Projekto lyginamasis variantas
14³, 14⁴, 15, 22 IR
pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. Priekrantės žvejyba – žvejyba Lietuvos Respublikos žemės ūkio aplinkos ministro įsakymu nustatytoje priekrantės žvejybos zonoje ne ilgesniais kaip 12 metrų laivais, naudojant pasyviosios žvejybos įrankius arba žvejybos įrankius, valdomus nuo kranto.“
1Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir ją išdėstyti taip:
„2) Aplinkos ministerija – formuoja vidaus vandenų
žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo, naudojimo ir kontrolės (priežiūros) politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, žuvininkystės tyrimus vidaus vandenyse.“
punktą netekusiu galios. „3) Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija – formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą.“
pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir saugoti, jeigu vykdo verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Šių lėšų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio aplinkos ministras;“. 4 straipsnis. 14¹ straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip:
„5. Ūkio subjektai, gavę teisę į žvejybos
kvotą ne aukciono būdu, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti kiekvienais metais skiria žemės ūkio aplinkos ministro nustatytą pradinę aukciono kainą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į vidutinį žvejybos įrankių naudojimo efektyvumą ir vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą. Ūkio subjektai, laimėję teisę į žvejybos kvotą aukciono būdu, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti kiekvienais metais skiria aukcione pasiūlytą kainą.“ 2.
Pakeisti 14¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus
vandenyse kvotą suteikimo komisija informaciją apie posėdį, kuriame ūkio subjektams bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, paskelbia Žemės ūkio Aplinkos ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse likus ne mažiau kaip 15 darbo dienų iki posėdžio.“
ir ją išdėstyti taip:
„8. Prašymą suteikti teisę į žvejybos kvotą ir
atitikties šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems kriterijams patvirtinimo dokumentus ūkio subjektas gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamasis į žemės ūkio aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio Aplinkos ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.“
4Pakeisti 14¹ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas arba netinkamai įforminti kiti pateikti dokumentai, žemės ūkio aplinkos ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įformintų dokumentų likus 2 darbo dienoms iki Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos posėdžio, kuriame bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, dienos, jo prašymas yra atmetamas.“
ir ją išdėstyti taip:
„10. Nustačius naują žvejybos limitą ar panaikinus
teisę į žvejybos kvotą, atitinkamos teisės į žvejybos kvotą suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio aplinkos ministro nustatyta tvarka. 6. Pakeisti 14¹ straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20.
Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą nustato žemės ūkio aplinkos ministras.“
ir ją išdėstyti taip:
„21. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus
vandenyse kvotą suteikimo komisiją sudaro nuo šešių iki aštuonių narių iš Aplinkos ministerijos (ne mažiau kaip du), Žemės ūkio ministerijos (ne mažiau kaip du) ir Žuvininkystės tarnybos (ne daugiau kaip po du darbuotojus iš to paties struktūrinio padalinio) darbuotojų ir visuomeninių organizacijų atstovų (ne mažiau kaip vienas).“
8Pakeisti 14¹ straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus
vandenyse kvotą suteikimo komisijos sprendimai skelbiami Žuvininkystės tarnybos ir Žemės ūkio Aplinkos ministerijos interneto svetainėse.“
pakeitimas
2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) ūkio subjektas žemės ūkio aplinkos ministro nustatyta
tvarka neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Prieš sustabdant teisės į žvejybos kvotą galiojimą, žemės ūkio aplinkos ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas;“. 2. Pakeisti 14³ straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) nustatoma, kad ūkio subjektas, suteikiant
teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame vidaus vandenų telkinyje, pateikė žemės ūkio aplinkos ministro įgaliotai institucijai iš esmės neteisingus duomenis, kuriais remiantis jis buvo neteisingai įvertintas;“. 3. Pakeisti 14³ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Teisę į žvejybos kvotos galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, teisę į žvejybos kvotą panaikina ir teisės į žvejybos kvotą perleidimą prižiūri žemės ūkio aplinkos ministro įgaliota institucija.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip:
„1. Ūkio subjektas jam skirtą žvejybos kvotą,
išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ar jos dalį gali žemės ūkio aplinkos ministro nustatyta tvarka perleisti kitam ūkio subjektui, turinčiam teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vandens telkinyje, arba apsikeisti su juo žvejybos kvotomis. Jeigu žvejybos kvota yra išreikšta žvejybos įrankių ar žvejybos dienų skaičiumi, ūkio subjektas gali ją ar jos dalį išnuomoti, atiduoti panaudai ar apsikeisti žvejybos kvotomis iki vienų kalendorinių metų laikotarpiui žemės ūkio aplinkos ministro nustatyta tvarka su kitu ūkio subjektu, turinčiu teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandenų telkinyje. Pasibaigus teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui ir iš naujo suteikiant teisę į žvejybos kvotą ūkio subjektui, kuris buvo išnuomojęs, perleidęs ar atidavęs panaudai savo žvejybos kvotą arba apsikeitęs ja, vertinama tik to ūkio subjekto vykdyta verslinė žvejyba.“
2Pakeisti 14⁴ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį turi teisę perleisti žemės ūkio aplinkos ministro nustatyta tvarka kitam ūkio subjektui.“
Pakeisti 15 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ūkio subjektas žemės ūkio aplinkos ministro nustatyta tvarka yra skyręs lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas, išskyrus žvejybos ploto naudotojus;“. 8 straipsnis.
pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Saugomų rūšių žuvų ir jų buveinių bei migracijos kelių išsaugojimo priemones nustato ir jų vykdymą kontroliuoja Aplinkos ministerija. Saugomų rūšių žuvų veisimo, neršto ir migracijos sąlygų gerinimo darbus organizuoja Žemės ūkio Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija.“
pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Žuvivaisa
ūkio Aplinkos ministerijos patvirtintas ir su Aplinkos ministerija Žemės ūkio ministerija suderintas programas. 2. Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose tvarką nustato Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija. 3. Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose programą įgyvendina Žemės ūkio Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.“
Šis įstatymas įsigalioja
Prezidentas Teikia Seimo nariai Aistė Gedvilienė Simonas Gentvilas Gintaras Vaičekauskas Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Paulius Saudargas Andrius Mazuronis Linas Balsys
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 3, 8, 14¹, 14³, 14⁴, 15, 22, 23 straipsnių pakeitimo įstatymu siūloma žuvų išteklių išsaugojimą ir atkūrimą vidaus vandenyse pavesti Aplinkos ministerijai. Pakeitimas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad:
neefektyviai;
geros būklės;
aplinkos apsaugos, todėl nėra pakankamai dėmesio skiriama žuvų išteklių atkūrimui ir atkūrimo kontrolei, tausojančios žvejybos skatinimui, bioįvairovės didinimui bei žuvų migracijos kelių atkūrimui;
reikšmingą vietą ir yra plačiai išvystyta, žvejų mėgėjų per metus sumokami mokesčiai į valstybės biudžetą dešimt kartų didesni nei verslinės žvejybos atstovų (2019 m. duomenimis), todėl siūloma vystyti šią sritį, žvejybą vertinti ir kaip turizmo skatinimo priemonę;
vadovaujantis aplinkosauginiais principais. Šiuo metu Žuvininkystės įstatyme nurodoma, kad įstatymo tikslas – užtikrinti žuvų išteklius tausojančią žvejybą, jų išsaugojimą ir atkūrimą, atsižvelgiant į ekologines sąlygas, žuvininkystės ekonomiką, žvejų, žuvų augintojų, perdirbėjų ir vartotojų interesus. Projekte siūloma, kad įstatyme numatytos funkcijos, kurios įgyvendina žuvų išteklius tausojančią žvejybą, jų išsaugojimą ir atkūrimą vidaus vandenyse būtų perleidžiamos Aplinkos ministerijai.
Tai sudarytų sąlygas kokybiškiau įgyvendinti įstatymo tikslą formuoti atsakingą ir gamtosauginius principus atitinkančią žuvininkystės politiką, efektyviau planuoti žuvų išteklių atkūrimą, skatinti ir formuoti tausojančią žvejybą bei pagerinti žuvininkystės ekonomiką, skatinant mėgėjišką žvejybą ir turizmą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Seimo narė Aistė Gedvilienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymo 3 straipsnyje numatoma, kad vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką formuoja, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos. Žuvininkystės įstatymo 14¹, 14³, 14⁴,
reglamentuojama teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimas, skyrimas, galiojimo stabdymas, kvotų panaikinimas bei perleidimas. Šiuo metu šios kompetencijos priskirtos Žemės ūkio ministerijai ir ministrui. Įstatymo 22 straipsnis reglamentuoja Žuvų išteklių išsaugojimą, 23 straipsnis – žuvivaisą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatyme siūloma numatyti, kad vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką formuoja, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija. Aplinkos ministerijos kompetencijai perleisti teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotų suteikimą, skyrimą, galiojimo stabdymą, kvotų panaikinimą, perleidimą bei kitas su tuo susijusias funkcijas. Numatyti, kad už žuvų išteklių išsaugojimą ir žuvivaisą yra atsakinga Aplinkos ministerija.
Taip pat numatyti, kad priekrantės žvejybos (2 straipsnis) ir lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkūrimo ir saugojimo, jeigu žuvų išteklių naudotojai vykdo verslinę žvejybą vidaus vandenyse (8 straipsnis), tvarkas nustato aplinkos ministras Perdavus minimas sritis Aplinkos ministerijai, bus geriau ir efektyviau organizuojamas darbas, žuvų ištekliai bus naudojami atsižvelgiant į gamtosauginius reikalavimus. Tikimasi, kad ilgalaikėje perspektyvoje žuvų ištekliai bus atkurti, bus apsaugota biologinė įvairovė, ekonominė žuvininkystės nauda bus pasiekiama remiantis ne vien ūkiniais kriterijais o vidaus vandenų būklės kokybė pagerės. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimto teisinio reguliavimo vertinimo rezultatų nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas paskatins turizmą ir mėgėjiškos žūklės plėtrą, kuri skatina šalies ekonomiką. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, įstatymai, kuriuos būtina priimti, galiojantys įstatymai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Šiuo metu galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.
Įstatymo projekte nėra nustatomos naujos sąvokos ir jas įvardinantys terminai. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos parengia ir priima įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Priimtam įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikis nenustatytas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „žuvininkystė“,
„Aplinkos ministerija“, „Žuvų ištekliai“. 15. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė Aistė Gedvilienė
straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO
2020-06-11 Nr. XIIP-4958 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies pakeitimų esmės išdėstyme vietoj žodžio „ją“ įrašytinas žodis „jį“. 2. Iš projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei projekto aiškinamojo rašto nuostatų darytina išvada, kad Aplinkos ministerijai norima perduoti vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politikos formavimo, jos organizavimo, koordinavimo ir įgyvendinimo kontroliavimo (priežiūros) funkcijas. Tačiau iš projekto 4-6 straipsniuose keičiamų keičiamo įstatymo 14¹, 14³, 14⁴ straipsnių nuostatų darytina išvada, kad Aplinkos ministerijai perduodamos ir funkcijos, susijusios su versline žvejyba vidaus vandenyse: teisės į žvejybos kvotas suteikimu, šios teisės galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu ar panaikinimu, šios teisės ar žvejybos kvotos perleidimu. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu nėra siūloma keisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatų, pagal kurias verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras, verslinės žvejybos vidaus kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria žemės ūkio ministro įgaliota institucija. Todėl pagal siūlomą teisinį reguliavimą nėra aišku, kuriai vis dėlto ministerijai siūloma nustatyti aukščiau paminėtų funkcijų vykdymą. Atsižvelgiant į tai, projekto ir keičiamo įstatymo nuostatos turėtų būti derinamos tarpusavyje. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 8 dalis neatitinka galiojančios keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 8 dalies redakcijos, Atsižvelgiant į tai projekto 4 straipsnio 3 dalis tikslintina. 4.
straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 21 dalyje siūloma nustatyti, kad Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sudėtyje būtų ir ne mažiau kaip vienas visuomeninių organizacijų atstovas. Šios projekto nuostatos nėra aiškios, nes neaišku, kokio pobūdžio visuomeninių organizacijų, susijusių su žuvininkystės sritimi ar ne, atstovai būtų šios komisijos nariai, kaip būtų atrenkama visuomeninė (-ės) organizacija (-os), kurios atstovas (-ai) galėtų būti minėtos komisijos narys (-iai). Be to, projekto 4 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 21 dalies nuostatos dėl minėtos komisijos sudėties nedera su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatomis (šių įstatymo nuostatų projektu nesiūloma keisti). 5. Atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo įgyvendinimui reikės priimti ar pakeisti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, siūlytina projekto 10 straipsnį papildyti įstatymą įgyvendinančiomis nuostatomis, kurios turėtų įsigalioti anksčiau nei kitos įstatymo nuostatos. 6. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma tarp Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijų perskirstyti funkcijas žuvininkystės sektoriaus valstybinio valdymo srityje, t. y., nustatyti, kad tik Aplinkos ministerija formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, manytina, kad dėl šiuo projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]