnas Simonas Gentvilas Virginija Vingrienė
–499 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
klimato kaitos specialiosios programos finansavimo pajamos ir išlaidos, vadovaujantis specialiųjų programų finansavimo principais, planuojamos valstybės biudžete. Atkreipiame dėmesį, kad 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto asignavimai jau yra patvirtinti, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 2. Projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo. Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto asignavimams, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8
5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-03-24 Nr. S-2017-2835 Lietuvos Respublikos Seimui
INSTRUMENTŲ ĮSTATYMO NR. XI-329 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-499 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-499 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 706 68 082, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė ir vyr. specialistas Romualdas Brazauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2017-03-28 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
numatyta, kad klimato kaitos specialiosios programos finansavimo pajamos ir išlaidos, vadovaujantis specialiųjų programų finansavimo principais, planuojamos valstybės biudžete. Atkreipiame dėmesį, kad
įstatymu valstybės biudžeto asignavimai jau yra patvirtinti, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Pritarti
išvada dėl šio projekto
paskelbimo.
Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto asignavimams, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti
įstatymo projektą su projektu Nr. XIIIP-1945
teisingumo ministerijos 2017-03-30 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-499 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-07-26 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
1.6 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329
toliau nurodytos priežasties.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalies taikymo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. ir 2002 m. liepos 11 d. nutarimai) galiojanti Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 (toliau – Įstatymas) redakcija riboja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Seimo įgaliojimus planuoti ir įtvirtinti atitinkamų metų valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija parengs Įstatymo pakeitimo projektą, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė jį teiks Lietuvos Respublikos Seimui. Rengiamame Įstatymo pakeitimo projekte ketinama atsisakyti Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies
Programa) lėšų panaudojimo pagal konkrečias proporcijas: ne mažiau kaip 40 procentų visų Programos lėšų turi būti skiriama energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo projektams ir ne mažiau kaip 40 procentų Programos lėšų – atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui skatinti, aplinkai palankioms technologijoms diegti. Panaikinant Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas Programos lėšų panaudojimo proporcijas, taip pat bus pripažintas netekusiu galios Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 4 punktas, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybė, esant motyvuotam Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) siūlymui, gali nustatyti kitas, nei Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos, proporcijas. Atsižvelgti
prijungiamas prie Vyriausybės parengto įstatymo projekto Nr. XIIIP-1945
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: Vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, įstatymo projekto nuostatas sujungti su Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 9 ir 10 straipsnių, 1ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1945, pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Seimui svarstyti Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 9 ir 10 straipsnių, 1ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1945(2). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Vingrienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė