rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – LVĮ projektas) tikslas – tobulinti lobistinės veiklos teisinį reguliavimą, didinti lobistinės veiklos teisinio reguliavimo efektyvumą ir veiksmingumą, lobistinės veiklos priežiūros efektyvumą, užtikrinant lobistinės veiklos skaidrumą ir išviešinant poveikio darymą teisėkūrai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekt1 parengti organizuojant suinteresuotų institucijų pasitarimus, kuriuose dalyvavo ir teikė siūlymus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovai, Teisingumo ministerija bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Seimo naria, pasirašę šį projektą. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu lobistinės veiklos apibrėžtis (LVĮ 2 straipsnio 3 dalis) apima siekį daryti įtaką priimamiems teisės aktams ir administraciniams sprendimams. Plati lobistinės veiklos apibrėžtis nesudaro galimybių vykdyti efektyvią ir veiksmingą lobistinės veiklos priežiūrą. LVĮ nėra pakankamai aiškiai sureglamentuota pareiga išviešinti galutinį lobistinės veiklos naudos gavėją, tai sudaro sąlygas vykdyti lobistinę veiklą neskaidriai ir neatskleisti asmens, kurio interesu siekiama vykdyti lobistinę veiklą, jei toks asmuo nesutampa su lobistinės veiklos užsakovu, nors LVĮ 4 straipsnyje reglamentuotos lobistų teisės ir pareigos.
LVĮ 5 straipsnyje reguliuojamos asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pareigos, tačiau šios pareigos iš esmės apsiriboja įpareigojimais sudaryti sąlygas lobistams teisėtai vykdyti lobistinę veiklą ir neįtvirtina asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pareigų patiems aktyviai viešinti jų atžvilgiu vykdytos lobistinės veiklos atvejus. Taigi, šiuo metu vykdoma lobistinės veiklos priežiūra iš esmės remiasi tik pačių lobistų teikiamomis deklaracijomis. LVĮ 6 straipsnis reguliuoja, kas laikoma neteisėta lobistine veikla, o 7 straipsnyje įtvirtintos išimtys, kokia veikla nelaikoma lobistine. Vadovaujantis LVĮ 7 straipsnio 7 punktu, lobistine veikla nelaikomos kitos specialiųjų įstatymų arba įstatų nustatyta tvarka vykdomos veiklos, kurios tenkina viešąjį interesą. Ši išimtis kelia praktinių LVĮ taikymo problemų, sudaro sąlygas veiklą, kuri pagal turinį laikytina lobistine veikla, vykdyti neskaidriai, neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto teisėkūros aiškumo principo. 8 straipsnyje reglamentuota, kokiems asmenims draudžiama būti lobistinės veiklos užsakovais, nors laikytina, kad toks draudimas nėra proporcingas, jei šiuo metu LVĮ 8 straipsnyje nurodyti asmenys, būdami lobistinės veiklos užsakovais, laikytųsi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų. LVĮ 10 straipsnyje reglamentuotas asmenų įrašymas į lobistų sąrašą, o šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas asmuo.
LVĮ 12 straipsnyje numatyta lobistinės veiklos deklaracijų teikimo tvarka. Lobistinės veiklos priežiūra šiuo metu vykdoma remiantis LVĮ 13 straipsniu, o informacija apie lobistinę veiklą (apie įrašytus į lobistų sąrašą lobistus, lobistinės veiklos sustabdymą, nutraukimą, atnaujinimą ar pasibaigimą, lobistinės veiklos deklaracijų duomenys) skelbiama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka (LVĮ 14 straipsnis). Toks informacijos skelbimo teisinis reguliavimas nevisiškai atitinka 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), taikomo nuo 2018 m. gegužės 25 d., nuostatas. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. LVĮ projektu siūloma aiškiau sureguliuoti ir išplėsti LVĮ taikymo sritį, siekiant apimti visas veiklas, kurios pagal turinį laikytinos lobistine veikla. Siūloma nustatyti, kad lobistine veikla nelaikoma viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą. Priėmus siūlomą pakeitimą, didesnei grupei subjektų būtų sudarytos vienodos sąlygos daryti įtaką politikos formavimui ir teisėkūrai, asmenų veikla, kuri pagal turinį atitinka lobistinės veiklos požymius, būtų laikoma lobistine veikla, tai atitiktų EBPO teikiamas rekomendacijas Lietuvai dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo. Be to, sumažėtų galimybės asociacijoms, atstovaujančioms verslo ar kitiems privatiems interesams, išvengti savo siekiamos daryti įtakos priimamiems politiniams sprendimams viešinimo.
Patikslinta išimtis apimtų tik konkrečius viešųjų juridinių asmenų, kurie tiesiogiai nurodyti specialiuose įstatymuose ir kurių veiklos sritis (taigi, ir galimas poveikis teisėkūrai) tiesiogiai išviešinta specialiuose įstatymuose, veiklą. Tai būtų, pavyzdžiui, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos notarų rūmų ir pan. veikla. Tokių viešųjų juridinių asmenų išskyrimas yra objektyviai pateisinamas, kadangi tokie viešieji juridiniai asmenys objektyviai skiriasi nuo kitų viešųjų juridinių asmenų (asociacijų): jų veiklos tikslai, funkcijos, įgaliojimai yra tiesiogiai nurodyti įstatymuose ir taip iš anksto (įstatymo lygiu) išviešinama, kokioje srityje ar srityse viešasis juridinis asmuo gali daryti įtaką teisėkūrai, kokius įgaliojimus jis turi. Šiuo metu LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad lobistine veikla nelaikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros. Siekiant, kad praktikoje šia nuostata nebūtų piktnaudžiaujama, siūloma tikslinti, kad lobistine veikla nelaikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis.
Vis dėlto pažymėtina, kad nurodytu pakeitimu nesiekiama riboti asmenų iniciatyvos ir teisės reikšti savo nuomonę kreipiantis į politikus ar kitus viešus asmenis ir siūlant spręsti tam tikras problemas, atkreipiant dėmesį į netinkamą teisinį reguliavimą. Pavyzdžiui, jei asmuo (raštu ar žodžiu) kreiptųsi į kompetentingą instituciją ar politiką ir nurodytų, kad tam tikras teisinis reguliavimas yra ydingas, todėl keistinas, toks kreipimasis nelaikytinas lobistine veikla, tačiau laikytinas fizinio ar juridinio asmens pareikšta nuomone dėl teisėkūros, todėl toks kreipimasis neturėtų būti deklaruojamas. Taip pat pažymėtina, kad keičiamo LVĮ 7 straipsnio 6 punkto nuostata nedarys įtakos 7 straipsnio 5 punkte įtvirtintos nuostatos taikymui, kadangi keičiamo LVĮ 7 straipsnio 5 punkte įtvirtinta savarankiška išimtis, kas nelaikoma lobistine veikla (peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas pagal atitinkamą veiklą reguliuojančius įstatymus). Visas išimtis, kas nelaikoma lobistine veikla, siūloma sistemiškai reglamentuoti viename straipsnyje (keičiamo LVĮ 7 straipsnis). LVĮ projektu siūloma LVĮ 2 straipsnio 1 dalyje aiškiau apibrėžti asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ratą ir diferencijuoti šių asmenų atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūrą.
Siūloma aiškiai išskirti svarbiausius sprendimus priimančių asmenų kategorijas ir šių asmenų atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūrą pavesti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Pagal siūlomą teisinio reguliavimo modelį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija vykdytų Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių, viceministrų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūrą (LVĮ projektu keičiamo LVĮ 11 straipsnio (šiuo metu galiojančio 13 straipsnio) 2 dalis). Kitų asmenų, dalyvaujančių rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūrą siūloma pavesti institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams (keičiamo LVĮ 11 straipsnio 6 dalis). Siekiant sudaryti geresnes galimybes vykdyti lobistinės veiklos priežiūrą, LVĮ projektu siūloma nustatyti asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, vadinamą kryžminę pareigą deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą (keičiamo LVĮ 5 straipsnis). LVĮ projektu siekiama numatyti, kad Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, viceministrai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios.
Siekiant sudaryti kuo patogesnes sąlygas pateikti nurodytas deklaracijas, LVĮ 11 straipsnyje (šiuo metu galiojantis 13 straipsnis) būtų įtvirtinta pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims elektroninėmis priemonėmis deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Taip pat siūloma numatyti, kad valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su lobistu) atitinkamų institucijų vadovų nustatyta tvarka. Atitinkamai siūloma reglamentuoti ir šių asmenų atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūrą (keičiamo LVĮ 11 straipsnis). Siūlomos įtvirtinti nuostatos sudarytų galimybes palyginti lobistų ir asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, deklaruojamą informaciją, kartu sudarytų geresnes galimybes vykdyti lobistinės veiklos priežiūrą, taip pat skatintų pačius lobistus vykdyti lobistinę veiklą skaidriai, ją deklaruoti.
Vadinamos kryžminės pareigos deklaruoti asmenų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą nustatymas asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, sudarytų prielaidas šiems asmenims, priimantiems atitinkamus sprendimus teisės aktų rengimo ir priėmimo procese, labiau pagrįsti, išviešinti priimamus sprendimus, taip pat užtikrinti, kad sprendimai priimti įvertinus įvairių suinteresuotų subjektų grupių nuomones ir pasiūlymus. Siekiant aiškiau apibrėžti, kas laikomas lobistu, taip pat aiškiau sureguliuoti juridinių asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, klausimus, į lobisto sąvoką siūloma papildomai įtraukti juridinius asmenis. Siekiant geriau įgyvendinti EBPO rekomendacijas ir sudaryti galimybes aiškiai atskleisti tikruosius lobistinės veiklos naudos gavėjus, LVĮ projekte siūloma įtvirtinti lobistinės veiklos naudos gavėjo sąvoką. Lobistinės veiklos naudos gavėju būtų laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kurio interesu siekiama vykdyti lobistinę veiklą ir (arba) kuris siekia gauti galutinę naudą iš lobistinės veiklos. Tam tikrais atvejais lobistinės veiklos naudos gavėjas ir lobistinės veiklos užsakovas galėtų sutapti, tokiais atvejais deklaracijoje kaip lobistinės veiklos naudos gavėjas ir lobistinės veiklos užsakovas turėtų būti nurodomas tas pats asmuo. Siekiant, kad lobistinę veiklą vykdytų tinkamos reputacijos asmenys, siūloma papildomai įtvirtinti, kad lobistu neturi teisės būti fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu ne tik dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, bet ir dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.
Pastebėtina, kad tam tikrų profesijų veiklą reguliuojančiuose įstatymuose nepriekaištingos reputacijos reikalavimas taip pat siejamas su tuo, kad asmuo nebūtų teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 8 straipsnis). Kita vertus, siekiant skatinti asmenis lobistinę veiklą vykdyti skaidriai, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai, siūloma trumpinti LVĮ 3 straipsnyje įtvirtintus terminus, kurie turi praeiti nuo apkaltinamojo nuosprendžio dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo įsiteisėjimo ar nuo administracinės nuobaudos už šio LVĮ pažeidimą įvykdymo, kad asmuo vėl galėtų būti lobistu. Atsižvelgiant į tai, kad iš dalies keičiamos nuostatos dėl to, kas neturi teisės būti lobistu (nuostatos iš dalies sugriežtinamos, iš dalies sušvelninamos), įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui, asmenų galėjimas būti lobistu turėtų būti vertinamas pagal naujai įsigaliojusias nuostatas ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai gavus informacijos apie tai, kad lobistų sąraše yra asmenų, kurie neatitinka naujų LVĮ nustatytų reikalavimų, turėtų būti patikrinama asmens atitiktis LVĮ reikalavimams ir priimami atitinkami sprendimai LVĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad LVĮ projektu siūloma numatyti, kad lobistu taip pat būtų laikomas juridinis asmuo, LVĮ
teisės būti lobistais. Draudimas juridiniam asmeniui būti lobistu iš esmės būtų siejamas su juridinio asmens išbraukimu iš lobistų sąrašo.
Taip pat lobistu neturėtų teisės būti juridinis asmuo, kuris yra valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, taip pat Lietuvos bankas. LVĮ projekte ir toliau išlaikoma nuostata, kad lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas asmuo. Jei į lobistų sąrašą siektų būti įrašytas juridinis asmuo, atsisakoma reikalavimo nurodyti juridinio asmens dalyvius, valdymo organų narius ir darbuotojus, kurie vykdys lobistinę veiklą, taigi, palengvinama įrašymo į lobistų sąrašą procedūra. Vis dėlto juridinis asmuo turėtų užtikrinti, kad jo vardu veiklą vykdytų tik nepriekaištingos reputacijos atstovai, todėl LVĮ projekte (9 straipsnis) siūloma numatyti, kad lobistinė veikla Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu sustabdoma, jeigu lobisto juridinio asmens vardu lobistinę veiklą vykdo juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas, neturintis teisės būti lobistu pagal LVĮ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Per vieną mėnesį pašalinus tokį veiklos pažeidimą, sustabdyta lobistinė veikla Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu būtų atnaujinta. Juridinis asmuo, siekiantis, kad jo vykdyta sustabdyta lobistinė veikla būtų atnaujinta, turėtų pateikti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai visus pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus (pavyzdžiui, atitinkamam darbuotojui išduoto įgaliojimo panaikinimą įrodantį dokumentą). Siekiant skatinti lobistinę veiklą, keičiamo LVĮ 4 straipsnyje siūloma įtvirtinti naują teisę lobistams – teisę iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų gauti informaciją apie rengiamus teisės aktų projektus pagal asmens prašyme jį įrašyti į lobistų sąrašą nurodytas teisinio reguliavimo sritis.
Tai sudarytų geresnes galimybes lobistams sekti juos dominančius teisėkūros procesus ir daryti įtaką teisėkūrai. Taip pat numatoma galimybė lobistams gauti teisės aktų projektų kopijas ir kitą informaciją sutrumpintais terminais. Kaip ir šiuo metu, lobistai turėtų pareigą deklaruoti lobistinę veiklą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje, pateikdami skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas, taip užtikrinant lobistinės veiklos skaidrumą, teisėkūrai daromos įtakos viešumą. Lobistų veiklą ir toliau prižiūrėtų Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. LVĮ 10 straipsnyje (šiuo metu galiojančiame 12 straipsnyje) siūloma reglamentuoti lobistų pareigą teikti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas. Siekiant akcentuoti būtent teisėkūrai daromo poveikio išviešinimą, atsisakoma lobistinės veiklos deklaracijos sąvokos ir įtvirtinama skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos sąvoka. Tokios skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos būtų viešinamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje, skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (keičiamo LVĮ 12 straipsnis). LVĮ projektu taip pat siūloma tikslinti duomenis, kuriuos lobistas turi nurodyti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje. Aiškiai nurodoma, kad lobistas deklaracijoje privalo nurodyti lobistinės veiklos naudos gavėjo vardą, pavardę ar pavadinimą, atsisakoma perteklinio lobistinės veiklos užsakovo asmens kodo ar juridinio asmens kodo nurodymo.
Taip pat įtvirtinama, kad tuo atveju, jeigu lobistui nėra žinomi asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, vardai, pavardės, pareigos, pakanka nurodyti tų asmenų, kuriems buvo siekiama daryti įtaką, grupės (komiteto, komisijos ar pan.) pavadinimą. Nurodyta nuostata būtų taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, lobistas dalyvauja Seimo komiteto posėdyje, tačiau negali tiksliai nustatyti, kokie Seimo nariai ar valstybės tarnautojai dalyvauja posėdyje, tuomet lobistas galėtų nurodyti, kad lobistine veikla siekta daryti įtaką konkretaus Seimo komiteto nariams. Siekiant išviešinti praktikoje pasitaikančius atvejus, kai teisės aktų projektus parengia privatūs subjektai, o vėliau šiuos projektus teikia viešieji asmenys, nenurodydami tikrųjų projektus inicijavusių subjektų, LVĮ 10 straipsnyje siūloma nustatyti, kad lobistas deklaracijoje privalo nurodyti, ar asmeniui, kuriam lobistine veikla buvo siekiama daryti įtaką, buvo pateiktas konkretus teisės akto projektas ir siūloma inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka. Siekiant mažinti administracinę naštą lobistams, LVĮ siūloma nustatyti, kad, jei dėl konkretaus teisės akto projekto vykdoma tęstinė lobistinė veikla, lobistas privalo deklaruoti tik lobistinės veiklos pradžią. Jei dėl konkretaus teisės akto projekto vykdant tęstinę lobistinę veiklą keičiasi pateiktoje skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaracija tikslinama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka (keičiamo LVĮ 10 straipsnis). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtos LVĮ projektu siūlomos nuostatos sudarys geresnes galimybes viešinti lobistinę veiklą, daromą įtaką teisėkūrai, efektyviau vykdyti lobistinės veiklos priežiūrą ir sumažins korupcijos pasireiškimo galimybes. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas LVĮ projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi verslo atstovams bus sudarytos aiškesnės galimybės dalyvauti teisės aktų projektų rengimo, teisės aktų priėmimo procese. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. LVĮ projekte vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Reikės papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr.
reglamento patvirtinimo“, nuostatas ir numatyti pareigą teisės aktų projektus rengiančioms institucijoms teikti išvadoms gauti teisės aktų projektus lobistams, asmenims, įrašytiems į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą pagal šių asmenų nurodytas ir skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje skelbiamas teisinio reguliavimo sritis. Taip pat turės būti keičiamas Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“, įtraukiant valstybės rinkliavos dydį už įrašymą į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turės patvirtinti Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių, viceministrų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų atžvilgiu vykdytos lobistinės veiklos deklaravimo tvarką. Institucijų vadovai turės patvirtinti valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, atžvilgiu vykdytos lobistinės veiklos deklaravimo tvarką; šių asmenų vykdomos lobistinės veiklos priežiūros tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Įstatymams įgyvendinti bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos, kadangi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turės sudaryti sąlygas Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariams, viceministrams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų kancleriams, politinių partijų vadovams, merams, savivaldybių tarybų nariams, savivaldybių administracijų direktoriams ir jų pavaduotojams elektroninėmis priemonėmis deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Informacinės sistemos, skirtos lobistinės veiklos, daromos įtakos teisėkūrai deklaravimui, užtikrinant atitinkamas asmens identifikavimo, saugos priemones ir analizės modulius (kryžminė patikra, statistiniai apibendrinimai ir pan.), sukūrimo kaštai, remiantis Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktais komerciniais pasiūlymais, yra apie 120 000 eurų (šią sumą sudaro informacinės sistemos techninės specifikacijos parengimo (apie 10 000 eurų), diegimo (apie 90 000 eurų) bei techninės priežiūros (apie 20 000 eurų) paslaugos). Ši sistema, kaip minėta, turėtų būti sukurta iki LVĮ pakeitimų įsigaliojimo. Taip pat, siekiant veiksmingos lobistinės veiklos priežiūros, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai reikalingi papildomi žmogiškieji ištekliai. 2018 m. rugsėjo 19 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įsteigė Lobistinės veiklos priežiūros skyrių, kuriame eina pareigas 4 žmonės, tačiau tai padarė perkeldama valstybės tarnautojus iš Prevencijos skyriaus, kuriame šiuo metu labai trūksta žmonių, Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus tarnautojai atlieka ir Prevencijos skyriaus uždavinius. Tam, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija efektyviai galėtų atlikti įstatymais jais pavestas funkcijas, reikėtų papildomų 5 žmonių (šiuo metu patvirtintos 25 pareigybės, reikėtų 30).
5 papildomų žmonių įdarbinimas bei darbo vietų jiems įrengimas kainuotų 125 000 eurų metams. Šios lėšos buvo numatytos teikiant LRV parengtą Lobistinės veiklos įstatymo projekto variantą. Tad papildomų, LRV neįvertintų lėšų, įgyvendinimui nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai: „lobistinė veikla“, „lobistas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai Ramūnas Karbauskis Agnė Širinskienė Eugenijus Jovaiša Aušrinė Norkienė Audronė Jankuvienė Levutė Staniuvienė Zenonas Streikus Lauras Stacevičius Antanas Baura Petras Valiūnas Česlav Olševski Michal Mackevič Zbignev Jedinskij Alfredas Stasys Nausėda Jonas Jarutis Robertas Šarknickas Guoda Burokienė Dainius Gaižauskas Petras Nevulis Aurimas Gaidžiūnas Juozas Rimkus Gintautas Kindurys Vytautas Rastenis Algirdas Dumbrava Kęstutis Smirnovas Laimutė Matkevičienė Dainius Kepenis Andriejus Stančikas Gediminas Vasiliauskas Asta Kubilienė Darius Kaminskas Arvydas Nekrošius Valius Ąžuolas Arūnas Gumuliauskas Rima Baškienė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ratas. Jame, be kita ko, įrašyti ir politinių partijų vadovai. Pažymėtina, kad visi asmenys, kuriems lobistine veikla gali būti daroma įtaka, dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus pagal teisės aktų jiems suteiktas pareigines funkcijas. Pagal kokius teisės aktus politinių partijų vadovai turi jiems suteiktas pareigines funkcijas ir yra įgalinti dalyvauti rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, neaišku. Akivaizdu, kad asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, išskyrus politinių partijų vadovus, tiesiogiai dalyvauja rengiant, svarstant, priimant teisės aktus. Tačiau politinė partija – pagal Politinių partijų įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą nei pati politinė partija, nei politinės partijos vadovas (jeigu jis nėra vienas iš kitų šioje nuostatoje išvardintų subjektų) nėra teisėkūros iniciatyvą turintis ar sprendimus priimantis subjektas ir keisti šio įstatymo nesiūloma. 2. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio 10-12 punktų santykis. Pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 - 12 punktus lobistine veikla nelaikoma politinių partijų, viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų ir religinių bendruomenių ir bendrijų veikla.
Atsižvelgiant į tai, kad, jeigu juridinio asmens veikla nelaikoma lobistine, tai ir patys juridiniai asmenys negali būti lobistais. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl juridinis asmuo (projekto 3 straipsnio 2 dalis) yra atskiriamas nuo jo veiklos (projekto 7 straipsnio 10-12 punktai). Todėl projekto nuostatos tikslintinos keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išvardinant visus subjektus, kurie negali būti laikomi lobistais. 3. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatoma, kad lobistu neturi teisės būti fizinis asmuo, „kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, arba įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo šeši mėnesiai, arba teismo nutartimi ar nuosprendžiu yra pripažintas padariusiu korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir nuo teismo nutarties ar nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai“. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas atsižvelgiant į šias pastabas:
ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo“ įrašytini žodžiai „pripažintas kaltu“. 3.2.
baudžiamojo proceso kodekso 214 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje situacijas, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas ikiteisminio tyrimo metu, įtvirtinta, kad „Šio Kodekso 212 straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu (past. – pabraukta mūsų), kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodant teismo procesinių dokumentų, kuriais asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, rūšis vietoje
„nutartimi ar nuosprendžiu“ vartoti bendresnę formuluotę „sprendimu“. 3.3. Remiantis keičiamo įstatymo 3
straipsnio 1 dalies 3 punktu, jeigu fizinis asmuo nebūtų atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymą, tuomet jis neturėtų teisės būti lobistu šešis mėnesius nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jeigu būtų – tuomet trejus metus nuo teismo nutarties ar nuosprendžio atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos. Toks teisinis reguliavimas sistemiškai nedera su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatomis, kadangi asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip tik rodo mažesnį asmens ar jo padarytos veikos pavojingumą lyginant su atvejais, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidžiamas. 4. Manytina, kad lobistais norintiems tapti juridiniams asmenims keliami reikalavimai turėtų būti kaip įmanoma labiau suvienodinti su fiziniams asmenims keliamais reikalavimais, todėl projekte siūlytina įtvirtinti nuostatas, numatančias, kad tam tikrą laiko tarpą lobistu neturi teisės būti juridinis asmuo, teistas už tam tikrų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat juridinis asmuo, kuriam buvo paskirta bauda už keičiamo įstatymo pažeidimus. 5.
straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta lobisto pareiga „ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo lobisto išrinkimo ar paskyrimo į šio įstatymo 2 straipsnio
tarnybinės etikos komisijai“, nes, kažin, ar čia nurodytas trijų darbo dienų terminas lobistinei veiklai nutraukti yra pagrįstas visais atvejais, atsižvelgiant į tai, kad pvz., valstybės politikai (Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, merai, savivaldybių tarybų nariai) visus įgaliojimus ir statusą įgyja tik davę priesaiką, tuo tarpu pats išrinkimo ar paskyrimo faktas jokių įgaliojimų ir statuso šiems asmenims nesuteikia. Todėl siūlytina lobistinės veiklos nutraukimo terminą sieti su įgaliojimų pradžia (statuso įgijimu). 6. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas nėra Lobistinės veiklos įstatymo reguliavimo dalykas. Minėtoje dalyje išvardintų valstybės ir savivaldybės institucijų viešųjų ir kitų vadovaujančių asmenų darbotvarkės yra (ar turi būti) skelbiamos tų institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, o ne šio įstatymo, nustatyta tvarka. 7. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkte siekiama nustatyti, kad lobistine veikla būtų laikoma juridinio asmens, atstovaujančio ar vienijančio verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis, reiškiama nuomonė dėl teisėkūros. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokie juridiniai asmenys būtų laikomi „verslo tikslų siekiančiais“, nes „verslo tikslas“ ne visais atvejais gali sutapti su „pelno tikslu“, verslo tikslu gali būti pvz., ir socialinių tikslų siekimas.
Atsižvelgiant į tai, kad minėta sąvoka galėtų būti įvairiai interpretuojama ir kelti praktinių taikymo problemų, siūlytina arba ją įstatymo projekte apibrėžti, arba nustatyti, kad lobistine veikla laikoma ir juridinių asmenų, vienijančių/atstovaujančių privačius juridinius asmenis, nuomonė dėl teisėkūros. Antra, pastebėtina, kad siūlomoje keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostatoje nėra detalizuojamas atstovavimo juridiniam asmeniui pagrindas, tuo tarpu juridinio asmens atstovu gali būti ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys (pvz., advokatai, prokūrą turintys, jungtinės veiklos partneriai ir pan.), todėl iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl tik atstovo - juridinio asmens - reiškiama nuomonė dėl teisėkūros būtų laikoma lobistine veikla. 8. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1, 4, 5, 10, 11 bei 12 punktuose, 17 straipsnio 1 dalyje reikėtų atsisakyti konkrečių įstatymų pavadinimų. 9. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio
komisijos sprendimu išbraukiamas iš lobistų sąrašo, jeigu „įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos arba sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo“. Šis punktas tikslintinas atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame numatyta, kad lobistu neturi teisės būti fizinis asmuo, kuris, be kita ko, „teismo nutartimi ar nuosprendžiu yra pripažintas padariusiu korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas“. 10.
teisę „gauti iš asmenų visą reikiamą informaciją, paaiškinimus, įsakymus, sprendimus ir kitus dokumentus, susijusius su šio įstatymo vykdymu“. Kažin, ar kelių iš visų galimų dokumentų rūšių (įsakymų ir sprendimų) įvardijimas yra tikslingas, nes jie bet kokiu atveju patektų į terminų „visa reikiama informacija“, „dokumentai“ apibrėžtį. 11. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyti baudų dydžiai yra proporcingi, kadangi už tokius pačius pažeidimus fiziniams asmenims Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 126 straipsnyje numatyta gerokai švelnesnė atsakomybė. 12. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje neturėtų būti įtvirtinta norma, kuri leistų atsakomybę lengvinančiomis pripažinti ir keičiamame įstatyme nenumatytas aplinkybes. Pastebėtina, kad tokio pobūdžio normos įtvirtintos kituose teisinę atsakomybę nustatančiuose teisės aktuose (pvz., BK 59 straipsnio 2 dalis, ANK 35 straipsnio 2 dalis). 13. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio
„per trejų metų laikotarpį iki pažeidimo padarymo juridinis asmuo yra baustas
už tokio paties pažeidimo padarymą“. Siūloma teisės norma diskutuotina. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo
įstatymo pažeidimų sudėtys, todėl keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatoma atsakomybę sunkinanti aplinkybė apskritai negalėtų būti taikoma tais atvejais, kai juridinis asmuo pakartotinį keičiamo įstatymo pažeidimą padarytų per vienerių metų laikotarpį nuo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) nutarimo skirti baudą už atitinkamą ankstesnį pažeidimą įsiteisėjimo dienos, kadangi ta pati aplinkybė negali tuo pačiu būti ir kvalifikuojanti, ir sunkinanti.
Atitinkamai, dėl ribotų galimybių pritaikyti aptariamą atsakomybę sunkinančią aplinkybę kartu būtų apribotos galimybės ir pritaikyti už vidurkį didesnę baudą dėl pakartotinių keičiamo įstatymo pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar iš keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nereikėtų pašalinti 2 ir 4 punktų, ir vietoje jų padidinti maksimalias baudos ribas už keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytus pažeidimus. Tokiu atveju būtų sudarytos prielaidos visais atvejais pritaikyti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir už pakartotinius keičiamo įstatymo pažeidimus paskirti didesnę negu vidurkis baudą. 14. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio pavadinime ir tekste vietoje formuluotės „mažareikšmis įstatymo reikalavimų pažeidimas“ siūlome vartoti formuluotę „mažareikšmis įstatymo pažeidimas“. 15. Remiantis keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 3 punkte po žodžio „nurodymą“ įrašytini žodžiai „pašalinti pažeidimą“. 16. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje reikėtų aptarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pavadinimo trumpinį ir toliau vartoti „Civilinio proceso kodeksas“. 17. Atkreipiame dėmesį, kad yra Seime yra įregistruotas ir plenariniame Seimo posėdyje jau apsvarstytas (atidėtas balsavimas) Lobistinės veiklos įstatymo NR.
VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-3051, kuriuo taip pat siūloma suteikti teisę lobistine veikla užsiimti ir juridiniams asmenims, taip pat ir Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 5¹, 5² ir 5³ straipsniais įstatymo projektas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2020-06-19
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Seimo narys P. Urbšys, Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vadovė J. Greičienė, Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnioji patarėja Reda Gabrilavičiūtė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė R. Kaziliūnaitė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus vedėja E. Kavoliūnienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: Viešosios teisės skyriaus vedėja J. Meškienė, šio skyriaus patarėja A. Ožiūnienė ir vyriausiasis specialistas S. Mikšys, Privatinės teisės skyriaus patarėja M. Masteikienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas A. Romanovskis, lobistas L. Ragauskis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomasis direktorius R. Sartatavičius, Investuotojų forumo atstovė R. Skyrienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto
įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ratas. Jame, be kita ko, įrašyti ir politinių partijų vadovai. Pažymėtina, kad visi asmenys, kuriems lobistine veikla gali būti daroma įtaka, dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus pagal teisės aktų jiems suteiktas pareigines funkcijas. Pagal kokius teisės aktus politinių partijų vadovai turi jiems suteiktas pareigines funkcijas ir yra įgalinti dalyvauti rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, neaišku. Akivaizdu, kad asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, išskyrus politinių partijų vadovus, tiesiogiai dalyvauja rengiant, svarstant, priimant teisės aktus. Tačiau politinė partija – pagal Politinių partijų įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą nei pati politinė partija, nei politinės partijos vadovas (jeigu jis nėra vienas iš kitų šioje nuostatoje išvardintų subjektų) nėra teisėkūros iniciatyvą turintis ar sprendimus priimantis subjektas ir keisti šio įstatymo nesiūloma. Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į TD pastabą siūlytina 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ratą patikslinti atsižvelgiant į Politinių partijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą parlamentinės partijos sąvoką, pagal kurią: „Parlamentinė partija – politinė partija, turinti savo atstovų laisva valia sudarytą frakciją Lietuvos Respublikos Seime“.
Susiaurinus pastaboje nurodytą nuostatą ir taikant ją didžiausią politinę įtaką turinčių parlamentinių politinių partijų vadovams, bus išvengta situacijos, kada ši nuostata būtų taikoma pvz. savivaldos lygmens visiškai neskaitlingos partijos vadovams. Atsižvelgiant į TD pastabą 2 straipsnio 1 dalį siūlytina tikslinti taip:
Pasiūlymas:
Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, parlamentinių politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai, kiti valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant teisės aktus. Pritarus tokiam tikslinimui atitinkamai ši sąvoka turi būti patikslinama ir kitose projekto vietose (5 str. 3 d., 5 str. 5 d., 11 str. 2 d. 4 p., 11 str. 5 d., 12 str. 1 d. 3 p.). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-10 3,7 2, 10, 11, 12 Nėra aiškus keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio 10-12 punktų santykis. Pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 - 12 punktus lobistine veikla nelaikoma politinių partijų, viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų ir religinių bendruomenių ir bendrijų veikla. Atsižvelgiant į tai, kad, jeigu juridinio asmens veikla nelaikoma lobistine, tai ir patys juridiniai asmenys negali būti lobistais.
Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl juridinis asmuo (projekto 3 straipsnio 2 dalis) yra atskiriamas nuo jo veiklos (projekto 7 straipsnio 10-12 punktai). Todėl projekto nuostatos tikslintinos keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išvardinant visus subjektus, kurie negali būti laikomi lobistais. Nepritarti Keičiamo Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 10-12 punktų tikslas yra ne uždrausti šiuose punktuose nurodytiems subjektams būti lobistais, vykdyti lobistinę veiklą (t. y. daryti įtaką teisėkūrai), bet leisti konkretiems subjektams užsiimti veikla, kuri pagal turinį atitiktų lobistinės veiklos požymius, jiems neįsirašant į lobistų sąrašą ir taip suteikiant tam tikras lengvatas subjektams, kurių veikla išviešinama kitomis formomis (t. y. juos tikslinga atleisti nuo lobistams numatytos pareigos teikti deklaracijas šio įstatymo nustatyta tvarka). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13 Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatoma, kad lobistu neturi teisės būti fizinis asmuo, „kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, arba įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo šeši mėnesiai, arba teismo nutartimi ar nuosprendžiu yra pripažintas padariusiu korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir nuo teismo nutarties ar nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai“. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas atsižvelgiant į šias pastabas: 3.1.
Prieš žodžius „dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo“ įrašytini žodžiai „pripažintas kaltu“. Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į TD pastabą 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą siūlytina tikslinti taip: Pasiūlymas:
nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, arba įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai šeši mėnesiai, arba teismo nutartimi ar nuosprendžiu sprendimu yra pripažintas padariusiu korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir nuo teismo nutartimi ar nuosprendžiu sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo šeši mėnesiai treji metai arba nepasibaigęs laidavimo terminas;
13 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 214 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje situacijas, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas ikiteisminio tyrimo metu, įtvirtinta, kad „Šio Kodekso 212 straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu (past. – pabraukta mūsų), kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodant teismo procesinių dokumentų, kuriais asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, rūšis vietoje „nutartimi ar nuosprendžiu“ vartoti bendresnę formuluotę „sprendimu“.
Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į TD pastabą 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą siūlytina tikslinti taip: Pasiūlymas:
3) kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, arba įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai šeši mėnesiai, arba teismo nutartimi ar nuosprendžiu sprendimu yra pripažintas padariusiu korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir nuo teismo nutartimi ar nuosprendžiu sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo šeši mėnesiai treji metai arba nepasibaigęs laidavimo terminas;
13 Remiantis keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jeigu fizinis asmuo nebūtų atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymą, tuomet jis neturėtų teisės būti lobistu šešis mėnesius nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jeigu būtų – tuomet trejus metus nuo teismo nutarties ar nuosprendžio atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos. Toks teisinis reguliavimas sistemiškai nedera su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatomis, kadangi asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip tik rodo mažesnį asmens ar jo padarytos veikos pavojingumą lyginant su atvejais, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidžiamas.
Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į TD pastabą 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą siūlytina tikslinti taip: Pasiūlymas:
3) kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, arba įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai šeši mėnesiai, arba teismo nutartimi ar nuosprendžiu sprendimu yra pripažintas padariusiu korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir nuo teismo nutartimi ar nuosprendžiu sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo šeši mėnesiai treji metai arba nepasibaigęs laidavimo terminas;
3 Manytina, kad lobistais norintiems tapti juridiniams asmenims keliami reikalavimai turėtų būti kaip įmanoma labiau suvienodinti su fiziniams asmenims keliamais reikalavimais, todėl projekte siūlytina įtvirtinti nuostatas, numatančias, kad tam tikrą laiko tarpą lobistu neturi teisės būti juridinis asmuo, teistas už tam tikrų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat juridinis asmuo, kuriam buvo paskirta bauda už keičiamo įstatymo pažeidimus. Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į TD pastabą siūlytina 3 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: Pasiūlymas: 3.
Lobistu neturi teisės būti juridinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, arba įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai, arba teismo sprendimu yra pripažintas padariusiu korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo šeši mėnesiai, taip pat juridinis asmuo, kuriam buvo paskirta bauda už šio įstatymo pažeidimą ir nuo baudos sumokėjimo dienos nepraėjo trys mėnesiai. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
23 Svarstytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta lobisto pareiga
„ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo lobisto išrinkimo ar
paskyrimo į šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas dienos apie tai raštu pranešti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai“, nes, kažin, ar čia nurodytas trijų darbo dienų terminas lobistinei veiklai nutraukti yra pagrįstas visais atvejais, atsižvelgiant į tai, kad pvz., valstybės politikai (Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, merai, savivaldybių tarybų nariai) visus įgaliojimus ir statusą įgyja tik davę priesaiką, tuo tarpu pats išrinkimo ar paskyrimo faktas jokių įgaliojimų ir statuso šiems asmenims nesuteikia. Todėl siūlytina lobistinės veiklos nutraukimo terminą sieti su įgaliojimų pradžia (statuso įgijimu).
Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į TD pastabą 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą siūlytina tikslinti taip: Pasiūlymas:
3) kai yra išrinktas ar paskirtas į šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo lobisto išrinkimo ar paskyrimo į šio įstatymo 2 straipsnio
apie tai raštu pranešti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai;
5 Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas nėra Lobistinės veiklos įstatymo reguliavimo dalykas. Minėtoje dalyje išvardintų valstybės ir savivaldybės institucijų viešųjų ir kitų vadovaujančių asmenų darbotvarkės yra (ar turi būti) skelbiamos tų institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, o ne šio įstatymo, nustatyta tvarka. Nepritarti Manytina, kad minėtoje dalyje išvardintų valstybės ir savivaldybės institucijų viešųjų ir kitų vadovaujančių asmenų darbotvarkių viešinimas yra susijęs su šio įstatymo reguliavimo dalyku, be to, užtikrina didesnį asmenų, kuriems lobistine veikla yra siekiama daryti įtaką, veiklos skaidrumą. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6 Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkte siekiama nustatyti, kad lobistine veikla būtų laikoma juridinio asmens, atstovaujančio ar vienijančio verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis, reiškiama nuomonė dėl teisėkūros. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokie juridiniai asmenys būtų laikomi „verslo tikslų siekiančiais“, nes „verslo tikslas“ ne visais atvejais gali sutapti su „pelno tikslu“, verslo tikslu gali būti pvz., ir socialinių tikslų siekimas.
Atsižvelgiant į tai, kad minėta sąvoka galėtų būti įvairiai interpretuojama ir kelti praktinių taikymo problemų, siūlytina arba ją įstatymo projekte apibrėžti, arba nustatyti, kad lobistine veikla laikoma ir juridinių asmenų, vienijančių/atstovaujančių privačius juridinius asmenis, nuomonė dėl teisėkūros. Antra, pastebėtina, kad siūlomoje keičiamo įstatymo 7 straipsnio
detalizuojamas atstovavimo juridiniam asmeniui pagrindas, tuo tarpu juridinio asmens atstovu gali būti ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys (pvz., advokatai, prokūrą turintys, jungtinės veiklos partneriai ir pan.), todėl iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl tik atstovo - juridinio asmens
Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į TD pastabą 7 straipsnio 6 punktą siūlytina tikslinti taip: Pasiūlymas:
6) fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka ir kai šie teisės aktų projektai rengiami atstovaujant ne savo asmeniniams interesams arba fizinis asmuo reiškia nuomonę dėl teisėkūros ir ši nuomonė reiškiama atstovaujant verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims arba tokius juridinius asmenis vienijančioms asociacijoms; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas;
171 1, 4, 5, 10, 11, 12 Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1, 4, 5, 10, 11 bei 12 punktuose, 17 straipsnio 1 dalyje reikėtų atsisakyti konkrečių įstatymų pavadinimų.
Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į TD pastabą 7 straipsnio 1, 4, 5, 10, 11 bei 12 punktus, 17 straipsnio 1 dalį siūlytina tikslinti taip: Pasiūlymas:
punktą išdėstyti taip:
nustatyta tvarka renkant, rengiant, skelbiant ir skleidžiant viešąją informaciją pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą; Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
pasiūlymai ir vertinimai pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą; Pasiūlymas:
punktą išdėstyti taip:
įgyvendinimas įstatymų nustatyta tvarka atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos peticijų įstatymą, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymą; Pasiūlymas:
punktą išdėstyti taip:
partijų įstatyme, veikla; Pasiūlymas:
punktą išdėstyti taip:
Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, veikla; Pasiūlymas:
punktą išdėstyti taip:
Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, veikla bendradarbiaujant su kompetentingomis valstybės institucijomis švietimo, kultūros, šeimos, socialiniais, dorovės bei žmogaus orumo apsaugos klausimais. Pasiūlymas:
dalį išdėstyti taip: 1.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimą dėl baudos skyrimo juridinis asmuo, dėl kurio priimtas šis nutarimas, ar asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, gali apskųsti teismui įstatymų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
44 Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyta, kad lobistas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu išbraukiamas iš lobistų sąrašo, jeigu „įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos arba sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo“. Šis punktas tikslintinas atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame numatyta, kad lobistu neturi teisės būti fizinis asmuo, kuris, be kita ko, „teismo nutartimi ar nuosprendžiu yra pripažintas padariusiu korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas“. Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į TD pastabą 9 straipsnio 4 dalies 4 punktą siūlytina tikslinti taip: Pasiūlymas:
4) jam įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos arba sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo arba teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo arba buvo paskirta administracinė nuobauda ar bauda už šio įstatymo pažeidimus;
32 Pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies
„gauti iš asmenų visą reikiamą informaciją, paaiškinimus, įsakymus,
sprendimus ir kitus dokumentus, susijusius su šio įstatymo vykdymu“. Kažin, ar kelių iš visų galimų dokumentų rūšių (įsakymų ir sprendimų) įvardijimas yra tikslingas, nes jie bet kokiu atveju patektų į terminų „visa reikiama informacija“, „dokumentai“ apibrėžtį.
Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į TD pastabą 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą siūlytina tikslinti taip: Pasiūlymas:
2) gauti iš asmenų visą reikiamą informaciją, paaiškinimus, įsakymus, sprendimus ir kitus dokumentus, susijusius su šio įstatymo vykdymu;
1 Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyti baudų dydžiai yra proporcingi, kadangi už tokius pačius pažeidimus fiziniams asmenims Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 126 straipsnyje numatyta gerokai švelnesnė atsakomybė. Nepritarti Atsižvelgiant į TD 15 pastabą, kuria yra siūloma iš keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pašalinti 2 ir 4 punktus ir vietoje jų padidinti maksimalias baudos ribas už keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytus pažeidimus, ši pastaba tampa nebeaktuali. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje neturėtų būti įtvirtinta norma, kuri leistų atsakomybę lengvinančiomis pripažinti ir keičiamame įstatyme nenumatytas aplinkybes. Pastebėtina, kad tokio pobūdžio normos įtvirtintos kituose teisinę atsakomybę nustatančiuose teisės aktuose (pvz., BK 59 straipsnio 2 dalis, ANK 35 straipsnio 2 dalis). Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į TD pastabą 14 straipsnį siūlytina papildyti nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: Pasiūlymas:
tarnybinės etikos komisija gali atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti ir kitas šio straipsnio 3 dalyje nenurodytas aplinkybes. 15.
1 Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatoma juridinio asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė – „per trejų metų laikotarpį iki pažeidimo padarymo juridinis asmuo yra baustas už tokio paties pažeidimo padarymą“. Siūloma teisės norma diskutuotina. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos kvalifikuotos pakartotinių keičiamo įstatymo pažeidimų sudėtys, todėl keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatoma atsakomybę sunkinanti aplinkybė apskritai negalėtų būti taikoma tais atvejais, kai juridinis asmuo pakartotinį keičiamo įstatymo pažeidimą padarytų per vienerių metų laikotarpį nuo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) nutarimo skirti baudą už atitinkamą ankstesnį pažeidimą įsiteisėjimo dienos, kadangi ta pati aplinkybė negali tuo pačiu būti ir kvalifikuojanti, ir sunkinanti. Atitinkamai, dėl ribotų galimybių pritaikyti aptariamą atsakomybę sunkinančią aplinkybę kartu būtų apribotos galimybės ir pritaikyti už vidurkį didesnę baudą dėl pakartotinių keičiamo įstatymo pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar iš keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nereikėtų pašalinti 2 ir 4 punktų, ir vietoje jų padidinti maksimalias baudos ribas už keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytus pažeidimus. Tokiu atveju būtų sudarytos prielaidos visais atvejais pritaikyti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir už pakartotinius keičiamo įstatymo pažeidimus paskirti didesnę negu vidurkis baudą. Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į TD pastabą 14 straipsnio 1 dalį siūlytina tikslinti taip: Pasiūlymas: 1.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, nustačiusi, kad juridinis asmuo vykdo neteisėtą lobistinę veiklą, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, skiria baudas:
veiklos, – nuo 1 000 iki 4 000 2 500 eurų;
2) kai šios dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą juridinis asmuo padaro pakartotinai per vienus metus nuo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimo skirti baudą įsiteisėjimo dienos, – nuo 2 500 eurų iki 4 000 eurų;
2) 3) kai lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas juridinis asmuo, – nuo 1 500 iki 4 500 3 000 eurų;
4) kai šios dalies 3 punkte nurodytą pažeidimą juridinis asmuo padaro pakartotinai per vienus metus nuo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimo skirti baudą įsiteisėjimo dienos, – nuo 3 000 eurų iki 4 500 eurų. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-1015 Keičiamo įstatymo 15 straipsnio pavadinime ir tekste vietoje formuluotės „mažareikšmis įstatymo reikalavimų pažeidimas“ siūlome vartoti formuluotę „mažareikšmis įstatymo pažeidimas“. Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į šią TD ir į 4-tąją STT pastabas 15 straipsnį siūlytina tikslinti taip: Pasiūlymas:
įstatymo reikalavimų pažeidimai
straipsnio 1 dalyje nurodyto, pažeidimo, kuris vertintinas kaip mažareikšmis įstatymo teisės akto reikalavimų pažeidimas, tokio pažeidimo tyrimas ar pažeidimo nagrinėjimas nutraukiamas, o juridiniam asmeniui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka pareiškiama žodinė pastaba ar pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti pažeidimą. 2.
laikytinas pažeidimas, kai:
1) juridinis asmuo per dvylika paskutinių mėnesių ne daugiau kaip tris kartus nedeklaravo lobistinės veiklos;
2) juridinis asmuo per dvylika paskutinių mėnesių ne daugiau kaip penkis kartus ir iš viso ne ilgiau kaip tris mėnesius pavėlavo šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytais terminais pateikti skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją. 2. Mažareikšmiu šio įstatymo reikalavimų pažeidimu laikytinas pažeidimas, kai yra neesminių neatitikimų šio įstatymo reikalavimams, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, trukmę, pobūdį, lobisto ar lobistinės naudos gavėjo veiksmus, motyvus ir
(ar) tikslus, ir juridinis asmuo per Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip septynios dienos, pašalino šio įstatymo reikalavimų pažeidimą. 3. Pažeidimas nelaikomas mažareikšmiu, kai yra šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų juridinio asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
63 Remiantis keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, keičiamo įstatymo
„pašalinti pažeidimą“. Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į šią prie prieš tai buvusią TD pastabas 16 straipsnio 6 dalies 3 punktą siūlytina tikslinti taip: Pasiūlymas:
jeigu padarytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas;
1
16Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje reikėtų aptarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
pavadinimo trumpinį ir toliau vartoti „Civilinio proceso kodeksas“. Nepritarti Pirmą kartą nurodžius pilną pavadinimą „Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas“ toliau teisės aktuose be trumpinio yra vartojamas terminas „Civilinio proceso kodeksas“. 19.
2020-06-10 Atkreipiame dėmesį, kad yra Seime yra įregistruotas ir plenariniame Seimo posėdyje jau apsvarstytas (atidėtas balsavimas) Lobistinės veiklos įstatymo NR. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-3051, kuriuo taip pat siūloma suteikti teisę lobistine veikla užsiimti ir juridiniams asmenims, taip pat ir Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 5¹, 5² ir 5³ straipsniais įstatymo projektas. Atsižvelgti Seimo nariai dėl šių, kaip ir dėl visų kitų, projektų sprendimus priims Seimo plenariniame posėdyje Seimo statuto nustatyta tvarka. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
„Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramoninkų
konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai 2020-06-17 Didžiausios Lietuvos verslą atstovaujančios organizacijos, dalyvaujančios pagrindinėje šalies socialinio dialogo vystymo platformoje – Lietuvos Respublikos Trišalėje taryboje (toliau – Organizacijos), kreipiasi į Jus, norėdamos pareikšti susirūpinimą dėl blogėjančios padėties, susijusios su įvairių interesų grupių ir socialinių partnerių dalyvavimu teisėkūros procesuose. Atsižvelgus į pastarųjų savaičių įvykius, LR Seime birželio 11 d. skubiam svarstymui ir priėmimui pateiktas Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektas, kuris savo nuostatomis iš esmės yra identiškas anksčiau šios kadencijos Seime svarstytam ir dėl esminių trūkumų nepriimtam įstatymo projektui. Esame įsitikinę, jog skirtingos interesų grupės, pristatydamos sprendimų priėmėjams savo argumentus atskirais klausimais, svariai prisideda prie teisės aktų kokybės gerinimo ir išmanaus reguliavimo kūrimo, tačiau svarbu, jog teisėkūros procesas būtų skaidrus, viešas ir atsekamas.
Tai ypač svarbu srityse, darančiose tiesioginį poveikį ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo perspektyvoms. Esame padarę įdirbį siekdami išsiaiškinti kitų šalių gerąją šios srities reguliavimo ir veikimo praktiką, todėl raginame svarstant Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą iš esmės įvertinti kylančių problemų priežastis ir surasti Lietuvoje egzistuojančiai teisinei sistemai ir kultūrai tinkamiausius sprendinius. Organizacijų nuomone, yra akivaizdus poreikis skaidrinti ne tik lobistinę veiklą, tačiau ir visą teisėkūros procesą, atveriant duomenis, tikslinant sąvokas/sampratas, vienodas žaidimo taisykles taikant visiems procese dalyvaujantiems subjektams ir svarbiausia – verslo interesų nepriešinant su visuomenės interesais, nes verslas yra tos pačios visuomenės dalis. Sprendimus priimantys asmenys turi būti maksimaliai atviri, nebijoti ir nevengti lobistų, interesų grupių ar tiesiog eilinių piliečių, o patys eiti į dialogą, mokėti klausyti, girdėti ir atsirinkti. Akivaizdu, kad šiandien būtini sisteminiai pokyčiai, sprendžiant viešojo sektoriaus įsisenėjusias problemas, teisės aktų projektus rengiančių specialistų kompetencijos klausimus, užtikrinant grįžtamąjį ryšį teisės aktų projektų derinimo procese ir kompetentingai argumentuojant pateiktų pasiūlymų atmetimą bei kt. Organizacijos pasisako tik už sąžiningus ir skaidrius verslo modelius bei verslo narių atstovavimo principus. Vis dėlto norime pabrėžti, kad šiuo metu galiojančiame LR Lobistinės veiklos įstatyme trūksta aiškumo, kuris suteiktų galimybę profesionaliai vykdyti lobistinę veiklą.
Esamas reguliavimas kelia daugybę klausimų, nėra aiški socialinio partnerio apibrėžtis bei jo skirtumai su asmeniu, kuris vykdo profesionalią lobistinę veiklą. Nežinodami aiškios takoskyros tarp socialinio partnerio ir lobisto apibrėžties, negalime efektyviai vykdyti Organizacijų įstatuose įtvirtintos veiklos, atstovaudami savo narių interesams. Atsakingai vertindami ir stebėdami šių dienų aktualijas ir realijas, akcentuojame aiškių interesų atstovavimo taisyklių poreikį, siekiant išvengti neigiamų asociacijų sąsajų su neteisėtu lobizmu ir pan. Visa tai dažnai turi neigiamas interpretacijas visuomenėje, viešajame sektoriuje, net ir tarp verslo subjektų. Diskusija
konkretūs pasiūlymai, susiję su skaidria lobistine veikla ir teisėkūros procesais. Į diskusiją turėtų būti pakviesti Seimo nariai, Vyriausybės ir susijusių ministerijų, teisėsaugos institucijų, mokslo, socialinių partnerių atstovai ir lobistai;
tarptautinius ekspertus, kurios pagrindinis tikslas būtų profesionalios informacijos dėl skaidrių teisėkūros procesų užtikrinimo surinkimas ir pateikimas. Esame pasirengę bendradarbiauti organizuojant diskusiją bei sudarant jos turinį, būti ne tik klausytojais ir diskusijų dalyviais, bet ir pranešėjais. Akcentuojame tai, kad darbo grupės sudarymas ir diskusijos organizavimas lobizmo tematika būtų savalaikis sprendimas, suteikiantis galimybę išgryninti problemines sritis bei galimas taikytinas priemones lobizmo skaidrumo ir teisėkūros procesų aiškumo problematikoje.
Papildomai pažymime, kad Organizacijos siekia palaikyti konstruktyvų bendradarbiavimą, todėl maloniai prašo jas įtraukti į tolimesnes diskusijas aptariama tematika. Nepritarti Pažymėtina, kad tai jau ne pirmasis Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo projektas, juolab, kad, kaip ir rašto autoriai rašo: „pateiktas Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektas, kuris savo nuostatomis iš esmės yra identiškas“ anksčiau šios kadencijos Seime svarstytam projektui. Pažymėtina, kad suinteresuotų asmenų nuomones vertino ne vienas Seimo komitetas, o ir diskutuojama jau ne vienerius metus. Be to, paminėtina ir tai, kad įstatymų projektai parengti organizuojant suinteresuotų institucijų pasitarimus, kuriuose dalyvavo ir teikė siūlymus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovai, Teisingumo ministerija bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Seimo nariai. 2. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija 2020-06-17 Paskutinių savaičių šalies teisėsaugos veiksmai prieš kelių verslo asocijuotų struktūrų ir įmonių vadovus dėl galimai pažeidžiančios įstatymus ir savanaudiškos jų veiklos sukėlė nerimą visoms verslą atstovaujančioms organizacijoms.
Kur yra takoskyra tarp neleistinos ir pažeidžiančios įstatymus veiklos ir visame pasaulyje įprasto bei skatinamo dalyvavimo teisėkūros procesuose, atspindint piliečių, jų grupių, organizacijų ir verslo interesus. Nerimaujame ir dėl vis garsiau atskirų politikų reiškiamo noro
„griežtinti“ Lobistinės veiklos įstatymo reiklavimus, lobizmu vadinant
įprastą visuomenės grupių interesų išreiškimą teisėkūros procesuose bei nepamatuotai apsunkinant šios veiklos reikalavimus (kryžminis deklaravimas ir pan.). Taip atsiras prielaidos visas verslo atstovavimo struktūras priskirti lobistinės veiklos subjektais. Itin dviprasmiška situacija pakeitus Lobistinės veiklos įstatymą susidarytų Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmams (toliau LPPAR). Rūmai dirba vadovaudamiesi atskiru įstatymu. Analogiškos struktūros veikia ne tik Europos Sąjungos valstybėse, bet ir visame pasaulyje – ir jos nelaikomos lobistinėmis. Įstatymas leidžia mums ne tik atstovauti savo nariams bendradarbiaujant su valstybės, valdžios ir valdymo institucijomis, bet ir
„savo iniciatyva arba gavus valstybės institucijų užsakymą atlikti ekonominę
veiklą reglamentuojančių dokumentų ekspertizę ir teikti siūlymus“. (žr. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo (Nr. I-1093) 5 straipsnį „Rūmų veikla“). Rūmai (kaip ir kitose šalyse) vykdo įstatymu deleguotas tarptautinės prekybos skatinimo funkcijas. LR Vidaus reikalų ministerija savo 2018 birželio 13 d. rašte pripažino, kad „įvertinę LPPAR veiklą reglamentuojančius teisės aktus, darome išvadą, kad LPPAR laikytina viešojo administravimo subjektu, kuris Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka yra įgaliotas teikti administracines paslaugas.
Rašte paminėtos paslaugos laikytinos administracinėmis paslaugomis“. Mes siūlome sprendžiant šiandien aktualų teisėkūros ir jos skaidrumo klausimą prisiminti europinę praktiką ir perimti (adaptuoti) jos sukurtus institutus, pirmiausia – Europos Skaidrumo registrą. Jo preambulėje įrašyta: „Valdymo sprendimai įtakoja milijonus Europos gyventojų, jų priėmimas maksimaliai turi būti atviras. Turi būti interaktyvus bendravimas su grupėmis ir organizacijomis, atstovaujančiomis specifinius interesus. Tai – legitimi ir būtina sprendimų priėmimo proceso dalis, kurios pagalba valdžios politika atspindi piliečių poreikius. Sprendimų priėmimas turi būti skaidrus, atsekamas, užtikrinantis valdžios institucijų atskaitingumą“. Skaidrios, atsakingos, atskaitingos ir atviros interesų grupėms pirmiausia turi būti valdžios institucijos. Skaidrumo registras kuriamas atsakymui į kelis esminius klausimus – kieno interesai yra atstovaujami, kas juos atstovauja. Registro elgesio kodeksas reglamentuoja santykius tarp valdymo institucijų ir interesų grupių organizacijų. Apskundimo mechanizmas leidžia kiekvienam inicijuoti galimų pažeidimų tyrimą. Įvertinti reikia ir esamą Lietuvoje teisėkūros procesą – kaip sprendimai yra priimami, kas dalyvauja sprendimų priėmime, kaip vyksta viešos konsultacijos ir pasiūlymų priėmimas, kokie lydintys ir pagrindžiantys valdymo sprendimą dokumentai yra parengti ir t. t. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų nuomone, šiandien aktualų teisėkūros skaidrinimo tikslą galima pasiekti šalinant teisėkūros proceso trūkumus ir kuriant įtakojančių visuomenės organizacijų Skaidrumo registrą su visomis jo funkcijomis.
Mūsų nuomone, itin svarbu nepamiršti ir socialinio dialogo vaidmens, o siekiant palaikyti konstruktyvų bendradarbiavimą ir ateityje, prašytume įtraukti mus į vyksiančias diskusijas lobizmo veiklos ir teisėkūros skaidrinimo klausimais. Nepritarti Žr. argumentus prie Asociacijos „Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacijos, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pastabos. 3. Asociacija
„Investors‘ Forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos verslo
konfederacija 2020-06-177 6, 7, 11, 12 Asociacija „Investors’ Forum“, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos verslo konfederacija (toliau – Verslo organizacijos) kreipiasi į LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą dėl Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4949 (toliau – Įstatymo projektas) numatytų Lobistinės veiklos įstatymo taikymo išimčių, kurios užkirs kelią pagrindinio Įstatymo projekto tikslo – poveikio darymo teisėkūrai išviešinimo – įgyvendinimui. Nors Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog Įstatymo projektu siūloma aiškiau sureguliuoti ir išplėsti įstatymo taikymo sritį, siekiant apimti visas veiklas, kurios pagal turinį laikytinos lobistine veikla, projekto 7 straipsnis numato itin daug įstatymo taikymo išimčių. Numatyta, jog Lobistinės veiklos įstatymas nebūtų taikomas nevyriausybinėms organizacijoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme (toliau – NVO), religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, viešiesiems juridiniams asmenims, tiesiogiai nurodytiems specialiuose įstatymuose.
lobistine veikla nebūtų laikoma asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą. Verslo organizacijos visada nuosekliai pasisakė už skaidrią teisėkūrą, todėl pritaria Įstatymo projekto siekiui aiškiau reglamentuoti lobizmo procesus bei užtikrinti teisėkūros proceso viešumą. Vis dėlto, manome, jog siekiant šių tikslų privalu užtikrinti visų subjektų, kurie siekia daryti įtaką politikos formavimui ir sprendimų priėmimo procesui, vienodą reguliavimą, nesudarant išskirtinių sąlygų atskiriems subjektams. Todėl negalime sutikti su Įstatymo projekte numatytomis įstatymo taikymo išimtimis, nes jas priėmus teisėkūros procese dalyvaujančių ir įtaką politikos formavimui ir sprendimų priėmimo procesams siekiančių daryti subjektų veikla būtų skirtingai reguliuojama, be to, daliai interesų grupių būtų sudarytos sąlygos ir toliau daryti įtaką teisėkūrai nedeklaruojant lobistinės veiklos. Pažymėtina, kad Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas sukurtų skirtingą reguliavimą įprastoms asociacijoms bei asociacijoms, turinčioms specialiuosius įstatymus, nors visos asociacijos savo prigimtimi, veiklos tikslais bei juridinio asmens formos nulemtais ypatumais yra iš esmės vienodos.
Be to, NVO būtų suteiktos išskirtinės dalyvavimo teisėkūros procesuose teisės – netaikoma pareiga deklaruoti poveikį teisėkūrai, nors tiek NVO, tiek asociacijų dalyvavimas teisėkūros procesuose turėtų būti vertinamas kaip natūrali ir būtina demokratinio sprendimų priėmimo proceso dalis. Svarbu paminėti, jog Europos Sąjungos Ministrų Tarybos rekomendacijose dėl lobizmo (2017 m. kovo 23 d.) nurodyta, jog, apibrėžiant lobizmo sąvoką negalima daryti skirties tarp lobistų ir ne lobistų remiantis tuo, kokių tikslų užsiimant lobistine veikla siekiama. Rekomendacijose nurodoma, jog lobistu laikomas bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris užsiima lobistine veikla viešųjų sprendimų priėmimo proceso metu, nepriklausomai nuo to, ar siekiama privačių, viešų ar kolektyvinių tikslų. Lobizmo sąvoka, remiantis šiomis rekomendacijomis, apima tiek pelno verslui siekiančius lobistus, tiek pilietinės visuomenės organizacijas, kurių veikla atliepia viešąjį interesą. Nors šių grupių interesai skirtingi, jos abi siekia daryti įtaką sprendimų priėmėjams ir gauti iš to naudos (kad ir kokie išsikelti tikslai būtų)[1]. Siekiant užtikrinti, jog visos interesų grupės turėtų lygiavertes galimybės dalyvauti teisėkūros procese bei būtų užtikrinamas poveikio darymo teisėkūrai skaidrumas ir atsekamumas, siūlome atsisakyti Įstatymo projekto 7 str. numatytų Lobistinės veiklos įstatymo taikymo išimčių. Dėl to siūlome pakeisi Įstatymo projekto 7 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „7 straipsnis.
Veikla, kuri nelaikoma lobistine Lobistine veikla nelaikoma:
1) viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla renkant, rengiant, skelbiant ir skleidžiant viešąją informaciją pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą;
2) asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose teisės aktų projektams rengti pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą;
3) valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, atliekami pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, veikla;
Teisėkūros pagrindų įstatymą;
įgyvendinimas atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos peticijų įstatymą, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymą;
asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka ir kai šie teisės aktų projektai rengiami atstovaujant ne savo asmeniniam interesui; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis; viešųjų juridinių asmenų, nevyriausybinių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai šie asmenys rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka;
veikla, tenkinanti viešąjį interesą;
pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami;
9) asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje;
10) politinių partijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme, veikla;
11) viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, veikla;
12) religinių bendruomenių ir bendrijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, veikla bendradarbiaujant su kompetentingomis valstybės institucijomis švietimo, kultūros, šeimos, socialiniais, dorovės bei žmogaus orumo apsaugos klausimais.“ Nepritarti Kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, vadovaujantis Lobistinės veiklos įstatymo (toliau – LVĮ) 7 straipsnio 7 punktu, lobistine veikla nelaikomos kitos specialiųjų įstatymų arba įstatų nustatyta tvarka vykdomos veiklos, kurios tenkina viešąjį interesą.
Veikla, kuri nelaikoma lobistine Lobistine veikla nelaikoma:
1) viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla renkant, rengiant, skelbiant ir skleidžiant viešąją informaciją pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą;
2) asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose teisės aktų projektams rengti pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą;
3) valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, atliekami pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, veikla;
Teisėkūros pagrindų įstatymą;
įgyvendinimas atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos peticijų įstatymą, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymą;
asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka ir kai šie teisės aktų projektai rengiami atstovaujant ne savo asmeniniam interesui; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis; viešųjų juridinių asmenų, nevyriausybinių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai šie asmenys rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka;
veikla, tenkinanti viešąjį interesą;
pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami;
9) asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje;
10) politinių partijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme, veikla;
11) viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, veikla;
12) religinių bendruomenių ir bendrijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, veikla bendradarbiaujant su kompetentingomis valstybės institucijomis švietimo, kultūros, šeimos, socialiniais, dorovės bei žmogaus orumo apsaugos klausimais.“ Nepritarti Kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, vadovaujantis Lobistinės veiklos įstatymo (toliau – LVĮ) 7 straipsnio 7 punktu, lobistine veikla nelaikomos kitos specialiųjų įstatymų arba įstatų nustatyta tvarka vykdomos veiklos, kurios tenkina viešąjį interesą. Ši išimtis kelia praktinių LVĮ taikymo problemų, sudaro sąlygas veiklą, kuri pagal turinį laikytina lobistine veikla, vykdyti neskaidriai, neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto teisėkūros aiškumo principo.
Todėl LVĮ projektu siūloma aiškiau sureguliuoti ir išplėsti LVĮ taikymo sritį, siekiant apimti visas veiklas, kurios pagal turinį laikytinos lobistine veikla. Siūloma nustatyti, kad lobistine veikla nelaikoma viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą. Priėmus siūlomą pakeitimą, didesnei grupei subjektų būtų sudarytos vienodos sąlygos daryti įtaką politikos formavimui ir teisėkūrai, asmenų veikla, kuri pagal turinį atitinka lobistinės veiklos požymius, būtų laikoma lobistine veikla, tai atitiktų EBPO teikiamas rekomendacijas Lietuvai dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo. Be to, sumažėtų galimybės asociacijoms, atstovaujančioms verslo ar kitiems privatiems interesams, išvengti savo siekiamos daryti įtakos priimamiems politiniams sprendimams viešinimo. Patikslinta išimtis apimtų tik konkrečius viešųjų juridinių asmenų, kurie tiesiogiai nurodyti specialiuose įstatymuose ir kurių veiklos sritis (taigi, ir galimas poveikis teisėkūrai) tiesiogiai išviešinta specialiuose įstatymuose, veiklą. Tai būtų, pavyzdžiui, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos notarų rūmų ir pan. veikla. Tokių viešųjų juridinių asmenų išskyrimas yra objektyviai pateisinamas, kadangi tokie viešieji juridiniai asmenys objektyviai skiriasi nuo kitų viešųjų juridinių asmenų (asociacijų): jų veiklos tikslai, funkcijos, įgaliojimai yra tiesiogiai nurodyti įstatymuose ir taip iš anksto (įstatymo lygiu) išviešinama, kokioje srityje ar srityse viešasis juridinis asmuo gali daryti įtaką teisėkūrai, kokius įgaliojimus jis turi. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys
specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atliko Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4949 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projekte lobistams – juridiniams asmenims nustatyti nepakankami reikalavimai. Siekiant užtikrinti lobistų – juridinių asmenų veiklos viešumą ir skaidrumą, taip pat išvengti dviprasmiškumų Projekto nuostatos turėtų būti tobulinamos. Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
fizinis arba juridinis asmuo. Projekte 3 straipsnyje plačiau apibrėžiami reikalavimai tik lobistams – fiziniams asmenims, o asmens neatitiktis šiems reikalavimams yra viena iš priežasčių, dėl kurių asmens prašymas įrašyti į lobistų sąrašą gali būti netenkinamas, asmens lobistinė veikla gali būti sustabdoma arba panaikinama teisė vykdyti lobistinę veiklą (asmenį išbraukiant iš lobistų sąrašo). Tuo tarpu lobistams – juridiniams asmenims iš esmės numatomas tik „institucinis“ kriterijus[2]. Nors pagal numatomą teisinį reglamentavimą lobistams – fiziniams asmenims nustatyti reikalavimai taip pat būtų taikomi ir lobistams – juridiniams asmenims atstovaujantiems asmenims (jų dalyviams, valdymo organo nariams ar darbuotojams), duomenys apie atstovus nėra vertinami juridiniams asmenims suteikiant teisę vykdyti lobistinę veiklą.
Net jeigu paaiškėtų juridinio asmens – lobisto veiklos pažeidimai dėl jiems atstovaujančių fizinių asmenų neatitikties nustatytiems reikalavimams, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, juridiniams asmenims – lobistams Projektas sudarytų palankesnes (lyginant su lobistais – fiziniais asmenimis) veiklos sąlygas, taip pat galimybes išvengti su lobistinės veiklos suspendavimu susijusių sankcijų realių padarinių, pavyzdžiui: atsiradus Projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytoms aplinkybėms lobistas – fizinis asmuo ilgą laikotarpį negalėtų verstis lobistine veikla, tačiau lobistui – juridiniam asmeniui pakaktų pakeisti jam atstovaujantį asmenį (galimai net formaliai Vyriausiajai tarnybos etikos komisijai pateikiant Projekto 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkančio asmens duomenis), o teisė vykdyti lobistinę veiklą būtų atnaujinama per penkias darbo dienas nuo tokio pakeitimo (duomenų Vyriausiajai tarnybos etikos komisijai pateikimo). Be to, manome, kad svarstytina, ar tokia situacija nesudarytų sąlygų lobistų – juridinių asmenų nesąžiningam elgesiui (žinant, kad jų veikla realiai negali būti suspenduojama).
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir siekdami užtikrinti Projektu siūlomo įstatymo tikslų įgyvendinimą (ypač tai atvejais, kai lobistinę veiklą vykdo lobistai – juridiniai asmenys), manome, kad svarstytina, ar Projektas neturėtų būti tobulinamas:
galimybę suspenduoti lobisto – juridinio asmens veiklą ne iki tam tikrų formalaus pobūdžio aplinkybių pašalinimo, bet konkrečiam terminui pakartotinio pažeidimo atvejais (kada jo vardu veikė Projekto 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų neatitinkantys asmenys);
galimybę nustatyti papildomus reikalavimus, kad prieš įrašant į lobistų sąrašą juridinis asmuo turi nurodyti fizinius asmenis, kurie veiks juridinio asmens vardu; 1.3. atsižvelgiant į Projekto 9 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas, pagal kurias lobistas išbraukiamas iš lobistų sąrašo, jeigu įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veiklos arba sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, atitinkamai apsvarstyti papildomų reikalavimų, kada lobistu negali būti juridinis asmuo, nustatymo tikslingumą. Pritarti Pritartina dėl siūlymo nustatyti reikalavimus, kad prieš įrašant į lobistų sąrašą juridinis asmuo turi nurodyti fizinius asmenis, kurie veiks juridinio asmens vardu. Atsižvelgiant į šią pastabą 8 str. 2 d. papildoma nauju 3 punktu:
Pasiūlymas:
2Prašyme įrašyti į lobistų sąrašą nurodoma:
per paskutinius vienus metus, kai prašymą teikia fizinis asmuo;
3) fiziniai asmenys, kurie veiks juridinio asmens vardu, kai prašymą teikia juridinis asmuo; 3)4) teisinio reguliavimo sritis (sritys), kurioje (kuriose) asmuo siekia daryti įtaką teisėkūrai.
Pritartina dėl papildomų reikalavimų, kada lobistu negali būti juridinis asmuo, nustatymo tikslingumo. Tai išsprendžia projekto patikslinimas atsižvelgiant ir į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 6 pastabą, nes yra siūloma 3 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi: Pasiūlymas:
neturi teisės būti juridinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, arba įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai, arba teismo sprendimu yra pripažintas padariusiu korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo šeši mėnesiai, taip pat juridinis asmuo, kuriam buvo paskirta bauda už šio įstatymo pažeidimą ir nuo baudos sumokėjimo dienos nepraėjo trys mėnesiai. Dėl galimybės suspenduoti lobisto – juridinio asmens veiklą konkrečiam terminui pakartotinio pažeidimo atvejais, pažymėtina, kad atsižvelgiant į 4 str. 2 d. 5 p. lobistas privalo užtikrinti, kad lobisto juridinio asmens vardu lobistinę veiklą vykdytų juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas, turintis teisę būti lobistu pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį. Be to, atsižvelgiant į 9 str. 1 d.
lobistinę veiklą vykdo juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas, neturintis teisės būti lobistu pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, lobistinė veikla Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu sustabdoma, o atsižvelgiant šio straipsnio 4 d. 5 p. jeigu per vieną mėnesį nuo lobistinės veiklos sustabdymo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu nepašalinamas nurodytas pažeidimas, lobistas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu išbraukiamas iš lobistų sąrašo. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2020-06-16 Pagal Projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatas asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios. Atitinkamą pareigą pagal Projekto 10 straipsnio 1 dalies nuostatas turi ir lobistas. Šiomis nuostatomis įstatyme būtų įtvirtinta vadinamoji kryžminio deklaravimo pareiga, kurios tinkamas reglamentavimas ir realus praktinis įgyvendinimas, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, turės esminės reikšmės Projekto tikslų pasiekimui. Dėl šios priežasties siūlome nuostatų, numatančių kryžminio deklaravimo pareigą, neatsisakyti ir nemažinti jų taikymo apimties,[3] priešingai, siūlome jas tikslinti ir taikyti kryžminį deklaravimą visoms teisėkūros iniciatyvoms. Pagal minėtas nuostatas lobistinės veiklos pradžia laikomas žodinis ar rašytinis teisės akto projekto nuostatų aptarimas su lobistu. Atsižvelgdami į Projekto
lobistine veikla gali būti laikomi lobisto veiksmai ne tik dėl konkretaus teisės akto projekto, bet ir dėl teisinio reglamentavimo iniciatyvų, kai konkretus teisės akto projektas dar nėra parengtas.
Pavyzdžiui: lobistine veikla gali būti laikomi ir lobisto veiksmai, kai asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pristatoma lobistinės veiklos užsakovui naudingo teisinio reguliavimo koncepcija. Paminėtame etape pagal Projekto nuostatas tiek asmenys, kuriems siekiama daryti įtaką, tiek ir lobistai neprivalėtų deklaruoti lobistinės veiklos. Formaliai vertinant, jeigu asmenys, kuriems siekiama daryti įtaką, vėliau vykdydami savo pareigines funkcijas rengtų, svarstytų ir priimtų minėtą koncepciją įgyvendinančius teisės aktus, tačiau šiose procedūrose lobistas nesiektų jiems daryti įtakos, jie taip pat neturėtų deklaruoti lobistinės veiklos fakto. Dėl minėtų priežasčių ir siekdami užtikrinti Projekto tikslų įgyvendinimą siūlome apsvarstyti Projekto tobulinimo tikslingumą. Atsižvelgiant į tai, kad tiek visuomeninės kontrolės įgalinimo, tiek ir dėl paties asmens, kurio atžvilgiu vykdoma lobistinė veikla, informuotumo didinimo požiūriu būtų tikslinga žinoti apie planuojamą ir (ar) pradedamą lobistinę veiklą, svarstytina galimybė numatyti pareigą lobistinę veiklą deklaruoti iki jos pradžios. Pritarti iš dalies Pritartina dėl nuostatų, nustatančių kryžminio deklaravimo pareigą, neatsisakymo. Taip pat, pažymėtina, kad 2 str. 3 dalyje nustatyta lobistinės veiklos sąvoka apima ir veiksmus dėl teisinio reglamentavimo iniciatyvų, kai konkretus teisės akto projektas dar nėra parengtas, kai pristatoma lobistinės veiklos užsakovui naudingo teisinio reguliavimo koncepcija. Teisės akto priėmimas (nepriėmimas) yra iš esmės galutinis paties proceso tikslas ir akivaizdu, kad jis šiuo atveju apima visus etapus nuo pat pradžios.
Priešingu atveju tektų vardinti visas teisėkūros stadijas, t. y. teisėkūros iniciatyvų pareiškimą, teisės aktų projektų rengimą, teisės aktų priėmimą, pasirašymą ir skelbimą, kas šiame įstatymo projekte, manytina, būtų perteklinis ir aiškumo neįnešantis reguliavimas. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2020-06-16 Projekto 12 straipsnio nuostatos suponuoja nuomonę, kad viešinamas tik lobistų – juridinių asmenų pavadinimas ir kiti papildomi duomenys, tačiau informacija apie lobistui - juridiniam asmeniui atstovaujančius fizinius asmenis viešai nėra skelbiama. Šiuo atveju siekiant užtikrinti lobistų – juridinių asmenų vykdomos lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą bei užkertant kelią neteisėtai lobistinei veiklai turėtų būti viešai skelbiami ir lobistui – juridiniam asmeniui atstovaujančių fizinių asmenų (juridinio asmens dalyvių, valdymo organo narių ar darbuotojų) duomenys. Pritarti Tai išsprendžia projekto tikslinimas atsižvelgiant į 1-ąją STT pastabą. Be to, pažymėtina, kad pastaboje minima informacija yra išviešinama per konkrečias skaidrių interesų deklaracijas. Pažymėtina, kad projekto 10 str. 2 d. 1 p. nustato, kad skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje lobistas privalo nurodyti vardą, pavardę ar pavadinimą, juridinio asmens vardu lobistinę veiklą vykdančio juridinio asmens dalyvio, valdymo organo nario ar darbuotojo vardą, pavardę, lobisto pažymėjimo numerį, be to, vadovaujantis 12 str. 1 d. 2 p., siekiant užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai, Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje tvarkoma ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiama šie, t. y. 10 str. 2 d. nurodyti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų, duomenys. 4.
tarnyba 2020-06-1615 Projekto 15 straipsnis reglamentuoja mažareikšmius įstatymo reikalavimų pažeidimus, o minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad mažareikšmiu šio įstatymo reikalavimų pažeidimu laikytinas pažeidimas, kai:1) juridinis asmuo per dvylika paskutinių mėnesių ne daugiau kaip tris kartus nedeklaravo lobistinės veiklos; 2) juridinis asmuo per dvylika paskutinių mėnesių ne daugiau kaip penkis kartus ir ne ilgiau kaip tris mėnesius pavėlavo pateikti skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:
mažareikšmiais įstatymo reikalavimų pažeidimais visais atvejais laikomi bet kokie įstatymo pažeidimai (taip pat numatyti Projekto 14 straipsnio 1 dalyje), jeigu jie neviršija Projekto 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų kriterijų, ar tik tam tikrus papildomus kriterijus (pavyzdžiui, nustatytus kituose teisės aktuose) atitinkantys ir savo pobūdžiu nedarantys žalos ir (ar) nesukeliantys neigiamų padarinių pažeidimai. Šiuo aspektu siekiant teisinio aiškumo Projekto nuostatos turėtų būti tikslintinos. Priešingu atveju neaiškus Projekto 15 straipsnio 2 dalyje siūlomų kriterijų santykis su Projekto 14 straipsnio 1–4 dalies nuostatų taikymu, kadangi, net ir esant juridinio asmens atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, juridinis asmuo negalėtų būti baudžiamas, jeigu padarytų pažeidimų būtų mažiau negu (Projekto
reikalavimų pažeidimu laikytinas pažeidimas, kai juridinis asmuo per dvylika paskutinių mėnesių ne daugiau kaip penkis kartus ir ne ilgiau kaip tris mėnesius pavėlavo pateikti skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją. Minėti siūlymai svarstytini keliais aspektais: 4.2.1.
Pagal Projekto 10 straipsnio nuostatas lobistas privalo deklaruoti lobistinę veiklą pateikdamas skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją dėl kiekvieno teisės akto projekto ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios. Jeigu lobistas neįgyvendina šio reikalavimo, pagal minėtas nuostatas turėtų būti laikoma, kad lobistas nedeklaravo lobistinės veiklos. Taigi, lieka neaišku, kokie atvejai būtų laikomi, kad lobistas pavėlavo pateikti deklaraciją. Jeigu Projektu siekiama tokį kriterijų įteisinti, siekiant išvengti nesąžiningo elgesio[4] ir teisinio aiškumo, tai šiame Projekte turėtų būti nurodyta, kokie atvejai laikytini pavėluotu lobistinės veiklos deklaravimu. 4.2.2. Nėra aiškus kriterijus „ne ilgiau kaip tris mėnesius pavėlavo“: ar tai yra suminis visų pavėluotai pateiktų deklaracijų laikotarpis, ar šios nuostatos turėtų būti suvokiamos kitaip. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina Projektą tobulinti. Pritarti Atsižvelgiant į šią pastabą 15 str. siūlytina išdėstyti taip:
Pasiūlymas:
įstatymo reikalavimų pažeidimai
straipsnio 1 dalyje nurodyto, pažeidimo, kuris vertintinas kaip mažareikšmis įstatymo teisės akto reikalavimų pažeidimas, tokio pažeidimo tyrimas ar pažeidimo nagrinėjimas nutraukiamas, o juridiniam asmeniui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka pareiškiama žodinė pastaba ar pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti pažeidimą. 2.
laikytinas pažeidimas, kai:
1) juridinis asmuo per dvylika paskutinių mėnesių ne daugiau kaip tris kartus nedeklaravo lobistinės veiklos;
2) juridinis asmuo per dvylika paskutinių mėnesių ne daugiau kaip penkis kartus ir iš viso ne ilgiau kaip tris mėnesius pavėlavo šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytais terminais pateikti skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją. 2. Mažareikšmiu šio įstatymo reikalavimų pažeidimu laikytinas pažeidimas, kai yra neesminių neatitikimų šio įstatymo reikalavimams, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, trukmę, pobūdį, lobisto ar lobistinės naudos gavėjo veiksmus, motyvus ir (ar) tikslus, ir juridinis asmuo per Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip septynios dienos, pašalino šio įstatymo reikalavimų pažeidimą. 3. Pažeidimas nelaikomas mažareikšmiu, kai yra šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų juridinio asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
3 Argumentai: Vienas pagrindinių projekto tikslų – išviešinti lobistų daromą įtaką teisėkūrai. Teigiama, kad efektyviai įstatymo veikimo kontrolei yra būtina, kad apie susitikimus, kurių metu daroma įtaka teisėkūrai, informuotų tiek lobistas, tiek asmuo, kuriam daroma įtaka. Vis dėlto iniciatorių pasiūlytas kryžminio deklaravimo mechanizmas yra perteklinis, nes absoliuti dauguma sprendimus priimančių asmenų viešina savo veiklą (skelbia darbotvarkes, daro pranešimus žiniasklaidai apie susitikimus ir pan.).
Todėl, atsižvelgdamas į įstatymo paskirtį – išviešinti sprendimų priėmėjų ir lobistų santykius – siūlau numatyti pareigą sprendimus priimantiems asmenims viešai skelbti apie savo susitikimus su lobistais institucijų, kuriose jie eina pareigas, interneto svetainėse, tačiau neapsiriboti tik vienintele priemone – darbotvarkėmis – o palikti teisę pačiam asmeniui nuspręsti dėl viešinimo priemonės. Atitinkamai siūlau atsisakyti papildomai teikti deklaracijas per VTEK sistemą. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su lobistu) elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (toliau – Skaidrių teisėkūros procesų informacinė sistema) Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, viceministrai, Seimo, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai viešai nurodo savo susitikimus su lobistais juridinių asmenų, kuriuose jie eina atitinkamas pareigas, interneto svetainėse.“ Nepritarti Siekiant sudaryti geresnes galimybes vykdyti lobistinės veiklos priežiūrą, projektu yra siūloma nustatyti asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, vadinamą kryžminę pareigą deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Be to, kryžminio deklaravimo pareiga užtikrina didesnį aukštas pareigas einančių asmenų veiklos skaidrumą. STT taip pat pažymi nuostatų, nustatančių kryžminio deklaravimo pareigą, neatsisakymo būtinybę. 2. Seimo narys
4 Pasiūlymas: Išbraukti projekto 5 straipsnio 4 dalį: „4.
Valstybės pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su lobistu) atitinkamų institucijų vadovų nustatyta tvarka.“ Nepritarti Pasiūlymas susijęs su P. Urbšio pasiūlymu dėl 5 straipsnio 3 dalies. 3. Seimo narys
5 Pasiūlymas: Išbraukti projekto 5 straipsnio 5 dalį: „5. Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, viceministrai, Seimo, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai viešai skelbia savo darbotvarkes. Šioje dalyje nurodytų asmenų darbotvarkės skelbiamos juridinių asmenų, kuriuose jie eina atitinkamas pareigas, interneto svetainėse.“ Nepritarti Pasiūlymas susijęs su P. Urbšio pasiūlymu dėl 5 straipsnio 3 dalies. 4. Seimo narys
24 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 11 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) šio įstatymo nustatyta tvarka viešina skaidrių teisėkūros
procesų deklaracijas ir informaciją apie Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės narių, viceministrų, Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų deklaruotą jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą.“ Nepritarti Pasiūlymas susijęs su P.
Urbšio pasiūlymu dėl 5 straipsnio 3 dalies. 5. Seimo narys
34 Pasiūlymas: Išbraukti projekto 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą:
„4) gauti ir tikrinti informaciją apie valstybės
pareigūnų, kitų negu šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų valstybės tarnautojų ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, deklaruotą jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą iš institucijų, kuriose šie asmenys dirba.“ Nepritarti Pasiūlymas susijęs su P. Urbšio pasiūlymu dėl 5 straipsnio 3 dalies. 6. Seimo narys
5 Pasiūlymas: Išbraukti projekto 11 straipsnio 5 dalį:
„5. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
privalo sudaryti sąlygas Respublikos Prezidentui, Seimo, Vyriausybės nariams, viceministrams, Vyriausybės, ministerijų kancleriams, politinių partijų vadovams, merams, savivaldybių tarybų nariams, savivaldybių administracijų direktoriams ir jų pavaduotojams elektroninėmis priemonėmis deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą.“ Nepritarti Pasiūlymas susijęs su P. Urbšio pasiūlymu dėl 5 straipsnio 3 dalies. 7. Seimo narys
6 Pasiūlymas: Išbraukti projekto 11 straipsnio 6 dalį: „6.
Valstybės pareigūnų, kitų negu šio straipsnio
teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, atžvilgiu vykdomą lobistinę veiklą prižiūri institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovai ar jų įgalioti atstovai atitinkamų institucijų vadovų nustatyta tvarka.“ Nepritarti Pasiūlymas susijęs su P. Urbšio pasiūlymu dėl 5 straipsnio 3 dalies. 8. Seimo narys
13 Pasiūlymas: Išbraukti 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą:
„3) Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės narių,
viceministrų, Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų deklaruota jų atžvilgiu vykdyta lobistinė veikla, nurodant šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją.“ Nepritarti Pasiūlymas susijęs su P. Urbšio pasiūlymu dėl 5 straipsnio 3 dalies. 9. Seimo narys
3 Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose
nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami trejus metus nuo skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų paskelbimo.“ Nepritarti Pasiūlymas susijęs su P. Urbšio pasiūlymu dėl 5 straipsnio 3 dalies. 10. Seimo narys
111 Argumentai: Projekte siūloma nelaikyti lobistine veikla viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, veiklos. Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 str.
organizacija (toliau tekste NVO) – „nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei“. Įstatyme nėra kriterijų, pagal kuriuos Nevyriausybinei organizacijai yra suteikiamas Viešosios naudos NVO statusas. Viešąją naudą kuria verslininkų organizacijos (asociacijos), darbuotojų, atskirų profesinių grupių organizacijos. Taigi pagal tokią įstatymo projekte esančią formuluotę lobistine nebūtų laikoma veikla tik dėl to, kad organizacijai suteiktas viešosios naudos NVO statusas. Tokia išimtis leidžia apeiti įstatymą asmenims, kurie vykdo neteisėtą lobistinę veiklą, siekia išvengti visuomeės dėmesio ir neskaidriai veikti sprendimų priėmėjus. Be to, ekspertų teigimu viešosios naudos statuso suteikimas paprastai siejamas su didesniu organizacijos veiklos skaidrumu, atskaitingumu ir, dėl sukuriamos didesnės viešosios naudos - teisėmis į mokestines lengvatas. [5] Europos Tarybos 2017 metų kovo mėnesį priimtos Ministrų Komiteto rekomendacijos „Dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo viešųjų sprendimų priėmimo kontekste“[6], kurių preambulėje pabrėžiama, kad „teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus yra vienas visų Europos Tarybos narių demokratinių principų; augantis lobistinės veiklos skaidrumas ir atskaitingumas gali stiprinti visuomenės pasitikėjimą politinėmis sistemomis; lobistinė veikla gali teisėtais būdais prisidėti prie atviros valdžios ir gerai informuoto viešųjų sprendimų priėmimo; lobistinės veiklos reguliavimas gali suteikti skaidrias prielaidas visiems dalyviams prisidėti prie viešųjų sprendimų priėmimo“. Pasak rekomendacijų, turėtų būti taikoma bent šių kategorijų lobistinė veikla: a. konsultantai lobistai, veikiantys trečiosios šalies vardu; b. vidaus lobistai, veikiantys darbdavio vardu; c. organizacijos ar įstaigos, atstovaujančios profesinio ar kito sektoriaus interesus.
Pasiūlymas: Išbraukti projekto 7 straipsnio1 dalies 11 punktą ir straipsnį išdėstyti taip:
Veikla, kuri nelaikoma lobistine Lobistine veikla nelaikoma:
1) viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla renkant, rengiant, skelbiant ir skleidžiant viešąją informaciją pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą;
2) asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose teisės aktų projektams rengti pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą;
3) valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, atliekami pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, veikla;
4) konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą;
5) peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos peticijų įstatymą, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymą;
6) fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka ir kai šie teisės aktų projektai rengiami atstovaujant ne savo asmeniniam interesui; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis;
7) viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą;
8) asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami;
9) asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje;
10) politinių partijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme, veikla;
11) viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, veikla;
ir bendrijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, veikla bendradarbiaujant su kompetentingomis valstybės institucijomis švietimo, kultūros, šeimos, socialiniais, dorovės bei žmogaus orumo apsaugos klausimais.
Veikla, kuri nelaikoma lobistine Lobistine veikla nelaikoma:
1) viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla renkant, rengiant, skelbiant ir skleidžiant viešąją informaciją pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą;
2) asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose teisės aktų projektams rengti pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą;
3) valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, atliekami pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, veikla;
4) konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą;
5) peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos peticijų įstatymą, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymą;
6) fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka ir kai šie teisės aktų projektai rengiami atstovaujant ne savo asmeniniam interesui; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis;
7) viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą;
8) asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami;
9) asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje;
10) politinių partijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme, veikla;
11) viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, veikla;
ir bendrijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, veikla bendradarbiaujant su kompetentingomis valstybės institucijomis švietimo, kultūros, šeimos, socialiniais, dorovės bei žmogaus orumo apsaugos klausimais. Nepritarti Pažymėtina, kad LVĮ projekto 7 straipsnyje siūlomos nustatyti išimtys yra sistemiškai suderintos ir su lobistinės veiklos sąvoka, ir su pagrindiniu įstatymo tikslu – įtakos teisėkūrai išviešinimu.
Kartu yra pasiekiamas balansas ir nepagrįstai neribojama pilietinės visuomenės teisė dalyvauti teisėkūroje, skatinama nevyriausybinių organizacijų, religinių bendruomenių veikla, kuria jos tenkina viešąjį interesą. Išimtys apima tik konkrečius viešųjų juridinių asmenų, kurie tiesiogiai nurodyti specialiuose įstatymuose ir kurių veiklos sritis (taigi, ir galimas poveikis teisėkūrai) tiesiogiai išviešinta specialiuose įstatymuose, veiklą. Tokių viešųjų juridinių asmenų išskyrimas yra objektyviai pateisinamas, kadangi tokie viešieji juridiniai asmenys objektyviai skiriasi nuo kitų viešųjų juridinių asmenų (asociacijų): jų veiklos tikslai, funkcijos, įgaliojimai yra tiesiogiai nurodyti įstatymuose ir taip iš anksto (įstatymo lygiu) išviešinama, kokioje srityje ar srityse viešasis juridinis asmuo gali daryti įtaką teisėkūrai, kokius įgaliojimus jis turi. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-4949 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė [1]ES Ministrų Tarybos rekomendacijos dėl lobizmo. <https://search.coe.int/cm/Pages/result_details.aspx?ObjectId=09000016806f4fbf> [2] Pagal Projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatas lobistu neturi teisės būti juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys (toliau – juridinis asmuo), kuris yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, taip pat Lietuvos bankas. [3] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/e9e1c260ac9611ea8aadde924aa85003?jfwid=a09v245tb. [4] Pavyzdžiui, bet kurie lobistinės veiklos nedeklaravimo atvejai vėliau (pavyzdžiui, paaiškėjus pažeidimui) deklaravus lobistinės veiklos gali būti laikomi pavėluotu deklaravimu. [5] http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2017/10/Rekomendacijos-d%C4%97l-NVO-apibr%C4%97%C5%BEimo.pdf [6] https://search.coe.int/cm/Pages/result_details.aspx?ObjectId=0900001680700a40