Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Projekto lyginamasis variantas
IR ĮSTATYMO II dalies II skyriaus
straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose, o šio įstatymo 126² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – profesinės sąjungos arba asociacijos. Šiuo atveju Šiame punkte nurodytais atvejais bylą teisme veda profesinės sąjungos ar asociacijos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai).“
straipsnio pakeitimas Papildyti 57 straipsnį 5 dalimi: „5. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu grupės skundo byloje, teismui nagrinėjant grupės narių individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus toje pačioje grupės skundo byloje.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį nauju 11 punktu: „11) kai teismo nutartis dėl grupės skundo priėmimo apskundžiama atskiruoju skundu;“. 2. Buvusius 100 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 punktus laikyti atitinkamai 12 ir 13 punktais. 4 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauju 7 punktu: „7) šio įstatymo 100 straipsnio 11 punkte nurodytu atveju – iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas;“. 2. Buvusį 101 straipsnio 7 punktą laikyti 8 punktu. 3.
straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) šio įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 12 ir 13 punktuose nurodytais atvejais – iki bus pašalintos aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas.“
straipsnio pakeitimas
straipsnį nauju 7 punktu: „7) šio įstatymo 126³ straipsnyje nurodytu atveju;“. 2. Buvusį 105 straipsnio 7 punktą laikyti 8 punktu. 6 straipsnis. Įstatymo II dalies II skyriaus papildymas trečiuoju¹ skirsniu Papildyti įstatymo II dalies II skyrių trečiuoju¹skirsniu:
straipsnis. Bendrosios nuostatos
skundą šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę paduoti fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupė. 2. Grupės skundo bylą teismas nagrinėja pagal šiame skirsnyje nustatytas taisykles. Šiame įstatyme nustatytos bendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės grupės skundo bylai taikomos tiek, kiek grupės skundo nagrinėjimo taisyklių nenustatyta šiame skirsnyje. 3. Rengiant grupės skundą, būtinas advokato dalyvavimas. Advokato atstovavimas grupei būtinas teismui nagrinėjant grupės skundo bylą. 4. Skaičiuojant grupės narių skundų padavimo terminus laikoma, kad grupės narių reikalavimai, nepriklausomai nuo to, kada jie prisijungė prie grupės, buvo pareikšti, kai buvo paduotas grupės skundas. 126² straipsnis. Grupės skundo padavimo teismui prielaidos ir sąlygos 1.
Grupės skundas gali būti paduodamas, jeigu:
1) skundas grindžiamas tapačiomis ar panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus;
3) grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai;
4) grupė turi grupės atstovą;
5) reikalavimą pareiškia ne mažiau kaip dvidešimt fizinių ar juridinių asmenų, raštu išreiškusių savo valią būti grupės nariais ir paduoti grupės skundą teismui;
6) grupė turi grupės advokatą. 2. Grupės atstovas yra reikalavimą byloje pareiškiantis ir bylos baigtimi suinteresuotas grupės narys (išskyrus atvejus, kai grupei atstovauja šioje dalyje nurodyta asociacija arba profesinė sąjunga), kuris grupės narių vardu pasirašo skundą ir kartu su grupės advokatu veda grupės skundo bylą atstovaudamas visų grupės narių interesams. Grupės atstove gali būti asociacija arba profesinė sąjunga, kai grupės skundu reiškiami reikalavimai kyla iš teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su asociacijos arba profesinės sąjungos veiklos tikslais ir sritimi, ir kai ne mažiau kaip dešimt grupės narių yra asociacijos arba profesinės sąjungos nariai. Šiuo atveju grupės nariais gali būti ne tik asociacijos arba profesinės sąjungos nariai, tačiau nagrinėjant bylą asociacija arba profesinė sąjunga atstovauja visų grupės narių interesams. 3.
3. Teismas, spręsdamas, ar grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai, pagal grupės atstovo pateiktą informaciją ir kitus teismui žinomus duomenis įvertina apibūdintą grupę, grupės skundu ginamų pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų pobūdį, bendro grupės reikalavimo ir individualaus pobūdžio turtinių grupės narių reikalavimų (jeigu jie reiškiami) santykį, individualaus pobūdžio turtinių grupės narių reikalavimų (jeigu jie reiškiami) dydį ir kitas aplinkybes. 126³ straipsnis. Grupės skundo ir individualių skundų santykis Kai iki galutinio grupės narių sąrašo patvirtinimo buvo pareikštas tapačiomis arba panašiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas individualus skundas, kuriame keliami tapatūs arba panašūs reikalavimai tam pačiam atsakovui, pareiškėjas savo iniciatyva arba teismo siūlymu gali pasinaudoti šio įstatymo 50 straipsnyje numatyta teise atsiimti skundą ir tapti grupės nariu pagal šio įstatymo 126¹⁰straipsnyje nustatytas taisykles. Šiuo atveju, jeigu grupės skundą nagrinėjantis teismas patvirtina asmenį grupės nariu, pareiškėjo individualus reikalavimas paliekamas nenagrinėtas teismo iniciatyva. 126⁴ straipsnis. Specialūs reikalavimai grupės skundo formai ir turiniui
formai ir turiniui taikomi šio įstatymo 24 straipsnyje, išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nustatyti reikalavimai.
Be to, grupės skunde turi būti:
1) prašymas nagrinėti skundą pagal grupės skundo proceso taisykles;
2) pagrįsta, kodėl reikalavimus tikslingiausia, efektyviausia ir tinkamiausia nagrinėti pagal grupės skundo proceso taisykles;
3) apibūdinta grupė, su kuria susijęs grupės skundas;
4) nurodytos aplinkybės, kurios yra tapačios ar panašios visiems grupės nariams;
5) bendras grupės narių reikalavimas;
6) individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai (jeigu jie reiškiami) ir nurodytos aplinkybės, kurios gali būti svarbios vertinant šiuos reikalavimus;
7) nurodytas grupės atstovas. 2. Grupės skundą pasirašo grupės atstovas ir grupės advokatas. 126⁵ straipsnis. Specialūs reikalavimai grupės skundo priedams Be šio įstatymo
grupės skundo pridedami šie priedai:
1) grupės narių sąrašas, kuriame nurodyta: kiekvieno grupės nario vardas ir pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu grupės narys turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;
2) šio įstatymo 126² straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti grupės narių pareiškimai;
3) teisinių paslaugų teikimo sutartis (jos išrašas), sudaryta grupės atstovo ir grupės advokato;
4) pranešimas, kurį grupės atstovas ketina paskelbti siekdamas per teismo nustatytą terminą papildyti grupę.
Šiame pranešime turi būti nurodytas grupės atstovo vardas ir pavardė (pavadinimas), adresas, elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, pateiktas grupės apibūdinimas, nurodytas atsakovas, skundo pagrindas ir jame keliami reikalavimai, informacija, kad grupės nariais norintys tapti fiziniai ar juridiniai asmenys gali per teismo nustatytą terminą kreiptis į grupės atstovą, taip pat tvarka, pagal kurią grupės atstovas teikia informaciją, ir pagrindinė informacija apie grupės skundo nagrinėjimo proceso ypatumus;
5) įrodymai, pagrindžiantys bendrą grupės narių reikalavimą ir aplinkybes, kurios gali būti svarbios vertinant šį reikalavimą;
6) įrodymai (jeigu jų yra), pagrindžiantys individualaus pobūdžio turtinius grupės narių reikalavimus (jeigu jie reiškiami) ir aplinkybes, kurios gali būti svarbios vertinant šiuos reikalavimus;
7) pavedimas grupės atstovui atstovauti grupei. 126⁶ straipsnis. Grupės skundo priėmimas
priėmimo klausimą teismas išsprendžia ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų nuo skundo gavimo priimdamas nutartį. 2.
nutartimi dėl grupės skundo priėmimo išsprendžia klausimą, ar skundas gali būti nagrinėjamas pagal grupės skundo proceso taisykles, įvertina, ar visi skundą reiškiantys asmenys gali būti laikomi grupės nariais, ar pareikšti individualaus pobūdžio turtiniai reikalavimai yra susiję su grupės skundo dalyku ir pagrindu. Kai grupės skundas neatitinka šio įstatymo 126² straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6 punktų, 126⁴, 126⁵ ir 126⁷ straipsnių reikalavimų, skundo trūkumai šalinami šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. 3. Prieš priimdamas nutartį dėl grupės skundo priėmimo, teismas išsiunčia atsakovui grupės skundo nuorašą (skaitmeninę kopiją) ir nurodo terminą, per kurį atsakovas gali pareikšti nuomonę dėl grupės skundo ir grupės narių sąrašo. Be to, teismas praneša atsakovui apie žinomus pareiškėjus, prie grupės skundo nuorašo (skaitmeninės kopijos) pridėdamas grupės narių sąrašo nuorašą (skaitmeninę kopiją), ir pažymi, kad šiuo metu grupė nėra patvirtinta, todėl žinomi ne visi pareiškėjai. 4. Nutartis, kuria priimamas grupės skundas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Jeigu toks skundas paduodamas, byla sustabdoma, kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas. 5. Teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti grupės skundą, jeigu nėra kurios nors iš grupės skundo padavimo prielaidų ir sąlygų, nurodytų šio įstatymo 126² straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose. 126⁷ straipsnis. Žyminis mokestis grupės skundo byloje
skundą mokamas vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų žyminis mokestis. Šis žyminis mokestis grupės nariams tenka lygiomis dalimis. 2. Žyminį mokestį už grupės skundą, įgyvendindamas grupės atstovo teises ir pareigas, sumoka grupės atstovas. 3. Šiame skirsnyje nustatytos taisyklės taip pat taikomos ir žyminiam mokesčiui, kurį grupės atstovas sumoka paduodamas grupės apeliacinį skundą ir prašymą dėl proceso atnaujinimo grupės skundo byloje. 126⁸ straipsnis. Bylos nagrinėjimo išlaidų paskirstymas grupės nariams 1.
Prie bylos nagrinėjimo išlaidų, be nurodytų šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos ir grupės atstovo bei grupės narių būtinos ir pagrįstos išlaidos. 2. Kai pagal šio įstatymo 40 straipsnį teismas priteisia iš grupės atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, laikoma, kad šios išlaidos grupės nariams priteisiamos lygiomis dalimis, išskyrus šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus. 3. Kai priimamas tarpinis sprendimas, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos taisyklės taikomos tik tarpinio sprendimo priėmimo išlaidoms. Individualaus pobūdžio turtinių grupės narių reikalavimų nagrinėjimo išlaidos po tarpinio sprendimo priėmimo tenka atskirai kiekvienam individualaus pobūdžio turtinį reikalavimą pareiškusiam grupės nariui. 4. Grupės narys, kuris pasitraukia iš grupės, atsako tik už tas išlaidas, kurios yra susijusios su procesiniais veiksmais, atliktais iki jo pasitraukimo. 5. Apeliaciniame procese ar proceso atnaujinimo metu savo, kaip proceso šalies, teisių ir pareigų atsisakęs grupės narys neatsako dėl apeliacinio proceso ar proceso atnaujinimo metu atsiradusių bylinėjimosi išlaidų. Kitais atvejais apeliacinio proceso ar proceso atnaujinimo metu atsiradusių bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas laikantis šiame straipsnyje nustatytų taisyklių. 126⁹ straipsnis. Grupės atstovo ir grupės narių procesinė padėtis, grupės atstovo, grupės narių ir grupės procesinės teisės ir pareigos
atstovas laikomas pareiškėju. Grupės atstovo procesinei padėčiai, teisėms ir pareigoms mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso 441⁴ straipsnio 5 dalies 1–6 punktų ir 6–9 dalių nuostatos. 2. Visi grupės nariai laikomi pareiškėjais. Grupės narių procesinei padėčiai, teisėms ir pareigoms mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso 441⁵ straipsnio 1, 3–5 dalių nuostatos. 3.
teisėms ir pareigoms mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso
straipsnis. Grupės pildymas ir tvirtinimas
nutartimi, kuria priima grupės skundą, nustato grupės papildymo terminą, patvirtina šio įstatymo 126⁵ straipsnio 4 punkte nurodytą pranešimą dėl grupės pildymo ir jį paskelbia specialiame interneto tinklalapyje. Grupės atstovas teismo patvirtintą šio įstatymo 126⁵ straipsnio 4 punkte nurodytą pranešimą dėl grupės pildymo gali skelbti per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais. 2. Pildant ir tvirtinant grupę mutatis mutandis taikomi Civilinio proceso kodekso 441⁸straipsnio 1, 4–8 dalių reikalavimai. 3. Asmens teisė prisijungti prie grupės skundo ar iš grupės pasitraukti per teismo nustatytą grupės papildymo terminą neribojama. Asmuo prisijungia prie grupės pateikdamas grupės atstovui šio įstatymo 126² straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą pareiškimą, o pasitraukia iš grupės pateikdamas teismui ir grupės atstovui rašytinį atsisakymą būti grupės nariu ir pareiškėju grupės skundo byloje. Laikoma, kad grupės narys yra prisijungęs prie grupės, kai jis grupės atstovui pateikia šio įstatymo 126² straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą pareiškimą. 4. Teismui priėmus nutartį patvirtinti galutinį grupės narių sąrašą, asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję pasinaudoti teise tapti grupės nariais, turi teisę pateikti teismui motyvuotą prašymą prisijungti prie grupės. Teismas šį prašymą gali tenkinti tik tuo atveju, kai yra grupės atstovo ir atsakovo sutikimai. Atsakovo sutikimo nereikia tampant grupės nariu šio įstatymo 126³ straipsnyje nurodytu atveju. 126¹¹ straipsnis. Teismo šaukimų ir pranešimų įteikimas Teismo šaukimų ir pranešimų įteikimas grupės atstovui ir grupės advokatui šio įstatymo 72 straipsnyje nustatyta tvarka laikomas tinkamu teismo šaukimų ir pranešimų įteikimu visiems grupės nariams. 126¹²straipsnis. Teismo vaidmuo nagrinėjant grupės skundo bylą 1.
Teismas, be grupės atstovo, į posėdį gali kviesti ir kitų grupės narių, kai, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant tinkamai išnagrinėti bylą. 2. Jeigu, teismo nuomone, grupės advokatas netinkamai atstovauja grupės interesams teismo procese, teismas gali pasiūlyti grupės atstovui pakeisti grupės advokatą. Šiuo atveju grupės atstovas privalo apie teismo siūlymą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas, informuoti grupės narius. 3. Jeigu, teismo nuomone, grupės atstovas netinkamai atstovauja grupės interesams, teismas, paskelbdamas pranešimą viešai specialiame interneto tinklalapyje, gali siūlyti grupės nariams pasinaudoti teise pakeisti grupės atstovą ir Civilinio proceso kodekso 441⁴ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka paskirti kitą grupės atstovą. 4. Teismas, įvertinęs grupės narių skaičiaus sumažėjimą, turi teisę nuspręsti dėl tolesnio bylos nagrinėjimo pagal grupės skundo proceso taisykles tikslingumo, efektyvumo ir tinkamumo. 126¹³ straipsnis. Teismo sprendimai grupės skundo byloje
sprendimas – teismo, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusio grupės skundu reiškiamus reikalavimus, priimtas sprendimas, bendras visiems grupės nariams. 2. Tarpinis sprendimas – teismo, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusio grupės skundu reiškiamus bendrus grupės reikalavimus dėl grupės narius vienijančių faktinių aplinkybių, priimtas sprendimas, kuris yra bendras visiems grupės nariams ir priimamas tais atvejais, kai grupės skunde reiškiami individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai. 3. Individualus sprendimas – teismo, rašytinio proceso (arba teismui nusprendus – žodinio proceso) tvarka ir remiantis įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu išnagrinėjusio kiekvieno grupės nario individualaus pobūdžio turtinį reikalavimą, priimtas sprendimas. Individualius sprendimus toje pačioje grupės skundo byloje, jeigu tai įmanoma, teismas paskelbia tą pačią dieną. 4.
4. Teismas, išnagrinėjęs grupės skundo bylą, gali atidėti šiame straipsnyje nurodytų teismo sprendimų priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. 126¹⁴ straipsnis. Apeliacinio proceso taisyklės grupės skundo byloje
procesui grupės skundo byloje taikomos Civilinio proceso kodekso 441¹³ straipsnio 1–7 dalių nuostatos ir šio įstatymo apeliacinio proceso taisyklės. 2. Atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo grupės skundo byloje priimtų nutarčių turi teisę paduoti grupės atstovas. Atskirąjį skundą surašo grupės advokatas, pasirašo grupės advokatas ir grupės atstovas. Atskirieji skundai paduodami ir nagrinėjami pagal šio įstatymo ketvirtajame skyriuje nustatytas taisykles. 126¹⁵ straipsnis. Proceso atnaujinimo ypatumai grupės skundo bylose
procesą grupės skundo byloje mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso 441¹³straipsnio 1, 2, 4, 6 ir 7 dalių nuostatos ir šio įstatymo prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo taisyklės. 2. Nutartis dėl kreipimųsi pakeisti grupės atstovą, prireikus paduodamų iki terminų, nustatytų paduoti prašymus atnaujinti procesą, pabaigos priima bendrą sprendimą dėl grupės skundo arba tarpinį sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Projekto
lyginamasis variantas
IR ĮSTATYMO II dalies II skyriaus
straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose, o šio įstatymo 126⁸straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju – profesinės sąjungos arba asociacijos. Šiuo atveju Šiame punkte nurodytais atvejais bylą teisme veda profesinės sąjungos ar asociacijos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai).“
straipsnio pakeitimas Papildyti 57 straipsnį 5 dalimi: „5. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu grupės skundo byloje, teismui nagrinėjant grupės narių individualaus pobūdžio reikalavimus toje pačioje grupės skundo byloje.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį nauju 11 punktu: „11) kai teismo nutartis dėl grupės skundo priėmimo apskundžiama atskiruoju skundu;“. 2. Buvusius 100 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 punktus laikyti atitinkamai 12 ir 13 punktais. 4 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauju 7 punktu: „7) šio įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu atveju – iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas;“. 2.
straipsnio 7 punktą laikyti 8 punktu, jį pakeisti ir išdėstyti taip: „8) šio įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 12 ir 13 punktuose nurodytais atvejais – iki bus pašalintos aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas.“
straipsnio pakeitimas
straipsnį nauju 7 punktu: „7) šio įstatymo 126³ straipsnyje nurodytu atveju;“. 2. Buvusį 105 straipsnio 7 punktą laikyti 8 punktu. 6 straipsnis. Įstatymo II dalies II skyriaus papildymas trečiuoju¹ skirsniu Papildyti Įstatymo II dalies II skyrių trečiuoju¹skirsniu:
straipsnis. Bendrosios nuostatos
skundą šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę paduoti fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupė. 2. Grupės skundo bylą teismas nagrinėja pagal šiame skirsnyje nustatytas taisykles. Šiame įstatyme nustatytos bendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės nagrinėjant grupės skundo bylą taikomos tiek, kiek grupės skundo nagrinėjimo taisyklių nenustatyta šiame skirsnyje. 3. Rengiant grupės skundą, būtinas advokato dalyvavimas. Advokato atstovavimas grupei būtinas teismui nagrinėjant grupės skundo bylą. 4. Skaičiuojant grupės narių skundo padavimo ir ieškinio senaties terminus laikoma, kad grupės narių reikalavimai, nesvarbu, kada jie prisijungė prie grupės, buvo pareikšti, kai buvo paduotas grupės skundas. 126² straipsnis.
126² straipsnis. Grupės skundo padavimo teismui prielaidos ir sąlygos Grupės skundas gali būti paduodamas, jeigu:
1) skundas grindžiamas tapačiomis ar panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus;
3) grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai;
4) bent vienas grupės narys pasinaudojo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, kai ši procedūra yra privaloma pagal įstatymus;
5) grupė turi grupės atstovą;
6) reikalavimą pareiškia ne mažiau kaip dvidešimt fizinių ar juridinių asmenų, raštu pareiškusių savo valią būti grupės nariais ir paduoti teismui grupės skundą;
7) grupė turi grupės advokatą. 126³ straipsnis. Specialūs reikalavimai, taikomi grupės skundo formai ir turiniui
formai ir turiniui taikomi šio įstatymo 24 straipsnyje, išskyrus 24 straipsnio
būti:
1) prašymas nagrinėti skundą pagal grupės skundo proceso taisykles;
2) pagrįsta, kodėl reikalavimus tikslingiausia, efektyviausia ir tinkamiausia nagrinėti pagal grupės skundo proceso taisykles;
3) apibūdinta grupė, kurios skundas paduodamas;
4) nurodytos aplinkybės, kurios yra tapačios ar panašios visiems grupės nariams;
5) bendras grupės narių reikalavimas;
6) individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimai (jeigu jie reiškiami) ir nurodytos aplinkybės, kurios gali būti svarbios vertinant šiuos reikalavimus;
7) nurodytas grupės atstovas. 2. Grupės skundą pasirašo grupės atstovas ir grupės advokatas. 126⁴ straipsnis.
126⁴ straipsnis. Specialūs reikalavimai, taikomi grupės skundo priedams Be šio įstatymo
grupės skundo pridedami šie priedai:
1) grupės narių sąrašas, kuriame nurodyta: kiekvieno grupės nario vardas ir pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu grupės narys turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;
2) šio įstatymo 126² straipsnio 6 punkte nurodyti grupės narių pareiškimai;
3) teisinių paslaugų teikimo sutartis (jos išrašas), sudaryta grupės narių, atstovaujamų grupės atstovo ir grupės advokato;
4) pranešimas, kurį grupės atstovas ketina paskelbti siekdamas per teismo nustatytą terminą papildyti grupę. Šiame pranešime turi būti nurodytas grupės atstovo vardas ir pavardė (pavadinimas), adresas, elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, pateiktas grupės apibūdinimas, nurodytas atsakovas, skundo pagrindas ir jame keliami reikalavimai, informacija, kad grupės nariais norintys tapti fiziniai ar juridiniai asmenys gali per teismo nustatytą terminą kreiptis į grupės atstovą, taip pat tvarka, pagal kurią grupės atstovas teikia informaciją, ir pagrindinė informacija apie grupės skundo nagrinėjimo proceso[N.R.1] ypatumus;
5) įrodymai, pagrindžiantys bendrą grupės narių reikalavimą ir aplinkybes, kurios gali būti svarbios vertinant šį reikalavimą;
6) įrodymai (jeigu jų yra), pagrindžiantys individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimus (jeigu jie reiškiami) ir aplinkybes, kurios gali būti svarbios vertinant šiuos reikalavimus;
7) dokumentai, patvirtinantys šio įstatymo 126⁸ straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes (kai grupei atstovauja asociacija ar profesinė sąjunga). 126⁵ straipsnis. Grupės skundo priėmimas 1.
priėmimo klausimą teismas išsprendžia ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų nuo skundo gavimo teisme dienos priimdamas nutartį dėl grupės skundo priėmimo. 2. Teismas nutartimi dėl grupės skundo priėmimo taip pat nusprendžia, ar skundas gali būti nagrinėjamas pagal grupės skundo proceso taisykles, įvertina, ar visi skundą reiškiantys asmenys gali būti laikomi grupės nariais, ar pareikšti individualaus pobūdžio reikalavimai yra susiję su grupės skundo dalyku ir pagrindu. Teismas, spręsdamas, ar grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai, pagal grupės atstovo pateiktą informaciją ir kitus teismui žinomus duomenis įvertina apibūdintą grupę, grupės skundu ginamų pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų pobūdį, bendro grupės reikalavimo ir individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimų (jeigu jie reiškiami) santykį, individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimų (jeigu jie reiškiami) dydį ir kitas aplinkybes. 3. Kai grupės skundas neatitinka šio įstatymo 126² straipsnio 5, 6 ir 7 punktų, 126³, 126⁴ ir 126⁶ straipsnių reikalavimų, skundo trūkumai šalinami šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teismas gali nustatyti terminą grupės skundo trūkumams šalinti ir tais atvejais, kai ne visi skundą reiškiantys asmenys gali būti grupės nariais, ne visi skunde nurodyti reikalavimai gali būti nagrinėjami pagal grupės skundo proceso taisykles arba ne visi grupės narių individualaus pobūdžio reikalavimai susiję su grupės skundo dalyku ir pagrindu. 4. Prieš priimdamas nutartį dėl grupės skundo priėmimo, teismas išsiunčia atsakovui grupės skundo nuorašą (skaitmeninę kopiją) ir nurodo terminą, per kurį atsakovas gali pareikšti nuomonę dėl grupės skundo ir grupės narių sąrašo.
Be to, teismas praneša atsakovui apie jam žinomus pareiškėjus prie grupės skundo nuorašo (skaitmeninės kopijos) pridėdamas grupės narių sąrašo nuorašą (skaitmeninę kopiją) ir pažymi, kad šiuo metu grupė nėra patvirtinta, todėl žinomi ne visi pareiškėjai. Šios dalies nuostatos netaikomos, kai teismas atsisako priimti grupės skundą šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais ar dėl to, kad nėra šio įstatymo 126² straipsnio 4 punkte nurodytos sąlygos. 5. Nutartis dėl grupės skundo priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Jeigu atskirasis skundas paduodamas, byla sustabdoma, kol jis bus išnagrinėtas. 6. Teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti grupės skundą, jeigu nėra kurios nors [N.R.2] iš grupės skundo padavimo prielaidų ir sąlygų, nurodytų šio įstatymo 126² straipsnio
straipsnis. Žyminis mokestis grupės skundo byloje
skundą mokamas vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų žyminis mokestis. Šis žyminis mokestis grupės nariams tenka lygiomis dalimis. 2. Žyminį mokestį už grupės skundą, įgyvendindamas grupės atstovo teises ir pareigas, sumoka grupės atstovas. 3. Šiame skirsnyje nustatytos taisyklės taip pat taikomos ir žyminiam mokesčiui, kurį grupės atstovas sumoka paduodamas grupės apeliacinį skundą ir prašymą dėl proceso atnaujinimo grupės skundo byloje. 126⁷ straipsnis. Bylos nagrinėjimo išlaidų paskirstymas grupės nariams
nagrinėjimo išlaidų, be šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytųjų, priskiriamos ir grupės atstovo bei grupės narių būtinos [N.R.3] ir pagrįstos išlaidos. 2.
įstatymo 40 straipsnį teismas priteisia iš grupės atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, laikoma, kad šios išlaidos grupės nariams priteisiamos lygiomis dalimis, išskyrus šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus. 3. Kai priimamas tarpinis sprendimas, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos taisyklės taikomos tik tarpinio sprendimo priėmimo išlaidoms. Individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimų nagrinėjimo išlaidos po tarpinio sprendimo priėmimo tenka atskirai kiekvienam individualaus pobūdžio reikalavimą pareiškusiam grupės nariui. 4. Grupės narys, kuris pasitraukia iš grupės, atsako tik už tas išlaidas, kurios yra susijusios su iki jo pasitraukimo atliktais procesiniais veiksmais. 5. Apeliacinio proceso ar grupės skundo proceso atnaujinimo[N.R.4] metu savo, kaip proceso šalies, teisių ir pareigų atsisakęs grupės narys neatsako dėl apeliacinio proceso ar grupės skundo proceso atnaujinimo metu atsiradusių bylinėjimosi išlaidų. Kitais atvejais apeliacinio proceso ar grupės skundo proceso atnaujinimo metu atsiradusių bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas laikantis šiame straipsnyje nustatytų taisyklių. 126⁸straipsnis. Grupės atstovo ir grupės narių procesinė padėtis, grupės atstovo, grupės narių ir grupės procesinės teisės ir pareigos
atstovas yra reikalavimą byloje pareiškiantis ir bylos baigtimi suinteresuotas grupės narys (išskyrus atvejus, kai grupei atstovauja šioje dalyje nurodyta asociacija arba profesinė sąjunga), kuris grupės narių vardu kartu su grupės advokatu pasirašo skundą ir kartu su grupės advokatu veda grupės skundo bylą atstovaudamas visų grupės narių interesams. Grupės atstove gali būti asociacija arba profesinė sąjunga, kai grupės skundu reiškiami reikalavimai kyla iš teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su asociacijos arba profesinės sąjungos veiklos tikslais ir sritimi, ir kai ne mažiau kaip dešimt grupės narių yra asociacijos arba profesinės sąjungos nariai.
Šiuo atveju grupės nariais gali būti ne tik asociacijos arba profesinės sąjungos nariai, tačiau, [N.R.5] nagrinėjant bylą, asociacija arba profesinė sąjunga kartu su grupės advokatu atstovauja visų grupės narių interesams. 2. Grupės atstovas laikomas pareiškėju. Grupės atstovo procesinei padėčiai, teisėms ir pareigoms mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso 441⁴ straipsnio 5 dalies 1–6 punktų ir 6–9 dalių nuostatos. 3. Visi grupės nariai laikomi pareiškėjais. Grupės narių procesinei padėčiai, teisėms ir pareigoms mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso 441⁵ straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalių nuostatos. 4. Grupės procesinėms teisėms ir pareigoms mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso
straipsnis. Grupės pildymas ir tvirtinimas
nutartyje dėl grupės skundo priėmimo nustato grupės papildymo terminą, patvirtina šio įstatymo 126⁴ straipsnio 4 punkte nurodytą pranešimą dėl grupės pildymo ir jį paskelbia specialiame interneto tinklalapyje. Grupės atstovas teismo patvirtintą šio įstatymo 126⁴ straipsnio 4 punkte nurodytą pranešimą dėl grupės pildymo gali skelbti per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais. 2. Pildant ir tvirtinant grupę mutatis mutandis taikomi Civilinio proceso kodekso 441⁸straipsnio 1, 4–8 dalių reikalavimai. 3. Asmens teisė prisijungti prie grupės skundo ar iš grupės pasitraukti per teismo nustatytą grupės papildymo terminą neribojama.
Asmuo prisijungia prie grupės pateikdamas grupės atstovui šio įstatymo 126² straipsnio 6 punkte nurodytą pareiškimą, o pasitraukia iš grupės pateikdamas teismui ir grupės atstovui rašytinį atsisakymą būti grupės nariu ir pareiškėju grupės skundo byloje. Laikoma, kad grupės narys yra prisijungęs prie grupės, kai jis grupės atstovui pateikia šio įstatymo 126² straipsnio 6 punkte nurodytą pareiškimą. 4. Teismui priėmus nutartį patvirtinti galutinį grupės narių sąrašą, asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję pasinaudoti teise tapti grupės nariais, turi teisę pateikti teismui motyvuotą prašymą prisijungti prie grupės. Teismas šį prašymą gali tenkinti tik tuo atveju, kai yra grupės atstovo ir atsakovo sutikimai. Atsakovo sutikimo nereikia tampant grupės nariu šio įstatymo 126¹⁰ straipsnyje nurodytu atveju. 126¹⁰ straipsnis. Grupės skundo ir individualių skundų santykis Kai iki galutinio grupės narių sąrašo patvirtinimo buvo pareikštas tapačiomis arba panašiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas individualus skundas, kuriame keliami tapatūs arba panašūs reikalavimai tam pačiam atsakovui, pareiškėjas savo iniciatyva arba teismo siūlymu gali pasinaudoti šio įstatymo 50 straipsnyje numatyta teise atsiimti skundą ir tapti grupės nariu pagal šio įstatymo 126⁹straipsnyje nustatytas taisykles. Šiuo atveju, jeigu grupės skundą nagrinėjantis teismas patvirtina asmenį grupės nariu, pareiškėjo individualus reikalavimas paliekamas nenagrinėtas teismo iniciatyva. 126¹¹ straipsnis. Teismo šaukimų ir pranešimų įteikimas Teismo šaukimų ir pranešimų įteikimas grupės atstovui ir grupės advokatui šio įstatymo 72 straipsnyje nustatyta tvarka laikomas tinkamu teismo šaukimų ir pranešimų įteikimu visiems grupės nariams. 126¹²straipsnis.
126¹²straipsnis. Teismo vaidmuo nagrinėjant grupės skundo bylą Teismas, nagrinėdamas grupės skundo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Civilinio proceso kodekso 441¹¹ straipsnio nuostatomis. 126¹³ straipsnis. Teismo sprendimai grupės skundo byloje
sprendimas – teismo, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusio grupės skundu reiškiamus reikalavimus, priimtas sprendimas, bendras visiems grupės nariams. 2. Tarpinis sprendimas – teismo, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusio grupės skundu reiškiamus bendrus grupės reikalavimus dėl grupės narius vienijančių faktinių aplinkybių, priimtas sprendimas, kuris yra bendras visiems grupės nariams ir priimamas tais atvejais, kai grupės skunde reiškiami individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimai. 3. Individualus sprendimas – teismo, rašytinio proceso (arba teismui nusprendus – žodinio proceso) tvarka ir remiantis įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu išnagrinėjusio kiekvieno grupės nario individualaus pobūdžio reikalavimą, priimtas sprendimas. Individualius sprendimus toje pačioje grupės skundo byloje, jeigu tai įmanoma, teismas paskelbia tą pačią dieną. 4. Teismas, išnagrinėjęs grupės skundo bylą, gali atidėti šiame straipsnyje nurodytų teismo sprendimų priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. 126¹⁴ straipsnis. Apeliacinio proceso taisyklės grupės skundo byloje
procesui grupės skundo byloje taikomos Civilinio proceso kodekso 441¹³ straipsnio 1–7 dalių nuostatos ir šio įstatymo apeliacinio proceso taisyklės. 2. Atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių grupės skundo byloje turi teisę paduoti grupės atstovas. Atskirąjį skundą surašo grupės advokatas, pasirašo grupės advokatas ir grupės atstovas. Atskirieji skundai paduodami ir nagrinėjami pagal šio įstatymo III dalies ketvirtajame skyriuje nustatytas taisykles. 126¹⁵ straipsnis. Proceso atnaujinimo ypatumai grupės skundo bylose 1.
Atnaujinant procesą grupės skundo byloje mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso 441¹³straipsnio 1, 2, 4, 6 ir 7 dalių nuostatos ir šio įstatymo prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo taisyklės. 2. Nutartis dėl kreipimųsi pakeisti grupės atstovą, prireikus paduodamų iki prašymų atnaujinti procesą padavimo termino pabaigos, priima bendrą sprendimą dėl grupės skundo arba tarpinį sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas [N.R.1]Ar reikalingas šis žodis??? [N.R.2]Ar turima galvoje „bent vienos“? [N.R.3]Jei čia išlaidų rūšis – „būtinosios“? [N.R.4]Ar tikrai atnaujinimo metu, o ne atnaujinto ...proceso metu? Antra, dėl proceso įvardijimo – jei negalima vadinti „grupės skundo procesu“, tai gal panašiai kaip 126(15) straipsnyje – „procesas grupės skundo byloje“ (jei visai nesusipainiojau..)? [N.R.5]Ar čia turimas koks nors prieštaravimas pirmesniam teiginiui, kad „tačiau“? Gal „ir, nagrinėjant bylą asociacija...““
DĖL
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 885 „Dėl grupės ieškinio koncepcijos patvirtinimo“ patvirtino Teisingumo ministerijos parengtą Grupės ieškinio koncepciją (toliau – Koncepcija) ir pavedė Teisingumo ministerijai parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų, susijusių su Koncepcijos įgyvendinimu, projektus. Vadovaujantis Koncepcijos 14 punktu, kadangi grupės asmenų reikalavimai gali kilti tiek iš civilinių, tiek iš administracinių teisinių santykių, turėtų būti reglamentuotas tiek grupės ieškinys civiliniame procese, tiek grupės pareiškimas (skundas) administraciniame procese. Tame pačiame punkte numatyta, kad reikėtų papildyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą – numatyti jame grupės pareiškimo (skundo) galimybę, pagrindines grupės pareiškimo (skundo) instituto nuostatas, atsižvelgiant į administracinio proceso specifiką, ir nurodyti, kad nagrinėjant grupės pareiškimus (skundus) iš esmės vadovaujamasi Civilinio proceso kodekso normomis, reglamentuojančiomis grupės ieškinio institutą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 47, 57, 100, 101, 105 straipsnių pakeitimo ir įstatymo II dalies II skyriaus papildymo trečiuoju¹ skirsniu įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama labiau užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nes, pasinaudodami grupės skundo institutu, savo pažeistas teises galės apginti ir tie asmenys, kurie savarankiškai neinicijuoja teisminio bylinėjimosi dėl finansinių priežasčių, patirties stokos, laiko sąnaudų.
Be to, grupės skundo institutu siekiama sutrumpinti administracinių bylų procesą: nors pats grupės skundo procesas gali būti ilgesnis nei individualus procesas dėl paties proceso sudėtingumo, tačiau jis vis tiek būtų trumpesnis nei visus individualius procesus kartu sudėjus, ypač jei grupės skundo dalyvių yra daug. Grupės skundo institutu taip pat siekiama užtikrinti vienodą teismų praktiką tokių pačių ar panašių bylų atžvilgiu, kas padidintų asmenų pasitikėjimą teismine sistema ir sustiprintų teisinį saugumą, teisėtus lūkesčius. Be to, grupės skundo institutu siekiama sumažinti administracinio proceso sąnaudas tiek pareiškėjams, tiek valstybei. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento (direktorė Simona Mesonienė, tel. 266 2873, el. paštas [email protected]), Administracinės justicijos skyrius (vedėjas Germanas Politika, tel. (8 5) 266 2907, el. paštas [email protected]), tiesioginė rengėja – Administracinės justicijos skyriaus vyriausioji specialistė Egidija Konopliova-Budrikienė, tel. (8 5) 266 2957, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) nereglamentuota grupės skundo padavimo ir nagrinėjimo tvarka.
Naujos redakcijos ABTĮ, įsigaliojusiame 2016 m. liepos 1 d., siekiant paprastesnio vienarūšių bylų nagrinėjimo, reglamentuotas modelinis teismo procesas. Remiantis modelinio teismo proceso nuostatomis, kai viename ar keliuose administraciniuose teismuose yra daugiau nei 20 vienarūšių individualių administracinių bylų, kylančių dėl norminio teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymams, viena iš jų gali būti paskelbta modeline ir nagrinėjama skubos tvarka visose instancijose. Tuo metu visos likusios bylos bus sustabdomos. Tačiau modelinis teismo procesas skiriasi nuo grupės skundo instituto. Išskirtini šie pagrindiniai skirtumai:
administracinio akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymams pasekmių. Grupės skundo padavimas būtų galimas visų kategorijų bylose. 2. Modelinį teismo procesą inicijuoja teismas, t. y. toks procesas pradedamas teisėjo (teisėjų kolegijos) prašymu teismo pirmininkui priėmus nutartį. Grupės skundo padavimą inicijuoja asmenys, siekiantys ginti savo teises administraciniame teisme. 3. Modelinėje byloje ir individualiose bylose pareiškėjai įgyvendina procesines teises ir pareigas tiesiogiai; pareiškėjas gali vesti bylą savarankiškai arba turėti atstovą. Grupės skundo byloje grupės nariai turi pareiškėjų procesines teises ir pareigas, tačiau jas įgyvendina per grupės atstovą, išskyrus tam tikras specifines teises, numatytas įstatyme; be to, grupė privalo turėti advokatą. 4. Įsiteisėjus teismo sprendimui modelinėje byloje, kuriuo skundas tenkinamas, individualiųjų bylų nagrinėjimas yra atnaujinamas. Kiekviena individuali byla nagrinėjama atskirai, tačiau supaprastinto proceso tvarka – vieno teisėjo, rašytinio proceso tvarka.
Jei įsiteisėja teismo sprendimas modelinėje byloje, kuriuo skundas atmetamas ir per įstatyme nustatytą terminą individualios bylos proceso šalis nepaduoda prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą, skundas paliekamas nenagrinėtas. Grupės skundo byloje galimos trys sprendimų rūšys, priklausomai nuo to, ar grupės skundu reiškiami individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai, ar ne:
1) bendras sprendimas – teismo, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusio grupės skundu reiškiamus reikalavimus, priimtas sprendimas, bendras visiems grupės nariams. 2) tarpinis sprendimas – teismo, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusio grupės skundu reiškiamus bendrus grupės reikalavimus dėl grupės narius vienijančių faktinių aplinkybių, priimtas sprendimas, kuris yra bendras visiems grupės nariams ir priimamas tais atvejais, kai grupės skunde reiškiami individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai. 3) individualus sprendimas – teismo, rašytinio proceso (arba teismui nusprendus
reikalavimą, priimtas sprendimas. Individualius sprendimus toje pačioje grupės skundo byloje, jeigu tai įmanoma, teismas paskelbia tą pačią dieną. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma atskirame ABTĮ II dalies II skyriaus „Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai“ skirsnyje įtvirtinti pagrindines grupės skundo instituto nuostatas atsižvelgiant į administracinio proceso specifiką: grupės skundo padavimo teismui prielaidas ir sąlygas, specialiuosius reikalavimus grupės skundo bei jo priedų turiniui ir formai, specialiąsias nuostatas dėl grupės skundo priėmimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles grupės skundo byloje, specifines teismo teises nagrinėjant grupės skundą, teismo sprendimų rūšis. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 126² straipsnio 1 dalies 1 punktą, grupės skundas būtų priimamas tik tuo atveju, jei reikalavimą pareikštų ne mažiau kaip 20 fizinių ar juridinių asmenų. Nustatomas kiekybinis kriterijus
Siekiant nekartoti Civilinio proceso kodekse įtvirtintų nuostatų, susijusių su grupės skundo nagrinėjimu, kurios gali būti taikomos ir administraciniame procese, kai kuriais atvejais Įstatymo projekte pateikiamos nuorodos į konkrečius Civilinio proceso kodekso straipsnius (pavyzdžiui, pagal Įstatymo projekto 126⁹ straipsnį grupės atstovo ir grupės narių procesinei padėčiai, grupės atstovo, grupės narių ir grupės teisėms ir pareigoms mutatis mutandis būtų taikomos Civilinio proceso kodekso 441⁴ straipsnio 5 dalies 1–6 punktų, 6–9 dalių, 441⁵straipsnio 1, 3–5 dalių, 441⁶ straipsnio nuostatos; 126¹⁰straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad pildant ir tvirtinant grupę mutatis mutandis taikomi Civilinio proceso kodekso 441⁸straipsnio 1, 4–8 dalių reikalavimai ir t. t.). Įstatymo projekto 126⁷ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad už grupės skundą mokamas vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų žyminis mokestis. Šis žyminis mokestis grupės nariams tenka lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo projekto 126¹ straipsnio 2 dalį, grupės skundo bylai būtų taikomos ir bendrosios ABTĮ nuostatos, grupės narys fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė galėtų būti atleisti nuo žyminio mokesčio ar jo dalies mokėjimo pagal ABTĮ 37 straipsnį. Atsižvelgiant į minėtą Įstatymo projekto 126⁷ straipsnio 1 dalies nuostatą, kad žyminis mokestis grupės nariams tenka lygiomis dalimis, atleidus vieną ar kelis fizinius asmenis nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jiems tenkančia dalimi sumažėtų bendras įstatyme nustatytas grupės mokėtinas žyminio mokesčio dydis.
