Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d Vilnius
Papildyti Įstatymą 5² straipsniu ir jį išdėstyti taip: „5² straipsnis. Vienkartinės ir periodinės išmokos smulkią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos
ekstremalią situaciją
asmenims, jeigu šie atitinka visas šias sąlygas:
informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis nei 4 ekonominio dydžio vienetai;
sąlyginį gyvūną ir jų deklaruota gyvenamoji vieta yra kaime;
sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą. 4) negauna nedarbo socialinio draudimo išmokos pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą arba darbo paieškos išmokos pagal šio įstatymo 48¹ straipsnį. 5) negauna savarankiškai dirbančio asmens išmokos pagal šio įstatymo 5¹ straipsnį. 2. Periodinė 200 eurų išmoka mokama individualia žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims, jeigu šie atitinka visas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas ir jeigu šių asmenų priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą.
Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino terminas trumpesnis negu kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydis proporcingai mažinamas. 3. Šiame straipsnyje numatytas išmokas skiria Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. Šiame straipsnyje numatytų išmokų mokėjimo, stabdymo ar atnaujinimo nuostatos taikomos mutatis mutandis šio įstatymo 5¹ straipsnyje nustatyta tvarka už laikotarpį nuo karantino režimo, nustatyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, termino pradžios iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos termino pabaigos ir dar du mėnesius po jo. 4. Šiame straipsnyje numatytos išmokos mokamos iš valstybės biudžeto.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Tomas Tomilinas Vida Ačienė Rasa Petrauskienė Jonas Jarutis Guoda Burokienė Aušrinė Norkienė Andrejus Stančikas Aurimas Gaidžiūnas Valius Ąžuolas
Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d Vilnius
Papildyti Įstatymą 5² straipsniu : „5² straipsnis. Vienkartinės ir periodinės išmokos individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną
Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo turi teisę gauti vienkartinę 200 eurų išmoką, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas:
1) žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis negu 4 ekonominio dydžio vienetai;
2) yra deklaravęs už 2019 metus pasėlius arba turi bent vieną sąlyginį gyvūną;
3) jo deklaruota gyvenamoji vieta yra kaimo vietovėje;
4) nedirba ar neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių;
5) negauna Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatytos nedarbo socialinio draudimo išmokos arba darbo paieškos išmokos pagal šio įstatymo 48¹ straipsnį;
6) negauna išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui pagal šio įstatymo 5¹ straipsnį. 2. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo turi teisę gauti periodinę
punktuose nustatytas sąlygas ir dirba pagal darbo sutartį ar turi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, o jam priskaičiuotas darbo užmokestis yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą. 3.
ar 2 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims vienkartinės ir periodinės išmokos išmokamos iki 2020 m. gruodžio 31 d. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino terminas trumpesnis negu kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos periodinės 200 eurų išmokos dydis proporcingai mažinamas. 4. Šiame straipsnyje nustatytas vienkartines ir periodines išmokas asmenims skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos paskirtas išmokų mokėtojas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos pateiktą individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų sąrašą (toliau – sąrašas). Asmuo prašymą dėl vienkartinės ar periodinės išmokos paskyrimo pateikia savivaldybės administracijai pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą. Kai išmokų mokėtojas gauna sąrašą ir duomenis, patvirtinančius asmens atitiktį šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytoms sąlygoms, asmeniui, kuris kreipėsi dėl vienkartinės ar periodinės išmokos paskyrimo, ši išmoka paskiriama per 10 darbo dienų. Sprendimą nutraukti periodinės išmokos asmenims mokėjimą išmokų mokėtojas priima ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną, arba nuo dienos, kurią sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas, arba nuo dienos, kurią išmokų mokėtojas gavo duomenų, patvirtinančių asmens neatitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. 5. Šiame straipsnyje nustatytas periodines išmokas išieško išmokų mokėtojas. Periodinių išmokų išieškojimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo V skyriaus nuostatos. 6.
ūkio veiklą vykdančiam asmeniui, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro kartu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministru patvirtintuose Vienkartinės ir periodinės išmokos individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims nuostatuose, suderintuose su išmokų mokėtoju. 7. Išmokų mokėtojo patiriamos šiame straipsnyje nustatytos vienkartinės ir periodinės išmokų mokėjimo ir išieškojimo sąnaudos kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. 8. Šiame straipsnyje nustatytos vienkartinės ir periodinės išmokos mokamos iš valstybės biudžeto.“
m. gruodžio 31 d. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iki 2020 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo
skiriamos ir išmokamos individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, kurie nustatytus reikalavimus atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino laikotarpiu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
projektų tikslai ir uždaviniai Karantino metu smulkią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims (ūkiai iki 4 EDV) nėra mokama 257 eurų savarankiškai dirbančių išmoka. Siūloma nutraukti kaimo žmonių diskriminaciją. Siūloma nustatyti, kad smulkią žemės ūkio veiklą realiai vykdantys asmenys gautų vienkartinę ir periodinę išmoką. Vienkartinę 400 eurų išmoką siūloma mokėti visiems realiai veiklą vykdantiems smulkiesiems ūkininkams, o 200 eurų periodines išmoką tik smulkiems ūkininkams, kurių darbinės pajamos mažesnės nei MMA. Įstatymo projekto tikslas – sudaryti sąlygas mokėti vienkartines ir periodines išmokas kaimo gyventojams, kurių ūkio dydis nesiekia 4 EDV. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Seimo narys Tomas Tomilinas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Karantino metu smulkią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims (ūkiai iki 4 EDV) nėra mokama 257 eurų savarankiškai dirbančių išmoką. Taip pat tikslinė dotacija neskiriama asmenims, kurie gauna darbinių pajamų, mažesnių nei minimali mėnesinė alga per mėnesį. Taip yra todėl, kad socialinio draudimo įstatymas nepriskiria ūkininkų iki 4 EDV prie savarankiškai dirbančių asmenų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte nustatoma, kad vienkartinė 400 Eur išmoka mokama smukia žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims, kurie negauna nedarbo draudimo išmokos. 400 eurų suma siūloma todėl, kad karantino metu nuo kovo vidurio iki gegužės vidurio šie asmenys buvo iš viso palikti likimo valiai ir negavo jokios pagalbos. Tokiųš asmenų yra apie 42 tūkstančiai.
Nuo gegužės 16 dienos galioja Užimtumo rėmimo įstatymo pataisos, kurios sudaro sąlygas ūkininkams, kurie registruojasi bedarbiais gauti laikiną darbo paieškos išmoką (200 eurų). Tad papildomai remti nedirbančių smulkių ūkininkų poreikio nebėra. Tačiau darbo santykių turintys ūkininkai tebėra diskriminuojami ir nuo gegužės 16 d., nes jie negali pasinaudoti nei darbo paieškos išmoka, nei išmoka savarankiškai diebantims, mokama du mėn. po karantino pabaigos visiems stambesniems ūkininkms (vir 4EDV) ir turintiems darbo santykius iki MMA. Tokių asmenų yra virs 9 tūkstančių. Periodinę
vienkartinę išmoką, jeigu jie dirba ir šių asmenų darbinė pajamos mažesnės nei minimali mėnesinė alga. Siūloma nustatyti, kad periodinė išmoka smulkiesiems ūkininkams mokama už visą karantino laikotarpį ir 2 mėnesius po ekstremalios situacijos pasibaigimo kaip ir mokama savarankiškai dirbančių išmoka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikis administracinei naštai nenumatomas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
projektas verslo sąlygų neįtakos
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus įtraukti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Siūloma numatyti mažesnė išmoka todėl, kad savaranbkiškai dirbančių asmenų apmokestinimas skiriasi nuo likusios dalies savarankiškai dirbančių. Ūkininkai iki 4 EDV nemoka socialinio draudimo įmokų, todėl reali parama jiems nebus mažesnė nei ūkininkams virš 4 EDV. Taip pat siūloma numatyti, kad parama galėtų naudotis tik realia žemės ūkio veiklos besiverčiantys ūkininkai. Atsižvelgiant į žemės ūkio ministerijos rekomendaciją, siūloma atskirti realios žemės ūkio veiklos nevykdančius asmenis (deklaruojančius tik pievas ir ganyklas) ir jiems išmokos nemokėti. Šis kriterijus yra naudojamas žemės ūkio politikoje. 11. Jeigu Įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Reikės priimti išmokų mokėjimo tvarką, kurią tikslinga pavesti tvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrui
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimui preliminariais skaičiavimais reikės apie 25,8 mln. Eur. (9000+33000) (asmenys) x
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados negauta 14.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis: „smulkieji ūkininkai“, „vienkartinė išmoka“, „periodinė išmoka“
Nėra. Teikia Seimo nariai: Tomas Tomilinas Vida Ačienė Rasa Petrauskienė Jonas Jarutis Guoda Burokienė Aušrinė Norkienė Andrejus Stančikas Aurimas Gaidžiūnas Valius Ąžuolas
DĖL
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5² straipsnyje siūloma nustatyti vienkartinės ir periodinės išmokos smulkią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo ypatumus Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną ar ekstremalią situaciją. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių:
Visų pirma, manytina, kad siūlomos nuostatos nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas, kadangi šis įstatymas reglamentuoja darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslus, uždavinius ir pan. (keičiame įstatyme yra tik konstatuota, kad žemės ūkio veikla yra savarankiška fizinio asmens veikla (6 straipsnio 1 dalies 8 punktas), tačiau daugiau jokių nuostatų, susijusių su šių asmenų veikla šiame įstatyme nėra reglamentuota). Manytina, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytai problemai spręsti, turėtų būti atliekami ne siūlomi keičiamo įstatymo papildymai, o rengiamas specialus įstatymas, analogiškai kaip, pvz., Lietuvos Respublikos vienkartinės išmokos vaikams, skirtos COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pandemijos padariniams mažinti, įstatymas ar Lietuvos Respublikos vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymas.
Antra, siūlomas reguliavimas nėra užbaigtas ir aiškus, nėra aišku, kada mokama vienkartinė išmoka, o kada periodinė, kokie yra vienkartinės išmokos išmokėjimo terminai, kokiu periodiškumu bus mokama periodinė 200 eurų išmoka (ar ji bus mokama kartą per mėnesį, ar turimas omenyje kitas laikotarpis), ar bus reikalaujama iš individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų, kurie pagal šį įstatymą turėtų teisę gauti išmokas, pateikti prašymus ir pan. Be to, į keičiamame įstatyme nustatytų užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų ratą įtraukiamas naujas subjektas – Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija, tačiau nėra aiškios jos funkcijos, neaiškus jos santykis su kitais užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančiais subjektais, kokia tvarka ir kaip ji gaus dokumentus ir duomenis, nurodytus įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5² straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose (kad individualią žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys nedirba, negauna nedarbo socialinio draudimo išmokos ar darbo paieškos išmokos, negauna savarankiškai dirbančio asmens išmokos), neaišku, kokia tvarka ji mokės šias išmokas, koks subjektas tvirtins šių išmokų išmokėjimo tvarką (atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,reikės priimti išmokų mokėjimo tvarką, kurią tikslinga pavesti tvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrui“, tačiau įstatymo projekte jokių su tuo susijusių nuostatų nėra). Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas. 2. Projektas papildomai tikslintinas ir pagal šias pastabas: 2.1.
Įstatymo projektu 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5² straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio
kalbama apie asmenis, kurie užsiima individualia žemės ūkio veikla ir kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis nei 4 ekonominio dydžio vienetai. Atsižvelgiant į tai, reikėtų tikslinti įstatymo straipsnio pavadinimą. Pastebėtina, kad teisės aktuose formuluotė „smulki žemės ūkio veikla“ nėra vartojama. 2.2. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 5¹ straipsnį teisė gauti šiame straipsnyje nurodytas išmokas yra siejama su ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimu. Svarstytina, ar teisė gauti išmokas individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, siūlomas nustatyti įstatymo projektu, taip pat neturėtų būti siejama su šiomis abejomis sąlygomis. 2.3. Keičiamo įstatymo 5² straipsnio 1 dalies 2 punkte viena iš sąlygų vienkartinei išmokai gauti yra reikalavimas būti deklaravusiam už
apibrėžtumo, siūlytina nurodyti už kuriuos ankstesnius metus žemės ūkio veikla užsiimantis asmuo turėjo būti deklaravęs pasėlius. Be to, vertinamoje projekto nuostatoje vartojama teisės aktuose neapibrėžta sąvoka „sąlyginis gyvūnas“, nors šios sąvokos turinys turės esminės įtakos vienkartinei ir periodinei išmokai gauti. Todėl siūlytina ją apibrėžti arba jos atsisakyti. 2.4.
įstatymo 5² straipsnio 2 dalyje žodžius ,,ir jeigu šių asmenų priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą“, kadangi ši sąlyga jau patenka po šioje dalyje pateikta nuoroda į 1 dalį (toks reikalavimas numatytas
įstatymo 5¹ straipsnio pavadinimą, išmokas siūloma mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną ar ekstremalią situaciją, atitinkamai turėtų būti tikslinama keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 2 dalis, kurioje nustatytas periodinės išmokos dydis, kai tik karantino laikotarpis yra trumpesnis negu kalendorinis mėnuo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje yra nurodytas proporcingas periodinės išmokos dydis ne individualia žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims (kas yra šio straipsnio reguliavimo dalykas), bet savarankiškai dirbančiam asmeniui. 2.6. Siekiant teisinio aiškumo ir išvengti praktinio taikymo problemų, tikslintina keičiamo įstatymo 5² straipsnio 3 dalis, nes nevisiškai aišku, kokios būtent 5¹straipsnio nuostatos mutatis mutandis būtų taikomos įgyvendinant įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą. Pagal 5¹ straipsnį išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims, atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalyje nurodytus Užimtumo tarnybos priimtus sprendimus, moka ir išieško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad šiuo įstatymo projektu numatytas išmokas skiria Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. Taigi neaišku, ar pastaroji institucija tik skirtų ar ir mokėtų išmokas bei atliktų kitus veiksmus. 2.7.
atsisakyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5² straipsnio 4 dalies kaip perteklinės, nes keičiamo įstatymo 50 straipsnyje yra nurodyti visų šiame įstatyme nurodytų išmokų finansavimo šaltiniai. 2.8. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini žodžiai ,,ir jį išdėstyti taip“. 3. Įvertinant tai, kad tinkamam įstatymo įgyvendinimui bus reikalingas įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimas, bei atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, pagal kurią įstatymų leidėjas nustatydamas naują reguliavimą turi numatyti reikiamą terminą jo įgyvendinimui reikalingų teisės aktų priėmimui, įstatymo projektas pildytinas nuostatomis, atidedančiomis jo įsigaliojimą ir pavedančiomis priimti atitinkamus įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto išlaidų, dėl šiuo projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
bus skiriama ir išmokama individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, kurie nustatytus reikalavimus atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino laikotarpiu. Viena iš įstatymo projekto 1 straipsnyje numatytų sąlygų vienkartinei 200 eurų išmokai gauti - individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo negauna darbo paieškos išmokos pagal šio įstatymo 48¹ straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad karantinas atšauktas nuo 2020 m. birželio 17 d., o prašymai darbo paieškos išmokai skirti galėjo būti pateikiami nuo 2020 m. birželio 13 d. (įsigaliojus Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintiems Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatams), svarstytina, ar reikalinga numatyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5² straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą sąlygą vienkartinei išmokai gauti, t.y. negauti darbo paieškos išmokos pagal šio įstatymo 48¹ straipsnį. 2. Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5² straipsnio 2 dalį ir nurodyti už kokį laikotarpį individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo turi teisę gauti periodinę 200 eurų išmoką, t.y. numatyti, kad už kalendorinį mėnesį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2020-06-25
posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėjos R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: I. Šambaraitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriasu patarėja, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, R. Mininienė – Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė, J. Čičiurkienė – Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės patarėja, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-15 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5² straipsnyje siūloma nustatyti vienkartinės ir periodinės išmokos smulkią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo ypatumus Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną ar ekstremalią situaciją.
Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių: Visų pirma, manytina, kad siūlomos nuostatos nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas, kadangi šis įstatymas reglamentuoja darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslus, uždavinius ir pan. (keičiame įstatyme yra tik konstatuota, kad žemės ūkio veikla yra savarankiška fizinio asmens veikla (6 straipsnio 1 dalies 8 punktas), tačiau daugiau jokių nuostatų, susijusių su šių asmenų veikla šiame įstatyme nėra reglamentuota). Manytina, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytai problemai spręsti, turėtų būti atliekami ne siūlomi keičiamo įstatymo papildymai, o rengiamas specialus įstatymas, analogiškai kaip, pvz., Lietuvos Respublikos vienkartinės išmokos vaikams, skirtos COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pandemijos padariniams mažinti, įstatymas ar Lietuvos Respublikos vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymas. Antra, siūlomas reguliavimas nėra užbaigtas ir aiškus, nėra aišku, kada mokama vienkartinė išmoka, o kada periodinė, kokie yra vienkartinės išmokos išmokėjimo terminai, kokiu periodiškumu bus mokama periodinė 200 eurų išmoka (ar ji bus mokama kartą per mėnesį, ar turimas omenyje kitas laikotarpis), ar bus reikalaujama iš individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų, kurie pagal šį įstatymą turėtų teisę gauti išmokas, pateikti prašymus ir pan.
Be to, į keičiamame įstatyme nustatytų užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų ratą įtraukiamas naujas subjektas – Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija, tačiau nėra aiškios jos funkcijos, neaiškus jos santykis su kitais užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančiais subjektais, kokia tvarka ir kaip ji gaus dokumentus ir duomenis, nurodytus įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5² straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose (kad individualią žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys nedirba, negauna nedarbo socialinio draudimo išmokos ar darbo paieškos išmokos, negauna savarankiškai dirbančio asmens išmokos), neaišku, kokia tvarka ji mokės šias išmokas, koks subjektas tvirtins šių išmokų išmokėjimo tvarką (atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,reikės priimti išmokų mokėjimo tvarką, kurią tikslinga pavesti tvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrui“, tačiau įstatymo projekte jokių su tuo susijusių nuostatų nėra). Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas. Įvertinta Priimtas sprendimas vienkartinių ir periodinių individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų išmokų mokėjimo ypatumus Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną reglamentuoti Užimtumo įstatyme. 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pagal šias pastabas: 2.1.
Įstatymo projektu 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5² straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio – pavadinime vartojama formuluotė „smulkią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims“, o tekste kalbama apie asmenis, kurie užsiima individualia žemės ūkio veikla ir kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis nei 4 ekonominio dydžio vienetai. Atsižvelgiant į tai, reikėtų tikslinti įstatymo straipsnio pavadinimą. Pastebėtina, kad teisės aktuose formuluotė „smulki žemės ūkio veikla“ nėra vartojama. 2.2. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 5¹ straipsnį teisė gauti šiame straipsnyje nurodytas išmokas yra siejama su ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimu. Svarstytina, ar teisė gauti išmokas individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, siūlomas nustatyti įstatymo projektu, taip pat neturėtų būti siejama su šiomis abejomis sąlygomis. 2.3. Keičiamo įstatymo 5² straipsnio 1 dalies 2 punkte viena iš sąlygų vienkartinei išmokai gauti yra reikalavimas būti deklaravusiam už 2019 arba ankstesnius metus pasėlius. Siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo, siūlytina nurodyti už kuriuos ankstesnius metus žemės ūkio veikla užsiimantis asmuo turėjo būti deklaravęs pasėlius. Be to, vertinamoje projekto nuostatoje vartojama teisės aktuose neapibrėžta sąvoka „sąlyginis gyvūnas“, nors šios sąvokos turinys turės esminės įtakos vienkartinei ir periodinei išmokai gauti. Todėl siūlytina ją apibrėžti arba jos atsisakyti. 2.4.
dalyje žodžius ,,ir jeigu šių asmenų priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą“, kadangi ši sąlyga jau patenka po šioje dalyje pateikta nuoroda į 1 dalį (toks reikalavimas numatytas 1 dalies 3 punkte). 2.5. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio pavadinimą, išmokas siūloma mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną ar ekstremalią situaciją, atitinkamai turėtų būti tikslinama keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 2 dalis, kurioje nustatytas periodinės išmokos dydis, kai tik karantino laikotarpis yra trumpesnis negu kalendorinis mėnuo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje yra nurodytas proporcingas periodinės išmokos dydis ne individualia žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims (kas yra šio straipsnio reguliavimo dalykas), bet savarankiškai dirbančiam asmeniui. 2.6. Siekiant teisinio aiškumo ir išvengti praktinio taikymo problemų, tikslintina keičiamo įstatymo 5² straipsnio 3 dalis, nes nevisiškai aišku, kokios būtent 5¹straipsnio nuostatos mutatis mutandis būtų taikomos įgyvendinant įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą. Pagal 5¹ straipsnį išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims, atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalyje nurodytus Užimtumo tarnybos priimtus sprendimus, moka ir išieško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad šiuo įstatymo projektu numatytas išmokas skiria Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. Taigi neaišku, ar pastaroji institucija tik skirtų ar ir mokėtų išmokas bei atliktų kitus veiksmus. 2.7.
straipsniu keičiamo įstatymo 5² straipsnio 4 dalies kaip perteklinės, nes keičiamo įstatymo 50 straipsnyje yra nurodyti visų šiame įstatyme nurodytų išmokų finansavimo šaltiniai. 2.8. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini žodžiai ,,ir jį išdėstyti taip“. Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-4964(2). 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reikalingas įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimas, bei atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, pagal kurią įstatymų leidėjas nustatydamas naują reguliavimą turi numatyti reikiamą terminą jo įgyvendinimui reikalingų teisės aktų priėmimui, įstatymo projektas pildytinas nuostatomis, atidedančiomis jo įsigaliojimą ir pavedančiomis priimti atitinkamus įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-4964(2). 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pareikalaus papildomų valstybės biudžeto išlaidų, dėl šiuo projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvadą. Pritarti
2LR Teisingumo ministerija,
2020-06-19 Įvertinę Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 papildymo 5² straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4964 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Įvertinta
asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Respublikos Vyriausybė (nutarimas Nr. 646, TAR, 2020-06-22, Nr. 13621.) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. SV–S–1648
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
n u t a r i a:
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 papildymo 5² straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-4964 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į šiuos siūlymus:
į tai, kad iš Įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kada mokama vienkartinė
aiškumo, siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5² straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyti, kad vienkartinė 400 eurų išmoka skiriama ir mokama tik tais atvejais, kai asmuo nedirba ir negauna jokių pajamų, ir keičiamo įstatymo 5² straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad periodinė 200 eurų išmoka skiriama ir mokama tais atvejais, kai asmuo atitinka keičiamo įstatymo 5² straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nurodytas sąlygas ir jeigu jie turi su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, o jų priskaičiuotas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios pajamos yra ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. 1.2. Keičiamo įstatymo 5² straipsnio 2 dalyje tikslintina sąvoka „išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui“ vietoje jos nurodant „periodinės 200 eurų išmokos“, atsižvelgiant į tai, kad nurodytoje nuostatoje siūloma reguliuoti su periodinės 200 eurų išmokos mokėjimu susijusius teisinius santykius. 1.3.
tikslinti keičiamo įstatymo 5² straipsnio pavadinimą ir 3 dalį, juose atsisakant nuostatų apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtą ekstremaliąją situaciją, atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 5² straipsnio 2 dalį, periodinės 200 eurų išmokos mokėjimas siejamas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtu karantino režimu bei taip užtikrinant keičiamo įstatymo 5² straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų išmokų (toliau – išmokos ūkininkams) gavėjų lygiateisiškumą, t. y. suvienodinant nurodytų išmokų mokėjimo terminus. 1.4. Pritarus šio nutarimo 1.3 papunktyje pateiktam siūlymui, įvertinant tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino režimo laikotarpis (toliau – karantino režimo laikotarpis) atšauktas nuo 2020 m. birželio 17 d., siūlytina nustatyti, kad išmokos ūkininkams asmenims, karantino režimo laikotarpiu atitikusiems keičiamo įstatymo 5² straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytas sąlygas, už išmokų ūkininkams mokėjimo laikotarpį, kuriuo jie atitiko atitinkamai keičiamo įstatymo 5² straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytas sąlygas, išmokamos vienu kartu, ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 30 d. 1.5. Siekiant užtikrinti efektyvų išmokų ūkininkams mokėjimą, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir jai pavaldžios įstaigos netvarko individualia žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų duomenų, susijusių su jų darbo teisiniais santykiais, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 5² straipsnio 3 dalį ir joje nustatyti, kad asmenims, įtrauktiems į Žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą individualia žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų sąrašą, išmokas ūkininkams skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga.
Pritarus šiame papunktyje pateiktam siūlymui, įvertinant, kad išmokos ūkininkams būtų mokamos tokia pačia tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 5¹ straipsnyje nurodytos išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, taip pat siūlytina tikslinti Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą, jame įtvirtinant teisinį pagrindą išlaidoms, skirtoms išmokoms ūkininkams mokėti, padengti;
šio nutarimo 1.4 ir 1.5 papunkčiuose pateiktiems siūlymams, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 5² straipsnio 3 dalį, joje atsisakant nuorodų į Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnį, vietoj to nustatant konkrečias nuostatas, skirtas reguliuoti kreipimąsi dėl išmokų ūkininkams, jų skyrimą, mokėjimą, išieškojimą, išmokų ūkininkams mokėtojo patiriamų išlaidų kompensavimą. 2. Preliminariais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, Įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms įgyvendinti einamaisiais biudžetiniais metais papildomai reikėtų skirti 25,8 mln. eurų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas
„Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja
susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“). Be to, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“
atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Kadangi Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatyme papildomų lėšų Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti skirti nenumatyta, siūlytina įvertinti poreikį tikslinti nurodytą įstatymą, jame numatant lėšas priimtam įstatymui įgyvendinti arba numatyti galimybę šias išlaidas finansuoti skolintomis valstybės lėšomis. Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projekto nuostatos patikslintos (žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-4964(2)). Įstatymo nuostatoms įgyvendinti lėšos ženkliai sumažintos. Posėdyje dalyvavę vykdomosios valdžios (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos) atstovai patobulintam projektui pritarė. 2.
T. Tomilinas, R. Petrauskienė 2020-06-231 (5²) Argumentai: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4964, siūloma įstatymo projektą patikslinti, atitinkamai sumažinant ir valstybės biudžeto lėtų poreikį (iki 15,6 mln. eurų) įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Pasiūlymas: įstatymo projekto 1 straipsnį siūloma išdėstyti taip: ,,1 straipsnis. Įstatymo papildymas 5² straipsniu Papildyti Įstatymą 5² straipsniu ir jį išdėstyti taip: „5² straipsnis. Vienkartinės ir periodinės išmokos smulkią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos
užsiimantiems asmenims, jeigu šie atitinka visas šias sąlygas:
1) žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis nei 4 ekonominio dydžio vienetai;
2) yra deklaravę už 2019 arba ankstesnius metus pasėlius arba turi bent vieną sąlyginį gyvūną ir jų deklaruota gyvenamoji vieta yra kaime;
3) nedirba arba jeigu šių asmenų priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą. 4) negauna nedarbo socialinio draudimo išmokos pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą arba darbo paieškos išmokos pagal šio įstatymo 48¹ straipsnį. 5) negauna savarankiškai dirbančio asmens išmokos pagal šio įstatymo 5¹ straipsnį. 2.
asmenims, jeigu šie atitinka visas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas ir jeigu šių asmenų priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino terminas trumpesnis negu kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydis proporcingai mažinamas. 3. Šiame straipsnyje numatytas išmokas skiria Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. Šiame straipsnyje numatytų išmokų mokėjimo, stabdymo ar atnaujinimo nuostatos taikomos mutatis mutandis šio įstatymo 5¹ straipsnyje nustatyta tvarka už laikotarpį nuo karantino režimo, nustatyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, termino pradžios iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos termino pabaigos ir dar du mėnesius po jo. 4. Šiame straipsnyje numatytos išmokos mokamos iš valstybės biudžeto.“ ,,1 straipsnis. Įstatymo papildymas 5² straipsniu Papildyti Įstatymą 5² straipsniu :
„5² straipsnis. Vienkartinės ir periodinės išmokos žemės
ūkio veiklą vykdantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną 1.
Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo turi teisę gauti vienkartinę 200 eurų išmoką, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas:
1) žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis nei 4 ekonominio dydžio vienetai;
2) yra deklaravęs už 2019 metus pasėlius arba turi bent vieną sąlyginį gyvūną;
3) jo deklaruota gyvenamoji vieta yra kaimo vietovėje;
4) nedirba ar neturi darbo santykiams prilygintų teisnių santykių;
5) negauna Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatytos nedarbo socialinio draudimo išmokos arba darbo paieškos išmokos pagal šio įstatymo 48¹ straipsnį;
6) negauna išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui pagal šio įstatymo 5¹ straipsnį. 2. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo turi teisę gauti periodinę 200 eurų išmoką, jeigu jis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas ir yra dirbantis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius, o jam priskaičiuotas darbo užmokestis yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą. 3.
atitinkantiems asmenims nustatytos išmokos mokamos:
1) vienkartinė 200 eurų išmoka išmokama 2020 m. rugsėjo mėnesį;
2) periodinė 200 eurų išmoka mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo ir dar 2 mėnesius po bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino terminas trumpesnis negu kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos periodinės išmokos dydis proporcingai mažinamas. 4. Šiame straipsnyje nustatytos periodinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, kai:
1) asmuo nebeatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų periodinei išmokai skirti ir mokėti;
2) po Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo praėjo 2 mėnesiai. 5. Šiame straipsnyje nustatytas išmokas asmenims skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (toliau – išmokų mokėtojas) pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos pateiktus individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų sąrašą (toliau – sąrašas) ir duomenis. Išmokos paskiriamos per 10 darbo dienų nuo sąrašo ir duomenų, patvirtinančių asmens atitiktį šio straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytoms sąlygoms, išmokų mokėtojo gavimo dienos. Sprendimą nutraukti periodinės išmokos asmenims mokėjimą išmokų mokėtojas priima ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo dienos, kurią suėjo 2 mėnesiai po Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo, arba nuo duomenų, patvirtinančių asmens neatitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms, išmokų mokėtojo gavimo dienos. 6.
6Šiame straipsnyje nustatytas periodines išmokas išieško išmokų mokėtojas. Periodinių išmokų
išieškojimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo V skyriaus nuostatos. 7. Kreipimosi dėl vienkartinės ir periodinės išmokos individualią žemės ūkio veiklą vykdančiam asmeniui, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro kartu su žemės ūkio ministru patvirtintuose Vienkartinės ir periodinės išmokos individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims nuostatuose, suderintuose su išmokų mokėtoju. 8. Išmokų mokėtojo patiriamos šiame straipsnyje nustatytos vienkartinės ir periodinės išmokų mokėjimo ir išieškojimo sąnaudos kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. 9. Šiame straipsnyje nustatytos vienkartinės ir periodinės išmokos mokamos iš valstybės biudžeto.“ Pritarti iš dalies Argumentai: komitete pritarta komiteto patobulintai įstatymo projekto redakcijai Nr. XIIIP-4964(2). Siūloma atsisakyti periodinės išmokos mokėjimo dar 2 mėnesius po karantino pabaigos, atitinkamai patikslintas visas projekto 1 straipsnis. 2.1. Seimo nariai T. Tomilinas, R. Petrauskienė 2020-06-232 N Pasiūlymas: papildyti įstatymo projektą 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. rugpjūčio 1 d. ir galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir žemės ūkio ministras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iki 2020 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 5² straipsnio 2 dalyje numatyta periodinė 200 eurų išmoka, nustatytus reikalavimus atitinkantiems asmenims, skiriama ir mokama už laikotarpį nuo karantino režimo, nustatyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės
paskelbimo“, termino pradžios.“ Pritarti iš dalies Argumentai: komitete pritarta komiteto patobulintai įstatymo projekto 2 straipsnio redakcijai Nr. XIIIP-4964(2). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 1, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Juozas Rimkus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas suredaguotas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Biuro vedėja E. Bulotaitė