Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27,
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai arba reglamentas bei apsaugos principai.“
2Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Pastatų aukštis – aukštis, matuojamas metrais nuo statinių pastato (jo dalies) statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško.“
3Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Statybos linija – linija, su kuria turi sutapti pastatų ir (ar) kitų turinčių stogą inžinerinių statinių antžeminės dalies , išskyrus kelius ar gatves ir inžinerinius tinklus, gatvės fasado projekcija, neįskaitant balkonų, erkerių, karnizų ir kitų fasado elementų.“
4Pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18. Statybos riba – linija, už kurios pastatų ir (ar) kitų turinčių stogą inžinerinių statinių statyba negalima , išskyrus kelių ar gatvių ir inžinerinių tinklų tiesimą .“
5Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Statybos zona – planuojamos teritorijos ar žemės sklypo dalis, kurioje yra arba numatomi antžeminiai statiniai, neįskaitant kelių ar gatvių, inžinerinių tinklų, tvorų ir atraminių sienučių numatomos pastatų ir (ar) turinčių stogą inžinerinių statinių antžeminės dalys .“
6Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23.
Teritorijos naudojimo tipas – teritorijų planavimo dokumentuose nurodoma planuojamos teritorijos kategorija, apimanti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis. Kartu nustatomi didžiausi leidžiamieji užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodikliai.“
straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip: „24. Teritorijos planavimo sąlygos – planuojamai teritorijai taikomos ūkio šakų plėtros programų ir kitų strateginio planavimo dokumentų nuostatos, rengiamo teritorijų planavimo dokumento atžvilgiu aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai ir teisės aktais pagrįsti planavimo sąlygas pateikiančios institucijos reikalavimai dėl teritorijų planavimo dokumentuose būtinų nustatyti privalomųjų nuostatų, privalomųjų reikalavimų ar teritorijos naudojimo reglamentų reglamento , taip pat inžinerinių tinklų , energetikos objektų, kurie pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą laikomi kilnojamaisiais daiktais, ir susisiekimo komunikacijų prisijungimo reikalavimai.“
straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip: „29. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo programa – planavimo organizatoriaus tvirtinamas dokumentas, kuriame nustatomi teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo būdai.“
straipsnį 291 dalimi: „
planavimo dokumento techninė klaida – spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita klaida, kurią ištaisius nekinta patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendinio esmė ir jo atitiktis teritorijos planavimo sąlygoms, pateiktoms rengiant šį teritorijų planavimo dokumentą . “
straipsnio 38 dalį ir ją išdėstyti taip: „38.
Užstatymo aukštis
vietovės lygmens bendrojo plano teritorijos naudojimo privalomasis reikalavimas, kuriuo nustatomas planuojamos teritorijos (jos dalies) vyraujantis pastatų aukštis.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) sudaryti sąlygas darniai valstybės teritorijos raidai, nuosekliai erdvinės ir funkcinės integracijos politikai įgyvendinti, teritorijų sanglaudai, kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius ir susijusius su klimato kaitos pasekmėmis uždavinius;“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) kurti sveiką, saugią, darnią , klimato kaitos pasekmėms atsparią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse;“. 3. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę, tinkamos kokybės gyvenimo sąlygas , skatinančioms alternatyvių energijos šaltinių ir technologijų plėtrą, didinančioms energijos vartojimo efektyvumą ;“. 3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Teritorijų planavimo Planavimo organizatoriai ir iniciatyvos teisė 1.
Vyriausybės įgaliotos institucijos organizuoja šių teritorijų planavimo dokumentų rengimą:
1) valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų;
2) valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų , išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio
įgyvendinimą atsakingos Vyriausybės įgaliotos ar Seimo paskirtos valstybės institucijos sprendimu vietovės lygmens valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentui taikoma atitinkamos rūšies vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka ;
3) saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų;
4) kituose įstatymuose nurodytų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų. 2. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus ir atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitus specialiojo teritorijų planavimo organizatorius. 3. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo , šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais – dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo . Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų privalo priimti sprendimą dėl pasiūlymo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Krašto apsaugos ministerija) ar jos įgaliota institucija šio įstatymo 28 straipsnio517 dalyje nurodytais atvejais Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis gali teikti savivaldybei pasiūlymus dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimo. Savivaldybės administracijos direktorius per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos priima sprendimą dėl atitinkamo bendrojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų arba motyvuotai šį pasiūlymą atmeta. Sprendimas priimti pasiūlymą kartu su planavimo organizatoriaus sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo ir teritorijų planavimo tikslų projektu viešinamas šio įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Apie motyvuotą sprendimą atmesti pasiūlymą informuojamas planavimo iniciatorius ir sprendimas skelbiamas savivaldybės administracijos ar kitų įstatymų nustatytų planavimo organizatorių interneto svetainėse. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai neturi teisės reikalauti naudotis iniciatyvos teise, kai šiame įstatyme nustatytais atvejais numatytai veiklai įgyvendinti teritorijų planavimas nereikalingas.
Priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą teritorijų planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumento rengimą, keitimą, koregavimą ir (ar) finansavimą (jeigu kitokia teritorijų planavimo dokumentų finansavimo tvarka nenustatyta kituose specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose). Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis skelbiama viešai savivaldybės ar kitų įstatymų nustatyto specialiojo teritorijų planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje . 4. Planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis prieš tvirtinant teritorijų planavimo dokumentą sudaro teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį, jeigu šiems sprendiniams įgyvendinti reikalingas žemės sklypų pertvarkymas, žemės paėmimas visuomenės poreikiams, būsto perdavimas į savivaldybės būsto fondą pagal šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, kitais Vyriausybės nustatytais atvejais.
Sprendinių įgyvendinimo sutartis įsigalioja patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ir skelbiama viešai savivaldybės ar kitų įstatymų nustatyto specialiojo teritorijų planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje . Kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniams įgyvendinti reikalinga inžinerinės ir (ar) socialinės infrastruktūros plėtra, planavimo iniciatorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu, įsipareigoja sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. Kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniuose numatomas prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymas, prie savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties pateikiamas jos vystymui reikalingas preliminarus lėšų poreikis. 5. Teritorijų planavimo dokumentų rengėjus pasirenka planavimo organizatoriai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai sudarydamas teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį planavimo iniciatorius pasirenka teritorijų planavimo dokumentų rengėją.
Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai rengiami savivaldybės lėšomis, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip arba jeigu dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo finansavimo susitariama kitaip pagal planavimo iniciatoriaus ir savivaldybės tarpusavio sutartį, taip pat teritorijų planavimo dokumentų rengimas gali būti finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus nustato Seimas tvirtina Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, nustatančią ilgalaikes valstybės teritorijos (įskaitant kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje) erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus .“
straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip; „3) tvirtina valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus , išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai vietovės lygmens valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentui taikoma atitinkamos rūšies vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo tvarka, ir teritorijų planavimo dokumentus, rengiamus teritorijai, į kurią patenka Lietuvos teritorinės jūros ir (ar) kontinentinio šelfo, ir (ar) išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalys
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Valstybės teritorijos bendrasis planas bendrojo plano sprendiniai privalo būti parengtas parengti pagal Seimo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją nustatytas valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus. Valstybės teritorijos bendrojo plano objektas – Lietuvos Respublikos teritorija (įskaitant kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje) .“
straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) optimizuoti valstybinę valstybės teritorijos urbanistinę struktūrą, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros , rekreacinių teritorijų ir kitas sistemas, rekreacines ir kitas teritorines struktūras numatyti jų atsparumo ekstremaliems klimato reiškiniams stiprinimo kryptis ;“. 3. Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nustatyti principus racionaliam žemės ūkio naudmenų, miškų, žemės gelmių, kitų gamtos išteklių naudojimui ir ekologinei pusiausvyrai palaikyti, gamtiniam karkasui formuoti, gamtos ir nekilnojamajam kultūros paveldui, vertingam kraštovaizdžiui išsaugoti, švelninat klimato kaitos poveikį ir optimizuojant saugomų teritorijų sistemą;“. 4. Pakeisti 11 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) detalizuoti valstybės teritorijos bendrajame plane numatytą valstybinę valstybės teritorijos urbanistinę struktūrą, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros , rekreacinių teritorijų ir kitas sistemas, rekreacines ir kitas teritorines struktūras jų atsparumo ekstremaliems klimato reiškiniams stiprinimo kryptis ;“. 5.
straipsnio 7 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) detalizuoti valstybės teritorijos bendrajame plane nustatytus racionalaus žemės ūkio naudmenų, miškų, žemės gelmių, kitų gamtos išteklių naudojimo ir ekologinės pusiausvyros palaikymo, klimato kaitos poveikio švelninimo, gamtinio karkaso ir saugomų teritorijų sistemos formavimo, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo principus;“. 6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) planavimo organizatoriui rengiant sprendinių įgyvendinimo programas, kurios derinamos su ilgos, vidutinės ar trumpalaikės trukmės atitinkamais strateginio planavimo dokumentais, numatančiais investicinių projektų įgyvendinimo planuojamose teritorijose galimybes ir sudarančiais sąlygas pritraukti privačias investicijas. Valstybės teritorijos ar valstybės teritorijos dalių bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo programas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamų valstybės lygmens bendrųjų planų patvirtinimo tvirtina Vyriausybė. “
straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vietovės lygmens bendrieji planai galioja tol, kol parengiami ir patvirtinami
nauji ( juos keičiantys ) to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai vietovės lygmens bendrieji planai, parengti anksčiau suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija .“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Savivaldybės lygmens ir
privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus. Savivaldybės lygmens ir
veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti.“
14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų uždaviniai:
vystymo kryptis;
inžinerinę infrastruktūrą , numatyti jų atsparumo ekstremaliems klimato reiškiniams stiprinimo priemones ;
3) numatyti racionalaus žemės gelmių išteklių, žemės ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių išsaugojimo ir naudojimo, klimato kaitos poveikio švelninimo, gamtinio karkaso ir ekologiškai pagrįstos žemės naudojimo teritorinės struktūros formavimo, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo priemones , optimalią kraštovaizdžio struktūrą ;
sprendinius.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai 1.
Savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose, atsižvelgiant į rengiamo bendrojo plano mastelį ir pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant atitinkamų valstybės lygmens bendrųjų planų nuostatas, nustatomi šie teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai:
1) teritorijos funkcinis zonavimas;
2) teritorijos gyvenamųjų vietovių sistema – savivaldybės urbanistinių centrų sistema ir jų funkciniai ryšiai, savivaldybės urbanistinių centrų vystymo galimybės ir urbanizuotų teritorijų prioritetinės plėtros kryptys;
saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio apsaugos reikalavimai ;
4) gamtinio karkaso sistema, papildant ją vietinės reikšmės gamtiniu karkasu su į jo sudėtį įeinančiu ekologiniu tinklu ir atskiraisiais želdynais;
reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo jo nekilnojamojo kultūros paveldo vietovių teritorijose ir apsaugos zonose reikalavimai;
6) inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo principai (ar jos išdėstymo reikalavimai), inžinerinių komunikacijų koridoriai;
7) teritorijos, skiriamos objektams, kurių išdėstymas planuojamoje teritorijoje priklauso nuo jų veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai;
urbanizuotos, urbanizuojamos ir neurbanizuojamos teritorijos (arba nurodomos urbanizuotų teritorijų plėtros kryptys), nustatomos prioritetinės plėtros teritorijos ir galimas plėtros mastas, prioritetinės ir kitos galimos veiklos, prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymo etapai ;
9) mažmeninės prekybos objektų
2 ir daugiau, išdėstymo privalomieji reikalavimai (miesto teritorijoje), nurodant didžiausią galimą vieno mažmeninės prekybos objekto bendrą plotą atskirose planuojamos teritorijos dalyse;
10) miestai, jų dalys, miesteliai, jų dalys ir kitos teritorijos, kurioms būtina rengti vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000–10 000;
11) savivaldybei svarbiems objektams rezervuotinos teritorijos;
12) žemės gelmių išteklių telkiniai;
13) valstybei svarbių projektų objektų teritorijos . ;
14) teritorijos, kurioms būtina rengti detaliuosius planus ir (ar) šio straipsnio 4 dalyje nurodytus vietovės lygmens bendruosius planus.
Savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose, atsižvelgiant į rengiamo bendrojo plano mastelį ir pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant atitinkamų valstybės lygmens bendrųjų planų nuostatas, nustatomi šie teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai:
1) teritorijos funkcinis zonavimas;
2) teritorijos gyvenamųjų vietovių sistema – savivaldybės urbanistinių centrų sistema ir jų funkciniai ryšiai, savivaldybės urbanistinių centrų vystymo galimybės ir urbanizuotų teritorijų prioritetinės plėtros kryptys;
saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio apsaugos reikalavimai ;
4) gamtinio karkaso sistema, papildant ją vietinės reikšmės gamtiniu karkasu su į jo sudėtį įeinančiu ekologiniu tinklu ir atskiraisiais želdynais;
reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo jo nekilnojamojo kultūros paveldo vietovių teritorijose ir apsaugos zonose reikalavimai;
6) inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo principai (ar jos išdėstymo reikalavimai), inžinerinių komunikacijų koridoriai;
7) teritorijos, skiriamos objektams, kurių išdėstymas planuojamoje teritorijoje priklauso nuo jų veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai;
urbanizuotos, urbanizuojamos ir neurbanizuojamos teritorijos (arba nurodomos urbanizuotų teritorijų plėtros kryptys), nustatomos prioritetinės plėtros teritorijos ir galimas plėtros mastas, prioritetinės ir kitos galimos veiklos, prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymo etapai ;
9) mažmeninės prekybos objektų
2 ir daugiau, išdėstymo privalomieji reikalavimai (miesto teritorijoje), nurodant didžiausią galimą vieno mažmeninės prekybos objekto bendrą plotą atskirose planuojamos teritorijos dalyse;
10) miestai, jų dalys, miesteliai, jų dalys ir kitos teritorijos, kurioms būtina rengti vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000–10 000;
11) savivaldybei svarbiems objektams rezervuotinos teritorijos;
12) žemės gelmių išteklių telkiniai;
13) valstybei svarbių projektų objektų teritorijos . ;
14) teritorijos, kurioms būtina rengti detaliuosius planus ir (ar) šio straipsnio 4 dalyje nurodytus vietovės lygmens bendruosius planus. 2.
savivaldybės lygmens miestų savivaldybių teritorijų bendruosius planus , papildomai nustatomi leistini leidžiamieji užstatymo intensyvumo intensyvumas ir užstatymo aukščio privalomieji reikalavimai aukštis . Šiuose planuose nurodytose teritorijose, kai numatyta planavimo darbų programoje, gali būti nustatomos dvi leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmės. Tarpinės (didesnės už mažiausiąją, bet ne didesnės už didžiausiąją) rodiklio reikšmės gali būti taikomos planuojant statyti (rekonstruoti) pastatus su gyvenamosios paskirties patalpomis, kai šios reikšmės įtvirtinamos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. Įgyvendinant šiuos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, pastatų su gyvenamosios paskirties patalpomis statyba, taikant nustatytas tarpines leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmes, galima pagal Statybos įstatymo nuostatas, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka pasirašytas statytojo ir planavimo organizatoriaus susitarimas (arba tai aptarta šių dokumentų sprendinių įgyvendinimo sutartyse), kuriame numatyta ne mažiau kaip 20 ir ne daugiau kaip 30 procentų papildomai (dėl leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklių reikšmių skirtumo) gauto šiose teritorijose pastatytų (rekonstruotų) pastatų naudingojo ar pagrindinio ploto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka kaip socialinį būstą ar savivaldybės būstą perduoti į savivaldybės būsto fondą. 3.
bendruosiuose planuose nustatomi šie teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, atsižvelgus į rengiamo bendrojo plano mastelį ir pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojantys savivaldybės lygmens bendruosius planus:
1) detalizuojami aukštesnio lygmens bendrojo plano nustatyti teritorijos naudojimo erdvinės struktūros elementai (nustatomos atskirų gamtinio karkaso struktūrų ir jų elementų, atskirųjų želdynų ribos, viešosios erdvės ir kita);
2) detalizuojami aukštesnio lygmens bendrojo plano teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, nustatant leidžiamuosius užstatymo intensyvumo rodiklius, galimus užstatymo tipus, užstatymo aukštį ir, jeigu vietovės lygmens bendrasis planas (jo dalis) rengiamas masteliu M 1:2 000–M 1:5 000, – teritorijos naudojimo tipą kartu su didžiausiais leistinais užstatymo intensyvumo ir leidžiamaisiais užstatymo tankio rodikliais , galimus užstatymo tipus, užstatymo aukštį . Jeigu vietovės lygmens bendrasis planas rengiamas smulkesniu nei M 1:5 000 masteliu, vietoje teritorijos naudojimo tipo jame nurodomas teritorijos funkcinis zonavimas. 4. Jeigu miestų, jų dalių ir miestelių, jų dalių, kaimų ir viensėdžių teritorijų bendrieji planai rengiami masteliu M 1:2 000, planavimo darbų programoje turi būti numatyta, kad juose nustatomi visi nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentai reglamentas . 5. Rengiant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus, jeigu numatyta planavimo darbų programoje, kartu planuojama ir su žemynine teritorijos dalimi susijusios Lietuvos teritorinės jūros ir (ar) kontinentinio šelfo, ir (ar) išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalys. Prieš priimant sprendimą planuoti šią teritoriją, turi būti gautas Vyriausybės pritarimas. 6.
rengiamo bendrojo plano mastelį, planuojamą teritoriją ir jos vertingumą, planavimo darbų programoje suformuluotus planavimo bendrojo plano uždavinius, planavimo organizatorius planavimo darbų programoje nurodo, kad bendrajame plane nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi aplinkosaugos, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, klimato kaitos poveikio švelninimo ir atsparumo ekstremaliems klimato reiškiniams stiprinimo, visuomenės sveikatos saugos, urbanistiniai, architektūriniai, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo ir kiti privalomieji reikalavimai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimas
ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai įgyvendinami:
1) detalizuojant sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuosiuose planuose ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose – žemės valdos projektuose, kurių rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – Žemės įstatymas) ;
2) išduodant statybą leidžiančius dokumentus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) nustatyta tvarka , kai detalieji planai ar žemės valdos projektai nerengiami šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ar kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, įgyvendinantys vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, nerengiami ;
3) rengiant sprendinių įgyvendinimo programas, kurios, atsižvelgiant į sprendinių įgyvendinimo lygmenį ( valstybės, savivaldybės , vietovės ), derinamos su atitinkamo lygmens strateginio planavimo dokumentais, numatančiais valstybės ir savivaldybės investicijų panaudojimo galimybes planuojamose teritorijose.
Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo programas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamų savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų patvirtinimo tvirtina planavimo organizatorius, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, kai sudaroma teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartis. 2. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai gali būti įgyvendinami pasinaudojant viešojo ir privataus sektorių partneryste pritraukiant privačias lėšas.“
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Detalieji planai, jų objektai ir uždaviniai 1.
Detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas)
vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, nustatytoms urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms, kai:
vystymas , o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti;
numatoma keisti ar koreguoti galiojančius detaliuosius planus, keičiant juose nustatytą teritorijos naudojimo reglamentas (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus) reglamentą;
savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendiniuose nurodytoms gyvenamųjų vietovių plėtrai ir (ar) gamtinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimui reikšmingoms teritorijoms šiuose sprendiniuose nustatytomis sąlygomis. 2. Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji ( juos keičiantys ) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai , kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, arba šie detalieji planai pripažįstami negaliojančiais šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka . 3. Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. 4.
, išskyrus galiojančių detaliųjų planų korektūras, užtikrinančias atitiktį savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendriesiems planams, jeigu jie parengti, nerengiami:
ir neurbanizuojamose teritorijose neurbanizuotoms ir neurbanizuojamoms teritorijoms . Tokiose teritorijose Tokioms teritorijoms , vadovaujantis bendraisiais planais ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, pagal poreikį rengiami žemėtvarkos planavimo dokumentai (specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai arba žemės valdos projektai), miškotvarkos projektai ( miškų tvarkymo schemos ir vidinės miškotvarkos projektai) , žemės gelmių naudojimo planai ar kiti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kurie nustato viešųjų ir privačių subjektų ūkinės veiklos galimybes;
2) jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti visi detaliesiems planams privalomo nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai reglamentas ;
teritorijoms , kurioms parengti ir patvirtinti valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai, o jų sprendiniai yra pakankami statinių projektavimui Statybos įstatymo nustatyta tvarka arba juose nustatyti visi detaliesiems planams privalomo nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai reglamentas ;
Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas) nustatytais atvejais jeigu tai nustatyta kituose įstatymuose ; . 5) Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo nustatytais atvejais statant statinius mėgėjų sodo teritorijose;
6) neurbanizuotose teritorijose, kuriose numatomas žemės ūkio veiklos plėtojimas. 5. Detaliųjų planų objektai , išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus atvejus, yra:
1) esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai;
2) esamos arba naujai planuojamos kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, jų kvartalai. 6.
uždaviniai yra:
1) detalizuoti savivaldybės lygmens bendrajame plane ar vietovės lygmens bendrajame plane, jeigu jis parengtas, nustatytus teritorijų naudojimo privalomuosius reikalavimus;
2) nustatyti užstatytų ir numatomų užstatyti urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų naudojimo reglamentus;
3) suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinerinių komunikacinių koridorių tinklą;
4) numatyti teritorijas socialinei infrastruktūrai;6 )
išsaugoti ir naudoti;
numatyti teritorijas želdynų plėtrai, priemones jiems atkurti, esamų apsaugai ir naudojimui;
suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą ;
nustatyti prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymo etapus. 7. Kvartalo, kaip planuojamos teritorijos, ribos kiekvienu konkrečiu atveju nustatomos planavimo darbų programoje, vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodytais požymiais ir atsižvelgiant į konkrečius planavimo tikslus ir detaliojo plano uždavinius. 8. Keičiant ar koreguojant detalųjį planą, planuojama teritorija gali neatitikti kvartalo apibrėžties, jeigu detaliuoju planu anksčiau suplanuota teritorija mažesnė kaip kvartalas arba detaliojo plano sprendinius numatoma keisti mažesnėje kaip kvartalas suplanuotos teritorijos dalyje. Šiais atvejais planavimo darbų programoje papildomai nurodoma nagrinėjama (numatomų sprendinių įtaką patirianti) teritorija, atitinkanti kvartalo apibrėžtį. Mažesnėje kaip kvartalas teritorijoje detaliojo plano sprendiniai keičiami, atsižvelgus į nagrinėjamos teritorijos kraštovaizdį, esamas ir (ar) suplanuotas urbanistines struktūras, inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą. 89 .
8
9. Planavimo organizatorius, įvertinęs konkrečius visuomenės poreikius, socialinius, ekonominius , urbanistinius planuojamos teritorijos ypatumus, strateginio planavimo dokumentus, gamtinį ir (ar) kultūrinį kraštovaizdį, planuojamoje teritorijoje esančių kultūros paveldo objektų ir vietovių vertingąsias savybes ir jų apsaugai taikomus paveldosaugos reikalavimus, rengiamo detaliojo plano mastelį, planavimo darbų programoje nustato papildomus teisės aktais pagrįstus planavimo detaliojo plano uždavinius.“
ir jį išdėstyti taip: „2) leistinas leidžiamasis pastatų aukštis;“. 2. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) leistinas leidžiamasis žemės sklypų užstatymo tankis;“. 3. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) leistinas leidžiamasis žemės sklypų užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio tankis (pramonės ir sandėliavimo objektų ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijose);“. 12 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Teisė statyti ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų taikymas
teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliesiems planams privalomas teritorijos naudojimo reglamentas , arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis , išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas .
Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju nurodytais atvejais :
atsižvelgdamas į savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, aplinkinių teritorijų esamos ar suplanuotos urbanistinės struktūros užstatymo tipą, užstatymo aukštį, statinių parametrus , gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato nurodo statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas .
Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka;
2) kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Sprendimas dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo keitimo ar nustatymo kitą darbo dieną nuo jo priėmimo dienos paskelbiamas atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje. 21
3. Statyba krašto apsaugos tikslams skirtoje teritorijoje esančiame žemės sklype vykdoma pagal savivaldybės lygmens bendrojo plano ir
(ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jei jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. 34 .
3
4. Ypatingų
inžinerinių statinių, atsinaujinančių išteklių energetikos objektų kurių statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (išskyrus atvejus, numatytus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme) , sąrašas nustatomas Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse . 4. Atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti numatyta savivaldybės lygmens bendrajame plane ar inžinerinės infrastruktūros vystymo planuose (išskyrus atvejus, numatytus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme). 5 . Statinių statyba, netaikant šio straipsnio 2 dalies 1 punkto, galima Statybos įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais:
1) statant naujus statinius ir rekonstruojant, remontuojant esamus statinius, kai jų statybai nereikalingas leidimas statyti naują statinį arba leidimas rekonstruoti statinį arba nekeičiamas faktinis (pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas, nedidinamas pastatais užstatytas plotas ir pastatų aukštis arba nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas;
2) vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų žemės sklypuose statant naujus, rekonstruojant, remontuojant pastatus, kai nepažeidžiamas teisės aktų nustatytas leistinas pastatų aukštis, maksimalus sklypo užstatymo tankis ir maksimalus pastatų užimamas sklypo plotas.
Kai žemės ūkio paskirties žemės sklype žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais pastatais ir jų priklausiniais užstatyti plotai nesuformuoti atskirais sklypais, maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis faktiniam užstatytos teritorijos naudmenų plotui (pastatų, kiemų, aikštelių užimtai žemei ir kitai tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojamai žemei);
3) atnaujinant (modernizuojant) gyvenamuosius pastatus ir socialinės infrastruktūros objektus, kai nekeičiama statinių naudojimo paskirtis ir pastatais užstatytas plotas, aukštis ir tūris (neįvertinant šių parametrų pasikeitimo dėl išorinių atitvarų šiltinimo, išorės apdailos keitimo, balkonų ir lodžijų stiklinimo, įėjimo laiptelių, nuovažų, liftų ar keltuvų įrengimo);
4) statant ar atstatant sodybas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) numatytais atvejais . 65 .
6
5. Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais:
dalies 1 punkte nustatytais atvejais kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai;
turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
3) žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teisės aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas leidžiamasis užstatymo intensyvumas ir (ar) tankis (išskyrus atvejus, kai faktinį užstatymo intensyvumą ir (ar) tankį numatoma mažinti, planuojant padidinti žemės sklypo plotą) arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis . Pertvarkant sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais skirtus žemės sklypus, nustatomas taikomas teisės aktais leistinas leidžiamas užstatymo tankis, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose šis teritorijos naudojimo reglamentas nustatytas mažesnis;
aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms;
laisvos valstybinės žemės plotas tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelio (gatvės) Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo;
formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. 6.
teritorijoms (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas), kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, išskyrus atvejus, kai pagal šiuose planuose, numatančiuose tik žemės sklypų formavimo ir
(ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis šiuose planuose numatytais principais, suformuojami nauji žemės sklypai ar pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas. 7. Žemės ūkio paskirties žemės sklype esančioje užstatytoje teritorijoje, kurioje yra žemės naudotojui priklausantys gyvenamosios paskirties pastatai ir jų priklausiniai, galima statyba nesuformavus atskirų žemės sklypų, didžiausią leidžiamąjį žemės sklypo užstatymo tankį skaičiuojant aplinkos ministro nustatyta tvarka pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytų žemės naudmenų (užstatytos teritorijos) plotą. 8. Kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklype (jo dalyje, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose), skirtame vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, gali būti statomas tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, jei teritorijų planavimo dokumentuose nenustatyta kitaip. “13 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka 1.
Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentams taikoma atitinkamos rūšies valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Kai numatomi vietovės lygmens valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinius, už atitinkamo valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą atsakingos Vyriausybės įgaliotos ar Seimo paskirtos valstybės institucijos sprendimu šiam teritorijų planavimo dokumentui gali būti taikoma atitinkamos rūšies vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka, netaikant šiame straipsnyje nustatytų išimčių. 2. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai pradedami rengti ir
(ar) keičiami Vyriausybei priėmus nutarimą. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatorius yra už atitinkamo valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą atsakinga Vyriausybės įgaliota ar Seimo paskirta valstybės institucija , išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį, kai vietovės lygmens valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentui už atitinkamo valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą atsakingos Vyriausybės įgaliotos ar Seimo paskirtos valstybės institucijos sprendimu taikoma atitinkamos rūšies vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka . Sprendimą dėl valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų koregavimo proceso pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius.
Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų korektūros tvirtinamos valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu ir registruojamos šio įstatymo nustatyta tvarka. 3. Prieš pradėdamas rengti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius raštu kreipiasi į Aplinkos ministerijos aplinkos ministro patvirtintame tvarkos apraše nurodytas institucijas dėl planavimo sąlygų valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentui rengti išdavimo. Šios institucijos privalo išduoti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento teritorijos planavimo sąlygas per2015 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo institucijoje gavimo dienos. Išduotos teritorijos planavimo sąlygos galioja viso teritorijų planavimo proceso metu, bet ne ilgiau kaip 5 metus. Teritorijos planavimo sąlygos išduodamos, keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami aplinkos ministro nustatyta tvarka. Teritorijos planavimo sąlygos keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nurodytomis sąlygomis. 4. Planavimo organizatorius apie parengtą valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su šiuo dokumentu ir jo viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, savo interneto svetainėje, seniūnijos skelbimų lentoje, taip pat apie tai raštu pranešti žemės sklypų, kurie patenka į valstybei svarbaus projekto teritoriją ir kurie su šia teritorija ribojasi, valdytojams ir naudotojams bei kito nekilnojamojo turto, esančio tokiuose žemės sklypuose, savininkams ar naudotojams.
Šie pranešimai siunčiami Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka. 5. Pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių planavimo organizatoriui teikiami raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo ir jo metu. Po viešo svarstymo pateikti pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių nepriimami. Planavimo organizatorius per 10 darbo dienų nuo viešo svarstymo dienos išnagrinėja visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą ir motyvuotai raštu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims. Šie asmenys per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo dienos, o tais atvejais, kai planavimo organizatorius per nustatytus terminus atsakymo nepateikė, – per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią atsakymas turėjo būti pateiktas, turi teisę kreiptis su skundu į apygardos administracinį teismą dėl planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo arba dėl to, kad atsakymas nebuvo pateiktas.
Teismas, gavęs tokį skundą, nustato planavimo organizatoriui 10 darbo dienų terminą raštu pateikti savo atsiliepimą į skundą. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus atsiliepimo į skundą pateikimo dienos teismas nutartimi išsprendžia klausimą, ar dėl paduoto skundo reikia stabdyti tolesnę valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą. Priimdamas šią nutartį, teismas įvertina, ar:
1) galioja Seimo ar Vyriausybės nutarimas dėl projekto pripažinimo valstybei svarbiu projektu;
2) galioja Vyriausybės nutarimas pradėti rengti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą;
3) buvo išduotos ir galioja valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento planavimo sąlygos;
4) valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūros buvo vykdytos šio įstatymo nustatyta tvarka;
5) laikantis šio įstatymo nustatytų terminų ir tvarkos, skundą padavusiam asmeniui buvo pranešta apie teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su šiuo dokumentu ir jo viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta apygardos administracinio teismo nutartis per 5 darbo dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka paduodant atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokį atskirąjį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo atskirojo skundo gavimo dienos.
Šio straipsnio 5 dalyje numatytas skundas apygardos administraciniame teisme turi būti išnagrinėtas iš esmės per 30 darbo dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos nutarties priėmimo dienos, o apeliacinis skundas – per 30 darbo dienų nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. 7. Valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai derinami su institucijomis, pateikusiomis teritorijos planavimo sąlygas. Derinimo procedūros atliekamos ir derinimo išvada ar atsisakymo derinti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą motyvuota išvada paskelbiamos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Šios institucijos ne vėliau kaip per2015 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento pateikimo joms dienos išnagrinėja teritorijų planavimo dokumentą ir pateikia derinimo išvadą ar atsisakymo derinti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą motyvuotą išvadą. Teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jeigu jam pritarė ir išvadas pateikė visos derinant teritorijų planavimo dokumentą dalyvaujančios derinančios institucijos. Jeigu per nustatytą terminą institucija nepateikia pastabų dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento, laikoma, kad ši institucija pastabų neturėjo ir valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą suderino.
Tais atvejais, kai per nustatytą terminą institucija motyvuotai atsisako derinti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą arba šis teritorijų planavimo dokumentas derinamas su išlygomis, planavimo organizatorius, atsižvelgdamas į planavimo sąlygas išdavusios institucijos motyvus dėl atsisakymo derinti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą arba į nurodytus teritorijų planavimo dokumento sprendinių pakeitimus, gali atitinkamai pakeisti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Tais atvejais, kai planavimo organizatorius pagrįstai mano, kad teritorijos planavimo sąlygas išdavusios institucijos nurodyti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių pakeitimai nereikalingi, arba kai atsisakoma derinti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą nenurodant motyvų, planavimo organizatorius, pateikdamas motyvuotą paaiškinimą, turi teisę teikti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai tikrinti ir išvadai dėl tikrinimo pateikti, o Vyriausybei
Jeigu teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos išvada yra neigiama, planavimo organizatorius privalo nedelsdamas ištaisyti išvadoje nurodytus trūkumus. Kai išvadoje nurodyti trūkumai ištaisyti, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, laikydamasi šioje dalyje nustatytų terminų ir tvarkos, iš naujo teikia išvadą dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Parengiamuoju etapu planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus numato planuojamą teritoriją, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą. Planavimo darbų programoje numatomi konkretūs teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, nurodoma, ar turi būti atliekami tyrimai, galimybių studijos, ar rengimo etapu bus rengiama teritorijos vystymo koncepcija (toliau – koncepcija) ir ar numatoma atlikti koncepcijos nepriklausomą profesinį vertinimą. Koncepcija rengiama , kai numatomos teritorijų planavimo dokumentų sprendinių alternatyvos, taip pat kitais Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatytais atvejais valstybės ir savivaldybės lygmens bendriesiems planams .
Vietovės lygmens bendriesiems planams ir detaliesiems planams koncepcija rengiama, kai planuojama urbanistiniu, kraštovaizdžio, valstybiniu ar visuomenės (viešojo) intereso požiūriu reikšmingų objektų teritorija, kai numatomos kelios rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių alternatyvos (tarp jų – rengiant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (toliau – SPAV)) arba planavimo organizatoriaus pasirinkimu. Šiuo etapu planavimo organizatorius viešai paskelbia apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios, planavimo tikslų ir planavimo darbų programą. Parengiamuoju etapu atliekami planuojamos teritorijos galimos taršos tyrimai, kai planuojama pramoninių teritorijų konversija, jeigu planavimo darbų programoje numatyta, atliekami kiti tyrimai, galimybių studijos. Be to, Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma, ar bus atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau –
) .“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Prieš pradėdamas rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka raštu kreipiasi į Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios per 15 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per
teritorijos planavimo sąlygas. Jeigu teritorijos planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui apie neišdavimo priežastis nepranešta, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą.
Išduotos teritorijos planavimo sąlygos galioja viso teritorijų planavimo proceso metu, bet ne ilgiau kaip 5 metus (kai rengiami bendrieji planai) arba 3 metus (kai rengiami detalieji planai). Teritorijos planavimo sąlygos išduodamos, keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami aplinkos ministro nustatyta tvarka. Teritorijos planavimo sąlygos keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami šiomis sąlygomis:
1) teritorijos planavimo sąlygos turi būti keičiamos naujomis šias sąlygas išdavusios institucijos iniciatyva, kai po teritorijos planavimo sąlygų išdavimo įsigalioja patvirtinti nauji teisės aktai ir (ar) planuojamoje teritorijoje – nauji teritorijų planavimo dokumentai, kurių reikalavimai turi įtakos rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (ši nuostata netaikoma patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams);
2) teritorijos planavimo sąlygos turi būti keičiamos naujomis planavimo organizatoriaus iniciatyva, kai teritorijų planavimo proceso metu keičiasi teritorijų planavimo dokumento uždaviniai;
3) teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas teritorijų planavimo proceso metu gali būti pratęsiamas pagal motyvuotą planavimo organizatoriaus prašymą teritorijų planavimo procesui pabaigti, jeigu teritorijų planavimo proceso pabaigti nepavyko dėl objektyvių, nuo planavimo organizatoriaus nepriklausančių, aplinkybių, tačiau ne daugiau kaip 2 kartus ir kiekvieną kartą ne ilgesniam kaip 2 metų terminui. “ 3.
Pakeisti 25 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) bendrųjų sprendinių formavimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir planuojamą teritoriją, atitinkamai teritorijai taikomų valstybės ir regionų strateginio planavimo dokumentų nuostatas, nustatomos svarbiausios teritorijos vystymo kryptys, parengiama koncepcija, jeigu planavimo darbų programoje numatyta ją rengti. Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas SPAV, jeigu parengiamuoju etapu priimamas sprendimas šį vertinimą atlikti. Šioje stadijoje teritorijų planavimo dokumentų rengėjas gali kreiptis į planavimo sąlygas išdavusias institucijas dėl planavimo sąlygų įvykdymo, o planavimo sąlygas išdavusios institucijos šiuo atveju privalo teikti konsultacijas.
Koncepcijai raštu atitinkamu sprendimu turi pritarti planavimo organizatorius teritorijų planavimo dokumentą tvirtinantis subjektas ;“. 4. Pakeisti 25 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kiekviena kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapo stadija gali būti pradedama tik užbaigus ankstesniąją. Savivaldybės bendrojo plano , ar savivaldybės dalies bendrojo plano ar detaliojo plano savivaldybės teritorijoje rengimo atvejais kompleksinio teritorijų planavimo proceso rengimo etapo metu savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, turi pritarti kiekvienos šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos rengimo etapo stadijos sprendiniams.“ 15 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 26 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, atsakingos už aplinkos apsaugą, atstovas – aplinkos ministro nustatytais atvejais ;“. 2. Pakeisti 26 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas atstovas – kai į planuojamą teritoriją patenka nekilnojamasis kultūros paveldas kultūros paveldo objektai ir vietovės , jo jų teritorijos ir ( ar) jų apsaugos zonos , išskyrus savivaldybės saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus ir vietoves, jų teritorijas ir (ar) apsaugos zonas ;“. 3. Pakeisti 26 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) kiti teritorijos planavimo sąlygas išdavusių (turėjusių jas išduoti) institucijų (jų padalinių) atstovai.“ 16 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Detaliuosius planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
patvirtinamas ar atsisakoma jį tvirtinti per510 darbo dienas dienų nuo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto gavimo dienos.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Teisės aktas ir juo patvirtintas Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Vyriausybės nutarimai, kuriais patvirtinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, ir nuoroda į šiuos dokumentus skelbiami Teisės aktų registre. Oficialus informacinis pranešimas apie kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą skelbiamas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Teritorijų planavimo dokumentai, parengti iki 1996 m. sausio 1 d. ir įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre kaip detalieji planai, ir kurie neatitinka šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose teritorijų planavimo dokumentams nustatytų formos ir turinio reikalavimų, vadovaujantis kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos išvadomis, kaip savivaldybės bendrąjį planą įgyvendinantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai, gali būti pripažinti netekusiais galios savivaldybės tarybos sprendimu.
Teisės aktas, kuriuo detalusis planas pripažintas netekusiu galios, įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl detaliojo plano pripažinimo netekusiu galios nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Informacija apie detaliojo plano pripažinimą netekusiu galios skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Iki detaliojo plano pripažinimo netekusiu galios atsiradusios šio plano sprendinių įgyvendinimo teisinės pasekmės lieka galioti. “
išdėstyti taip: „7.
Jeigu savivaldybės administracijos direktorius nepatvirtina detaliojo plano per šiame įstatyme nustatytus terminus arba atsisako patvirtinti detalųjį planą ir nepraneša atsisakymo derinti tvirtinti motyvų, planavimo iniciatorius turi teisę per 10 darbo dienų kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kurios pareigūnai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka pradeda administracinių nusižengimų teiseną, taip pat planavimo iniciatorius turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių per nustatytą terminą, ne ilgesnį kaip 7 darbo dienos, priimti sprendimą tvirtinti arba motyvuotai atsisakyti tvirtinti detalųjį planą.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimas ir koregavimas
teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui keisti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. 2. Sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo proceso pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.
Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti ir savivaldybės lygmens bendrąjį planą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. 3. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų korektūros rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir įsigaliojimo tvarka ir atvejai nustatyti nustatyta šiame įstatyme ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimas korektūra tvirtinamas tvirtinama teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu ir registruojamas registruojama šio įstatymo nustatyta tvarka. 4. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami tais atvejais , kai sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iš esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu rengti naują (jį keičiantį) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą anksčiau suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija (išskyrus atvejus, kai planuojama teritorija sumažėja, pasikeitus administracinių vienetų ar gyvenamųjų vietovių teritorijų riboms) . 5.
numatomi kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka teritorijos planavimo sąlygų, pateiktų rengiant patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą, ir reikia kreiptis visų naujų teritorijos planavimo sąlygų visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje ir (ar) kai visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje numatoma keisti visas galiojančiame kompleksinio teritorijų planavimo dokumente atitinkamai pagal teritorijų planavimo lygmenį nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, privalomuosius reikalavimus arba privalomą teritorijos naudojimo reglamentą. Taip pat kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas turi būti keičiamas, kai šio dokumento sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad jį reikia keisti. 56 . Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai gali būti koreguojami, jeigu jų neprivaloma keisti pagal šio straipsnio 5 dalį kai (taisant technines klaidas, atliekami keičiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai sprendinius , nustatant papildomus sprendinius kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinio (sprendinių) neteisėtumo, jeigu dėl teismo sprendimo neatsiranda pagrindas naikinti arba keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą)
7. Krašto apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos iniciatyva savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai koreguojami, kai krašto apsaugai užtikrinti būtinas teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Šiuo atveju savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimas finansuojamas iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 68 .
6
8. Planavimo organizatorius, norėdamas keisti ar koreguoti aukštesnio ar to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius, išskyrus sprendinius tų teritorijų planavimo dokumentų, kurių planavimo organizatoriumi yra jis pats, pateikia norimo keisti ar koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatoriui motyvuotą pasiūlymą dėl dokumento keitimo ar koregavimo. Norimo keisti ar koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatorius, įvertinęs pateiktą pasiūlymą, per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo pateikimo dienos:
1) priima sprendimą dėl galiojančio kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo arba motyvuotai atmeta pasiūlymą;
2) perduoda pasiūlymą valstybės ar savivaldybės institucijai, priėmusiai sprendimą rengti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, ir ji per vieną mėnesį priima sprendimą dėl galiojančio kompleksinio teritorijų planavimo dokumento keitimo arba motyvuotai atmeta pasiūlymą. 7. Urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama pagal savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį ir detalųjį planus. 89 .
8
9. Detaliuosiuose planuose (arba vietovės lygmens bendruosiuose planuose, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, konkretus pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas nekeičiant užstatymo tipo ir nemažinant šių erdvių ploto , automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis gali būti koreguojami šiuos teritorijų planavimo dokumentus tvirtinančio subjekto sprendimu , jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių , ir nesikeičia nustatytos pasekmės ar poveikis aplinkai savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų statinio projekto rengimo metu . Prieš tai šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija , jai pateikiant statinio projekto sklypo sutvarkymo dalį (sklypo planą) . Informacija visuomenei apie šioje dalyje nurodytą kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą skelbiama Vyriausybės nustatyta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų supaprastinta tvarka planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. 10.
straipsnio 9 dalyje nurodyta detaliojo plano (arba vietovės lygmens bendrojo plano, kuriame nustatomas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas) sprendinių keitimo tvarka netaikoma, jeigu numatomi koreguojamo detaliojo plano (arba vietovės lygmens bendrojo plano, kuriame nustatomas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas) sprendiniai neatitinka teritorijos planavimo sąlygų (jų dalies), pateiktų patvirtintam šioje dalyje nurodytam teritorijų planavimo dokumentui, ir reikia kreiptis dėl naujų teritorijos planavimo sąlygų. Taip pat šio straipsnio 9 dalyje nurodytas koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai pritarimai (susitarimai) dėl šioje dalyje nurodyto plano sprendinių koregavimo. 911 . Savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai, savivaldybės tarybos sprendimu pripažinti savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi, registruojami kaip atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų korektūros. 10. Kai šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu. 1112 .
11
12. Informacija apie kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą, viešinimą ir registravimą , išskyrus šioje dalyje nurodytus atvejus, skelbiama Vyriausybės nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų bendrąja tvarka planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje . Vyriausybės nustatyta bendroji tvarka netaikoma šio straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais, kai taikoma Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka, ir kompleksinio teritorijų planavimo dokumento techninių klaidų taisymo atvejais, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas koreguojamas tik jį tvirtinančio subjekto sprendimu pateikus techninės klaidos taisymo aiškinamąjį raštą ir šio dokumento grafinę dalį, jeigu techninė klaida buvo padaryta grafinėje dalyje. Informacija apie priimtą sprendimą ištaisyti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento techninę klaidą skelbiama planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. “
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Prieš pradėdamas rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios pateiktų teritorijos planavimo sąlygas. Planavimo Teritorijos planavimo sąlygos išduodamos arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas per 15 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 10 darbo dienų) nuo prašymo gavimo dienos.
Jeigu teritorijos planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Išduotos teritorijos planavimo sąlygos galioja viso teritorijų planavimo proceso metu, bet ne ilgiau kaip 5 metus. Teritorijos planavimo sąlygos išduodamos, keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami aplinkos ministro nustatyta tvarka. Teritorijos planavimo sąlygos keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nurodytomis sąlygomis. “
straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas – parengto teritorijų planavimo dokumento viešinimas supaprastinta Vyriausybės nustatyta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų bendrąja tvarka, atsižvelgus į šio dokumento teritorijų planavimo lygmenį, išskyrus koreguojamų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų viešinimą, kai taikoma Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka. Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka netaikoma tais specialiojo teritorijų planavimo dokumento koregavimo atvejais , kai specialiojo teritorijų planavimo dokumente taisomos techninės klaidos tik specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu, o informacija apie priimtą sprendimą skelbiama planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ;“. 3. Pakeisti 30 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami, koreguojami, keičiami, derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis šiuo įstatymu, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuojančių subjektų veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir Vyriausybės įgaliotų institucijų vadovų kartu su aplinkos ministru patvirtintomis tam tikromis specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, kuriose nustatoma specialiojo teritorijų planavimo dokumento organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo tvarka. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame įstatyme numatytą specialiojo teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Sprendimą dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento koregavimo proceso pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius. “
4Papildyti 30 straipsnį 9 dalimi:
„
9. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos ar institucijų sprendimai, kuriais patvirtinti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, ir nuoroda į šiuos dokumentus skelbiami Teisės aktų registre. Oficialus informacinis pranešimas apie specialiojo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą skelbiamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. ”
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Teritorijų planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius. Teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų bendroji ir supaprastinta tvarka, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentų rūšį ir lygmenį, nustatoma Vyriausybės tvirtinamuose Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose. Teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų bendroji tvarka taikoma rengiant naujus (keičiant) visų rūšių teritorijų planavimo dokumentus, koreguojant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, išskyrus šio įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje nurodytus ir kompleksinio teritorijų planavimo dokumento techninių klaidų taisymo atvejus. Teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų supaprastinta tvarka taikoma koreguojant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus šio įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, išskyrus specialiojo teritorijų planavimo dokumento techninių klaidų taisymo atvejus. “
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 . Sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo ir planavimo tikslų projektas likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos turi būti paskelbiamas savivaldybės interneto svetainėje ir ar kitos sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą ketinančios priimti valstybės institucijos (kai sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priima kita valstybės institucija) interneto svetainėje bei o, rengiant savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą, – ir seniūnijos, kuriai seniūnijų, kurių teritorijoms rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, skelbimų lentoje, informuojant, iki kada ir kokiu adresu galima susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais, siųsti pasiūlymus dėl planavimo tikslų.”
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. Informacijos teikimo būdai
1Informacija teikiama šiais būdais:
teritorijų planavimą, skelbiami sprendimai dėl teritorijų planavimo pradžios ir planavimo tikslų, SPAV rengimo, planavimo darbų programa.
Jeigu rengiama, – SPAV ataskaita, koncepcija, taip pat informacija apie pasiūlymų teikimo tvarką ir susipažinimo su parengtais teritorijų planavimo dokumentais tvarką ir jų viešo svarstymo vietą ir laiką, viešam svarstymui pateikti sprendiniai, patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai;
dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus, planavimo organizatorius ir teritorijų planavimo dokumentų rengėjus, apie pasiūlymų teikimo tvarką ir susipažinimo su teritorijų planavimo dokumentu, SPAV ataskaita tvarką ir jų viešo svarstymo vietą ir laiką;
rengimo pradžią ir planavimo tikslus, apie pasiūlymų teikimo tvarką ir parengtų teritorijų planavimo dokumentų viešo svarstymo vietą ir laiką , o registruotais laiškais – apie parengtų teritorijų planavimo dokumentų viešo svarstymo vietą ir laiką ;
4) registruotais laiškais – Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais informuojama apie teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus, apie pasiūlymų teikimo tvarką ir parengtų teritorijų planavimo dokumentų viešo svarstymo vietą ir laiką;
žodžiu ar raštu pagal suinteresuotų asmenų žodinius ir rašytinius paklausimus prašymus . 2. Planavimo organizatorius gali naudoti papildomus informacijos apie teritorijų planavimo procesą teikimo būdus. 21 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
organizatorius ar jo įgaliotas asmuo.
Susipažinti su parengtais teritorijų planavimo dokumentais Vyriausybės nustatyta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų supaprastinta tvarka skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip 5 darbo dienos viešai ekspozicijai. Susipažinti su parengtais teritorijų planavimo dokumentais Vyriausybės nustatyta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų bendrąja tvarka skiriamas:
su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais skiriamas dokumentams ne trumpesnis kaip 2 mėnesių laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip vienas mėnuo – viešai ekspozicijai;
su parengtais savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais skiriamas dokumentams ne trumpesnis kaip vieno mėnesio laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip 15 darbo dienų – viešai ekspozicijai;
su parengtais vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentais skiriamas dokumentams ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip 5 darbo dienos viešai ekspozicijai.“
2Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Planavimo organizatoriai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius, susipažinimo su juo, viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos interneto svetainėje. Planavimo organizatoriai apie parengtą savivaldybės ar jos dalies vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką taip pat turi paskelbti seniūnijų, kuriose yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje , o Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais – registruotais laiškais .“ 3.
Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Apie parengtą detaliojo plano projektą planavimo organizatorius privalo
registruotais laiškais pranešti žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, kurių teisės naudotis žemės sklypais suvaržomos detaliojo plano sprendiniuose nustatomomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis , taikomomis detaliajame plane nustatomose Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose .“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas
raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per
priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba motyvuotai juos atmeta.
Kai pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento priimami, teritorijų planavimo dokumentas atitinkamai pakoreguojamas ir planavimo organizatoriaus sprendimu teikiamas pakartotiniam viešam svarstymui, jeigu pagal priimtus pasiūlymus keičiami teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, apie kuriuos nebuvo informuota visuomenė, išskyrus atvejus, kai šie sprendiniai keičiami pagal derinančių institucijų pastabas teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo teritorijų planavimo dokumento derinimo stadijoje (šiais atvejais visuomenė su pakeistais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais supažindinama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos (institucijų) ar savivaldybės interneto svetainėje). Planavimo organizatorius apie parengtą ir pagal pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta, pataisytą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje. 2. Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai.
Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą). “
39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teritorijų planavimo dokumentai, parengti Lietuvos Respublikos teritorijų
planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, ir teisės aktai, kuriais šie dokumentai patvirtinami, sprendimai dėl detaliųjų planų pripažinimo netekusiais galios šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka automatiškai perkeliami ir įregistruojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro duomenų bazėje Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatuose nustatyta tvarka.
Planavimo organizatoriai duomenis apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, pradėtus rengti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos sukūrimo, ir teisės aktus, kuriais patvirtinti šie teritorijų planavimo dokumentai, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatuose nustatyta tvarka privalomai pateikia registruoti ne vėliau kaip per
Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojas registruoja patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ir teisės aktą, kuriuo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, tik tuo atveju, jeigu yra pateikti patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatuose nustatyta tvarka.“
39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vadovaujančioji Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkymo įstaiga valdytojas
Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkymo įstaiga – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkymo įstaigos – savivaldybių administracijos. “
Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teritorijų planavimo procesų procedūras planavimo
organizatoriai, teritorijų planavimo dokumentų rengėjai, viešojo administravimo subjektai ir kiti teritorijų planavimo proceso dalyviai atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina aplinkos ministras, nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, jeigu teritorijų planavimo dokumentai buvo pradėti rengti iki 2014 m. sausio 1 d. šios sistemos sukūrimo. ”
Pakeisti 49 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams
senaties naikinamasis terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra20 darbo dienų penkeri metai nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pagal siekiamą ginčyti teritorijų planavimo dokumentą, tačiau ne vėliau kaip 2 metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. Šioje dalyje numatytas 2 metų senaties terminas yra naikinamasis. ‘
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 2. Vyriausybė ir Vyriausybės įgaliotos institucijos iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi teritorijos planavimo sąlygų, baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas. 4.
šio įstatymo įsigaliojimo dienos pagal nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojantį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą parengto savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniuose nenurodytos teritorijos, kurioms privaloma rengti detaliuosius planus (ar vietovės lygmens bendruosius planus, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas), detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) rengiami atitinkamai savivaldybės administracijos direktoriaus arba savivaldybės tarybos sprendimu pagal motyvuotą savivaldybės vyriausiojo architekto pasiūlymą vadovaujantis savivaldybės tarybos nustatytomis sąlygomis, iki bus parengtas ir patvirtintas savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą keičiantis to paties lygmens kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, atitinkantis šiame įstatyme išdėstyto Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus . 5. Šiame įstatyme išdėstyto Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytas penkerių metų naikinamasis terminas taikomas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams, jeigu šio įstatymo įsigaliojimo dieną nepraėję dveji metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti specialieji architektūros reikalavimai statiniui projektuoti baigiami rengti ir išduodami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas. 7.
sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priimti sprendimai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus teritorijoms, kurios patenka į galiojančiais detaliaisiais planais, parengtais pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, suplanuotas teritorijas, baigiami rengti, apie juos informuojama visuomenė, derinami, tikrinami ir tvirtinami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas ir laikytini galiojančio detaliojo plano koregavimu. 8. Pagal 1996 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą parengti ir patvirtinti detalieji planai, kuriais buvo formuojami žemės sklypai prie naudojamų statinių nenumatant teritorijos vystymo (detaliojo plano sprendiniuose nenustatytas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas arba nurodyta esama padėtis) ir kurie po 2014 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo keisti ar koreguoti, prilyginami žemės valdos projektams. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. R espublikos P rezidentas
Projekto Nr. XIIIP- 4942(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27,
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos , ir reikalavimai arba reglamentas ir apsaugos principai.“
2Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Pastatų aukštis – aukštis, matuojamas metrais nuo statinių pastatų (jų dalių) statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų ( jų dalių) stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško.“
3Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Statybos linija – linija, su kuria turi sutapti pastatų ir (ar) kitų turinčių stogą inžinerinių statinių antžeminės dalies , išskyrus kelius ar gatves ir inžinerinius tinklus, gatvės fasado projekcija, neįskaitant balkonų, erkerių, karnizų ir kitų fasado elementų.“
4Pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18. Statybos riba – linija, už kurios pastatų ir (ar) kitų turinčių stogą inžinerinių statinių statyba negalima , išskyrus kelių ar gatvių ir inžinerinių tinklų tiesimą .“
5Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Statybos zona – planuojamos teritorijos ar žemės sklypo dalis, kurioje yra arba numatomi antžeminiai statiniai, neįskaitant kelių ar gatvių, inžinerinių tinklų, tvorų ir atraminių sienučių numatomos pastatų ir (ar) turinčių stogą inžinerinių statinių antžeminės dalys .“
6Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23.
Teritorijos naudojimo tipas – teritorijų planavimo dokumentuose nurodoma planuojamos teritorijos kategorija, apimanti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis. Kartu nustatomi didžiausi leidžiamieji užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodikliai.“
straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip: „24. Teritorijos planavimo sąlygos – planuojamai teritorijai taikomi ūkio šakų plėtros programų ir kitų strateginio planavimo dokumentų nuostatos, rengiamo teritorijų planavimo dokumento atžvilgiu aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme nurodytų, išskyrus teritorijų planavimo dokumentus, atitinkamų reikiamų planavimo dokumentų (toliau – planavimo dokumentai) nuostatos ir teisės aktais pagrįsti planavimo sąlygas pateikiančios institucijos reikalavimai dėl teritorijų planavimo dokumentuose būtinų nustatyti privalomųjų nuostatų, privalomųjų reikalavimų ar teritorijos naudojimo reglamentų reglamento , taip pat inžinerinių tinklų , energetikos objektų, kurie pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą laikomi kilnojamaisiais daiktais, ir susisiekimo komunikacijų prisijungimo reikalavimai.“
straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip: „29. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo programa – planavimo organizatoriaus tvirtinamas dokumentas, kuriame nustatomi teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo būdai.“
straipsnį 291 dalimi: „29
1. Teritorijų planavimo dokumento techninė klaida – spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita klaida, kurią ištaisius nekinta patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendinio esmė ir jo atitiktis teritorijos planavimo sąlygoms, pateiktoms rengiant šį teritorijų planavimo dokumentą . “ 10.
Pakeisti 2 straipsnio 38 dalį ir ją išdėstyti taip: „38. Užstatymo aukštis
vietovės lygmens bendrojo plano teritorijos naudojimo privalomasis reikalavimas, kuriuo nustatomas planuojamos teritorijos (jos dalies) vyraujantis pastatų aukštis.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) sudaryti sąlygas darniai valstybės teritorijos raidai, nuosekliai erdvinės ir funkcinės integracijos politikai įgyvendinti, teritorijų sanglaudai, kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius ir su klimato kaitos padariniais susijusius uždavinius;“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) kurti sveiką, saugią, darnią , klimato kaitos padariniams atsparią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse;“. 3. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę, tinkamos kokybės gyvenimo sąlygas , skatinančioms alternatyvių energijos šaltinių ir technologijų plėtrą, didinančioms energijos vartojimo efektyvumą ;“. 3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Teritorijų planavimo Planavimo organizatoriai ir iniciatyvos teisė 1.
Vyriausybės įgaliotos institucijos organizuoja šių teritorijų planavimo dokumentų rengimą:
1) valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų;
2) valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų , išskyrus šio įstatymo
projekto įgyvendinimą atsakingos Vyriausybės įgaliotos ar Seimo paskirtos valstybės institucijos sprendimu vietovės lygmens valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentui taikoma atitinkamos rūšies vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka ;
3) saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų;
4) kituose įstatymuose nurodytų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų. 2. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus ir atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitus specialiojo teritorijų planavimo organizatorius. 3. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo , šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais – dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo .
Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ar jos įgaliota institucija šio įstatymo 28 straipsnio517 dalyje , o Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ar jos įgaliota institucija šio įstatymo 28 straipsnio 52 dalyje nurodytais atvejais Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis gali teikti savivaldybei pasiūlymus dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimo. Savivaldybės administracijos direktorius per 5 darbo dienas nuo Krašto apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos ir per 15 darbo dienų nuo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos pasiūlymo gavimo dienos priima sprendimą dėl atitinkamo bendrojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų arba motyvuotai šį pasiūlymą atmeta. Sprendimas priimti pasiūlymą kartu su planavimo organizatoriaus sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo ir teritorijų planavimo tikslų projektu viešinamas šio įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Apie motyvuotą sprendimą atmesti pasiūlymą informuojamas planavimo iniciatorius ir sprendimas skelbiamas savivaldybės ar kitų įstatymų nustatytų specialiojo teritorijų planavimo organizatorių interneto svetainėse. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai neturi teisės reikalauti naudotis iniciatyvos teise, kai šiame įstatyme nustatytais atvejais numatytai veiklai įgyvendinti teritorijų planavimas nereikalingas. Priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą teritorijų planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumento rengimą, keitimą, koregavimą ir (ar) finansavimą (jeigu kitokia teritorijų planavimo dokumentų finansavimo tvarka nenustatyta kituose specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose). Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis skelbiama viešai savivaldybės ar kitų įstatymų nustatyto specialiojo teritorijų planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje . 4.
iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis prieš tvirtinant teritorijų planavimo dokumentą sudaro teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį, jeigu šiems sprendiniams įgyvendinti reikalingas žemės sklypų pertvarkymas, žemės paėmimas visuomenės poreikiams, būsto perdavimas į savivaldybės būsto fondą pagal šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, kitais Vyriausybės nustatytais atvejais. Teritorijų planavimo dokumento S s prendinių įgyvendinimo sutartis įsigalioja patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ir skelbiama viešai savivaldybės ar kitų įstatymų nustatyto specialiojo teritorijų planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje . Kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniams įgyvendinti reikalinga inžinerinės ir (ar) socialinės infrastruktūros plėtra, planavimo iniciatorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu, įsipareigoja sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. Kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniuose numatomas prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymas, prie savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties pateikiamas jos šios infrastruktūros vystymui reikalingas preliminarus lėšų poreikis. 5. Teritorijų planavimo dokumentų rengėjus pasirenka planavimo organizatoriai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai sudarydamas teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį planavimo iniciatorius pasirenka teritorijų planavimo dokumentų rengėją.
Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai rengiami savivaldybės lėšomis, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip arba jeigu dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo finansavimo susitariama kitaip pagal planavimo iniciatoriaus ir savivaldybės administracijos direktoriumi ar kit ų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi tarpusavio sutartį, taip pat teritorijų planavimo dokumentų rengimas gali būti finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) tvirtina valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus , išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai vietovės lygmens valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentui taikoma atitinkamos rūšies vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka, ir teritorijų planavimo dokumentus, rengiamus teritorijai, į kurią patenka Lietuvos teritorinės jūros ir (ar) kontinentinio šelfo, ir (ar) išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalys
straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) optimizuoti valstybinę valstybės teritorijos urbanistinę struktūrą, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros , rekreacinių teritorijų ir kitas sistemas, rekreacines ir kitas teritorines struktūras numatyti jų atsparumo ekstremaliems klimato reiškiniams stiprinimo kryptis ;“. 2.
2Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nustatyti principus racional aus iam žemės ūkio naudmenų, miškų, žemės gelmių, kitų gamtos išteklių naudojim o ui ir ekologin ės ei pusiausvyr os ai palaiky mo ti , gamtini o am karkas o ui form avimo uoti , gamtos ir nekilnojam ojo ajam kultūros paveld o ui , verting o am kraštovaizdži o ui išsaugo jimo ti principus , taikytinus švelninat klimato kaitos poveikį ir optimizuojant saugomų teritorijų sistemą;“. 3. Pakeisti 11 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) detalizuoti valstybės teritorijos bendrajame plane numatytą valstybinę valstybės teritorijos urbanistinę struktūrą, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros , rekreacinių teritorijų ir kitas sistemas, rekreacines ir kitas teritorines struktūras jų atsparumo ekstremaliems klimato reiškiniams stiprinimo kryptis ;“. 4. Pakeisti 11 straipsnio 7 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) detalizuoti valstybės teritorijos bendrajame plane nustatytus racionalaus žemės ūkio naudmenų, miškų, žemės gelmių, kitų gamtos išteklių naudojimo ir ekologinės pusiausvyros palaikymo, klimato kaitos poveikio švelninimo, gamtinio karkaso ir saugomų teritorijų sistemos formavimo, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo principus;“. 6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) planavimo organizatoriui rengiant sprendinių įgyvendinimo programas, kurios derinamos su ilgos, vidutinės ar trumpalaikės trukmės planavimo dokumentais, numatančiais investicinių projektų įgyvendinimo planuojamose teritorijose galimybes ir sudarančiais sąlygas pritraukti privačias investicijas. Valstybės teritorijos ar valstybės teritorijos dalių bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo programas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamų valstybės lygmens bendrųjų planų patvirtinimo tvirtina Vyriausybė.
“ 7 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas 1.
14 straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vietovės lygmens bendrieji planai galioja tol, kol parengiami ir patvirtinami
nauji ( juos keičiantys ) to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai vietovės lygmens bendrieji planai, parengti anksčiau suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija .“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Savivaldybės lygmens ir
privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus. Savivaldybės lygmens ir
veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti.“
14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų uždaviniai:
vystymo kryptis;
inžinerinę infrastruktūrą , numatyti jų atsparumo ekstremaliems klimato reiškiniams stiprinimo priemones ;
3) numatyti racionalaus žemės gelmių išteklių, žemės ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių išsaugojimo ir naudojimo, klimato kaitos poveikio švelninimo, gamtinio karkaso ir ekologiškai pagrįstos žemės naudojimo teritorinės struktūros formavimo, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo priemones , optimalią kraštovaizdžio struktūrą ;
dokumentų sprendinius.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai 1.
Savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose, atsižvelgiant į rengiamo bendrojo plano mastelį ir pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant atitinkamų valstybės lygmens bendrųjų planų nuostatas, nustatomi šie teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai:
1) teritorijos funkcinis zonavimas;
2) teritorijos gyvenamųjų vietovių sistema – savivaldybės urbanistinių centrų sistema ir jų funkciniai ryšiai, savivaldybės urbanistinių centrų vystymo galimybės ir urbanizuotų teritorijų prioritetinės plėtros kryptys;
saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio apsaugos reikalavimai ;
4) gamtinio karkaso sistema, papildant ją vietinės reikšmės gamtiniu karkasu su į jo sudėtį įeinančiu ekologiniu tinklu ir atskiraisiais želdynais;
reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo jo nekilnojamojo kultūros paveldo vietovių teritorijose ir apsaugos zonose reikalavimai;
6) inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo principai (ar jos išdėstymo reikalavimai), inžinerinių komunikacijų koridoriai;
7) teritorijos, skiriamos objektams, kurių išdėstymas planuojamoje teritorijoje priklauso nuo jų veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai;
urbanizuotos, urbanizuojamos ir neurbanizuojamos teritorijos (arba nurodomos urbanizuotų teritorijų plėtros kryptys), nustatomos prioritetinės plėtros teritorijos ir galimas plėtros mastas, prioritetinės ir kitos galimos veiklos, prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymo etapai ;
9) mažmeninės prekybos objektų
2 ir daugiau, išdėstymo privalomieji reikalavimai (miesto teritorijoje), nurodant didžiausią galimą vieno mažmeninės prekybos objekto bendrą jį plotą atskirose planuojamos teritorijos dalyse;
10) miestai, jų dalys, miesteliai, jų dalys ir kitos teritorijos, kurioms būtina rengti vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000–10 000;
11) savivaldybei svarbiems objektams rezervuotinos teritorijos;
12) žemės gelmių išteklių telkiniai;
13) valstybei svarbių projektų objektų teritorijos . ;
14) teritorijos, kurioms būtina rengti detaliuosius planus ir (ar) šio straipsnio 4 dalyje nurodytus vietovės lygmens bendruosius planus.
Savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose, atsižvelgiant į rengiamo bendrojo plano mastelį ir pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant atitinkamų valstybės lygmens bendrųjų planų nuostatas, nustatomi šie teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai:
1) teritorijos funkcinis zonavimas;
2) teritorijos gyvenamųjų vietovių sistema – savivaldybės urbanistinių centrų sistema ir jų funkciniai ryšiai, savivaldybės urbanistinių centrų vystymo galimybės ir urbanizuotų teritorijų prioritetinės plėtros kryptys;
saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio apsaugos reikalavimai ;
4) gamtinio karkaso sistema, papildant ją vietinės reikšmės gamtiniu karkasu su į jo sudėtį įeinančiu ekologiniu tinklu ir atskiraisiais želdynais;
reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo jo nekilnojamojo kultūros paveldo vietovių teritorijose ir apsaugos zonose reikalavimai;
6) inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo principai (ar jos išdėstymo reikalavimai), inžinerinių komunikacijų koridoriai;
7) teritorijos, skiriamos objektams, kurių išdėstymas planuojamoje teritorijoje priklauso nuo jų veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai;
urbanizuotos, urbanizuojamos ir neurbanizuojamos teritorijos (arba nurodomos urbanizuotų teritorijų plėtros kryptys), nustatomos prioritetinės plėtros teritorijos ir galimas plėtros mastas, prioritetinės ir kitos galimos veiklos, prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymo etapai ;
9) mažmeninės prekybos objektų
2 ir daugiau, išdėstymo privalomieji reikalavimai (miesto teritorijoje), nurodant didžiausią galimą vieno mažmeninės prekybos objekto bendrą jį plotą atskirose planuojamos teritorijos dalyse;
10) miestai, jų dalys, miesteliai, jų dalys ir kitos teritorijos, kurioms būtina rengti vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000–10 000;
11) savivaldybei svarbiems objektams rezervuotinos teritorijos;
12) žemės gelmių išteklių telkiniai;
13) valstybei svarbių projektų objektų teritorijos . ;
14) teritorijos, kurioms būtina rengti detaliuosius planus ir (ar) šio straipsnio 4 dalyje nurodytus vietovės lygmens bendruosius planus. 2.
savivaldybės lygmens miestų savivaldybių teritorijų bendruosius planus , papildomai nustatomi leistini leidžiamieji užstatymo intensyvumo intensyvumas ir užstatymo aukščio privalomieji reikalavimai aukštis . Šiuose planuose nurodytose teritorijose, kai numatyta planavimo darbų programoje, gali būti nustatomos dvi leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmės. Tarpinės (didesnės už mažiausiąją, bet ne didesnės už didžiausiąją) rodiklio reikšmės gali būti taikomos planuojant statyti naujus pastatus su gyvenamosios paskirties patalpomis, kai šios reikšmės įteisinamos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. Įgyvendinant šiuos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, pastatų su gyvenamosios paskirties patalpomis statyba, taikant nustatytas tarpines leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmes, galima pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka pasirašytas statytojo ir planavimo organizatoriaus susitarimas (arba tai aptarta šių dokumentų sprendinių įgyvendinimo sutartyse), kuriame numatyta ne mažiau kaip 20 ir ne daugiau kaip 30 procentų papildomai (dėl leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklių reikšmių skirtumo) gauto šiose teritorijose pastatytų naujų pastatų naudingojo ar pagrindinio ploto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka kaip socialinį būstą ar savivaldybės būstą perduoti savivaldybei nuosavybės teise į savivaldybės būsto fondą. 3.
bendruosiuose planuose nustatomi šie teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, atsižvelgiant į rengiamo bendrojo plano mastelį ir pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojantys savivaldybės lygmens bendruosius planus:
1) detalizuojami aukštesnio lygmens bendrojo plano nustatyti teritorijos naudojimo erdvinės struktūros elementai (nustatomos atskirų gamtinio karkaso struktūrų ir jų elementų, atskirųjų želdynų ribos, viešosios erdvės ir kita);
2) detalizuojami aukštesnio lygmens bendrojo plano teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, nustatant leidžiamuosius užstatymo intensyvumo rodiklius, galimus užstatymo tipus, užstatymo aukštį ir, jeigu vietovės lygmens bendrasis planas (jo dalis) rengiamas masteliu M 1:2 000–M 1:5 000, – teritorijos naudojimo tipą kartu su didžiausiais leistinais užstatymo intensyvumo ir leidžiamaisiais užstatymo tankio rodikliais , galimus užstatymo tipus, užstatymo aukštį . Jeigu vietovės lygmens bendrasis planas rengiamas smulkesniu negu M 1:5 000 masteliu, vietoj teritorijos naudojimo tipo jame nurodomas teritorijos funkcinis zonavimas. 4. Jeigu miestų, jų dalių ir miestelių, jų dalių, kaimų ir viensėdžių teritorijų bendrieji planai rengiami masteliu M 1:2 000, planavimo darbų programoje turi būti numatyta, kad juose nustatomi visi nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentai reglamentas . 5. Rengiant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus, jeigu numatyta planavimo darbų programoje, kartu planuojama ir su žemynine teritorijos dalimi susijusios Lietuvos teritorinės jūros ir (ar) kontinentinio šelfo, ir (ar) išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalys. Prieš priimant sprendimą planuoti šią teritoriją, turi būti gautas Vyriausybės pritarimas. 6.
rengiamo bendrojo plano mastelį, planuojamą teritoriją ir jos vertingumą, planavimo darbų programoje suformuluotus planavimo bendrojo plano uždavinius, planavimo organizatorius planavimo darbų programoje nurodo, kad bendrajame plane nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi aplinkosaugos, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, klimato kaitos poveikio švelninimo ir atsparumo ekstremaliems klimato reiškiniams stiprinimo, visuomenės sveikatos saugos, urbanistiniai, architektūriniai, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo ir kiti privalomieji reikalavimai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimas
ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai įgyvendinami:
1) detalizuojant sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuosiuose planuose ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose – žemės valdos projektuose, kurių rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – Žemės įstatymas) ;
2) išduodant statybą leidžiančius dokumentus Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) nustatyta tvarka , kai detalieji planai ar žemės valdos projektai nerengiami šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais arba kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, įgyvendinantys vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, nerengiami ;
3) rengiant sprendinių įgyvendinimo programas, kurios, atsižvelgiant į sprendinių įgyvendinimo lygmenį ( valstybės, savivaldybės , vietovės ), derinamos su atitinkamo lygmens planavimo dokumentais, numatančiais valstybės ir savivaldybės investicijų panaudojimo galimybes planuojamose teritorijose.
Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo programas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamų savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų patvirtinimo tvirtina planavimo organizatorius, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, kai sudaroma teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartis. 2. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai gali būti įgyvendinami pasinaudojant viešojo ir privataus sektorių partneryste pritraukiant privačias lėšas.“
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Detalieji planai, jų objektai ir uždaviniai 1.
Detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas)
vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, nustatytoms urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms, kai:
vystymas , o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti;
numatoma keisti ar koreguoti galiojančius detaliuosius planus, keičiant juose nustatytą teritorijos naudojimo reglamentas (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus) reglamentą;
savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendiniuose nurodytoms gyvenamųjų vietovių plėtrai ir (ar) gamtinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimui reikšmingoms teritorijoms šiuose sprendiniuose nustatytomis sąlygomis. 2. Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji ( juos keičiantys ) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai , kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, arba šie detalieji planai pripažįstami negaliojančiais šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka . 3. Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Detalieji planai suteikia teisę valstybės ir savivaldybių institucijoms veikti planuojant lėšas. 4.
, išskyrus galiojančių detaliųjų planų korektūras, užtikrinančias atitiktį savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendriesiems planams, jeigu jie parengti, nerengiami:
ir neurbanizuojamose teritorijose neurbanizuotoms ir neurbanizuojamoms teritorijoms . Tokiose teritorijose Tokioms teritorijoms , vadovaujantis bendraisiais planais ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, pagal poreikį rengiami žemėtvarkos planavimo dokumentai (specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai arba žemės valdos projektai), miškotvarkos projektai ( miškų tvarkymo schemos ir vidinės miškotvarkos projektai) , žemės gelmių naudojimo planai ar kiti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kurie nustato viešųjų ir privačių subjektų ūkinės veiklos galimybes;
2) jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti visi detaliesiems planams privalomo nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai reglamentas ;
teritorijoms , kurioms parengti ir patvirtinti valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai, o jų sprendiniai yra pakankami statinių projektavimui Statybos įstatymo nustatyta tvarka arba juose nustatyti visi detaliesiems planams privalomo nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai reglamentas ;
Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas) nustatytais atvejais jeigu tai nustatyta kituose įstatymuose ; . 5) Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo nustatytais atvejais statant statinius mėgėjų sodo teritorijose;
6) neurbanizuotose teritorijose, kuriose numatomas žemės ūkio veiklos plėtojimas. 5. Detaliųjų planų objektai , išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus atvejus, yra:
1) esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai;
2) esamos arba naujai planuojamos kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, jų kvartalai. 6.
uždaviniai yra:
1) detalizuoti savivaldybės lygmens bendrajame plane ar vietovės lygmens bendrajame plane, jeigu jis parengtas, nustatytus teritorijų naudojimo privalomuosius reikalavimus;
2) nustatyti užstatytų ir numatomų užstatyti urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų naudojimo reglamentus;
3) suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinerinių komunikacinių koridorių tinklą;
4) numatyti teritorijas socialinei infrastruktūrai;6 )
išsaugoti ir naudoti;
numatyti teritorijas želdynų plėtrai, priemones jiems atkurti, esamų apsaugai ir naudojimui;
suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą ;
nustatyti prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymo etapus. 7. Kvartalo, kaip planuojamos teritorijos, ribos kiekvienu konkrečiu atveju nustatomos planavimo darbų programoje, vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodytais požymiais ir atsižvelgiant į konkrečius planavimo tikslus ir detaliojo plano uždavinius. 8. Keičiant ar koreguojant detalųjį planą, planuojama teritorija gali neatitikti kvartalo apibrėžties, jeigu detaliuoju planu anksčiau suplanuota teritorija mažesnė kaip kvartalas arba detaliojo plano sprendinius numatoma keisti mažesnėje kaip kvartalas suplanuotos teritorijos dalyje. Šiais atvejais planavimo darbų programoje papildomai nurodoma nagrinėjama (numatomų sprendinių įtaką patirianti) teritorija, atitinkanti kvartalo apibrėžtį. Mažesnėje kaip kvartalas teritorijoje detaliojo plano sprendiniai keičiami atsižvelgus į nagrinėjamos teritorijos kraštovaizdį, esamas ir (ar) suplanuotas urbanistines struktūras, inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą. 89 .
8
9Planavimo organizatorius, įvertinęs konkrečius visuomenės poreikius, socialinius, ekonominius , urbanistinius planuojamos teritorijos ypatumus, planavimo dokumentus, gamtinį ir (ar) kultūrinį kraštovaizdį, planuojamoje teritorijoje esančių kultūros paveldo objektų ir vietovių vertingąsias savybes ir jų apsaugai taikomus paveldosaugos reikalavimus, rengiamo detaliojo plano mastelį, planavimo darbų programoje nustato papildomus teisės aktais pagrįstus planavimo detaliojo plano uždavinius.“ 11 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) leistinas leidžiamasis pastatų aukštis;“. 2. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) leistinas leidžiamasis žemės sklypų užstatymo tankis;“. 3. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) leistinas leidžiamasis žemės sklypų užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio tankis (pramonės ir sandėliavimo objektų ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijose);“. 12 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Teisė statyti . ir Ž ž emės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekt ai ų taikymas
1Žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas , arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis , išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas .
Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju nurodytais atvejais :
atsižvelgdamas į savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, aplinkinių teritorijų esamą ar suplanuotą urbanistinę struktūrą, užstatymo tipą, užstatymo aukštį, statinių parametrus , gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato nurodo statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas .
Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka;
2) kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas , įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir
(ar) socialinę infrastruktūrą.
Prašymai pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą paskelbiami be draudžiamų skelbti asmens duomenų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje informuojant, kad 10 darbo dienų nuo prašymo paskelbimo dienos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje galima teikti pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo keitimo ar nustatymo projekto .
Sprendimas dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ar nustatymo kitą darbo dieną po jo priėmimo dienos paskelbiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje. Per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui Vyriausybės nustatyta tvarka pateikiamas prašymas įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenų (pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo) pasikeitimą Nekilnojamojo turto registre – pasikeitusius žemės sklypo kadastro duomenis įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. “21
3. Statyba krašto apsaugos tikslams skirtoje teritorijoje ir stambiems projektams skirtose teritorijose esančiame žemės sklype esančiuose žemės sklypuose vykdoma pagal valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus arba savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jei jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. 34 .
3
4. Ypatingų
inžinerinių statinių, atsinaujinančių išteklių energetikos objektų kurių statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytus atvejus , sąrašas nustatomas Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse . 4. Atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti numatyta savivaldybės lygmens bendrajame plane ar inžinerinės infrastruktūros vystymo planuose (išskyrus atvejus, numatytus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme). 5 . Statinių statyba, netaikant šio straipsnio 2 dalies 1 punkto, galima Statybos įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais:
1) statant naujus statinius ir rekonstruojant, remontuojant esamus statinius, kai jų statybai nereikalingas leidimas statyti naują statinį arba leidimas rekonstruoti statinį arba nekeičiamas faktinis (pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas, nedidinamas pastatais užstatytas plotas ir pastatų aukštis arba nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas;
2) vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų žemės sklypuose statant naujus, rekonstruojant, remontuojant pastatus, kai nepažeidžiamas teisės aktų nustatytas leistinas pastatų aukštis, maksimalus sklypo užstatymo tankis ir maksimalus pastatų užimamas sklypo plotas.
Kai žemės ūkio paskirties žemės sklype žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais pastatais ir jų priklausiniais užstatyti plotai nesuformuoti atskirais sklypais, maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis faktiniam užstatytos teritorijos naudmenų plotui (pastatų, kiemų, aikštelių užimtai žemei ir kitai tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojamai žemei);
3) atnaujinant (modernizuojant) gyvenamuosius pastatus ir socialinės infrastruktūros objektus, kai nekeičiama statinių naudojimo paskirtis ir pastatais užstatytas plotas, aukštis ir tūris (neįvertinant šių parametrų pasikeitimo dėl išorinių atitvarų šiltinimo, išorės apdailos keitimo, balkonų ir lodžijų stiklinimo, įėjimo laiptelių, nuovažų, liftų ar keltuvų įrengimo);
4) statant ar atstatant sodybas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) numatytais atvejais . 65 .
6
5. Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais:
dalies 1 punkte nustatytais atvejais kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai;
turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
3) žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teisės aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas leidžiamasis užstatymo intensyvumas ir (ar) tankis (išskyrus atvejus, kai faktinį užstatymo intensyvumą ir (ar) tankį numatoma mažinti planuojant padidinti žemės sklypo plotą) arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis . Pertvarkant sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais skirtus žemės sklypus, nustatomas taikomas teisės akt ų ais leistinas leidžiamas užstatymo tankis, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose šis teritorijos naudojimo reglamentas nustatytas mažesnis;
aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms;
laisvos valstybinės žemės plotas tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelio (gatvės) Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo;
formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. 6.
teritorijoms (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas), kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, išskyrus atvejus, kai pagal šiuose planuose, numatančiuose tik žemės sklypų formavimo ir
(ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis šiuose planuose numatytais principais, suformuojami nauji žemės sklypai ar pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas. 7. Žemės ūkio paskirties žemės sklype esančioje užstatytoje teritorijoje, kurioje yra žemės naudotojui priklausantys gyvenamosios paskirties pastatai ir jų priklausiniai, galima statyba nesuformavus atskirų žemės sklypų, didžiausią leidžiamąjį žemės sklypo užstatymo tankį skaičiuojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytų žemės naudmenų (užstatytos teritorijos) plotą. 8. Kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklype (jo dalyje, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose), skirtame vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, gali būti statomas tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, jei teritorijų planavimo dokumentuose nenustatyta kitaip. “13 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka 1.
Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentams taikoma atitinkamos rūšies valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Kai numatomi vietovės lygmens valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinius, už atitinkamo valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą atsakingos Vyriausybės įgaliotos ar Seimo paskirtos valstybės institucijos sprendimu šiam teritorijų planavimo dokumentui gali būti taikoma atitinkamos rūšies vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka, netaikant šiame straipsnyje nustatytų išimčių ir šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalies nuostatos. 2. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai pradedami rengti ir
(ar) keičiami Vyriausybei priėmus nutarimą. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatorius yra už atitinkamo valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą atsakinga Vyriausybės įgaliota ar Seimo paskirta valstybės institucija , išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį, kai vietovės lygmens valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentui už atitinkamo valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą atsakingos Vyriausybės įgaliotos ar Seimo paskirtos valstybės institucijos sprendimu taikoma atitinkamos rūšies vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka .
Sprendimą dėl valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų koregavimo pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų korektūros tvirtinamos valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu ir registruojamos šio įstatymo nustatyta tvarka. 3. Prieš pradėdamas rengti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius raštu kreipiasi į Aplinkos ministerijos aplinkos ministro patvirtintame tvarkos apraše nurodytas institucijas dėl teritorijos planavimo sąlygų valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentui rengti išdavimo. Šios institucijos privalo išduoti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokument o ui rengti reikalingas teritorijos planavimo sąlygas per2015 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo institucijoje gavimo institucijoje dienos. Išduotos teritorijos planavimo sąlygos galioja viso teritorijų planavimo proceso metu, bet ne ilgiau kaip 5 metus. Teritorijos planavimo sąlygos išduodamos, keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Teritorijos planavimo sąlygos keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami laikantis šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. 4. Planavimo organizatorius apie parengtą valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su šiuo dokumentu ir jo viešo svarstymo ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, savo interneto svetainėje, seniūnijos skelbimų lentoje, taip pat apie tai raštu pranešti žemės sklypų, kurie patenka į valstybei svarbaus projekto teritoriją ir kurie su šia teritorija ribojasi, valdytojams ir naudotojams bei kito nekilnojamojo turto, esančio tokiuose žemės sklypuose, savininkams ar naudotojams. Šie pranešimai siunčiami Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka. 5. Pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių planavimo organizatoriui teikiami raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo (ir jo metu) ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir jo metu. Po viešo svarstymo ar pasibaigus susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais terminui pateikti pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių nepriimami.
Planavimo organizatorius per 10 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 15 darbo dienų) nuo viešo svarstymo dienos ar per 15 darbo dienų nuo susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais termino pabaigos išnagrinėja visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia
ir motyvuotai raštu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims. Šie asmenys per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo dienos, o tais atvejais, kai planavimo organizatorius per nustatytus terminus atsakymo nepateikė, – per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią atsakymas turėjo būti pateiktas, turi teisę kreiptis su skundu į apygardos administracinį teismą dėl planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo arba dėl to, kad atsakymas nebuvo pateiktas. Teismas, gavęs tokį skundą, nustato 10 darbo dienų terminą , per kurį planavimo organizatorius turi raštu pateikti savo atsiliepimą į skundą. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus atsiliepimo į skundą pateikimo dienos teismas nutartimi išsprendžia klausimą, ar dėl paduoto skundo reikia stabdyti tolesnę valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą.
Priimdamas šią nutartį, teismas įvertina, ar:
1) galioja Seimo ar Vyriausybės nutarimas dėl projekto pripažinimo valstybei svarbiu projektu;
2) galioja Vyriausybės nutarimas pradėti rengti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą;
3) buvo išduotos ir galioja valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento teritorijos planavimo sąlygos;
4) valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūros buvo vykdytos atliktos šio įstatymo nustatyta tvarka;
, laikantis šio įstatymo nustatytų terminų ir tvarkos, skundą padavusiam asmeniui buvo pranešta apie teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su šiuo dokumentu ir jo viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta apygardos administracinio teismo nutartis per 5 darbo dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka paduodant atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokį šį atskirąjį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo atskirojo skundo jo gavimo dienos. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas skundas apygardos administraciniame teisme turi būti išnagrinėtas iš esmės per 30 darbo dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos nutarties priėmimo dienos, o apeliacinis skundas – per 30 darbo dienų nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. 7. Valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai derinami su institucijomis, pateikusiomis išdavusiomis teritorijos planavimo sąlygas.
Derinimo procedūros atliekamos ir derinimo išvada ar atsisakymo derinti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą motyvuota išvada paskelbiam a os Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Šios institucijos ne vėliau kaip per2015 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento pateikimo joms dienos išnagrinėja teritorijų planavimo dokumentą ir pateikia derinimo išvadą ar atsisakymo derinti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą motyvuotą išvadą. Teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jeigu jam pritarė ir išvadas pateikė visos derinant teritorijų planavimo dokumentą dalyvaujančios derinančios institucijos. Jeigu per nustatytą terminą institucija nepateikia pastabų dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento, laikoma, kad ši institucija pastabų neturėjo ir valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą suderino. Tais atvejais, kai per nustatytą terminą institucija motyvuotai atsisako derinti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą arba šis teritorijų planavimo dokumentas derinamas su išlygomis, planavimo organizatorius, atsižvelgdamas į planavimo sąlygas išdavusios institucijos motyvus dėl atsisakymo derinti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą arba į nurodytus teritorijų planavimo dokumento sprendinių pakeitimus, gali atitinkamai pakeisti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinius.
Tais atvejais, kai planavimo organizatorius pagrįstai mano, kad teritorijos planavimo sąlygas išdavusios institucijos nurodyti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių pakeitimai nereikalingi, arba kai atsisakoma derinti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą nenurodant motyvų, planavimo organizatorius, pateikdamas motyvuotą paaiškinimą, turi teisę teikti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai tikrinti ir išvadai dėl tikrinimo pateikti, o Vyriausybei
Kai išvadoje nurodyti trūkumai ištaisyti, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, laikydamasi šioje dalyje nustatytų terminų ir tvarkos, iš naujo teikia išvadą dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo.“
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Kompleksinio teritorijų planavimo procesas
planavimo procesą sudaro šie etapai:
1) parengiamasis;
2) rengimo;
3) baigiamasis. 2. Parengiamuoju etapu planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus numato planuojamą teritoriją, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą. Planavimo darbų programoje numatomi konkretūs teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, nurodoma, ar turi būti atliekami tyrimai, galimybių studijos, ar rengimo etapu bus rengiama teritorijos vystymo koncepcija (toliau – koncepcija) ir jai suformuoti išreiškiama urbanistinė idėja, išskyrus atvejus, kai urbanistinė idėja atrinkta pagal šio straipsnio 3 dalį, taip pat ar numatoma atlikti koncepcijos nepriklausomą profesinį vertinimą. Koncepcija rengiama , kai numatomos teritorijų planavimo dokumentų sprendinių alternatyvos, taip pat kitais Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatytais atvejais valstybės ir savivaldybės lygmens bendriesiems planams . Vietovės lygmens bendriesiems planams ir detaliesiems planams koncepcija rengiama, kai planuojama urbanistiniu, kraštovaizdžio, valstybiniu ar visuomenės (viešojo) intereso požiūriu reikšmingų objektų teritorija, kai numatomos kelios rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių alternatyvos (tarp jų – rengiant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (toliau – SPAV) arba planavimo organizatoriaus pasirinkimu.
Šiuo Parengiamuoju etapu planavimo organizatorius viešai paskelbia apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios, planavimo tikslų ir planavimo darbų programą. Parengiamuoju etapu atliekami planuojamos teritorijos galimos taršos tyrimai, kai planuojama pramoninių teritorijų konversija, taip pat atliekami kiti tyrimai, galimybių studijos , jeigu jie numatyti planavimo darbų programoje numatyta, atliekami kiti tyrimai, galimybių studijos . Be to, Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma, ar bus atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau –
) . 3. Urbanistiniu, valstybiniu ar visuomenės (viešojo) intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo atvejais planavimo darbų programoje nurodoma pa su rengti atvirą konkursą geriausiai urbanistinei idėjai atrinkti. 4. Prieš pradėdamas rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka raštu kreipiasi į Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios per 15 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per
pateiktų išduotų teritorijos planavimo sąlygas. Jeigu teritorijos planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui apie neišdavimo priežastis nepranešta, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą.
Išduotos teritorijos planavimo sąlygos galioja viso teritorijų planavimo proceso metu, bet ne ilgiau kaip 5 metus (kai rengiami bendrieji planai) arba ne ilgiau kaip 3 metus (kai rengiami detalieji planai). Teritorijos planavimo sąlygos išduodamos, keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami aplinkos ministro nustatyta tvarka. Teritorijos planavimo sąlygos keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami laikantis šių reikalavimų:
1) teritorijos planavimo sąlygos turi būti keičiamos naujomis šias sąlygas išdavusios institucijos iniciatyva, kai po teritorijos planavimo sąlygų išdavimo įsigalioja nauji teisės aktai ir (ar) planuojamoje teritorijoje – nauji teritorijų planavimo dokumentai, kurių reikalavimai turi įtakos rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (ši nuostata netaikoma patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams);
2) teritorijos planavimo sąlygos turi būti keičiamos naujomis planavimo organizatoriaus iniciatyva, kai teritorijų planavimo metu keičiasi teritorijų planavimo dokumento uždaviniai;
3) teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas teritorijų planavimo metu gali būti pratęsiamas, kai to motyvuotai prašo planavimo organizatorius, kad teritorijų planavimo procesas būtų baigtas, jeigu baigti teritorijų planavimo nepavyko dėl objektyvių, nuo planavimo organizatoriaus nepriklausančių, aplinkybių. Šiuo pagrindu teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip du kartus ir kiekvieną kartą ne ilgesniam kaip 2 metų terminui. 5.
šios stadijos:
1) esamos būklės įvertinimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis, rengiamo teritorijų planavimo dokumento tikslus ir uždavinius, patvirtintą planavimo darbų programą, atliekamas teritorijos gamtinės, demografinės, socialinės, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, inžinerinės ir ekonominės būklės, valstybės ir viešojo saugumo, krašto apsaugos reikmių vertinimas, teritorijos vystymo tendencijų, probleminių situacijų ar (ir) arealų nustatymas, teisės aktų vertinimas. Pateikiamos galimo teritorijų vystymo prognozės, atsižvelgiant į nustatytas teritorijų vystymo tendencijas;
2) bendrųjų sprendinių formavimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir planuojamą teritoriją, atitinkamai konkrečiai teritorijai taikomų valstybės ir regionų strateginio atitinkamo lygmens planavimo dokumentų nuostatas, nustatomos svarbiausios teritorijos vystymo kryptys, parengiama koncepcija, jeigu planavimo darbų programoje numatyta ją rengti. Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas SPAV, jeigu parengiamuoju etapu priimamas sprendimas šį vertinimą atlikti. Šioje stadijoje teritorijų planavimo dokumentų rengėjas gali kreiptis į teritorijos planavimo sąlygas išdavusias institucijas dėl teritorijos planavimo sąlygų įvykdymo, o teritorijos planavimo sąlygas išdavusios institucijos šiuo atveju privalo teikti konsultacijas. Koncepcijai raštu sprendimu turi pritarti planavimo organizatorius teritorijų planavimo dokumentą tvirtinantis subjektas ;
3) sprendinių konkretizavimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis, planavimo tikslus ir uždavinius, parengiami teritorijų planavimo dokumentų konkretūs sprendiniai, kuriuose nustatomos privalomosios nuostatos, privalomieji reikalavimai ar teritorijos naudojimo reglamentai. 6.
sudaro šios stadijos:
1) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas – supažindinimas su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, pasiūlymų nagrinėjimas ir konsultavimasis arba viešas svarstymas;
2) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose ar Teritorijų planavimo komisijoje;
3) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje;
4) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. 7. Kiekviena kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapo stadija gali būti pradedama tik užbaigus ankstesniąją. Savivaldybės bendrojo plano , ar savivaldybės dalies bendrojo plano ar detaliojo plano savivaldybės teritorijoje rengimo atvejais kompleksinio teritorijų planavimo proceso rengimo etapo metu savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, turi pritarti kiekvienos šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos rengimo etapo stadijos sprendiniams. 8. Jeigu rengiant savivaldybės dalies bendrąjį planą atliekamas SPAV, rengiant detalųjį planą toje savivaldybės dalyje, kuriai SPAV buvo atliktas, pakartotinis SPAV neatliekamas, jeigu nesuplanuotas joks kitas kiekybinis ir kokybinis poveikis aplinkai, išskyrus pirmiau įvertintą SPAV. 9.
savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį planą, kompleksinio teritorijų planavimo proceso baigiamajame etape po viešo svarstymo planavimo organizatorius, atsižvelgęs į šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepriima sprendimo planuojamoje teritorijoje (jos dalyje) pradėti rengti naujus ir (ar) keisti ar koreguoti galiojančius detaliuosius planus ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, jeigu šių detaliųjų planų ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų uždaviniai ar pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas ar nustatymas prieštarauja numatomiems rengiamo savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalies bendrojo plano sprendiniams. “
straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, atsakingos už aplinkos apsaugą, atstovas
;“. 2. Pakeisti 26 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas atstovas – kai į planuojamą teritoriją patenka nekilnojamasis kultūros paveldas
, išskyrus savivaldybės saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus ir vietoves, jų teritorijas ir (ar) apsaugos zonas ;“. 3. Pakeisti 26 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) kiti teritorijos planavimo sąlygas išdavusių (turėjusių išduoti) institucijų (jų padalinių) atstovai.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Detaliuosius planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
patvirtinamas ar atsisakoma jį tvirtinti per510 darbo dienas dienų nuo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pateikto kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto gavimo dienos.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Teisės aktas ir juo patvirtintas Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Vyriausybės nutarimai, kuriais patvirtinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, su nuoroda į šiuos dokumentus skelbiami Teisės aktų registre. Oficialus informacinis pranešimas apie kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą skelbiamas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Iki 1996 m. sausio 1 d. parengti ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruoti kaip detalieji planai teritorijų planavimo dokumentai, kurie neatitinka šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų teritorijų planavimo dokumentų formos ir turinio reikalavimų, vadovaujantis kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos išvadomis, kaip savivaldybės bendrąjį planą įgyvendinantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai, gali būti pripažinti netekusiais galios savivaldybės tarybos sprendimu.
Teisės aktas, kuriuo detalusis planas pripažintas netekusiu galios, įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl detaliojo plano pripažinimo netekusiu galios nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Informacija apie detaliojo plano pripažinimą netekusiu galios skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Detalųjį planą pripažinus netekusiu galios, jo galiojimo metu įgyvendintiems šio plano sprendiniams detaliojo plano pripažinimas netekusiu galios nesukuria teisinių pasekmių. “
išdėstyti taip: „7.
Jeigu savivaldybės administracijos direktorius nepatvirtina detaliojo plano per šiame įstatyme nustatytus terminus arba atsisako patvirtinti detalųjį planą ir nepraneša atsisakymo derinti tvirtinti motyvų, planavimo iniciatorius turi teisę per 10 darbo dienų kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kurios kad jos pareigūnai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka pradeda administracinių nusižengimų teiseną, taip pat planavimo iniciatorius turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių per nustatytą terminą, ne ilgesnį kaip 7 darbo dienos, priimti sprendimą tvirtinti arba motyvuotai atsisakyti tvirtinti detalųjį planą.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimas ir koregavimas
teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą tą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, laikantis taikant šiame įstatyme numatytą nustatytų teritorijų planavimo proces ą o reikalavimų ir taikant tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui keisti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. 2. Sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius.
Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija, taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministerija ar jos įgaliota institucija turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti ir savivaldybės lygmens bendrąjį planą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. 3. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų korektūros rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir įsigaliojimo tvarka ir atvejai nustatyti nustatyta šiame įstatyme ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimas korektūra tvirtinamas tvirtinama teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu ir registruojamas registruojama šio įstatymo nustatyta tvarka. 4. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami tais atvejais , kai sprendimą rengti atitinkamą tą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iš esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu rengti naują (jį keičiantį) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą anksčiau suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija (išskyrus atvejus, kai planuojama teritorija sumažėja pasikeitus administracinių vienetų ar gyvenamųjų vietovių teritorijų riboms) . 5.
numatomi kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka teritorijos planavimo sąlygų, pateiktų rengiant patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą, ir reikia kreiptis visų naujų teritorijos planavimo sąlygų visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje ir (ar) kai visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje numatoma keisti visas galiojančiame kompleksinio teritorijų planavimo dokumente pagal teritorijų planavimo lygmenį nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, privalomuosius reikalavimus arba privalomą teritorijos naudojimo reglamentą. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas taip pat turi būti keičiamas, kai šio dokumento sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad jį reikia keisti. 56 . Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jų neprivaloma keisti pagal šio straipsnio 5 dalį, gali būti koreguojami kai taisant technines klaidas, atliekami keičiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai sprendinius , nustatant papildomus sprendinius kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinys (sprendiniai) neteisėti, jeigu dėl teismo sprendimo neatsiranda pagrindas naikinti arba keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą
7. Krašto apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos iniciatyva savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai koreguojami, kai atitinkamai krašto apsaugai užtikrinti būtinas teritorijų vystymas ar stambiems projektams skirtų teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose.
Šiuo atveju Šiais atvejais savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimas finansuojamas atitinkamai iš Krašto apsaugos ministerijai ar Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 52 . Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos iniciatyva savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai koreguojami, kai stambiems projektams skirtų teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Šiuo atveju savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimas finansuojamas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 68 . Planavimo organizatorius, norėdamas keisti ar koreguoti aukštesnio ar to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius, išskyrus sprendinius tų teritorijų planavimo dokumentų, kurių planavimo organizatoriu s mi yra jis pats, pateikia norimo keisti ar koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatoriui motyvuotą pasiūlymą dėl dokumento keitimo ar koregavimo.
Norimo keisti ar koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatorius, įvertinęs pateiktą pasiūlymą, per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo pateikimo dienos:
1) priima sprendimą dėl galiojančio kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo arba motyvuotai atmeta pasiūlymą;
2) perduoda pasiūlymą valstybės ar savivaldybės institucijai, priėmusiai sprendimą rengti atitinkamą tą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, o ir ši ji per vieną mėnesį priima sprendimą dėl galiojančio kompleksinio teritorijų planavimo dokumento keitimo arba motyvuotai atmeta pasiūlymą. 7. Urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama pagal savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį ir detalųjį planus. 89 .
8
9. Detaliuosiuose planuose (arba vietovės lygmens bendruosiuose planuose, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, konkretus pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas nekeičiant užstatymo tipo ir nemažinant šių erdvių ploto , automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis gali būti koreguojami šiuos teritorijų planavimo dokumentus tvirtinančio subjekto sprendimu , jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių , ir nesikeičia nustatytos pasekmės ar poveikis aplinkai savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų statinio projekto rengimo metu . Prieš tai šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija , jai pateikiant statinio projekto sklypo sutvarkymo dalį (sklypo planą) . Informacija visuomenei apie šioje dalyje nurodytą kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimą skelbiama Vyriausybės nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. 10.
straipsnio 9 dalyje nurodyta detaliojo plano (arba vietovės lygmens bendrojo plano, kuriame nustatomas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas) sprendinių keitimo tvarka netaikoma, jeigu numatomi koreguojamo detaliojo plano (arba vietovės lygmens bendrojo plano, kuriame nustatomas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas) sprendiniai neatitinka teritorijos planavimo sąlygų (jų dalies), išduotų dėl patvirtinto šioje dalyje nurodyto teritorijų planavimo dokumento, ir reikia kreiptis dėl naujų teritorijos planavimo sąlygų. Be to, šio straipsnio 9 dalyje nurodytas detaliojo plano (arba vietovės lygmens bendrojo plano, kuriame nustatomas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas) koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau negu iki šių korekcijų atlikimo arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai pritarimai (susitarimai) dėl šioje dalyje nurodytų šio plano sprendinių keitimo. 911 . Savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai, savivaldybės tarybos sprendimu pripažinti savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi, registruojami kaip atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų korektūros. 10. Kai šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu. 1112 .
11
12. Informacija apie kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavim ą o procesą , viešinimą ir registravimą , išskyrus šioje dalyje nurodytus atvejus, skelbiama Vyriausybės nustatyta bendrąją supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje . Vyriausybės nustatyta bendroji teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka netaikoma šio straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais, kai taikoma Vyriausybės nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka, ir kompleksinio teritorijų planavimo dokumento techninių klaidų taisymo atvejais, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas koreguojamas tik jį tvirtinančio subjekto sprendimu pateikus techninės klaidos taisymo aiškinamąjį raštą ir šio dokumento grafinę dalį, jeigu techninė klaida buvo padaryta grafinėje dalyje. Informacija apie priimtą sprendimą ištaisyti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento techninę klaidą skelbiama planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. “
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Prieš pradėdamas rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios pateiktų išduotų teritorijos planavimo sąlygas.
Planavimo Teritorijos planavimo sąlygos išduodamos arba motyvuotas atsakymas apie jų neišdavimo priežastis pateikiamas per 15 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 10 darbo dienų) nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu teritorijos planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Išduotos teritorijos planavimo sąlygos galioja viso teritorijų planavimo proceso metu, bet ne ilgiau kaip 5 metus. Teritorijos planavimo sąlygos išduodamos, keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami aplinkos ministro nustatyta tvarka. Teritorijos planavimo sąlygos keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami laikantis šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. “
straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas – parengto teritorijų planavimo dokumento viešinimas supaprastinta Vyriausybės nustatyta bendrąja teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka, atsižvelgus į šio dokumento teritorijų planavimo lygmenį, išskyrus koreguojamų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų viešinimą, kai taikoma Vyriausybės nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka.
Vyriausybės nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka netaikoma tais specialiojo teritorijų planavimo dokumento koregavimo atvejais , kai specialiojo teritorijų planavimo dokumente taisomos techninės klaidos tik specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu, o informacija apie priimtą sprendimą skelbiama planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ;“. 3. Pakeisti 30 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami, koreguojami, keičiami,
derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis šiuo įstatymu, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuojančių subjektų veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir Vyriausybės įgaliotų institucijų vadovų kartu su aplinkos ministru patvirtintomis tam tikromis specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, kuriose nustatoma specialiojo teritorijų planavimo dokumento organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo tvarka.
Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą tą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant laikantis šiame įstatyme nustatytų numatytų specialiojo teritorijų planavimo proceso reikalavimų ir taikant tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Sprendimą dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento koregavimo pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius. “
4Papildyti 30 straipsnį 9 dalimi:
„
9. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos ar institucijų sprendimai, kuriais patvirtinti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, su nuoroda į šiuos dokumentus skelbiami Teisės aktų registre. Oficialus informacinis pranešimas apie specialiojo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą skelbiamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. ”
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Teritorijų planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius. Bendroji ir supaprastinta T t eritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų bendroji ir supaprastinta tvarka, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentų rūšį ir lygmenį, nustatoma Vyriausybės tvirtinamuose Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose. Bendroji teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka taikoma rengiant naujus (keičiant) visų rūšių teritorijų planavimo dokumentus, koreguojant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, išskyrus šio įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje nurodytus atvejus ir kompleksinio teritorijų planavimo dokumento techninių klaidų taisymo atvejus. Supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka taikoma koreguojant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus šio įstatymo
teritorijų planavimo dokumentus, išskyrus specialiojo teritorijų planavimo dokumento techninių klaidų taisymo atvejus. “
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 . Sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo ir planavimo tikslų projektas likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos turi būti paskelbiamas paskelbtas savivaldybės interneto svetainėje ir ar kitos sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą ketinančios priimti valstybės institucijos (kai sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priima valstybės institucija) interneto svetainėje, bei o rengiant savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą, – ir seniūnijos, kuriai seniūnijų, kurių teritorijoms rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, skelbimų lentoje, informuojant, iki kada ir kokiu adresu galima susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais, siųsti pasiūlymus dėl planavimo tikslų.“
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. Informacijos teikimo būdai
1Informacija teikiama šiais būdais:
teritorijų planavimą, skelbiami sprendimai dėl teritorijų planavimo pradžios ir planavimo tikslų, SPAV rengimo, planavimo darbų programa.
Jeigu rengiama, – SPAV ataskaita, koncepcija, taip pat informacija apie pasiūlymų teikimo tvarką ir susipažinimo su parengtais teritorijų planavimo dokumentais tvarką ir jų viešo svarstymo vietą ir laiką, viešam svarstymui pateikti sprendiniai, patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai;
dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus, planavimo organizatorius ir teritorijų planavimo dokumentų rengėjus, apie pasiūlymų teikimo tvarką ir susipažinimo su teritorijų planavimo dokumentu, SPAV ataskaita tvarką ir jų viešo svarstymo vietą ir laiką;
rengimo pradžią ir planavimo tikslus, apie pasiūlymų teikimo tvarką ir parengtų teritorijų planavimo dokumentų viešo svarstymo vietą ir laiką , o registruotais laiškais – apie parengtų teritorijų planavimo dokumentų viešo svarstymo vietą ir laiką ;
4) registruotais laiškais – Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais informuojama apie teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus, apie pasiūlymų teikimo tvarką ir parengtų teritorijų planavimo dokumentų viešo svarstymo vietą ir laiką;
žodžiu ar raštu pagal suinteresuotų asmenų žodinius ir rašytinius paklausimus prašymus . 2. Planavimo organizatorius gali naudoti papildomus informacijos apie teritorijų planavimo procesą teikimo būdus. “
35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
organizatorius ar jo įgaliotas asmuo.
Susipažinti su parengtais teritorijų planavimo dokumentais Vyriausybės nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip 5 darbo dienos – viešai ekspozicijai. Susipažinti su parengtais teritorijų planavimo dokumentais Vyriausybės nustatyta bendrąja teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka skiriama:
su parengtais su valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais skiriamas dokumentais – ne trumpesnis kaip 2 mėnesių laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip vienas mėnuo – viešai ekspozicijai;
su parengtais su savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais skiriamas dokumentais – ne trumpesnis kaip vieno mėnesio laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip 15 darbo dienų – viešai ekspozicijai;
su parengtais su vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentais skiriamas dokumentais – ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip 5 darbo dienos viešai ekspozicijai.“
2Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Planavimo organizatoriai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius, susipažinimo su juo, viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos interneto svetainėje. Planavimo organizatoriai apie parengtą savivaldybės ar jos dalies vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką taip pat turi paskelbti seniūnijų, kuriose yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje , o Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais – pranešti registruotais laiškais .“ 3.
Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Apie parengtą detaliojo plano projektą planavimo organizatorius privalo
registruotais laiškais pranešti žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, kurių teisės naudotis žemės sklypais suvaržomos detaliojo plano sprendiniuose nustatomomis nustačius special iąsias osiomis žemės naudojimo sąlyg as omis , taikomas detaliajame plane nustatytose Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose .“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas
, išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus, planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais pabaigos , o ( viešo svarstymo ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu ), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pakartotinį viešą svarstymą ar pakartotinį susipažinimą su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais . 2.
dėl teritorijų planavimo dokumentų pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo dienos gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. 3. Planavimo organizatoriaus atsakyme pasiūlymus pateikusiam asmeniui nurodoma, ar planavimo organizatorius pritaria pasiūlymams, ar motyvuotai juos atmeta. Kai pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento priimami, teritorijų planavimo dokumentas atitinkamai pakoreguojamas ir planavimo organizatoriaus sprendimu teikiamas pakartotinai viešai svarstyti ar pakartotinai susipažinti su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais, jeigu pagal priimtus pasiūlymus keičiami teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, apie kuriuos nebuvo informuota visuomenė. Kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai keičiami atsižvelgus į priimtus pasiūlymus, apie kuriuos buvo viešai informuota, ar į teritorijų planavimo dokumentą derinančių institucijų pastabas teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo teritorijų planavimo dokumento derinimo stadijoje, visuomenė su pakeistais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais supažindinama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos (institucijų) ar savivaldybės interneto svetainėje.
Planavimo organizatorius apie parengtą ir pagal pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta, pataisytą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje. Pasiūlymai dėl specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų teikiami ir nagrinėjami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. 4. Jeigu planavimo organizatorius po viešo svarstymo ar pasibaigus susipažinimo su parengtu valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentu terminui nusprendžia pakeisti dalį rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, teritorijų planavimo dokumentas su pakeistais sprendiniais teikiamas pakartotinai viešai svarstyti ar pakartotinai susipažinti. Šioje dalyje nurodytu atveju pasiūlymai planavimo organizatoriui teikiami tik dėl pakeistų teritorijų planavimo dokumento sprendinių šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. 25 .
2
5. Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia
su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę , ir šią informaciją apibendrinamąją medžiagą , visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą). “
39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teritorijų planavimo dokumentai, parengti Lietuvos Respublikos teritorijų
planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, ir teisės aktai, kuriais šie dokumentai patvirtin ti ami , sprendimai dėl detaliųjų planų pripažinimo netekusiais galios šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka automatiškai perkeliami ir įregistruojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro duomenų bazėje Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatuose nustatyta tvarka.
Planavimo organizatoriai duomenis apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, pradėtus rengti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos sukūrimo, ir teisės aktus, kuriais patvirtinti šie teritorijų planavimo dokumentai, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatuose nustatyta tvarka privalomai pateikia registruoti ne vėliau kaip per
Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojas registruoja patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ir teisės aktą, kuriuo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, tik tuo atveju, jeigu yra pateikti patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatuose nustatyta tvarka.“
39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vadovaujančioji Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkymo įstaiga valdytoja
Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkymo įstaiga – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkymo įstaigos
Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „47 straipsnis. Naudojimasis informacinėmis sistemomis
procesų procedūras , išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentams taikomas teritorijų planavimo procedūras, planavimo organizatoriai, teritorijų planavimo dokumentų rengėjai, viešojo administravimo subjektai ir kiti teritorijų planavimo proceso dalyviai atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema šios sistemos nuostatuose , kuriuos tvirtina aplinkos ministras, nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, jeigu teritorijų planavimo dokumentai buvo pradėti rengti iki 2014 m. sausio 1 d. šios sistemos sukūrimo . Specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentams taikomas teritorijų planavimo procedūras planavimo organizatoriai, teritorijų planavimo dokumentų rengėjai, viešojo administravimo subjektai ir kiti teritorijų planavimo proceso dalyviai atlieka naudodamiesi Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacine sistema šios sistemos nuostatuose nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, jeigu specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai buvo pradėti rengti iki šios sistemos sukūrimo. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos nuostatus tvirtina aplinkos ministras, Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatus – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras. 2. Konkretaus teritorijų planavimo proceso dalyviai ir visuomenė turi teisę gauti informaciją apie šio proceso eigą pasi naudodami esi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacine sistema nurodytomis informacinėmis sistemomis. “
Pakeisti 49 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams senaties naikinamasis terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, išskyrus valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus , jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra
penkeri metai nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pagal siekiamą ginčyti teritorijų planavimo dokumentą, tačiau ne vėliau kaip 2 metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. Visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams naikinamasis terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra dveji metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. Šioje dalyje numatytas 2 metų senaties terminas yra naikinamasis. ‘
įstatymas, išskyrus šio įstatymo
į ir šio straipsnio
dalis
įstatymo22 straipsnis ir šio straipsnio
įsigalioja 2021 m. vasario 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi teritorijos planavimo sąlygų, planavimo organizatoriaus sprendimu gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal šio įstatymo nuostatas. 5.
šio įstatymo įsigaliojimo dienos pagal nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojantį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą parengto savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniuose nenurodytos teritorijos, kurioms privaloma rengti detaliuosius planus (ar vietovės lygmens bendruosius planus, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas), detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) rengiami atitinkamai savivaldybės administracijos direktoriaus arba savivaldybės tarybos sprendimu pagal motyvuotą savivaldybės vyriausiojo architekto pasiūlymą vadovaujantis savivaldybės tarybos nustatytomis sąlygomis, iki bus parengtas ir patvirtintas savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą keičiantis to paties lygmens kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, atitinkantis šiame įstatyme išdėstyto Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus . 6. Šiame įstatyme išdėstytoje Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytas penkerių metų naikinamasis terminas taikomas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams, jeigu šio įstatymo įsigaliojimo dieną nepraėję dveji metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti specialieji architektūros reikalavimai statiniui projektuoti baigiami rengti ir išduodami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas. 8.
sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priimti sprendimai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus teritorijoms, kurios patenka į galiojančiais detaliaisiais planais, parengtais pagal iki 2014 m. sausio
teritorijas, baigiami rengti, visuomenė apie juos informuojama, jie derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas ir yra laikomi galiojančio detaliojo plano koregavimu. 9. Pagal nuo
teisinį reguliavimą parengti ir patvirtinti detalieji planai, kuriais buvo formuojami žemės sklypai prie naudojamų statinių nenumatant teritorijos vystymo (detaliojo plano sprendiniuose nenustatytas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas arba nurodyta esama padėtis) ir kurie po 2014 m. sausio
žemės valdos projektams. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. R espublikos P rezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 47, 49
RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. XII-459 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo naujai redakcijai, pasikeitęs teritorijų planavimo teisinis reguliavimas sukūrė palankesnes sąlygas investicijoms, sumažino administracinę naštą ūkio subjektams, bet dažnai dėl galimo piktnaudžiavimo atsiradusiais planavimo procedūrų palengvinimais arba naudojantis šio įstatymo spragomis dėl neaiškiai suformuluotų nuostatų ar netinkamo jų taikymo, lieka nepasiektas pagrindinis įstatymo tikslas – darni teritorijų plėtra ir racionali urbanizacija, o visuomenė nepakankamai supažindinama su teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais ar šių sprendinių pakeitimais. Įvertinus besiformuojančią teritorijų planavimo procesų, vykdomų pagal nuo 2014 m. sausio 1 d. pasikeitusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, praktiką, atsižvelgus į gautus Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo koordinuojant aplinkos politikos įgyvendinimą, parengtas Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 47, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas).
Įstatymo projekto tikslai:
vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas ;
ir kada jie gali būti koreguojami;
korektūroms;
pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ginčijimo;
dokumentų koregavimui, visuomenės informavimo apie teritorijų planavimo procesus tvarkos pakeitimui;
2Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Aplinkos ministerija. Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės (vadovas Dainius Čergelis, el. p. [email protected] ) vyresnioji patarėja Algė Staniūnaitė-Tonkich (tel. 8 706 63612, el. p. [email protected] ) ir patarėja Rūta Brazdžiūnienė (tel. 8 706 63266, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Išnagrinėjus teritorijų planavimo procesų, vykdomų pagal nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reguliavimą, praktiką, nustatytos pagrindinės keičiamo įstatymo spragos, kurias Įstatymo projektu siekiama ištaisyti (kartu su siūlomais redakcinio pobūdžio patikslinimais). Dėl bendruosiuose planuose nustatomų privalomųjų reikalavimų Keičiamo įstatymo 15 straipsnyje nurodyta, kokie privalomieji reikalavimai turi būti nustatomi savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose, tarp jų prievolė nurodyti miestus (jų dalis), miestelius (jų dalis) ir kitas teritorijas, kurioms būtina rengti vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000–10 000. Siekiant darnaus vystymosi tikslų, turi būti skatinamas stambesnio mastelio vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimas: tik planuojant teritorijas galima įvertinti visuomenės poreikius, sudaryti sąlygas kokybiškiems urbanistiniams sprendimams. Keičiamo įstatymo 15 straipsnį papildžius naujais privalomaisiais reikalavimais savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti teritorijas, kurioms būtina rengti detaliuosius planus ir (ar) vietovės lygmens bendruosius planus, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, būtų išvengta dažnų ginčų su vystytojais, suinteresuota visuomenė būtų supažindinama su ilgalaikiais teritorijų vystymo sprendiniais.
Viena Lietuvos urbanistinės politikos krypčių, kuriomis siekiama socialiai ir ekonomiškai teisingo ir aplinką bei kultūros paveldą tausojančio urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų vystymo, jų dermės ir sąveikos – visuomenės ir vietos bendruomenių gyvybingumas, socialinės ir kultūrinės atskirties mažinimas. Rekomenduojama siekti išlaikyti socialinę pusiausvyrą miestuose kuriant progresyvias būsto finansavimo sistemas, aprūpinimą prieinamu (būsto kaina įperkama vidutiniams ar mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams) nuomojamu ar nuosavu būstu, įskaitant socialinį ir savivaldybės būstą. Socialiai pažeidžiami gyventojai negali pasinaudoti verslo teikiamomis paslaugomis ir siūloma kaina išsinuomoti, pvz., naujai pastatytą būstą vystomose teritorijose ar miestų centrinėse dalyse, todėl įsikuria prastos urbanistinės kokybės teritorijose, formuojasi socialiai pažeidžiamų asmenų gyvenamieji rajonai. Savivaldybės plečia savo būsto fondus, bet galiojantis teisinis reguliavimas nesukuria papildomų sąlygų šių fondų plėtimui ir būsto prieinamumui, todėl manytina, kad šių sąlygų sukūrimas planuojant teritorijas iš dalies padėtų spręsti socialinės atskirties problemas ir formuoti socialiai mišrias miestų struktūras.
Dėl statybos pagal savivaldybės lygmens bendrųjų planų sprendinius teritorijose, kurioms neparengti detalieji planai Galiojantis teritorijų planavimo teisinis reguliavimas (keičiamo įstatymo 20 straipsnio nuostatos) suteikia galimybę vykdyti statybą pagal savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, t. y. statybą leidžiantys dokumentai gali būti išduodami, kai statyba numatoma teritorijose, kurioms neparengti detalieji planai. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kada ši nuostata gali būti taikoma: galima statyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, kuriose išdėstyti reikalavimai statinių statybai, tuose žemės sklypuose, kurie yra urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kurioms neparengti detalieji planai, arba žemės sklypuose, esančiuose neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, kai numatoma statyba atitinka savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius. Šios keičiamo įstatymo nuostatos įtvirtintos siekiant sudaryti sąlygas realizuoti statytojo teisę įstatyme nurodytomis sąlygomis ir neparengus detaliojo plano, nestabdyti investicijų, nereikalauti kai kuriais atvejais galimai perteklinių planavimo procedūrų ir leisti statyti statinius, derančius atitinkamoje aplinkoje .
Nors keičiamo įstatymo 17 straipsnyje nurodyta, kad detalieji planai turi būti rengiami, kai numatomas teritorijos vystymas (pagal šios sąvokos apibrėžtį – teritorijos ekonominės, socialinės ir (ar) aplinkos būklės urbanistiniai kokybiniai pokyčiai ir kiekybinė plėtra), susiklostė praktika, kai statybą leidžiantys dokumentai išduodami neparengus detaliųjų planų (arba vietovės lygmens bendrųjų planų, kuriuose nustatomas detaliajam planui privalomas teritorijos naudojimo reglamentas), neatsižvelgus į tai, kad planuojama statyba, atitikdama trumpalaikius statytojo poreikius, gali netenkinti tolygaus teritorijų vystymo reikalavimų. Keičiamo įstatymo tikslas – užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, todėl jo nuostatos negali būti taikomos taip, kad šis tikslas būtų ignoruojamas, t. y. neturi būti vykdoma statyba nesuplanuotose teritorijose pagal maksimalius bendrojo plano rodiklius, konkrečiu atveju neįvertinus šių teritorijų suplanavimo poreikio. Daugeliu atvejų, savivaldybių bendruosiuose planuose numatytoms urbanizuojamoms teritorijoms neparengus vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir nesuplanavus atitinkamos inžinerinės ar socialinės infrastruktūros, nesudaromos sąlygos urbanistinei kokybei, statyba vadovaujantis tik bendrojo plano rodikliais prieštarauja darnios plėtros principams.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 17 ir 20 straipsnių nuostatos turi būti patikslintos detalizuojant statybos pagal bendrojo plano sprendinius teisės įgyvendinimo sąlygas ir nurodant papildomus atvejus, kada turi būti rengiami detalieji planai (arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliesiems planams privalomas teritorijos naudojimo reglamentas). Dėl detaliųjų planų galiojimo Keičiamo įstatymo 17 straipsnyje nurodyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai. 1995 m. įsigaliojęs Teritorijų planavimo įstatymas nustatė prievolę savivaldybėms jų valdomuose teritorijų planavimo registruose įregistruoti planus, kurie būtų laikomi detaliaisiais planais. Susidarė padėtis, kai, pvz., tarybiniais laikais patvirtinti išplanavimai ar schemos, savivaldybės pripažinti detaliaisiais planais, nors nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų ir nenumato teritorijos vystymo galimybės (jų sprendiniai daugeliu atvejų įgyvendinti), turi būti keičiami arba koreguojami, jeigu suplanuotose teritorijose numatoma statyba. Šiais atvejais statytojai netenka galimybės pasinaudoti keičiamo įstatymo 20 straipsnio nuostatomis ir statyti atsižvelgus į bendrojo plano sprendiniuose nustatytus rodiklius, nors teritorijos, kuriose numatoma statyba, urbanizuotos, inžinerinė ir socialinė infrastruktūra suplanuota, urbanistinės struktūros suformuotos, todėl daugeliu atvejų būtų galima statyba pagal bendrojo plano sprendinius, jeigu numatomi sprendiniai integralūs su gretimų teritorijų užstatymu.
Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų keitimo ir koregavimo Keičiamo įstatymo 28 straipsnyje nustatyti galiojančių kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimo būdai – šių dokumentų keitimas ir koregavimas, t. y. nurodyta, kad, siekiant pakeisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, turi būti atliekamos šių dokumentų keitimo arba koregavimo procedūros. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami tais atvejais, kai sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iš esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu
“. Toks sprendinių keitimo procedūros reglamentavimas,
kaip parodė praktika, neaiškus: kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar numatomi keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniai yra esminiai, ar sprendinių pakeitimai susiję su viešuoju interesu.
Atsižvelgus į keičiamo įstatymo 8 straipsnyje išdėstytą viešojo intereso planuojant teritorijas apibūdinimą, net ir tais atvejais, kai numatomi keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nėra esminiai, jie gali turėti didelę įtaką kitiems koreguojamo dokumento sprendiniams ir viešajam interesui (pvz., sukelti naują neigiamą poveikį aplinkai ar įtakoti susitarimus, sudarytus su visuomene vykdyto teritorijų planavimo proceso metu, paveikti suinteresuotos visuomenės lūkesčius). Savivaldybės, vykdydamos savarankiškąsias teritorijų planavimo, savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo funkcijas, neretai pasirenka paprastesnę teritorijų planavimo dokumentų koregavimo, o ne keitimo procedūrą, neatsižvelgdamos į keičiamų sprendinių poveikį aplinkai. Aiškumo ir sistemiškumo principai, taikomi teisėkūroje, reikalauja teisinio reguliavimo aiškumo, suprantamumo, teisės normų tarp aukštesnės ir žemesnės teisinės galios teisės aktų suderinamumo. Nors keičiamame įstatyme numatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų koregavimo atvejai gali būti nustatyti aplinkos ministro patvirtintose Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse, manytina, kad įstatymo nuostatos turi būti tokios, kad jų nereikėtų plečiamai aiškinti poįstatyminiais teisės aktais, t. y. keičiamame įstatyme turi būti aiškiai nurodyta, kada kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas turi būti keičiamas, o kada jis gali būti koreguojamas, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse detalizuojant šių dokumentų koregavimo tvarką.
Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nurodyti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo atvejai, kuriems netaikoma Vyriausybės nustatyta šių dokumentų viešinimo procedūrų tvarka (koregavimui turi pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai, Teritorijų planavimo komisija, sprendimą dėl koregavimo priima savivaldybės administracijos direktorius), apie keičiamus sprendinius neinformuojama visuomenė ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija. Atsižvelgus į tai, kad minėtas koregavimas apima, pvz., statinių statybos zonos ar apželdinamos teritorijos dalies sprendinių tikslinimą, šie pakeitimai gali įtakoti galiojančio detaliojo plano sprendinius, susijusius su viešuoju interesu ar susitarimais su suinteresuota visuomene, todėl, siekiant teritorijų planavimo viešumo ir sprendimų priėmimo skaidrumo, visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo procese turi būti užtikrintas ir tada, kai sprendiniai koreguojami keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nurodytais atvejais. Dėl valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ir koregavimo Keičiamo įstatymo 23 straipsnyje, kuriame nagrinėjamas valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų planavimo procesas, nenumatyta galimybė šiuos dokumentus koreguoti.
Atsižvelgus į tai, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimas, besikeičiant verslo ir bendruomenės poreikiams, neišvengiamas, manytina, kad keičiamo įstatymo 23 straipsnis turi būti papildytas nuostatomis dėl valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų koregavimo galimybės ištaisant galiojančio teisinio reguliavimo spragą. Keičiamo įstatymo 23 straipsnyje nurodyta, kad valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimui (keitimui, koregavimui) taikomos šiame įstatyme nurodytos išimtys, o šie dokumentai rengiami kaip valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai valstybei svarbaus projekto vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas įgyvendina savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinius, bet jo rengimui (keitimui, koregavimui) taikoma atitinkamos rūšies valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumento rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka (nepasinaudojant 23 straipsnyje nustatytų išimčių suteikiamais palengvinimais) pailgina planavimo procesą. Atsižvelgus į tai, Įstatymo projekto rengėjų nuomone, keičiamo įstatymo 23 straipsnio nuostatos turėtų būti papildytos, nustatytais atvejais suteikiant galimybę valstybei svarbaus projekto vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento rengimui netaikyti valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarkos ir keičiamo įstatymo 23 straipsnyje nurodytų išimčių.
Dėl detaliųjų planų koregavimo žemės valdos projektais Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje nustatyta: „Kai šio įstatymo
detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu.“ Praktika parodė, kad ši įstatymo nuostata netinkama: pertvarkius detaliajame plane nustatytus žemės sklypus, pasikeičia suplanuota erdvinė struktūra, jos atskiri elementai. Nors detaliajame plane nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas žemės valdos projektu negali būti keičiamas, pertvarkius žemės sklypus jis neišvengiamai pasikeičia, o tai priskirtina ne žemėtvarkos, o teritorijų planavimo sričiai. Pagal keičiamo įstatymo nuostatas planuoti teritorijas pagal gali nustatytos kvalifikacijos specialistai, turi būti laikomasi nustatytų procedūrų, todėl detalieji planai neturėtų būti koreguojami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais. Dėl visuomenės informavimo ir jos dalyvavimo priimant sprendimus teritorijų planavimo procese Pagal galiojantį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą koreguojamiems savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams taikoma Vyriausybės nustatyta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų supaprastinta tvarka, t. y. visuomenė su šių dokumentų sprendiniais supažindinama netaikant visapusiškos viešo svarstymo procedūros.
Šios nuostatos įtvirtintos siekiant palengvinti teritorijų planavimo procesus, mažinti privalomų procedūrų skaičių, bet teismų praktika parodė, kad, visuomenės tinkamai nesupažindinus su teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, dažnai iškyla daug nesutarimų su vietos bendruomenėmis ar kitomis suinteresuotomis institucijomis ir ginčai nagrinėjami teismuose. Pvz., specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai dažnai būna susiję su suvaržomomis žemės savininkų teisėmis, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų (tarp jų savivaldybių bendrųjų planų) koregavimas – su suinteresuotos visuomenės lūkesčiais. Atsižvelgęs į tai ir siekdamas didesnio visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese, planavimo organizatorius savo nuožiūra dažnai organizuoja papildomas viešumą užtikrinančias procedūras, todėl, Įstatymo projektų rengėjų nuomone, supaprastintą teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarką tikslinga taikyti tik koreguojamiems specialiojo teritorijų planavimo dokumentams ir įstatyme nustatytais atvejais – koreguojamiems kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams. Naujai rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams (tarp jų specialiojo teritorijų planavimo dokumentams), kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų korektūroms turėtų būti taikoma bendroji teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka.
Dėl senaties termino visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ginčijimo Keičiamo įstatymo 49 straipsnio, kuris reglamentuoja administracinių sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, panaikinimą,
senaties terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra 20 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pagal siekiamą ginčyti teritorijų planavimo dokumentą, tačiau ne vėliau kaip 2 metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. Šioje dalyje numatytas 2 metų senaties terminas yra naikinamasis.“ Tai reiškia, kad, praėjus dvejiems metams po patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo, teismai šio termino nebegali atnaujinti. Ši nuostata įtvirtinta siekiant teisinių santykių stabilumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos: teisinėje valstybėje galimybė kreiptis į teismą turėtų būti ribojama laike.
Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-316-520/2017 pateikė išaiškinimą dėl dvejų metų senaties termino taikymo ir jo santykio su statybą leidžiančio dokumento išdavimu: „Apibendrinant argumentus, susijusius su Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalies taikymu, konstatuotina, kad ši norma taikoma, kai yra visos šios kumuliatyvios sąlygos: 1) kai yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas; 2) šiuo dokumentu yra įgyvendinami (realizuojami) ginčijami (siekiami nuginčyti) teritorijų planavimo dokumento sprendiniai; 3) šis dokumentas yra galiojantis kreipimosi į teismą metu.“ Atsižvelgus į šį išaiškinimą, jeigu nėra statybą leidžiančio dokumento, tai keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalies nuostatos teisiniams santykiams netaikomos, o klausimas dėl termino visuomenės (viešąjį) interesą ginančiam subjektui pateikti reikalavimą dėl teritorijų planavimo dokumento panaikinimo yra sprendžiamas pagal galiojančias terminams skaičiuoti taikomas proceso taisykles (taikomas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje minimas 10 metų terminas). Pagal besiformuojančią minėtos nuostatos taikymo praktiką keičiamame įstatyme nustatytas dvejų metų po patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo senaties terminas yra per trumpas – šiuo laikotarpiu dar gali būti nepradėtos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros. Pažymėtina, kad galiojantis teritorijų planavimo teisinis reguliavimas nenustato taisyklių keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalies taikymui, todėl šią spragą reikia ištaisyti. Dėl teritorijų planavimo dokumentų prilyginimo žemės valdos projektams Teritorijų planavimo pakeitimo įstatymo Nr.
XII-407
patvirtinti iki šio įstatymo įsigaliojimo, gali būti prilyginami žemės valdos projektams. Šiems projektams nepriskirti pagal 1996-01-01–2009-12-31 galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą parengti ir patvirtinti detalieji planai, kuriais buvo formuojami žemės sklypai prie naudojamų statinių, nors dažnu atveju juose nebuvo numatomas teritorijos vystymas, o tik nurodoma (įteisinama) esama padėtis. Toks teisinis reguliavimas praktikoje sukelia sunkumų, kai atsiranda poreikis keisti šių detaliųjų planų sprendinius (t. y. nustatyti teritorijos naudojimo reglamentą, nes jis nenustatytas), nes galimybės pasinaudoti keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nuostatomis (statyti pagal bendrąjį planą atsižvelgiant į aplinkinių teritorijų užstatymą) nėra – teritorijai parengtas ir patvirtintas detalusis planas. Pažymėtina, kad savo paskirtimi ir turiniu panašūs žemės sklypų planai, prilyginti detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, jau nuo 2014 m. prilyginami žemės valdos projektams. Dėl teisinių santykių reguliavimo lydimajame įstatyme Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-4596 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumento derinimo stadijos metu teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją tikrina, ar teritorijų planavimo dokumentas pateiktas derinti visoms institucijoms, pagal teisės aktų reikalavimus privalėjusioms dalyvauti atliekant šio dokumento derinimo procedūras, ar su visomis šiomis institucijomis šis dokumentas suderintas.
Atsižvelgus į keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo
dokumentų derinimo (planavimo organizatorius, pateikdamas motyvuotą paaiškinimą, turi teisę teikti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą Vyriausybei tvirtinti ir be atitinkamos institucijos suderinimo), teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6 straipsnio 3 dalies
išimtį valstybei svarbių objektų teritorijų planavimo dokumentams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas nenustato esminių pakeitimų galiojančio teritorijų planavimo teisinio reguliavimo turiniui. Siūlomi pakeitimai, Įstatymo projekto rengėjų nuomone, ištaisys šiame aiškinamajame rašte nurodytas spragas, keičiamo įstatymo nuostatas padarys aiškesnėmis ir suprantamesnėmis, palengvins jų taikymą. Dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio Šiuo straipsniu siūloma koreguoti kai kurias keičiamo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, tikslinant kelių sąvokų apibrėžtis ir papildant keičiamą įstatymą nauja sąvoka.
Įstatymo projektu siūloma tikslinti bendrojo plano apibrėžtį nurodant, kad šiame kompleksiniame teritorijų planavimo dokumente atitinkamai pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomi ne tik teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai, bet, atsižvelgus į keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalį, ir teritorijos naudojimo reglamentas (vietovės lygmens bendruosiuose planuose, rengiamuose masteliu M 1:2 000). Atsižvelgus į statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytą pastatų aukščio apibrėžtį ir į tai, kad statybos zona gali būti nustatoma didelėms teritorijoms (rengiant vietovės lygmens bendruosius planus M 1: 2 000), Įstatymo projektu siūloma suvienodinti naudojamas sąvokas ir pakoreguoti keičiamą įstatymą nurodant, kad pastatų aukštis skaičiuojamas įvertinant ne visų statinių statybos zoną, nustatytą teritorijų planavimo dokumente, o tik pastato statybos zoną. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17, 18 ir 19 dalyse siūloma tikslinti nustatytas statybos ribos, statybos linijos ir statybos zonos sąvokų apibrėžtis, atsižvelgus į siekį kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose šiais reglamentais aiškiau nurodyti užstatomą planuojamos teritorijos dalį ir taip apibrėžti erdvines struktūras. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad šios sąvokos būtų susijusios ne su visais, o tik su turinčiais stogą inžineriniais statiniais. Statybos zonos ir statybos linijos sąvokas siūloma susieti su antžeminėmis pastatų ir (ar) turinčių stogą inžinerinių statinių dalimis atsisakant galiojančiame reguliavime nustatytų išimčių, nes požeminės statinių dalys gatvės fasado neturi (statybos linija), o statybos zona neturėtų reglamentuoti, pvz., automobilių stovėjimo vietų išdėstymo (gali būti nustatomi papildomi teritorijos naudojimo reglamentai).
Įstatymo projektu siūloma koreguoti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodytą teritorijos naudojimo tipo sąvokos apibrėžtį nurodant, kad užstatymo intensyvumo ar užstatymo tankio rodikliai būtų nustatomi ne
„didžiausi“, bet „leidžiamieji“. Toks pakeitimas siūlomas atsižvelgus į
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas ir į tai, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybės lygmens miestų teritorijų bendruosiuose planuose gali būti nustatomos dvi leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmės, nustatytomis sąlygomis didinant mažiausiąją užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmę iki papildomai parengtuose vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose atitinkamai nurodyto dydžio. Statybos įstatyme nustatyta, kad inžineriniai tinklai yra statiniai. Atsižvelgus į tai, kad elektros ir gamtinių dujų skirstomieji tinklai pagal Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymų nuostatas nepriskiriami statiniams, bet jų savininkai praktikoje išduoda teritorijos planavimo sąlygas, Įstatymo projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalį ir tuo pačiu nurodyti, kieno atžvilgiu turėtų būti identifikuojamas aukštesnis teritorijų planavimo lygmuo. Taip pat keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje, atsižvelgus į šio straipsnio 22 dalyje nurodytą apibrėžtį, siūloma nustatyti, kad planavimo sąlygas pateikiančios institucijos savo reikalavimuose nurodo būtiną nustatyti teritorijos naudojimo reglamentą , o ne reglamentus .
Šis pataisymas (kai nurodomas detaliesiems planams privalomas teritorijos naudojimo reglamentas , nes jo sudedamosios dalys nustatytos keičiamame įstatyme, o kiti reglamentai teritorijų planavimo dokumento sprendiniuose gali būti nustatomi papildomai) Įstatymo projektu siūlomas visame keičiamame įstatyme. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje nustatyta teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo programos apibrėžtis, kurią Įstatymo projektu siūloma tikslinti nenurodant, kas šį dokumentą tvirtina. Kituose Įstatymo projekto straipsniuose atitinkamai pagal teritorijų planavimo lygmenis nurodomas teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo programą tvirtinantis subjektas. Įvertinus besiformuojančią teritorijų planavimo dokumentų koregavimo praktiką ir atsižvelgus į galiojantį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatytą Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse, Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti teritorijų planavimo dokumento techninės klaidos sąvoką. Kituose Įstatymo projekto straipsniuose siūloma šalinti neatitikimus atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose (taisyti technines klaidas), juos koreguojant teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu netaikant Vyriausybės nustatytos viešinimo procedūrų bendrosios ar supaprastintos tvarkos.
Pažymėtina, kad viena sąlygų techninei klaidai ištaisyti – ištaisius turi nepakisti patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendinio esmė ir jo atitiktis teritorijos planavimo sąlygoms, pateiktoms rengiant šį teritorijų planavimo dokumentą (t. y. šiuo atveju neturi reikšmės, ar teritorijos planavimo sąlygų galiojimas nepasibaigęs, nes pagal šias išduotas sąlygas teritorijų planavimo dokumento sprendiniai buvo suderinti ir patvirtinti). Įstatymo projektu siūloma ištaisyti klaidą užstatymo aukščio sąvokos apibrėžtyje: keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rengiant miestų savivaldybių bendruosius planus, papildomai nustatomi leidžiamieji užstatymo intensyvumo ir užstatymo aukščio privalomieji reikalavimai, todėl minėtoje apibrėžtyje turi būti paminėti ne tik vietovės lygmens, bet ir savivaldybės lygmens miestų teritorijų bendrieji planai. Atsižvelgus į planuojamos teritorijos apibrėžtį, siūloma nurodyti, kad užstatymo aukštis nustatomas ne tik visai planuojamai teritorijai, bet ir jos dalims (pvz., Vilniaus miesto bendrajame plane nurodomas atskirų miesto dalių užstatymo aukštis). Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio Atsižvelgus į netvarios ūkinės veiklos keliamo globalinio atšilimo ir klimato kaitos poveikį darniai teritorijų plėtrai, būtina imtis veiksmų, mažinančių klimato kaitos neigiamas pasekmes.
Valstybė, savivaldybės turi užtikrinti tinkamą gyvenimo kokybę ir prisidėti prie klimato kaitos poveikio švelninimo, todėl šiuo straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus teritorijų planavimo tikslus papildomais, su klimato kaita susijusiais tikslais, klimato kaitos poveikio kontrole siekiant mažinti globalinio atšilimo padarinius. Dėl Įstatymo projekto 3 straipsnio Atsižvelgus į Įstatymo projektu siūlomą keičiamo įstatymo 23 straipsnio
įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas nustatant, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos organizuoja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimą, išskyrus atvejus, kai už atitinkamo valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą atsakingos Vyriausybės įgaliotos ar Seimo paskirtos valstybės institucijos sprendimu vietovės lygmens valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentui taikoma atitinkamos rūšies vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka (t. y. netaikant keičiamo įstatymo 23 straipsnyje nustatytų išimčių). Šiais atvejais Vyriausybė neįgalioja institucijos būti vietovės lygmens valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatoriumi.
Aiškumo tikslais siekiant susieti planavimo iniciatyvos teisę su šio įstatymo
nurodant, kad ši teisė numatyta ne tik dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, bet (Krašto apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos iniciatyva) ir dėl savivaldybės lygmens bendrųjų planų koregavimo, kai krašto apsaugai užtikrinti būtinas teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Įstatymo projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnio nuostatas ir nurodyti, kaip viešinamas planavimo organizatoriaus sprendimas priimti planavimo iniciatoriaus pasiūlymą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo arba motyvuotas sprendimas šį pasiūlymą atmesti. Taip pat siūloma nustatyti, kad siekiant didesnio viešumo teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis ir teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartis viešai skelbiamos ne tik savivaldybės ar kitų įstatymų nustatyto specialiojo teritorijų planavimo organizatoriaus interneto svetainėje, bet ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Atsižvelgus į Įstatymo projektu siūlomas keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, siūloma papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnio
sutarties sudarymo atvejus ir nurodyti, kad ši sutartis sudaroma, jeigu teritorijų planavimo dokumento sprendiniams įgyvendinti reikalingas būsto perdavimas į savivaldybės būsto fondą pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį.
Tai reiškia, kad, jeigu vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento iniciatorius planuoja pastatų su gyvenamosios paskirties patalpomis statybą pasinaudojant šiame dokumente nustatyta tarpine (didesne už mažiausiąją, bet ne didesne už didžiausiąją) leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšme, kai tai numatyta savivaldybės lygmens bendrajame plane (žr. šio aiškinamojo rašto dalį dėl siūlomų keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatų), teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartyje turi būti susitarta dėl užstatymo intensyvumo didinimo privalomosios sąlygos – atitinkamo ploto būsto perdavimo į savivaldybės būsto fondą. Dėl Įstatymo projekto 4 straipsnio Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgus į keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytą pakeitimą, siūloma tikslinti šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalį nurodant, kad Seimas tvirtina Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, nustatančią ilgalaikes valstybės teritorijos (įskaitant kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje) erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus.
Įstatymo projektu siūlomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitimas, kuriame įtvirtinama keičiamo įstatymo
kitus, keičiamame straipsnyje nenurodytus teritorijų planavimo dokumentus, kurie nėra valstybės ar jos dalies bendrieji planai ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai, bet į jais planuojamą teritoriją patenka Lietuvos teritorinės jūros ir (ar) kontinentinio šelfo, ir (ar) išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalys (pvz., inžinerinės infrastruktūros vystymo planai, kai numatomas vėjo elektrinių išdėstymas, arba, pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį, – savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai). Dėl Įstatymo projekto 5 straipsnio Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės teritorijos bendrasis planas privalo būti parengtas pagal Seimo nustatytas valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus. Įvertinus tai, kad minėtos kryptys ir prioritetai nustatomi Seimo tvirtinamoje valstybės teritorijos bendrojo plano koncepcijoje, kuri yra šio bendrojo plano sudėtinė dalis, Įstatymo projektu siūloma šią nuostatą įtvirtinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies redakcinio pobūdžio pakeitimais. Siekiant teisinio aiškumo, siūlomi ir kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai, susiję su keičiamo įstatymo 11 straipsnyje vartojamomis sąvokomis.
Atsižvelgus į teritorijų planavimo tikslus ir vadovaujantis darnaus vystymosi principais, Įstatymo projekto 6 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 11 straipsnyje nurodytus valstybės teritorijos (jos dalies) bendrojo plano uždavinius nuostatomis, susijusiomis su klimato kaitos neigiamo poveikio kontrole. Dėl Įstatymo projekto 6 straipsnio Teritorijų planavimo teisinis reguliavimas numato, kad valstybės, savivaldybės lygmens bendrųjų planų sprendiniai įgyvendinami keliais būdais. Vienas jų – sprendinių įgyvendinimo programos, kurios, atsižvelgus į sprendinių įgyvendinimo lygmenį, derinamos su atitinkamais strateginio planavimo dokumentais. Įvertinus tai, kad keičiamame įstatyme nenurodytas terminas, per kurį turi būti parengtos ir patvirtintos teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo programos, ir siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projektu siūloma nustatyti šį terminą. Jei siūlomai nuostatai būtų pritarta, teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, tikėtina, būtų labiau pagrįsti ir susieti su finansiniais ištekliais, įgyvendinimo strategijomis ir pan. Atsižvelgus į tai, kas parašyta, Įstatymo projekto 6 straipsniu siūloma nustatyti, kad valstybės teritorijos ar valstybės teritorijos dalių bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo programas tvirtina Vyriausybė ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamų valstybės lygmens bendrųjų planų patvirtinimo.
Dėl Įstatymo projekto 7 straipsnio Įstatymo projektu siūloma ištaisyti klaidą galiojančiame teisiniame reguliavime, patikslinti neaiškią keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatą dėl vietovės lygmens bendrųjų planų galiojimo ir nustatyti, kad šie planai galioja tol, kol tai pačiai anksčiau suplanuotai ar didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens ne bet kokie, o atitinkamos rūšies – kompleksinio teritorijų planavimo – dokumentai (vietovės lygmens bendrieji planai). Kitu atveju būtų galima daryti prielaidą, kad vietovės lygmens bendruosius planus gali pakeisti atitinkamo lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kurie rengiami kitais tikslais ir jiems keliami kiti uždaviniai. Įstatymo projektu taip pat siūloma keičiamo įstatymo
planų uždavinius papildyti nuostatomis dėl klimato kaitos poveikio švelninimo, susijusiomis su klimato kaitos neigiamo poveikio kontrole, ištaisyti redakcinio pobūdžio netikslumus. Dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio Šiuo straipsniu siūloma koreguoti kai kurias keičiamo įstatymo 15 straipsnio, kuriame nurodyti savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, nuostatas. Atsižvelgus į tai, kad rengiamo savivaldybės lygmens bendrojo plano mastelis turi įtakos tik papildomiems reikalavimams, Įstatymo projektu siūloma ištaisyti klaidą minėto straipsnio 1 dalyje ir išbraukti nuostatą dėl atsižvelgimo į rengiamo bendrojo plano mastelį nustatant teritorijos naudojimo privalomuosius reikalavimus.
Šia nuostata siūloma papildyti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinti vietovės lygmens bendrųjų planų privalomieji reikalavimai. Siekiant išsaugoti gamtinę aplinką, Įstatymo projektu siūloma nurodyti, kad savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose būtų privalomai nustatomi ne tik saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio, bet ir miškų apsaugos reikalavimai. Teisinio reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo tikslais siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą teritorijos naudojimo privalomąjį reikalavimą ir nurodyti, kad savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi veiklos plėtojimo jo nekilnojamojo kultūros paveldo vietovių teritorijose ir apsaugos zonose reikalavimai atsisakant keičiamame įstatyme nurodytų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimų (kultūros paveldo objektams bendrajame plane apsaugos reikalavimai nenustatomi – jie nustatomi reglamentais, o ne teritorijų planavimo dokumentais). Taip pat, atsižvelgus į gautus pasiūlymus ir siekiant riboti ne visų, o tik didesnių prekybos centrų išdėstymą miestuose, siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą teritorijos naudojimo privalomąjį reikalavimą nurodant, kad savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose (miesto teritorijoje) nustatomi ne visų mažmeninės prekybos objektų išdėstymo privalomieji reikalavimai, o tik tų, kurių bendrasis plotas 1000 m2 ir daugiau.
Įstatymo projektu siūloma papildyti savivaldybės lygmens bendrųjų planų privalomuosius reikalavimus ir nustatyti, kad juose būtų nurodomos teritorijos, kurioms būtina rengti detaliuosius planus ir (ar) vietovės lygmens bendruosius planus, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas (galiojantis teisinis reguliavimas keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustato prievolę nurodyti tik miestus, jų dalis, miestelius, jų dalis ir kitas teritorijas, kurioms būtina rengti vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000–10 000). Siūlomo reguliavimo poreikis iškilo įvertinus besiformuojančią teritorijų planavimo ir statybos procesų, vykdomų pagal nuo 2014 m. sausio 1 d. pasikeitusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, praktiką: atsiradus galimybei vykdyti statybą pagal bendrųjų planų sprendinius, jeigu detalieji planai neparengti, ir nenurodžius, kad šios įstatymo nuostatos taikomos tik statybai pagal naują teritorijų planavimo teisinį reguliavimą parengtus bendruosius planus, daugeliu atvejų imta piktnaudžiauti tuo, kad urbanizuojamose teritorijose neparengti ir nepatvirtinti detalieji planai. Statytojo teisę leista realizuoti teritorijose su neišvystyta ar nesuplanuota vystyti inžinerine ir (ar) socialine infrastruktūra neatsižvelgus į tai, kad šias teritorijas būtina planuoti. Toks „teritorijų vystymas“ jų neplanuojant pažeidžia darnaus vystymosi principus, sukuria sąlygas chaotiškai miestų plėtrai, papildomoms socialinėms problemoms.
Tik atitinkamų vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose detalizuojant savivaldybės lygmens bendrųjų planų sprendinius galima nustatyti, pvz., neužstatytų viešųjų erdvių, kitų urbanistinės struktūros elementų išdėstymą, atidžiau įvertinti bendruomenės poreikius. Atsižvelgus į tai, kad teritorijų planavimas sukuria sąlygas urbanistinei kokybei ir siekiant įgyvendinti jo tikslus, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybės suteiktų galimybę žemės sklypų naudotojams statyti pagal bendrųjų planų sprendinius (nerengiant detaliųjų planų ir (ar) vietovės lygmens bendrųjų planų, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) įstatyme nurodytomis sąlygomis tik tose teritorijose, kuriose savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai nenustato prievolės (bet palieka galimybę) šiuos planus parengti. Siekiant sudaryti sąlygas didesnei prieinamo (įperkamo) būsto pasiūlai, miestų užstatomų teritorijų plėtros kontrolei, socialinės atskirties mažinimui ir mišrių socialinių miesto struktūrų formavimui, mažėjant šalies gyventojų skaičiui – racionaliam sukurtos infrastruktūros panaudojimui, Įstatymo projektu siūloma sukurti papildomas priemones miestų tankinimui ir teritorijų, nebeatitinkančių miestų plėtros planų, konversijai, šių priemonių įgyvendinimą susiejant su savivaldybių būsto fondo plėtra. Siūloma nustatyti, kad savivaldybės lygmens miestų teritorijų bendruosiuose planuose nurodytose teritorijose gali būti nustatomos dvi leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmės. Mažiausios reikšmės būtų taikomos įprastai, t. y. bendru atveju planuojant statyti vadovaujamasi mažiausiąja konkrečioje teritorijoje nustatyta leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšme.
Tarpinės (didesnės už mažiausiąją, bet ne didesnės už didžiausiąją) atitinkamose teritorijose nurodytos reikšmės būtų taikomos tik planuojant statyti (rekonstruoti) pastatus su gyvenamosios paskirties patalpomis, kai šios reikšmės nustatytos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas (planuojant mažesnes teritorijas, visuomenė aktyviai dalyvauja sprendinių priėmimo procese, galima konkrečiau įvertinti aplinkinį užstatymą ir nustatyti, kuriuose žemės sklypuose galimas didesnis užstatymo intensyvumas). Siūloma nustatyti papildomas privalomas sąlygas šių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimui, kai siekiama taikyti tarpines leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmes: ne mažiau kaip 20 ir ne daugiau kaip 30 % papildomai (dėl užstatymo intensyvumo rodiklių reikšmių skirtumo) gauto šiose teritorijose pastatytų (rekonstruotų) pastatų naudingojo ar pagrindinio ploto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka kaip savivaldybės būstas ar socialinis būstas turi būti perduodama savivaldybės nuosavybėn į savivaldybės būsto fondą, tai numatant teisės aktų nustatyta tvarka pasirašytame statytojo susitarime su planavimo organizatoriumi. T. y. minėtame susitarime turės būti įtvirtintas statytojo įsipareigojimas perduoti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą būstą į savivaldybės būsto fondą (arba šis susitarimas gali būti teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo sutartyse, žr. šio aiškinamojo rašto dalį dėl keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatų).
Tik šiomis sąlygomis (prievolė parengti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, kuriame nurodytos konkrečios tarpinės užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmės, ir dalį dėl didesnės už mažiausiąją užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmės taikymo gauto pastatytų pastatų ploto pagal susitarimą perduoti savivaldybės nuosavybėn) pagal Statybos įstatymo nuostatas galės būti vykdomi pastatų su gyvenamosios paskirties patalpomis projektavimo ir statybos darbai taikant nustatytas tarpines leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmes, t. y. statytojas galės statyti (rekonstruoti) didesnius pastatus ir gauti papildomą naudą. Šių siūlomų nuostatų įgyvendinimas sukurtų naudą visuomenei – savivaldybės įgytų papildomų galimybių savivaldybės būsto fondo plėtrai, socialinio ar savivaldybės būsto nuomai, būtų sukurtos palankesnės sąlygos konkuruoti su verslu būsto rinkoje, pasiūlant mažesnę būsto nuomos kainą. Šios Įstatymo projekto nuostatos, jeigu joms būtų pritarta, paskatintų vystytojus dalyvauti urbanistinės politikos formavime, bendradarbiauti su savivaldybe ir pasinaudoti pridėtinę vertę sukuriančia didesnio užstatymo intensyvumo teise, numatant pastatų su gyvenamosios paskirties patalpomis statybą atitinkamose savivaldybės lygmens miestų teritorijų bendruosiuose planuose nurodytose teritorijose.
Savivaldybės būsto fondą sudaro socialiniai būstai ir savivaldybės būstai, todėl šią Įstatymo projekto nuostatą siūloma taikyti tik planuojant (projektuojant) pastatus su gyvenamosios paskirties patalpomis: savivaldybė įgytų galimybę papildyti savo būsto fondą naujos statybos būstais, mažesnes pajamas gaunantys gyventojai – nuomotis tokį būstą už žemesnę negu verslo siūloma kainą. Prielaidos sukurti mišrią miestų socialinę struktūrą, numatant atitinkamas prievoles statytojams, įtvirtintos ir kitų šalių teisės aktuose. Pvz., Nyderlanduose leidžiama parduoti tik 20 procentų būstų naujai pastatytuose gyvenamuosiuose pastatuose (prabangūs būstai), 80 procentų turi būti nuomojama nustatytomis sąlygomis: pusę būstų galima nuomoti rinkos kaina (juos nuomoja vidurinioji klasė), kitą pusę – privaloma nuomoti nustatyta kaina pagal oficialią statistiką žemas pajamas gaunantiems gyventojams. Įstatymo projekto rengėjų nuomone, Lietuvos sąlygomis priimtinesnis Įstatymo projektu pasiūlytas modelis, nes statytojui nesukuriama prievolė visais atvejais vykdyti minėtą veiklą, o tik numatoma galimybė (atitinkamose teritorijose savo noru pasinaudojus tarpine leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšme) gauti papildomą naudą ir ja dalintis su visuomene. Įvertinus gautus pasiūlymus, keičiamo įstatymo 15 straipsnį siūloma papildyti nuostata, kad vietovės lygmens bendruosiuose planuose turi būti nustatomas teritorijos naudojimo tipas kartu su leidžiamaisiais užstatymo tankio rodikliais, kai vietovės lygmens bendrasis planas (atskiros jo dalys) rengiamas masteliu M 1:2 000–M 1:5 000.
Galiojantis teisinis reguliavimas nurodo, kad teritorijos naudojimo tipas turi būti nustatytas visuose vietovės lygmens bendruosiuose planuose neatsižvelgiant į jų detalumą. Šie planai gali būti rengiami M 1:10 000, todėl, Įstatymo projekto rengėjų nuomone, reikalavimas juose nustatyti teritorijos naudojimo tipą (t. y. nurodyti visos planuojamos teritorijos (pvz., nedidelio miesto) pagrindines žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypų naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis) yra perteklinis. Jeigu vietovės lygmens bendrasis planas rengiamas masteliu, smulkesniu kaip M 1:5 000, jame, detalizuojant savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinius, turėtų būti nurodomas ne teritorijos naudojimo tipas, o teritorijos funkcinis zonavimas. Leidžiamuosius užstatymo intensyvumo rodiklius, galimus užstatymo tipus, užstatymo aukštį siūloma nustatyti visuose vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nurodytus bendrųjų planų papildomus privalomuosius reikalavimus siūloma papildyti nuostatomis dėl klimato kaitos poveikio švelninimo ir ištaisyti klaidą apibūdinant planavimo darbų programoje suformuluotus uždavinius (konkrečioje programoje nustatomi konkretaus rengiamo bendrojo plano, o ne planavimo uždaviniai).
Dėl Įstatymo projekto 9 straipsnio Įstatymo projektu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo
vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai būtų įgyvendinami išduodant statybą leidžiančius dokumentus nurodytomis sąlygomis tik tada, kai Įstatymo projekte nustatytais atvejais teritorijai neprivalu rengti detalųjį planą ar vietovės lygmens bendrąjį planą, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, arba kai neturi būti rengiamas sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, įgyvendinantis kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius (nustatytas galimas žemės sklypų ribas ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principus). Taip pat Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybės teritorijos ir savivaldybės teritorijos dalių bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo programas planavimo organizatorius tvirtina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamų savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų patvirtinimo ir nurodyti, kad ši nuostata būtų netaikoma, kai planavimo organizatorius sudaro teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį su planavimo iniciatoriumi. Priežastys, paskatinusios siūlyti minėtą pakeitimą, nurodytos šioje aiškinamojo rašto dalyje apie Įstatymo projekto 6 straipsnyje pateiktus pasiūlymus. Dėl Įstatymo projekto 10 straipsnio Įstatymo projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 17 straipsnio nuostatas dėl privalomo detaliųjų planų rengimo.
Siūloma ne tik nustatyti, kokiais papildomais atvejais turi būti rengiami detalieji planai, bet ir nurodyti, kad tas pats reguliavimas būtų taikomas ir vietovės lygmens bendriesiems planams, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas (jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytas detaliesiems planams privalomas teritorijos naudojimo reglamentas, detalieji planai nerengiami). Siūloma patikslinti galiojančią keičiamo įstatymo nuostatą dėl minėtų planų rengimo („kai numatomas teritorijos vystymas “ ) teritorijos vystymo papildoma sąlyga – kai numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir
(ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti – ir naujai nustatyti, kad minėtus planus privaloma rengti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendiniuose nurodytoms gyvenamųjų vietovių plėtrai ir (ar) gamtinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimui reikšmingoms teritorijoms . Šios nuostatos siūlomos siekiant pagrindinio keičiamo įstatymo tikslo – užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, ribojant galimybę vykdyti keičiamo įstatymo 20 straipsnyje nurodytą statybą pagal bendrųjų planų sprendinius ten, kur nėra esamos ir (ar) suprojektuotos infrastruktūros ir ją reikia planuoti, nes tokia statyba prieštarauja darnaus vystymosi principams.
Įstatymo projektu siūloma patikslinti ir kitą galiojančią nuostatą dėl detaliųjų planų (ar vietovės lygmens bendrųjų planų, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) rengimo: kai numatoma keisti nustatytą teritorijos naudojimo reglamentą, šie planai keičiami ar koreguojami (pvz., galiojantis detalusis planas turi būti keičiamas ar koreguojamas, jeigu jo sprendiniai prieštarauja paveldosaugos reikalavimams, nustatytiems vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu). Taip pat, Įstatymo projekto rengėjų nuomone, atsižvelgus į Vietos savivaldos įstatyme nustatytas savivaldybės teritorijų planavimo funkcijas, savivaldybės, įvertinusios konkrečias aplinkybes ir bendruomenių poreikius, savo bendruosiuose planuose gali nurodyti teritorijas, kurioms privaloma rengti detaliuosius planus ar vietovės lygmens bendruosius planus, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. Tokios teritorijos galėtų būti susijusios ne tik su kiekybine ar kokybine plėtra (jai gali užtekti esamos ar suplanuotos (suprojektuotos) infrastruktūros), bet ir su gamtine, antropogenine, istorine aplinka, kurios išsaugojimui būtinas planavimas, sukuriantis sąlygas urbanistinei kokybei. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai.
Įvertinus tai, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentams nustatomi kito pobūdžio uždaviniai, nei kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams, todėl jie negali pakeisti detaliųjų planų, ir tai, kad gali būti rengiami bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad detaliųjų planų sprendinius gali pakeisti tik naujų (juos keičiančių) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, parengtų anksčiau suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, sprendiniai. Tai reiškia, kad, pvz., jeigu teritorijai, kurios atskiroms dalims parengti ir patvirtinti keli detalieji planai, atitinkama institucija nuspręstų rengti naują didesnės apimties (apimantį anksčiau atskirai suplanuotas teritorijas) detalųjį planą arba vietovės lygmens bendrąjį planą, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, minėtų detaliųjų planų sprendinius pakeistų šių parengtų ir patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Papildomai siūloma nustatyti, kad detalieji planai gali būti pripažįstami negaliojančiais keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka (žr. aiškinamojo rašto dalį dėl keičiamo įstatymo 27 straipsnio). Atsižvelgus į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 14 straipsnio 1 dalį miškotvarkos projektai nepriskiriami specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, Įstatymo projektu siūloma atitinkamai tikslinti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 1 punktą.
Taip pat šioje keičiamo įstatymo dalyje (be redakcinio pobūdžio pakeitimų) siūloma nurodyti, kad įstatyme nustatytais atvejais, kai nauji detalieji planai nerengiami, gali būti rengiamos galiojančių detaliųjų planų korektūros, užtikrinančios atitiktį galiojančių bendrųjų planų sprendiniams (pagal ankstesnį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą detalieji planai buvo rengiami ir tose teritorijose, kuriose jų rengti nebenumatoma pagal keičiamo įstatymo nuostatas), nes, įvertinus ekonominių, visuomeninių santykių ir su jais susijusių visuomenės narių poreikių raidą, detaliųjų planų sprendinių keitimas neišvengiamas, o pakeisti sprendiniai turi neprieštarauti galiojančio bendrojo sprendiniams. Keičiamo įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad, siekiant darnaus teritorijų vystymo, mažiausia naujai rengiamu detaliuoju planu planuojama teritorija yra kvartalas, bet nenurodyta, kokia planuojama teritorija gali būti šių planų keitimo ar koregavimo atvejais – tik poįstatyminio reguliavimo lygmeniu nustatyta, kad koregavimo atveju koreguojama teritorija gali būti mažesnė ar didesnė už anksčiau suplanuotą teritoriją. Įstatymo projekto rengėjų nuomone, planavimo organizatorius turi teisę koreguoti detaliojo plano sprendinius anksčiau suplanuotos teritorijos dalyje nekeičiant viso dokumento, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (žr. pasiūlymus keičiamo įstatymo 28 straipsniui).
Įvertinus tai, kas parašyta, ir tai, kad pagal iki
planai galėjo būti rengiami mažesnei kaip kvartalas teritorijai, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad, jeigu detaliuoju planu suplanuota teritorija ar ta jos dalis, kurioje numatoma keisti galiojančio detaliojo plano sprendinius, neatitinka kvartalo apibrėžties (yra mažesnė), planavimo darbų programoje papildomai nurodoma ne mažesnė kaip kvartalas nagrinėjama teritorija (detaliojo plano keitimo atveju arba koregavimo atveju, kai nėra galimybės (neįmanoma) planuoti kvartalo dydžio teritorijos). T. y., jeigu planavimo organizatorius numato mažesnę kaip kvartalas planuojamą teritoriją ((koregavimo procedūros atveju atitinkama institucija gali numatyti kvartalo dydžio planuojamą teritoriją, jeigu tai leidžia koreguojamo detaliojo plano apimtis), planavimo darbų programoje jis papildomai nurodo ir nagrinėjamą (numatomų sprendinių įtaką patiriančią) teritoriją, su kuria turi būti integralūs planuojamos teritorijos sprendiniai. Jeigu numatoma planuojama teritorija mažesnė kaip kvartalas, o nagrinėjama teritorija nenurodoma, turi būti rengiamas naujas detalusis planas (arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas), keičiantis norimą keisti ar koreguoti detalųjį planą, nustatant kvartalo apibrėžtį atitinkančią planuojamą teritoriją. Siūlomas teisinis reguliavimas, Įstatymo projekto rengėjų nuomone, padės siekti urbanistinio vientisumo ir racionalaus infrastruktūros panaudojimo.
Įstatymo projektu siūloma urbanistinius planuojamos teritorijos ypatumus, gamtinį ir (ar) kultūrinį kraštovaizdį, planuojamoje teritorijoje esančių kultūros paveldo objektų ir vietovių vertingąsias savybes ir jų apsaugai taikomus paveldosaugos reikalavimus įtvirtinti kaip papildomas aplinkybes, į kurias turi atsižvelgti planavimo organizatorius, nustatydamas papildomus detaliojo plano uždavinius. Dėl Įstatymo projekto 11 straipsnio Siūloma suvienodinti Įstatymo projekte naudojamas sąvokas ir, atsižvelgus į Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje pakeisti buvusią sąvoką „leistinas“ į
„leidžiamasis“. Dėl Įstatymo projekto 12 straipsnio
Nuo 2014-01-01 pasikeitus teritorijų planavimo teisiniam reguliavimui, keičiamo įstatymo 20 straipsnio nuostatomis suinteresuotiems asmenims buvo suteikta teisė statyti, prieš tai neparengus detaliojo plano (jeigu teritorijai, kurioje planuojama statyba, detalieji planai buvo neparengti), o vadovaujantis tik savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendraisiais planais. Įstatymo projektu siūloma konkretizuoti minėtą nuostatą ir aiškiai nustatyti, kad urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose statyba pagal bendrojo plano sprendinius vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis galima šiomis sąlygomis: detalieji planai (arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliajam planui privalomas teritorijos naudojimo reglamentas) neparengti ir (ar) nepradėti rengti , išskyrus keičiamo įstatymo 17 straipsnyje nurodytus atvejus, kada jie turi būti parengti.
Todėl, pvz., jeigu savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendrajame plane nurodyta, kad konkrečiai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas (arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliajam planui privalomas teritorijos naudojimo reglamentas), statybos pagal bendrojo plano sprendinius teisė šioje teritorijoje netaikoma. Šiais Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais siekiama skatinti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, sukuriančių sąlygas urbanistinei kokybei ir gyvybingai aplinkai, rengimą. Įstatymo projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo
įgyvendinama statytojo teisė statyti pagal bendrųjų planų sprendinius. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūloma nurodyti papildomus kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar atitinkamas statinys gali būti projektuojamas vadovaujantis tik bendrųjų planų sprendiniais, nes ne visais atvejais bendrajame plane nustatyti didžiausi leidžiamieji rodikliai tinkami projektavimui konkrečioje situacijoje – planuojama statyba turi atitikti aplinkinį užstatymą. Įstatymo projektu siūloma nurodyti, kad specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo parametrai nurodomi, papildomai atsižvelgus į esamos ar suplanuotos urbanistinės struktūros užstatymo aukštį, gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą.
Įvertinus suinteresuotos visuomenės poreikį žinoti apie galimybių vykdyti teisės aktais nustatytą veiklą pasikeitimus, siūloma papildyti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir nustatyti, kad savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo ir (ar) keitimo (kai juos privaloma pakeisti norint vykdyti planuojamą statybą ir numatomą veiklą) kitą darbo dieną nuo jo priėmimo dienos paskelbiamas atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje. Siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 3 dalį, sujungiant ją su keičiamo įstatymo 4 dalimi ir nurodyti, kokių inžinerinių statinių statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, atsisakant nuorodos į aplinkos ministro patvirtintas taisykles. Įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusiomis galios keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl statinių statybos netaikant šio straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, nes galiojančioje Statybos įstatymo redakcijoje (37 straipsnio nuostatos) nustatyta, kad visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), visuomenės informavimo apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras, todėl neprivalomo visuomenės informavimo atvejų įtvirtinimas įstatyme yra perteklinis.
Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatą dėl statybos žemės ūkio paskirties žemės sklype esančioje užstatytoje teritorijoje, kurioje yra žemės naudotojui priklausantys gyvenamosios paskirties pastatai ir jų priklausiniai, siūloma išdėstyti atskira straipsnio dalimi aiškiai nurodant, kokiomis sąlygomis galima statyti, nesuformavus atskirų žemės sklypų. Įvertinus tai, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektuose užstatymo tankis nenustatomas ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje siūlomi redakcinio pobūdžio pakeitimai dėl nekeičiamo faktinio užstatymo tankio (kai žemės sklypai pertvarkomi, faktinis užstatymo tankis pasikeičia, todėl siūloma šios nuostatos atsisakyti) ir dėl nepažeidžiamo teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto leidžiamojo užstatymo tankio.
Siūloma nustatyti, kad žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teisės aktuose (pvz., statybos techniniuose reglamentuose) ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leidžiamasis užstatymo intensyvumas ir (ar) tankis , išskyrus atvejus, kai esamą užstatymo intensyvumą ir (ar) tankį numatoma sumažinti planuojant padidinti žemės sklypo plotą (pvz., jungiant sklypus).
Atsižvelgus į tai, kad Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, Įstatymo projektu siūloma atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 5 punktą, Įstatymo projektu siūloma papildomai nustatyti, kokioms teritorijoms žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas): teritorijoms, kurios patenka į detaliaisiais planais arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai yra parengti, pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, išskyrus atvejus, kai juose numatyti tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai įgyvendina šių planų sprendinius.
Šios nuostatos tikslas
Įvertinus galiojančio teritorijų planavimo teisinio reguliavimo taikymo praktiką ir Įstatymo projekto rengimo metu gautus pasiūlymus, atsižvelgus į teritorijų planavimo tikslą kurti darnią gyvenamąją aplinką ir siekiant nepažeisti suinteresuotos visuomenės lūkesčių, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nenustatyta kitaip (t. y., jeigu nenustatytas, pvz., atitinkamas užstatymo tipas (vienbutis blokuotas užstatymas) ar kitaip nenurodyta, kad gali būti statomi keli gyvenamieji namai), gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais būtų statomas atskirame žemės sklype (ar jo dalyje, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (pvz., žemės sklypui nustatyti keli naudojimo būdai). Tai reiškia, kad, jeigu kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklype, skirtame vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, pastatytas vieno ar dviejų butų pastatas, o teritorijų planavimo dokumentuose nenurodyta, kad šiame žemės sklype leidžiama daugiau kaip vieno tokio pastato statyba, antro vieno ar dviejų butų pastato tame pačiame žemės sklype negalima statyti. Toks reguliavimas, Įstatymo projekto rengėjų nuomone, sukuria prielaidas aiškiam žemės sklypų naudojimui ir atitinka darnaus teritorijų vystymo principus.
Dėl Įstatymo projekto 13 straipsnio Įstatymo projektu siūloma ištaisyti keičiamo įstatymo spragą ir papildyti šio įstatymo 23 straipsnio nuostatas redakcinio pobūdžio pakeitimais: nustatyti teisines prielaidas valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų koregavimui ir, atsižvelgus į tai, kad nėra tik valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, o yra taisyklės atskirų rūšių teritorijų planavimo dokumentams rengti, koreguoti atitinkamą keičiamo įstatymo nuostatą. Atsižvelgus į gautus pasiūlymus spartinti valstybei svarbių projektų įgyvendinimą ir skatinti investicijų pritraukimą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai numatomi vietovės lygmens valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neprieštarauja savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniams , vietovės lygmens valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentui už atitinkamo valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą atsakingos Vyriausybės įgaliotos ar Seimo paskirtos valstybės institucijos sprendimu gali būti taikoma atitinkamos rūšies vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka, netaikant šiame straipsnyje nustatytų išimčių.
Tai reiškia, kad valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentai, įgyvendinantys savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinius, už atitinkamo valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą atsakingos Vyriausybės įgaliotos ar Seimo paskirtos valstybės institucijos sprendimu gali būti rengiami, keičiami ar koreguojami netaikant keičiamo įstatymo 23 straipsnyje nustatytų išimčių (tarp jų atitinkamos rūšies valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarkos), todėl teritorijų planavimo procesas būtų trumpesnis.
Šiais atvejais valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatorius bus ne keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta už atitinkamo valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą atsakinga Vyriausybės įgaliota ar Seimo paskirta valstybės institucija, o institucija, kuri (atitinkamai pagal teritorijų planavimo lygmenį ir teritorijų planavimo dokumento rūšį) nurodyta keičiamame įstatyme, kituose teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose arba konkrečią veiklos sritį reglamentuojančiuose specialiuosiuose įstatymuose (pvz., valstybei svarbaus projekto detaliojo plano planavimo organizatorius nurodytuoju atveju būtų savivaldybės administracijos direktorius).
Atsižvelgus į tai, kad, prieš suteikiant valstybei svarbaus projekto statusą šie projektai pristatomi visuomenei ir su ja aptariami, ir siekiant spartinti valstybei svarbių projektų įgyvendinimą, Įstatymo projektu siūloma sutrumpinti valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentams taikomus procedūrų terminus, atitinkamai keičiant 23 straipsnio nuostatas: institucijos išduoda teritorijos planavimo sąlygas per
dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo institucijoje gavimo dienos, o derinimo išvadą ar atsisakymo derinti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą motyvuotą išvadą pateikia per
nuo teritorijų planavimo dokumento pateikimo joms dienos (galiojančiame reguliavime numatyta
terminą vietoje 20 siūloma nustatyti ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai išvadai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo pateikti.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti teritorijos planavimo sąlygų valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentams galiojimo terminus ir nurodyti, kad jos išduodamos, keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami aplinkos ministro nustatyta tvarka, o keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nurodytomis sąlygomis. Keičiamo įstatymo 26, 27, 30 straipsniuose nurodyti teritorijų planavimo dokumentų rengimo reikalavimai. Nustatyta, kad suderinti teritorijų planavimo dokumentai teikiami tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, po to jie teikiami tvirtinti. Rengiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos šio dokumento patikrinimo išvadą privaloma pateikti tvirtinančiai institucijai, kuri negali priimti sprendimo tvirtinti, jeigu valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo išvada dėl teritorijų planavimo dokumento neigiama (keičiamo įstatymo 27 straipsnio nuostatos). Pagal keičiamo įstatymo 30 straipsnio ir Vyriausybės įgaliotų institucijų vadovų kartu su aplinkos ministru patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių nuostatas analogiškas teisinis reguliavimas taikomas ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui.
Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, kuriame nurodyta, kad derinimo stadijos metu teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją tikrina, ar teritorijų planavimo dokumentas pateiktas derinti visoms institucijoms, pagal teisės aktų reikalavimus privalėjusioms dalyvauti atliekant šio dokumento derinimo procedūras, ar su visomis šiomis institucijomis šis dokumentas suderintas. Atsižvelgus į tai, kad valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentams taikoma atitinkamos rūšies valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo ir tvirtinimo tvarka (išskyrus keičiamo įstatymo 23 straipsnyje nustatytas išimtis) ir siekiant ištaisyti galiojančio teisinio reguliavimo spragą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatorius keičiamame įstatyme nurodytais atvejais be atitinkamos institucijos suderinimo turi teisę teikti šį dokumentą teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai tikrinti ir išvadai dėl tikrinimo pateikti (keičiamame įstatyme dabar nurodyta tik teisė dokumentą teikti tvirtinti Vyriausybei be atitinkamos institucijos suderinimo). Dėl Įstatymo projekto 14 straipsnio Keičiamo įstatymo 25 straipsnyje aptartas kompleksinio teritorijų planavimo procesas.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kada būtina rengti planuojamos teritorijos vystymo koncepciją (šiuo metu visi atvejai nurodyti aplinkos ministro patvirtintose taisyklėse), įtvirtinti teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminus (bendriesiems planams – 5 metai, detaliesiems planams – 3 metai) ir papildomai nurodyti, kad teritorijos planavimo sąlygos išduodamos, keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami aplinkos ministro nustatyta tvarka. Teritorijos planavimo sąlygos keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami Įstatymo projekte nurodytomis sąlygomis (pagal galiojantį teisinį reguliavimą ši tvarka reglamentuota aplinkos ministro patvirtintame Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos apraše). Siūloma nustatyti, kada teritorijos planavimo sąlygos turi būti keičiamos ir kada gali būti pratęsiami išduotų teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminai (siekiant pašalinti prielaidas korupcijai ir užtikrinti asmenų lygybės principo įgyvendinimą, siūloma nustatyti, kad teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas gali būti pratęsiamas teritorijų planavimo procesui pabaigti, jeigu jo pabaigti nepavyko dėl objektyvių, nuo planavimo organizatoriaus nepriklausančių, aplinkybių, tačiau ne daugiau kaip 2 kartus ir kiekvieną kartą ne ilgesniam kaip 2 metų terminui). Pagal nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teritorijų planavimo teisiniam reguliavimą rengiamai teritorijos vystymo koncepcijai (toliau – koncepcija) raštu turi pritarti planavimo organizatorius. Ši nuostata leidžia sutrumpinti teritorijų planavimo dokumento rengimo procesą, bet lieka neaišku, kokios būtų šį dokumentą tvirtinančio subjekto galimo nesutikimo su siūloma koncepcija pasekmės.
Atsižvelgus į tai, ir į tai, kad koncepcija turi būti rengiama, kai numatomos teritorijų planavimo dokumentų sprendinių alternatyvos (t. y. koncepcija numato planuojamos teritorijos pokyčius ir nustato jos plėtros galimybes, kurios turi būti plačiai išnagrinėtos), Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad jai atitinkamu sprendimu turi pritarti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą tvirtinantis subjektas (pvz., detaliojo plano koncepcijai turi pritarti savivaldybės administracijos direktorius, bendrojo plano – savivaldybės taryba). Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, rengiant savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį planą, kompleksinio teritorijų planavimo proceso rengimo etapo metu savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, turi pritarti kiekvienos rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo ir sprendinių konkretizavimo stadijos sprendiniams. Įstatymo projekto rengėjų nuomone, tai, kad šioje dalyje nėra nuorodos į detaliojo plano rengimo atvejį, yra keičiamo įstatymo spraga, todėl Įstatymo projektu siūloma šią spragą ištaisyti. Detaliųjų planų sprendiniai turi tiesioginę įtaką aplinkos kokybei, o teritorijų funkcinio, erdvinio ir meninio aplinkos formavimo klausimai priskirti savivaldybės vyriausiojo architekto kompetencijai. Dėl Įstatymo projekto 15 straipsnio Įstatymo projektu siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo Teritorijų planavimo komisijoje.
Įvertinus pagal galiojantį teisinį reguliavimą vykstančius procesus, siūloma nurodyti, kad ne visais atvejais į šią komisiją įtraukiamas ir pateiktus dokumentus derina Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, atsakingos už aplinkos apsaugą, atstovas ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas atstovas. Aplinkos ministro patvirtintame Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos apraše nurodytos institucijos, atsakingos už aplinkos apsaugą, ir nustatyta, kada (kokiais atvejais) atitinkamos institucijos šiame apraše nurodytiems teritorijų planavimo dokumentams rengia teritorijos planavimo sąlygas (teritorijos planavimo sąlygas teikia Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba). Atsižvelgus į tai, kad šios institucijos teikia teritorijos planavimo sąlygas skirtingiems atitinkamo lygmens ir rūšies teritorijų planavimo dokumentams, rengiamiems skirtingoms teritorijoms (t. y. skirtingais atvejais), Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, atsakingos už aplinkos apsaugą, atstovas būtų įtrauktas į Teritorijų planavimo komisijos sudėtį aplinkos ministro nustatytais atvejais (įstatyme nenurodant visų atvejų).
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, reglamentuojančiame nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, atskirtos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir savivaldybių paveldosaugos padalinių funkcijos nekilnojamųjų kultūros vertybių atžvilgiu ir nurodyta, kad savivaldybės paveldosaugos padalinys savivaldybės tarybos paskelbtų saugomų objektų atžvilgiu atlieka visas funkcijas, kaip minėtas departamentas – valstybės saugomų kultūros paveldo vertybių atžvilgiu. Atsižvelgus į tai, Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas atstovas būtų įtrauktas į Teritorijų planavimo komisijos sudėtį, kai į planuojamą teritoriją patenka valstybės saugomu paskelbtas nekilnojamasis kultūros paveldas, jo teritorijos ar jų apsaugos zonos. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyta, kad į Teritorijų planavimo komisijos sudėtį patenka kiti teritorijos planavimo sąlygas išdavusių institucijų atstovai (tarp jų atitinkamų savivaldybės padalinių, atsakingų už kultūros paveldo apsaugą, atstovai), todėl, kai nekilnojamasis kultūros paveldas, jo teritorijos ar apsaugos zonos savivaldybės bus paskelbti saugomais, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos sričiai Teritorijų planavimo komisijoje atstovaus savivaldybės atstovas.
Įvertinus tai, kad keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu teritorijos planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui apie neišdavimo priežastis nepranešta, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, ir siekiant išvengti situacijų, kai derinimo metu pateikiami nauji reikalavimai, Įstatymo projekto siūloma papildyti keičiamo įstatymo26 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir nustatyti, kad į Teritorijų planavimo komisijos sudėtį patenka ne tik kiti teritorijos planavimo sąlygas išdavusių, bet ir turėjusių jas išduoti institucijų atstovai (t. y. jeigu teritorijos planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos, turėjusių šias sąlygas išduoti institucijų atstovai turi dalyvauti Teritorijų planavimo komisijoje, pagal kompetenciją prisiimdami atsakomybę už neišduotas sąlygas ir užtikrindami sklandų teritorijų planavimo procesą). Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgus į šioje aiškinamojo rašto dalyje pateiktus komentarus (taip pat į valstybinio audito ataskaitoje nurodytus pastebėjimus) dėl keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatų pakeitimo, siūloma aiškiai nurodyti, kad į Teritorijų planavimo komisiją patenka ne tik institucijų, bet ir šių institucijų padalinių atstovai.
Dėl Įstatymo projekto 16 straipsnio Keičiamo įstatymo 27 straipsnyje (be redakcinio pobūdžio pakeitimų) Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad detalusis planas patvirtinamas ar atsisakoma jį tvirtinti ne per 5, o per 10 darbo dienų nuo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto gavimo dienos. Ši nuostata siūloma, įvertinus galiojančią praktiką ir atsižvelgus į valstybinio audito ataskaitoje pateiktą pastebėjimą apie tai, kad savivaldybės nespėja parengti reikiamų dokumentų taip, kad keičiamame įstatyme nustatytas 5 darbo dienų terminas būtų išlaikytas. Įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą vientisumo aspektu, Įstatymo projektu siūloma neišskirti teisės akto ir juo tvirtinamo teritorijų planavimo dokumento: keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo (o ne įregistravimo ir paskelbimo) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data, o Vyriausybės nutarimas , kuriuo patvirtintas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, ir nuoroda į šį dokumentą skelbiami Teisės aktų registre . Taip pat siūloma ištaisyti klaidą keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje: savivaldybės administracijos direktorius ne derina , o tvirtina detalųjį planą.
Šio aiškinamojo rašto 3 dalyje aptarta padėtis, kai teritorijų planavimo dokumentai, parengti iki 1996 m. sausio 1 d. (t. y. iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo) ir kaip detalieji planai įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, nebeatitinka galiojančiuose teisės aktuose teritorijų planavimo dokumentams nustatytų formos ir turinio reikalavimų. Siekiant statyti teritorijose, kurioms šie teritorijų planavimo dokumentai parengti, pagal galiojančio teisinio reguliavimo reikalavimus negalima pasinaudoti statybos pagal bendrojo plano sprendinius teise, bet minėtus dokumentus reikia keisti arba koreguoti. Atsižvelgus į tai, kad šiais dokumentais teritorijos naudojimo reglamentas buvo nenustatomas ir jiems buvo keliami visai kiti uždaviniai, jų koregavimas labai komplikuotas, todėl beveik visais atvejais tektų šiuos dokumentus keisti visa apimtimi, neatsižvelgiant į su planuojama statyba susijusios teritorijos dydį. Atsižvelgus į tai, Įstatymo projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalį, kurioje reglamentuota kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų įsigaliojimo tvarka, ir nustatyti, kad teritorijų planavimo dokumentai, parengti iki 1996 m. sausio 1 d. ir įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, kaip detalieji planai, kurie neatitinka galiojančiuose teisės aktuose teritorijų planavimo dokumentams nustatytų formos ir turinio reikalavimų, vadovaujantis kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos išvadomis, gali būti pripažinti netekusiais galios savivaldybės tarybos sprendimu.
Siūloma nurodyti, kur skelbiama informacija apie detaliojo plano pripažinimą netekusiu galios (savivaldybės interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje). Svarbu pažymėti, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti: „Iki detaliojo plano pripažinimo netekusiu galios atsiradusios šio plano sprendinių įgyvendinimo teisinės pasekmės lieka galioti.“ Tai reiškia, kad, jeigu minėti detalieji planai bus pripažinti netekusiais galios, jų sprendinius įgyvendinusių projektų sprendiniai galios (suformuoti žemės sklypai, pastatyti statiniai ir pan.). Dėl Įstatymo projekto 17 straipsnio Atsižvelgus į kompleksinio teritorijų planavimo įtaką visuomenės interesus atitinkančiai darniai teritorijų plėtrai, gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai ir urbanistinei kokybei, į siekį įvertinti besikeičiančius visuomeninius, ekonominius ir kitus santykius, juos atitinkančius žemės naudojimo poreikius, Įstatymo projektu siūloma koreguoti keičiamo įstatymo 28 straipsnį.
Siūlomu patikslinti minėto straipsnio pavadinimu (ne kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių , bet pačių dokumentų keitimas ir koregavimas) siekiama aiškiai nurodyti, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai gali būti keičiami, šiuos dokumentus keičiant arba koreguojant. Siekiant susieti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį su 28 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo projektu siūloma nurodyti, kad planavimo iniciatoriai turi teisę inicijuoti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento keitimą, kuriam taikomas įstatyme numatytas teritorijų planavimo procesas ir ta pati dokumento tvirtinimo procedūra. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų korektūros rengimo atvejai nurodyti šiame įstatyme ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nurodytais aiškumo ir sistemiškumo principais, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad minėtose aplinkos ministro patvirtintose taisyklėse būtų nustatoma tik kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų korektūros rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir įsigaliojimo tvarka, o jos rengimo atvejai būtų nustatyti įstatyme (siūlomi 28 straipsnio 5 dalies pakeitimai). Atsižvelgus į tai, kad sąvoka „koregavimas“ reiškia procesą, o „korektūra“ – šio proceso rezultatą, atitinkamai siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento korektūros tvirtinimo ir registravimo.
Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatyti pagrindiniai kriterijai, nurodantys, kokią tvarką (keitimo ar koregavimo) reikia pasirinkti, norint pakeisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius: tai esminių šio dokumento sprendinių keitimas arba šių sprendinių poveikis viešajam interesui. Šio aiškinamojo rašto 3 dalyje nurodyti tokio teisinio reguliavimo taikymo trūkumai, todėl Įstatymo projektu siūloma atsisakyti minėtos normos ir nustatyti, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami, kai sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia rengti jį keičiantį naują to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą , t. y. šis dokumentas, priėmus atitinkamą sprendimą, visada gali būti keičiamas. Siekiant išvengti galimai netinkamo šios siūlomos normos taikymo (t. y. galimo siekio pakeisti dokumentą nauju, bet apimančiu mažesnę teritoriją dokumentu), Įstatymo projektu siūloma papildomai nustatyti, kad, keičiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, naujas dokumentas turi būti rengiamas anksčiau suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka ši suplanuota teritorija, išskyrus atvejus, kai planuojama teritorija sumažėja, pasikeitus administracinių vienetų ar gyvenamųjų vietovių teritorijų riboms (pvz., savivaldybės teritorijos ar jos teritorijos dalies bendraisiais planais suplanuotos teritorijos dydis galėtų keistis, jeigu, vadovaujantis teisės aktais, būtų priimtas sprendimas pakeisti atitinkamos teritorijos ribas).
Pažymėtina, kad nei dabar galiojantis, nei Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas nenustato, kokia planuojama teritorija turi būti nurodyta koreguojant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Manytina, kad, koreguojant šį dokumentą, planuojama (koreguojama) teritorija planavimo organizatoriaus, įvertinusio konkrečias aplinkybes, sprendimu gali būti mažesnė (keičiant sprendinius anksčiau suplanuotos teritorijos dalyje) arba didesnė (pvz., prijungiant žemės sklypus ir (ar) valstybinę žemę) už anksčiau suplanuotą teritoriją, todėl Įstatymo projekte nenurodomas privalomas planuojamos (koreguojamos) teritorijos dydis (atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad, koreguojant detaliuosius planus mažesnėje kaip kvartalas teritorijoje, papildomai nurodoma nagrinėjama teritorija). Atsižvelgus į siūlomą keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatų pakeitimą, Įstatymo projektu siūloma papildyti keičiamą straipsnį nauja dalimi ir nustatyti, kada kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas negali būti koreguojamas, o turi būti keičiamas, nepaliekant diskrecijos teisės aplinkos ministrui nustatyti koregavimo atvejus.
Pritarus siūlomoms nuostatoms, įstatyme būtų nustatyti atvejai, kada šis dokumentas privalo būti keičiamas, o kitais atvejais jis galėtų būti koreguojamas, jeigu nepriimtas sprendimas šį dokumentą keisti (parengti naują jį keičiantį dokumentą). Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas turi būti keičiamas, kai dėl numatomų jo sprendinių reikia kreiptis visų naujų teritorijos planavimo sąlygų visoje suplanuotoje teritorijoje ir (ar) kai visoje suplanuotoje teritorijoje numatoma keisti visas galiojančiame kompleksinio teritorijų planavimo dokumente nustatytas (atitinkamai pagal teritorijų planavimo lygmenį) teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, privalomuosius reikalavimus arba privalomą teritorijos naudojimo reglamentą. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas taip pat turi būti keičiamas, kai šio dokumento sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad jį reikia keisti.
Tai reiškia, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą siūloma privalomai keisti išskirtiniais atvejais (visoje teritorijoje keičiami pagrindiniai šio dokumento sprendiniai, kuriuos nustatyti nurodo teritorijų planavimo teisinis reguliavimas; kreipiamasi dėl visų naujų teritorijos planavimo sąlygų visoje suplanuotoje teritorijoje, nes numatomiems sprendiniams nebetinka visos teritorijos planavimo sąlygos, išduotos rengiant patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą; vykdomi šio dokumento sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos nurodymai), o visais kitais atvejais kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas gali būti koreguojamas keičiant jo sprendinius ir (ar) nustatant naujus sprendinius (Įstatymo projektu siūloma keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 dalis, keičianti esamą 5 dalį). Įstatymo projektu siūloma atsisakyti perteklinės, Įstatymo projekto rengėjų nuomone, keičiamo įstatymo 28 straipsnio
žemės naudojimo paskirtis keičiama pagal savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį ir detalųjį planus, išdėstyta kituose keičiamo įstatymo straipsniuose. Atsižvelgus į tai, kad teritorijų planavimas yra tęstinis procesas, ir į tai, kad visuomenė turi teisę žinoti apie galimą teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintų susitarimų pasikeitimą ir dalyvauti šių susitarimų pakeitimo procese, siūloma pakeisti tą galiojančio teisinio reguliavimo nuostatą, kuri įtvirtina supaprastintos koreguojamo kompleksinio teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūrų tvarkos taikymą. Sėkmingas planavimas neatsiejamas nuo socialinių procesų įvertinimo ir kompromisų su suinteresuota visuomene paieškos.
Todėl keičiamo įstatymo 28 straipsnyje siūloma papildomai nustatyti, kad informacija apie kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą, viešinimą ir registravimą skelbiama Vyriausybės nustatyta bendrąja tvarka, išskyrus įstatyme nurodytus koregavimo atvejus, kai ši informacija skelbiama Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka arba atvejus, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniai keičiami (taisomos techninės klaidos) tik šį dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu. Įvertinus tai, kad techninių klaidų taisymo teritorijų planavimo dokumentuose atvejais siūloma netaikyti Vyriausybės nustatytos bendrosios ir (ar) supaprastintos teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarkos, ir siekiant nepažeisti suinteresuotos visuomenės interesų, Įstatymo projekto rengėjų nuomone, minėtų klaidų taisymas neturėtų būti aiškinamas taip, kad būtų piktnaudžiaujama galimybe neinformuoti visuomenės apie numatomus pakeitimus. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nurodyti koregavimo atvejai, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas koreguojamas neatliekant visų viešinimo procedūrų. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą toks koregavimas atliekamas, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad minėtos keičiamo įstatymo nuostatos būtų taikomos ne tik detaliojo plano, bet ir vietovės lygmens bendrojo plano, kuriame nustatomas detaliajam planui privalomas teritorijos naudojimo reglamentas, koregavimui, todėl šie dokumentai nurodytais atvejais turi būti tvirtinami ne savivaldybės administracijos direktoriaus, o šiuos teritorijų planavimo dokumentus tvirtinančio subjekto sprendimu.
Siūloma papildomai nurodyti, kad užstatymo tipo pakeitimas ir viešųjų erdvių ploto mažinimas nepriskirtini šio „supaprastinto“ koregavimo atvejams (t. y. šių visuomenei svarbių sprendinių keitimui turi būti taikoma Vyriausybės nustatyta bendroji teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka). Taip pat, atsižvelgus į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą visuomenė neinformuojama apie minėtus koregavimo atvejus, ir dėl šio aiškinamojo rašto 3 dalyje išdėstytų priežasčių siūloma nustatyti, kad informacija visuomenei apie keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje (pagal siūlomą numeraciją – 28 straipsnio 9 dalyje) nurodytą kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą turi būti skelbiama Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.
Galiojantis teisinis reguliavimas nenumato, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nurodytais kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo atvejais gali būti kreipiamasi dėl teritorijos planavimo sąlygų, bet praktikoje tai vyksta (pvz., siekiant pakeisti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų planavimo sąlygas), todėl Įstatymo projektu siūloma aiškiai nurodyti, kad ši koregavimo procedūra netaikoma, jeigu numatomi koreguojamo detaliojo plano (arba vietovės lygmens bendrojo plano, kuriame nustatomas detaliajam planui privalomas teritorijos naudojimo reglamentas) sprendiniai neatitinka teritorijos planavimo sąlygų (jų dalies), pateiktų patvirtintam šioje dalyje nurodytam planui, ir reikia kreiptis dėl naujų (turinio prasme) teritorijos planavimo sąlygų.
Įvertinus tai, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje (pagal siūlomą numeraciją – 28 straipsnio 9 dalyje) nurodytais atvejais informacijai apie kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą siūloma taikyti Vyriausybės nustatytą supaprastintą teritorijų planavimo dokumentų procedūrų viešinimo tvarką ir siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų interesus, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad minėtas sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl šioje dalyje nurodyto plano sprendinių koregavimo. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad, kai keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu.
Atsižvelgus į tai, kad Įstatymo projektu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalį nurodant, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami, kai numatomai planuoti teritorijai yra parengti, pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas (išskyrus atvejus, kai juose numatyti tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai), siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 28 straipsnio 10 dalį. Tai reiškia, kad, jeigu teritorijai yra parengtas detalusis planas (arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatytas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas), o jame nėra nustatytų žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principų, kurie galėtų būti įgyvendinami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais, bet koks minėtame kompleksinio teritorijų planavimo dokumente nustatytų žemės sklypų performavimas galimas, tik parengus šio kompleksinio teritorijų planavimo dokumento korektūrą. Kaip minėta, Įstatymo projektu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 11 dalį (pagal siūlomą numeraciją – 12 dalį) nurodant, kad bendru atveju informacija apie kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą, viešinimą ir registravimą skelbiama Vyriausybės nustatyta bendrąja, o ne pagal galiojantį teisinį reguliavimą nurodyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų procedūrų viešinimo tvarka.
Supaprastintą tvarką numatoma taikyti Įstatymo projektu siūlomoje keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais. Siekiant išvengti perteklinių procedūrų, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad, taisant technines klaidas kompleksinio teritorijų planavimo dokumente, šis dokumentas koreguojamas tik jį tvirtinančio subjekto sprendimu pateikus techninės klaidos taisymo aiškinamąjį raštą ir šio dokumento grafinę dalį, jeigu techninė klaida buvo padaryta grafinėje dalyje, o informacija apie priimtą sprendimą ištaisyti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento techninę klaidą skelbiama planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Dėl Įstatymo projekto 18 straipsnio Keičiamo įstatymo 30 straipsnyje nustatyti bendrieji specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo reikalavimai. Įstatymo projektu siūloma suvienodinti susijusias keičiamo įstatymo nuostatas: nustatyti teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminą (5 metai), nurodyti, kad teritorijos planavimo sąlygos išduodamos aplinkos ministro nustatyta tvarka, o jos keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami aplinkos ministro nustatyta tvarka keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nurodytomis sąlygomis (kaip ir kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams). Siūloma nustatyti, kada įsigalioja patvirtintas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ir kur skelbiamas informacinis pranešimas apie jo patvirtinimą.
Atsižvelgus į šio aiškinamojo rašto 3 dalyje nurodytas priežastis ir siekiant didesnio visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad naujo (keičiamo) specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai viešinami Vyriausybės nustatyta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų bendrąja tvarka, o koreguojamo – Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka ir nurodyti, kad šios tvarkos netaikomos tais specialiojo teritorijų planavimo dokumento koregavimo atvejais, kai specialiojo teritorijų planavimo dokumente taisomos techninės klaidos tik specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu. Įstatymo projektu siūloma suvienodinti teritorijų planavimo dokumentų įsigaliojimą (žr. pasiūlymą keičiamo įstatymo 27 straipsnio
įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data, o Vyriausybės nutarimai, Vyriausybės įgaliotos institucijos ar institucijų sprendimai (ministrų įsakymai), kuriais patvirtinti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, ir nuoroda į šiuos dokumentus skelbiami Teisės aktų registre. Dėl Įstatymo projekto 19 straipsnio Teisinio reguliavimo aiškumo tikslais ir siekiant aktyvaus visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese, Įstatymo projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį ir nurodyti, kada taikoma teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų bendroji tvarka, o kada – supaprastinta.
Vyriausybės nustatytą bendrąją tvarką siūloma taikyti rengiant naujus (keičiant) visų rūšių teritorijų planavimo dokumentus, koreguojant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus. Supaprastintą tvarką siūloma taikyti įstatyme nurodytais atvejais koreguojant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus (Vyriausybės nustatytos teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarkos siūloma netaikyti, kai teritorijų planavimo dokumente taisomos techninės klaidos). Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo ir planavimo tikslų projektas likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos turi būti paskelbiamas nurodytoje interneto svetainėje ir seniūnijos, kuriai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, skelbimų lentoje. Atsižvelgus į tai, kad rengiant valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentą į planuojamą teritoriją patenka kelių savivaldybių seniūnijos ir siekiant mažinti administracinę naštą, Įstatymo projektu siūloma nurodyti, kad seniūnijos skelbimų lentoje skelbiamas tik sprendimo dėl savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento rengimo ir planavimo tikslų projektas. Nurodymas skelbti šią informaciją seniūnijų skelbimo lentose rengiant valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentą, Įstatymo projekto rengėjų nuomone, būtų perteklinis.
Dėl Įstatymo projekto 20 straipsnio Keičiamo įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, kaip visuomenei teikiama informacija apie rengiamą teritorijų planavimo dokumentą: elektroninėje erdvėje, planavimo organizatoriaus buveinėje, seniūnijų skelbimo lentose ir registruotais laiškais , žodžiu ar raštu pagal suinteresuotų asmenų žodinius ir rašytinius paklausimus. Nenurodžius, kada visuomenė informuojama registruotais laiškais, gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad, pvz., rengiant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, registruotus laiškus privaloma siųsti visiems šalies gyventojams. Praktikoje informavimas registruotais laiškais vyksta pagal Vyriausybės patvirtintus Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatus. Atsižvelgus į tai, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad visuomenė registruotais laiškais informuojama Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais. Siekiant kuo didesnio visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese, Įstatymo projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 33 straipsnį 2 dalimi, įtvirtinant planavimo organizatoriaus teisę naudoti papildomus, įstatyme nenurodytus informacijos apie teritorijų planavimo procesą teikimo būdus. Siekdami išvengti galimų teisminių ginčų, praktikoje planavimo organizatoriai šiuos būdus naudoja. Dėl Įstatymo projekto 21 straipsnio Aiškumo tikslais Įstatymo projektu siūloma, be redakcinio pobūdžio pakeitimų, papildyti keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalį nuostata dėl privalomo laikotarpio visuomenės supažindinimui su parengtais teritorijų planavimo dokumentais, taikant teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų supaprastintą tvarką.
Taip pat keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje siūloma ištaisyti spragą ir nustatyti, kad apie parengtą savivaldybės ar jos dalies vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką planavimo organizatorius Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais turi papildomai informuoti registruotais laiškais. Įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentuose nustatomos ne specialiosios žemės naudojimo sąlygos (jos nustatomos įstatymu), o minėtame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos, atitinkamai siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 35 straipsnio 5 dalį. Dėl Įstatymo projekto 22 straipsnio Įstatymo projektu siūloma aiškiau išdėstyti keičiamo įstatymo 37 straipsnį ir papildomai nustatyti, kad, kai priimami iki viešo svarstymo pabaigos pateikti visuomenės pasiūlymai teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, teritorijų planavimo dokumentas atitinkamai pakoreguojamas ir planavimo organizatoriaus sprendimu teikiamas pakartotiniam viešam svarstymui, jeigu pagal priimtus pasiūlymus keičiami teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, apie kuriuos nebuvo informuota visuomenė (kai dėl priimtų pasiūlymų teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nekeičiami ir neturi įtakos asmenų turimoms teisėms, o tik atliekami neesminiai šių sprendinių patikslinimai arba visuomenė apie tai buvo informuota, rengti pakartotinį viešą svarstymą netikslinga).
Siūloma nustatyti, kad pakartotinis viešas svarstymas nerengiamas, kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai keičiami pagal derinančių institucijų pastabas teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo teritorijų planavimo dokumento derinimo stadijoje. Derinančios institucijos nepritaria pateiktam derinti dokumentui, kai neįvykdytos planavimo sąlygos, pateiktas derinti dokumentas prieštarauja visuomenės interesui, įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą, todėl į šių institucijų pastabas privaloma atsižvelgti ir papildomas pakartotinis viešas svarstymas neturi pridėtinės vertės. Šiais atvejais visuomenė su pakeistais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais supažindinama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje.
Dėl Įstatymo projekto 23 straipsnio Įvertinus siūlomus keičiamo įstatymo 27 straipsnio pakeitimus, Įstatymo projektu siūloma nurodyti, kad ne tik teritorijų planavimo dokumentai, parengti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, ir teisės aktai, kuriais šie dokumentai patvirtinami, bet ir sprendimai dėl detaliųjų planų pripažinimo netekusiais galios šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka būtų automatiškai perkeliami ir įregistruojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro duomenų bazėje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis, Įstatymo projektu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 39 straipsnio 4 dalį ir nustatyti, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro valdytojas yra Aplinkos ministerija nenurodant šio registro tvarkytojo, kuris paskiriamas (paskiriami) ne įstatymu, o Vyriausybės priimtu teisės aktu, kuriuo tvirtinami valstybės registro nuostatai. Dėl Įstatymo projekto 24 straipsnio Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema 2014 m. sausio 1 d. nebuvo sukurta ir siekiant išvengti kolizijos su Įstatymo projekto 22 straipsnio nuostatomis, siūloma atitinkamai papildyti keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalį.
Dėl Įstatymo projekto 25 straipsnio Atsižvelgus į šio aiškinamojo rašto 3 dalyje nurodytas priežastis, Įstatymo projektu siūloma keisti keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje išdėstytą normą ir nustatyti, kad visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams naikinamasis terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra ne dveji, bet penkeri metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo (5 metų terminas siūlomas įvertinus tai, kad didelė visuomenės dalis sužino apie šio dokumento sprendinius tik svarstant projektinius pasiūlymus ir (ar) prasidėjus statybos darbams). Nesiejant šio termino su statybą leidžiančio dokumento pagal siekiamą ginčyti teritorijų planavimo dokumentą išdavimu, bus išvengta komplikuoto galiojančios normos taikymo. Dėl Įstatymo projekto 26 straipsnio Įstatymo projekto 26 straipsnyje siūloma išdėstyti nuostatas dėl jo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo.
Pažymėtina, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad, kol pagal Įstatymo projekto nuostatas nebus parengtas (pakeistas, pakoreguotas) savivaldybės lygmens bendrasis planas ir (ar) vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nurodytos teritorijos, kurioms būtina rengti detaliuosius planus (ar vietovės lygmens bendruosius planus, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas), šie planai atitinkamai pagal teritorijų planavimo lygmenį turės būti rengiami savivaldybės administracijos direktoriaus arba savivaldybės tarybos sprendimu pagal motyvuotą savivaldybės vyriausiojo architekto, kurio funkcijos susijusios su teritorijų funkcinio, erdvinio ir meninio aplinkos formavimo klausimais, pasiūlymą vadovaujantis savivaldybės tarybos nustatytomis sąlygomis. Šiuo Įstatymo projekte pateiktu pasiūlymu siekiama išvengti situacijų, kai visais atvejais, kol pagal Įstatymo projekto nuostatas savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendrieji planai neparengti, būtų galimai piktnaudžiaujama statybos pagal bendrųjų planų sprendinius teise neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir ignoruojant vietos bendruomenių poreikius. Įstatymo projekto 26 straipsniu siūloma ištaisyti galiojančio teisinio reguliavimo taikymo nesklandumus ir nustatyti, kad keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje Įstatymo projektu siūlomas penkerių metų naikinamasis terminas gali būti taikomas ir iki Įstatymo projekto įsigaliojimo dienos patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams, jeigu šio įstatymo įsigaliojimo dieną nepraėję dveji metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo.
Siekiant užtikrinti asmenų teisėtus lūkesčius, išvengti skirtingos praktikos, priimant sprendimus, formavimo ir atsižvelgus į Įstatymo projektu siūlomus specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo aspektų pakeitimus, Įstatymo projekto 26 straipsnyje nurodomos pereinamojo pobūdžio nuostatos keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų taikymui (kai specialieji architektūros reikalavimai pradėti, bet nebaigti rengti iki Įstatymo projekto įsigaliojimo, jie baigiami rengti ir išduodami pagal iki Įstatymo projekto įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą). Panašios pereinamojo pobūdžio nuostatos nustatomos ir Įstatymo projektu siūlomam keičiamo įstatymo 28 straipsnio 10 dalies pripažinimui netekusia galios: jeigu teritorijoms, kurios patenka į galiojančiais detaliaisiais planais, parengtais pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, suplanuotas teritorijas, iki Įstatymo projekto įsigaliojimo dienos pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, jie baigiami rengti, apie juos informuojama visuomenė, jie derinami, tikrinami ir tvirtinami iki Įstatymo projekto įsigaliojimo galiojusia tvarka ir laikytini galiojančio detaliojo plano koregavimu.
Šio aiškinamojo rašto 3 dalyje nurodytos priežastys, sąlygojančios Įstatymo projektu siūlomą pakeitimą: pagal 1996-01-01–2009-12-31 galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą parengtuose ir patvirtintuose žemės sklypų planuose, prilygintuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, kuriais buvo formuojami žemės sklypai prie naudojamų statinių, nebuvo numatomas teritorijos vystymas. Atsižvelgus į tai ir į siekį lengvinti administracinę naštą nesukuriant perteklinių reikalavimų detaliųjų planų keitimui ar koregavimui, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pagal 1996-01-01–2009-12-31 galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą parengti ir patvirtinti detalieji planai, kuriais buvo formuojami žemės sklypai prie naudojamų statinių nenumatant teritorijos vystymo (detaliojo plano sprendiniuose nenustatytas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas arba nurodyta esama padėtis) ir kurie po 2014-01-01 teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo keisti ar koreguoti, prilyginami žemės valdos projektams . Dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Dėl šio aiškinamojo rašto 3 dalyje nurodytų priežasčių Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr.
XII-459 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma panaikinti spragą galiojančiame teisiniame reguliavime ir nustatyti, kad teritorijų planavimo dokumento derinimo stadijos metu teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją tikrina, ar teritorijų planavimo dokumentas pateiktas derinti visoms institucijoms, pagal teisės aktų reikalavimus privalėjusioms dalyvauti atliekant šio dokumento derinimo procedūras, ar su visomis šiomis institucijomis šis dokumentas suderintas, išskyrus Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį, kai valstybinei teritorijų planavimo priežiūros institucijai tikrinti teikiamas su atitinkama institucija nesuderintas valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentas . Kokių teigiamų rezultatų laukiama po Įstatymo projekto įsigaliojimo Įgyvendinus Įstatymo projektą, teisinis reguliavimas aiškiau reglamentuos teritorijų planavimo dokumentų rengimą, sukurs sąlygas darniam teritorijų vystymui, turės teigiamą poveikį aplinkai. Paskatinus rengti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, bus sukurtos sąlygos urbanistinei kokybei, visuomenė bus plačiau įtraukta į teritorijų planavimo procesus ir supažindinta su numatomais ilgalaikiais pokyčiais. Siūlomų nuostatų įgyvendinimas sumažins chaotišką miestų plėtrą, paskatins miestų centrinių dalių gyvybingumą, padidins galimybę jose apsigyventi įvairioms socialinėms grupėms priklausantiems žmonėms ir tuo pačiu teigiamai paveiks bendrą ūkio būklę ir (ar) atskiras verslo sritis. Galimos numatomo teisinio reguliavimo alternatyvos, nepriėmus Įstatymo projekto, – nebus ištaisytos šio aiškinamojo rašto 3 dalyje nurodytos galiojančio teisinio reguliavimo spragos ir kolizijos su galiojančiais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais. 5.
rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje ir šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus teikiamų įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įgyvendinus Įstatymo projekto nuostatas, bus ištaisytos keičiamo įstatymo spragos ir patikslintas teritorijų planavimo teisinis reguliavimas taps aiškesnis ir nuoseklesnis, todėl sudarys palankesnes sąlygas verslui, ilgalaikei ir darniai ūkio plėtrai. Patikslinus statybos pagal savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius teisės įgyvendinimo sąlygas, užtikrinus skaidresnį teritorijų planavimo procesą ir tinkamą visuomenės informavimą bei jos dalyvavimą priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo, galimai bus išvengta šiuo metu dažnai vykstančių teisminių procesų ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimas bus sklandesnis. Tinkamai neapsvarsčius numatomų sprendinių su bendruomenėmis, jie gali būti atmesti, todėl per sprendinių koregavimo laikotarpį prarandama daug laiko ir lėšų. Tinkamas socialinės, inžinerinės infrastruktūros, viešųjų erdvių suplanavimas teritorijų planavimo dokumentuose skatins naujų investicijų pritraukimą, verslo subjektams palengvins sąlygas planuoti veiklą. Įgyvendinus Įstatymo projekto nuostatas dėl valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų koregavimo, nebeliks prievolės visais atvejais šiuos dokumentus keisti, todėl daugeliu atvejų sutrumpės jų planavimo procedūroms skirtas laikas.
Toks pat teigiamas poveikis laukiamas ir keičiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, jeigu būtų pritarta siūlymui atsisakyti galiojančiame reglamentavime nustatytų keitimo ar koregavimo procedūrų pasirinkimo principų. Įstatyme nustačius konkrečius atvejus, kada kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas turi būti keičiamas, kitais atvejais jis galėtų būti koreguojamas, pvz., anksčiau suplanuotos teritorijos dalyje. Pritarus Įstatymo projekto nuostatai dėl vietovės lygmens valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, įgyvendinančių savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendrųjų planų sprendinius, rengimo netaikant įstatyme numatytų išimčių ir valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūrų, sutrumpės valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų planavimo procesas. Taip pat šį procesą sutrumpins priimti pasiūlymai nustatyti 15 darbo dienų terminą vietoje 20 darbo dienų kai kurioms valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų planavimo proceso dalims. Manytina, kad, jeigu būtų pritarta Įstatymo projekto nuostatai dėl terminų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo programų tvirtinimui, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai būtų labiau susieti su jų įgyvendinimo būdais ir finansiniais ištekliais, o verslo subjektai būtų labiau informuoti apie veiklos vystymo konkrečiu laikotarpiu galimybes.
Įgyvendinus Įstatymo projekto nuostatas dėl įstatyme nurodytų detaliųjų planų pripažinimo negaliojančiais, statytojams atsirastų galimybė pasinaudoti keičiamo įstatymo 20 straipsnio nuostatomis ir statyti atsižvelgus į bendrojo plano sprendiniuose nustatytus rodiklius, kai statyba numatoma urbanizuotose teritorijose su pakankamai išvystyta infrastruktūra. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas nepadidins administracinės naštos ūkio subjektams , nes keičiamo įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad planavimo organizatoriais gali būti Vyriausybės įgaliotos institucijos arba savivaldybės administracijos direktorius, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitus specialiojo teritorijų planavimo organizatorius. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai tiesiogiai susiję su planavimo organizatoriaus funkcijomis (teritorijų planavimo viešinimas, sprendimų priėmimas). 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu teikiamas Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-459 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, būtina pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo‘ patvirtintus Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatus. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto nauja sąvoka ir ją apibrėžiantis terminas, Įstatymo projektu pakoreguoti terminai aprobuoti Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas ir jo lydimasis įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti naujų teisės aktų priimti nereikės. Priėmus Įstatymo projektą, ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 30 d. Vyriausybė ir Vyriausybės įgaliotos institucijos priims šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Siūlomų nuostatų dėl terminų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo programų tvirtinimui priėmimas padidintų sprendimų priėmimo procesų orientaciją į rezultatus, sustiprėtų sąsajos tarp savivaldybių biudžetų planavimo ir kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų tikslų įgyvendinimo. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
pakeItimo
12
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 11 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,pastatų aukštis“. Sąvokos apibrėžime nurodoma, kad pastatų aukštis matuojamas metrais nuo pastato (jo dalies) statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kuriais atvejais nustatant pastato aukštį, jis matuojamas nuo jo dalies ir kurios konkrečiai dalies. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. 2. Svarstytina, ar atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje apibrėžtą sąvoką ir siekiant pakankamo aiškumo, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „reglamentas“ nereikėtų įrašyti žodžių „teritorijos naudojimo“. 3. Projekto
dalyje vietoj skaičiaus „48“ įrašytinas skaičius „291 “. 4. Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies šeštajame sakinyje siūlytina išbraukti žodį
„administracijos“, nes pagal kitas projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas
įvairi informacija skelbiama savivaldybės, o ne savivaldybės administracijos interneto svetainėje. Taip pat, svarstytina, ar šiose projekto nuostatose po žodžių „kitų įstatymų nustatytų“ nereikėtų įrašyti žodžių „specialiojo teritorijų“. 5.
planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi sudaro teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį, jeigu šiems sprendiniams įgyvendinti reikalingas ,,būsto perdavimas į savivaldybės būsto fondą pagal šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį“. Pažymėtina, kad iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, ar atitinkamas būstas savivaldybei būtų perduodamas nuosavybės teise, ar tik valdyti. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti arba šį neaiškumą pašalinti papildant projekto 8 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį. 6. Svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, nereikėtų projektu atitinkamai tikslinti ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų, kad būtų aišku, jog šiose įstatymo nuostatose reglamentuojamos to pačio teisės akto tvirtinimo procedūros. 7. Projekto
nuostatas reikėtų suderinti su projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vietoj žodžių „teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo tvarka“ įrašant žodžius „ teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka“. 8. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliesiems planams privalomas teritorijos naudojimo reglamentas“ reikėtų įrašyti formuluotę „vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas“. 9.
nustatyti, kad ,,iki detaliojo plano pripažinimo netekusiu galios atsiradusios šio plano sprendinių įgyvendinimo teisinės pasekmės lieka galioti“. Pastarosios nuostatos turinys nėra pakankamai aiškus. Neaišku, ar turima omenyje tai, kad detalųjį planą pripažinus netekusius galios, jo galiojimo metu įgyvendintiems tokio plano sprendiniams plano pripažinimas netekusiu galios nesukuria teisinių pasekmių, ar pastaroji nuostata turėtų būti suprantama kitaip. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, jos nereikėtų patikslinti. 10. Nėra aišku, kokiu tikslu projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje keičiant galiojančią formuluotę „norėdamas keisti ar koreguoti“ išbraukiami žodžiai „ar koreguoti“, nes toliau šiuose nuostatose lieka galioti formuluotės „norimo keisti ar koreguoti “, „pateikia pasiūlymą dėl dokumento keitimo ar koregavimo “ ir kt. 11. Nėra aiškios projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje vartojamos nuorodos „ šio straipsnio 9 dalyje nurodyta detaliojo plano <...> sprendinių keitimo tvarka “ ir „ šio straipsnio 9 dalyje nurodytas koregavimas “, „šioje dalyje nurodyto plano sprendinių koregavimo
“, nes keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje kalbama apie
nurodytų teritorijų planavimo dokumentų koregavimą, o pagal projekto nuostatas teritorijų planavimo dokumentų keitimas ir koregavimas nėra tapatūs veiksmai. 12. Projekto
nustatyti, kad ,,Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai“. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekte nereikėtų patikslinti, nuo kada pradedamas skaičiuoti apskundimo terminas. 13.
(viešąjį) interesą ginantiems subjektams naikinamasis terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra penkeri metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo” (pabraukta mūsų). Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, praėjus penkeriems metams nuo teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo, net ir esant pažeistam viešajam (visuomenės) interesui tokį interesą pagal įstatymą turintys pareigą ginti asmenys negalėtų ginčyti aukščiau nurodytų planavimo dokumentų, jų sprendinių bei administracinių aktų. Kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pagrįstas ir atitinka viešąjį interesą. Svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje žodį ,,naikinamasis” nereikėtų išbraukti. 14. Siekiant aiškumo projekto nuostatose, kuriose vartojama formuluotė „Vyriausybės nustatyta bendroji tvarka“ (pavyzdžiui, projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 12 dalis) ir formuluotė „Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka“ (pavyzdžiui, projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 12 dalis, projekto 18 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalies punktas), siūlytina tikslinti: šiose formuluotėse po žodžio
„nustatyta“ įrašant žodžius „teritorijų planavimo dokumentų viešinimo
procedūrų“. 15. Projekto
straipsnio 7 dalyje po žodžio „tvirtinami“ įrašytinas žodis „pagal“. 17. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo NR. I-1120 2, 7, 11, 13, 14, 16, 17, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. XIIIP-4324), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo NR. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. XIIIP-4208).
XIIIP-4208). Atsižvelgiant į tai, kad minėtų įstatymų projektų ir teikiamo projekto dalis siūlomų keisti straipsnių sutampa, manytina, kad įstatymų projektais siūlomos minėtų straipsnių nuostatos turėtų būti derinamos tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
pakeItimo
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„proceso“ neturėtų būti perbrauktas. Be to, šiose projekto nuostatose
tikslintina formuluotė „pagal planavimo iniciatoriaus ir savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi tarpusavio sutartį“, vietoj žodžio „ir“ įrašytinas žodis „su“, o prieš žodį „tarpusavio“ įrašytinas žodis „sudarytą“. 2. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes ir atsižvelgiant į projekto 16 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio
dalyje vietoj žodžių „pripažįstami negaliojančiais“ reikėtų įrašyti žodžius
„pripažįstami netekusiais galios“. 3. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalias 2 punkto
nuostatos nėra pakankamai aiškios šiais aspektais: Pirma, nėra aiškus formuluotės „ dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo keitimo ar nustatymo projekto
“ turinys, t. y., neaišku, koks projektas, kuriam
teikiami pasiūlymai, turimas omenyje, jei pagal projekto nuostatas nurodytoje informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje skelbiami prašymai, o dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ar nustatymo yra priimamas sprendimas.
Antra, nėra aišku, kodėl pasiūlymai gali būti teikiami tik nurodytoje informacinėje sistemoje, juolab, kad informacija skelbiama ne tik šioje sistemoje, bet ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje. Svarstytina, ar nereikėtų šių projekto nuostatų papildyti, nurodant, kad pasiūlymai savivaldybės administracijos direktoriui gali būti teikiami ir raštu. Trečia, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokie subjektai ir kam gali teikti prašymus pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Bet to, neaišku ir kokie subjektai Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teikia prašymus įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenų pasikeitimą. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nereikėtų projekto nuostatų patikslinti. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2020 m. birželio 26 d. priėmė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3163, kuris įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 6 straipsniu Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnis buvo papildytas 9 dalimi.
Pažymėtina, kad nei iš projekto, nei jo lyginamojo varianto nuostatų nėra aišku, ar teikiamu projektu siūloma atsisakyti minėtu įstatymu Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnį papildančių nuostatų, ar šias papildančias nuostatas savo turiniu apima kitos projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio patikslintos nuostatos. 5. Projekto 16 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „pradeda“ įrašytinas žodis „pradėtų“. 6. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „pateiktų“ įrašytinas žodis „išduotų“. 7. Projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje nėra aiškus formuluotės „ Pasiūlymai
<...>
teikiami ir nagrinėjami automatizuotai per <...> informacinę sistemą“ turinys, t. y., neaišku, ką reiškia „nagrinėjami automatizuotai“. 8. Projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams naikinamasis terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra penkeri metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. Be to, siūloma nustatyti, kad visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams naikinamasis terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra dveji metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo.
Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, praėjus atitinkamai penkeriems ar dvejiems metams nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo, net ir esant pažeistam viešajam (visuomenės) interesui tokį interesą pagal įstatymą turintys pareigą ginti asmenys negalėtų ginčyti aukščiau nurodytų planavimo dokumentų, jų sprendinių bei administracinių aktų. Kyla abejonių, ar toks teisinis reguliavimas yra pagrįstas ir pats atitinka viešąjį interesą. Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Civilinio kodekso
senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir 30 straipsnio
nustatyti kiti skundo (prašymo, pareiškimo) administraciniam teismui padavimo terminai, nei terminas, nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatyme, o dėl svarbių priežasčių praleistą terminą teismas gali atnaujinti. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų . Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekte siūlomi nustatyti penkerių bei dviejų metų terminai nėra per trumpi ir jų nereikėtų pailginti.
Kartu, svarstytina, ar vertinamosiose projekto nuostatoje žodžių ,,naikinamasis” nereikėtų išbraukti. Tokiu atveju įstatymo nustatytą terminą viešajam interesui ginti praleidus dėl svarbių priežasčių, teismas galėtų jį atnaujinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL
2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 47, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4942 2020-
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas;
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12) 1(2) 2(11) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 1 straipsnio 2 dalimi Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 11 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,pastatų aukštis“. Sąvokos apibrėžime nurodoma, kad pastatų aukštis matuojamas metrais nuo pastato (jo dalies) statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kuriais atvejais nustatant pastato aukštį, jis matuojamas nuo jo dalies ir kurios konkrečiai dalies. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Pritarti
2Svarstytina, ar atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje apibrėžtą sąvoką ir siekiant pakankamo aiškumo , projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „reglamentas“ nereikėtų įrašyti žodžių „teritorijos naudojimo “. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12) 1(2) 9(291 ) 3.
Projekto 1 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 291 dalyje vietoj skaičiaus „48“ įrašytinas skaičius „291
“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(2020-06-12) 3(6)
formuluotes, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies šeštajame sakinyje siūlytina išbraukti žodį „administracijos“, nes pagal kitas projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas įvairi informacija skelbiama savivaldybės, o ne savivaldybės administracijos interneto svetainėje. Taip pat, svarstytina, ar šiose projekto nuostatose po žodžių „kitų įstatymų nustatytų“ nereikėtų įrašyti žodžių „specialiojo teritorijų“. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12) 3(6), 8(15)
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi sudaro teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį, jeigu šiems sprendiniams įgyvendinti reikalingas ,,būsto perdavimas į savivaldybės būsto fondą pagal šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį“. Pažymėtina, kad iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, ar atitinkamas būstas savivaldybei būtų perduodamas nuosavybės teise, ar tik valdyti. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti arba šį neaiškumą pašalinti papildant projekto 8 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 15 straipsnio
departamentas (2020-06-12) 4(7)
Svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, nereikėtų projektu atitinkamai tikslinti ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų, kad būtų aišku, jog šiose įstatymo nuostatose reglamentuojamos to pačio teisės akto tvirtinimo procedūros
departamentas (2020-06-12) 4(7) 2(2)
įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas reikėtų suderinti su projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vietoj žodžių „teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo tvarka“ įrašant žodžius „teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka“. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12) 12(20)
formuluotes, projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliesiems planams privalomas teritorijos naudojimo reglamentas“ reikėtų įrašyti formuluotę „vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas“. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12) 16(27) 2(6)
keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,iki detaliojo plano pripažinimo netekusiu galios atsiradusios šio plano sprendinių įgyvendinimo teisinės pasekmės lieka galioti“. Pastarosios nuostatos turinys nėra pakankamai aiškus. Neaišku, ar turima omenyje tai, kad detalųjį planą pripažinus netekusius galios, jo galiojimo metu įgyvendintiems tokio plano sprendiniams plano pripažinimas netekusiu galios nesukuria teisinių pasekmių, ar pastaroji nuostata turėtų būti suprantama kitaip.
10Nėra aišku, kokiu tikslu projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje keičiant galiojančią formuluotę „norėdamas keisti ar koreguoti“ išbraukiami žodžiai „ar koreguoti“, nes toliau šiuose nuostatose lieka galioti formuluotės „norimo keisti ar koreguoti “, „pateikia pasiūlymą dėl dokumento keitimo ar koregavimo “ ir kt. Nepritarti Komitetas pritaria projekto iniciatorių Aplinkos ministerijos patikslintai projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 10 dalies formuluotei:
Pasiūlymas Pakeisti projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 10 dalies antrąjį sakinį ir jį išdėstyti taip:
„Taip pat šio straipsnio 9 dalyje nurodytas detaliojo plano (arba vietovės lygmens bendrojo plano, kuriame nustatomas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas) koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai pritarimai (susitarimai) dėl šioje dalyje nurodyto nurodytų šio plano sprendinių koregavimo keitimo .“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12) 17(28) (10) 11.
Nėra aiškios projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje vartojamos nuorodos „ šio straipsnio 9 dalyje nurodyta detaliojo plano
<...>
sprendinių keitimo tvarka “ ir „ šio straipsnio 9 dalyje nurodytas koregavimas “, „šioje dalyje nurodyto plano sprendinių koregavimo “, nes keičiamo įstatymo 28 straipsnio
pagal projekto nuostatas teritorijų planavimo dokumentų keitimas ir koregavimas nėra tapatūs veiksmai
departamentas (2020-06-12) 22(37)
įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai“. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekte nereikėtų patikslinti, nuo kada pradedamas skaičiuoti apskundimo terminas . Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12) 25(49)
straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams naikinamasis terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra penkeri metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo” (pabraukta mūsų). Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, praėjus penkeriems metams nuo teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo, net ir esant pažeistam viešajam (visuomenės) interesui tokį interesą pagal įstatymą turintys pareigą ginti asmenys negalėtų ginčyti aukščiau nurodytų planavimo dokumentų, jų sprendinių bei administracinių aktų. Kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pagrįstas ir atitinka viešąjį interesą.
Svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje žodį ,,naikinamasis” nereikėtų išbraukti. Pritarti
departamentas (2020-06-12) 17(28) 18(30) (12), 2(7)
14Siekiant aiškumo projekto nuostatose,
kuriose vartojama formuluotė „Vyriausybės nustatyta bendroji tvarka“ (pavyzdžiui, projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 12 dalis) ir formuluotė „Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka“ (pavyzdžiui, projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 12 dalis, projekto 18 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalies punktas), siūlytina tikslinti: šiose formuluotėse po žodžio „nustatyta“ įrašant žodžius
„teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų
“. Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės
departamentas (2020-06-12)262
žodžio „Vyriausybės“ įrašytinas žodis „jos“. Pritarti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12)267
„tvirtinami“ įrašytinas žodis „pagal“. Pritarti. 17. Seimo kanceliarijos Teisės
departamentas (2020-06-12)
dėmesys, kad Seime yra svarstomi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo NR. I-1120 2, 7, 11, 13, 14, 16, 17, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. XIIIP-4324), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo NR. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. XIIIP-4208). Atsižvelgiant į tai, kad minėtų įstatymų projektų ir teikiamo projekto dalis siūlomų keisti straipsnių sutampa, manytina, kad įstatymų projektais siūlomos minėtų straipsnių nuostatos turėtų būti derinamos tarpusavyje. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga, ir Lietuvos matininkų asociacija
siūlomam pakeisti Įstatymo 28 straipsniui, panaikinant minėto straipsnio 10 dalį, kurioje nustatyta, kad „Kai šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, žemės valdos projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu, t. y. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti galimybės Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytu atveju parengtus žemės valdos projektus priskirti galiojančių detaliųjų planų, parengtų pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, korektūroms. Suprasdami aptariamo įstatymo pakeitimo svarbą Lietuvos Respublikos ekonomikai, verslo plėtrai, atkreipiame dėmesį, kad siūlomas Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio pakeitimas, panaikinant 10 dalį yra pažeidžiantis valstybės ir didelės dalies visuomenės interesus.
<...>“
„<...> prašo atkreipti dėmesį, kad tokie pateikti Įstatymo projekte pakeitimai yra nederinti su socialiniais partneriais , kurie tiesiogiai susiję su šiais Įstatymo projekte pakeitimais. Be to esam e įsitikinę, kad siūlomas Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio pakeitimas, panaikinant 10 dalį yra pažeidžiantis valstybės ir didelės dalies visuomenės interesus prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai.
<...>“
Pritarti Siūlytina neatsisakyti keičiamo įstatymo nuostatos dėl detaliųjų planų koregavimo žemės valdos projektais. 2. Architektas, urbanistas dr. E.
E. Ramanauskas, el.p.: [email protected] 2020-09-02 (g-2020-7279)17
Siekiant išvengti galimo viešojo intereso pažeidimo, o taip pat siekiant aukštesnės gyvenamosios aplinkos kokybės užtikrinimo, siūloma įstatymą (reg. Nr. XIIIP-4942) papildyti nuostata, kad vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų koregavimas būtų galimas tais atvejais, jei juo nėra numatoma mažinti esamų ar suplanuotų viešųjų erdvių teritorijų ploto, išskyrus valstybei svarbius projektus. Tuo tikslu žemiau pateikiami siūlomi papildymai pakeitimo įstatymo
straipsnio pakeitimas” šeštą dalį (paryškinta) ir išdėstyti taip:
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų keitimas ir koregavimas
[...]
neprivaloma keisti pagal šio straipsnio 5 dalį (taisant technines klaidas, keičiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius, nustatant papildomus sprendinius ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinio (sprendinių) neteisėtumo, jeigu dėl teismo sprendimo neatsiranda pagrindas naikinti arba keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą). Vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai gali būti koreguojami, jei koreguojamos teritorijose ribose nėra numatoma mažinti esamų ar suplanuotų viešųjų erdvių teritorijų ploto, išskyrus valstybei svarbius projektus. Nepritarti Komitetas nepritaria pasiūlymui, atsižvelgdamas į Projekto iniciatorių Aplinkos ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos argumentus:
Priimant sprendimą koreguoti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, dar nėra aiškūs galimi šio dokumento sprendiniai, t. y. nėra žinoma, kaip keisis konkretūs urbanistinės struktūros elementai.
Atsižvelgus į tai, praktikoje siūlomas papildymas neįgyvendinamas. Pagal keičiamo įstatymo nuostatas visuomenės (viešasis) interesas planuojant teritorijas įgyvendinamas per reglamentuotą viešą teritorijų planavimo procesą, todėl, netikslinga nustatyti papildomus draudimus teritorijų planavimo dokumentų koregavimui, nes atskirų sprendinių keitimas, reaguojant į pasikeitusius bendruomenės poreikius, yra neišvengiamas procesas. Siūloma formuluotė apribotų kitų viešųjų interesų atsiradimo galimybes, jeigu vietoje viešųjų erdvių bus numatyta įrengti visuomenės poreikiams reikalingus objektus (pvz., sporto aikštynai ir pan.)
3Architektas, urbanistas dr. E. Ramanauskas, el.p.:
[email protected]
panašus kaip ir g-6373, skirtumas pažymėtas dvigubu punktyru: Išrašas iš pasiūlymų: „<...>
1Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
bendrieji planai galioja neterminuotai. Esant visuomenės interesui, savivaldybės bendrųjų planų atskirų sprendinių galiojimas gali būti sulaikytas, pradėjus rengti naują savivaldybės bendrąjį planą. “
1. 2. Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vietovės lygmens bendrieji planai galioja tol, kol
parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) vietovės lygmens bendrieji planai, parengti anksčiau suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija .
Esant visuomenės interesui, vietovės lygmens bendrųjų planų atskirų sprendinių galiojimas gali būti sulaikytas, pradėjus rengti naują tos teritorijos bendrąj į planą.“ Nepritarti Komitetas nepritaria pasiūlymui, atsižvelgdamas į Projekto iniciatorių Aplinkos ministerijos argumentus:
„Sustabdžius savivaldybės ar vietovės lygmens bendrojo plano atskirų
sprendinių galiojimą, šių sprendinių vietoje atsiranda „tylos zona“, t. y. stabdoma bet kokia veikla (teritorijų planavimas, statyba, žemės valdos projektų rengimas), susijusi su „sulaikytais“ sprendiniais, nors, pradėjus rengti naują bendrąjį planą, šio plano konkretūs sprendiniai dar nežinomi. Atkreiptinas dėmesys, kad pastaboje siūlomi pakeitimai prieštarautų teisėtų lūkesčių principui“. 4. Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros
I pasiūlymas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Keičiamo Įstatymo
siūlome papildyti nauja 7 dalimi , ją išdėstant kaip nurodyta žemiau, o pakeitimus, reikalingus įgyvendinti šios dalies nuostatas, įtraukti į svarstomą Projektą, esant reikalui, patikslinant atitinkamas Projekto nuostatas: Keičiamo Įstatymo 15 straipsnio papildymas nauja 7 dalimi.
Rengiant miestų savivaldybių teritorijų ir vietovių bendruosius planus, atsižvelgiant į poreikį atkurti ar pagerinti pastatų fizines ir/ar energines savybes bei jų architektūrinę išraišką, turi būti sudaromos galimybės paaukštinti daugiabučius namus, įrengiant papildomus aukštus ar šlaitinius stogus, po kuriais galėtų būti suformuojamos pastogės jų bendruomenių poreikiams tenkinti, sudarant galimybes įrengti juose papildomas technines ir/ar administracines bei gyvenamąsias patalpas, tuo tikslu koreguojant užstatymo intensyvumo rodiklius.
<...>“
komitetui
II pasiūlymas. Kaip minėta aukščiau, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-07-24 Nutarimo Nr. 671 [iš dalies keičiančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 1213
„Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ... patvirtinimo“,
šlaitinius stogus ir suformuoti po jais pastoges, į kurias būtų įrengiami laiptai energinį efektyvumą didinančių priemonių įrangai eksploatuoti, jeigu pastogėje montuojami energinį efektyvumą didinančių priemonių elementai. Be to, paties Nutarimo 3. Punktas skelbia: „3. Nustatyti , kad šio nutarimo 1.6.9. punktu keičiamo Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos priedo 1 punkto lentelės „Valstybės remiamos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės“ skyriaus „I.
Energinį efektyvumą didinančios priemonės“ 3 punktas visa apimtimi taikomas nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos rengiamiems daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams.“ Ši Vyriausybės nutarimo nuostata įsigaliojo 2013-07-31. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlome Įstatymo Projekto įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo (26) straipsnį papildyti nauja 9 dalimi, kurią išdėstyti taip:
Projekto 26 straipsnio papildymas nauja 9 dalimi : Jeigu iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą (Modernizavimo įstatymas) ir/ar jo įgyvendinamuosius teisės aktus buvo įgyvendintos priemonės aukštinti daugiabučius gyvenamuosius namus su galimybe įrengti juose papildomas technines ir/ar gyvenamąsias patalpas, Modernizavimo Įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos taikomos ir iki šio Teritorijų planavimo Įstatymo pakeitimo įsigaliojimo atliktiems ar vykdomiems projektams.
<...>“
komitetui
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2020-07-10; 1SD-2065-(3.7 E.) (g-2020-6059)19
ministerijos (2020-07-10; 1SD-2065-(3.7 E.) (g-2020-6059) 10(17)
. Projekto 10 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Įstatymas)
2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,<...>.
Teritorijų planavimo dokumentai, parengti iki 1996 m. sausio 1 d. ir įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, kaip detalieji planai, kurie neatitinka galiojančiuose teisės aktuose teritorijų planavimo dokumentams nustatytų formos ir turinio reikalavimų, vadovaujantis kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos išvadomis, kaip savivaldybės bendrąjį planą įgyvendinantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai, gali būti pripažinti netekusiais galios savivaldybės tarybos sprendimu. Teisės aktas, kuriuo detalusis planas pripažintas negaliojančiu, įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl detaliojo plano pripažinimo negaliojančiu nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Informacija apie detaliojo plano pripažinimą negaliojančiu skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Detaliojo plano sprendiniai, įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka iki detaliojo plano pripažinimo negaliojančiu, ir jų pagrindu atsiradę teisiniai faktai lieka galioti.“ Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad detaliųjų planų sprendiniai įgyvendinami valstybės, savivaldybių institucijų arba fizinių, juridinių asmenų ar kitų organizacijų, pasinaudojusių teritorijos planavimo iniciatyvos teise ir pasirašiusių šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį, lėšomis.
Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniams įgyvendinti :1 ) jeigu detaliajame plane numatyti tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kuriuose pagal detaliojo plano nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos, vadovaujantis detaliajame plane numatytais principais, ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas;
2) išduodami statybą leidžiantys dokumentai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra neprivalomi. Siekiant išvengti skirtingo šios teisės normos aiškinimo, siūlytina apsvarstyti galimybę pakeisti Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje siūlomą įtvirtinti reglamentavimą ir nustatyti, kad tik neįgyvendinti detalieji planai gali būti pripažįstami negaliojančiais . Nepritarti NŽT pasiūlymas nebeaktualus, jis buvo teiktas pirminiam projekto variantui. Projekto iniciatoriai patikslino projekto
sakiniu:
“Iki detaliojo plano pripažinimo netekusiu galios atsiradusios
šio plano sprendinių įgyvendinimo teisinės pasekmės lieka galioti.“ NŽT ir Komitetas pritaria projekto iniciatorių patikslintai projekto 16 str. 2 d. keičiamo įstatymo 27 str. 6 dalies formuluotei. 3.
ministerijos (2020-07-10; 1SD-2065-(3.7 E.) (g-2020-6059)12
teritorijoje žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietos parenkamos rengiant specialiuosius teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus – kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, siūlome Įstatymo projekto
papildyti, nustatant, kad „ Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas , arba specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis“. Pritarti Atsižvelgiant į šią pastabą teikiamas pasiūlymas, kuris išdėstytas šios išvados 6.2 dalyje (1 Eil. Nr.). 4. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2020-07-10; 1SD-2065-(3.7 E.) (g-2020-6059) 16(28)
straipsnį ir jo 9 dalyje nustatyti, kad „<...>. Informacija visuomenei apie šioje dalyje nurodytą kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą ir viešinimą skelbiama Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.“ Tačiau atkreipiame dėmesį, kad galimos situacijos, kai ne kiekvienas planavimo organizatorius turės savo interneto svetainę, kurioje galės skelbti informaciją visuomenei apie kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą ir viešinimą.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Įstatymo projektu keičiamą Įstatymo 28 straipsnio 9 dalį. Nepritarti NŽT pasiūlymas buvo teiktas pirminiam projekto variantui, pastaba nebeaktuali. Pritariama Projekto iniciatorių argumentams, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnyje kalbama apie kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų keitimą ir koregavimą. Šių dokumentų planavimo organizatoriais gali būti Vyriausybės įgaliota institucija arba savivaldybės administracijos direktorius, todėl pastaboje minima situacija negalima. 5. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
5Įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatymo 28 straipsnį,
panaikinant minėto straipsnio
punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, žemės valdos projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu.“, t. y.
Įstatymo projektu siūloma atsisakyti galimybės Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytu atveju parengtus žemės valdos projektus priskirti galiojančių detaliųjų planų, parengtų pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, korektūroms. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis Įstatymo nuostatomis buvo siekiama teritorijų planavimo procesą supaprastinti, paspartinti ir padaryti jį efektyvesnį. Todėl pažymime, kad panaikinus galimybę detaliuosius planus, parengtus pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytu atveju koreguoti žemės valdos projektais, t. y. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis , siūlomu pakeitimu teritorijų planavimo procesas privatiems ir viešojo administravimo subjektams taps žymiai sudėtingesnis vertinant ne tik finansiškai, bet ir pagal laiko trukmę, nes detaliųjų planų rengimo laikas yra nuo 9 mėnesių iki 3 metų, o žemės valdos projektai yra parengiami per kelis mėnesius .
Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kurį žemės valdos projektai priskiriami galiojančių detaliųjų planų, parengtų pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, korektūroms, yra tinkamas ir juo pasiekiamas toks pat rezultatas, kaip ir siūlomu pakeitimu . Taip pat pažymime, kad siūlomu pakeitimu teritorijų planavimo procesas privatiems ir viešojo administravimo subjektams taps ne vien tik finansiškai brangesnis, bet taip pat nepagrįstai padidės administracinė našta . Pritarti Komitetas pritaria NŽT siūlymui neatsisakyti keičiamo įstatymo nuostatos dėl detaliųjų planų koregavimo žemės valdos projektais ir siūlo neišbraukti Įstatymo 28 straipsnio 10 dalies. Komiteto pasiūlymas išdėstytas šios išvados 6.2 dalyje. 6.
ministerijos (2020-07-10; 1SD-2065-(3.7 E.) (g-2020-6059) 11(20)
papildomai nustatyti Įstatymo 20 straipsnio 7 dalį, reglamentuojant, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai pagal detaliojo plano, kuriame numatomi tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos, vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais. Nepritarti NŽT pasiūlymas buvo teiktas pirminiam projekto variantui, pastaba nebeaktuali. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 47, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIIP-4942) ir komiteto išvadoms bei pasiūlymams, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Kaimo reikalų komitetas 2020-10-1412
Argumentai: Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis reglamentuoja statybos galimybes teritorijose, todėl Nacionalinės Žemės tarnybos siūlymas tikslingas norint aiškumo kokiu pagrindu bus galima statyti ūkininkų ūkių sodybas ir žemės ūkio veiklai reikalingus gamybinius pastatus, nes šiuo metu bendruose planuose nėra numatytos ir detalizuotos teritorijos, tokiems statiniams statyti. Teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 dalyje nurodyta, kad konkrečius specialiojo teritorijų planavimo uždavinius nustato ir kiti įstatymai, tarp jų Žemės įstatymas.
Žemės įstatyme yra nurodyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektais nustatomos ūkininkų sodybos pastatų vietos žemės ūkio paskirties žemėje bei Ūkininko ūkio įstatymo 11 str. -nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą. Nuo 2008-10-01 yra rengiami specialieji žemėtvarkos planavimo dokumentai - Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, kuriuose, žemės ūkio paskirties žemės sklypuose numatomos teritorijos ūkininkams statyti sodybas ir gamybinius pastatus. Projektas derinamas, viešinimas, atliekamas poveikio aplinkai vertinimas pagal teisės aktuose nustatytas tvarkas. Parengtas projektas registruojamas teritorijų planavimo dokumentų registre. Siekiant Įstatymo nuostatų nuoseklumo bei atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymus, teikiamas šis pasiūlymas. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 12 straipsniu keičiamo Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį ir jį išdėstyti taip: „ Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, arba specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumento sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. “ Pritarti 2.
Įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatymo
punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, žemės valdos projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu.“ t. y. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti galimybės Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytu atveju parengtus žemės valdos projektus priskirti galiojančių detaliųjų planų, parengtų pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, korektūroms.
Panaikinus galimybę detaliuosius planus, parengtus pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytu atveju koreguoti žemės valdos projektais, t. y. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis , pagal pateiktą NŽT informaciją , siūlomu pakeitimu teritorijų planavimo procesas privatiems ir viešojo administravimo subjektams taps žymiai sudėtingesnis vertinant ne tik finansiškai, bet ir pagal laiko trukmę:
Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos apie detaliuosius planus ir palyginimui žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo informaciją iš ŽPDRIS, atitinkamai detalieji planai rengiami vidutiniškai nuo 1,5 metų iki 2-3 metų; tuo tarpu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai – tik kelis mėnesius.
Projektą ir tvirtina projektą bei savivaldybės specialistai derina projektą.
Panaikinus galimybę detaliuosius planus, parengtus pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytu atveju koreguoti žemės valdos projektais, t. y. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis , pagal pateiktą NŽT informaciją , siūlomu pakeitimu teritorijų planavimo procesas privatiems ir viešojo administravimo subjektams taps žymiai sudėtingesnis vertinant ne tik finansiškai, bet ir pagal laiko trukmę:
Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos apie detaliuosius planus ir palyginimui žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo informaciją iš ŽPDRIS, atitinkamai detalieji planai rengiami vidutiniškai nuo 1,5 metų iki 2-3 metų; tuo tarpu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai – tik kelis mėnesius.
Projektą ir tvirtina projektą bei savivaldybės specialistai derina projektą.
Įstatyme, nes kituose Įstatymo straipsniuose leidžiama rengti žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektus, nepaisant to, kad tose teritorijose yra parengti detalieji planai (19 str.
dalys ) , t. y. Pramonės parkuose ir laisvųjų ekonominių zonų teritorijose, kur vyksta stambios statybos galima rengti sklypų formavimo pertvarkymo projektus, pertvarkant žemės sklypų ribas, neatsižvelgiant į užstatymo tankumą ir užstatymo intensyvumą, todėl neaišku kodėl negalima kitiems asmenims (pvz: kaip gretimų namų valdų, nedidelės apimties komercinių žemės sklypų ribų ir pan.),
Nekilnojamojo turto registre. Projektu nustatant, kad žemės sklypų ribas galima keisti tik detaliuoju planu atsiranda galimybė, kad tik architektūrinį išsilavinimą turintys specialistai rengs projektus, o topografines nuotraukas ir kadastrinius matavimus atliks geodezininko ir matininko kvalifikacinius pažymėjimus turintys specialistai. Taigi, viešojo administravimo subjektams reikės vykdyti kelis pirkimus: specialistams projektui rengti ir topografinei nuotraukai bei kadastriniams matavimams atlikti.
Projektus galės rengti siauresnis ratas specialistų (nebegalės rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys asmenys, kurie turi kvalifikacinius pažymėjimus atlikti topografines nuotraukas, rengti sklypų formavimą ir pertvarkymo projektą ir atlikti kadastrinius matavimus), tokiu būdu pailgės projekto rengimo terminas ir padidės projekto parengimo išlaidos. Pasiūlymas:
projekto 17 straipsniu keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 10 dalies, palikti tokią, kokia yra įtvirtinta įstatyme ir šią dalį išdėstyti taip: „
galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu .“
projekto 17 straipsniu keičiamo Įstatymo 28
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 1 punktą specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai : žemėtvarkos schemos, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad s u žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą . Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos paskirtis, organizacinė, informacinė ir funkcinė struktūra, kaupiamų duomenų šaltiniai nustatomi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintuose Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatuose.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų pareigūnai teritorijų planavimo valstybinės priežiūros procedūras pagal kompetenciją atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema arba Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacine sistema . Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome, kad Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio
specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentams pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas atliekamas automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Pasiūlymas: Papildyti projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nagrinėjimas
dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu.
Planavimo organizatorius apie parengtą ir pagal pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta, pataisytą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje. Specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentams pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas atliekamas automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. “
2020-10-1424
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 47 straipsnio „Naudojimasis informacinėmis sistemomis“ 1 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimo procesų procedūras planavimo organizatoriai, teritorijų planavimo dokumentų rengėjai, viešojo administravimo subjektai ir kiti teritorijų planavimo proceso dalyviai atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina aplinkos ministras, nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, jeigu teritorijų planavimo dokumentai buvo pradėti rengti iki 2014 m. sausio
straipsnio 4 dalies 1 punktą specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai : žemėtvarkos schemos, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad s u žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą . Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos paskirtis, organizacinė, informacinė ir funkcinė struktūra, kaupiamų duomenų šaltiniai nustatomi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintuose Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatuose. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų pareigūnai teritorijų planavimo valstybinės priežiūros procedūras pagal kompetenciją atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema arba Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacine sistema . Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome papildyti Teritorijų planavimo įstatymo 47 straipsnio
specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentais susiję veiksmai atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsniu keičiamą Įstatymo 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
informacinėmis sistemomis 1.
Teritorijų planavimo procesų procedūras planavimo organizatoriai, teritorijų planavimo dokumentų rengėjai, viešojo administravimo subjektai ir kiti teritorijų planavimo proceso dalyviai atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina aplinkos ministras, nustatyta tvarka, su išskyrus atvejus, jeigu teritorijų planavimo dokumentai buvo pradėti rengti iki 2014 m. sausio
procedūras planavimo organizatoriai, teritorijų planavimo dokumentų rengėjai, viešojo administravimo subjektai ir kiti teritorijų planavimo proceso dalyviai atlieka naudodamiesi Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacine sistema šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina žemės ūkio ministras, nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, jeigu specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai buvo pradėti rengti iki 2015 m. sausio
dalyviai ir visuomenė turi teisę gauti informaciją apie šio proceso eigą pasinaudodami šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacine sistema nurodytomis informacinėmis sistemomis .“
7Balsavimo rezultatai:
už –6 , prieš – 0, susilaikė – . 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Simantė Kairienė
DĖL
2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15,
12
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Aistė Gedvilienė – Komiteto pirmininkė, Komiteto nariai: pirmininkės pavaduotojas Arvydas Nekrošius, Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Andrius Palionis, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12) 1(2) 2(11) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
planavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 11 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,pastatų aukštis“. Sąvokos apibrėžime nurodoma, kad pastatų aukštis matuojamas metrais nuo pastato (jo dalies) statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kuriais atvejais nustatant pastato aukštį, jis matuojamas nuo jo dalies ir kurios konkrečiai dalies. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Nepritarti Argumentai Projektu siūloma suvienodinti pastatų aukščio apibrėžtį su kitais statybą reguliuojančiais teisės aktais, šio aukščio skaičiavimo praktika ir siekiama užtikrinti projektuojamų pastatų pritaikymą prie kraštovaizdžio.
Pastatai gali būti statomi didelį reljefo nuolydį turinčiose teritorijose – tada jų atskirų dalių aukštis negali viršyti bendro nurodyto pastatų aukščio, dalių aukštį matuojant nuo atskirų atitinkamų statybos zonų esamo žemės paviršiaus (pastatų „laiptavimo“ principas). Bendruosiuose planuose nurodomas maksimalus pastatų aukštis, o konkretus – skaičiuojamas rengiant statinio projektą, šis skaičiavimas detalizuotas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12) 1(2) 1(1)
atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje apibrėžtą sąvoką ir siekiant pakankamo aiškumo , projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „reglamentas“ nereikėtų įrašyti žodžių „teritorijos naudojimo “. Pritarti Argumentai Atsižvelgus į tai, kad pažyminys „teritorijos naudojimo“ yra apibrėžties pradžioje, aiškumo tikslais siūlytina jo nekartoti, bet
„nuostatas“ ir „reikalavimus“ atskirti tik kableliu. Pasiūlymas suderintas su
Valstybine lietuvių kalbos komisija. Pasiūlymas Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas,
kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos , ir reikalavimai arba reglamentas bei apsaugos principai.“
departamentas (2020-06-12) 1(2) 9(291 )
įstatymo 2 straipsnio 291 dalyje vietoj skaičiaus „48“ įrašytinas skaičius „291 “. Pritarti
departamentas (2020-06-12) 3(6)
Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies šeštajame sakinyje siūlytina išbraukti žodį „administracijos“, nes pagal kitas projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas įvairi informacija skelbiama savivaldybės, o ne savivaldybės administracijos interneto svetainėje. Taip pat, svarstytina, ar šiose projekto nuostatose po žodžių „kitų įstatymų nustatytų“ nereikėtų įrašyti žodžių „specialiojo teritorijų“. Pritarti
departamentas (2020-06-12) 3(6), 8(15)
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi sudaro teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį, jeigu šiems sprendiniams įgyvendinti reikalingas ,,būsto perdavimas į savivaldybės būsto fondą pagal šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį“. Pažymėtina, kad iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, ar atitinkamas būstas savivaldybei būtų perduodamas nuosavybės teise, ar tik valdyti. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti arba šį neaiškumą pašalinti papildant projekto 8 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį.
Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 8 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį ir jį išdėstyti taip:
„Įgyvendinant šiuos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų
planavimo dokumentų sprendinius, pastatų su gyvenamosios paskirties patalpomis statyba, taikant nustatytas tarpines leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmes, galima pagal Statybos įstatymo nuostatas, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka pasirašytas statytojo ir planavimo organizatoriaus susitarimas (arba tai aptarta šių dokumentų sprendinių įgyvendinimo sutartyse), kuriame numatyta ne mažiau kaip 20 ir ne daugiau kaip 30 procentų papildomai (dėl leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklių reikšmių skirtumo) gauto šiose teritorijose pastatytų (rekonstruotų) pastatų naudingojo ar pagrindinio ploto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka kaip socialinį būstą ar savivaldybės būstą perduoti
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, nereikėtų projektu atitinkamai tikslinti ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų, kad būtų aišku, jog šiose įstatymo nuostatose reglamentuojamos to pačio teisės akto tvirtinimo procedūros . Pritarti Argumentai Atsižvelgus į kartu su Strateginio valdymo įstatymu Nr. XIII-4294 Seimo patvirtintus keičiamo įstatymo pakeitimus (Nr. XIII-3125, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09), siūlytina atsisakyti projekte pateiktų besikartojančių keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pasiūlymas Atsisakyti projekto 4 straipsnio 1 dalies ir, atsižvelgus į TD 7 pastabą , projekto 4 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „ 1.
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Seimas tvirtina Lietuvos Respublikos teritorijos
bendrojo plano koncepciją, nustatančią ilgalaikes valstybės teritorijos (įskaitant kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje) erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus. 2. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip ; :
„3) tvirtina valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo
dokumentus, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai vietovės lygmens valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentui taikoma atitinkamos rūšies vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka, ir teritorijų planavimo dokumentus, rengiamus teritorijai, į kurią patenka Lietuvos teritorinės jūros ir (ar) kontinentinio šelfo, ir (ar) išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalys;“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12) 4(7) 2(2)
įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas reikėtų suderinti su projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vietoj žodžių „teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo tvarka“ įrašant žodžius „teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka“. Pritarti
departamentas (2020-06-12) 12(20)
Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliesiems planams privalomas teritorijos naudojimo reglamentas“ reikėtų įrašyti formuluotę „vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas“. Pritarti
departamentas (2020-06-12) 16(27) 2(6)
keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,iki detaliojo plano pripažinimo netekusiu galios atsiradusios šio plano sprendinių įgyvendinimo teisinės pasekmės lieka galioti“. Pastarosios nuostatos turinys nėra pakankamai aiškus. Neaišku, ar turima omenyje tai, kad detalųjį planą pripažinus netekusius galios, jo galiojimo metu įgyvendintiems tokio plano sprendiniams plano pripažinimas netekusiu galios nesukuria teisinių pasekmių, ar pastaroji nuostata turėtų būti suprantama kitaip. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, jos nereikėtų patikslinti. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 16 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalies paskutinį sakinį ir jį išdėstyti taip: „ Iki detaliojo plano pripažinimo netekusiu galios atsiradusios šio plano sprendinių įgyvendinimo teisinės pasekmės lieka galioti Detalųjį planą pripažinus netekusiu galios, jo galiojimo metu įgyvendintiems šio plano sprendiniams detaliojo plano pripažinimas netekusiu galios nesukuria teisinių pasekmių .“
departamentas (2020-06-12) 17(28)
Nėra aišku, kokiu tikslu projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje keičiant galiojančią formuluotę „norėdamas keisti ar koreguoti“ išbraukiami žodžiai „ar koreguoti“, nes toliau šiuose nuostatose lieka galioti formuluotės „norimo keisti ar koreguoti “, „pateikia pasiūlymą dėl dokumento keitimo ar koregavimo “ ir kt. Pritarti iš dalies Argumentai Pastaboje minima formuluotė susijusi su dokumento sprendinių, o ne su dokumento koregavimu: sprendiniai visada keičiami keičiant arba koreguojant dokumentą. Komitetas pritaria projekto iniciatorių Aplinkos ministerijos patikslintai projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 10 dalies formuluotei, kurioje sąvoka „sprendinių koregavimas“ pakeista į „sprendinių keitimas“:
Pasiūlymas Pakeisti projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 10 dalies antrąjį sakinį ir jį išdėstyti taip:
„Taip pat šio straipsnio 9 dalyje nurodytas
detaliojo plano (arba vietovės lygmens bendrojo plano, kuriame nustatomas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas) koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai pritarimai (susitarimai) dėl šioje dalyje nurodyto nurodytų šio plano sprendinių
Nėra aiškios projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje vartojamos nuorodos „ šio straipsnio 9 dalyje nurodyta detaliojo plano <...> sprendinių keitimo tvarka “ ir „ šio straipsnio 9 dalyje nurodytas koregavimas “, „šioje dalyje nurodyto plano sprendinių koregavimo “, nes keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje kalbama apie nurodytų teritorijų planavimo dokumentų koregavimą, o pagal projekto nuostatas teritorijų planavimo dokumentų keitimas ir koregavimas nėra tapatūs veiksmai . Pritarti
tobulinti keičiamo įstatymo28 straipsnio 10 dal į. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12) 22(37)
įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai“. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekte nereikėtų patikslinti, nuo kada pradedamas skaičiuoti apskundimo terminas . Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies trečiąjį sakinį ir jį išdėstyti taip:
„Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų
nuo atsakymo gavimo dienos gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai.“
departamentas (2020-06-12) 25(49)
straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams naikinamasis terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra penkeri metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo” (pabraukta mūsų).
Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, praėjus penkeriems metams nuo teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo, net ir esant pažeistam viešajam (visuomenės) interesui tokį interesą pagal įstatymą turintys pareigą ginti asmenys negalėtų ginčyti aukščiau nurodytų planavimo dokumentų, jų sprendinių bei administracinių aktų. Kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pagrįstas ir atitinka viešąjį interesą. Svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje žodį ,,naikinamasis” nereikėtų išbraukti. Nepritarti Argumentai :
Skundo padavimo terminas yra sąlyga, ribojanti konstitucinę teisminės gynybos teisę. Atsisakius naikinamojo termino, didės teisinis neapibrėžtumas ir mažės investicinės aplinkos stabilumas, galimai bus pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Toks teisinis reguliavimas neskatins suinteresuotų šalių greitai ir efektyviai ginti viešąjį interesą. Manytina, kad 5 metai nuo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo – pakankamas terminas pradėti faktinį šio dokumento sprendinių įgyvendinimą, per kurį iš esmės objektyviai įvertinti jų poveikį visuomenės (viešajam) interesui (ne tik iš teritorijų planavimo dokumento turinio) galės specialiųjų žinių ir patirties neturintys asmenys. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12) 17(28) 18(30) (12), 2(7) 14.
Siekiant aiškumo projekto nuostatose, kuriose vartojama formuluotė „Vyriausybės nustatyta bendroji tvarka“ (pavyzdžiui, projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 12 dalis) ir formuluotė „Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka“ (pavyzdžiui, projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 12 dalis, projekto 18 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalies punktas), siūlytina tikslinti: šiose formuluotėse po žodžio „nustatyta“ įrašant žodžius
„teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų
“. Pritarti
departamentas (2020-06-12)262
žodžio „Vyriausybės“ įrašytinas žodis „jos“. Pritarti
(2020-06-12)267
„tvirtinami“ įrašytinas žodis „pagal“. Pritarti
departamentas (2020-06-12)
dėmesys, kad Seime yra svarstomi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo NR. I-1120 2, 7, 11, 13, 14, 16, 17, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. XIIIP-4324), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo NR. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. XIIIP-4208). Atsižvelgiant į tai, kad minėtų įstatymų projektų ir teikiamo projekto dalis siūlomų keisti straipsnių sutampa, manytina, kad įstatymų projektais siūlomos minėtų straipsnių nuostatos turėtų būti derinamos tarpusavyje. Pritarti Argumentai Atsižvelgus į kartu su Strateginio valdymo įstatymu Seimo patvirtintus keičiamo įstatymo pakeitimus (Nr. XIII-3125, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09), įsigaliojančius nuo 2021 m. sausio 1 d., siūloma:
Pasiūlymai:
straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip: „24.
Teritorijos planavimo sąlygos – planuojamai teritorijai taikomos taikomi ūkio šakų plėtros programų ir kitų strateginio planavimo dokumentų nuostatos, rengiamo teritorijų planavimo dokumento atžvilgiu aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai , Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme nurodytų, išskyrus teritorijų planavimo dokumentus, reikiamų planavimo dokumentų (toliau – planavimo dokumentai) nuostatos ir teisės aktais pagrįsti planavimo sąlygas pateikiančios institucijos reikalavimai dėl teritorijų planavimo dokumentuose būtinų nustatyti privalomųjų nuostatų, privalomųjų reikalavimų ar teritorijos naudojimo reglamento, taip pat inžinerinių tinklų, energetikos objektų, kurie pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą laikomi kilnojamaisiais daiktais, ir susisiekimo komunikacijų prisijungimo reikalavimai.“
11 straipsnio 1 dalies nuostatų:
„1. Valstybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai privalo būti
parengti pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją. Valstybės teritorijos bendrojo plano objektas – Lietuvos Respublikos teritorija (įskaitant kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje).“ Projekto 5 straipsnio 2–5 dalis laikyti atitinkamai 1–4 dalimis. 3. Pakeisti projekto 6 straipsniu siūlomą pakeisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) planavimo organizatoriui rengiant sprendinių įgyvendinimo
programas, kurios derinamos su ilgos, vidutinės ar trumpalaikės trukmės atitinkamais strateginio planavimo dokumentais, numatančiais investicinių projektų įgyvendinimo planuojamose teritorijose galimybes ir sudarančiais sąlygas pritraukti privačias investicijas.
Valstybės teritorijos ar valstybės teritorijos dalių bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo programas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamų valstybės lygmens bendrųjų planų patvirtinimo tvirtina Vyriausybė.“
projekto 9 straipsniu siūlomą pakeisti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pirmąjį sakinį ir jį išdėstyti taip:
„3) rengiant sprendinių įgyvendinimo programas, kurios, atsižvelgiant
į sprendinių įgyvendinimo lygmenį (savivaldybės, vietovės), derinamos su atitinkamo lygmens strateginio planavimo dokumentais, numatančiais valstybės ir savivaldybės investicijų panaudojimo galimybes planuojamose teritorijose.“
projekto 10 straipsnio 9 dalimi siūlomą pakeisti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Planavimo organizatorius, įvertinęs konkrečius visuomenės
poreikius, socialinius, ekonominius, urbanistinius planuojamos teritorijos ypatumus, strateginio planavimo dokumentus, gamtinį ir (ar) kultūrinį kraštovaizdį, planuojamoje teritorijoje esančių kultūros paveldo objektų ir vietovių vertingąsias savybes ir jų apsaugai taikomus paveldosaugos reikalavimus, rengiamo detaliojo plano mastelį, planavimo darbų programoje nustato papildomus teisės aktais pagrįstus detaliojo plano uždavinius.“ 6.
Pakeisti projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punkto pirmąjį sakinį ir jį išdėstyti taip:
„2) bendrųjų sprendinių formavimas – atsižvelgiant į teritorijų
planavimo lygmenis ir planuojamą teritoriją, atitinkamai teritorijai taikomų valstybės ir regionų strateginio atitinkamo lygmens planavimo dokumentų nuostatas, nustatomos svarbiausios teritorijos vystymo kryptys, parengiama koncepcija, jeigu planavimo darbų programoje numatyta ją rengti.“ Argumentai Atsižvelgus į kartu su Investicijų įstatymo pakeitimais Seimo patvirtintus keičiamo įstatymo pakeitimus (Nr. XIII-3163, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-10), įsigaliosiančius nuo 2021 m. sausio 1 d., siūloma:
Pasiūlymai:
straipsniu siūlomo pakeisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies trečiąjį ir ketvirtąjį sakinius ir juos išdėstyti taip:
„<...> Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar jos
įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ar jos įgaliota institucija šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje atitinkamai nurodytais atvejais Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis gali teikti savivaldybei pasiūlymus dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimo.
Savivaldybės administracijos direktorius per 5 darbo dienas nuo Krašto apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos ir per 15 darbo dienų nuo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos pasiūlymo gavimo dienos priima sprendimą dėl atitinkamo bendrojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų arba motyvuotai šį pasiūlymą atmeta <...>.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių
institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi , visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms , išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Detalieji planai suteikia teisę valstybės ir savivaldybių institucijoms veikti planuojant lėšas .“
projekto 12 straipsniu siūlomo pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Statyba krašto apsaugos tikslams skirtoje teritorijoje
ir stambiems projektams skirtose teritorijose esančiame žemės sklype esančiuose žemės sklypuose vykdoma pagal valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus arba savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jei jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.“ 4.
Pakeisti projekto 17 straipsniu siūlomo pakeisti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies trečiąjį sakinį ir jį išdėstyti taip:
„<...> Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija
, taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministerija ar jos įgaliota institucija turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti ir savivaldybės lygmens bendrąjį planą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.“
projekto 17 straipsniu siūlomo pakeisti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Krašto apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos
ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos iniciatyva savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai koreguojami, kai atitinkamai krašto apsaugai užtikrinti būtinas teritorijų vystymas ar stambiems projektams skirtų teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Šiuo atveju Šiais atvejais savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimas finansuojamas atitinkamai iš Krašto apsaugos ministerijai ar Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga, ir Lietuvos matininkų asociacija 2020-09-21 Nr. 2 (2020-09-21 Nr.
2 (2020-09-21 Nr. G-2020-7745)17 Išrašas iš rašto: „<...> Kategoriškai prieštaraujame siūlomam pakeisti Įstatymo 28 straipsniui, panaikinant minėto straipsnio 10 dalį, kurioje nustatyta, kad „Kai šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, žemės valdos projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu, t. y. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti galimybės Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytu atveju parengtus žemės valdos projektus priskirti galiojančių detaliųjų planų, parengtų pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, korektūroms. Suprasdami aptariamo įstatymo pakeitimo svarbą Lietuvos Respublikos ekonomikai, verslo plėtrai, atkreipiame dėmesį, kad siūlomas Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio pakeitimas, panaikinant 10 dalį yra pažeidžiantis valstybės ir didelės dalies visuomenės interesus.
<...>“
„<...> prašo atkreipti dėmesį, kad tokie pateikti Įstatymo projekte pakeitimai yra nederinti su socialiniais partneriais , kurie tiesiogiai susiję su šiais Įstatymo projekte pakeitimais. Be to esam e įsitikinę, kad siūlomas Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio pakeitimas, panaikinant 10 dalį yra pažeidžiantis valstybės ir didelės dalies visuomenės interesus prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai.
<...>“
Nepritarti Argumentai Pastaboje nepateikti argumentai, kodėl siūlomas reguliavimas pažeidžia „valstybės ir didelės dalies visuomenės interesus“ ir „prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai“; neatsižvelgta į tai, kad projektas buvo pristatytas susitikime su socialiniais partneriais, teisės aktų nustatyta tvarka teiktas derinti visuomenei ir institucijoms. AM principinė pozicija – detalieji planai gali būti koreguojami tik detaliaisiais planais.
Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 8 str. nurodyta, kad visuomenės (viešasis) interesas planuojant teritorijas įgyvendinamas per reglamentuotą viešą teritorijų planavimo procesą . Siūlomas reguliavimas atitinka teisėkūros aiškumo, atvirumo ir skaidrumo principus: detaliųjų planų sprendiniai (žemės sklypų ribos) keičiami tik detaliaisiais planais, nes šių ribų pakeitimas sąlygoja kitų detaliojo plano sprendinių ar urbanistinių struktūrų išdėstymo keitimą. 2. Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai Daiva Matonienė 2020-09-23, Nr. 1513-20-54 ( G-2020-7859 ir G-2020-8423)8
Išrašas iš rašto: „<...> I pasiūlymas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Keičiamo Įstatymo
siūlome papildyti nauja
, ją išdėstant kaip nurodyta žemiau, o pakeitimus, reikalingus įgyvendinti šios dalies nuostatas, įtraukti į svarstomą Projektą, esant reikalui, patikslinant atitinkamas Projekto nuostatas: Keičiamo Įstatymo 15 straipsnio papildymas nauja 7 dalimi. Rengiant miestų savivaldybių teritorijų ir vietovių bendruosius planus, atsižvelgiant į poreikį atkurti ar pagerinti pastatų fizines ir/ar energines savybes bei jų architektūrinę išraišką, turi būti sudaromos galimybės paaukštinti daugiabučius namus, įrengiant papildomus aukštus ar šlaitinius stogus, po kuriais galėtų būti suformuojamos pastogės jų bendruomenių poreikiams tenkinti, sudarant galimybes įrengti juose papildomas technines ir/ar administracines bei gyvenamąsias patalpas, tuo tikslu koreguojant užstatymo intensyvumo rodiklius.
<...>“
Nepritarti Argumentai Projektu siūloma nuostata dėl užstatymo intensyvumo didinimo susijusi su siekiu padėti savivaldybėms išplėsti savo būsto fondą ir sudaryti sąlygas socialinės atskirties mažinimui, t. y. projekto rengėjai siūlo buvo šią nuostatą taikyti tik naujų pastatų statybai, t. y. nekilnojamojo turto vystytojams.
Pateiktas pasiūlymas nekonkretus ir dviprasmiškas, nes Įstatymo 15 str. turi būti nurodyti aiškūs ir konkretūs privalomieji reikalavimai (ką būtina nustatyti bendruosiuose planuose). Pagal galiojantį teisinį reguliavimą (jo nekeičiant) pastatai gali būti rekonstruojami didinant jų aukštį, jeigu tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose ir numatomas pastatų aukštis neviršija šiuose dokumentuose nurodyto dydžio. Manytina, kad dėl daugiabučių pastatų bendruomenių poreikio turėti papildomas patalpas netikslinga nustatyti išskirtines sąlygas nesilaikyti bendrojo plano sprendinių, t. y. sukurti nevienodas sąlygas atskiriems subjektams savo poreikių tenkinimui. 3. Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai
minėta aukščiau, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-07-24 Nutarimo Nr. 671 [iš dalies keičiančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr.
programos ... patvirtinimo“, 1.6.9. punktu numatyta galimybė Renovuojant daugiabučius namus įrengti šlaitinius stogus ir suformuoti po jais pastoges, į kurias būtų įrengiami laiptai energinį efektyvumą didinančių priemonių įrangai eksploatuoti, jeigu pastogėje montuojami energinį efektyvumą didinančių priemonių elementai. Be to, paties Nutarimo 3. Punktas skelbia: „3. Nustatyti , kad šio nutarimo 1.6.9. punktu keičiamo Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos priedo
(modernizavimo) priemonės“ skyriaus „I. Energinį efektyvumą didinančios priemonės“ 3 punktas visa apimtimi taikomas nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos rengiamiems daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams.“ Ši Vyriausybės nutarimo nuostata įsigaliojo 2013-07-31.
Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlome Įstatymo Projekto įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo (26) straipsnį papildyti nauja 9 dalimi, kurią išdėstyti taip: Projekto 26 straipsnio papildymas nauja 9 dalimi : Jeigu iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą (Modernizavimo įstatymas) ir/ar jo įgyvendinamuosius teisės aktus buvo įgyvendintos priemonės aukštinti daugiabučius gyvenamuosius namus su galimybe įrengti juose papildomas technines ir/ar gyvenamąsias patalpas, Modernizavimo Įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos taikomos ir iki šio Teritorijų planavimo Įstatymo pakeitimo įsigaliojimo atliktiems ar vykdomiems projektams.
<...>“
Nepritarti Argumentai Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) projektai, kurie neatitinka šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų (kai viršijamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leidžiamasis užstatymo intensyvumas ir (ar) aukštis), apskritai negalėjo būti rengiami, todėl negalime sutikti su siūlymu šiuos projektus „įteisinti “. Pastaboje minima Vyriausybės nutarimo nuostata neįtvirtino galimybės statyti neatsižvelgus į teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. 4. Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2020-10-19 e.paštu 8(15)
Lietuvos Būsto Rūmų (LBR) pasiūlymus, pateiktus Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo Projektui XIIIP-4942.
<...>
Pateikiame LBR pasiūlymų variantus (jie šiek tiek patikslinti, lyginant su pirminiais Seimui pateiktais pasiūlymais): LBR I pasiūlymas . Keičiamo Įstatymo 15 straipsnio papildymas nauja 7 dalimi. (Arba šia nuostata gali būti papildyta Keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 15 str.
2 dalis) Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus, atsižvelgiant į poreikį atkurti ar pagerinti pastatų fizines ir/ar energines savybes bei jų architektūrinę išraišką, turi būti sudaromos galimybės paaukštinti daugiabučius namus, įrengiant papildomus aukštus ar šlaitinius stogus, po kuriais galėtų būti suformuojamos pastogės jų gyventojų bendruomenių poreikiams tenkinti, sudarant galimybes įrengti juose papildomas technines ir/ar administracines, visuomeninės paskirties bei gyvenamąsias patalpas, tuo tikslu koreguojant užstatymo intensyvumo rodiklius. Nepritarti Argumentai Pasiūlymų esmė tokia pati, kaip ir anksčiau pateiktų pasiūlymų. 5. Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai
e.paštu26
nesusipratimas, kai viena vertus, LRV nutarime kalbama apie inžinerinės įrangos dislokavimo pastogėje galimybes, kita vertus, tuoj po žodžių
"naujo šlaitinio stogo įrengimas" daroma išlyga „išskyrus patalpų
pastogėje įrengimą“ arba net „be patalpų pastogėje“ (taip rašoma galiojančioje LRV nutarimo redakcijoje). LBR II pasiūlymas. Projekto 26 straipsnio papildymas nauja 9 dalimi: Jeigu iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą (Modernizavimo įstatymas) ir/ar jo įgyvendinamuosius teisės aktus buvo įgyvendintos priemonės aukštinti daugiabučius gyvenamuosius namus su galimybe įrengti juose papildomas technines ir/ar administracines, visuomeninės paskirties bei gyvenamąsias patalpas, Modernizavimo Įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos taikomos ir iki šio Teritorijų planavimo Įstatymo pakeitimo įsigaliojimo atliktiems ar vykdomiems projektams. Nepritarti Argumentai Pasiūlymų esmė tokia pati, kaip ir anksčiau pateiktų pasiūlymų. 6.
2020-10-14 G-2020-8423
5N
įstatymo Nr. I-1120 2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 47, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIIIP-4942) (toliau – Įstatymo) papildymo. Siūlau Įstatymą papildyti nuostata, kuri leistų savivaldybių administracijoms sulaikyti pradėtos planuoti teritorijos vystymą, jei tas vystymas gali sukliudyti geresnių ir tinkamesnių suplanavimo sprendinių parengimui. Paaiškinu, kad, pradėjus rengti naujus bendruosius planus, yra leidžiama pradėti rengti ir kitus žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, keisti žemės naudojimo paskirtį, nors tai ir prieštarauja rengiamiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniams. Kai kuriais tokiais atvejais yra pastebimas teritorijos vystytojų piktnaudžiavimas, kuomet įvertinant galimus naujus planavimo sprendinius, yra siekiama kuo skubiau užstatyti numatomas viešąsias erdves, planuojamas naujas gatves ir pan. Tokiu būdu naujai rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių realizavimas tampa neaiškus, susidaro aukštesnio ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų kolizijos. Pažymiu, kad Teritorijų planavimo rengimo etape parengus esamos būklės įvertinimo stadiją, yra rengiama koncepcija ir konkretizuoti sprendiniai. Parengus konkretizuotus sprendinius iš naujo nėra atliekamas esamos būklės įvertinimas. Todėl teritorijų vystymas dėl skirtingų lygiagrečiai rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių gali išbrangti – gali prireikti nuostolių kompensavimo, parengtų teritorijų planavimo dokumentų koregavimo. Taip pat tokiu būdu užkertami keliai racionaliems susisiekimo komunikacijų, inžinerinės infrastruktūros vystymo sprendiniams, viešųjų erdvių formavimui. O svarbiausia dėl šių priežasčių yra pažeidžiamas viešasis interesas.
Atsižvelgiant į išdėstytas priežastis, siūlau LR Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 47, 49 straipsnių pakeitimo įstatymą (reg. Nr. XIIIP-4942) papildyti nuostatomis nusakančiomis galimą planuojamos teritorijos ar jos atskirų dalių vystymo sulaikymą, jei tas vystymas gali sudaryti prielaidas sutrukdyti racionalių teritorijų planavimo sprendinių numatymui. Atitinkamos nuostatos yra įtvirtintos Vokietijos, Estijos, Didžiosios Britanijos bei kitų šalių teritorijų planavimo įstatymuose. Žemiau pateikiami siūlomi papildymai Įstatymo 13 straipsniui:
Pasiūlymas Papildyti 25 straipsnį nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„9. Siekiant užtikrinti tinkamą kompleksinio teritorijų
planavimo dokumentų rengimą, pradėjus jų rengimo etapą, gali būti sulaikytas planuojamos teritorijos ar atskirų jos dalių vystymas.“ Keičiamo įstatymo 25 straipsnį išdėstyti nauja redakcija. Pritarti iš dalies Argumentai Pritarti pastabos tikslui
Pradėjus teritorijų planavimo dokumentų rengimo etapą (esamos būklės įvertinimo stadiją) pastaboje siūloma galimybė („gali būti sulaikytas planuojamos teritorijos ar atskirų jos dalių vystymas“, t. y. sulaikyti planuojamos teritorijos ekonominės, socialinės, aplinkos būklės urbanistiniai kokybiniai pokyčiai ir kiekybinė plėtra) sukurtų situaciją, kai, pvz., bendrojo plano keitimo metu (užtrunka nuo 3 iki 5 metų) negalėtų būti rengiami, keičiami ar koreguojami ir net baigiami rengti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai, tarp jų – detalieji planai, žemės valdos projektai; statyba negalėtų būti vykdoma pagal bendrojo plano sprendinius, o būtų vykdoma tik tokiose teritorijose, kuriose yra parengti galiojantys detalieji planai. T. y. siūlomu teisiniu reguliavimu sudaroma galimybė 3–5 metams sustabdyti teritorijos vystymą visoje savivaldybės teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, minėtas siūlymas neatitinka teritorijų planavimo esmės ir, mūsų nuomone, yra nepriimtinas : negalima sukurti prielaidų situacijai, kai savivaldybės teritorijoje nėra galiojančio savivaldybės lygmens bendrojo plano ir atsiranda „tylos zona“, t. y. stabdoma bet kokia veikla (teritorijų planavimas, statyba, žemės valdos projektų rengimas), susijusi su „sulaikytu“ vystymu, nors, pradėjus rengti naują bendrąjį planą, šio plano konkretūs sprendiniai dar nežinomi . Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastaboje siūlomi pakeitimai prieštarautų teisėtų lūkesčių principui. Pasiūlymas Papildyti projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnį 9 dalimi (visą straipsnį išdėstant nauja redakcija): „9.
Rengiant savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį planą, kompleksinio teritorijų planavimo proceso baigiamajame etape po viešo svarstymo planavimo organizatorius, atsižvelgęs į šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepriima sprendimo planuojamoje teritorijoje (jos dalyje) pradėti rengti naujus ir (ar) keisti ar koreguoti galiojančius detaliuosius planus ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, jeigu šių detaliųjų planų ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų uždaviniai ar pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas ar nustatymas prieštarauja numatomiems rengiamo savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalies bendrojo plano sprendiniams. “
2020-10-20 e. paštu Pastaba . Konkrečių pasiūlymų dėl įstatymo projekto nuostatų papildymo ar pakeitimo nesiūloma, todėl pateikiama tik teksto ištrauka : „Aiškinamajame rašte (Raštas) daugelyje vietų akcentuojamas suinteresuotos visuomenės didesnis įtraukimas ir kad jis efektyviau bus įgyvendinamas. Tačiau be to, kad:
a) savivaldybės sprendimai dėl teritorijų planavimo bus patalpinti papildomoje svetainėje,
b) kad detalaus plano koregavimui taip pat reikės viešo svarstymo (kas jau ir dabar praktikoje daroma) ir
c) kad viešo intereso gynimui pratęsiamas terminas nuo 2 iki 5 metų (nors du metai pagal teismo praktiką taip pat buvo pratęsti), jokios papildomo visuomenės įtraukimo nenumatyta.
Mūsų manymu, Įstatymo pakeitimai yra daromi prisidengiant, kad bendruomenių teisės dalyvaujant teritorijų planavime bus labiau apgintos, tačiau tokio tikslo nebus priėmus Įstatymo pakeitimus. <....> Įstatymo formuluočių nesiūlome, nes tam reikia papildomų laiko sąnaudų ir informacijos, dalyvavimo darbo grupėse, į kurias deja nebuvome kviečiami“. Atsižvelgti Konkrečių pasiūlymų dėl įstatymo projekto nuostatų papildymo ar pakeitimo nepateikta. Argumentai AM nerengė naujos koncepcijos keičiamam įstatymui ir jo naujos redakcijos, todėl nesudarinėjo darbo grupės, o pateikė pasiūlymus kai kurių straipsnių pakeitimui, įvertinusi besiformuojančią teritorijų planavimo procesų, vykdomų pagal nuo 2014 m. sausio 1 d. pasikeitusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, praktiką, atsižvelgusi į gautus Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Projektas buvo pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei teisės aktų nustatyta tvarka.
Pažymime, kad viešinimo procedūros stiprinimui, be rašte nurodytų atvejų, siūloma numatyti (detalus reglamentavimas bus įtvirtintas poįstatyminiuose teisės aktuose):
1) savivaldybių bendruosiuose planuose – teritorijas, kuriose privaloma rengti detaliuosius planus (ar vietovės lygmens bendruosius planus, kuriuose nustatomas teritorijų naudojimo reglamentas), todėl šiose teritorijose bus vykdomos visapusiškos viešinimo procedūros, pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo keitimas ir statyba bus galimi tik pagal minėtus teritorijų planavimo dokumentus;
2) viešą svarstymą ne tik detaliųjų planų koregavimui, bet ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui;
3) detaliųjų planų koregavimą nevykdant teritorijų planavimo proceso (tik pritarus Teritorijų planavimo komisijai) viešinti supaprastinta tvarka (dabar neviešinama);
4) techninės klaidos taisymo viešinimą savivaldybės interneto svetainėje ir TPDRIS;
5) savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo keitimo priėmimo viešinimo procesą, nurodant šių sprendimų priėmimo kriterijus ir suteikiant visuomenei galimybę teikti pasiūlymus ( AAK pasiūlymas Nr. 1 );
6) viešinimą jau inicijavimo procedūros metu - sprendimas priimti ar atmesti pasiūlymą viešinamas savivaldybės interneto svetainėje, seniūnijoje;
7) papildomų (pagal poreikį) viešinimo procedūrų galimybę. 8. Lietuvos architektų rūmai
„Visų pirma, LAR ir visa architektų bendruomenė džiaugiasi, kad AM sprendžia galiojančios TPĮ redakcijos klaidas ir spragas. Viena didesnių galiojančios redakcijos ydų - vietovės lygmens planavimo stoka, ir šita nauja redakcija tai sprendžia, vietovės lygmens teritorijų planavimas yra stiprinamas.
Architektų bendruomenės lūkestis yra kuo greičiau turėti patobulintą, spragas užlopiusį, veiksnų TPĮ, todėl visi mūsų pastebėjimai ir pasiūlymai turėtų būti vertinami kaip proceso nestabdantys. Mes raudonos vėliavėlės šiai įstatymo redakcijai, parengtai pagal 2014 metais LRV patvirtintą įstatymo koncepciją, nekeliame. Antra, mūsų surašytos pastabos ir pasiūlymai yra labai plataus spektro. Mūsų siųstame rašte neesame įvertinę , kad šios siūlomos įstatymo pataisos yra rengiamos pagal 2014 metais LRV patvirtintą TPĮ koncepciją. Įvertinus šią svarbią aplinkybę, didžioji dalis mūsų pasiūlymų vertintini kaip pasiūlymai naujai, ateityje rengiamai TPĮ koncepcijai, kurios rengime profesionalūs architektai ir planuotojai sieks aktyviai dalyvauti. Iš mūsų pateiktų pastabų šiame etape išskirčiau vieną aspektą , kuris yra tikrai įgyvendintinas jau dabar - aukštesniojo lygmens TP dokumentuose numatomas toks pat 10 darbo dienų atsakymo terminas, kaip ir žemiausio lygmens detaliuosiuose planuose . Praktika rodo, kad tokiems dokumentams kaip LRBP yra pateikiama iki 1000 pastabų, kurių atsakyti per 10 d. d. tiesiog nėra įmanoma, todėl atsakymo terminas tokiais atvejais turėtų būti ilginamas iki bent 15 d. d. Kiti mūsų pastebėjimai gali būti palikti ateities diskusijoms tariantis dėl naujos Teritorijų Planavimo įstatymo koncepcijos, ir šiandieninės TPĮ redakcijos tvirtinimo fone galėtų būti neaptarinėjami, siekiant kuo greičiau turėti geresnę, veikiančia, bespragę TPĮ redakciją.
Pritarti iš dalies Argumentai Terminai, per kuriuos planavimo organizatorius turi atsakyti į pasiūlymus dėl parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinių, nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose (Vyriausybės nutarime, kuris bus keičiamas po įstatymo priėmimo), išskyrus terminus dėl valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių
akeisti projekto 13 straipsniu siūlomo pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies pirmąjį sakinį ir jį išdėstyti taip:
„4. Planavimo organizatorius apie parengtą valstybei svarbaus
projekto teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su šiuo dokumentu ir jo viešo svarstymo ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, savo interneto svetainėje, seniūnijos skelbimų lentoje, taip pat apie tai raštu pranešti žemės sklypų, kurie patenka į valstybei svarbaus projekto teritoriją ir kurie su šia teritorija ribojasi, valdytojams ir naudotojams bei kito nekilnojamojo turto, esančio tokiuose žemės sklypuose, savininkams ar naudotojams. <...>.“
straipsnio 5 dalies pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį sakinius ir juos išdėstyti taip: „5.
Pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių planavimo organizatoriui teikiami raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir jo jų metu. Po viešo svarstymo ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais pateikti pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių nepriimami. Planavimo organizatorius per 10 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 15 darbo dienų) nuo viešo svarstymo ar per 15 darbo dienų nuo susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais dienos išnagrinėja visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą ir motyvuotai raštu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims. <...>“
20202-12-09 Nr. 2020-485-S 25(49)
(toliau – Investuok Lietuvoje ), siekdama skatinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą ir investicinį patrauklumą, nagrinėja ir padeda spręsti investuotojams kylančius klausimus bei teikia pasiūlymus dėl investicinės aplinkos gerinimo. Investuok Lietuvoje, įgyvendinama pagrindinius veiklos tikslus, yra aktyviai įsitraukusi į investicinei aplinkai svarbių klausimų svarstymą. Dėl šios priežasties Investuok Lietuvoje, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitete svarstomu Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ ) Nr.
I-1120 2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 47, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4942 (toliau – Projektas ), teikia pasiūlymą dėl Projektu siūlomos keisti TPĮ 49 straipsnio 6 dalies, kuria siekiama daugiau nei du kartus (nuo 2 iki 5 metų) prailginti senaties terminą visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams ginčyti patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Investuok Lietuvoje pritaria aiškinamajame rašte Projekto iniciatorių išreikštam siekiui tikslinti TPĮ 49 straipsnio 6 dalį, išvengiant šios nuostatos taikymo praktikoje kylančių netikslumų, tačiau, Investuok Lietuvoje nuomone, siūlomas nuostatos pakeitimas ilginant senaties terminą nėra tinkamas problemos sprendimo būdas ir turės neigiamą įtaką Lietuvos investicinei aplinkai dėl toliau nurodomų priežasčių . Pirma , patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų apskundimo senaties termino prailginimas net iki 5 metų galimai pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus teisinių santykių stabilumo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad minėti principai yra neatsiejami teisinės valstybės elementai. Teisinio saugumo principas išreiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise [1] . Teisinį tikrumą, kaip fundamentalų teisės viršenybės ( angl. rule of law ) principo aspektą, yra paminėjęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas [2] .
Pagal turimą užsienio investuotojų, vykdančių gamybinę veiklą Lietuvoje, patirtį per pirmus 2 metus (daugiausiai 2,5 metų, kai projektas yra itin didelės apimties) nuo teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo atitinkamoje teritorijoje investuotojai suplanuoja pastatus, gauna statybos leidimus, pastatyto gamyklas, pradeda vykdyti gamybos procesus bei įdarbina visus reikiamus darbuotojus. Tolesniu laikotarpiu investuotojų veikla vykdoma visu pajėgumu. Todėl pratęsus teritorijų planavimo dokumentų apskundimo terminą net iki5 metų ir skundus pateikus šio termino antroje pusėje, kils itin sunkios teisinės, finansinės ir kitokio pobūdžio pasekmės ne tik investuotojui, jo darbuotojams, klientams, bet ir Lietuvos Respublikos tarptautinei reputacijai. Antra , Projektu sukuriamas teisinis nesaugumas gali iš esmės pakenkti Lietuvos investicinei aplinkai. Atsižvelgiant į tai, kad teritorijų planavimo dokumentų apskundimo senaties terminas sukurs verslo nestabilumo rizikas net 5 metų laikotarpiui, investicijų pritraukimo į Lietuvą procesai gali iš esmės pasunkėti, o bet kokie praktikoje atsirasiantys verslo sustabdymo dėl pateiktų skundų pavyzdžiai padarytų ir didelę reputacinę žalą Lietuvos įvaizdžiui. Todėl tikėtina, kad dėl investavimo sąlygų pabloginimo, Lietuva daugeliu atveju pralaimėtų konkurencinę kovą su kaimyninėmis valstybėmis pritraukiant naujas investicijas, kadangi investuotojai galėtų vengti prisiimti įsipareigojimus investuoti teritorijoje, kurioje patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams dar nėra suėjęs penkerių metų naikinamasis senaties terminas ir kurioje nėra pakankamas teisinio apibrėžtumo ir stabilumo lygis.
Trečia , siūlymas ilginti senaties terminą nėra suderintas su Projekto aiškinamajame rašte nurodomu siekiu užtikrinti skaidresnį teritorijų planavimo procesą numatant didesnes visuomenės įtraukties į jį galimybes, tinkamą visuomenės informavimą ir jos dalyvavimą priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo. Įgyvendinant šį tikslą, Projektu yra nustatomas platesnis bendrosios teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarkos taikymas, kuris užtikrina gerokai didesnį visuomenės įtraukimą į teritorijų planavimą, o supaprastintą tvarką numatyta taikyti tik išimtiniais atvejais. Be to, suinteresuota visuomenė apie įvykusį teritorijų planavimo procesą pakartotinai yra informuojama ir vėlesniuose ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, projektinių pasiūlymų viešinimo bei statybos procesuose. Vadinasi, suinteresuotos visuomenės galimybės dalyvauti teritorijų planavimo procesuose ir reikšti savo nuomonę po Projekto priėmimo išsiplės, todėl Projektu neproporcingai ilginami teritorijų planavimo dokumentų apskundimo terminai, taip sudarant prielaidas ir galimam piktnaudžiavimui.
Ketvirta , nors Projektu siūloma daugiau nei du kartus ilginti laikotarpį, per kurį gali būti ginčijami teritorijų planavimo dokumentai, tačiau projekto aiškinamajame rašte nėra objektyviai pagrįsta, kodėl šiuo metu galiojantis apskundimo terminas yra per trumpas ar kokios objektyvios aplinkybės galimai apsunkina visuomenės galimybes įgyvendinti savo teises pagal galiojantį reguliavimą Atsižvelgdama į pateiktus argumentus, Investuok Lietuvoje teikia alternatyvų TPĮ 49 straipsnio 6 dalies pakeitimo siūlymą, kuriuo būtų sprendžiamos šiuo metu galiojančios TPĮ nuostatos taikymo praktikoje problemos, išsaugant teritorijų planavimo santykių stabilumą, tikrumą bei saugumą. Siūlome senaties termino neilginti, tačiau jo pradžią sieti su trimis skirtingais etapais, kuriuose vyksta atitinkamos visuomenės informavimo procedūros – teritorijų planavimo dokumentų įsigaliojimu, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimu bei statybą leidžiančių dokumentų išdavimu. Kiekvienas iš šių etapų yra viešinamas, o viešinimo metu suinteresuota visuomenė sužino apie patvirtintus teritorijų planavimo sprendinius. Siūloma TPĮ nuostata įtvirtintų 2 metų nuo teritorijų planavimo dokumento priėmimo naikinamąjį senaties terminą, kurio metu visuomenės (viešąjį) interesą ginantys subjektai galėtų ginčyti patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Pasibaigus šiam terminui jie šios teisės netektų.
Jeigu nepasibaigus 2 metų terminui, teritorijų planavimo dokumento pagrindu, būtų atliekamos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ar išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, tokiu atveju naikinamasis senaties terminas sutrumpėtų ir atitinkamai taptų arba 20 darbo dienų nuo visuomenės informavimo apie atliekamą atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, o jei atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo neatliekama – nuo visuomenės informavimo apie parengtą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, arba 20 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos. Investuok Lietuvoje siūlo TPĮ 49 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „ 6.
Visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams naikinamasis senaties terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra:
atliekamą atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, o jei atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo neatliekama – nuo visuomenės informavimo apie parengtą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, pagal siekiamą ginčyti teritorijų planavimo dokumentą, tačiau ne vėliau kaip 2 metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo;
dokumento išdavimo dienos pagal siekiamą ginčyti teritorijų planavimo dokumentą, tačiau ne vėliau kaip 2 metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo, tuo atveju, jei šios straipsnio dalies 1 punkte nurodytos poveikio aplinkai vertinimo procedūros teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliekamos;
3) 2 metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo, jei per šį terminą neatsirado šios straipsnio dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos aplinkybės.“ Pritarti iš dalies Argumentai Pagal besiformuojančią teismų praktiką keičiamame įstatyme nustatytas
senaties naikinamasis terminas yra per trumpas – šiuo laikotarpiu dar gali būti nepradėtos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros ( visuomenė apie numatomus statybų procesus dažnai sužino tik tada, kai jie pradedami, o tai gali lemti objektyvios, nuo suinteresuotos visuomenės (jos dalies) nepriklausančios aplinkybės). Atsiejus minėtą terminą nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo momento, Įstatymo projektu siūlomas 5 metų terminas yra žymiai trumpesnis, nei nustatyta ABTĮ.
Pasiūlymas : Pakeisti projekto 25 straipsniu siūlomą pakeisti keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams naikinamasis terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų , išskyrus valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus , jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra penkeri metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. Visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams naikinamasis terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra dveji metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. "
programos atstovai, vykdome Žaliosios infrastruktūros projektą Aplinkos ministerijoje, kuriuo siekiame užtikrinti geresnį žaliosios infrastruktūros principų įgyvendinimą urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose. Žaliosios infrastruktūros vystymas, kaip priemonių visuma, kovojant su šių dienų urbanizacijos ir klimato kaitos iššūkiais, yra įvardytas tarp svarbių Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginių tikslų. Minėti iššūkiai yra ypač aktualūs Lietuvai, nes vis daugiau rodiklių atskleidžia prastėjančią urbanizuotos aplinkos kokybę: metiniai Lietuvos sveikatos kaštai, susiję su oro tarša, siekia 1 mlrd.
Eur., ir yra didžiausi tarp EBPO šalių; dėl klimato kaitos Lietuvoje ėmė daugėti karščio bangų, o dėl miestuose susidarančių karščio salų, oro temperatūra juose būna vidutiniškai dar 1.5 laipsniu aukštesnė; nepralaidžių dangų plotai Vilniaus mieste 2014-2017 m. išaugo 12%, prisidėdami prie dažnėjančių potvynių; jau dabar daugiau nei trečdalis vilniečių teigia, kad žaliosios erdvės jiems yra sunkiai pasiekiamos, o vienam gyventojui tenkantis 9m2 bendrojo naudojimo želdinių plotas smarkiai atsilieka nuo nustatytos 20-30m2 normos. Augantis skaičius pasaulinių tyrimų įrodo žaliosios infrastruktūros teikiamą daugiafunkcinę naudą žmonėms, ir daugeliu atveju žalioji infrastruktūra kainuoja mažiau, nei tas pačias funkcijas atliekanti pilkoji infrastruktūra. Šios naudos ir kiti žaliosios infrastruktūros vystymo aspektai yra plačiau aptarti pridėtame Esamos situacijos analizės dokumente. Šiuo metu Lietuvoje, planuojant teritorijas, nėra skatinamas žaliosios infrastruktūros strateginis vystymas. Išanalizavus teritorijų planavimo įstatymą, manome, kad, tam, kad žaliosios infrastruktūros vystymas Lietuvoje būtų vykdomas sistemiškai ir galėtų tapti integralia teritorijų planavimo procesų dalimi, jis turėtų būti įvardytas kaip vienas iš teritorijų planavimo įstatymo siekių. Tęstinumą taip pat užtikrins „Kurk Lietuvai" parengtos gairės, kurios nurodys pagrindinius žaliosios infrastruktūros plėtros principus ir padės žaliąją infrastruktūrą integruoti ir įsisavinti kaip lankstų ir apčiuopiamą naudą nešantį darnios aplinkos formavimo įrankį. Taigi, siūlome įtraukti žemiau įvardytus pakeitimus. Pasiūlymai
įstatymo 2 straipsnį, pridedant naują 46 dalį. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos „ 46.
Žalioji infrastruktūra
2. Įtraukti siekį formuoti žaliąją infrastruktūrą į Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnį, pridedant naują 9 punktą:
planavimo tikslai „9) Numatyti žaliosios infrastruktūros formavimą urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, skatinant ekosisteminių paslaugų teikimą .“
3. Įtraukti siekį formuoti žaliąją infrastruktūrą į Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 2 punktą:
lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai, objektai ir uždaviniai
bendrųjų planų uždaviniai: „2) optimizuoti planuojamos teritorijos urbanistinę struktūrą, socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą ir, remiantis Aplinkos ministro nustatyta tvarka, strategiškai planuoti žaliąją infrastruktūrą.“ Atsižvelgti Pastaba: pasiūlymo teikėjai atsiėmė savo pasiūlymus. Komiteto nuomonė pasiūlymai labai vertingi, tačiau konstatuota, kad tai nėra Teritorijų planavimo įstatymo reguliavimo srities objektas. Šios nuostatos galėtų būti reglamentuotos Aplinkos apsaugos įstatyme, taip pat detalizuotos Želdynų įstatyme ir Gamtinio karkaso nuostatuose. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2020-07-10; 1SD-2065-(3.7 E.) (g-2020-6059)19 1.
Projekto 1 straipsnio 9 dalyje tikslintina kabutėse įrašytos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio dalies numeracija. Pritarti iš dalies Pastaba, išskyrus neegzistuojančią nuorodą į Statybos įstatymą, sutampa su TD 3 pastaba - į ją atsižvelgta. 2. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2020-07-10; 1SD-2065-(3.7 E.) (g-2020-6059) 10(17)
. Projekto 10 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Įstatymas)
planavimo dokumentai, parengti iki 1996 m. sausio 1 d. ir įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, kaip detalieji planai, kurie neatitinka galiojančiuose teisės aktuose teritorijų planavimo dokumentams nustatytų formos ir turinio reikalavimų, vadovaujantis kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos išvadomis, kaip savivaldybės bendrąjį planą įgyvendinantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai, gali būti pripažinti netekusiais galios savivaldybės tarybos sprendimu. Teisės aktas, kuriuo detalusis planas pripažintas negaliojančiu, įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl detaliojo plano pripažinimo negaliojančiu nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Informacija apie detaliojo plano pripažinimą negaliojančiu skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.
Detaliojo plano sprendiniai, įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka iki detaliojo plano pripažinimo negaliojančiu, ir jų pagrindu atsiradę teisiniai faktai lieka galioti.“ Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad detaliųjų planų sprendiniai įgyvendinami valstybės, savivaldybių institucijų arba fizinių, juridinių asmenų ar kitų organizacijų, pasinaudojusių teritorijos planavimo iniciatyvos teise ir pasirašiusių šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį, lėšomis. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniams įgyvendinti :1 ) jeigu detaliajame plane numatyti tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kuriuose pagal detaliojo plano nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos, vadovaujantis detaliajame plane numatytais principais, ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas;
2) išduodami statybą leidžiantys dokumentai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra neprivalomi. Siekiant išvengti skirtingo šios teisės normos aiškinimo, siūlytina apsvarstyti galimybę pakeisti Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje siūlomą įtvirtinti reglamentavimą ir nustatyti, kad tik neįgyvendinti detalieji planai gali būti pripažįstami negaliojančiais . Nepritarti NŽT ir Kaimo reikalų komitetas pritaria projekto rengėjų pasiūlymui projektu keičiamo įstatymo
žįstami negaliojančiais šio įstatymo 27 str. 6 dalyje nurodyta tvarka. 3.
ministerijos (2020-07-10; 1SD-2065-(3.7 E.) (g-2020-6059)12
ir neurbanizuojamoje teritorijoje žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietos parenkamos rengiant specialiuosius teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus – kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, siūlome Įstatymo projekto
papildyti, nustatant, kad „ Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas , arba specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis“. Nepritarti Argumentai Pagal galiojantį teisinį reguliavimą konkrečios žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietos parenkamos rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, bet galimybė statyti (nekonkretizuojant ir nedetalizuojant statybos vietų) turi būti numatyta bendrųjų planų sprendiniuose. Keičiamo įstatymo 22 str. 3 d. aiškiai nustatytas bendrųjų planų ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų santykis. Be to, miestuose taip pat gali būti neurbanizuojamų teritorijų, kuriose siūlomi kaimo plėtros žemėtvarkos projektai negali būti rengiami. Siūlomas papildymas žodžiu „ arba “ reikštų, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai gali prieštarauti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendiniams, nors įstatymas šią galimybę numato tik valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentams , kuriems taikomos keičiamo įstatymo 23 straipsnyje nustatytos išimtys.
Siekiant užtikrinti visų rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sąryšį, jų tarpusavio sąveikos organizacinė struktūra nustatyta pagal suderinamumo, abipusės įtakos ir subsidiarumo principus, pagal kuriuos žemesniu lygmeniu rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, įgyvendinantys ir detalizuojantys aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, privalo juos atitikti. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti – vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai, todėl jų sprendiniai negali prieštarauti bendrųjų planų sprendiniams . 4. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2020-07-10; 1SD-2065-(3.7 E.) (g-2020-6059) 16(28)
pakeisti Įstatymo 28 straipsnį ir jo 9 dalyje nustatyti, kad „<...>. Informacija visuomenei apie šioje dalyje nurodytą kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą ir viešinimą skelbiama Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.“ Tačiau atkreipiame dėmesį, kad galimos situacijos, kai ne kiekvienas planavimo organizatorius turės savo interneto svetainę, kurioje galės skelbti informaciją visuomenei apie kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą ir viešinimą.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Įstatymo projektu keičiamą Įstatymo 28 straipsnio 9 dalį. Nepritarti Argumentai Keičiamo įstatymo 28 straipsnyje kalbama apie kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų keitimą ir koregavimą. Šių dokumentų planavimo organizatoriais gali būti Vyriausybės įgaliota institucija arba savivaldybės administracijos direktorius, todėl pastaboje minima situacija negalima. 5. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
,,Kai šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, žemės valdos projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu.“, t. y. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti galimybės Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytu atveju parengtus žemės valdos projektus priskirti galiojančių detaliųjų planų, parengtų pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, korektūroms.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis Įstatymo nuostatomis buvo siekiama teritorijų planavimo procesą supaprastinti, paspartinti ir padaryti jį efektyvesnį. Todėl pažymime, kad panaikinus galimybę detaliuosius planus, parengtus pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytu atveju koreguoti žemės valdos projektais, t. y. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis , siūlomu pakeitimu teritorijų planavimo procesas privatiems ir viešojo administravimo subjektams taps žymiai sudėtingesnis vertinant ne tik finansiškai, bet ir pagal laiko trukmę, nes detaliųjų planų rengimo laikas yra nuo 9 mėnesių iki 3 metų, o žemės valdos projektai yra parengiami per kelis mėnesius . Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kurį žemės valdos projektai priskiriami galiojančių detaliųjų planų, parengtų pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, korektūroms, yra tinkamas ir juo pasiekiamas toks pat rezultatas, kaip ir siūlomu pakeitimu . Taip pat pažymime, kad siūlomu pakeitimu teritorijų planavimo procesas privatiems ir viešojo administravimo subjektams taps ne vien tik finansiškai brangesnis, bet taip pat nepagrįstai padidės administracinė našta .
Nepritarti Argumentai AM principinė pozicija – detalieji planai gali būti koreguojami tik detaliaisiais planais. Praktika parodė, kad nuo 2014-01-01 įsigaliojusi pastaboje minima nuostata netinkama: pertvarkius patvirtintame detaliajame plane nustatytus žemės sklypus, pasikeičia suplanuotos urbanistinės struktūros, jų atskiri elementai. Nors detaliajame plane nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas žemės valdos projektu negali būti keičiamas, pertvarkius žemės sklypus jis neišvengiamai pasikeičia, o tai patenka ne į žemėtvarkos, bet į teritorijų planavimo sritį, kuri priskirtina viešajam interesui. Projektu siūloma nustatyti, kad koreguojant detalųjį planą, kai planuojama teritorija mažesnė kaip kvartalas, papildomai nurodoma nagrinėjama teritorija, į kurią turi būti atsižvelgta keičiant detaliojo plano sprendinius, todėl, koreguojant net ir „vieno sklypo“ detaliuosius planus, būtų įvertintos esamos ar suplanuotos viešosios erdvės, urbanistinės struktūros ir pan., kurios nevertinamos rengiant žemės valdos projektus. Svarbu ir tai, kad teritorijų planavimas yra tęstinis procesas ir visuomenė turi teisę žinoti apie galimą teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintų susitarimų pasikeitimą tuo pačiu būdu, kuriuo šie susitarimai buvo padaryti, t. y. kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių (žemės sklypų ribų) keitimo procedūra turi vykti pagal šių dokumentų rengimui (keitimui, koregavimui) taikomus reikalavimus.
Projektu siūlomas pakeitimas reiškia, kad jeigu teritorijai yra parengtas detalusis planas (arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas), o jame nėra nustatytų žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principų, kurie galėtų būti įgyvendinami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais, bet koks minėtame kompleksinio teritorijų planavimo dokumente nustatytų žemės sklypų performavimas galimas tik parengus šio dokumento korektūrą, t. y. teritorijų planavimo dokumentas koreguojamas kitu teritorijų planavimo dokumentu. Sutinkame, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis nuostatomis buvo siekiama supaprastinti teritorijų planavimo procesą, bet žemės valdos projektų rengimas nėra teritorijų planavimo procesas: planuoti teritorijas gali nustatytos kvalifikacijos specialistai, turi būti laikomasi atitinkamų procedūrų, todėl manome, kad detalieji planai neturėtų būti koreguojami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais.
Pažymėtina, kad projekto 26 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad pagal 1996 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą parengti ir patvirtinti detalieji planai, kuriais buvo formuojami žemės sklypai prie naudojamų statinių nenumatant teritorijos vystymo (detaliojo plano sprendiniuose nenustatytas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas arba nurodyta esama padėtis) ir kurie po 2014 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo keisti ar koreguoti, prilyginami žemės valdos projektams, todėl šiose teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai bus rengiami. 6. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2020-07-10; 1SD-2065-(3.7 E.) (g-2020-6059) 11(20)
projekto 11 straipsniu siūlomą papildomai nustatyti Įstatymo 20 straipsnio 7 dalį, reglamentuojant, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai pagal detaliojo plano, kuriame numatomi tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos, vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais.
Nepritarti Argumentai Projektu siūlomoje 20 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kaip žemės ūkio paskirties žemės sklype esančioje užstatytoje teritorijoje skaičiuojamas leidžiamasis žemės sklypo užstatymo tankis, kai statyba galima nesuformavus atskirų žemės sklypų, todėl šioje dalyje netikslinga nurodyti, kada rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Pastaboje minimi atvejai nurodyti projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 ir 6 dalyse. 7. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2020-11-05
22(37) Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teikia pastebėjimus ir pasiūlymus rengiamam Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau - TPĮ) pakeitimui. Ypač šiuo metu Klaipėdai svarbūs pakeitimai, kurie reglamentuoja savivaldybių teritorijų bendrųjų planų ir valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimą, nes šiuo metu baigiamas rengti Klaipėdos miesto savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110, keitimas (toliau - BP keitimas). TPD rengimo praktikoje pasitaiko, kuomet savivaldybės, rengiančios savo teritorijų bendruosius planus, derinančios ir tikrinančios institucijos ir pasiūlymus teikiantys subjektai skirtingai supranta ir traktuoja teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias viešinimo procedūras.
Dėl to TPD rengimo procesas dažnai užtrunka ilgą laiką, stoja investicijos, per tą laiką spėja pasikeisti dalis teisės aktų, pradeda galioti nauji teisės aktai ar TPD, ir vėl tenka keisti rengiamo TPD sprendinius, viešinti iš naujo. Pasitaiko atvejų, kuomet savivaldybės, kaip planavimo organizatoriai, pasielgia formaliai vertindamos gautus visuomenės pasiūlymus ir juos atmeta vien dėl to, kad netektų kartoti viešinimo procedūros, dėl priimto pasiūlymo pakoregavus tam tikrą TPD sprendinį, jei jis iš esmės nekeičia jau viešintų reglamentų ir nedaro poveikio gretimybėms. Rengiant BP keitimą, Savivaldybės teritorijoje lygiagrečiai buvo parengtas aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas – valstybei svarbaus projekto bendrasis planas, t. y. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1278 (planavimo organizatorius – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – LR SUM)). Rengiant šį dokumentą, išryškėjo tam tikri sunkumai tarp šių dviejų dokumentų sprendinių suderinamumo. Pastebėjimai ir pasiūlymai TPĮ pakeitimui dėl TPD viešinimo:
1Dėl 37 straipsnio,
reglamentuojančio TPD viešinimo metu visuomenės teikiamus pasiūlymus ir jų nagrinėjimą:
žodžiu teikiamų pasiūlymų. Lieka neaišku kaip juos priimti, kaip atsakyti. 1.2. Priėmus visuomenės pasiūlymą išlieka būtinybė TPD viešinti iš naujo, nes 37 straipsnio 1 dalyje įterpta neaiški frazė: „<...> apie kuriuos nebuvo informuota visuomenė <...>“. Nėra aišku ką ji reiškia, nes teisės akto projektas aiškiai nenurodo veikimo algoritmo tokiu atveju.
Pagal dabartinę nusistovėjusią praktiką yra tik vienas būdas informuoti visuomenę - viešas svarstymas . 1.3. Atsiranda nauja viešinimo stadija - visuomenės supažindinimas su TPD sprendiniais po derinimo. Nurodoma, kad visuomenė su pakeistais TPD sprendiniais supažindinama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – TPDRIS) ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos (institucijų) ar savivaldybės interneto svetainėje. Tokią nuostatą galima suprasti vienareikšmiškai, kad visus TPD (ne tik bendruosius planus, bet ir detaliuosius planus) dar papildomai po derinimo reikės kelti į savivaldybės interneto svetainę. Tokio viešinimo procedūros lieka neaiškios. Ar bus galimybė teikti pasiūlymus, ar galima bus skųsti paviešintus sprendinius ir pan. Panašu, kad tokia procedūra gali vėl sukelti papildomas, ilgai trunkančias procedūras. Tokios nuostatos galiojančiame TPĮ nėra. Pritarti iš dalies Argumentai Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, siūloma papildyti projektu keičiamo įstatymo 37 straipsnio nuostatas - teikiamas pasiūlymas Nr. 3 AAK vardu (59 psl.) . Nepritariame pastebėjimui Nr. 1.1, kad įstatyme turi būti nustatyta žodžiu teikiamų pasiūlymų priėmimo tvarka. Po įstatymo priėmimo bus keičiami poįstatyminiai teisės aktai, kuriuose bus detalizuojamos viešinimo procedūros. 8. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2020-11-05 Nr. (4.17)-R2-2963 13(23) Pastebėjimai ir pasiūlymai TPĮ pakeitimui dėl valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo: 2.
Dėl 23 straipsnio , reglamentuojančio valstybei svarbių projektų TPD rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarką: 2.1. trumpinami sąlygų išdavimo, derinimo ir tikrinimo terminai valstybei svarbių projektų TPD rengimui, bet tai neišsprendžia savivaldybėms ir visuomenei kylančių iššūkių, su kuriais jos susiduria, kai jų teritorijose rengiami tokie TPD. Šie projektai ne kasdiena rengiami, jiems suteikta teisė neatitikti kitų, įvairaus lygmens, TPD sprendinių - taip rodo praktika. Derinimo tvarka supaprastinta, todėl neaišku, kodėl dar trumpinami ir terminai. Tikrai pozityvus dalykas būtų numatyti ir reglamentuoti arbitro dalyvavimo galimybę šių TPD rengimo procese, kad ne pats planavimo organizatorius nuspręstų, ar teisingai atmetamas derinančios institucijos nederinimas. Tokį sprendimą turėtų priimti nešališkas subjektas, o ne pats planavimo organizatorius. Tikslinga būtų numatyti, kad šie dokumentai turi atitikti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, kad jų sprendiniai turi būti derinami su planuojamoje teritorijoje galiojančiais savivaldybių teritorijų bendraisiais planais. 2.2. Nenumatoma galimybė savivaldybėms rengti vietovės lygmens valstybei svarbaus projekto TPD, ypač tuo atveju, kai jo sprendiniai atitinka savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinius, nors numatoma galimybė taikyti atitinkamos rūšies vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarką. Klaipėdos miesto savivaldybė turi būtent tokį atvejį – Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projektas Lietuvos Respublikos Seimas
projektu.
Šio projekto įgyvendinimui reikia parengti galiojančio TPD keitimą, Savivaldybė yra pasirengusi atlikti šį keitimą, bet tokia išimtis /galimybė nenumatyta nei galiojančiame TPĮ, nei jo keitime. 2.3. Pakeitimuose numatoma, kad informacija apie TPD rengimą, aukštesnio lygmens nei savivaldybės (ar vietovės) pagal tvirtinančią instituciją, tame tarpe ir valstybei svarbius projektus, bus randama tik tos institucijos interneto svetainėje ir /ar TPDRIS, tai visuomenės galimybės žinoti sumažės. Manome, kad dabar galiojanti nuostata skelbti savivaldybės puslapyje yra geresnė. Nepritarti Argumentai Dėl 2.1 pastabos Keičiamame įstatyme nustatyto valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų instituto tikslas – sudaryti sąlygas spartesniam šių projektų įgyvendinimui. Nepritariame pasiūlymui dėl papildomo nepriklausomo arbitro dalyvavimo sprendžiant, priimti ar atmesti derinančių institucijų pastabas, nes šis vaidmuo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 dalimi priskirtas Vyriausybei: „Vyriausybė, įvertinusi planavimo organizatoriaus pateiktus motyvus, turi teisę patvirtinti su atitinkama institucija nesuderintą valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą.“ Dėl 2.2 pastabos Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė už atitinkamo valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą atsakingos Vyriausybės įgaliotos ar Seimo paskirtos valstybės institucijos sprendimu šio teritorijų planavimo dokumento rengimo procesui taikyti atitinkamos rūšies vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarką reiškia, kad šiais atvejais atitinkamų dokumentų planavimo organizatoriumi galės būti savivaldybės administracijos direktorius .
Dėl 2.3 pastabos Savivaldybės, žinodamos apie rengiamus valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, informaciją apie juos papildomai gali skelbti savo interneto svetainėse. Primename, kad informacija skelbiama ir atitinkamų seniūnijų skelbimų lentose. 9. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2020-11-05 Nr. (4.17)-R2-2963 8(15) Kiti stebėjimai ir pasiūlymai TPĮ pakeitimui:
Dėl 15 straipsnio , reglamentuojančio savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatomus teritorijos naudojimo privalomuosius reikalavimus: 2.4. nustatyta, kad savivaldybės lygmens miestų teritorijų bendruosiuose planuose reglamentuojami išdėstymo privalomieji reikalavimai (miesto teritorijoje) mažmeninės prekybos objektams, kurių bendrasis plotas 1000 m2 ir daugiau. Manome, kad mažmeninės prekybos objekto dydžio kriterijaus naudojimas nepriimtinas, Mažmeninės prekybos objekto poveikis aplinkai priklauso ne tik nuo jo dydžio, bet ir nuo aplinkos jautrumo.
Pačios savivaldybės galėtų spręsti kokio dydžio ir kur reikia tokio objekto pagal savo teritorijos dydį, gyventojų skaičių, istoriškai susiklosčiusią urbanistinę struktūrą ir pan. Besivysto vis platesnė praktika prekybą perkelti į internetą, mažėja prekybos objektų poreikis sodybinio užstatymo kvartaluose, nes šie objektai pritraukia transporto srautus, susisiekimo sistemą aptarnaujančius objektus (pvz. degalinės, plovyklos ir pan.), generuojančius papildomą oro ir triukšmo taršą. Dažnu atveju gyvenamųjų kvartalų gyventojai nepatenkinti tokia kaimynyste. Nepritariame apribojimui, kad savivaldybės lygmens miestų teritorijų bendruosiuose planuose tik nuo 1000 m2 bendrojo ploto reglamentuojamas mažmeninės prekybos objektų išdėstymas. 2.5. nustatyta, kad savivaldybės lygmens miestų teritorijų bendruosiuose planuose papildomai reglamentuojamas leidžiamasis užstatymo intensyvumas ir gali būti nustatomos dvi leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmės, kai tai numatyta planavimo darbų programoje tuo atveju, jei dalyje užstatymo numatytas socialinis būstas ar savivaldybės būstas, kuris perduodamas į savivaldybės būsto fondą. Manome, kad mišraus socialinio ir privataus būsto modelio taikymas, statant naujus gyvenamuosius kvartalus, yra tinkamas, bet paskatos turėtų būti ne intensyvumo rodikliai, o mokesčių lengvatomis, pvz. atleidimas nuo įmokos pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą ar pan. Užstatymo intensyvumo rodikliai turėtų būti nustatomi pagal susiklosčiusią urbanistinę struktūrą, susisiekimo sistemos pajėgumą ir pan. Nepritarti Argumentai Dėl 2.4 pastabos Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokie privalomieji teritorijos naudojimo reglamentai turi būti nustatyti savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose.
Savivaldybės, vykdydamos teisės aktais priskirtas teritorijų planavimo funkcijas, savo bendruosiuose planuose gali nurodyti papildomus reikalavimus, kaip teisingai nurodyta pastaboje („galėtų spręsti kokio dydžio ir kur reikia tokio objekto pagal savo teritorijos dydį, gyventojų skaičių, istoriškai susiklosčiusią urbanistinę struktūrą ir pan.“). Dėl 2.5 pastabos Mokesčių lengvatos nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Projektu siūlomas pakeitimas savivaldybėms suteikia galimybę, bet nesukuria prievolės kai kuriose teritorijose nustatyti dvi leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmes. Teritorijų planavimas turi būti vykdomas atsakingai, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus tikslus. 10. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2020-11-05 Nr. (4.17)-R2-2963 10(17) Dėl 17 straipsnio , reglamentuojančio detaliuosius planus, jų objektus ir uždavinius – nustatoma, kad detalieji planai nerengiami, jeigu tai nustatyta kituose įstatymuose. Manome, kad tai netinkama nuostata, kada TPĮ pakeitime įrašoma galimybė kituose įstatymuose numatyti atvejus kada nereikia rengti detaliųjų planų, nes atsiranda nesuderinamumo, skirtingų interpretacijų ir pan. tikimybė. Nepritarti Argumentai Šiuo metu galimybė nerengti DP yra numatyta atskirais atvejais - LR sodininkų bendrijų ir LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymuose. Detalieji planai nustatytais atvejais nerengiami, pvz., pagal LR sodininkų bendrijų ir LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymus. Kituose įstatymuose gali būti įtvirtinta prievolė rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. 11.
2020-11-05 Nr. (4.17)-R2-2963 17(28) Dėl 28 straipsnio , reglamentuojančio kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų keitimą ir koregavimą
Argumentai Projektu siūloma nustatyti, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas turi būti keičiamas, o ne koreguojamas, jei dėl numatomų sprendinių reikia kreiptis visų naujų teritorijos planavimo sąlygų visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje . Manytina, kad nurodytais atvejais dokumentai turi būti keičiami. 12. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2020-11-05 Nr. (4.17)-R2-2963 6(13) Dėl 13 straipsnio , reglamentuojančio valstybės lygmens bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimą – nurodoma, kad „<...> Valstybės teritorijos ar valstybės teritorijos dalių bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo programas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamų valstybės lygmens bendrųjų planų patvirtinimo tvirtina Vyriausybė .“ Tai reiškia, kad patvirtinus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, per 3 mėnesius turi būti patvirtinama sprendinių įgyvendinimo programa. Tikėtina, kad gali pritrūkti laiko visuomenei susipažinti su šia programa, Vyriausybė pasitvirtins ją be visaverčio apsvarstymo visuomenėje.
Savivaldybėms tikrai būtų svarbu sudalyvauti tokios programos rengime Nepritarti Argumentai Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo programos turi būti pradedamos rengti konkretizuojant sprendinius – taip sprendiniai
„neatitrūks nuo realybės“, todėl, mūsų nuomone, 3 mėn. terminas pakankamas
visuomenei su jomis susipažinti ir Vyriausybei jas patvirtinti. 13. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2020-11-05 Nr. (4.17)-R2-2963 15(26) Dėl 26 straipsnio , reglamentuojančio TPĮ pakeitimo įsigaliojimą, taikymą ir įgyvendinimą - šiame teisės akte galėtų būtų nuostatos, reglamentuojančios pasirinkimo galimybę, kad iki šio TPĮ pakeitimo pradėti rengti TPD galėtų būti užbaigti rengti pagal naują reglamentavimą, taip nusprendus planavimo organizatoriui. Nes jau ne vienerius metus rengiamus planus pradėti rengti iš naujo vien tam, kad būtų galima vadovautis nauja viešinimo tvarka, būtų daug resursų švaistantis sprendimas bei nepadėtų kurti palankios investicijoms aplinkos. Pvz. Klaipėdoje 2007 m patvirtintas miesto bendrasis planas nebeatitinka šiandienos aktualijų ir daugelis vystytojų yra priversti laukti šio plano pakeitimo, kad galėtų racionaliai naudoti turimus žemės sklypus. Pritarti Argumentai Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, pateiktas pasiūlymas Nr. 4 AAK vardu (61 psl). Atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus (numatyti papildomi reikalavimai teritorijų planavimo dokumentų rengimui, viešinimui ir pan.) siūlytina įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo straipsnyje įtvirtinti ne prievolę, bet galimybę iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtus rengti teritorijų planavimo dokumentus planavimo organizatoriaus sprendimu baigti rengti, derinti, tikrinti ir tvirtinti pagal iki jo įsigaliojimo galiojusias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas. 5.
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų (komisijų) pastabos ir pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Kaimo reikalų komitetas 2020-10-1412
Argumentai : Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis reglamentuoja statybos galimybes teritorijose, todėl Nacionalinės Žemės tarnybos siūlymas tikslingas norint aiškumo kokiu pagrindu bus galima statyti ūkininkų ūkių sodybas ir žemės ūkio veiklai reikalingus gamybinius pastatus, nes šiuo metu bendruose planuose nėra numatytos ir detalizuotos teritorijos, tokiems statiniams statyti. Teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 dalyje nurodyta, kad konkrečius specialiojo teritorijų planavimo uždavinius nustato ir kiti įstatymai, tarp jų Žemės įstatymas. Žemės įstatyme yra nurodyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektais nustatomos ūkininkų sodybos pastatų vietos žemės ūkio paskirties žemėje bei Ūkininko ūkio įstatymo 11 str. -nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą. Nuo 2008-10-01 yra rengiami specialieji žemėtvarkos planavimo dokumentai - Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, kuriuose, žemės ūkio paskirties žemės sklypuose numatomos teritorijos ūkininkams statyti sodybas ir gamybinius pastatus. Projektas derinamas, viešinimas, atliekamas poveikio aplinkai vertinimas pagal teisės aktuose nustatytas tvarkas. Parengtas projektas registruojamas teritorijų planavimo dokumentų registre. Siekiant Įstatymo nuostatų nuoseklumo bei atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymus, teikiamas šis pasiūlymas.
Pasiūlymas : Papildyti Projekto 12 straipsniu keičiamo Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį ir jį išdėstyti taip: „ Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, arba specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumento sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. “ Nepritarti Argumentai Pasiūlymas sutampa su NŽT
ūlymu (3
Komitetas nepritarė Pažymėtina, kad ūkininkų ūkių sodybas ir žemės ūkio veiklai reikalingus gamybinius pastatus, kaip ir pagal galiojantį reguliavimą , bus galima statyti, kai statybos galimybė numatyta bendruosiuose planuose. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai konkretizuoja ir detalizuoja bendrųjų planų sprendinius – juose nustatomos konkrečios statybos vietos. 2. Seimo Kaimo reikalų komitetas
28 ) (
: Įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatymo
punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, žemės valdos projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu.“ t. y. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti galimybės Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytu atveju parengtus žemės valdos projektus priskirti galiojančių detaliųjų planų, parengtų pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, korektūroms.
Panaikinus galimybę detaliuosius planus, parengtus pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytu atveju koreguoti žemės valdos projektais, t. y. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis , pagal pateiktą NŽT informaciją , siūlomu pakeitimu teritorijų planavimo procesas privatiems ir viešojo administravimo subjektams taps žymiai sudėtingesnis vertinant ne tik finansiškai, bet ir pagal laiko trukmę:
Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos apie detaliuosius planus ir palyginimui žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo informaciją iš ŽPDRIS, atitinkamai detalieji planai rengiami vidutiniškai nuo 1,5 metų iki 2-3 metų; tuo tarpu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai – tik kelis mėnesius.
Projektą ir tvirtina projektą bei savivaldybės specialistai derina projektą.
Panaikinus galimybę detaliuosius planus, parengtus pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytu atveju koreguoti žemės valdos projektais, t. y. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis , pagal pateiktą NŽT informaciją , siūlomu pakeitimu teritorijų planavimo procesas privatiems ir viešojo administravimo subjektams taps žymiai sudėtingesnis vertinant ne tik finansiškai, bet ir pagal laiko trukmę:
Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos apie detaliuosius planus ir palyginimui žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo informaciją iš ŽPDRIS, atitinkamai detalieji planai rengiami vidutiniškai nuo 1,5 metų iki 2-3 metų; tuo tarpu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai – tik kelis mėnesius.
Projektą ir tvirtina projektą bei savivaldybės specialistai derina projektą.
Įstatyme, nes kituose Įstatymo straipsniuose leidžiama rengti žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektus, nepaisant to, kad tose teritorijose yra parengti detalieji planai (19 str.
dalys ) , t. y. Pramonės parkuose ir laisvųjų ekonominių zonų teritorijose, kur vyksta stambios statybos galima rengti sklypų formavimo pertvarkymo projektus, pertvarkant žemės sklypų ribas, neatsižvelgiant į užstatymo tankumą ir užstatymo intensyvumą, todėl neaišku kodėl negalima kitiems asmenims (pvz: kaip gretimų namų valdų, nedidelės apimties komercinių žemės sklypų ribų ir pan.),
Nekilnojamojo turto registre. Projektu nustatant, kad žemės sklypų ribas galima keisti tik detaliuoju planu atsiranda galimybė, kad tik architektūrinį išsilavinimą turintys specialistai rengs projektus, o topografines nuotraukas ir kadastrinius matavimus atliks geodezininko ir matininko kvalifikacinius pažymėjimus turintys specialistai. Taigi, viešojo administravimo subjektams reikės vykdyti kelis pirkimus: specialistams projektui rengti ir topografinei nuotraukai bei kadastriniams matavimams atlikti.
Projektus galės rengti siauresnis ratas specialistų (nebegalės rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys asmenys, kurie turi kvalifikacinius pažymėjimus atlikti topografines nuotraukas, rengti sklypų formavimą ir pertvarkymo projektą ir atlikti kadastrinius matavimus), tokiu būdu pailgės projekto rengimo terminas ir padidės projekto parengimo išlaidos. Pasiūlymas :
projekto 17 straipsniu keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 10 dalies, palikti tokią, kokia yra įtvirtinta įstatyme ir šią dalį išdėstyti taip: „
pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu .“
projekto 17 straipsniu keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 12 dalį laikyti11 dalimi. Nepritarti Argumentai Pasiūlymas sutampa su NŽT 5 pasi ūlymu (3
Komitetas nepritarė. Pagrindiniai argumentai pateikti atsakyme į NŽT 5 pastabą (keičiant žemės sklypų ribas, turi būti pakeisti ir kiti detaliojo plano sprendiniai, priklausantys nuo žemės sklypo ploto, jame esančių statinių, aplinkinėse teritorijose esančios infrastruktūros ir pan.). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tikslai nesusiję su teritorijų planavimo tikslais. 3. Seimo Kaimo reikalų komitetas 2020-10-1422
Argumentai : Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 1 punktą specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai : žemėtvarkos schemos, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad s u žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą . Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos paskirtis, organizacinė, informacinė ir funkcinė struktūra, kaupiamų duomenų šaltiniai nustatomi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintuose Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatuose. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų pareigūnai teritorijų planavimo valstybinės priežiūros procedūras pagal kompetenciją atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema arba Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacine sistema . Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome, kad Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio
specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentams pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas atliekamas automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Pasiūlymas : Papildyti projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nagrinėjimas 1.
Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Planavimo organizatorius apie parengtą ir pagal pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta, pataisytą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje. Specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentams pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas atliekamas automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. “ Pritarti iš dalies Argumentai :
Atsižvelgiant į tai, kad specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai yra teritorijų planavimo dokumentų dalis, ir į tai, kad pastaboje siūloma formuluotė neatitinka projektu siūlomos keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies, siūlytina atitinkamai koreguoti pastaboje pateiktą pasiūlymą (redakcinio pobūdžio pakeitimai ). Pasiūlymas Teikiamas pasiūlymas Nr. 3 AAK vardu (59 psl.) 4.
2020-10-1424
: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 47 straipsnio „Naudojimasis informacinėmis sistemomis“ 1 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimo procesų procedūras planavimo organizatoriai, teritorijų planavimo dokumentų rengėjai, viešojo administravimo subjektai ir kiti teritorijų planavimo proceso dalyviai atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina aplinkos ministras, nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, jeigu teritorijų planavimo dokumentai buvo pradėti rengti iki 2014 m. sausio 1 d. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 1 punktą specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai : žemėtvarkos schemos, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad s u žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą . Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos paskirtis, organizacinė, informacinė ir funkcinė struktūra, kaupiamų duomenų šaltiniai nustatomi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintuose Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatuose. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų pareigūnai teritorijų planavimo valstybinės priežiūros procedūras pagal kompetenciją atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema arba Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacine sistema .
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome papildyti Teritorijų planavimo įstatymo 47 straipsnio
specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentais susiję veiksmai atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Pasiūlymas : Pakeisti Projekto 24 straipsniu keičiamą Įstatymo 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
informacinėmis sistemomis
planavimo organizatoriai, teritorijų planavimo dokumentų rengėjai, viešojo administravimo subjektai ir kiti teritorijų planavimo proceso dalyviai atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina aplinkos ministras, nustatyta tvarka, su išskyrus atvejus, jeigu teritorijų planavimo dokumentai buvo pradėti rengti iki 2014 m. sausio 1 d. Specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų procesų procedūras planavimo organizatoriai, teritorijų planavimo dokumentų rengėjai, viešojo administravimo subjektai ir kiti teritorijų planavimo proceso dalyviai atlieka naudodamiesi Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacine sistema šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina žemės ūkio ministras, nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, jeigu specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai buvo pradėti rengti iki 2015 m. sausio 1 d. 2.
dalyviai ir visuomenė turi teisę gauti informaciją apie šio proceso eigą pasinaudodami šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacine sistema nurodytomis informacinėmis sistemomis .“ Pritarti iš dalies Argumentai Atsižvelgus į tai, kad specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai yra teritorijų planavimo dokumentų dalis, ir į tai, kad pastaboje siūloma formuluotė neatitinka projektu siūlomos keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies, siūlytina pakoreguoti pastaboje pateiktą pasiūlymą (redakcinio pobūdžio pakeitimai) . Pasiūlymas Pakeisti Projekto 24 straipsniu keičiamą Įstatymo 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
sistemomis
„1. Teritorijų planavimo procesų procedūras
, išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentams taikomas teritorijų planavimo procesų procedūras, planavimo organizatoriai, teritorijų planavimo dokumentų rengėjai, viešojo administravimo subjektai ir kiti teritorijų planavimo proceso dalyviai atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina aplinkos ministras, nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, jeigu teritorijų planavimo dokumentai buvo pradėti rengti iki šios sistemos sukūrimo. Specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentams taikomas teritorijų planavimo procesų procedūras planavimo organizatoriai, teritorijų planavimo dokumentų rengėjai, viešojo administravimo subjektai ir kiti teritorijų planavimo proceso dalyviai atlieka naudodamiesi Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacine sistema šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina žemės ūkio ministras, nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, jeigu specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai buvo pradėti rengti iki šios sistemos sukūrimo. 2.
dalyviai ir visuomenė turi teisę gauti informaciją apie šio proceso eigą pasinaudodami šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis informacinėmis sistemomis. “
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus patobulintam Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 47,
Komiteto išvadoms; 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2020-12-2112
Nuo 2014 m. sausio 1 d. pagal keičiamo įstatymo 20 str. 2 d. 2 p. pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas gali būti keičiami be teritorijų planavimui taikomų viešinimo procedūrų savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, dėl kurio visuomenė neturi galimybės išsakyti savo pastebėjimų. Savivaldybės administracijos direktoriui suteikiama plati diskrecijos teisė spręsti ir priimti sprendimus, susijusius su visuomenės interesais, todėl, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir galimybių piktnaudžiauti mažinimo, siūlytina tobulinti keičiamo įstatymo 20 str. 2 d. 2 p. nustatytą teisinį reguliavimą nurodant priimamų sprendimų kriterijus, įtvirtinant šių sprendimų priėmimo viešinimo procesą, suteikiant visuomenei galimybę teikti pasiūlymus. Siūlytina nustatyti, kad šis sprendimas būtų skelbiamas ne tik atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje, bet ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje; įtvirtinti terminą, per kurį būtų pateiktas prašymas žemės sklypo kadastro duomenų pasikeitimus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Pasiūlymas Pakeisti projekto 12 straipsniu siūlomo pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais
teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas , įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą.
Prašymai pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą be draudžiamų skelbti asmens duomenų paskelbiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje informuojant, kad 10 darbo dienų nuo prašymo paskelbimo dienos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje galima teikti pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo keitimo ar nustatymo projekto .
Sprendimas dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo keitimo ar nustatymo kitą darbo dieną nuo jo priėmimo dienos paskelbiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje. Per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui Vyriausybės nustatyta tvarka pateikiamas prašymas įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenų (pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo) pasikeitimą Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į
Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta prievolė planavimo organizatoriui informuoti apie parengtą valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka.
Projektu siūlomi 23 straipsnio pakeitimai suteikia galimybę įstatyme nurodytais atvejais šiuos projektus rengti, apie juos informuoti bendra tvarka, todėl minėta keičiamo įstatymo nuostata šiais atvejais tampa pertekline. Pasiūlymas Pakeisti projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „<...> Kai numatomi vietovės lygmens valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinius, už atitinkamo valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą atsakingos Vyriausybės įgaliotos ar Seimo paskirtos valstybės institucijos sprendimu šiam teritorijų planavimo dokumentui gali būti taikoma atitinkamos rūšies vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka, netaikant šiame straipsnyje nustatytų išimčių ir šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalies nuostatos .“
2020-12-2122
Įvertinus teritorijų planavimo praktiką, dažnu atveju teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo viešinimo stadija neribotai užsitęsia, nes net ir pakartotinio teritorijų planavimo dokumentų viešinimo metu teikiami vis nauji pasiūlymai, todėl procesas nesibaigia.
Aiškumo tikslais siūlytina keičiamo įstatymo
dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami ne tik iki viešo svarstymo, bet ir iki susipažinimo su valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais pabaigos ir nustatant, kad, planavimo organizatoriui nusprendus pakeisti sprendinius po viešo svarstymo ar susipažinimo su valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais, pasiūlymai pakartotinai teikiami tik dėl pakeistų sprendinių. Pasiūlymas Pakeisti projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnį, ir, atsižvelgus į Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą Nr. 3 šios išvados 6.2 dalyje , jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas
dokumentų , išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus, planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais pabaigos , o ( viešo svarstymo ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu ), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pakartotinį viešą svarstymą ar pakartotinį susipažinimą su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais . 2.
atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo dienos gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. 3. Planavimo organizatoriams organizatoriaus atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba motyvuotai juos atmeta. Kai pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento priimami, teritorijų planavimo dokumentas atitinkamai pakoreguojamas ir planavimo organizatoriaus sprendimu teikiamas pakartotiniam viešam svarstymui ar pakartotiniam susipažinimui su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais , jeigu pagal priimtus pasiūlymus keičiami teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, apie kuriuos nebuvo informuota visuomenė , . išskyrus atvejus, kai šie Kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai keičiami pagal atsižvelgus į priimtus pasiūlymus, apie kuriuos visuomenė buvo informuota, ar į derinančių institucijų pastabas teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo teritorijų planavimo dokumento derinimo stadijoje , (šiais atvejais visuomenė su pakeistais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais supažindinama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos (institucijų) ar savivaldybės interneto svetainėje ) .
Planavimo organizatorius apie parengtą ir pagal pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta, pataisytą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje. Pasiūlymų dėl specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų teikimas ir nagrinėjimas atliekamas automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. 4.
svarstymo ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais nusprendžia pakeisti dalį atitinkamo rengiamo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, teritorijų planavimo dokumentas su pakeistais sprendiniais teikiamas pakartotiniam viešam svarstymui ar pakartotiniam susipažinimui su parengtu valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentu. Šioje dalyje nurodytu atveju pasiūlymai planavimo organizatoriui teikiami tik dėl teritorijų planavimo dokumento pakeistų sprendinių šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. 25 . Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai.“
3 Argumentai Atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus (numatyti papildomi reikalavimai teritorijų planavimo dokumentų rengimui, viešinimui ir pan.) siūlytina įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo straipsnyje įtvirtinti ne prievolę, bet galimybę iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtus rengti teritorijų planavimo dokumentus planavimo organizatoriaus sprendimu baigti rengti, derinti, tikrinti ir tvirtinti pagal iki jo įsigaliojimo galiojusias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas: planavimo organizatoriaus sprendimu šie dokumentai galėtų būti baigiami rengti pagal šio įstatymo nuostatas. Pasiūlymas Pakeisti projekto 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi teritorijos planavimo sąlygų, planavimo organizatoriaus sprendimu gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas.“ Pritarti
26 1 2N Argumentai : Siekiant išspręsti kilusius sunkumus derinant Vilniaus ir Klaipėdos bendruosius planus, siūloma paankstinti projekto 22 straipsnio (kuriuo keičiamas įstatymo 37 straipsnis, reglamentuojantis p asiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumentų teikimo ir nagrinėjimo tvarką) įsigaliojimo datą. Pasiūlymas Pakeisti projekto 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: "
Papildyti projekto 26 straipsnį nauja 2 dalimi: "
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. 10. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. PRIDEDAMA. Patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė [1] Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai. [2] EŽTT 2003-07-24 sprendimas byloje Ryabykh v. Rusija, pareiškimo Nr. 52854/99, Reports of Judgments and Decisions, 2003-IX.