Priėmus Įstatymo projektą, bus sudarytos sąlygos funkcionuoti grupės skundo institutui, kuris leis ginti didelių grupių asmenų, reiškiančių vienarūšius reikalavimus (kylančius iš tapačių faktinių aplinkybių ir turinčius tą patį teisinį pagrindą), teises ir įstatymų saugomus interesus. Bus sumažinamas teismų darbo krūvis, nes grupės skundas bus nagrinėjamas vietoje daugybės identiškų individualių skundų ir tai nulems racionalų žmogiškųjų, laiko, finansinių išteklių naudojimą, sutrumpins bylų nagrinėjimo procesą. Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 55 straipsniu teismui paduodami prokuroro, viešojo administravimo ir kitų subjektų skundai, kuriais siekiama apginti viešąjį interesą, nelaikytini grupės skundais, kadangi šie subjektai neveikia kaip tam tikros grupės atstovai, o skundus dėl viešojo intereso gynimo reiškia atlikdami jiems įstatymų nustatytą funkciją. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo teigiamos pasekmės – efektyvesnė asmenų teisių ir teisėtų interesų gynyba administraciniame procese, teismų darbo krūvio mažėjimas. Neigiamų numatomo teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas neturėtų daryti įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nėra nustatomos naujos sąvokos ir jas įvardinantys terminai. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Siekiant įgyvendinti įstatymo projektu siūlomą teisinį reglamentavimą, bus reikalingas naujų funkcionalumų įdiegimas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO). Šie darbai bus vykdomi iš Nacionalinei teismų administracijai skiriamų bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų. Papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „administracinis procesas“, „grupės skundas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnį nauja 5 dalimi ir joje nustatyti, jog „Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu grupės skundo byloje, teismui nagrinėjant grupės narių individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus toje pačioje grupės skundo byloje.“ (pabraukta mūsų). Pastebėtina, jog šioje ir kitose įstatymo projekto nuostatose kalbama tik apie individualius turtinio pobūdžio reikalavimus ir nekalbama apie kitokio pobūdžio individualius reikalavimus, kuriuos būtų galima reikšti grupės skundo bylose. Svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, jog teikiamos įstatymo projekto nuostatos yra susijusios su administracinių bylų teisena, o ne su civiliniu procesu, yra pagrįsta apsiriboti vien turtinio pobūdžio individualiais reikalavimais, nagrinėtinais išsprendus grupės skundo bylą, jei kitokio pobūdžio reikalavimai yra tiesiogiai susiję su sprendimu grupės skundo byloje. 2. Projekto 6 straipsniu siūloma įstatymą papildyti nauju 126² straipsniu. Šio straipsnio 2 ir 3 dalys yra sistemiškai ir logiškai nesusijusios su straipsnio pavadinimu. Pastebėtina, jog nei grupės atstovo teisinio statuso reguliavimas, nei teismo pareiga įvertinti grupės skundo tikslingumą, efektyvumą ir tinkamumą, nėra ir negali būti laikomi grupės skundo padavimo teismui prielaidomis ir sąlygomis. Taigi turėtų būti arba pakeistas straipsnio pavadinimas, kad jis atitiktų straipsnio reguliavimo turinį, arba straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos turėtų būti įtvirtintos joms deramoje vietoje.
Antrasis iš variantų turėtų būti vertinamas kaip priimtinesnis sisteminiu ir loginiu požiūriu, nes grupės atstovų teisinė padėtis reguliuojama projektu siūlomame 126⁹ straipsnyje, o teismo pareiga įvertinti grupės skundo tikslingumą, efektyvumą ir tinkamumą ir šio vertinimo taisyklės turėtų būti įtvirtintos siūlomame įstatymo 126⁶ straipsnyje, reguliuojančiame grupės skundo priėmimo klausimus. Be to, pastebėtina, jog vertinamos straipsnio 3 dalies neperkėlus į 126⁶ straipsnį galėtų kilti klausimų dėl šios nuostatos praktinio taikymo, nes iš nuostatos turinio nėra aišku, ar šia nuostata siekiama įtvirtinti tam tikrą atskirą procesinį veiksmą, kurio metu teismas turėtų spręsti, ar grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai, o jei taip, tai pagal kokias taisykles šis procesinis veiksmas turėtų būti atliekamas. Dėl šių priežasčių manytina, jog įtvirtinant siūlomą nuostatą įstatymo tekste, kaip tinkamu pavyzdžiu turėtų būti vadovaujamasi Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 441⁷ straipsnio 1 dalies nuostata, reguliuojančia analogiškus civilinio proceso klausimus. 3. Vadovaujantis teisine logika ir teisės sistemiškumo principu siūlytina projektu teikiamą 126³ straipsnį
„Grupės skundo ir individualių skundų santykis“ dėstyti po projektu teikiamo
126¹⁰straipsnio „Grupės pildymas ir tvirtinimas“. 4. Svarstytina, ar projekto 126⁴ straipsnyje, atsižvelgiant į tai, kokias procesines teises ir pareigas siūloma nustatyti grupės atstovui, neturėtų būti nustatytas reikalavimas grupės skunde nurodyti duomenis, pagrindžiančius grupės atstovo tinkamumą, kaip tai yra įtvirtinta CPK 441³ straipsnio 2 dalies 6 punkte. 5.
126⁵ straipsniu, kuriame numatyti specialūs reikalavimai grupės skundo priedams. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą grupės narių sąraše turėtų būti nurodyti kiekvieno grupės nario vardas ir pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu grupės narys turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai. Siūloma straipsnio konstrukcija leidžia daryti prielaidą, kad skundo narių sąraše be fizinių asmenų duomenų, gali būti nurodyti ir juridinių asmenų rekvizitai. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo numatyti reikalavimai negali būti grindžiami prielaidomis, o turi būti nustatyti tiksliai. Todėl siūlytina tikslinti projekto 126⁵ straipsnio 1 punktą, prie skliausteliuose įrašytų žodžių - pavadinimas, kodas, buveinė, įrašant žodžius “juridinio asmens”. 6. Projekto 6 straipsniu siūloma įstatymą papildyti nauju 126⁶ straipsniu ir jame nustatyti, kad grupės skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų nuo skundo gavimo. Skundo gavimo momento nustatymas yra labai svarbus siekiant užtikrinti įstatyme numatytų terminų laikymąsi. Todėl turi būti įstatymu įtvirtinti tikslūs skundo gavimo momento nustatymo kriterijai. Projektu siūlomas skundo gavimo momento pradžios skaičiavimas yra nekonkretus ir galintis sukelti teisinius ginčus, kadangi nėra aišku, ar skundo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai skundą gauna teismas, ar nuo dienos, kai skundą gauna teisėjas (teismas), paskirtas nagrinėti grupės skundo priėmimo klausimą. Siūlytina tikslinti projekto 126⁶ straipsnio 1 dalį, nurodant, kad skundo priėmimo klausimo išsprendimo terminas skaičiuojamas nuo skundo gavimo teisme dienos. 7.
reguliuoti grupės skundo bylų nagrinėjimą, daugeliu atveju pateikiamos blanketinės nuorodos į CPK straipsniuose nustatytas proceso taisykles, svarstytina, ar projektu teikiamas įstatymo 126¹² straipsnis neturėtų būti vertinamas kaip perteklinis, nes šio straipsnio nuostatose beveik žodis į žodį yra pakartojamos CPK 441¹¹ straipsnio nuostatos. Svarstytina galimybė besidubliuojančio teisinio reguliavimo atsisakyti, įstatymo projekto 126¹² straipsnyje pateikiant tik blanketinę nuorodą į CPK 441¹¹straipsnį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 68 32, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastebime, kad tiek pačiame projekte, tiek projekto lyginamajame variante neteisingai nurodytas projekto numeris. Projekto ir projekto lyginamojo varianto numeriai iš XIIP-496(2) keistini į XIIIP-496(2). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 68 32, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2017-06-
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Teisingumo ministerijos atstovai - Egidija Konopliova-Budrikienė, Germanas Politika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-302 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma papildyti įstatymo 57 straipsnį nauja 5 dalimi ir joje nustatyti, jog „Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu grupės skundo byloje, teismui nagrinėjant grupės narių individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus toje pačioje grupės skundo byloje.“ (pabraukta mūsų). Pastebėtina, jog šioje ir kitose įstatymo projekto nuostatose kalbama tik apie individualius turtinio pobūdžio reikalavimus ir nekalbama apie kitokio pobūdžio individualius reikalavimus, kuriuos būtų galima reikšti grupės skundo bylose.
Svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, jog teikiamos įstatymo projekto nuostatos yra susijusios su administracinių bylų teisena, o ne su civiliniu procesu, yra pagrįsta apsiriboti vien turtinio pobūdžio individualiais reikalavimais, nagrinėtinais išsprendus grupės skundo bylą, jei kitokio pobūdžio reikalavimai yra tiesiogiai susiję su sprendimu grupės skundo byloje. Pritarti Projekto nuostatose sąvoka „individualaus pobūdžio turtiniai reikalavimai“ būtų pakeista į „individualaus pobūdžio reikalavimai“
2017-03-306 (126²) (2,3)
straipsniu siūloma įstatymą papildyti nauju 126² straipsniu. Šio straipsnio 2 ir 3 dalys yra sistemiškai ir logiškai nesusijusios su straipsnio pavadinimu. Pastebėtina, jog nei grupės atstovo teisinio statuso reguliavimas, nei teismo pareiga įvertinti grupės skundo tikslingumą, efektyvumą ir tinkamumą, nėra ir negali būti laikomi grupės skundo padavimo teismui prielaidomis ir sąlygomis. Taigi turėtų būti arba pakeistas straipsnio pavadinimas, kad jis atitiktų straipsnio reguliavimo turinį, arba straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos turėtų būti įtvirtintos joms deramoje vietoje. Antrasis iš variantų turėtų būti vertinamas kaip priimtinesnis sisteminiu ir loginiu požiūriu, nes grupės atstovų teisinė padėtis reguliuojama projektu siūlomame 126⁹ straipsnyje, o teismo pareiga įvertinti grupės skundo tikslingumą, efektyvumą ir tinkamumą ir šio vertinimo taisyklės turėtų būti įtvirtintos siūlomame įstatymo 126⁶ straipsnyje, reguliuojančiame grupės skundo priėmimo klausimus.
Be to, pastebėtina, jog vertinamos straipsnio 3 dalies neperkėlus į 126⁶ straipsnį galėtų kilti klausimų dėl šios nuostatos praktinio taikymo, nes iš nuostatos turinio nėra aišku, ar šia nuostata siekiama įtvirtinti tam tikrą atskirą procesinį veiksmą, kurio metu teismas turėtų spręsti, ar grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai, o jei taip, tai pagal kokias taisykles šis procesinis veiksmas turėtų būti atliekamas. Dėl šių priežasčių manytina, jog įtvirtinant siūlomą nuostatą įstatymo tekste, kaip tinkamu pavyzdžiu turėtų būti vadovaujamasi Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 441⁷ straipsnio 1 dalies nuostata, reguliuojančia analogiškus civilinio proceso klausimus. Pritarti Pastaboje siūlomos dalys perkeltos į 6 straipsniu pildomus 126⁶ ir 126⁸ straipsnius:
2017-03-306 (126³)
teisine logika ir teisės sistemiškumo principu siūlytina projektu teikiamą 126³ straipsnį „Grupės skundo ir individualių skundų santykis“ dėstyti po projektu teikiamo 126¹⁰straipsnio „Grupės pildymas ir tvirtinimas“. Pritarti Pastaboje minimas straipsnis patobulintame projekte tampa 126¹⁰ straipsniu. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-306 (126³) 4.
Svarstytina, ar projekto 126⁴ straipsnyje, atsižvelgiant į tai, kokias procesines teises ir pareigas siūloma nustatyti grupės atstovui, neturėtų būti nustatytas reikalavimas grupės skunde nurodyti duomenis, pagrindžiančius grupės atstovo tinkamumą, kaip tai yra įtvirtinta CPK 441³ straipsnio 2 dalies 6 punkte. Pritarti iš dalies Projekte nevartojamos sąvokos „tinkamas grupės atstovas“, „grupės atstovo tinkamumas“, nes jos abstrakčios ir sudaro prielaidas subjektyviam vertinimui. Taigi projekte, priešingai nei CPK (441³ straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 441⁷ straipsnio 1 dalyje), nenumatyta, kad teismas turi spręsti grupės atstovo tinkamumo klausimą (vertinti atstovo sąžiningumą, reputaciją, kompetenciją atstovauti grupei, atstovo patirtį kitose bylose dėl grupės ieškinio ir kt. CPK išvardytas aplinkybes). Aptariant projektą Darbo grupėje administraciniam procesui tobulinti, sudarytoje Teisingumo ministro 2013 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1R-220, buvo pastebėta, kad įtvirtinus tokias vertinamojo pobūdžio nuostatas Projekte, gali kilti praktinių jų taikymo problemų. Pagal Projekto nuostatas, teismas turės patikrinti, ar grupės atstovas atitinka objektyvius reikalavimus, nustatytus projekto 126⁸ straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, papildytas projekto 126⁴ straipsnis, nurodant, kad be kitų grupės skundo priedų, taip pat turi būti pridedami dokumentai, patvirtinantys projekto 126⁸ straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes (tai būtų aktualu tais atvejais, kai atstovas yra asociacija ar profesinė sąjunga). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-306 (126⁴)
siūloma įstatymą papildyti nauju 126⁵ straipsniu, kuriame numatyti specialūs reikalavimai grupės skundo priedams.
Pagal siūlomą teisinį reguliavimą grupės narių sąraše turėtų būti nurodyti kiekvieno grupės nario vardas ir pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu grupės narys turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai. Siūloma straipsnio konstrukcija leidžia daryti prielaidą, kad skundo narių sąraše be fizinių asmenų duomenų, gali būti nurodyti ir juridinių asmenų rekvizitai. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo numatyti reikalavimai negali būti grindžiami prielaidomis, o turi būti nustatyti tiksliai. Todėl siūlytina tikslinti projekto 126⁵ straipsnio 1 punktą, prie skliausteliuose įrašytų žodžių - pavadinimas, kodas, buveinė, įrašant žodžius “juridinio asmens”. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 126⁴ straipsnio 1 punkto nuostatos konstrukcija pasirinkta tokia pati, kaip galiojančio ABTĮ bendrosiose nuostatose. Pavyzdžiui, ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodyta: pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu pareiškėjas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, – atstovo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai. Panašios nuostatos dėstomos ABTĮ 24 str. 2 d. 4 p., 73, 134 ir 100 str. Manome, kad vien iš rekvizitų įvardijimo (pavadinimas, kodas, buveinė) yra aišku, jog kalbama apie juridinius asmenis. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-306 (126⁵) 6.
Projekto 6 straipsniu siūloma įstatymą papildyti nauju 126⁶ straipsniu ir jame nustatyti, kad grupės skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų nuo skundo gavimo. Skundo gavimo momento nustatymas yra labai svarbus siekiant užtikrinti įstatyme numatytų terminų laikymąsi. Todėl turi būti įstatymu įtvirtinti tikslūs skundo gavimo momento nustatymo kriterijai. Projektu siūlomas skundo gavimo momento pradžios skaičiavimas yra nekonkretus ir galintis sukelti teisinius ginčus, kadangi nėra aišku, ar skundo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai skundą gauna teismas, ar nuo dienos, kai skundą gauna teisėjas (teismas), paskirtas nagrinėti grupės skundo priėmimo klausimą. Siūlytina tikslinti projekto 126⁶ straipsnio 1 dalį, nurodant, kad skundo priėmimo klausimo išsprendimo terminas skaičiuojamas nuo skundo gavimo teisme dienos. Pritarti Būtų patikslinta projekto 126⁵ straipsnio 1 dalis, išdėstant taip: „Grupės skundo priėmimo klausimą teismas išsprendžia ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų nuo skundo gavimo teisme dienos priimdamas nutartį.“
2017-03-306 (126¹²)
tai, jog, projektu siūlant reguliuoti grupės skundo bylų nagrinėjimą, daugeliu atveju pateikiamos blanketinės nuorodos į CPK straipsniuose nustatytas proceso taisykles, svarstytina, ar projektu teikiamas įstatymo 126¹² straipsnis neturėtų būti vertinamas kaip perteklinis, nes šio straipsnio nuostatose beveik žodis į žodį yra pakartojamos CPK 441¹¹ straipsnio nuostatos. Svarstytina galimybė besidubliuojančio teisinio reguliavimo atsisakyti, įstatymo projekto 126¹² straipsnyje pateikiant tik blanketinę nuorodą į CPK 441¹¹straipsnį. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos advokatūra 2017-05-086 (126⁸)
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo NR. VIII-1029 47, 57, 100, 101, 105 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo II dalies II skyriaus papildymo trečiuoju (1) skirsniu įstatymo projektu (projekto Nr. XIIIP-496), siūlo:
1) Projekto 6 straipsnyje dėstomo naujo 126² straipsnio 2 dalį pakeisti taip:
„2. Grupės atstovas yra reikalavimą byloje
pareiškiantis ir bylos baigtimi suinteresuotas grupės narys (išskyrus atvejus, kai grupei atstovauja šioje dalyje nurodyta asociacija arba profesinė sąjunga), kuris grupės narių vardu kartu su grupės advokatu pasirašo skundą ir kartu su grupės advokatu veda grupės skundo bylą atstovaudamas visų grupės narių interesams. Grupės atstove gali būti asociacija arba profesinė sąjunga, kai grupės skundu reiškiami reikalavimai kyla iš teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su asociacijos arba profesinės sąjungos veiklos tikslais ir sritimi, ir kai ne mažiau kaip dešimt grupės narių yra asociacijos arba profesinės sąjungos nariai. Šiuo atveju grupės nariais gali būti ne tik asociacijos arba profesinės sąjungos nariai, tačiau nagrinėjant bylą asociacija arba profesinė sąjunga kartu su grupės advokatu atstovauja visų grupės narių interesams.“
2017-05-086 (126⁴)
teisinių paslaugų sutartį sudarytų visos grupės narių interesais ir sąskaita, Projekto 6 straipsnyje dėstomo naujo 126⁵ straipsnio 3 punktą siūlome pakeisti taip:
„3) teisinių paslaugų teikimo sutartis (jos
išrašas), sudaryta grupės narių, atstovaujamų grupės atstovo, ir grupės advokato;“
Nacionalinė teismų administracija 2017-05-306 (126²)
bylų teisenos įstatymo Nr.
VIII-1029 47, 57, 100, 101, 105 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo II dalies II skyriaus papildymo trečiuoju¹ skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-496 (toliau – Projektas). Susipažinusi su pateiktu Projektu, Teisėjų taryba teikia pastabas ir pasiūlymus dėl jame siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. 1. Projekto 6 straipsniu teikiamo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 126¹straipsnio
taisyklės grupės skundo bylai taikomos tiek, kiek grupės skundo nagrinėjimo taisyklių nenustatyta šiame skirsnyje“. ABTĮ 23 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad „šio įstatymo nustatytais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai“. ABTĮ
teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją“. Išnagrinėjus Projektą, nėra aišku, kokia bus grupės narių, pasinaudojusių išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, padėtis kitų grupės narių, nepasinaudojusių tokia tvarka, atžvilgiu.
Todėl, siekiant aiškumo, ir įvertinant, kad reikalavimas visiems grupės nariams pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka siūlomą įtvirtinti institutą padarytų neveiksmingu praktikoje, siūlytina Projektu teikiamo ABTĮ 126² straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtinti, kad grupės skundas gali būti paduodamas, jeigu bent vienas grupės narys pasinaudojo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, kai tokios procedūros galimybė arba pareiga ja privalomai pasinaudoti yra nustatyta įstatyme. Pritarti iš dalies Siūlomą nuostatą galima būtų įtvirtinti tik tiems atvejams, kai pagal įstatymus išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra yra privaloma. Nes, jeigu tokią nuostatą taikytume ir tais atvejais, kai išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra neprivaloma – tai būtų papildoma kliūtis pareikšti grupės skundą. 4. Teisėjų taryba
straipsnio 4 dalies 7 punkte ir Projekto 6 straipsniu teikiamo ABTĮ 126² straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad grupės atstovu gali būti profesinės sąjungos arba asociacijos, kai grupės skundu reiškiami reikalavimai kyla iš teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su asociacijos arba profesinės sąjungos veiklos tikslais ir sritimi, ir kai ne mažiau kaip dešimt grupės narių yra asociacijos arba profesinės sąjungos nariai. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia viešojo administravimo subjektams ir organizacijoms įgaliojimus ginti viešąjį interesą.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti ABTĮ
atstovu, greta profesinių sąjungų ir asociacijų, suteikiama teisė ir viešojo administravimo subjektams ir organizacijoms, turinčioms įgaliojimus ginti asmenų grupių interesus vykdant priežiūros (apsaugos) funkcijas. Tokios teisės suteikimas viešojo administravimo subjektams ir organizacijoms užtikrintų efektyvesnį institucijos funkcijų vykdymą bei asmenų, kurių interesų apsaugą turi užtikrinti šios institucijos, teisių gynimą. Nepritarti Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 55 straipsniu teismui paduodami prokuroro, viešojo administravimo ir kitų subjektų skundai, kuriais siekiama apginti viešąjį interesą, nelaikytini grupės skundais, kadangi šie subjektai neveikia kaip tam tikros grupės atstovai, o skundus dėl viešojo intereso gynimo reiškia atlikdami jiems įstatymų nustatytą funkciją. Kita vertus, jei ir būtų tokių atvejų, kai reikalavimai grupės skundo byloje ir viešojo administravimo subjekto, ginančio viešąjį interesą, reikalavimai sutampa, viešojo administravimo subjektai negali vykdyti privačių asmenų interesų atstovavimo funkcijos. 5. Teisėjų taryba Nacionalinė teismų administracija 2017-05-30 2,6
straipsnio 5 dalyje, 6 straipsniu teikiamų ABTĮ 126² straipsnio 3 dalyje, 126⁴ straipsnio 1 dalies 6 punkte, 126⁵ straipsnio 6 punkte ir kt. numatyta, kad grupės nariai gali turėti individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus toje pačioje grupės skundo byloje.
Siūlytina svarstyti, ar, atsižvelgiant į platų administracinių teismų nagrinėjamų bylų spektrą, pakanka reglamentuojant grupės skundo taisykles numatyti, kad grupės nariai gali turėti tik individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus, nagrinėtinus išsprendus grupės skundo bylą, jei kitokio pobūdžio reikalavimai yra tiesiogiai susiję su sprendimu grupės skundo byloje. Pritarti Tai pastaba, analogiška LRS kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai. 6. Teisėjų taryba Nacionalinė teismų administracija 2017-05-30 4,6
straipsnio 1 dalimi teikiamame naujame ABTĮ 101 straipsnio 7 punkte teikti nuorodą į ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 11 punktą, o Projekto 6 straipsniu teikiamo
ketvirtąjį skyrių. Pritarti
Nacionalinė teismų administracija 2017-05-306 (126⁴)
straipsnio 7 punkte minimas reikalavimas prie grupės skundo pridėti pavedimą grupės atstovui atstovauti grupę. Pastebėtina, kad pavedimo forma (rašytinė, notarinė ar kt.) ir turinys Projekte nėra aptariamas. Taip pat kyla abejonių dėl įpareigojimo pridėti pavedimą tikslingumo, nes prie grupės skundo yra pridedami grupės narių pareiškimai. Pritarti
Nacionalinė teismų administracija 2017-05-306 (126⁵)
Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais, kuomet teismas atsisako priimti skundą, pastarojo nėra tikslinga siųsti atsakovui (pvz., akivaizdu, kad byla neteisminga administraciniams teismams), manytina, kad ABTĮ tikslinga numatyti, kad tuo atveju, jei teismas, gavęs grupės skundą, nustato, kad yra ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai atsisakyti priimti skundą, jis turi teisę iš karto atsisakyti priimti skundą, nesiųsdamas jo atsakovui, kaip tai numatyta Projekto 6 straipsniu siūlomo
priimdamas nutartį dėl grupės skundo priėmimo, teismas gali nustatyti terminą grupės skundo trūkumams pašalinti, jei teismas mano, jog grupės skundo tvarka gali būti nagrinėjama tik dalis grupės narių reiškiamų reikalavimų ir (arba) tik dalies grupės narių reikalavimai. Toks poreikis gali kilti tuo atveju, kai teismas mato, kad iš principo skundas gali būti nagrinėjamas grupės tvarka, bet grupė per plačiai apibūdinta, į grupę įtraukti nariai su labai individualiais reikalavimais, kurie nedera su grupės skundo esme ir tikslais, kai tik dėl dalies grupės pareikštų reikalavimų faktinės aplinkybės ir ginamos teisės yra pakankamai panašios, kad bylą nagrinėti grupės skundo tvarka, ir pan. Suteikiant galimybę nustatyti terminą trūkumams pašalinti pirmiau paminėtais atvejais, būtų galima išvengti situacijos, kai grupės skundą būtų atsisakyta priimti dėl tam tikrų grupės formavimo ir (ar) skundo formulavimo trūkumų, kurie galėtų būti nesunkiai pašalinti skundo priėmimo stadijos metu. Pritarti
Nacionalinė teismų administracija 2017-05-306 (126¹)
Projekto 6 straipsniu siūlomo ABTĮ 126¹straipsnio
teismuose reiškiamiems individualiems turtiniams reikalavimams (pvz., dėl žalos atlyginimo) yra taikomi ne skundo padavimo, o ieškinio senaties terminai. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8 , prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė