Projekto lyginamasis variantas
STRAIPSNIO 1 dalies PAKEITIMO
Pakeisti 69 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip:
„1) Mokiniui, kuris mokosi Besimokantiems pagal profesinio mokymo įstaigose pagal pagrindinio
ugdymo II dalies, profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją, ar jų modulius mokiniams taip pat vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos mokiniui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokama stipendija, skiriama materialinė parama., stipendijos ar materialinės paramos skyrimą nustato Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir Vidaus reikalų statutas“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
iki 2021 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Liudas Jonaitis
Projekto Nr. XIIIP-4979(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 69 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokiniuiams, kurise mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją arba keisti kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, taip pat vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos mokiniui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokama stipendija, skiriama materialinė parama ar jų modulius, stipendijų ar kitos materialinės paramos mokėjimą nustato Profesinio mokymo įstatymas.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
ĮSTATYMo 38 straipsnio 1 dalies IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Profesinio mokymo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje yra frazė „siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją“, neleidžianti skirti stipendijos, materialinės paramos modulinių, tęstinių programų ir 9-10 klasių (I-II gimnazijos kl.) mokiniams. Tikslai:
1Mokėti stipendiją mokiniams,
besimokantiems pagal profesinio mokymo programas ar jų modulius;
materialinę paramą profesinės mokyklos mokiniams, išskyrus siųstiems iš Užimtumo tarnybos. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo narys Liudas Jonaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Švietimo įstatymas, Profesinio mokymo įstatymas numato galimybes mokėti stipendijas ir materialinę paramą tiems mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją, pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokiniams, tačiau užkerta kelią mokiniams, besimokantis 9-10 klasių (I-II gimnazijos kl.) pagal profesinio mokymo programas, tęsiantiems mokymąsi ar jų modulius. Kaip pavyzdį galima pateikti profesinio mokymo programų 9-10 klasių moksleivius. Besimokydami 9-10 klasėje negali gauti stipendijos ar materialinės paramos, kadangi nėra laikomi besimokantys pagal profesinio mokymo programas ar jų modulius. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma keisti Lietuvos Respublikos Profesinio mokymo įstatymo 38 straipsnio 1 d., Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 69 straipsnio 1 d., nustatant platesnį stipendijos gavimo mechanizmą. Teisės aktuose turėtų nelikti frazės „siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją“. Ji riboja galimybę skirti stipendiją ar atitinkamą paramą tiems mokiniams, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius. Vadovaujantis Profesinio mokymo įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi šie mokiniai yra įgiję pirmąją profesinę kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu, nuosekliai tęsia mokymąsi (arba yra nenutraukę) ir siekia įgyti antrąją kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu ir mokosi valstybės finansuojamose vietose pagal formaliojo profesinio mokymo programas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neatsilieps. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektų pakeitimus Vyriausybė turėtų pakoreguoti 2005 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 876 patvirtintą Stipendijos mokėjimo ir materialinės paramos skyrimo mokiniui, kuris mokosi pagal pirminio profesinio mokymo programas, ir aukštesniųjų studijų studentui, tvarkos aprašą.
