Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) ir jos narių statusą, ir veiklą, struktūrą ir centrines institucijas, finansavimą, turto sandarą, bendradarbiavimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, valstybės turto perdavimą LŠS, LŠS narių statusą, veiklą, atsakomybę ir socialines garantijas.“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) asmenų priėmimo į LŠS, išstojimo ir pašalinimo iš LŠS tvarka, taip pat narystės LŠS sustabdymo pagrindai ir atnaujinimo tvarka;“
kovinių būrių sudarymas ir šaulio tarnyba koviniame būryje;
3Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16) šaulių drausminė atsakomybė, drausminio nusižengimo tyrimo tvarka;“3 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 13 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) skiria, atleidžia ir nušalina nuo pareigų rinktinių vadų pavaduotojus, ir šaulius LŠS štabo pareigūnus, o LŠS statute numatytais atvejais – ir kitus šaulius;“4 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 30 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) teismo tvarka pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais bet kurioje srityje;“ 2.
Pakeisti 30 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ar Lietuvos šaulių sąjungos statuto šio įstatymo nustatyta tvarka pripažintas padaręs teisės pažeidimą, kuris gali diskredituoti LŠS ar žeminti šaulio vardą, jeigu nuo administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės ar drausminės nuobaudos skyrimo už tokį pažeidimą, arba bausmės už baudžiamąjį nusižengimą skyrimo nepraėjo vieneri metai ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.“
„3¹. Asmuo į LŠS priimamas LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakymu.“
4Papildyti 30 straipsnį 3² dalimi:
„3² . Asmuo, nepriimtas į LŠS, turi teisę rinktinės vado sprendimą apskųsti LŠS vadui, o LŠS vado sprendimą – LŠS Garbės teismui, LŠS Garbės teismo sprendimą turi teisę apskųsti teismui per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. LŠS vadas arba LŠS Garbės teismas, nustatę, kad asmuo į LŠS nepriimtas nepagrįstai, įpareigoja atitinkamai LŠS vadą ar jo įgaliotą rinktinės vadą priimti asmenį į LŠS.“
straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) LŠS statuto šio įstatymo nustatyta tvarka įsigaliojus LŠS vado ar jo
įgalioto rinktinės vado įsakymui pašalinti asmenį iš LŠS už šiurkštų drausminį nusižengimą arba įsigaliojus rinktinės garbės teismo ar LŠS Garbės teismo sprendimui, kuriuo patvirtinamas tokio LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakymo pagrįstumas ir teisėtumas;“
straipsnio 5 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) LŠS statuto šio įstatymo nustatyta tvarka
pripažinus padariusiu teisės pažeidimą, diskredituojantį LŠS arba žeminantį šaulio vardą;“
Įstatymo papildymas 31¹straipsniu Papildyti Įstatymą 31¹ straipsniu:
„31¹straipsnis. Narystės LŠS sustabdymas ir
atnaujinimas
yra gauta ir tikrinama kitose šio įstatymo nuostatose nurodyta kompetentingos valstybės institucijos pateikta informacija dėl galimos šaulio veikos ar aplinkybių, dėl kurių šaulys neatitiktų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, arba laukiama kompetentingų valstybės institucijų išvadų dėl minėtos šaulio veikos ar aplinkybių nustatymo, iki bus priimtas kompetentingos valstybės institucijos atitinkamas sprendimas – bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla arba bus priimtas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis, iki bus priimtas sprendimas dėl pripažinimo neveiksniu, arba ribotai veiksniu bet kurioje srityje ar bus atmestas pareiškimas, arba iki bus priimtas nutarimas pripažinti asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. 2. Jei kompetentinga valstybės institucija pateikia informaciją, kad šaulys nepadarė veikos ir (ar) nėra aplinkybių, dėl kurių jis neatitiktų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, asmens narystė LŠS atnaujinama. Jei yra duomenų apie šaulio galimai padarytą drausminį nusižengimą, numatytą šio įstatymo 33³straipsnyje, pradedamas drausminio nusižengimo tyrimas. 3.
dėl objektyvių priežasčių (ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, kai augina vaiką
(įvaikį) iki 3 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu 55 procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis). 4. Sprendimas dėl narystės LŠS sustabdymo šaulio prašymu priimamas ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. 5. Priėmus sprendimą sustabdyti narystę LŠS, apie tai šaulys informuojamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Per 5 darbo dienas nuo informacijos apie priimtą sprendimą dėl narystės LŠS sustabdymo gavimo dienos šaulys grąžina pažymėjimą, uniformą ir skiriamuosius ženklus. 6. Narystės LŠS sustabdymo šaulio prašymu dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytos objektyvios priežasties terminas negali būti ilgesnis kaip 3 metai. Narystės LŠS sustabdymo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip metams ir ne daugiau kaip 2 kartus. 7. Jeigu asmuo, kurio narystė LŠS sustabdyta jo iniciatyva, iki pasibaigiant narystės sustabdymo terminui nepateikė prašymo atnaujinti jo narystę LŠS ar pratęsti narystės LŠS sustabdymo terminą, arba narystės LŠS sustabdymo terminas nebegali būti pratęstas, pasibaigus narystės sustabdymo terminui toks asmuo laikomas išstojusiu iš LŠS. 8. Atnaujinus narystę LŠS, šauliui grąžinamas šaulio pažymėjimas, uniforma ir skiriamieji ženklai. 9. Narystės LŠS sustabdymo laikotarpiu šaulio tarnybos stažas neskaičiuojamas. 10. Narystės LŠS sustabdymo laikotarpiu nario mokestis nemokamas.“
Papildyti Įstatymą 31² straipsniu:
„31² straipsnis. Šaulio nušalinimas nuo pareigų
1.
Šaulys, įtariamas padaręs šiurkštų drausminį nusižengimą arba sulaužę šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą, iki drausminio nusižengimo ištyrimo ar LŠS Garbės teismo nagrinėjamos bylos pabaigos gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu yra pradėtas drausminio nusižengimo tyrimas ir šaulys toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti drausminio nusižengimo tyrimo eigą ar rezultatus. 2. Jeigu šaulys pripažintas įtariamuoju ar kaltinamuoju baudžiamojoje byloje ir yra pagrindas šaulio, įtariamo padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, veikoje įžvelgti šaulio vardo pažeminimo arba LŠS diskreditavimo požymių, šaulys nušalinamas nuo pareigų, iki bus priimtas kompetentingos valstybės institucijos atitinkamas sprendimas – bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla arba bus priimtas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis. Įsigaliojus apkaltinamajam nuosprendžiui, sprendžiamas klausimas dėl šaulio pašalinimo iš LŠS. Įsigaliojus išteisinamajam nuosprendžiui, jei yra pagrindo įtarti, kad šaulys padarė drausminį nusižengimą, numatytą šio įstatymo 33³straipsnyje, pradedamas drausminio nusižengimo tyrimas. 3. LŠS vadą, jo pavaduotojus ir rinktinių vadus nuo pareigų nušalina krašto apsaugos ministras. Kitus šaulius nuo pareigų nušalina tas vadas ar garbės teismas, kuriam pagal šį įstatymą suteikta teisė šauliui skirti drausminę nuobaudą. 4. Nuolatines šaulio tarnybos pareigas einantiems šauliams jų nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas. 5. Jeigu nustatoma, kad šaulys nepadarė šiurkštaus drausminio nusižengimo, nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla arba priimamas išteisinamasis nuosprendis, nuolatines šaulio tarnybos pareigas einančiam šauliui per 10 darbo dienų, kai šaulys pradėjo eiti pareigas, išmokama jo darbo užmokesčio už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, suma, taip pat delspinigiai.
Delspinigių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, atsižvelgdamas į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus.“
Papildyti Įstatymą 31³ straipsniu:
„31³ straipsnis. Šaulio tarnyba LŠS koviniuose būriuose
1LŠS kovinių būrių šauliais gali būti šauliai, kurie:
1) yra įgiję pagrindinį karinį parengtumą arba baigę bazinį kario savanorio įgūdžių kursą, arba baigę bazinį šaulio įgūdžių kursą;
3) neatlieka tikrosios karo tarnybos;
4) nėra valstybės institucijų ar įstaigų, kurios įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, pareigūnai. 2. LŠS koviniai būriai sudaromi laikantis atitinkamo dydžio karinių vienetų struktūrai nustatytų reikalavimų. Sudarius LŠS kovinį būrį, LŠS vadas apie tai informuoja kariuomenės vadą. Kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka LŠS kovinis būrys priskiriamas kariniam vienetui. 3. Šaulys eiti kovinio būrio vado pareigas rinktinės vado teikimu skiriamas LŠS vado įsakymu. 4. LŠS kovinio būrio šauliai rengiami pagal karinio vieneto, kuriam priskirtas LŠS kovinis būrys, vado patvirtintą karinio rengimo planą. Esant poreikiui, kariuomenės vado nustatyta tvarka LŠS koviniai būriai gali būti rengiami kariuomenei priskirtose karinėse teritorijose. 5. Kariuomenės vado nustatyta tvarka gali būti organizuojamos karinio vieneto, kuriam priskirtas LŠS kovinis būrys, ir LŠS kovinio būrio bendros pratybos. 6.
būriams ir detalią jų sąveikos su kariuomenės kariniais vienetais tvarką nustato kariuomenės vadas ar jo įgaliotas asmuo. 7. LŠS kovinio būrio šauliai į pratybas ir mokymus šaukiami LŠS vado arba jo įgalioto rinktinės vado įsakymu. 8. Šauliai, norintys tarnauti LŠS koviniame būryje, bet neturintys pagrindinio karinio parengtumo, nebaigę kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens patvirtintos bazinio kario savanorio įgūdžių kurso programos, ar bazinio šaulio įgūdžių kurso programos, kreipiasi į rinktinės vadą, prašydami siųsti į bazinį šaulio įgūdžių kursą. Rinktinės vadas per vienerius metus nuo prašymo gavimo dienos turi nusiųsti šaulį į bazinį šaulio įgūdžių kursą, kurį organizuoja LŠS vadas. Bazinio šaulio įgūdžių kurso programą, suderinęs su kariuomenės vadu arba jo įgaliotu asmeniu, tvirtina LŠS vadas.“
skirsniu Papildyti Įstatymą penktuoju¹skirsniu:
1Šauliui, padariusiam drausminį nusižengimą, numatytą šio įstatymo 33³straipsnyje,
skiriama drausminė nuobauda. Už vieną drausminį nusižengimą gali būti skirta tik viena drausminė nuobauda. 2. Šaulio, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, krašto apsaugos ministro įsakymu perkeltas į nuolatines šaulio pareigas, drausminė atsakomybė reglamentuota Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės drausmės statute. 3. Šauliui, su kuriuo Krašto apsaugos ministerija ar LŠS yra sudariusios darbo sutartį, padariusiam darbo pareigų pažeidimą, taikomos Darbo kodekso nuostatos. Nustatant šiurkščių darbo pareigų pažeidimo atvejus papildomai taikoma šio įstatymo 33³straipsnio 2 dalis. 4. Šaulys neatsako už žalą, padarytą vykdant teisėtą įsakymą. 5.
šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą, pažeisti teisės aktus, tarnauti kitam asmeniui ar asmenų grupei, drausminėn atsakomybėn netraukiamas. 6. Jeigu šaulys suprato, kad jam duotas neteisėtas įsakymas, jis neturi jo vykdyti ir privalo pranešti apie tai aukštesniam už neteisėtą įsakymą davusįjį vadui. Jeigu nuo šaulio nepriklausančių aplinkybių to negalima padaryti tuoj pat, tai jis privalo padaryti tokiai galimybei atsiradus. 7. Krašto apsaugos ministras, LŠS vadas ar rinktinės vadas, pagal kompetenciją atitinkamiems šauliams turintys teisę skirti drausmines nuobaudas, sužinojęs apie daromą ar padarytą šaulio drausminį nusižengimą, turi nedelsdami įsakymu pavesti jam pavaldžiam asmeniui atlikti drausminio nusižengimo tyrimą. 8. Drausminio nusižengimo tyrimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per mėnesį nuo pavedimo atlikti drausminio nusižengimo tyrimą ar nuo jo atnaujinimo, kai yra šio straipsnio 14 dalyje numatyti pagrindai, dienos. 9. Drausminio nusižengimo tyrimo, kai padaryti keli drausminiai nusižengimai arba kai drausminis nusižengimas yra padarytas grupės šaulių, taip pat kai būtina gauti iš kitų institucijų ar specialistų drausminio nusižengimo tyrimui atlikti reikalingą informaciją ir ekspertų išvadas, terminą drausminio nusižengimo tyrimą pavedęs krašto apsaugos ministras, LŠS vadas ar rinktinės vadas įsakymu gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. 10.
nušalinimo, ligos ar dėl kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių drausminio nusižengimo tyrimą atliekantis asmuo negali laiku atlikti drausminio nusižengimo tyrimo, krašto apsaugos ministras, LŠS vadas ar rinktinės vadas, pavedęs atlikti drausminio nusižengimo tyrimą, drausminio nusižengimo tyrimą paveda atlikti kitam pavaldžiam asmeniui, taip pat kai drausminio nusižengimo tyrimo medžiaga ir drausminio nusižengimo tyrimo išvada grąžinama tyrimui papildyti šio įstatymo 33⁴straipsnio 6 dalyje numatytu atveju, krašto apsaugos ministras, LŠS vadas ar rinktinės vadas, pavedęs atlikti drausminio nusižengimo tyrimą, nustato naują terminą drausminio nusižengimo tyrimui atlikti ar papildyti, bet ne ilgesnį kaip vienas mėnuo. Esant šio straipsnio 9 dalyje nurodytoms aplinkybėms, šioje dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. 11. Drausminio nusižengimo tyrimą atliekantis asmuo, per 5 darbo dienas nuo pavedimo atlikti drausminio nusižengimo tyrimą gavimo, surašo pranešimą apie drausminį nusižengimą (nurodo galimai padarytą drausminį nusižengimą ir aplinkybes) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja šaulį, galimai padariusį drausminį nusižengimą, kad pradėtas drausminio nusižengimo tyrimas ir įteikia šauliui pranešimą. Jeigu šaulys, galimai padaręs drausminį nusižengimą, pranešime nepasirašo, kad pranešimą gavo, drausminį nusižengimą atliekantis asmuo dėl šio fakto surašo aktą, kurį pasirašo jį surašęs asmuo ir 2 atsisakymo pasirašyti pranešimą faktą liudijantys šauliai. Jei šaulys, įtariamas padaręs drausminį nusižengimą, dėl sveikatos būklės negali pranešime pasirašyti, ir yra jo sveikatos būklę patvirtinanti gydytojo pažyma, jis informuojamas elektoriniu paštu ar telefonu, o pasveikus, informuojamas pasirašytinai. 12.
dienas nuo pranešimo gavimo gali pateikti drausminį nusižengimą tiriančiam asmeniui rašytinį paaiškinimą dėl drausminio nusižengimo. Šaulys, galimai padaręs drausminį nusižengimą, gali teikti dokumentus ir kitą informaciją, susijusius su drausminiu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su drausminiu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti motyvuotą nušalinimą drausminį nusižengimą atliekančiam asmeniui dėl jo galimo nešališkumo, apskųsti drausminį nusižengimą atliekančio asmens veiksmus ar neveikimą, baigus drausminio nusižengimo tyrimą, susipažinti su drausminio nusižengimo tyrimo išvada ir kita drausminio nusižengimo tyrimo medžiaga, gauti jų kopijas, skųsti sprendimus, priimtus baigus drausminio nusižengimo tyrimą. 13. Kai šaulys, įtariamas padaręs drausminį nusižengimą, dėl sveikatos būklės negali pateikti paaiškinimo ir yra tai patvirtinanti gydančio gydytojo pažyma, drausminio nusižengimo tyrimas, taip pat šio straipsnio 8, 9 dalyse nurodytų terminų skaičiavimas stabdomas iki nurodytos sustabdymo priežasties išnykimo. 14. Kai paaiškėja, kad drausminis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, drausminio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir drausminio nusižengimo tyrimo medžiaga perduodama ikiteisminio tyrimo įstaigai ar administracinį nusižengimą tiriančiam subjektui. Jeigu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės arba priimamas išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis ir yra pasibaigęs baudžiamasis procesas, ar nutraukiama administracinio nusižengimo teisena, nuo atitinkamų sprendimų priėmimo dienos drausminio nusižengimo tyrimas atnaujinamas ir nustatomas naujas terminas laikantis šio straipsnio 8 dalyje nustatyto termino. 15. Šaulys, galimai padaręs drausminį nusižengimą, gali turėti atstovą.
Juo gali būti atstovas pagal įstatymą, advokatas arba kitas teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kuris yra šaulio artimas giminaitis, sutuoktinis (sugyventinis), partneris. Advokato įgaliojimai patvirtinami sutartimi dėl teisinių paslaugų. Atstovas turi tokias pačias teises kaip ir šaulys. 33²straipsnis. Drausminės nuobaudos ir jų skyrimas
1Šauliui gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:
1) papeikimas;
2) griežtas papeikimas;
3) atleidimas iš pareigų;
4) pašalinimas iš LŠS. 2. Skiriant drausminę nuobaudą atsižvelgiama į:
1) padaryto drausminio nusižengimo pobūdį;
2) kaltės formą;
3) pažeidėjo asmenybę;
4) drausminę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 3. Drausminę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) šaulys pats praneša padaręs drausminį nusižengimą;
2) šaulys nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybes;
3) šaulys užkirto kelią žalingoms drausminio nusižengimo pasekmėms, savo noru pašalino padarytą žalą;
4) drausminis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai;
5) drausminis nusižengimas buvo padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina drausminės atsakomybės;
6) drausminis nusižengimas buvo padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas;
7) drausminis nusižengimas buvo padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas;
8) kitos lengvinančios aplinkybės, drausminę nuobaudą skiriančio asmens arba LŠS Garbės teismo, rinktinės garbės teismo pripažintos svarbiomis. 4.
4Drausminę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) drausminis nusižengimas buvo tęsiamas, nepaisant reikalavimo jį nutraukti;
2) šiurkštus drausminis nusižengimas per metus padarytas pakartotinai arba kitas drausminis nusižengimas per 6 mėnesius padarytas pakartotinai;
3) drausminis nusižengimas padarytas grupės šaulių;
4) drausminis nusižengimas padarytas apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų šaulio. 5. Drausminė nuobauda neskiriama, jei nuo drausminio nusižengimo padarymo praėjo vieneri metai. 6. Drausmines nuobaudas skiria:
1) įsakymu rinktinės vadas, LŠS vadas, krašto apsaugos ministras, vadovaudamiesi LŠS statuto nustatyta tvarka atlikto drausminio nusižengimo tyrimo išvada arba drausminį nusižengimą padariusio šaulio raštišku paaiškinimu, patvirtinančiu šiame statute numatyto drausminio nusižengimo faktą;
2) kolegialiu sprendimu LŠS Garbės teismas, rinktinės garbės teismas, šio teismo reglamente nustatyta tvarka išnagrinėjęs bylą. 7. Rinktinės vadas pavaldiems šauliams skiria šias drausmines nuobaudas:
1) papeikimą;
2) griežtą papeikimą;
3) atleidimą iš eilinio šaulio, skyriaus vado pavaduotojo, skyriaus vado (skyrininko), būrio vado pavaduotojo (būrininko), būrio vado pareigų. 8. LŠS vadas, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus, skiria šias drausmines nuobaudas:
1) papeikimą;
2) griežtą papeikimą;
3) atleidimą iš pareigų, išskyrus LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus;
4) pašalinimą iš LŠS, išskyrus LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus. 9. Rinktinės garbės teismas skiria drausmines nuobaudas už Šaulių etikos kodekso pažeidimus šauliams, einantiems eilinio šaulio, skyriaus vado pavaduotojo, skyriaus vado (skyrininko), būrio vado pavaduotojo (būrininko), būrio vado, kuopos vado pavaduotojo, kuopos vado pareigas, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus. 10.
pažeidimus LŠS vadui ir jo pavaduotojams, LŠS štabo šauliams, LŠS Centro valdybos nariams ir jų pavaduotojams, LŠS Centro kontrolės komisijos nariams ir jų pavaduotojams, LŠS Garbės teismo nariams ir jų pavaduotojams, rinktinių vadams ir jų pavaduotojams. 11. Krašto apsaugos ministras skiria drausmines nuobaudas:
1) LŠS vadui, išskyrus drausmines nuobaudas už Šaulių etikos kodekso pažeidimus;
2) atleidimą iš pareigų – LŠS vado pavaduotojams ir rinktinių vadams. 12. Su skirta drausmine nuobauda šaulys ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos skyrimo supažindinamas pasirašytinai arba išsiunčiant šauliui įsakymo ar LŠS Garbės teismo ar rinktinės garbės teismo kolegialaus sprendimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo kopiją registruotąja pašto siunta. Jeigu šaulys atsisako pasirašytinai susipažinti su skirta drausmine nuobauda ar registruotoji pašto siunta grąžinama siuntėjui, surašoma pažyma, patvirtinanti atsisakymo pasirašyti ar registruotosios siuntos grąžinimo faktą. Pažymą pasirašo bent 2 atsisakymo pasirašyti ar registruotosios siuntos grąžinimo faktą liudijantys šauliai. 33³ straipsnis. Drausminiai nusižengimai ir nuobaudos už juos
netinkamas jų vykdymas dėl šaulio kaltės. 2.
2Šiurkštūs šaulių drausminiai nusižengimai yra šie:
1) šaulio priesaikos sulaužymas;
2) šaulio vardą žeminanti arba LŠS diskredituojanti veika, kuria akivaizdžiai menkinamas šaulio autoritetas, arba diskredituojama LŠS;
3) dalyvavimas LŠS veikloje būnant apsvaigusiam nuo alkoholio ar nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
4) sąmoningas neteisingų žinių apie save, savo ryšius ir interesus, galinčius turėti reikšmės tinkamumo būti LŠS nariu nustatymui, tarnybos pareigų vykdymui, pateikimas arba šių žinių nuslėpimas priėmimo į LŠS metu LŠS statuto nustatyta tvarka pildomoje asmens duomenų anketoje;
5) saugiojo ar apskaitos dokumento praradimas arba sugadinimas;
6) neteisėto įsakymo davimas ir (ar) vertimas tokį įsakymą vykdyti;
7) neteisėto įsakymo vykdymas, jei tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės;
8) savavališkas pasišalinimas be pateisinamos priežasties iš mokymų, pratybų ar kito LŠS veiklos renginio arba neatvykimas tyčia ar dėl aplaidumo į mokymus, pratybas ar kitą LŠS veiklos renginį nustatytu laiku;
9) LŠS simbolių (vėliavų, ženklų, uniformos ir kitų) išniekinimas;
10) elgesio su ginklais, šaudmenimis sprogmenimis ir karine technika taisyklių pažeidimas;
11) piktnaudžiavimas tarnyba, t. y. tyčinis pasinaudojimas tarnybine padėtimi savanaudiškais priešingais LŠS interesams tikslais, jei tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. 3. Už šiurkščius šaulių drausminius nusižengimus skiriamas griežtas papeikimas arba atleidžiama iš pareigų arba pašalinama iš LŠS. 4. Už kitus šaulių drausminius nusižengimus skiriamas papeikimas arba griežtas papeikimas. 5. Skiriant drausmines nuobaudas už šaulių drausminius nusižengimus gali būti skiriama papildoma poveikio priemonė – uždraudžiama iki 6 mėnesių dėvėti šaulio uniformą, išskyrus mokymo ir pratybų laiką, terminą skaičiuojant nuo papildomos poveikio priemonės skyrimo dienos . 6. Už Šaulių etikos kodekso pažeidimus skiriamos nuobaudos, numatytos Šaulių etikos kodekse. 33⁴straipsnis.
vado, rinktinės vado įsakymo arba LŠS Garbės teismo ar rinktinės garbės teismo kolegialaus sprendimo dėl jos skyrimo pasirašymo dienos iki jos galiojimo termino pabaigos. 2. Nustatomas toks drausminių nuobaudų galiojimo laikas:
1) papeikimo – 6 mėnesiai;
2) griežto papeikimo –vieneri metai. 3. Drausminę nuobaudą skyręs krašto apsaugos ministras, LŠS vadas, rinktinės vadas arba pagal pavaldumą aukštesnis vadas, o jei drausminę nuobaudą skyrė rinktinės garbės teismas – LŠS Garbės teismas atitinkamai įsakymu arba kolegialiu sprendimu gali sutrumpinti skirtos drausminės nuobaudos galiojimo laiką, jei šaulys pasitaiso ir ilgiau taikyti drausminę nuobaudą netikslinga. 4. Drausminės nuobaudos apskundimas jos vykdymo nesustabdo. 5. Drausminės nuobaudos galiojimo metu šaulys neskatinamas ir neapdovanojamas, negali būti skiriamas į aukštesnes pareigas. 6. Jei aukštesnysis vadas, gavęs skundą, nustato, kad drausminė nuobauda skirta pažeidžiant šio įstatymo, LŠS statuto nuostatas, ji laikoma negaliojančia, o drausminio nusižengimo tyrimo medžiaga ir drausminio nusižengimo tyrimo išvada, gali būti grąžinama drausminio nusižengimo tyrimui papildyti, jei nustatyti drausminio nusižengimo aplinkybes trūksta papildomos informacijos. Papildomas drausminio nusižengimo tyrimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai LŠS vado ar rinktinės vado, kuriam grąžinama nusižengimo tyrimo medžiaga ir drausminio nusižengimo tyrimo išvada, įsakymu skiriamas papildomas drausminio nusižengimo tyrimas. 7. Šauliai, nesutinkantys su aukštesniojo vado, LŠS Garbės teismo, krašto apsaugos ministro įsakymu ar kolegialiu sprendimu, turi teisę per vieną mėnesį nuo supažindinimo apie priimtą sprendimą dienos apskųsti jį teismui.“
1Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Darbo metu šaulio tarnybą atliekantiems šauliams LŠS vado nustatyta tvarka, šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose nurodytomis lėšomis kompensuojamas jų gaunamas vidutinis jų darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka, neviršijantis 1,1 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio. kompensuojamas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ilgiau negu parą nepertraukiamai šaulio tarnybą atliekantiems šauliams,
jeigu jie nėra aprūpinami maistu, LŠS vado nustatyta tvarka, , šio įstatymo 40 straipsnio
krašto apsaugos ministro nustatyto dydžio dienpinigiai, neviršijantys Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Dienpinigių dydį ir jų mokėjimo tvarką nustato LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu.“
1Pakeisti 36 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kitoms, ne LŠS vado pavaduotojo, rinktinės vado ar
rinktinės vado pavaduotojo, nuolatinės šaulio tarnybos pareigoms eiti šauliai gali būti skiriami LŠS vado įsakymu, LŠS su jais sudaro darbo sutartis.
Kitų, ne LŠS vado pavaduotojo, rinktinės vado ar rinktinės vado pavaduotojo, nuolatinės šaulio tarnybos pareigų, kurias einantiems šauliams darbo užmokestis mokamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, sąrašą LŠS Centro valdybos pritarimu LŠS vado teikimu tvirtina krašto apsaugos ministras LŠS vado teikimu, kuriam pritarė LŠS Centro valdyba, o šias pareigas einančių šaulių pareigybių aprašymus tvirtina, darbo apmokėjimo sistemą ir pareiginės algos pastoviosios dalies dydžius nustato LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu, suderinęs su krašto apsaugos ministru, mutatis mutandis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatomis, taikomomis biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymams, darbo apmokėjimo sistemai ir pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio nustatymui. Kitų nuolatinės šaulio tarnybos pareigų, kurias einantiems šauliams darbo užmokestis mokamas ne iš valstybės biudžeto asignavimų, sąrašą LŠS Centro valdybos pritarimu nustato LŠS vadas.“
2Pakeisti 36 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kitų, ne LŠS vado pavaduotojo, rinktinės vado ar rinktinės vado
pavaduotojo, nuolatinės šaulio tarnybos pareigas einančių šaulių, kuriems darbo užmokestis mokamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, kasmetinės veiklos vertinimas atliekamas mutatis mutandis vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiklos vertinimo tvarka.
LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu, suderinęs su krašto apsaugos ministru, nustato pareiginės algos kintamąją dalį, skiria priemokas ir premijas kitiems, ne LŠS vado pavaduotojo, rinktinės vado ar rinktinės vado pavaduotojo, nuolatinės šaulio tarnybos pareigas einantiems šauliams, kuriems darbo užmokestis mokamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo, priemokų ir premijų skyrimo atvejai ir dydžiai nustatomi mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos valstybės Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatas, taikomas biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos kintamosios dalies nustatymui, priemokų ir premijų skyrimui.“
3Papildyti 36 straipsnį 12 dalimi:
„12. Šauliai, einantys šio straipsnio 9 dalyje numatytas pareigas,
atleidžiami iš pareigų ir darbo sutartis nutraukiama:
1) Darbo kodekse nustatytais pagrindais;
3) juos pašalinus iš LŠS.“
iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
3Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos narystės LŠS sustabdymo,
šaulio nušalinimo nuo pareigų, drausminės atsakomybės taikymo procedūros vykdomos pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4938(2) lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) ir jos narių statusą, ir veiklą, struktūrą ir centrines institucijas, turto sandarą, finansavimo, bendradarbiavimo su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, valstybės turto perdavimo LŠS tvarką, taip pat LŠS narių statusą, veiklą, atsakomybę ir socialines garantijas.“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) asmenų priėmimo į LŠS, išstojimo ir pašalinimo iš LŠS tvarka, taip pat narystės LŠS sustabdymo pagrindai ir atnaujinimo tvarka;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio 1 dalies 12 punktą. 12) LŠS kovinių būrių sudarymas ir šaulio tarnyba koviniame būryje;
3Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16) šaulių drausminė atsakomybė, drausminio nusižengimo tyrimo tvarka;“. 4. Papildyti 4 straipsnio 1 dalį 16¹ punktu: „16¹) šaulių skundų padavimo ir nagrinėjimo tvarka;“. 3 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 13 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) skiria, atleidžia ir nušalina nuo pareigų rinktinių vadų pavaduotojus, ir šaulius LŠS štabo pareigūnus, o LŠS statute numatytais atvejais – ir kitus šaulius;“. 4 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2) teismo tvarka pripažinti neveiksniais ar ribotai
veiksniais bet kurioje srityje;“. 2.
30 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ar Lietuvos šaulių sąjungos statuto šio įstatymo nustatyta tvarka pripažintas padaręs teisės pažeidimą, kuris gali diskredituoti LŠS ar žeminti šaulio vardą, jeigu nuo administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės ar drausminės nuobaudos skyrimo už tokį pažeidimą, arba bausmės už baudžiamąjį nusižengimą skyrimo nepraėjo vieni metai ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.“
3Papildyti 30 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹. Asmuo į LŠS priimamas LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakymu.“
4Papildyti 30 straipsnį 3² dalimi:
„3². Asmuo, nepriimtas į LŠS, turi teisę LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado
įsakymą apskųsti LŠS Garbės teismui. LŠS Garbės teismo sprendimą asmuo turi teisę apskųsti teismui per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. LŠS Garbės teismas, nustatęs, kad asmuo į LŠS nepriimtas nepagrįstai, įpareigoja ar LŠS vadą, ar jo įgaliotą rinktinės vadą priimti asmenį į LŠS.“
30 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) LŠS statuto šio įstatymo nustatyta tvarka įsigaliojus LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakymui pašalinti asmenį iš LŠS už šiurkštų drausminį nusižengimą arba įsigaliojus rinktinės garbės teismo ar LŠS Garbės teismo sprendimui, kuriuo patvirtinamas tokio LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakymo pagrįstumas ir teisėtumas;“. 7. Pakeisti 30 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) LŠS statuto šio įstatymo nustatyta tvarka pripažinus padariusiu teisės pažeidimą, diskredituojantį LŠS arba žeminantį šaulio vardą;“. 5 straipsnis. Įstatymo papildymas 31¹straipsniu Papildyti Įstatymą 31¹ straipsniu:
„31¹straipsnis. Narystės LŠS sustabdymas ir atnaujinimas
1.
Asmenį į LŠS priėmusio LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado sprendimu narystė LŠS gali būti sustabdyta, jeigu yra gauta ir tikrinama kituose šio įstatymo straipsniuose nurodyta kompetentingos valstybės institucijos pateikta informacija dėl galimos šaulio veikos ar aplinkybių, dėl kurių šaulys neatitiktų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, arba laukiama kompetentingų valstybės institucijų išvadų dėl minėtos šaulio veikos ar aplinkybių nustatymo, iki bus priimtas kompetentingos valstybės institucijos atitinkamas sprendimas – bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla arba bus priimtas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis, iki bus priimtas sprendimas dėl pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu bet kurioje srityje ar bus atmestas pareiškimas, arba iki bus priimtas nutarimas pripažinti asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. 2. Jeigu kompetentinga valstybės institucija pateikia informaciją, kad šaulys nepadarė veikos ir (ar) nėra aplinkybių, dėl kurių jis neatitiktų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, asmens narystė LŠS atnaujinama. Jeigu yra duomenų apie šaulio galimai padarytą drausminį nusižengimą, nurodytą šio įstatymo 33³straipsnyje, pradedamas drausminio nusižengimo tyrimas. 3. Šaulio prašymu šaulį į LŠS priėmusio LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado sprendimu narystė LŠS sustabdoma dėl objektyvių priežasčių (ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, kai augina vaiką (įvaikį) iki 3 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu 55 procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis). 4. Sprendimas dėl narystės LŠS sustabdymo šaulio prašymu priimamas ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. 5.
vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Per 5 darbo dienas nuo informacijos apie priimtą sprendimą dėl narystės LŠS sustabdymo gavimo dienos šaulys grąžina pažymėjimą, uniformą ir skiriamuosius ženklus. 6. Narystės LŠS sustabdymo šaulio prašymu dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytos objektyvios priežasties terminas negali būti ilgesnis kaip 3 metai. Narystės LŠS sustabdymo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip metams ir ne daugiau kaip du kartus. 7. Jeigu asmuo, kurio narystė LŠS sustabdyta jo iniciatyva, iki pasibaigiant narystės sustabdymo terminui nepateikė prašymo atnaujinti jo narystę LŠS ar pratęsti narystės LŠS sustabdymo terminą, arba narystės LŠS sustabdymo terminas nebegali būti pratęstas pasibaigus narystės sustabdymo terminui, toks asmuo laikomas išstojusiu iš LŠS. 8. Atnaujinus narystę LŠS, šauliui grąžinamas šaulio pažymėjimas, uniforma ir skiriamieji ženklai. 9. Narystės LŠS sustabdymo laikotarpiu šaulio tarnybos stažas neskaičiuojamas. 10. Narystės LŠS sustabdymo laikotarpiu nario mokestis nemokamas.“6 straipsnis. Įstatymo papildymas 31²straipsniu Papildyti Įstatymą 31² straipsniu: „31² straipsnis. Šaulio nušalinimas nuo pareigų
šaulio iškilmingą pasižadėjimą, iki drausminio nusižengimo ištyrimo ar LŠS Garbės teismo nagrinėjamos bylos pabaigos gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu yra pradėtas drausminio nusižengimo tyrimas ir šaulys, toliau eidamas pareigas, trukdo arba siekia paveikti drausminio nusižengimo tyrimo eigą ar rezultatus. 2.
šaulys pripažintas įtariamuoju ar kaltinamuoju baudžiamojoje byloje ir yra pagrindas šaulio, įtariamo padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, veikoje įžvelgti šaulio vardo pažeminimo arba LŠS diskreditavimo požymių, šaulys nušalinamas nuo pareigų, iki bus priimtas kompetentingos valstybės institucijos atitinkamas sprendimas – bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla arba bus priimtas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis. Įsigaliojus apkaltinamajam nuosprendžiui, sprendžiamas klausimas dėl šaulio pašalinimo iš LŠS. Įsigaliojus išteisinamajam nuosprendžiui, jeigu yra pagrindas įtarti, kad šaulys padarė drausminį nusižengimą, nurodytą šio įstatymo 33³straipsnyje, pradedamas drausminio nusižengimo tyrimas. 3. LŠS vadą, jo pavaduotojus ir rinktinių vadus nuo pareigų nušalina krašto apsaugos ministras. Kitus šaulius nuo pareigų nušalina tas vadas ar garbės teismas, kuriam pagal šį įstatymą suteikta teisė šauliui skirti drausminę nuobaudą. 4. Nuolatines šaulio tarnybos pareigas einantiems šauliams jų nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas. 5. Jeigu nustatoma, kad šaulys nepadarė šiurkštaus drausminio nusižengimo, nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla arba priimamas išteisinamasis nuosprendis, nuolatines šaulio tarnybos pareigas einančiam šauliui per 10 darbo dienų, kai šaulys pradėjo eiti pareigas, sumokamas jo darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai. Delspinigių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, atsižvelgdamas į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus.“7 straipsnis. Įstatymo papildymas 31³ straipsniu Papildyti Įstatymą 31³ straipsniu: „31³ straipsnis. Šaulio tarnyba LŠS koviniuose būriuose 1.
LŠS kovinių būrių šauliais gali būti šauliai, kurie:
1) yra įgiję pagrindinį karinį parengtumą arba baigę bazinį kario savanorio įgūdžių kursą, arba baigę bazinį šaulio įgūdžių kursą;
2) pagal sveikatos būklę tinkami šaulio tarnybai LŠS koviniame būryje;
4) nėra valstybės institucijų ar įstaigų, kurios įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, pareigūnai. 2. LŠS koviniai būriai sudaromi laikantis atitinkamo dydžio karinių vienetų struktūrai nustatytų reikalavimų. Sudarius LŠS kovinį būrį, LŠS vadas apie tai informuoja kariuomenės vadą. Kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka LŠS kovinis būrys priskiriamas kariniam vienetui. 3. Šaulys eiti kovinio būrio vado pareigas rinktinės vado teikimu skiriamas LŠS vado įsakymu. 4. LŠS kovinio būrio šauliai rengiami pagal karinio vieneto, kuriam priskirtas LŠS kovinis būrys, vado patvirtintą karinio rengimo planą. Prireikus kariuomenės vado nustatyta tvarka LŠS koviniai būriai gali būti rengiami kariuomenei priskirtose karinėse teritorijose. 5. Kariuomenės vado nustatyta tvarka gali būti organizuojamos karinio vieneto, kuriam priskirtas LŠS kovinis būrys, ir LŠS kovinio būrio bendros pratybos. 6. LŠS koviniams būriams taikomus reikalavimus ir detalią jų sąveikos su kariuomenės kariniais vienetais tvarką nustato kariuomenės vadas ar jo įgaliotas asmuo. 7. LŠS kovinio būrio šauliai į pratybas ir mokymus šaukiami LŠS vado arba jo įgalioto rinktinės vado įsakymu. 8. Šauliai, siekiantys tarnauti LŠS koviniame būryje, bet neįgiję pagrindinio karinio parengtumo, nebaigę kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens patvirtintos bazinio kario savanorio įgūdžių kurso programos ar bazinio šaulio įgūdžių kurso programos, kreipiasi į rinktinės vadą, prašydami siųsti jį į bazinį šaulio įgūdžių kursą.
Rinktinės vadas per vienus metus nuo prašymo gavimo dienos turi nusiųsti šaulį į bazinį šaulio įgūdžių kursą, kurį organizuoja LŠS vadas. Bazinio šaulio įgūdžių kurso programą, suderinęs su kariuomenės vadu arba jo įgaliotu asmeniu, tvirtina LŠS vadas.“8 straipsnis. Įstatymo papildymas penktuoju¹ skirsniu Papildyti Įstatymą penktuoju¹skirsniu:
straipsnis. Drausminės atsakomybės taikymas
straipsnyje, skiriama drausminė nuobauda. Už vieną drausminį nusižengimą gali būti skirta tik viena drausminė nuobauda. 2. Šaulio – profesinės karo tarnybos kario, krašto apsaugos ministro įsakymu perkelto į nuolatines šaulio pareigas, drausminės atsakomybės taikymo atvejai nustatyti Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės drausmės statute. 3. Šauliui, su kuriuo Krašto apsaugos ministerija ar LŠS yra sudariusios darbo sutartį, padariusiam darbo pareigų pažeidimą, taikomos Darbo kodekso nuostatos. Nustačius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, taikomos Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies ir šio įstatymo 33⁴ straipsnio 2 dalies nuostatos. 4. Šaulys neatsako už žalą, padarytą vykdant teisėtą įsakymą. 5. Šaulys, atsisakęs vykdyti neteisėtą įsakymą, kuriuo jis verčiamas sulaužyti šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą, pažeisti teisės aktus, tarnauti kitam asmeniui ar asmenų grupei, drausminėn atsakomybėn netraukiamas. 6. Jeigu šaulys supranta, kad jam duotas neteisėtas įsakymas, jis neturi jo vykdyti ir apie tai privalo pranešti vadui, aukštesniam už neteisėtą įsakymą davusįjį.
Jeigu nuo šaulio nepriklausančių aplinkybių to negalima padaryti tuoj pat, tai jis privalo padaryti tokiai galimybei atsiradus. 7. Krašto apsaugos ministras, LŠS vadas ar rinktinės vadas, pagal kompetenciją atitinkamiems šauliams turintys teisę skirti drausmines nuobaudas, sužinoję apie daromą ar padarytą šaulio drausminį nusižengimą, turi nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sužinojimo apie drausminį nusižengimą dienos, įsakymu pavesti jam pavaldžiam asmeniui atlikti drausminio nusižengimo tyrimą. 8. Drausminio nusižengimo tyrimas gali būti neatliekamas, jeigu šio įstatymo 33⁴ straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyti drausminiai nusižengimai yra akivaizdūs ir neginčijami. 9. Drausminio nusižengimo tyrimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pavedimo atlikti drausminio nusižengimo tyrimą ar nuo jo atnaujinimo, kai yra šio straipsnio 14 dalyje numatyti pagrindai, dienos. 10. Drausminio nusižengimo tyrimo, kai padaryti keli drausminiai nusižengimai arba kai drausminis nusižengimas yra padarytas grupės šaulių, taip pat kai būtina gauti iš kitų institucijų ar specialistų drausminio nusižengimo tyrimui atlikti reikalingą informaciją ir ekspertų išvadas, terminą drausminio nusižengimo tyrimą pavedęs atlikti krašto apsaugos ministras, LŠS vadas ar rinktinės vadas įsakymu gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. 11.
dėl drausminio nusižengimo tyrimą atliekančio asmens nušalinimo, ligos ar dėl kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių drausminio nusižengimo tyrimą atliekantis asmuo negali laiku atlikti drausminio nusižengimo tyrimo, krašto apsaugos ministras, LŠS vadas ar rinktinės vadas, pavedęs atlikti drausminio nusižengimo tyrimą, drausminio nusižengimo tyrimą paveda atlikti kitam pavaldžiam asmeniui, taip pat kai drausminio nusižengimo tyrimo medžiaga ir drausminio nusižengimo tyrimo išvada grąžinama tyrimui papildyti šio straipsnio 16 dalyje nustatytu atveju, krašto apsaugos ministras, LŠS vadas ar rinktinės vadas, pavedęs atlikti drausminio nusižengimo tyrimą, nustato naują terminą drausminio nusižengimo tyrimui atlikti ar papildyti, ne ilgesnį kaip vienas mėnuo. Esant šio straipsnio 10 dalyje nurodytoms aplinkybėms, šioje dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. 12. Drausminio nusižengimo tyrimą atliekantis asmuo per 5 darbo dienas nuo pavedimo atlikti drausminio nusižengimo tyrimą gavimo dienos surašo pranešimą apie drausminį nusižengimą (nurodo galimai padarytą drausminį nusižengimą ir aplinkybes) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja šaulį, galimai padariusį drausminį nusižengimą, kad pradėtas drausminio nusižengimo tyrimas, ir įteikia šauliui pranešimą. Jeigu šaulys, galimai padaręs drausminį nusižengimą, pranešime nepasirašo, kad pranešimą gavo, drausminį nusižengimą atliekantis asmuo dėl šio fakto surašo aktą, kurį pasirašo jį surašęs asmuo ir du atsisakymo pasirašyti pranešimą faktą liudijantys šauliai. Jeigu šaulys, įtariamas padaręs drausminį nusižengimą, dėl sveikatos būklės negali pranešime pasirašyti, ir yra jo sveikatos būklę patvirtinanti gydytojo pažyma, jis informuojamas elektroniniu paštu ar telefonu, o pasveikęs – informuojamas pasirašytinai. 13.
gavimo dienos gali pateikti drausminį nusižengimą tiriančiam asmeniui rašytinį paaiškinimą dėl drausminio nusižengimo. Šaulys, galimai padaręs drausminį nusižengimą, gali teikti dokumentus ir kitą informaciją, susijusius su drausminiu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su drausminiu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti motyvuotą nušalinimą drausminį nusižengimą atliekančiam asmeniui dėl jo galimo šališkumo, apskųsti drausminį nusižengimą atliekančio asmens veiksmus ar neveikimą, baigus drausminio nusižengimo tyrimą, susipažinti su drausminio nusižengimo tyrimo išvada ir kita drausminio nusižengimo tyrimo medžiaga, gauti jų kopijas, skųsti sprendimus, priimtus baigus drausminio nusižengimo tyrimą. 14. Kai šaulys, įtariamas padaręs drausminį nusižengimą, dėl sveikatos būklės negali pateikti paaiškinimo ir yra tai patvirtinanti gydančio gydytojo pažyma, drausminio nusižengimo tyrimas, taip pat šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytų terminų skaičiavimas sustabdomas, iki išnyksta nurodyto sustabdymo priežastys. 15. Kai paaiškėja, kad drausminis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, drausminio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir drausminio nusižengimo tyrimo medžiaga perduodama ikiteisminio tyrimo įstaigai ar administracinį nusižengimą tiriančiam subjektui. Jeigu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės arba priimamas išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis ir yra pasibaigęs baudžiamasis procesas arba nutraukiama administracinio nusižengimo teisena, nuo atitinkamų sprendimų priėmimo dienos drausminio nusižengimo tyrimas atnaujinamas ir nustatomas naujas terminas laikantis šio straipsnio 9 dalyje nustatyto termino. 16.
krašto apsaugos ministras, LŠS vadas ar rinktinės vadas, gavę drausminio nusižengimo tyrimo medžiagą ir drausminio nusižengimo tyrimo išvadą, mano, kad drausminio nusižengimo aplinkybėms nustatyti trūksta papildomos informacijos, drausminio nusižengimo tyrimo išvada grąžinama drausminio nusižengimo tyrimą atliekančiam subjektui drausminio nusižengimo tyrimui papildyti. 17. Šaulys, galimai padaręs drausminį nusižengimą, gali turėti atstovą. Juo gali būti atstovas pagal įstatymą, advokatas arba kitas teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kuris yra šaulio artimasis giminaitis, sutuoktinis (sugyventinis), partneris. Advokato įgaliojimai patvirtinami sutartimi dėl teisinių paslaugų. Atstovas turi tokias pačias teises kaip ir šaulys. 33³straipsnis. Drausminės nuobaudos ir jų skyrimas
1Šauliui gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:
3) šaulio veiklą iki drausminio nusižengimo padarymo;
4) drausminę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 3. Drausminę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) šaulys pats praneša padaręs drausminį nusižengimą;
2) šaulys nuoširdžiai gailisi ir (ar) padeda nustatyti įvykio aplinkybes;
pašalino padarytą žalą;
kito asmens veiksmai;
tokia prievarta nepašalina drausminės atsakomybės;
8) kitos lengvinančios aplinkybės, drausminę nuobaudą skiriančio asmens arba LŠS Garbės teismo, rinktinės garbės teismo pripažintos svarbiomis.
atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
drausminis nusižengimas per 6 mėnesius padarytas pakartotinai;
psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų šaulio. 5. Drausminė nuobauda neskiriama, jeigu nuo drausminio nusižengimo padarymo praėjo vieni metai. 6. Drausmines nuobaudas skiria:
1) rinktinės vadas, LŠS vadas, krašto apsaugos ministras įsakymu, vadovaudamiesi LŠS statute nustatyta tvarka atlikto drausminio nusižengimo tyrimo išvada arba drausminį nusižengimą padariusio šaulio rašytiniu paaiškinimu, patvirtinančiu šiame statute numatyto drausminio nusižengimo faktą;
2) LŠS Garbės teismas, rinktinės garbės teismas kolegialiu sprendimu, atitinkamo teismo reglamente nustatyta tvarka išnagrinėję bylą. 7.
7Rinktinės vadas pavaldiems šauliams skiria šias drausmines nuobaudas:
(skyrininko), būrio vado pavaduotojo (būrininko), būrio vado pareigų. 8. LŠS vadas, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus, skiria šias drausmines nuobaudas:
pažeidimus šauliams, einantiems eilinio šaulio, skyriaus vado pavaduotojo, skyriaus vado (skyrininko), būrio vado pavaduotojo (būrininko), būrio vado, kuopos vado pavaduotojo, kuopos vado pareigas, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus. 10. LŠS Garbės teismas skiria drausmines nuobaudas už Šaulių etikos kodekso pažeidimus LŠS vadui ir jo pavaduotojams, LŠS štabo šauliams, LŠS Centro valdybos nariams ir jų pavaduotojams, LŠS Centro kontrolės komisijos nariams ir jų pavaduotojams, LŠS Garbės teismo nariams ir jų pavaduotojams, rinktinių vadams ir jų pavaduotojams. 11. Krašto apsaugos ministras drausmines nuobaudas skiria:
1) LŠS vadui, išskyrus drausmines nuobaudas už Šaulių etikos kodekso pažeidimus;
2) LŠS vado pavaduotojams ir rinktinių vadams – atleidimą iš pareigų. 12. Su skirta drausmine nuobauda šaulys ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos skyrimo dienos supažindinamas pasirašytinai arba išsiunčiant šauliui įsakymo ar LŠS Garbės teismo ar rinktinės garbės teismo kolegialaus sprendimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo kopiją registruotąja pašto siunta. Jeigu šaulys atsisako pasirašytinai susipažinti su jam skirta drausmine nuobauda ar registruotoji pašto siunta grąžinama siuntėjui, surašoma pažyma, patvirtinanti atsisakymo pasirašyti ar registruotosios siuntos grąžinimo faktą.
Pažymą pasirašo bent du atsisakymo pasirašyti ar registruotosios siuntos grąžinimo faktą liudijantys šauliai. 13. Šaulys, nesutinkantis su paskirta drausmine nuobauda, gali skųsti LŠS vado, rinktinės vado įsakymus dėl drausminės nuobaudos paskyrimo aukštesniajam vadui LŠŠ statute nustatyta tvarka. 14. Šauliai, nesutinkantys su aukštesniojo vado, LŠS Garbės teismo, krašto apsaugos ministro įsakymu ar kolegialiu sprendimu, turi teisę per vieną mėnesį nuo supažindinimo apie priimtą sprendimą dienos apskųsti jį teismui. 33⁴ straipsnis. Drausminiai nusižengimai ir nuobaudos už juos
nusižengimas yra šaulio tarnybos pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl šaulio kaltės. 2.
2Šiurkštūs šaulių drausminiai nusižengimai yra šie:
menkinamas šaulio autoritetas arba diskredituojama LŠS;
psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
turėti reikšmės tinkamumo būti LŠS nariu nustatymui, tarnybos pareigų vykdymui, pateikimas arba šių žinių nuslėpimas priėmimo į LŠS metu LŠS statute nustatyta tvarka pildomoje asmens duomenų anketoje;
kito LŠS veiklos renginio arba neatvykimas tyčia ar dėl aplaidumo į mokymus, pratybas ar kitą LŠS veiklos renginį nustatytu laiku;
9) LŠS simbolių (vėliavų, ženklų, uniformos ir kitų) išniekinimas;
pažeidimas;
savanaudiškais, priešingais LŠS interesams tikslais. 3. Už šiurkščius šaulių drausminius nusižengimus skiriamas griežtas papeikimas arba atleidžiama iš pareigų arba pašalinama iš LŠS. 4. Už kitus šaulių drausminius nusižengimus skiriamas papeikimas arba griežtas papeikimas. 5. Skiriant drausmines nuobaudas už šaulių drausminius nusižengimus, gali būti skiriama papildoma poveikio priemonė – uždraudžiama iki 6 mėnesių dėvėti šaulio uniformą, išskyrus mokymo ir pratybų laiką, terminą skaičiuojant nuo papildomos poveikio priemonės skyrimo dienos. 6. Už Šaulių etikos kodekso pažeidimus skiriamos nuobaudos, numatytos Šaulių etikos kodekse. 33⁵straipsnis. Drausminės nuobaudos galiojimas 1.
Drausminė nuobauda laikoma galiojančia nuo jos paskyrimo dienos iki jos galiojimo termino pabaigos. 2. Nustatomas toks drausminių nuobaudų galiojimo laikas:
1) papeikimo
arba pagal pavaldumą aukštesnis vadas, o jeigu drausminę nuobaudą skyrė rinktinės garbės teismas, – LŠS Garbės teismas atitinkamai įsakymu arba kolegialiu sprendimu gali sutrumpinti skirtos drausminės nuobaudos galiojimo terminą praėjus pusei drausminės nuobaudos galiojimo laiko, įvertinę, ar šaulys savo pareigas vykdė nepriekaištingai ir pavyzdingai, ar tikslinga ilgiau taikyti drausminę nuobaudą. 4. Drausminės nuobaudos apskundimas jos vykdymo nesustabdo. 5. Drausminės nuobaudos galiojimo metu šaulys neskatinamas ir neapdovanojamas, negali būti skiriamas į aukštesnes pareigas.“9 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbo metu šaulio tarnybą atliekantiems šauliams LŠS vado nustatyta tvarka, iš
šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose nurodytų lėšų kompensuojamas jų gaunamas vidutinis jų darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka, neviršijantis 1,1 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) dydžio. kompensuojamas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ilgiau negu parą nepertraukiamai šaulio tarnybą atliekantiems šauliams, jeigu
jie nėra aprūpinami maistu, LŠS vado nustatyta tvarka, , iš šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose nurodytų lėšų mokami krašto apsaugos ministro nustatyto dydžio dienpinigiai, neviršijantys Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.
Dienpinigių dydį ir jų mokėjimo tvarką nustato LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu.“10 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
36 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kitoms, ne LŠS vado pavaduotojo, rinktinės vado ar rinktinės vado pavaduotojo,
nuolatinės šaulio tarnybos pareigoms eiti šauliai gali būti skiriami LŠS vado įsakymu, LŠS su jais sudaro darbo sutartis. Kitų, ne LŠS vado pavaduotojo, rinktinės vado ar rinktinės vado pavaduotojo, nuolatinės šaulio tarnybos pareigų, kurias einantiems šauliams darbo užmokestis mokamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, sąrašą LŠS Centro valdybos pritarimu LŠS vado teikimu tvirtina krašto apsaugos ministras LŠS vado teikimu, kuriam pritarė LŠS Centro valdyba, o šias pareigas einančių šaulių pareigybių aprašymus tvirtina, darbo apmokėjimo sistemą ir pareiginės algos pastoviosios dalies dydžius nustato LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu, suderinęs su krašto apsaugos ministru, mutatis mutandis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatomis, taikomomis biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymams, darbo apmokėjimo sistemai ir pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio dydžiui nustatymui nustatyti. Kitų nuolatinės šaulio tarnybos pareigų, kurias einantiems šauliams darbo užmokestis mokamas ne iš valstybės biudžeto asignavimų, sąrašą LŠS Centro valdybos pritarimu nustato LŠS vadas.“
2Pakeisti 36 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10.
Kitų, ne LŠS vado pavaduotojo, rinktinės vado ar rinktinės vado pavaduotojo, nuolatinės šaulio tarnybos pareigas einančių šaulių, kuriems darbo užmokestis mokamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, kasmetinės veiklos vertinimas atliekamas mutatis mutandis vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiklos vertinimo tvarka. LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu, suderinęs su krašto apsaugos ministru, nustato pareiginės algos kintamąją dalį, skiria priemokas ir premijas kitiems, ne LŠS vado pavaduotojo, rinktinės vado ar rinktinės vado pavaduotojo, nuolatinės šaulio tarnybos pareigas einantiems šauliams, kuriems darbo užmokestis mokamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo, priemokų ir premijų skyrimo atvejai ir dydžiai nustatomi mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos valstybės Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatas, taikomas biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos kintamosios dalies nustatymui, priemokų ir premijų skyrimui.“
3Papildyti 36 straipsnį 12 dalimi:
„12. Šauliai, einantys šio straipsnio 9 dalyje nurodytas pareigas, atleidžiami iš
pareigų ir darbo sutartis su jais nutraukiama:
1) Darbo kodekso nustatytais pagrindais;
2) jiems išstojus iš LŠS;
3) juos pašalinus iš LŠS.“11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, Lietuvos šaulių sąjungos vadas iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos narystės LŠS sustabdymo, šaulio nušalinimo nuo pareigų, drausminės atsakomybės taikymo procedūros vykdomos pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4938(2) lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) ir jos narių statusą, ir veiklą, struktūrą ir centrines institucijas, turto sandarą, finansavimo, bendradarbiavimo su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, valstybės turto perdavimo LŠS tvarką, taip pat LŠS narių statusą, veiklą, atsakomybę ir socialines garantijas.“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) asmenų priėmimo į LŠS, išstojimo ir pašalinimo iš LŠS tvarka, taip pat narystės LŠS sustabdymo pagrindai ir atnaujinimo tvarka;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio 1 dalies 12 punktą. 12) LŠS kovinių būrių sudarymas ir šaulio tarnyba koviniame būryje;
3Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16) šaulių drausminė atsakomybė, drausminio nusižengimo tyrimo tvarka;“. 4. Papildyti 4 straipsnio 1 dalį 16¹ punktu: „16¹) šaulių skundų padavimo ir nagrinėjimo tvarka;“. 3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. LŠS gali padėti policijai užtikrinti viešąją tvarką, taip pat
vykdyti atskiras policijos priemones. Pagalba policijai teikiama, rinktinės vado įsakymu gavus generalinio policijos komisaro ar atitinkamoje apskrityje veikiančios teritorinės policijos įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo prašymą. Pagalbos policijai teikimo tvarka nustatoma generalinio policijos komisaro ir LŠS vado sudarytoje bendradarbiavimo sutartyje. Šauliai siunčiami teikti pagalbą policijai LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado sprendimu“. 4 straipsnis.
4 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. LŠS gali padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prireikus vykdyti skubias operacijas, skirtas Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai užtikrinti. Ši pagalba teikiama, gavus Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado arba rinktinės vado įsakymu gavus atitinkamoje apskrityje veikiančios Valstybės sienos apsaugos tarnybos rinktinės vado prašymą. Pagalbos Valstybės sienos apsaugos tarnybai teikimo tvarka nustatoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ir LŠS vado sudarytoje bendradarbiavimo sutartyje. Šauliai siunčiami teikti pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado sprendimu“. 5 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 13 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) skiria, atleidžia ir nušalina nuo pareigų rinktinių vadų pavaduotojus, ir šaulius LŠS štabo pareigūnus, o LŠS statute numatytais atvejais – ir kitus šaulius;“. 6 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2) teismo tvarka pripažinti neveiksniais ar ribotai
veiksniais bet kurioje srityje;“. 2. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ar Lietuvos šaulių sąjungos statuto šio įstatymo nustatyta tvarka pripažintas padaręs teisės pažeidimą, kuris gali diskredituoti LŠS ar žeminti šaulio vardą, jeigu nuo administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės ar drausminės nuobaudos skyrimo už tokį pažeidimą, arba bausmės už baudžiamąjį nusižengimą skyrimo nepraėjo vieni metai ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.“
3Papildyti 30 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹. Asmuo į LŠS priimamas LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakymu.“
4Papildyti 30 straipsnį 3² dalimi:
„3².
Asmuo, nepriimtas į LŠS, turi teisę LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakymą apskųsti LŠS Garbės teismui. LŠS Garbės teismo sprendimą asmuo turi teisę apskųsti teismui per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. LŠS Garbės teismas, nustatęs, kad asmuo į LŠS nepriimtas nepagrįstai, įpareigoja ar LŠS vadą, ar jo įgaliotą rinktinės vadą priimti asmenį į LŠS.“
30 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) LŠS statuto šio įstatymo nustatyta tvarka įsigaliojus LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakymui pašalinti asmenį iš LŠS už šiurkštų drausminį nusižengimą arba įsigaliojus rinktinės garbės teismo ar LŠS Garbės teismo sprendimui, kuriuo patvirtinamas tokio LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakymo pagrįstumas ir teisėtumas;“. 7. Pakeisti 30 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) LŠS statuto šio įstatymo nustatyta tvarka pripažinus padariusiu teisės pažeidimą, diskredituojantį LŠS arba žeminantį šaulio vardą;“. 7 straipsnis. Įstatymo papildymas 31¹straipsniu Papildyti Įstatymą 31¹ straipsniu:
„31¹straipsnis. Narystės LŠS sustabdymas ir atnaujinimas
1.
Asmenį į LŠS priėmusio LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado sprendimu narystė LŠS gali būti sustabdyta, jeigu yra gauta ir tikrinama kituose šio įstatymo straipsniuose nurodyta kompetentingos valstybės institucijos pateikta informacija dėl galimos šaulio veikos ar aplinkybių, dėl kurių šaulys neatitiktų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, arba laukiama kompetentingų valstybės institucijų išvadų dėl minėtos šaulio veikos ar aplinkybių nustatymo, iki bus priimtas kompetentingos valstybės institucijos atitinkamas sprendimas – bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla arba bus priimtas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis, iki bus priimtas sprendimas dėl pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu bet kurioje srityje ar bus atmestas pareiškimas, arba iki bus priimtas nutarimas pripažinti asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. 2. Jeigu kompetentinga valstybės institucija pateikia informaciją, kad šaulys nepadarė veikos ir (ar) nėra aplinkybių, dėl kurių jis neatitiktų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, asmens narystė LŠS atnaujinama. Jeigu yra duomenų apie šaulio galimai padarytą drausminį nusižengimą, nurodytą šio įstatymo 33³straipsnyje, pradedamas drausminio nusižengimo tyrimas. 3. Šaulio prašymu šaulį į LŠS priėmusio LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado sprendimu narystė LŠS sustabdoma dėl objektyvių priežasčių (ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, kai augina vaiką (įvaikį) iki 3 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu 55 procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis). 4. Sprendimas dėl narystės LŠS sustabdymo šaulio prašymu priimamas ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. 5.
vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Per 5 darbo dienas nuo informacijos apie priimtą sprendimą dėl narystės LŠS sustabdymo gavimo dienos šaulys grąžina pažymėjimą, uniformą ir skiriamuosius ženklus. 6. Narystės LŠS sustabdymo šaulio prašymu dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytos objektyvios priežasties terminas negali būti ilgesnis kaip 3 metai. Narystės LŠS sustabdymo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip metams ir ne daugiau kaip du kartus. 7. Jeigu asmuo, kurio narystė LŠS sustabdyta jo iniciatyva, iki pasibaigiant narystės sustabdymo terminui nepateikė prašymo atnaujinti jo narystę LŠS ar pratęsti narystės LŠS sustabdymo terminą, arba narystės LŠS sustabdymo terminas nebegali būti pratęstas pasibaigus narystės sustabdymo terminui, toks asmuo laikomas išstojusiu iš LŠS. 8. Atnaujinus narystę LŠS, šauliui grąžinamas šaulio pažymėjimas, uniforma ir skiriamieji ženklai. 9. Narystės LŠS sustabdymo laikotarpiu šaulio tarnybos stažas neskaičiuojamas. 10. Narystės LŠS sustabdymo laikotarpiu nario mokestis nemokamas.“8 straipsnis. Įstatymo papildymas 31²straipsniu Papildyti Įstatymą 31² straipsniu: „31² straipsnis. Šaulio nušalinimas nuo pareigų
šaulio iškilmingą pasižadėjimą, iki drausminio nusižengimo ištyrimo ar LŠS Garbės teismo nagrinėjamos bylos pabaigos gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu yra pradėtas drausminio nusižengimo tyrimas ir šaulys, toliau eidamas pareigas, trukdo arba siekia paveikti drausminio nusižengimo tyrimo eigą ar rezultatus. 2.
šaulys pripažintas įtariamuoju ar kaltinamuoju baudžiamojoje byloje ir yra pagrindas šaulio, įtariamo padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, veikoje įžvelgti šaulio vardo pažeminimo arba LŠS diskreditavimo požymių, šaulys nušalinamas nuo pareigų, iki bus priimtas kompetentingos valstybės institucijos atitinkamas sprendimas – bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla arba bus priimtas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis. Įsigaliojus apkaltinamajam nuosprendžiui, sprendžiamas klausimas dėl šaulio pašalinimo iš LŠS. Įsigaliojus išteisinamajam nuosprendžiui, jeigu yra pagrindas įtarti, kad šaulys padarė drausminį nusižengimą, nurodytą šio įstatymo 33³straipsnyje, pradedamas drausminio nusižengimo tyrimas. 3. LŠS vadą, jo pavaduotojus ir rinktinių vadus nuo pareigų nušalina krašto apsaugos ministras. Kitus šaulius nuo pareigų nušalina tas vadas ar garbės teismas, kuriam pagal šį įstatymą suteikta teisė šauliui skirti drausminę nuobaudą. 4. Nuolatines šaulio tarnybos pareigas einantiems šauliams jų nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas. 5. Jeigu nustatoma, kad šaulys nepadarė šiurkštaus drausminio nusižengimo, nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla arba priimamas išteisinamasis nuosprendis, nuolatines šaulio tarnybos pareigas einančiam šauliui per 10 darbo dienų, kai šaulys pradėjo eiti pareigas, sumokamas jo darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai. Delspinigių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, atsižvelgdamas į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus.“9 straipsnis. Įstatymo papildymas 31³ straipsniu Papildyti Įstatymą 31³ straipsniu: „31³ straipsnis. Šaulio tarnyba LŠS koviniuose būriuose 1.
LŠS kovinių būrių šauliais gali būti šauliai, kurie:
1) yra įgiję pagrindinį karinį parengtumą arba baigę bazinį kario savanorio įgūdžių kursą, arba baigę bazinį šaulio įgūdžių kursą;
2) pagal sveikatos būklę tinkami šaulio tarnybai LŠS koviniame būryje;
4) nėra valstybės institucijų ar įstaigų, kurios įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, pareigūnai. 2. LŠS koviniai būriai sudaromi laikantis atitinkamo dydžio karinių vienetų struktūrai nustatytų reikalavimų. Sudarius LŠS kovinį būrį, LŠS vadas apie tai informuoja kariuomenės vadą. Kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka LŠS kovinis būrys priskiriamas kariniam vienetui. 3. Šaulys eiti kovinio būrio vado pareigas rinktinės vado teikimu skiriamas LŠS vado įsakymu. 4. LŠS kovinio būrio šauliai rengiami pagal karinio vieneto, kuriam priskirtas LŠS kovinis būrys, vado patvirtintą karinio rengimo planą. Prireikus kariuomenės vado nustatyta tvarka LŠS koviniai būriai gali būti rengiami kariuomenei priskirtose karinėse teritorijose. 5. Kariuomenės vado nustatyta tvarka gali būti organizuojamos karinio vieneto, kuriam priskirtas LŠS kovinis būrys, ir LŠS kovinio būrio bendros pratybos. 6. LŠS koviniams būriams taikomus reikalavimus ir detalią jų sąveikos su kariuomenės kariniais vienetais tvarką nustato kariuomenės vadas ar jo įgaliotas asmuo. 7. LŠS kovinio būrio šauliai į pratybas ir mokymus šaukiami LŠS vado arba jo įgalioto rinktinės vado įsakymu. 8. Šauliai, siekiantys tarnauti LŠS koviniame būryje, bet neįgiję pagrindinio karinio parengtumo, nebaigę kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens patvirtintos bazinio kario savanorio įgūdžių kurso programos ar bazinio šaulio įgūdžių kurso programos, kreipiasi į rinktinės vadą, prašydami siųsti jį į bazinį šaulio įgūdžių kursą.
Rinktinės vadas per vienus metus nuo prašymo gavimo dienos turi nusiųsti šaulį į bazinį šaulio įgūdžių kursą, kurį organizuoja LŠS vadas. Bazinio šaulio įgūdžių kurso programą, suderinęs su kariuomenės vadu arba jo įgaliotu asmeniu, tvirtina LŠS vadas.“10 straipsnis. Įstatymo papildymas penktuoju¹ skirsniu Papildyti Įstatymą penktuoju¹skirsniu:
straipsnis. Drausminės atsakomybės taikymas
straipsnyje, skiriama drausminė nuobauda. Už vieną drausminį nusižengimą gali būti skirta tik viena drausminė nuobauda. 2. Šaulio – profesinės karo tarnybos kario, krašto apsaugos ministro įsakymu perkelto į nuolatines šaulio pareigas, drausminės atsakomybės taikymo atvejai nustatyti Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės drausmės statute. 3. Šauliui, su kuriuo Krašto apsaugos ministerija ar LŠS yra sudariusios darbo sutartį, padariusiam darbo pareigų pažeidimą, taikomos Darbo kodekso nuostatos. Nustačius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, taikomos Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies ir šio įstatymo 33⁴ straipsnio 2 dalies nuostatos. 4. Šaulys neatsako už žalą, padarytą vykdant teisėtą įsakymą. 5. Šaulys, atsisakęs vykdyti neteisėtą įsakymą, kuriuo jis verčiamas sulaužyti šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą, pažeisti teisės aktus, tarnauti kitam asmeniui ar asmenų grupei, drausminėn atsakomybėn netraukiamas. 6. Jeigu šaulys supranta, kad jam duotas neteisėtas įsakymas, jis neturi jo vykdyti ir apie tai privalo pranešti vadui, aukštesniam už neteisėtą įsakymą davusįjį.
Jeigu nuo šaulio nepriklausančių aplinkybių to negalima padaryti tuoj pat, tai jis privalo padaryti tokiai galimybei atsiradus. 7. Krašto apsaugos ministras, LŠS vadas ar rinktinės vadas, pagal kompetenciją atitinkamiems šauliams turintys teisę skirti drausmines nuobaudas, sužinoję apie daromą ar padarytą šaulio drausminį nusižengimą, turi nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sužinojimo apie drausminį nusižengimą dienos, įsakymu pavesti jam pavaldžiam asmeniui atlikti drausminio nusižengimo tyrimą. 8. Drausminio nusižengimo tyrimas gali būti neatliekamas, jeigu šio įstatymo 33⁴ straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyti drausminiai nusižengimai yra akivaizdūs ir neginčijami. 9. Drausminio nusižengimo tyrimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pavedimo atlikti drausminio nusižengimo tyrimą ar nuo jo atnaujinimo, kai yra šio straipsnio 14 dalyje numatyti pagrindai, dienos. 10. Drausminio nusižengimo tyrimo, kai padaryti keli drausminiai nusižengimai arba kai drausminis nusižengimas yra padarytas grupės šaulių, taip pat kai būtina gauti iš kitų institucijų ar specialistų drausminio nusižengimo tyrimui atlikti reikalingą informaciją ir ekspertų išvadas, terminą drausminio nusižengimo tyrimą pavedęs atlikti krašto apsaugos ministras, LŠS vadas ar rinktinės vadas įsakymu gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. 11.
dėl drausminio nusižengimo tyrimą atliekančio asmens nušalinimo, ligos ar dėl kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių drausminio nusižengimo tyrimą atliekantis asmuo negali laiku atlikti drausminio nusižengimo tyrimo, krašto apsaugos ministras, LŠS vadas ar rinktinės vadas, pavedęs atlikti drausminio nusižengimo tyrimą, drausminio nusižengimo tyrimą paveda atlikti kitam pavaldžiam asmeniui, taip pat kai drausminio nusižengimo tyrimo medžiaga ir drausminio nusižengimo tyrimo išvada grąžinama tyrimui papildyti šio straipsnio 16 dalyje nustatytu atveju, krašto apsaugos ministras, LŠS vadas ar rinktinės vadas, pavedęs atlikti drausminio nusižengimo tyrimą, nustato naują terminą drausminio nusižengimo tyrimui atlikti ar papildyti, ne ilgesnį kaip vienas mėnuo. Esant šio straipsnio 10 dalyje nurodytoms aplinkybėms, šioje dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. 12. Drausminio nusižengimo tyrimą atliekantis asmuo per 5 darbo dienas nuo pavedimo atlikti drausminio nusižengimo tyrimą gavimo dienos surašo pranešimą apie drausminį nusižengimą (nurodo galimai padarytą drausminį nusižengimą ir aplinkybes) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja šaulį, galimai padariusį drausminį nusižengimą, kad pradėtas drausminio nusižengimo tyrimas, ir įteikia šauliui pranešimą. Jeigu šaulys, galimai padaręs drausminį nusižengimą, pranešime nepasirašo, kad pranešimą gavo, drausminį nusižengimą atliekantis asmuo dėl šio fakto surašo aktą, kurį pasirašo jį surašęs asmuo ir du atsisakymo pasirašyti pranešimą faktą liudijantys šauliai. Jeigu šaulys, įtariamas padaręs drausminį nusižengimą, dėl sveikatos būklės negali pranešime pasirašyti, ir yra jo sveikatos būklę patvirtinanti gydytojo pažyma, jis informuojamas elektroniniu paštu ar telefonu, o pasveikęs – informuojamas pasirašytinai. 13.
gavimo dienos gali pateikti drausminį nusižengimą tiriančiam asmeniui rašytinį paaiškinimą dėl drausminio nusižengimo. Šaulys, galimai padaręs drausminį nusižengimą, gali teikti dokumentus ir kitą informaciją, susijusius su drausminiu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su drausminiu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti motyvuotą nušalinimą drausminį nusižengimą atliekančiam asmeniui dėl jo galimo šališkumo, apskųsti drausminį nusižengimą atliekančio asmens veiksmus ar neveikimą, baigus drausminio nusižengimo tyrimą, susipažinti su drausminio nusižengimo tyrimo išvada ir kita drausminio nusižengimo tyrimo medžiaga, gauti jų kopijas, skųsti sprendimus, priimtus baigus drausminio nusižengimo tyrimą. 14. Kai šaulys, įtariamas padaręs drausminį nusižengimą, dėl sveikatos būklės negali pateikti paaiškinimo ir yra tai patvirtinanti gydančio gydytojo pažyma, drausminio nusižengimo tyrimas, taip pat šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytų terminų skaičiavimas sustabdomas, iki išnyksta nurodyto sustabdymo priežastys. 15. Kai paaiškėja, kad drausminis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, drausminio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir drausminio nusižengimo tyrimo medžiaga perduodama ikiteisminio tyrimo įstaigai ar administracinį nusižengimą tiriančiam subjektui. Jeigu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės arba priimamas išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis ir yra pasibaigęs baudžiamasis procesas arba nutraukiama administracinio nusižengimo teisena, nuo atitinkamų sprendimų priėmimo dienos drausminio nusižengimo tyrimas atnaujinamas ir nustatomas naujas terminas laikantis šio straipsnio 9 dalyje nustatyto termino. 16.
krašto apsaugos ministras, LŠS vadas ar rinktinės vadas, gavę drausminio nusižengimo tyrimo medžiagą ir drausminio nusižengimo tyrimo išvadą, mano, kad drausminio nusižengimo aplinkybėms nustatyti trūksta papildomos informacijos, drausminio nusižengimo tyrimo išvada grąžinama drausminio nusižengimo tyrimą atliekančiam subjektui drausminio nusižengimo tyrimui papildyti. 17. Šaulys, galimai padaręs drausminį nusižengimą, gali turėti atstovą. Juo gali būti atstovas pagal įstatymą, advokatas arba kitas teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kuris yra šaulio artimasis giminaitis, sutuoktinis (sugyventinis), partneris. Advokato įgaliojimai patvirtinami sutartimi dėl teisinių paslaugų. Atstovas turi tokias pačias teises kaip ir šaulys. 33³straipsnis. Drausminės nuobaudos ir jų skyrimas
1Šauliui gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:
3) šaulio veiklą iki drausminio nusižengimo padarymo;
4) drausminę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 3. Drausminę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) šaulys pats praneša padaręs drausminį nusižengimą;
2) šaulys nuoširdžiai gailisi ir (ar) padeda nustatyti įvykio aplinkybes;
pašalino padarytą žalą;
kito asmens veiksmai;
tokia prievarta nepašalina drausminės atsakomybės;
8) kitos lengvinančios aplinkybės, drausminę nuobaudą skiriančio asmens arba LŠS Garbės teismo, rinktinės garbės teismo pripažintos svarbiomis.
atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
drausminis nusižengimas per 6 mėnesius padarytas pakartotinai;
psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų šaulio. 5. Drausminė nuobauda neskiriama, jeigu nuo drausminio nusižengimo padarymo praėjo vieni metai. 6. Drausmines nuobaudas skiria:
1) rinktinės vadas, LŠS vadas, krašto apsaugos ministras įsakymu, vadovaudamiesi LŠS statute nustatyta tvarka atlikto drausminio nusižengimo tyrimo išvada arba drausminį nusižengimą padariusio šaulio rašytiniu paaiškinimu, patvirtinančiu šiame statute numatyto drausminio nusižengimo faktą;
2) LŠS Garbės teismas, rinktinės garbės teismas kolegialiu sprendimu, atitinkamo teismo reglamente nustatyta tvarka išnagrinėję bylą. 7.
7Rinktinės vadas pavaldiems šauliams skiria šias drausmines nuobaudas:
(skyrininko), būrio vado pavaduotojo (būrininko), būrio vado pareigų. 8. LŠS vadas, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus, skiria šias drausmines nuobaudas:
pažeidimus šauliams, einantiems eilinio šaulio, skyriaus vado pavaduotojo, skyriaus vado (skyrininko), būrio vado pavaduotojo (būrininko), būrio vado, kuopos vado pavaduotojo, kuopos vado pareigas, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus. 10. LŠS Garbės teismas skiria drausmines nuobaudas už Šaulių etikos kodekso pažeidimus LŠS vadui ir jo pavaduotojams, LŠS štabo šauliams, LŠS Centro valdybos nariams ir jų pavaduotojams, LŠS Centro kontrolės komisijos nariams ir jų pavaduotojams, LŠS Garbės teismo nariams ir jų pavaduotojams, rinktinių vadams ir jų pavaduotojams. 11. Krašto apsaugos ministras drausmines nuobaudas skiria:
1) LŠS vadui, išskyrus drausmines nuobaudas už Šaulių etikos kodekso pažeidimus;
2) LŠS vado pavaduotojams ir rinktinių vadams – atleidimą iš pareigų. 12. Su skirta drausmine nuobauda šaulys ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos skyrimo dienos supažindinamas pasirašytinai arba išsiunčiant šauliui įsakymo ar LŠS Garbės teismo ar rinktinės garbės teismo kolegialaus sprendimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo kopiją registruotąja pašto siunta. Jeigu šaulys atsisako pasirašytinai susipažinti su jam skirta drausmine nuobauda ar registruotoji pašto siunta grąžinama siuntėjui, surašoma pažyma, patvirtinanti atsisakymo pasirašyti ar registruotosios siuntos grąžinimo faktą.
Pažymą pasirašo bent du atsisakymo pasirašyti ar registruotosios siuntos grąžinimo faktą liudijantys šauliai. 13. Šaulys, nesutinkantis su paskirta drausmine nuobauda, gali skųsti LŠS vado, rinktinės vado įsakymus dėl drausminės nuobaudos paskyrimo aukštesniajam vadui LŠŠ statute nustatyta tvarka. 14. Šauliai, nesutinkantys su aukštesniojo vado, LŠS Garbės teismo, krašto apsaugos ministro įsakymu ar kolegialiu sprendimu, turi teisę per vieną mėnesį nuo supažindinimo apie priimtą sprendimą dienos apskųsti jį teismui. 33⁴ straipsnis. Drausminiai nusižengimai ir nuobaudos už juos
nusižengimas yra šaulio tarnybos pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl šaulio kaltės. 2.
2Šiurkštūs šaulių drausminiai nusižengimai yra šie:
menkinamas šaulio autoritetas arba diskredituojama LŠS;
psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
turėti reikšmės tinkamumo būti LŠS nariu nustatymui, tarnybos pareigų vykdymui, pateikimas arba šių žinių nuslėpimas priėmimo į LŠS metu LŠS statute nustatyta tvarka pildomoje asmens duomenų anketoje;
kito LŠS veiklos renginio arba neatvykimas tyčia ar dėl aplaidumo į mokymus, pratybas ar kitą LŠS veiklos renginį nustatytu laiku;
9) LŠS simbolių (vėliavų, ženklų, uniformos ir kitų) išniekinimas;
pažeidimas;
savanaudiškais, priešingais LŠS interesams tikslais. 3. Už šiurkščius šaulių drausminius nusižengimus skiriamas griežtas papeikimas arba atleidžiama iš pareigų arba pašalinama iš LŠS. 4. Už kitus šaulių drausminius nusižengimus skiriamas papeikimas arba griežtas papeikimas. 5. Skiriant drausmines nuobaudas už šaulių drausminius nusižengimus, gali būti skiriama papildoma poveikio priemonė – uždraudžiama iki 6 mėnesių dėvėti šaulio uniformą, išskyrus mokymo ir pratybų laiką, terminą skaičiuojant nuo papildomos poveikio priemonės skyrimo dienos. 6. Už Šaulių etikos kodekso pažeidimus skiriamos nuobaudos, numatytos Šaulių etikos kodekse. 33⁵straipsnis. Drausminės nuobaudos galiojimas 1.
Drausminė nuobauda laikoma galiojančia nuo jos paskyrimo dienos iki jos galiojimo termino pabaigos. 2. Nustatomas toks drausminių nuobaudų galiojimo laikas:
1) papeikimo
arba pagal pavaldumą aukštesnis vadas, o jeigu drausminę nuobaudą skyrė rinktinės garbės teismas, – LŠS Garbės teismas atitinkamai įsakymu arba kolegialiu sprendimu gali sutrumpinti skirtos drausminės nuobaudos galiojimo terminą praėjus pusei drausminės nuobaudos galiojimo laiko, įvertinę, ar šaulys savo pareigas vykdė nepriekaištingai ir pavyzdingai, ar tikslinga ilgiau taikyti drausminę nuobaudą. 4. Drausminės nuobaudos apskundimas jos vykdymo nesustabdo. 5. Drausminės nuobaudos galiojimo metu šaulys neskatinamas ir neapdovanojamas, negali būti skiriamas į aukštesnes pareigas.“11 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbo metu šaulio tarnybą atliekantiems šauliams LŠS vado nustatyta tvarka, iš
šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose nurodytų lėšų kompensuojamas jų gaunamas vidutinis jų darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka, neviršijantis 1,1 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) dydžio. kompensuojamas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ilgiau negu parą nepertraukiamai šaulio tarnybą atliekantiems šauliams, jeigu
jie nėra aprūpinami maistu, LŠS vado nustatyta tvarka, , iš šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose nurodytų lėšų mokami krašto apsaugos ministro nustatyto dydžio dienpinigiai, neviršijantys Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.
Dienpinigių dydį ir jų mokėjimo tvarką nustato LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu.“12 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
36 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kitoms, ne LŠS vado pavaduotojo, rinktinės vado ar rinktinės vado pavaduotojo,
nuolatinės šaulio tarnybos pareigoms eiti šauliai gali būti skiriami LŠS vado įsakymu, LŠS su jais sudaro darbo sutartis. Kitų, ne LŠS vado pavaduotojo, rinktinės vado ar rinktinės vado pavaduotojo, nuolatinės šaulio tarnybos pareigų, kurias einantiems šauliams darbo užmokestis mokamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, sąrašą LŠS Centro valdybos pritarimu LŠS vado teikimu tvirtina krašto apsaugos ministras LŠS vado teikimu, kuriam pritarė LŠS Centro valdyba, o šias pareigas einančių šaulių pareigybių aprašymus tvirtina, darbo apmokėjimo sistemą ir pareiginės algos pastoviosios dalies dydžius nustato LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu, suderinęs su krašto apsaugos ministru, mutatis mutandis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatomis, taikomomis biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymams, darbo apmokėjimo sistemai ir pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio dydžiui nustatymui nustatyti. Kitų nuolatinės šaulio tarnybos pareigų, kurias einantiems šauliams darbo užmokestis mokamas ne iš valstybės biudžeto asignavimų, sąrašą LŠS Centro valdybos pritarimu nustato LŠS vadas.“
2Pakeisti 36 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10.
Kitų, ne LŠS vado pavaduotojo, rinktinės vado ar rinktinės vado pavaduotojo, nuolatinės šaulio tarnybos pareigas einančių šaulių, kuriems darbo užmokestis mokamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, kasmetinės veiklos vertinimas atliekamas mutatis mutandis vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiklos vertinimo tvarka. LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu, suderinęs su krašto apsaugos ministru, nustato pareiginės algos kintamąją dalį, skiria priemokas ir premijas kitiems, ne LŠS vado pavaduotojo, rinktinės vado ar rinktinės vado pavaduotojo, nuolatinės šaulio tarnybos pareigas einantiems šauliams, kuriems darbo užmokestis mokamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo, priemokų ir premijų skyrimo atvejai ir dydžiai nustatomi mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos valstybės Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatas, taikomas biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos kintamosios dalies nustatymui, priemokų ir premijų skyrimui.“
3Papildyti 36 straipsnį 12 dalimi:
„12. Šauliai, einantys šio straipsnio 9 dalyje nurodytas pareigas, atleidžiami iš
pareigų ir darbo sutartis su jais nutraukiama:
1) Darbo kodekso nustatytais pagrindais;
2) jiems išstojus iš LŠS;
3) juos pašalinus iš LŠS.“13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, Lietuvos šaulių sąjungos vadas iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos narystės LŠS sustabdymo, šaulio nušalinimo nuo pareigų, drausminės atsakomybės taikymo procedūros vykdomos pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 1, 4, 26, 30, 35 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31¹, 31², 31³ straipsniais, penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas dėl šių priežasčių:
kodekso nuostatas, dalis Lietuvos šaulių sąjungos statuto (toliau – LŠS statutas) reguliuojamų nuostatų, t. y. esminės šaulio tarnybos LŠS nuostatos: šaulio priėmimo į LŠS tvarka, sprendimo dėl atsisakymo priimti į LŠS apskundimas, narystės LŠS sustabdymo, atnaujinimo pagrindai, LŠS kovinių būrių sudarymo tvarka, šaulių drausminės atsakomybės pagrindai, drausminės nuobaudos, jų skyrimas, šaulio nušalinimo nuo pareigų pagrindai, darbo sutarties, sudarytos su LŠS, nutraukimo pagrindai, turėtų būti reglamentuotos LŠS įstatyme. LŠS statutu turėtų būti įgyvendinamos LŠS įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, negali riboti šaulių teisių (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d., balandžio 5 d. nutarimai, 2001 m. spalio 30 d. nutarimas, 2011 m. liepos 7 d. nutarimas, 2019 m. balandžio 18 d. nutarimas), konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia įgyvendinamaisiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu. 2.
vidutinis jų darbo užmokestis kompensuojamas, taip pat ilgiau negu parą nepertraukiamai šaulio tarnybą atliekantiems šauliams dienpinigiai mokami ne iš Krašto apsaugos ministerijos jiems skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, o iš kitų LŠS lėšų, tikslinga numatyti, kad ne krašto apsaugos ministras, o LŠS vadas nustato vidutinio darbo užmokesčio kompensavimo tvarką, taip pat dienpinigių dydį, neviršijantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių, ir jų mokėjimo tvarką, gavęs LŠS Centro valdybos pritarimą. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme turėtų būti numatyta, kokia tvarka apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, siūlytina numatyti, kad darbo metu šaulio tarnybą atliekantiems šauliams vidutinis jų darbo užmokestis skaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Siekiant aiškumo, siūloma numatyti, kad darbo metu šaulio tarnybą atliekantiems šauliams vidutinis jų darbo užmokestis, taip pat ilgiau negu parą nepertraukiamai šaulio tarnybą atliekantiems šauliams dienpinigiai mokami LŠS įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose nurodytomis lėšomis.
Siekiant išspręsti minėtas problemas, siūloma:
atsisakymo priimti į LŠS apskundimo tvarką, narystės LŠS sustabdymo, atnaujinimo pagrindus, tvarką, šaulio tarnybos koviniuose būriuose tvarką, šaulių drausminės atsakomybės pagrindus, drausmines nuobaudas, drausminių nuobaudų skyrimą, drausminių nuobaudų galiojimą, šaulio nušalinimo nuo pareigų pagrindus, taip pat šaulių, einančių kitas nei LŠS vado, vado pavaduotojo, rinktinės vado ar rinktinės vado pavaduotojo, nuolatines šaulio tarnybos pareigas, darbo sutarties, sudarytos su LŠS, nutraukimo pagrindus – jiems išstojus iš LŠS, pašalinus juos iš LŠS ar sustabdžius narystę LŠS;
tvarką, taip pat dienpinigių dydį, neviršijantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių, ir jų mokėjimo tvarką, gavęs LŠS Centro valdybos pritarimą; numatyti, kad darbo metu šaulio tarnybą atliekantiems šauliams vidutinis jų darbo užmokestis, taip pat ilgiau negu parą nepertraukiamai šaulio tarnybą atliekantiems šauliams dienpinigiai mokami LŠS įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose nurodytomis lėšomis; numatyti, kad vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) atsisakyti termino „šauliai LŠS štabo pareigūnai“;
4) atlikti kitus redakcinio pobūdžio patikslinimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą inicijavo Krašto apsaugos ministerija.
Įstatymų projektus parengė Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento (direktorė Judita Nagienė, tel. (8 5) 273 5545, el. p. [email protected]) Teisėkūros skyriaus (vedėjas Tomas Vainius, tel. (8 5) 273 5908, el. p. [email protected]) vyr. specialistė Aura Baubienė, tel. (8 5) 273 5593, el. p. [email protected], ir Įstaigų teisinės priežiūros skyriaus (vedėjas Antanas Aleknavičius, tel. (8 5) 278 7045, el. p. [email protected]) vyr. specialistas kpt. Laurynas Fedotovas, tel. (8
5) 263 5940, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šaulių priėmimo į LŠS, sprendimo dėl atsisakymo priimti į LŠS apskundimo tvarka, narystės LŠS sustabdymo, atnaujinimo tvarka, šaulio tarnybos koviniuose būriuose tvarka, šaulių drausminės atsakomybės pagrindai, drausminės nuobaudos, drausminių nuobaudų skyrimo tvarka, subjektai, skiriantys drausmines nuobaudas, šaulio nušalinimo nuo pareigų pagrindai, taip pat šaulių, einančių kitas nei LŠS vado, vado pavaduotojo, rinktinės vado ar rinktinės vado pavaduotojo, nuolatines šaulio tarnybos pareigas, darbo sutarties nutraukimo pagrindai numatyti LŠS statute. LŠS įstatymo 26 straipsnio 13 dalies 6 punkte nustatyta, kad LŠS vadas skiria, atleidžia ir nušalina nuo pareigų rinktinių vadų pavaduotojus ir šaulius LŠS štabo pareigūnus. LŠS įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo metu atliekantiems šaulio tarnybą šauliams jų vidutinis darbo užmokestis kompensuojamas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. LŠS įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ilgiau negu parą nepertraukiamai šaulio tarnybą atliekantiems šauliams, jeigu jie nėra aprūpinami maistu, LŠS vado nustatyta tvarka mokami krašto apsaugos ministro nustatyto dydžio dienpinigiai. 4.
rezultatų laukiama Atsižvelgiant į tai, kad LŠS įstatymas pildomas nauju skirsniu „Šaulių atsakomybė“, atitinkamai siūlytina išskirti ir kitas LŠS įstatymo reguliavimo sritis, tokias kaip finansavimas, bendradarbiavimas su kitomis valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis ir kitas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas planuoja papildyti Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 3, 8, 9, 21 ir 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20¹ ir 33¹ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4364 nuostatomis, susijusiomis su Lietuvos kariuomenės turto, reikalingo LŠS uždaviniams įgyvendinti, perdavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu LŠS valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, ir atitinkamai patikslinti LŠS įstatymo 41 straipsnio pavadinimą „Valstybės turto perdavimas LŠS“, LŠS įstatymo straipsnį siūlytina papildyti šia įstatymo reguliavimo sritimi – valstybės turto perdavimas LŠS. Atsižvelgiant į tai, kad dalis LŠS statuto nuostatų perkeliama į LŠS įstatymą, siūloma pakeisti LŠS įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. LŠS įstatymo 26 straipsnio 13 dalies 6 punkte siūloma atsisakyti nevartotino termino „šauliai LŠS štabo pareigūnai“. LŠS įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti, kad asmuo į LŠS priimamas LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado raštišku įsakymu, minėto straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė sprendimą apskųsti, jei asmuo nepriimtas į LŠS. Atsižvelgiant į tai, kad teismas asmenį pripažįsta ribotai veiksniu tam tikroje srityje, siūloma patikslinti LŠS įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir numatyti, kad šauliais negali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, teismo tvarka pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais bet kurioje srityje.
LŠS įstatymo 31¹ straipsnyje numatoma, kad narystė LŠS gali būti sustabdyta asmenį į LŠS priėmusio vado iniciatyva arba paties šaulio prašymu, aptariami asmenį į LŠS priėmusio vado iniciatyva narystės sustabdymo pagrindai – jei yra gauta ir tikrinama informacija dėl galimos šaulio veikos ar aplinkybių, dėl kurių šaulys neatitiktų LŠS įstatyme nustatytų reikalavimų, ar laukiama įgaliotų valstybės institucijų išvadų dėl minėtos šaulio veikos ar aplinkybių nustatymo, aptariami narystės LŠS sustabdymo pagrindai pačiam šauliui prašant – kai prašoma sustabdyti dėl objektyvių priežasčių (ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, kai augina vaiką
(įvaikį) iki 3 metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis). Taip pat aptariama, kad sprendimas dėl narystės LŠS sustabdymo šaulio iniciatyva priimamas ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų narystės LŠS sustabdymo šaulio iniciatyva terminas, su galimybe šį terminą 2 kartus pratęsti vieneriems metams, aptariama, kad narystės LŠS sustabdymo laikotarpiu šaulio tarnybos stažas neskaičiuojamas, nario mokestis nemokamas, nustatyta pareiga per 5 darbo dienas nuo sprendimo sustabdyti narystę LŠS priėmimo informuoti šaulį apie šį sprendimą. LŠS įstatymo 31²straipsnyje nustatoma šaulių nušalinimo nuo pareigų tvarka.
Nustatoma, kad šauliai, įtariami padarę šiurkštų drausminį nusižengimą arba sulaužę šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą, iki drausminio nusižengimo ištyrimo ar LŠS Garbės teismo nagrinėjamos bylos pabaigos gali būti nušalinami nuo pareigų, jeigu yra pradėtas drausminio nusižengimo tyrimas ir šaulys toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti drausminio nusižengimo tyrimo eigą ar rezultatus. Taip pat aptariama, kad LŠS vadą, jo pavaduotojus ir rinktinių vadus nuo pareigų nušalina krašto apsaugos ministras, o kitus šaulius nuo pareigų nušalina tas vadas ar garbės teismas, kuriam pagal šį įstatymą suteikta teisė šauliui skirti drausminę nuobaudą, nuolatines pareigas einantiems šauliams jų nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas. LŠS įstatymo 31²straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, jeigu šaulys pripažintas įtariamuoju ar kaltinamuoju baudžiamojoje byloje ir yra pagrindas šaulio, įtariamo padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, veikoje įžvelgti šaulio vardo pažeminimo arba LŠS diskreditavimo požymių, šaulys nušalinamas nuo pareigų, iki bus priimtas kompetentingos institucijos atitinkamas sprendimas – bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla arba bus priimtas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis. Įsigaliojus apkaltinamajam nuosprendžiui, sprendžiamas klausimas dėl šaulio pašalinimo iš LŠS. Įsigaliojus išteisinamajam nuosprendžiui, jei yra pagrindo įtarti, kad šaulys padarė drausminį nusižengimą, numatytą šio įstatymo 33³ straipsnyje, pradedamas drausminio nusižengimo tyrimas.
Taip pat siūloma numatyti, jei šaulys nepadarė šiurkštaus drausminio nusižengimo, nagrinėjamoje byloje nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla ar priimamas išteisinamasis nuosprendis, nuolatines šaulio tarnybos pareigas einančiam šauliui per 10 darbo dienų, kai šaulys pradėjo eiti pareigas, išmokama jo darbo užmokesčio už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, suma, taip pat delspinigiai, delspinigių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, atsižvelgdamas į vartotojų kainų indeksą per praėjusios kalendorinius metus. LŠS įstatymo 31³ straipsnyje nustatoma, kaip sudaromi LŠS koviniai būriai – LŠS kovinių būrių šauliais gali būti šauliai, kurie yra įgiję karinį parengtumą arba yra baigę bazinį kario savanorio įgūdžių kursą, arba yra baigę bazinį šaulio įgūdžių kursą, pagal sveikatos būklę tinkami šaulio tarnybai koviniame būryje, neatlieka tikrosios karo tarnybos, nėra valstybės institucijų ar įstaigų, kurios įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos
(karo) metu tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, pareigūnai. Taip pat nustatoma, kad LŠS koviniai būriai sudaromi laikantis atitinkamo dydžio kariuomenės karinių vienetų struktūrai nustatytų reikalavimų, sudaryti LŠS koviniai būriai kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka priskiriami kariuomenės kariniams vienetams, LŠS kovinių būrų šauliai rengiami pagal kariuomenės karinio vieneto, kuriam priskirtas LŠS kovinis būrys, karinio rengimo planą. Taip pat siūloma numatyti, kad, esant poreikiui, kariuomenės vado nustatyta tvarka LŠS koviniai būriai gali būti rengiami kariuomenei priskirtose karinėse teritorijose.
Šiame straipsnyje taip pat aptariama, kad reikalavimus LŠS koviniams būriams ir detalią jų sąveikos su kariuomenės kariniais vienetais tvarką nustato kariuomenės vadas ar jo įgaliotas asmuo, LŠS kovinio būrio šauliai į pratybas ir mokymus šaukiami LŠS vado arba jo įgalioto rinktinės vado įsakymu. Nustatoma, kad kariuomenės vado nustatyta tvarka gali būti organizuojamos kariuomenės karinio vieneto, kuriam priskirtas LŠS kovinis būrys, ir LŠS kovinio būrio bendros pratybos. Numatyta, kad šauliai, norintys tarnauti LŠS koviniame būryje, bet neturintys pagrindinio karinio parengtumo, nebaigę kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens patvirtintos bazinio kario savanorio įgūdžių kurso programos ar bazinio šaulio įgūdžių kurso programos, gali kreiptis į rinktinės vadą, prašydami siųsti į bazinį šaulio įgūdžių kursą. Rinktinės vadas per vienerius metus nuo prašymo gavimo dienos turi nusiųsti šaulį į bazinį šaulio įgūdžių kursą, kurį organizuoja LŠS vadas. Bazinio šaulio įgūdžių kurso programą, suderinęs su kariuomenės vadu arba jo įgaliotu asmeniu, tvirtina LŠS vadas.
LŠS įstatymo 33¹straipsnyje siūloma numatyti, kada šauliams taikoma drausminė atsakomybė, nustatyta, kad vadas, sužinojęs apie daromą ar padarytą šaulių drausminį nusižengimą, turi nedelsdamas raštišku įsakymu pavesti asmeniui atlikti drausminio nusižengimo tyrimą, taip pat numatyta, kad šauliui, kuris yra įtariamas padaręs drausminį nusižengimą, pranešama apie pradėtą drausminio nusižengimo tyrimą, nustatyta, kad šaulys per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo gali pateikti drausminį nusižengimą tiriančiam asmeniui rašytinį paaiškinimą dėl drausminio nusižengimo, gali teikti dokumentus ir kitą informaciją, susijusius su drausminiu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su drausminiu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti nušalinimą drausminį nusižengimą tiriančiam asmeniui dėl jo galimo nešališkumo, apskųsti tiriančio drausminį nusižengimą asmens veiksmus ar neveikimą, baigus drausminio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada ir kita drausminio nusižengimo tyrimo medžiaga, gali turėti atstovą. Atsižvelgiant į tai, kad dalis šaulių su Krašto apsaugos ministerija ar LŠS yra sudarę darbo sutartis ir jiems taikomos Darbo kodekso nuostatos, atitinkamai minėto straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti, kad šauliui, su kuriuo Krašto apsaugos ministerija ar LŠS yra sudariusios darbo sutartis, padariusiam darbo drausmės pažeidimą, taikomos Darbo kodekso nuostatos. Nustatant šiurkščių darbo pareigų pažeidimo atvejus taikomos šio įstatymo 33³ straipsnio 2 dalies nuostatos. Taip pat šiame straipsnyje nustatyti drausminio nusižengimo tyrimo terminai, jų sustabdymo, atnaujinimo tvarka. LŠS įstatymo 33² straipsnyje siūloma numatyti, kad už drausminius nusižengimus šauliui gali būti skiriamas papeikimas, griežtas papeikimas, atleidimas iš pareigų, pašalinimas iš LŠS.
Taip pat nustatoma, kad skiriant drausminę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto drausminio nusižengimo pobūdį, kaltės formą, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, aptariama, kas laikytina atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, nustatomi subjektai, skiriantys šauliams drausmines nuobaudas, numatoma, kad drausminė nuobauda neskiriama, jei nuo drausminio nusižengimo praėjo vieneri metai. Šiame straipsnyje nustatoma, kad su paskirta drausmine nuobauda šaulys ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jos skyrimo supažindinamas pasirašytinai arba šauliui registruotąja pašto siunta išsiunčiama įsakymo ar garbės teismo sprendimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo kopija. Jeigu šaulys atsisako pasirašytinai susipažinti su skirta drausmine nuobauda ar registruotoji pašto siunta grąžinama siuntėjui, surašoma pažyma, patvirtinanti atsisakymo pasirašyti ar registruotosios siuntos grąžinimo faktą.
LŠS įstatymo 33³ straipsnyje numatoma, kas laikytina šiurkščiais drausminiais pažeidimais, t. y. šaulio priesaikos sulaužymas, šaulio vardą žeminanti arba LŠS diskredituojanti veika, kuria akivaizdžiai menkinamas šaulio autoritetas arba diskredituojama LŠS, dalyvavimas LŠS veikloje būnant apsvaigusiam nuo alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, sąmoningas neteisingų žinių apie save, savo ryšius ir interesus, galinčius turėti reikšmės tinkamumo būti LŠS nariu nustatymui, tarnybos pareigų vykdymui, pateikimas arba šių žinių nuslėpimas, saugiojo ar apskaitos dokumento praradimas arba sugadinimas, neteisėto įsakymo davimas ir (ar) vertimas tokį įsakymą vykdyti, neteisėto įsakymo vykdymas, jei tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, savavališkas pasišalinimas be pateisinamos priežasties iš mokymų, pratybų ar kito LŠS veiklos renginio arba neatvykimas tyčia ar dėl aplaidumo į mokymus, pratybas ar kitą LŠS veiklos renginį nustatytu laiku, LŠS simbolių (vėliavų, ženklų, uniformos ir kitų) išniekinimas, elgesio su ginklais, šaudmenimis sprogmenimis ir karine technika taisyklių pažeidimas, piktnaudžiavimas tarnyba, t. y. tyčinis pasinaudojimas tarnybine padėtimi savanaudiškais, priešingais LŠS interesams tikslais, jei tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, ir kas laikytina kitais drausminiais nusižengimais. Taip pat nustatoma, kad už šiurkščius šaulių drausminius nusižengimus skiriamas griežtas papeikimas arba atleidžiama iš pareigų, arba pašalinama iš LŠS, už kitus šaulių drausminius nusižengimus skiriamas griežtas papeikimas arba papeikimas.
Skiriant nuobaudas už šaulių drausminius nusižengimus gali būti skiriama papildoma poveikio priemonė
Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme turėtų būti numatyta, kokia tvarka apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, siūlytina numatyti, kad darbo metu šaulio tarnybą atliekantiems šauliams vidutinis jų darbo užmokestis skaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šiuo metu šauliams, darbo metu atliekantiems šaulio tarnybą, taikomą vidutinio darbo užmokesčio kompensavimo tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro
tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurioje numatyta, kad bendra kompensuojama šaulio vidutinio darbo užmokesčio pagal visas darbo sutartis suma gali būti ne didesnė kaip 1,1 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, LŠS įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje atitinkamai siūloma numatyti tokias pat vidutinio darbo užmokesčio kompensavimo sąlygas. LŠS įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ilgiau negu parą nepertraukiamai šaulio tarnybą atliekantiems šauliams, jeigu jie nėra aprūpinami maistu, dienpinigių dydį, neviršijantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių, ir jų mokėjimo tvarką gavęs LŠS Centro valdybos pritarimą nustato LŠS vadas. Siekiant aiškumo, iš kokių lėšų gali būti mokamas darbo metu šaulio tarnybą atliekantiems šauliams vidutinis jų darbo užmokestis, taip pat ilgiau negu parą nepertraukiamai šaulio tarnybą atliekantiems šauliams dienpinigiai, siūloma LŠS įstatymo 35 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti, kad minėtos išmokos mokamos LŠS įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose nurodytomis lėšomis.
LŠS įstatymo 36 straipsnio 9, 10 dalyje tikslinama nuoroda į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą, atliekami kiti redakciniai patikslinimai. LŠS įstatymo 36 straipsnio naujai pildomoje 12 dalyje siūloma numatyti, kad šauliai, einantys šio įstatymo 36 straipsnio 9 dalyje numatytas pareigas, atleidžiami iš pareigų ir darbo sutartis nutraukiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais pagrindais, taip pat jiems išstojus iš LŠS, pašalinus juos iš LŠS. Priėmus šio straipsnio pakeitimą, darbo sutartys, sudarytos su šauliais, einančiais nuolatines šaulio tarnybos pareigas, galės būti nutrauktos, vadovaujantis Darbo kodekso 53 straipsnio 7 punktu, ne tik Darbo kodekse nustatytais pagrindais, bet ir LŠS įstatyme nustatytais pagrindais. LŠS įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos narystės LŠS sustabdymo, šaulio nušalinimo nuo pareigų, šaulio drausminės atsakomybės taikymo procedūros vykdomos pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus Įstatymo projektą reiks parengti įgyvendinamuosius teisės aktus, LŠS įstatymo įsigaliojimo terminas siūlomas 2020 m. rugsėjo 1 d. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teikiamu Įstatymo projektu teisinis reguliavimas nekeičiamas iš esmės, nesiekiama reglamentuoti iki šiol nereglamentuotų santykių. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Teikiamas Įstatymo projektas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, reikės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1564
„Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos
sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą“ pakeitimo projektą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, jame nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11.
juos turėtų priimti LŠS įstatymui įgyvendinti reikės:
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-1177 „Dėl Lietuvos šaulių sąjungos statuto patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2010 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. V-1064 „Dėl Šaulių, darbo metu atliekančių šaulio tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2010 m. vasario
LŠS vado įsakymo „Dėl Vidutinio darbo užmokesčio kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektą. 5. Parengti LŠS vado įsakymo „Dėl Dienpinigių dydžio nustatymo ir jų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Lietuvos šaulių sąjunga“, „šaulys“, „LŠS koviniai šaulių būriai“, „kovinis šaulys“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnį 3² dalyje siūlytina atsisakyti rinktinės vado sprendimo apskundimo LŠS vadui, nes toks veiksmas nederėtų su įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalimi pildomoje keičiamo įstatymo 30 straipsnį 3¹ dalyje numatyta nuostata, kad
„Asmuo į LŠS priimamas LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakymu“. Šiuo
atveju įgaliojimų suteikimas reiškia, kad įgaliotojas suteikia teisę įgaliotiniui atlikti veiksmus jo vardu ir šis sprendimas turėtų vienodas teisines pasekmes, nepriklausomai nuo to, ar jis būtų priimtas LŠS vado ar jo įgalioto asmens. Todėl manytume, kad tiek LŠS vado, tiek jo įgalioto rinktinės vado įsakymas galėtų būti tiesiogiai skundžiamas LŠS garbės teismui. 2.
dalyje įtvirtinta, kad „Asmenį į LŠS priėmusio vado įsakymu narystė LŠS gali būti sustabdyta, jei <...> laukiama kompetentingų valstybės institucijų išvadų dėl minėtos šaulio veikos ar aplinkybių nustatymo, iki bus priimtas kompetentingos valstybės institucijos atitinkamas sprendimas – bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla arba bus priimtas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis, iki bus priimtas sprendimas dėl pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu bet kurioje srityje ar bus atmestas pareiškimas arba iki bus priimtas nutarimas pripažinti asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams (past. – pabraukta mūsų)“. Pastebėtina, kad tiek baudžiamasis procesas, tiek civilinis procesas, tiek administracinio nusižengimo teisena gali trukti gerokai ilgiau negu 6 mėnesius, todėl svarstytina, ar nurodytas 6 mėnesių terminas yra pagrįstas. 3. Atsižvelgiant į projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3¹ dalyje numatytą nuostatą, kad asmuo į LŠS priimamas LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakymu, manytume, kad atitinkamai turėtų būti pildomos keičiamo įstatymo 31¹straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos, reguliuojančios, kas gali priimti įsakymus dėl narystės LŠS sustabdymo. 4. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 31²straipsnio 1 dalyje esančioje formuluotėje „Šaulys, įtariamas padaręs šiurkštų drausminį nusižengimą arba sulaužę šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą <...>“ žodžiai „sulaužę šaulio priesaiką“ yra pertekliniai, kadangi, remiantis keičiamo įstatymo 33³ straipsnio 2 dalies 1 punktu, šaulio priesaikos sulaužymas yra priskiriamas prie šiurkščių šaulio drausminių nusižengimų. 5.
31²straipsnio 5 dalyje formuluotėje „<...> išmokama jo darbo užmokesčio už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, suma <...>“ reikėtų atsisakyti perteklinio ir įnešančio neaiškumo žodžio „suma“, ir šią nuostatą formuluoti taip: „<...> išmokamas jo darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų <...>“. 6. Projekto 8 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 33¹ straipsnio 3 dalies nuostatą „Nustatant šiurkščių darbo pareigų pažeidimo atvejus papildomai taikoma šio įstatymo 33³straipsnio 2 dalis“ siūlytume tikslinti, nes neaišku, ką šiame kontekste reiškia „papildomai taikoma“. 7. Projekto 8 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 33¹ straipsnio 7 dalyje, siekiant aiškumo, siūlytume konkrečiau apibrėžti terminą, per kurį kompetentingas subjektas turi pavesti atlikti drausminio nusižengimo tyrimą, pvz.,
„<...> turi nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo
sužinojimo apie drausminį nusižengimą, įsakymu pavesti <...>“. 8. Projekto 8 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 33¹ straipsnio 9 dalyje po žodžių
„drausminio nusižengimo tyrimą pavedęs“ reikėtų įrašyti trūkstamą žodį
„atlikti“. 9. Projekto 8 straipsniu pildomo keičiamo
įstatymo 33¹ straipsnio 12 dalyje vietoj žodžio „nešališkumo“ siūlytume įrašyti žodį „šališkumo“. 10. Projekto 8 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 33²straipsnio 2 dalies 3 punkto siūlytume atsisakyti, nes nevisiškai aišku, į ką konkrečiai reikėtų atsižvelgti ir kiek tai nulemtų drausminės nuobaudos skyrimą (pvz., ar tam tikros savybės lemtų griežtesnės ar švelnesnės nuobaudos parinkimą), be to, tokia nuostata sudarytų sąlygas subjektyviam vertinimui. Svarstytina, ar nebūtų objektyviau vertinti nusižengimą padariusio asmens veiklą prieš nusižengimo padarymą ar pan. 11.
punkte numatyta, kad drausmines nuobaudas kompetentingi subjektai skiria vadovaudamiesi drausminį nusižengimą padariusio šaulio raštišku paaiškinimu, patvirtinančiu šiame statute numatyto drausminio nusižengimo faktą. Ši nuostata svarstytina, nes abejotina, ar drausminė nuobauda gali būti skiriama neatlikus nusižengimo tyrimo ir neįvertinus visų įstatyme numatytų aplinkybių. Be to, neaišku, kas ir kaip nustatytų, kad raštiškas paaiškinimas iš tikrųjų patvirtina drausminio nusižengimo faktą. 12. Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo 33³ straipsnio 2 dalies 7 ir 11 punktuose įtvirtinta, kad šiurkštūs šaulių drausminiai nusižengimai yra šie: „7) neteisėto įsakymo vykdymas, jei tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės; <...> 11) piktnaudžiavimas tarnyba, t. y. tyčinis pasinaudojimas tarnybine padėtimi savanaudiškais, priešingais LŠS interesams tikslais, jei tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės“. Formuluotės „jei tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės“ yra perteklinės, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) įtvirtinti atitinkamų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai ir taip jau yra pakankami norint atriboti neteisėtą įsakymo vykdymą ir piktnaudžiavimą kaip šiurkščius drausminius nusižengimus nuo neteisėto įsakymo vykdymo ir piktnaudžiavimo kaip nusikalstamų veikų (pvz., iš BK 228 straipsnio 1 dalies seka, kad piktnaudžiavimas būtų vertinamas ne kaip nusikalstama veika, o kaip šiurkštus drausminis nusižengimas tik tokiu atveju, jeigu piktnaudžiaujant nebūtų padaryta didelė žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui). 13. Projekto 8 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 33⁴straipsnio
nuobaudos galiojimo pradžią, pvz., numatant, kad nuobauda galioja nuo jos paskyrimo dienos, o ne nuo sprendimo dėl jos skyrimo pasirašymo dienos. 14.
šaulys pasitaiso“, nes nevisiškai aišku, kas turima omeny, kas ir kaip turėtų tai įvertinti. 15. Projekto 8 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 33⁴straipsnio
nuobaudų skyrimo gali būti skundžiami teismui. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 33⁴straipsnio 6 dalyje yra numatyti atvejai, kai skundą gauna aukštesnysis vadas. Siūlytina konkrečiau sureguliuoti, kas, kokiais atvejais ir kokius sprendimu skundžia šioje dalyje numatyta tvarka. Be to, iš siūlomo reguliavimo neaišku, kodėl aptariami tik tie atvejai, kada skundžiama aukštesniajam vadui. Iš šioje dalyje siūlomo reguliavimo taip pat neaišku, kodėl tuo atveju, kai nuobauda laikoma negaliojančia, drausminio nusižengimo tyrimo medžiaga ir drausminio nusižengimo tyrimo išvada gali būti grąžinama drausminio nusižengimo tyrimui papildyti, jei nustatyti drausminio nusižengimo aplinkybes trūksta papildomos informacijos. Svarstytina, ar šios nuostatos neturėtų būti atskirtos ir dėstomos kaip atskiros normos, t. y. dokumentai galėtų būti grąžinami tik tada, jei nustatyti drausminio nusižengimo aplinkybes trūksta papildomos informacijos, o ne tada, kai nuobauda laikoma negaliojančia. Be to, svarstytina, ar šie procedūriniai aspektai apskritai yra šios dalies ar šio straipsnio reguliavimo dalykas. 16. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalis tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje kas ketvirtį skelbia vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio dydį, įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis arba šių duomenų neįtraukiant. Įvertinus tai, reikėtų aiškiai įtvirtinti kokį dydį reikėtų taikyti, nes priešingu atveju gali kilti šio teisinio reguliavimo praktinio taikymo problemų.
Taip pat reikėtų tikslinti formuluotę „paskutinį kartą“, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos statistikos departamentas duomenis skelbia kas ketvirtį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (85) 239 6842, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS ĮSTATYMO NR. VIII-375 1, 4, 16, 17, 26, 30, 35, 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 31¹, 31², 31³ STRAIPSNIAIS,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje formuluotėje „generalinio policijos komisaro“ žodžiai „generalinio“ ir „policijos“ sukeistini vietomis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (85) 239 6842, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Gediminas Kirkilas, Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Dovilė Šakalienė, Audrys Šimas, Gediminas Vasiliauskas. Komiteto biuras: vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestiniai asmenys: Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, KAM viceministras Vytautas Umbrasas, Ministro patarėja Greta Monika Tučkutė, KAM Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, KAM Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius, KAM Teisės departamento darbuotoja Rita Karalienė, KAM Gynybos politikos grupės vadovė Monika Koroliovienė, KAM Karo tarnybos ir personalo departamento direktorius Žilvinas Tomkus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 4 straipsnio 4 dalimi pildomoje keičiamo įstatymo 30 straipsnį 3² dalyje siūlytina atsisakyti rinktinės vado sprendimo apskundimo LŠS vadui, nes toks veiksmas nederėtų su įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalimi pildomoje keičiamo įstatymo 30 straipsnį 3¹ dalyje numatyta nuostata, kad „Asmuo į LŠS priimamas LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakymu“. Šiuo atveju įgaliojimų suteikimas reiškia, kad įgaliotojas suteikia teisę įgaliotiniui atlikti veiksmus jo vardu ir šis sprendimas turėtų vienodas teisines pasekmes, nepriklausomai nuo to, ar jis būtų priimtas LŠS vado ar jo įgalioto asmens. Todėl manytume, kad tiek LŠS vado, tiek jo įgalioto rinktinės vado įsakymas galėtų būti tiesiogiai skundžiamas LŠS garbės teismui. Pritarti
Teisės departamentas, 2020-06-085 Projekto
įtvirtinta, kad „Asmenį į LŠS priėmusio vado įsakymu narystė LŠS gali būti sustabdyta, jei <...> laukiama kompetentingų valstybės institucijų išvadų dėl minėtos šaulio veikos ar aplinkybių nustatymo, iki bus priimtas kompetentingos valstybės institucijos atitinkamas sprendimas – bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla arba bus priimtas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis, iki bus priimtas sprendimas dėl pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu bet kurioje srityje ar bus atmestas pareiškimas arba iki bus priimtas nutarimas pripažinti asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams (past. – pabraukta mūsų)“.
Pastebėtina, kad tiek baudžiamasis procesas, tiek civilinis procesas, tiek administracinio nusižengimo teisena gali trukti gerokai ilgiau negu 6 mėnesius, todėl svarstytina, ar nurodytas 6 mėnesių terminas yra pagrįstas. Pritarti
Teisės departamentas, 2020-06-084 Atsižvelgiant į projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3¹ dalyje numatytą nuostatą, kad asmuo į LŠS priimamas LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakymu, manytume, kad atitinkamai turėtų būti pildomos keičiamo įstatymo 31¹straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos, reguliuojančios, kas gali priimti įsakymus dėl narystės LŠS sustabdymo. Pritarti 4.
Teisės departamentas, 2020-06-086 Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 31²straipsnio 1 dalyje esančioje formuluotėje „Šaulys, įtariamas padaręs šiurkštų drausminį nusižengimą arba sulaužę šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą <...>“ žodžiai „sulaužę šaulio priesaiką“ yra pertekliniai, kadangi, remiantis keičiamo įstatymo 33³ straipsnio 2 dalies 1 punktu, šaulio priesaikos sulaužymas yra priskiriamas prie šiurkščių šaulio drausminių nusižengimų. Pritarti
Teisės departamentas, 2020-06-086 Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 31²straipsnio 5 dalyje formuluotėje „<...> išmokama jo darbo užmokesčio už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, suma <...>“ reikėtų atsisakyti perteklinio ir įnešančio neaiškumo žodžio „suma“, ir šią nuostatą formuluoti taip: „<...> išmokamas jo darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų
Teisės departamentas, 2020-06-088 Projekto 8 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 33¹ straipsnio
papildomai taikoma šio įstatymo 33³straipsnio 2 dalis“ siūlytume tikslinti, nes neaišku, ką šiame kontekste reiškia „papildomai taikoma“. Pritarti
Teisės departamentas, 2020-06-088 Projekto
straipsnio 7 dalyje, siekiant aiškumo, siūlytume konkrečiau apibrėžti terminą, per kurį kompetentingas subjektas turi pavesti atlikti drausminio nusižengimo tyrimą, pvz., „<...> turi nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sužinojimo apie drausminį nusižengimą, įsakymu pavesti
Teisės departamentas, 2020-06-088 Projekto 8 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 33¹ straipsnio 9 dalyje po žodžių „drausminio nusižengimo tyrimą pavedęs“ reikėtų įrašyti trūkstamą žodį „atlikti“. Pritarti 9.
Teisės departamentas, 2020-06-088 Projekto
straipsnio 12 dalyje vietoj žodžio „nešališkumo“ siūlytume įrašyti žodį „šališkumo“. Pritarti
Teisės departamentas, 2020-06-088 Projekto 8 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 33²straipsnio
reikėtų atsižvelgti ir kiek tai nulemtų drausminės nuobaudos skyrimą (pvz., ar tam tikros savybės lemtų griežtesnės ar švelnesnės nuobaudos parinkimą), be to, tokia nuostata sudarytų sąlygas subjektyviam vertinimui. Svarstytina, ar nebūtų objektyviau vertinti nusižengimą padariusio asmens veiklą prieš nusižengimo padarymą ar pan. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgdami į tai, kad skiriant drausmines nuobaudas turėtų būti atsižvelgiama į asmens veiklą iki drausminio nusižengimo padarymo, ir į tai, kad valstybės tarnautojui skiriant tarnybinę nuobaudą atsižvelgiama į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo (Valstybės tarnybos įst. 33 str. 2 d.) siūlytina papildyti 33²straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo 33³straipsnį 2 dalies 3 punktu:
„3) šaulio veiklą iki drausminio nusižengimo
padarymo;“
Teisės departamentas, 2020-06-088 Projekto 8 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 33²straipsnio
skiria vadovaudamiesi drausminį nusižengimą padariusio šaulio raštišku paaiškinimu, patvirtinančiu šiame statute numatyto drausminio nusižengimo faktą. Ši nuostata svarstytina, nes abejotina, ar drausminė nuobauda gali būti skiriama neatlikus nusižengimo tyrimo ir neįvertinus visų įstatyme numatytų aplinkybių. Be to, neaišku, kas ir kaip nustatytų, kad raštiškas paaiškinimas iš tikrųjų patvirtina drausminio nusižengimo faktą.
Nepritarti Atsižvelgdami į tai, padarytas drausmės pažeidimas gali būti akivaizdus ir neginčijamas (pvz. šaulio pažymėjimo praradimas ar, kai pats šaulys prisipažįsta, kad padarė drausminį nusižengimą) ir į tai, kad tokia nuostata yra numatyta ir Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 19 str. 1 d. 1 p., siūlome į šia pastabą neatsižvelgti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-088 Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo 33³ straipsnio 2 dalies 7 ir 11 punktuose įtvirtinta, kad šiurkštūs šaulių drausminiai nusižengimai yra šie: „7) neteisėto įsakymo vykdymas, jei tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės; <...> 11) piktnaudžiavimas tarnyba, t. y. tyčinis pasinaudojimas tarnybine padėtimi savanaudiškais, priešingais LŠS interesams tikslais, jei tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės“. Formuluotės „jei tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės“ yra perteklinės, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) įtvirtinti atitinkamų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai ir taip jau yra pakankami norint atriboti neteisėtą įsakymo vykdymą ir piktnaudžiavimą kaip šiurkščius drausminius nusižengimus nuo neteisėto įsakymo vykdymo ir piktnaudžiavimo kaip nusikalstamų veikų (pvz., iš BK 228 straipsnio 1 dalies seka, kad piktnaudžiavimas būtų vertinamas ne kaip nusikalstama veika, o kaip šiurkštus drausminis nusižengimas tik tokiu atveju, jeigu piktnaudžiaujant nebūtų padaryta didelė žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui). Pritarti
Teisės departamentas, 2020-06-088 Projekto 8 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 33⁴straipsnio 1 dalyje siūlytume sukonkretinti drausminės nuobaudos galiojimo pradžią, pvz., numatant, kad nuobauda galioja nuo jos paskyrimo dienos, o ne nuo sprendimo dėl jos skyrimo pasirašymo dienos. Pritarti 14.
Teisės departamentas, 2020-06-088 Projekto 8 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 33⁴straipsnio 3 dalyje siūlytume tikslinti nuostatą „jei šaulys pasitaiso“, nes nevisiškai aišku, kas turima omeny, kas ir kaip turėtų tai įvertinti. Pritarti
Teisės departamentas, 2020-06-088 Projekto 8 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 33⁴straipsnio 7 dalyje yra nustatoma, kad sprendimai dėl nuobaudų skyrimo gali būti skundžiami teismui. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 33⁴straipsnio 6 dalyje yra numatyti atvejai, kai skundą gauna aukštesnysis vadas. Siūlytina konkrečiau sureguliuoti, kas, kokiais atvejais ir kokius sprendimu skundžia šioje dalyje numatyta tvarka. Be to, iš siūlomo reguliavimo neaišku, kodėl aptariami tik tie atvejai, kada skundžiama aukštesniajam vadui. Iš šioje dalyje siūlomo reguliavimo taip pat neaišku, kodėl tuo atveju, kai nuobauda laikoma negaliojančia, drausminio nusižengimo tyrimo medžiaga ir drausminio nusižengimo tyrimo išvada gali būti grąžinama drausminio nusižengimo tyrimui papildyti, jei nustatyti drausminio nusižengimo aplinkybes trūksta papildomos informacijos. Svarstytina, ar šios nuostatos neturėtų būti atskirtos ir dėstomos kaip atskiros normos, t. y. dokumentai galėtų būti grąžinami tik tada, jei nustatyti drausminio nusižengimo aplinkybes trūksta papildomos informacijos, o ne tada, kai nuobauda laikoma negaliojančia. Be to, svarstytina, ar šie procedūriniai aspektai apskritai yra šios dalies ar šio straipsnio reguliavimo dalykas. Pritarti
Teisės departamentas, 2020-06-089 Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalis tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje kas ketvirtį skelbia vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio dydį, įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis arba šių duomenų neįtraukiant.
Įvertinus tai, reikėtų aiškiai įtvirtinti kokį dydį reikėtų taikyti, nes priešingu atveju gali kilti šio teisinio reguliavimo praktinio taikymo problemų. Taip pat reikėtų tikslinti formuluotę „paskutinį kartą“, atsižvelgiant į tai, kad
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Projektą apjungti su Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4957, projektą Nr. XIIIP-4938 laikant pagrindiniu. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-06-178 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 2, 3, 8, 9, 12, 13, 21, 34, 35 ir 41 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20¹ ir 33¹ straipsniais įstatymo projekte Nr. XIIIP- 4364(2) yra 33¹straipsnis (Šaulių teisės ir pareigos, teikiant pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu) tikslinga pakeisti 8 straipsnio numeraciją pradedant nuo 33² straipsnio.
Siekdami aiškiai nustatyti, kad tokiu atveju, kai drausmės pažeidimas yra akivaizdus ir neginčijamas drausminio nusižengimo tyrimas galėtų būti ir neatliekamas, siūlome papildyti LŠS įstatymo 33² straipsnį 8 dalimi. Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Įstatymo papildymas penktuoju¹ skirsniu Papildyti Įstatymą penktuoju¹skirsniu:
straipsnis. Drausminės atsakomybės taikymas 1. Šauliui, padariusiam drausminį nusižengimą, nurodytą šio įstatymo 33⁴straipsnyje, skiriama drausminė nuobauda. Už vieną drausminį nusižengimą gali būti skirta tik viena drausminė nuobauda. 2. Šaulio – profesinės karo tarnybos kario, krašto apsaugos ministro įsakymu perkelto į nuolatines šaulio pareigas, drausminės atsakomybės taikymo atvejai nustatyti Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės drausmės statute. 3. Šauliui, su kuriuo Krašto apsaugos ministerija ar LŠS yra sudariusios darbo sutartį, padariusiam darbo pareigų pažeidimą, taikomos Darbo kodekso nuostatos. Nustačius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, taikomos Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies ir šio įstatymo 33⁴straipsnio 2 dalies nuostatos. 4. Šaulys neatsako už žalą, padarytą vykdant teisėtą įsakymą. 5. Šaulys, atsisakęs vykdyti neteisėtą įsakymą, kuriuo jis verčiamas sulaužyti šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą, pažeisti teisės aktus, tarnauti kitam asmeniui ar asmenų grupei, drausminėn atsakomybėn netraukiamas. 6. Jeigu šaulys supranta, kad jam duotas neteisėtas įsakymas, jis neturi jo vykdyti ir apie tai privalo pranešti vadui, aukštesniam už neteisėtą įsakymą davusįjį. Jeigu nuo šaulio nepriklausančių aplinkybių to negalima padaryti tuoj pat, tai jis privalo padaryti tokiai galimybei atsiradus. 7.
apsaugos ministras, LŠS vadas ar rinktinės vadas, pagal kompetenciją atitinkamiems šauliams turintys teisę skirti drausmines nuobaudas, sužinoję apie daromą ar padarytą šaulio drausminį nusižengimą, turi nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sužinojimo apie drausminį nusižengimą dienos, įsakymu pavesti jam pavaldžiam asmeniui atlikti drausminio nusižengimo tyrimą. 8. Drausminio nusižengimo tyrimas gali būti neatliekamas, jeigu šio įstatymo 33⁴ straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyti drausminiai nusižengimai yra akivaizdūs ir neginčijami. 9. Drausminio nusižengimo tyrimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pavedimo atlikti drausminio nusižengimo tyrimą ar nuo jo atnaujinimo, kai yra šio straipsnio 14 dalyje numatyti pagrindai, dienos. 10. Drausminio nusižengimo tyrimo, kai padaryti keli drausminiai nusižengimai arba kai drausminis nusižengimas yra padarytas grupės šaulių, taip pat kai būtina gauti iš kitų institucijų ar specialistų drausminio nusižengimo tyrimui atlikti reikalingą informaciją ir ekspertų išvadas, terminą drausminio nusižengimo tyrimą pavedęs atlikti krašto apsaugos ministras, LŠS vadas ar rinktinės vadas įsakymu gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. 11.
drausminio nusižengimo tyrimą atliekančio asmens nušalinimo, ligos ar dėl kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių drausminio nusižengimo tyrimą atliekantis asmuo negali laiku atlikti drausminio nusižengimo tyrimo, krašto apsaugos ministras, LŠS vadas ar rinktinės vadas, pavedęs atlikti drausminio nusižengimo tyrimą, drausminio nusižengimo tyrimą paveda atlikti kitam pavaldžiam asmeniui, taip pat kai drausminio nusižengimo tyrimo medžiaga ir drausminio nusižengimo tyrimo išvada grąžinama tyrimui papildyti šio straipsnio 16 dalyje nustatytu atveju, krašto apsaugos ministras, LŠS vadas ar rinktinės vadas, pavedęs atlikti drausminio nusižengimo tyrimą, nustato naują terminą drausminio nusižengimo tyrimui atlikti ar papildyti, ne ilgesnį kaip vienas mėnuo. Esant šio straipsnio 10 dalyje nurodytoms aplinkybėms, šioje dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. 12. Drausminio nusižengimo tyrimą atliekantis asmuo per 5 darbo dienas nuo pavedimo atlikti drausminio nusižengimo tyrimą gavimo dienos surašo pranešimą apie drausminį nusižengimą (nurodo galimai padarytą drausminį nusižengimą ir aplinkybes) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja šaulį, galimai padariusį drausminį nusižengimą, kad pradėtas drausminio nusižengimo tyrimas, ir įteikia šauliui pranešimą. Jeigu šaulys, galimai padaręs drausminį nusižengimą, pranešime nepasirašo, kad pranešimą gavo, drausminį nusižengimą atliekantis asmuo dėl šio fakto surašo aktą, kurį pasirašo jį surašęs asmuo ir du atsisakymo pasirašyti pranešimą faktą liudijantys šauliai. Jeigu šaulys, įtariamas padaręs drausminį nusižengimą, dėl sveikatos būklės negali pranešime pasirašyti, ir yra jo sveikatos būklę patvirtinanti gydytojo pažyma, jis informuojamas elektroniniu paštu ar telefonu, o pasveikęs – informuojamas pasirašytinai. 13.
13. Šaulys, galimai padaręs drausminį nusižengimą, per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos gali pateikti drausminį nusižengimą tiriančiam asmeniui rašytinį paaiškinimą dėl drausminio nusižengimo. Šaulys, galimai padaręs drausminį nusižengimą, gali teikti dokumentus ir kitą informaciją, susijusius su drausminiu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su drausminiu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti motyvuotą nušalinimą drausminį nusižengimą atliekančiam asmeniui dėl jo galimo šališkumo, apskųsti drausminį nusižengimą atliekančio asmens veiksmus ar neveikimą, baigus drausminio nusižengimo tyrimą, susipažinti su drausminio nusižengimo tyrimo išvada ir kita drausminio nusižengimo tyrimo medžiaga, gauti jų kopijas, skųsti sprendimus, priimtus baigus drausminio nusižengimo tyrimą. 14. Kai šaulys, įtariamas padaręs drausminį nusižengimą, dėl sveikatos būklės negali pateikti paaiškinimo ir yra tai patvirtinanti gydančio gydytojo pažyma, drausminio nusižengimo tyrimas, taip pat šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytų terminų skaičiavimas sustabdomas, iki išnyksta nurodyto sustabdymo priežastys. 15. Kai paaiškėja, kad drausminis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, drausminio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir drausminio nusižengimo tyrimo medžiaga perduodama ikiteisminio tyrimo įstaigai ar administracinį nusižengimą tiriančiam subjektui. Jeigu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės arba priimamas išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis ir yra pasibaigęs baudžiamasis procesas arba nutraukiama administracinio nusižengimo teisena, nuo atitinkamų sprendimų priėmimo dienos drausminio nusižengimo tyrimas atnaujinamas ir nustatomas naujas terminas laikantis šio straipsnio 9 dalyje nustatyto termino. 16.
krašto apsaugos ministras, LŠS vadas ar rinktinės vadas, gavę drausminio nusižengimo tyrimo medžiagą ir drausminio nusižengimo tyrimo išvadą, mano, kad drausminio nusižengimo aplinkybėms nustatyti trūksta papildomos informacijos, drausminio nusižengimo tyrimo medžiaga ir drausminio nusižengimo tyrimo išvada grąžinama drausminio nusižengimo tyrimą atliekančiam subjektui drausminio nusižengimo tyrimui papildyti. 17. Šaulys, galimai padaręs drausminį nusižengimą, gali turėti atstovą. Juo gali būti atstovas pagal įstatymą, advokatas arba kitas teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kuris yra šaulio artimasis giminaitis, sutuoktinis (sugyventinis), partneris. Advokato įgaliojimai patvirtinami sutartimi dėl teisinių paslaugų. Atstovas turi tokias pačias teises kaip ir šaulys. 33³straipsnis. Drausminės nuobaudos ir jų skyrimas
gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:
2) griežtas papeikimas;
3) atleidimas iš pareigų;
drausminę nuobaudą atsižvelgiama į:
1) padaryto drausminio nusižengimo pobūdį;
2) kaltės formą;
3) šaulio veiklą iki drausminio nusižengimo padarymo;
3Drausminę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) šaulys pats praneša padaręs drausminį nusižengimą;
2) šaulys nuoširdžiai gailisi ir (ar) padeda nustatyti įvykio aplinkybes;
3) šaulys užkirto kelią žalingoms drausminio nusižengimo pasekmėms, savo noru pašalino padarytą žalą;
neteisėti kito asmens veiksmai;
tokia prievarta nepašalina drausminės atsakomybės;
8) kitos lengvinančios aplinkybės, drausminę nuobaudą skiriančio asmens arba LŠS Garbės teismo, rinktinės garbės teismo pripažintos svarbiomis. 4. Drausminę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
drausminis nusižengimas per 6 mėnesius padarytas pakartotinai;
psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų šaulio. 5. Drausminė nuobauda neskiriama, jeigu nuo drausminio nusižengimo padarymo praėjo vieni metai. 6. Drausmines nuobaudas skiria:
1) rinktinės vadas, LŠS vadas, krašto apsaugos ministras įsakymu, vadovaudamiesi LŠS statute nustatyta tvarka atlikto drausminio nusižengimo tyrimo išvada arba drausminį nusižengimą padariusio šaulio rašytiniu paaiškinimu, patvirtinančiu šiame statute numatyto drausminio nusižengimo faktą;
2) LŠS Garbės teismas, rinktinės garbės teismas kolegialiu sprendimu, atitinkamo teismo reglamente nustatyta tvarka išnagrinėję bylą. 7.
7Rinktinės vadas pavaldiems šauliams skiria šias drausmines nuobaudas:
2) griežtą papeikimą;
būrio vado pavaduotojo (būrininko), būrio vado pareigų. 8. LŠS vadas, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus, skiria šias drausmines nuobaudas:
2) griežtą papeikimą;
pažeidimus šauliams, einantiems eilinio šaulio, skyriaus vado pavaduotojo, skyriaus vado (skyrininko), būrio vado pavaduotojo (būrininko), būrio vado, kuopos vado pavaduotojo, kuopos vado pareigas, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus. 10. LŠS Garbės teismas skiria drausmines nuobaudas už Šaulių etikos kodekso pažeidimus LŠS vadui ir jo pavaduotojams, LŠS štabo šauliams, LŠS Centro valdybos nariams ir jų pavaduotojams, LŠS Centro kontrolės komisijos nariams ir jų pavaduotojams, LŠS Garbės teismo nariams ir jų pavaduotojams, rinktinių vadams ir jų pavaduotojams. 11. Krašto apsaugos ministras drausmines nuobaudas skiria:
1) LŠS vadui, išskyrus drausmines nuobaudas už Šaulių etikos kodekso pažeidimus;
2) LŠS vado pavaduotojams ir rinktinių vadams – atleidimą iš pareigų. 12. Su skirta drausmine nuobauda šaulys ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos skyrimo dienos supažindinamas pasirašytinai arba išsiunčiant šauliui įsakymo ar LŠS Garbės teismo ar rinktinės garbės teismo kolegialaus sprendimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo kopiją registruotąja pašto siunta. Jeigu šaulys atsisako pasirašytinai susipažinti su jam skirta drausmine nuobauda ar registruotoji pašto siunta grąžinama siuntėjui, surašoma pažyma, patvirtinanti atsisakymo pasirašyti ar registruotosios siuntos grąžinimo faktą.
Pažymą pasirašo bent du atsisakymo pasirašyti ar registruotosios siuntos grąžinimo faktą liudijantys šauliai. 13. Šaulys, nesutinkantis su paskirta drausmine nuobauda, gali skųsti LŠS vado, rinktinės vado įsakymus dėl drausminės nuobaudos paskyrimo aukštesniajam vadui LŠŠ statute nustatyta tvarka. 14. Šauliai, nesutinkantys su aukštesniojo vado, LŠS Garbės teismo, krašto apsaugos ministro įsakymu ar kolegialiu sprendimu, turi teisę per vieną mėnesį nuo supažindinimo apie priimtą sprendimą dienos apskųsti jį teismui. 33⁴ straipsnis. Drausminiai nusižengimai ir nuobaudos už juos
netinkamas jų vykdymas dėl šaulio kaltės. 2.
2Šiurkštūs šaulių drausminiai nusižengimai yra šie:
1) šaulio priesaikos sulaužymas;
2) šaulio vardą žeminanti arba LŠS diskredituojanti veika, kuria akivaizdžiai menkinamas šaulio autoritetas arba diskredituojama LŠS;
psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
turėti reikšmės tinkamumo būti LŠS nariu nustatymui, tarnybos pareigų vykdymui, pateikimas arba šių žinių nuslėpimas priėmimo į LŠS metu LŠS statute nustatyta tvarka pildomoje asmens duomenų anketoje;
5) saugiojo ar apskaitos dokumento praradimas arba sugadinimas;
kito LŠS veiklos renginio arba neatvykimas tyčia ar dėl aplaidumo į mokymus, pratybas ar kitą LŠS veiklos renginį nustatytu laiku;
9) LŠS simbolių (vėliavų, ženklų, uniformos ir kitų) išniekinimas;
10) elgesio su ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir karine technika taisyklių pažeidimas;
savanaudiškais, priešingais LŠS interesams tikslais. 3. Už šiurkščius šaulių drausminius nusižengimus skiriamas griežtas papeikimas arba atleidžiama iš pareigų, arba pašalinama iš LŠS. 4. Už kitus šaulių drausminius nusižengimus skiriamas papeikimas arba griežtas papeikimas. 5. Skiriant drausmines nuobaudas už šaulių drausminius nusižengimus, gali būti skiriama papildoma poveikio priemonė – uždraudžiama iki 6 mėnesių dėvėti šaulio uniformą, išskyrus mokymo ir pratybų laiką, terminą skaičiuojant nuo papildomos poveikio priemonės skyrimo dienos. 6. Už Šaulių etikos kodekso pažeidimus skiriamos nuobaudos, numatytos Šaulių etikos kodekse. 33⁵straipsnis. Drausminės nuobaudos galiojimas 1.
Drausminė nuobauda laikoma galiojančia nuo jos paskyrimo dienos iki jos galiojimo termino pabaigos. 2. Nustatomas toks drausminių nuobaudų galiojimo laikas:
2) griežto papeikimo – vieni metai. 3. Drausminę nuobaudą skyręs krašto apsaugos ministras, LŠS vadas, rinktinės vadas arba pagal pavaldumą aukštesnis vadas, o jeigu drausminę nuobaudą skyrė rinktinės garbės teismas, – LŠS Garbės teismas atitinkamai įsakymu arba kolegialiu sprendimu gali sutrumpinti skirtos drausminės nuobaudos galiojimo terminą praėjus pusei drausminės nuobaudos galiojimo laiko, įvertinę, ar šaulys savo pareigas vykdė nepriekaištingai ir pavyzdingai, ar tikslinga ilgiau taikyti drausminę nuobaudą. 4. Drausminės nuobaudos apskundimas jos vykdymo nesustabdo. 5. Drausminės nuobaudos galiojimo metu šaulys neskatinamas ir neapdovanojamas, negali būti skiriamas į aukštesnes pareigas.“
paskirti pranešėjai: Dainius Gaižauskas. Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėjas Mantas Lapinskas
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Gediminas Kirkilas, Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Dovilė Šakalienė, Audrys Šimas, Gediminas Vasiliauskas. Komiteto biuras: vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestiniai asmenys: Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, KAM viceministras Vytautas Umbrasas, Ministro patarėja Greta Monika Tučkutė, KAM Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, KAM Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius, KAM Teisės departamento darbuotoja Rita Karalienė, KAM Gynybos politikos grupės vadovė Monika Koroliovienė, KAM Karo tarnybos ir personalo departamento direktorius Žilvinas Tomkus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 4 straipsnio 4 dalimi pildomoje keičiamo įstatymo 30 straipsnį 3² dalyje siūlytina atsisakyti rinktinės vado sprendimo apskundimo LŠS vadui, nes toks veiksmas nederėtų su įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalimi pildomoje keičiamo įstatymo 30 straipsnį 3¹ dalyje numatyta nuostata, kad „Asmuo į LŠS priimamas LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakymu“. Šiuo atveju įgaliojimų suteikimas reiškia, kad įgaliotojas suteikia teisę įgaliotiniui atlikti veiksmus jo vardu ir šis sprendimas turėtų vienodas teisines pasekmes, nepriklausomai nuo to, ar jis būtų priimtas LŠS vado ar jo įgalioto asmens. Todėl manytume, kad tiek LŠS vado, tiek jo įgalioto rinktinės vado įsakymas galėtų būti tiesiogiai skundžiamas LŠS garbės teismui. Pritarti
Teisės departamentas, 2020-06-085 Projekto
įtvirtinta, kad „Asmenį į LŠS priėmusio vado įsakymu narystė LŠS gali būti sustabdyta, jei <...> laukiama kompetentingų valstybės institucijų išvadų dėl minėtos šaulio veikos ar aplinkybių nustatymo, iki bus priimtas kompetentingos valstybės institucijos atitinkamas sprendimas – bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla arba bus priimtas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis, iki bus priimtas sprendimas dėl pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu bet kurioje srityje ar bus atmestas pareiškimas arba iki bus priimtas nutarimas pripažinti asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams (past. – pabraukta mūsų)“.
Pastebėtina, kad tiek baudžiamasis procesas, tiek civilinis procesas, tiek administracinio nusižengimo teisena gali trukti gerokai ilgiau negu 6 mėnesius, todėl svarstytina, ar nurodytas 6 mėnesių terminas yra pagrįstas. Pritarti
Teisės departamentas, 2020-06-084 Atsižvelgiant į projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3¹ dalyje numatytą nuostatą, kad asmuo į LŠS priimamas LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakymu, manytume, kad atitinkamai turėtų būti pildomos keičiamo įstatymo 31¹straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos, reguliuojančios, kas gali priimti įsakymus dėl narystės LŠS sustabdymo. Pritarti 4.
Teisės departamentas, 2020-06-086 Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 31²straipsnio 1 dalyje esančioje formuluotėje „Šaulys, įtariamas padaręs šiurkštų drausminį nusižengimą arba sulaužę šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą <...>“ žodžiai „sulaužę šaulio priesaiką“ yra pertekliniai, kadangi, remiantis keičiamo įstatymo 33³ straipsnio 2 dalies 1 punktu, šaulio priesaikos sulaužymas yra priskiriamas prie šiurkščių šaulio drausminių nusižengimų. Pritarti
Teisės departamentas, 2020-06-086 Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 31²straipsnio 5 dalyje formuluotėje „<...> išmokama jo darbo užmokesčio už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, suma <...>“ reikėtų atsisakyti perteklinio ir įnešančio neaiškumo žodžio „suma“, ir šią nuostatą formuluoti taip: „<...> išmokamas jo darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų
Teisės departamentas, 2020-06-088 Projekto 8 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 33¹ straipsnio
papildomai taikoma šio įstatymo 33³straipsnio 2 dalis“ siūlytume tikslinti, nes neaišku, ką šiame kontekste reiškia „papildomai taikoma“. Pritarti
Teisės departamentas, 2020-06-088 Projekto
straipsnio 7 dalyje, siekiant aiškumo, siūlytume konkrečiau apibrėžti terminą, per kurį kompetentingas subjektas turi pavesti atlikti drausminio nusižengimo tyrimą, pvz., „<...> turi nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sužinojimo apie drausminį nusižengimą, įsakymu pavesti
Teisės departamentas, 2020-06-088 Projekto 8 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 33¹ straipsnio 9 dalyje po žodžių „drausminio nusižengimo tyrimą pavedęs“ reikėtų įrašyti trūkstamą žodį „atlikti“. Pritarti 9.
Teisės departamentas, 2020-06-088 Projekto
straipsnio 12 dalyje vietoj žodžio „nešališkumo“ siūlytume įrašyti žodį „šališkumo“. Pritarti
Teisės departamentas, 2020-06-088 Projekto 8 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 33²straipsnio
reikėtų atsižvelgti ir kiek tai nulemtų drausminės nuobaudos skyrimą (pvz., ar tam tikros savybės lemtų griežtesnės ar švelnesnės nuobaudos parinkimą), be to, tokia nuostata sudarytų sąlygas subjektyviam vertinimui. Svarstytina, ar nebūtų objektyviau vertinti nusižengimą padariusio asmens veiklą prieš nusižengimo padarymą ar pan. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgdami į tai, kad skiriant drausmines nuobaudas turėtų būti atsižvelgiama į asmens veiklą iki drausminio nusižengimo padarymo, ir į tai, kad valstybės tarnautojui skiriant tarnybinę nuobaudą atsižvelgiama į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo (Valstybės tarnybos įst. 33 str. 2 d.) siūlytina papildyti 33²straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo 33³straipsnį 2 dalies 3 punktu:
„3) šaulio veiklą iki drausminio nusižengimo
padarymo;“
Teisės departamentas, 2020-06-088 Projekto 8 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 33²straipsnio
skiria vadovaudamiesi drausminį nusižengimą padariusio šaulio raštišku paaiškinimu, patvirtinančiu šiame statute numatyto drausminio nusižengimo faktą. Ši nuostata svarstytina, nes abejotina, ar drausminė nuobauda gali būti skiriama neatlikus nusižengimo tyrimo ir neįvertinus visų įstatyme numatytų aplinkybių. Be to, neaišku, kas ir kaip nustatytų, kad raštiškas paaiškinimas iš tikrųjų patvirtina drausminio nusižengimo faktą.
Nepritarti Atsižvelgdami į tai, padarytas drausmės pažeidimas gali būti akivaizdus ir neginčijamas (pvz. šaulio pažymėjimo praradimas ar, kai pats šaulys prisipažįsta, kad padarė drausminį nusižengimą) ir į tai, kad tokia nuostata yra numatyta ir Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 19 str. 1 d. 1 p., siūlome į šia pastabą neatsižvelgti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-088 Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo 33³ straipsnio 2 dalies 7 ir 11 punktuose įtvirtinta, kad šiurkštūs šaulių drausminiai nusižengimai yra šie: „7) neteisėto įsakymo vykdymas, jei tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės; <...> 11) piktnaudžiavimas tarnyba, t. y. tyčinis pasinaudojimas tarnybine padėtimi savanaudiškais, priešingais LŠS interesams tikslais, jei tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės“. Formuluotės „jei tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės“ yra perteklinės, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) įtvirtinti atitinkamų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai ir taip jau yra pakankami norint atriboti neteisėtą įsakymo vykdymą ir piktnaudžiavimą kaip šiurkščius drausminius nusižengimus nuo neteisėto įsakymo vykdymo ir piktnaudžiavimo kaip nusikalstamų veikų (pvz., iš BK 228 straipsnio 1 dalies seka, kad piktnaudžiavimas būtų vertinamas ne kaip nusikalstama veika, o kaip šiurkštus drausminis nusižengimas tik tokiu atveju, jeigu piktnaudžiaujant nebūtų padaryta didelė žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui). Pritarti
Teisės departamentas, 2020-06-088 Projekto 8 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 33⁴straipsnio 1 dalyje siūlytume sukonkretinti drausminės nuobaudos galiojimo pradžią, pvz., numatant, kad nuobauda galioja nuo jos paskyrimo dienos, o ne nuo sprendimo dėl jos skyrimo pasirašymo dienos. Pritarti 14.
Teisės departamentas, 2020-06-088 Projekto 8 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 33⁴straipsnio 3 dalyje siūlytume tikslinti nuostatą „jei šaulys pasitaiso“, nes nevisiškai aišku, kas turima omeny, kas ir kaip turėtų tai įvertinti. Pritarti
Teisės departamentas, 2020-06-088 Projekto 8 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 33⁴straipsnio 7 dalyje yra nustatoma, kad sprendimai dėl nuobaudų skyrimo gali būti skundžiami teismui. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 33⁴straipsnio 6 dalyje yra numatyti atvejai, kai skundą gauna aukštesnysis vadas. Siūlytina konkrečiau sureguliuoti, kas, kokiais atvejais ir kokius sprendimu skundžia šioje dalyje numatyta tvarka. Be to, iš siūlomo reguliavimo neaišku, kodėl aptariami tik tie atvejai, kada skundžiama aukštesniajam vadui. Iš šioje dalyje siūlomo reguliavimo taip pat neaišku, kodėl tuo atveju, kai nuobauda laikoma negaliojančia, drausminio nusižengimo tyrimo medžiaga ir drausminio nusižengimo tyrimo išvada gali būti grąžinama drausminio nusižengimo tyrimui papildyti, jei nustatyti drausminio nusižengimo aplinkybes trūksta papildomos informacijos. Svarstytina, ar šios nuostatos neturėtų būti atskirtos ir dėstomos kaip atskiros normos, t. y. dokumentai galėtų būti grąžinami tik tada, jei nustatyti drausminio nusižengimo aplinkybes trūksta papildomos informacijos, o ne tada, kai nuobauda laikoma negaliojančia. Be to, svarstytina, ar šie procedūriniai aspektai apskritai yra šios dalies ar šio straipsnio reguliavimo dalykas. Pritarti
Teisės departamentas, 2020-06-089 Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalis tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje kas ketvirtį skelbia vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio dydį, įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis arba šių duomenų neįtraukiant.
Įvertinus tai, reikėtų aiškiai įtvirtinti kokį dydį reikėtų taikyti, nes priešingu atveju gali kilti šio teisinio reguliavimo praktinio taikymo problemų. Taip pat reikėtų tikslinti formuluotę „paskutinį kartą“, atsižvelgiant į tai, kad
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Projektą apjungti su Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4957, projektą Nr. XIIIP-4938 laikant pagrindiniu. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-06-178 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 2, 3, 8, 9, 12, 13, 21, 34, 35 ir 41 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20¹ ir 33¹ straipsniais įstatymo projekte Nr. XIIIP- 4364(2) yra 33¹straipsnis (Šaulių teisės ir pareigos, teikiant pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu) tikslinga pakeisti 8 straipsnio numeraciją pradedant nuo 33² straipsnio.
Siekdami aiškiai nustatyti, kad tokiu atveju, kai drausmės pažeidimas yra akivaizdus ir neginčijamas drausminio nusižengimo tyrimas galėtų būti ir neatliekamas, siūlome papildyti LŠS įstatymo 33² straipsnį 8 dalimi. Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Įstatymo papildymas penktuoju¹ skirsniu Papildyti Įstatymą penktuoju¹skirsniu:
straipsnis. Drausminės atsakomybės taikymas 1. Šauliui, padariusiam drausminį nusižengimą, nurodytą šio įstatymo 33⁴straipsnyje, skiriama drausminė nuobauda. Už vieną drausminį nusižengimą gali būti skirta tik viena drausminė nuobauda. 2. Šaulio – profesinės karo tarnybos kario, krašto apsaugos ministro įsakymu perkelto į nuolatines šaulio pareigas, drausminės atsakomybės taikymo atvejai nustatyti Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės drausmės statute. 3. Šauliui, su kuriuo Krašto apsaugos ministerija ar LŠS yra sudariusios darbo sutartį, padariusiam darbo pareigų pažeidimą, taikomos Darbo kodekso nuostatos. Nustačius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, taikomos Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies ir šio įstatymo 33⁴straipsnio 2 dalies nuostatos. 4. Šaulys neatsako už žalą, padarytą vykdant teisėtą įsakymą. 5. Šaulys, atsisakęs vykdyti neteisėtą įsakymą, kuriuo jis verčiamas sulaužyti šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą, pažeisti teisės aktus, tarnauti kitam asmeniui ar asmenų grupei, drausminėn atsakomybėn netraukiamas. 6. Jeigu šaulys supranta, kad jam duotas neteisėtas įsakymas, jis neturi jo vykdyti ir apie tai privalo pranešti vadui, aukštesniam už neteisėtą įsakymą davusįjį. Jeigu nuo šaulio nepriklausančių aplinkybių to negalima padaryti tuoj pat, tai jis privalo padaryti tokiai galimybei atsiradus. 7.
apsaugos ministras, LŠS vadas ar rinktinės vadas, pagal kompetenciją atitinkamiems šauliams turintys teisę skirti drausmines nuobaudas, sužinoję apie daromą ar padarytą šaulio drausminį nusižengimą, turi nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sužinojimo apie drausminį nusižengimą dienos, įsakymu pavesti jam pavaldžiam asmeniui atlikti drausminio nusižengimo tyrimą. 8. Drausminio nusižengimo tyrimas gali būti neatliekamas, jeigu šio įstatymo 33⁴ straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyti drausminiai nusižengimai yra akivaizdūs ir neginčijami. 9. Drausminio nusižengimo tyrimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pavedimo atlikti drausminio nusižengimo tyrimą ar nuo jo atnaujinimo, kai yra šio straipsnio 14 dalyje numatyti pagrindai, dienos. 10. Drausminio nusižengimo tyrimo, kai padaryti keli drausminiai nusižengimai arba kai drausminis nusižengimas yra padarytas grupės šaulių, taip pat kai būtina gauti iš kitų institucijų ar specialistų drausminio nusižengimo tyrimui atlikti reikalingą informaciją ir ekspertų išvadas, terminą drausminio nusižengimo tyrimą pavedęs atlikti krašto apsaugos ministras, LŠS vadas ar rinktinės vadas įsakymu gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. 11.
drausminio nusižengimo tyrimą atliekančio asmens nušalinimo, ligos ar dėl kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių drausminio nusižengimo tyrimą atliekantis asmuo negali laiku atlikti drausminio nusižengimo tyrimo, krašto apsaugos ministras, LŠS vadas ar rinktinės vadas, pavedęs atlikti drausminio nusižengimo tyrimą, drausminio nusižengimo tyrimą paveda atlikti kitam pavaldžiam asmeniui, taip pat kai drausminio nusižengimo tyrimo medžiaga ir drausminio nusižengimo tyrimo išvada grąžinama tyrimui papildyti šio straipsnio 16 dalyje nustatytu atveju, krašto apsaugos ministras, LŠS vadas ar rinktinės vadas, pavedęs atlikti drausminio nusižengimo tyrimą, nustato naują terminą drausminio nusižengimo tyrimui atlikti ar papildyti, ne ilgesnį kaip vienas mėnuo. Esant šio straipsnio 10 dalyje nurodytoms aplinkybėms, šioje dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. 12. Drausminio nusižengimo tyrimą atliekantis asmuo per 5 darbo dienas nuo pavedimo atlikti drausminio nusižengimo tyrimą gavimo dienos surašo pranešimą apie drausminį nusižengimą (nurodo galimai padarytą drausminį nusižengimą ir aplinkybes) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja šaulį, galimai padariusį drausminį nusižengimą, kad pradėtas drausminio nusižengimo tyrimas, ir įteikia šauliui pranešimą. Jeigu šaulys, galimai padaręs drausminį nusižengimą, pranešime nepasirašo, kad pranešimą gavo, drausminį nusižengimą atliekantis asmuo dėl šio fakto surašo aktą, kurį pasirašo jį surašęs asmuo ir du atsisakymo pasirašyti pranešimą faktą liudijantys šauliai. Jeigu šaulys, įtariamas padaręs drausminį nusižengimą, dėl sveikatos būklės negali pranešime pasirašyti, ir yra jo sveikatos būklę patvirtinanti gydytojo pažyma, jis informuojamas elektroniniu paštu ar telefonu, o pasveikęs – informuojamas pasirašytinai. 13.
13. Šaulys, galimai padaręs drausminį nusižengimą, per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos gali pateikti drausminį nusižengimą tiriančiam asmeniui rašytinį paaiškinimą dėl drausminio nusižengimo. Šaulys, galimai padaręs drausminį nusižengimą, gali teikti dokumentus ir kitą informaciją, susijusius su drausminiu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su drausminiu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti motyvuotą nušalinimą drausminį nusižengimą atliekančiam asmeniui dėl jo galimo šališkumo, apskųsti drausminį nusižengimą atliekančio asmens veiksmus ar neveikimą, baigus drausminio nusižengimo tyrimą, susipažinti su drausminio nusižengimo tyrimo išvada ir kita drausminio nusižengimo tyrimo medžiaga, gauti jų kopijas, skųsti sprendimus, priimtus baigus drausminio nusižengimo tyrimą. 14. Kai šaulys, įtariamas padaręs drausminį nusižengimą, dėl sveikatos būklės negali pateikti paaiškinimo ir yra tai patvirtinanti gydančio gydytojo pažyma, drausminio nusižengimo tyrimas, taip pat šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytų terminų skaičiavimas sustabdomas, iki išnyksta nurodyto sustabdymo priežastys. 15. Kai paaiškėja, kad drausminis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, drausminio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir drausminio nusižengimo tyrimo medžiaga perduodama ikiteisminio tyrimo įstaigai ar administracinį nusižengimą tiriančiam subjektui. Jeigu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės arba priimamas išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis ir yra pasibaigęs baudžiamasis procesas arba nutraukiama administracinio nusižengimo teisena, nuo atitinkamų sprendimų priėmimo dienos drausminio nusižengimo tyrimas atnaujinamas ir nustatomas naujas terminas laikantis šio straipsnio 9 dalyje nustatyto termino. 16.
krašto apsaugos ministras, LŠS vadas ar rinktinės vadas, gavę drausminio nusižengimo tyrimo medžiagą ir drausminio nusižengimo tyrimo išvadą, mano, kad drausminio nusižengimo aplinkybėms nustatyti trūksta papildomos informacijos, drausminio nusižengimo tyrimo medžiaga ir drausminio nusižengimo tyrimo išvada grąžinama drausminio nusižengimo tyrimą atliekančiam subjektui drausminio nusižengimo tyrimui papildyti. 17. Šaulys, galimai padaręs drausminį nusižengimą, gali turėti atstovą. Juo gali būti atstovas pagal įstatymą, advokatas arba kitas teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kuris yra šaulio artimasis giminaitis, sutuoktinis (sugyventinis), partneris. Advokato įgaliojimai patvirtinami sutartimi dėl teisinių paslaugų. Atstovas turi tokias pačias teises kaip ir šaulys. 33³straipsnis. Drausminės nuobaudos ir jų skyrimas
gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:
2) griežtas papeikimas;
3) atleidimas iš pareigų;
drausminę nuobaudą atsižvelgiama į:
1) padaryto drausminio nusižengimo pobūdį;
2) kaltės formą;
3) šaulio veiklą iki drausminio nusižengimo padarymo;
3Drausminę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) šaulys pats praneša padaręs drausminį nusižengimą;
2) šaulys nuoširdžiai gailisi ir (ar) padeda nustatyti įvykio aplinkybes;
3) šaulys užkirto kelią žalingoms drausminio nusižengimo pasekmėms, savo noru pašalino padarytą žalą;
neteisėti kito asmens veiksmai;
tokia prievarta nepašalina drausminės atsakomybės;
8) kitos lengvinančios aplinkybės, drausminę nuobaudą skiriančio asmens arba LŠS Garbės teismo, rinktinės garbės teismo pripažintos svarbiomis. 4. Drausminę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
drausminis nusižengimas per 6 mėnesius padarytas pakartotinai;
psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų šaulio. 5. Drausminė nuobauda neskiriama, jeigu nuo drausminio nusižengimo padarymo praėjo vieni metai. 6. Drausmines nuobaudas skiria:
1) rinktinės vadas, LŠS vadas, krašto apsaugos ministras įsakymu, vadovaudamiesi LŠS statute nustatyta tvarka atlikto drausminio nusižengimo tyrimo išvada arba drausminį nusižengimą padariusio šaulio rašytiniu paaiškinimu, patvirtinančiu šiame statute numatyto drausminio nusižengimo faktą;
2) LŠS Garbės teismas, rinktinės garbės teismas kolegialiu sprendimu, atitinkamo teismo reglamente nustatyta tvarka išnagrinėję bylą. 7.
7Rinktinės vadas pavaldiems šauliams skiria šias drausmines nuobaudas:
2) griežtą papeikimą;
būrio vado pavaduotojo (būrininko), būrio vado pareigų. 8. LŠS vadas, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus, skiria šias drausmines nuobaudas:
2) griežtą papeikimą;
pažeidimus šauliams, einantiems eilinio šaulio, skyriaus vado pavaduotojo, skyriaus vado (skyrininko), būrio vado pavaduotojo (būrininko), būrio vado, kuopos vado pavaduotojo, kuopos vado pareigas, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus. 10. LŠS Garbės teismas skiria drausmines nuobaudas už Šaulių etikos kodekso pažeidimus LŠS vadui ir jo pavaduotojams, LŠS štabo šauliams, LŠS Centro valdybos nariams ir jų pavaduotojams, LŠS Centro kontrolės komisijos nariams ir jų pavaduotojams, LŠS Garbės teismo nariams ir jų pavaduotojams, rinktinių vadams ir jų pavaduotojams. 11. Krašto apsaugos ministras drausmines nuobaudas skiria:
1) LŠS vadui, išskyrus drausmines nuobaudas už Šaulių etikos kodekso pažeidimus;
2) LŠS vado pavaduotojams ir rinktinių vadams – atleidimą iš pareigų. 12. Su skirta drausmine nuobauda šaulys ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos skyrimo dienos supažindinamas pasirašytinai arba išsiunčiant šauliui įsakymo ar LŠS Garbės teismo ar rinktinės garbės teismo kolegialaus sprendimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo kopiją registruotąja pašto siunta. Jeigu šaulys atsisako pasirašytinai susipažinti su jam skirta drausmine nuobauda ar registruotoji pašto siunta grąžinama siuntėjui, surašoma pažyma, patvirtinanti atsisakymo pasirašyti ar registruotosios siuntos grąžinimo faktą.
Pažymą pasirašo bent du atsisakymo pasirašyti ar registruotosios siuntos grąžinimo faktą liudijantys šauliai. 13. Šaulys, nesutinkantis su paskirta drausmine nuobauda, gali skųsti LŠS vado, rinktinės vado įsakymus dėl drausminės nuobaudos paskyrimo aukštesniajam vadui LŠŠ statute nustatyta tvarka. 14. Šauliai, nesutinkantys su aukštesniojo vado, LŠS Garbės teismo, krašto apsaugos ministro įsakymu ar kolegialiu sprendimu, turi teisę per vieną mėnesį nuo supažindinimo apie priimtą sprendimą dienos apskųsti jį teismui. 33⁴ straipsnis. Drausminiai nusižengimai ir nuobaudos už juos
netinkamas jų vykdymas dėl šaulio kaltės. 2.
2Šiurkštūs šaulių drausminiai nusižengimai yra šie:
1) šaulio priesaikos sulaužymas;
2) šaulio vardą žeminanti arba LŠS diskredituojanti veika, kuria akivaizdžiai menkinamas šaulio autoritetas arba diskredituojama LŠS;
psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
turėti reikšmės tinkamumo būti LŠS nariu nustatymui, tarnybos pareigų vykdymui, pateikimas arba šių žinių nuslėpimas priėmimo į LŠS metu LŠS statute nustatyta tvarka pildomoje asmens duomenų anketoje;
5) saugiojo ar apskaitos dokumento praradimas arba sugadinimas;
kito LŠS veiklos renginio arba neatvykimas tyčia ar dėl aplaidumo į mokymus, pratybas ar kitą LŠS veiklos renginį nustatytu laiku;
9) LŠS simbolių (vėliavų, ženklų, uniformos ir kitų) išniekinimas;
10) elgesio su ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir karine technika taisyklių pažeidimas;
savanaudiškais, priešingais LŠS interesams tikslais. 3. Už šiurkščius šaulių drausminius nusižengimus skiriamas griežtas papeikimas arba atleidžiama iš pareigų, arba pašalinama iš LŠS. 4. Už kitus šaulių drausminius nusižengimus skiriamas papeikimas arba griežtas papeikimas. 5. Skiriant drausmines nuobaudas už šaulių drausminius nusižengimus, gali būti skiriama papildoma poveikio priemonė – uždraudžiama iki 6 mėnesių dėvėti šaulio uniformą, išskyrus mokymo ir pratybų laiką, terminą skaičiuojant nuo papildomos poveikio priemonės skyrimo dienos. 6. Už Šaulių etikos kodekso pažeidimus skiriamos nuobaudos, numatytos Šaulių etikos kodekse. 33⁵straipsnis. Drausminės nuobaudos galiojimas 1.
Drausminė nuobauda laikoma galiojančia nuo jos paskyrimo dienos iki jos galiojimo termino pabaigos. 2. Nustatomas toks drausminių nuobaudų galiojimo laikas:
2) griežto papeikimo – vieni metai. 3. Drausminę nuobaudą skyręs krašto apsaugos ministras, LŠS vadas, rinktinės vadas arba pagal pavaldumą aukštesnis vadas, o jeigu drausminę nuobaudą skyrė rinktinės garbės teismas, – LŠS Garbės teismas atitinkamai įsakymu arba kolegialiu sprendimu gali sutrumpinti skirtos drausminės nuobaudos galiojimo terminą praėjus pusei drausminės nuobaudos galiojimo laiko, įvertinę, ar šaulys savo pareigas vykdė nepriekaištingai ir pavyzdingai, ar tikslinga ilgiau taikyti drausminę nuobaudą. 4. Drausminės nuobaudos apskundimas jos vykdymo nesustabdo. 5. Drausminės nuobaudos galiojimo metu šaulys neskatinamas ir neapdovanojamas, negali būti skiriamas į aukštesnes pareigas.“
paskirti pranešėjai: Dainius Gaižauskas. Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėjas Mantas Lapinskas