Rengiant minėto aprašo pakeitimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime reikėtų įvesti ir atskirą sąvoką
„skatinimas“. Tai leistų papildomai skatinti tęstinių programų ir 9-10 klasių
mokiniams už įvairiausius pasiekimus: dalyvavimą profesinio meistriškumo konkursuose, dalykinėse olimpiadose bei konkursuose, socialinėje-pilietinėje veikloje, profesinio mokymo įstaigos savivaldos, kultūrinėje, sportinėje, projektinėje, mokymosi pagalbos bendramoksliams profesinio informavimo veiklose intensyvumą ir/ar rezultatus, atsižvelgiant į šių veiklų reikšmingumo lygmenį (tarptautinio, šalies, regiono, mokyklos), suteiktų galimybę profesinio mokymo įstaigoms lanksčiau skirti stipendijas, kaip skatinimo priemonę, besimokantiems pagal profesinio mokymo programas ir profesinėse mokymo įstaigose besimokantiems 9-10 (I-II gimn.) klasių mokiniams, ypač iš skurdžiai gyvenančių šeimų. Be to, siūloma, pagal galimybes, didinti stipenjų BSI dydžius. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Taip. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Taip. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Naujų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymų projektuose numatytiems pakeitimams įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Švietimo, mokslo ir sporto ministro raštas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „stipendija“, „materialinė parama“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Liudas Jonaitis
2020-06-15
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Projektu siūloma nustatyti, kad besimokantiems profesinio mokymo įstaigose pagal pagrindinio ugdymo II
dalies, profesinio mokymo programas ar jų modulius mokiniams, stipendijos ar materialinės paramos skyrimą nustato Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir Vidaus reikalų statutas. Šis siūlymas kelia abejonių keliais aspektais. Pirma, pažymime, kad siūlymas dėl paramos teikimo mokiniams, besimokantiems ne tik pagal profesinio mokymo programas, tačiau ir pagal pagrindinio ugdymo II dalies programas, yra perteklinis ir netikslingas, nes mokiniai profesinio mokymo įstaigose pagal pagrindinio ugdymo programą arba pagal vidurinio ugdymo programą gali mokytis tik lygiagrečiai su profesinio mokymo programa (Profesinio mokymo įstatymo 6 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nuostata, kad stipendijos ir teikiama kita materialinė parama gali būti mokama profesinio mokymo įstaigų mokiniams, besimokantiems pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius, yra pakankama. Antra, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas nenustato jokių stipendijų ar socialinės paramos skyrimo profesinio mokymo įstaigų mokiniams principų. Trečia, vietoj žodžių
„Vidaus reikalų statutas“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos vidaus
tarnybos statutas“.
Ketvirta, atsižvelgiant į Profesinio mokymo įstatymo 26 straipsnyje nustatytą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetenciją profesinio mokymo srityje bei į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimui galimai reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, dėl projektu siūlomo reguliavimo turi būti gauta Vyriausybės, kaip profesinio mokymo sritį reguliuojančios institucijos ir valstybės biudžeto planuotojos, išvada. 2. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
dalies“;
brauktini pertekliniai žodžiai „1 dalies“;
dalyje Profesinio mokymo įstatymo pavadinimas dėstytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, o lyginamajame variante dėstant keičiamo įstatymo 69 straipsnio 1 dalį, po šios dalies numerio vietoj skliausto turi būti dedamas taškas;
vietoj žodžio „taikymas“ įrašytinas žodis „įgyvendinimas“;
įrašytini skaičius ir žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“;
data „2020 m. gruodžio 31 d.“, o lyginamajame variante 2 straipsnio 1 dalyje vietoj datos „2020 m. rugsėjo 1 d.“ – data „2021 m. sausio 1 d.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5)
E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-09-15 Nr. XIIIP-4979(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected]
švietimo ir mokslo komitetas
PAKEITIMO įstatymo projekto nr. xiiip-4979 2021-06-16
pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė, Komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė, Kristijonas Bartoševičius (pavaduojantis Arvydą Anušauską), Algimantas Dumbrava, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Eugenijus Jovaiša, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Aušrinė Norkienė, Beata Petkevič, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kviestieji asmenys: Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-151
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstaigose pagal pagrindinio ugdymo II dalies, profesinio mokymo programas ar jų modulius mokiniams, stipendijos ar materialinės paramos skyrimą nustato Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir Vidaus reikalų statutas. Šis siūlymas kelia abejonių keliais aspektais.
Pirma, pažymime, kad siūlymas dėl paramos teikimo mokiniams, besimokantiems ne tik pagal profesinio mokymo programas, tačiau ir pagal pagrindinio ugdymo II dalies programas, yra perteklinis ir netikslingas, nes mokiniai profesinio mokymo įstaigose pagal pagrindinio ugdymo programą arba pagal vidurinio ugdymo programą gali mokytis tik lygiagrečiai su profesinio mokymo programa (Profesinio mokymo įstatymo 6 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nuostata, kad stipendijos ir teikiama kita materialinė parama gali būti mokama profesinio mokymo įstaigų mokiniams, besimokantiems pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius, yra pakankama. Antra, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas nenustato jokių stipendijų ar socialinės paramos skyrimo profesinio mokymo įstaigų mokiniams principų. Trečia, vietoj žodžių „Vidaus reikalų statutas“ įrašytini žodžiai
„Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas“. Ketvirta, atsižvelgiant į Profesinio mokymo įstatymo 26 straipsnyje
nustatytą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetenciją profesinio mokymo srityje bei į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimui galimai reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, dėl projektu siūlomo reguliavimo turi būti gauta Vyriausybės, kaip profesinio mokymo sritį reguliuojančios institucijos ir valstybės biudžeto planuotojos, išvada. Iš dalies pritarti Vyriausybės išvada gauta. Iš dalies pritarti, nes siūloma pritarti Vyriausybės siūlymui nedubliuoti teisinio reguliavimo Švietimo įstatymo 69 str. 1 d. ir Profesinio mokymo įstatymo 38 str. 1 d., t. y. įrašyti nuorodą į Profesinio mokymo įstatymą. Siūloma 69 str. 1 d. formuluotė: „1.
1 d. formuluotė: „1. Mokiniuiams, kurise mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją arba keisti kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, taip pat vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos mokiniui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokama stipendija, skiriama materialinė parama ar jų modulius, stipendijų ar kitos materialinės paramos mokėjimą nustato Profesinio mokymo įstatymas.“ 1.2
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-15
2Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
2.1. projekto pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „1 dalies“; 2.2. projekto lyginamajame variante 1 straipsnio pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „1 dalies“; 2.3. projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje Profesinio mokymo įstatymo pavadinimas dėstytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, o lyginamajame variante dėstant keičiamo įstatymo 69 straipsnio 1 dalį, po šios dalies numerio vietoj skliausto turi būti dedamas taškas; 2.4. projekto lyginamajame variante 2 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „taikymas“ įrašytinas žodis „įgyvendinimas“; 2.5. projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„įstatymas“ įrašytini skaičius ir žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“;
2.6. projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj datos „2021 m. sausio 1 d.“ įrašytina data „2020 m. gruodžio 31 d.“, o lyginamajame variante 2 straipsnio 1 dalyje vietoj datos „2020 m. rugsėjo 1 d.“ – data
„2021 m. sausio 1 d.“. Iš dalies pritarti
Iš dalies pritarti, nes atsižvelgta į juridinės technikos pastabas, bet reikia keisti įsigaliojimo datą į 2022 m. sausio 1 d., o įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminą nurodyti iki 2021 m. gruodžio 31 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2020-06-25 Įvertinę Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 69 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr.
teisei, pažymime, kad pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2021-03-01 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo narių Silvos Lengvinienės ir Ievos Kačinskaitės-Urbonienės
profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-888 38 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4978“ ir „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 69 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4979“ (toliau kartu – Pasiūlymai), kuriais keičiamuose įstatymuose inter alia siūloma įtvirtinti, jog mokiniams, kuriems laikinai atimta arba apribota laisvė nebūtų mokamos stipendijos ir teikiama kita materialinė parama, teikia savo nuomonę. Dėl Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijos Pažymime, kad ši nuomonė teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 17 str. 2 dalimi, pagal kurią lygių galimybių kontrolieriui suteikta teisė atlikti nepriklausomus tyrimus, susijusius su diskriminacijos atvejais, ir nepriklausomas diskriminacijos padėties apžvalgas, skelbti nepriklausomas ataskaitas, teikti išvadas ir rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais dėl šio įstatymo įgyvendinimo, taip pat pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų, vykdyti prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių užtikrinimo sklaidą.
Atkreipiame dėmesį, jog Lygių galimybių įstatyme įtvirtintas baigtinis pagrindų, kuriais diskriminavimas yra draudžiamas, sąrašas. Nagrinėjamu atveju Pasiūlymais siekiama galimai mažiau palankias mokymosi sąlygas nustatyti asmenims, kuriems laikinai atimta arba apribota laisvė, o tokia asmenų padėtis nesietina nė su vienu minėtame įstatyme įtvirtinu draudžiamo diskriminavimo pagrindu, todėl nagrinėjama situacija negalėtų būti vertinama dėl jos tiesioginės atitikties Lygių galimybių įstatymo nuostatoms. Dėl galiojančio stipendijų mokėjimo ir materialinės paramos teikimo teisinio reglamentavimo Pagal Švietimo įstatymo 69 str. 1. dalį, mokiniui, kuris mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją arba keisti kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, taip pat vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos mokiniui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokama stipendija, skiriama materialinė parama. Profesinio mokymo įstatymo 38 str. 1 dalyje numatyta, jog mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją, pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokiniams Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokamos stipendijos ir teikiama kita materialinė parama. Pagal minėto įstatymo 36 str. 1 d.
stipendijoms, mokymosi stipendijoms, tikslinėms stipendijoms ir kitai paramai. Teikiamuose Pasiūlymuose siekis įstatymu įtvirtinti diferencijuotą teisinį reguliavimą grindžiamas tuo, kad, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės
fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo 7.4 papunktį, laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti iki 0,8 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio mėnesines pašalpas suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie mokosi bendrojo ugdymo, profesinėse mokyklose ar aukštosiose mokyklose. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtoje aprašo nuostatoje yra nustatyta vienintelė besimokantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems skiriamos pašalpos rūšis bei maksimalus jos dydis – iki 0,8 BSI dydžio, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės
mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją, stipendijų mokėjimo ir kitos materialinės paramos teikimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas), kuriuo įtvirtinta Švietimo įstatyme bei Profesinio mokymo įstatyme numatytos paramos moksleiviams skyrimo tvarka, numatytos žymiai platesnės (kelių rūšių) bei didesnių sumų (iki 5 BSI) išmokų skyrimo moksleiviams galimybes. Pabrėžtina, kad, pagal Aprašo 21.4 papunktį, mokiniui, kuriam vykdoma laisvės apribojimo ar laisvės atėmimo bausmė, stipendijų ir kitos materialinės paramos mokėjimas nutraukiamas. Konstatuotina, jog minėtais Vyriausybės nutarimais įtvirtintose tvarkose numatytos ne tapačios, bet skirtingos stipendijų bei kitos materialinės paramos skyrimo moksleiviams sąlygos.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, jog įstatyme įtvirtintų garantijų asmeniui ribojimas gali būti įtvirtintas ne žemesnės galios nei įstatymas teisės akte, priešingu atveju (jei toks teisių ribojimas įtvirtinamas poįstatyminiu teisės aktu), tai laikytina prieštaravimu konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3-502/2015). Dėl asmenų lygiateisiškumo principo užtikrinimo teismų praktikoje Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. gegužės 6 d. nutarime yra išaiškinęs, kad diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, atskiroms subjektų grupėms įstatymu galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus. Tai reiškia, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintas. Iš esmės diskriminacijos sampratą analogiškai aiškina ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (žr., pvz., 2013 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Varnas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42615/06).
42615/06). Šioje byloje konstatuota, jog asmenų atliekančių laisvės atėmimo bausmę teisių suvaržymas, nepateikiant pagrįsto ir objektyvaus pateisinimo dėl skirtingo elgesio, laikytinas diskriminuojančiu ir pažeidžiančiu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 ir 8 straipsnių nuostatas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog šiuo metu galiojančios stipendijų ir kitos materialinės paramos skyrimo mokiniams, kuriems vykdoma laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo bausmė, tvarkos sąlygos yra mažiau palankios nei kitiems asmenims. Tai, ar toks diferencijuotas teisinis reguliavimas gali būti objektyviai pateisinamas pagal Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje įtvirtintus principus, galima įvertinti tik gavus išsamius atsakingų institucijų paaiškinimus dėl jo pagrindimo. Atsižvelgti Įstatymo 2 str. siūloma numatyti, kad Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Komitetas siūlo pritarti Vyriausybės siūlymui nedubliuoti teisinio reguliavimo Švietimo įstatymo
nuorodą į Profesinio mokymo įstatymą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narės Silva Lengvienienė, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, 2021-01-221
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Profesinio mokymo įstatymo ir Švietimo įstatymo nuostatos dėl stipendijų ir materialinės paramos turi derėti, Švietimo įstatymo 69 str. 1 dalį reiktų tikslinti pagal teikiamą Profesinio mokymo įstatymo 38 str. 1 dalies redakcijos pasiūlymą ir pateiktus argumentus. Dėl stipendijų ir kitos materialinės paramos reglamentavimo siūlome palikti dabar ŠĮ 69 str. 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei deleguotą nuostatą.
Pasiūlymas: Pakeisti 69 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokiniams, kurie mokosi Besimokantiems profesinio
mokymo įstaigose pagal pagrindinio ugdymo II dalies, formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius, siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją, išskyrus teisės į valstybės finansuojamą vietą neturinčius mokinius ir mokinius, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, arba keisti kvalifikaciją, mokiniams, stipendijos ar materialinės paramos skyrimą nustato Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir Vidaus reikalų statutas. pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą, taip pat vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos mokiniams Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokama stipendija, skiriama materialinė parama.“ Iš dalies pritarti Iš dalies pritarti, nes siūloma pritarti Vyriausybės siūlymui nedubliuoti teisinio reguliavimo Švietimo įstatymo 69 str. 1 d. ir Profesinio mokymo įstatymo 38 str. 1 d., t. y. įrašyti nuorodą į Profesinio mokymo įstatymą. Siūloma 69 str. 1 d. formuluotė:
Pakeisti 69 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: „1. Mokiniuiams, kurise mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją arba keisti kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, taip pat vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos mokiniui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokama stipendija, skiriama materialinė parama ar jų modulius, stipendijų ar kitos materialinės paramos mokėjimą nustato Profesinio mokymo įstatymas.“ 2.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-06-02 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. vasario 17 d. sprendimo Nr.
SV-S‑46
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 14 ir 15 punktus, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-888 38 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4978 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-4978) ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 69 straipsnio
projektas Nr. XIIIP-4979) (toliau kartu – Projektai) siekiui plėsti stipendijų ir materialinės paramos gavėjų ratą ta apimtimi, kad stipendijas galėtų gauti mokiniai, besimokantys ne tik pagal formaliojo profesinio mokymo programas, bet ir jų modulius, tačiau nepritarti siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms, taip pat nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo narių S. Lengvinienės ir I.
Lengvinienės ir I. Kačinskaitės-Urbonienės
finansuojamą vietą teisės neturintys mokiniai negalėtų pretenduoti į Vyriausybės nustatyta tvarka mokamas socialines stipendijas ir teikiamą kitą materialinę paramą, o mokiniai, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, negalėtų pretenduoti į Vyriausybės nustatyta tvarka mokamą mokymosi stipendiją, ir siūlyti Seimui Projektus tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
paramą galėtų gauti mokiniai, besimokantys profesinio mokymo įstaigose ne tik pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius, siekiantys įgyti pirmąją kvalifikaciją, bet ir tie mokiniai, kurie mokosi pagal tęstinio profesinio mokymo programas ar jų modulius, taip pat mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Valstybė pirmiausia turėtų skatinti asmenis siekti įgyti pirmąją kvalifikaciją, kuri lemia galėjimą būti konkurencingiems ir saugiems darbo rinkoje. Todėl laikomasi pozicijos, kad būtent nekvalifikuoti asmenys turėtų būti skatinami įgyti bent pirmąją kvalifikaciją, o vienas esminių skatinimo elementų – galimybė gauti stipendijas ar kitą materialinę paramą besimokantiesiems. Projektais siūloma nuostata, kad stipendijos ir kita materialinė parama būtų mokama besimokantiems profesinio mokymo įstaigose pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, sudaro nelygias galimybes ir diskriminuoja mokinius, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose pagal tą pačią pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Taip pat Projektais siūloma nuostata, kad stipendijos ir kita materialinė parama Vyriausybės nustatyta tvarka būtų skiriama tik besimokantiesiems profesinio mokymo įstaigose, pažeistų mokinių teises, jeigu formaliojo profesinio mokymo programas teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendintų kitas profesinio mokymo teikėjas, pavyzdžiui, bendrojo ugdymo mokykla. 2.
tikslas yra didinti profesinio mokymo prieinamumą ir gerinti mokymosi sąlygas mokiniams, pablogėjus jų socialinei ir materialinei padėčiai, ir mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, manytina, kad socialinės stipendijos ar materialinės paramos neskyrimas mokiniams, besimokantiems ne valstybės finansuojamoje vietoje pagal profesinio mokymo programas ar jų modulius, nėra tikslingas ir mažintų profesinio mokymo prieinamumą mokiniui, kurio socialinė padėtis blogėja. Siekiant tokius mokinius paskatinti mokytis bei išlaikyti profesinio mokymo sistemoje, socialinė stipendija ir materialinė parama turėtų būti teikiama nepriklausomai nuo to, ar asmuo mokosi valstybės finansuojamoje ar nefinansuojamoje vietoje, – kitaip nei mokymosi stipendija, kuri turi būti siejama su gerais mokymosi rezultatais ir mokymusi valstybės finansuojamoje vietoje. 3. Atsižvelgiant į tai, kad švietimas yra vienas svarbiausių nuteistųjų resocializacijos veiksnių, o profesinis mokymas derinamas su socialinės integracijos priemonėmis, kurios įkalinimo įstaigose padeda kurti humaniškesnę aplinką, pagerinti įkalinimo sąlygas ir nuteistajam grįžti į bendruomenę, ir į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad bet koks nuteistųjų teisės į mokslą ribojimas turi nepaneigti teisės esmės, būti proporcingas ir juo turėtų būti siekiama teisėto tikslo, priėmus Seimo narių S. Lengvinienės ir I. Kačinskaitės-Urbonienės 2021 m. sausio 22 d. pasiūlymais numatytą teisinį reguliavimą, siekiantys įgyti pirmąją kvalifikaciją nuteistieji dėl savo teisinio statuso būtų nepagrįstai diskriminuojami kitų profesinio mokymo įstaigose besimokančių mokinių atžvilgiu, kadangi, atsižvelgiant į mokymosi pažangą ir gerus mokymosi rezultatus, jie negalėtų pretenduoti į mokymosi stipendiją.
Todėl manytina, kad mokymosi stipendija šiai asmenų grupei turėtų būti mokama, o įvertinus tai, kad ši mokinių grupė yra visiškai išlaikoma valstybės, jiems neturėtų būti skiriama socialinė stipendija ar teikiama kita materialinė parama. Išplėtus asmenų ratą – papildžius mokiniais, kuriems atimta ar apribota laisvė ir kurie galėtų gauti mokymosi stipendiją už mokymosi pažangą bei pasiekimus, kai mažiausia mokymosi stipendija yra 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio, o didžiausia – 3 bazinės socialinės išmokos dydžiai, pagal preliminarius paskaičiavimus kalendoriniams metams papildomai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto reikėtų 53,6 tūkstančių eurų. 4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio nutarimo 1–3 punktuose, siūloma Įstatymo projektu Nr. XIIIP-4978 keičiamą Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Mokiniams, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų
modulius, siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją, pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokiniams Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokamos stipendijos ir teikiama kita materialinė parama. Mokymosi stipendija nemokama mokiniams, neturintiems teisės į valstybės finansuojamą vietą, o mokiniams, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, nemokama socialinė stipendija ir neteikiama kita materialinė parama.“ Iš dalies pritarti Iš dalies pritarti, nes Vyriausybės pastabos Nr. 1, 2, 3, 4 yra skirtos iš esmės projektui Nr. XIIIIP-4978, todėl įvertintos minėto projekto išvadoje.
5Siekiant, kad Profesinio mokymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nebūtų dubliuojamas teisinis reglamentavimas, siūloma Įstatymo projektu Nr. XIIIP-4979 keičiamą Švietimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Mokiniams, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius, stipendijų ar kitos materialinės paramos mokėjimą nustato Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas.“ Iš dalies pritarti Iš dalies pritarti, nes įstatymo 69 str. 1 d. Profesinio mokymo įstatymo pavadinimas dėstytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, t. y. įstatyme minimas nebe pirmą kartą. Žr. pasiūlymą Nr. 1. 2.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-06-022
6Atsižvelgiant į tai, kad Projektų nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų lėšų iš valstybės biudžeto, siūloma Seimui Projektų įsigaliojimo terminą numatyti 2022 m. sausio 1 d. Pritarti Žr. pasiūlymą Nr. 2. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4979(2), komiteto išvadoms ir pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas 2021-06-161 (69) (1) Projekto 1 straipsnį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1.
Mokiniuiams, kurise mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją arba keisti kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, taip pat vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos mokiniui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokama stipendija, skiriama materialinė parama ar jų modulius, stipendijų ar kitos materialinės paramos mokėjimą nustato Profesinio mokymo įstatymas.“
komitetas 2021-06-162 Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: S. Lengvinienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė