Projektas Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas ir atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo, užteršto grunto ir dirvožemio išvalymo ir kitas veiklos nutraukimo priemones, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą. 2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimas
šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po jos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė nori ar privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, įmonė privalo sutvarkyti atliekas, uždaryti ir sutvarkyti atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius, atlikti jų priežiūrą po uždarymo, užteršto grunto ir dirvožemio išvalymo ir įgyvendinti kitas veiklos nutraukimo priemones, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą. 2.
įmonės, kuri privalo turėti leidimą pagal šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą gali pradėti vykdyti tik turėdama aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtą ir su Aplinkos ministerijos įgaliota institucija suderintą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą ir sudarytą šio straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančią laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją prievolių, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, įvykdymas užtikrinamas galiojančia laidavimo draudimo sutartimi ir (arba) banko garantija ir (arba) hipoteka (toliau – užtikrinimas), išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį. 3. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane turi būti numatyta:
1) didžiausias leidžiamas įmonėje laikyti atliekų (įskaitant atliekų tvarkymo metu susidariusias atliekas) kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
2) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
3) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta įmonė privalo pateikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai užtikrinimą vadovaujantis šio straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka. Užtikrinimas turi būti taikomas nuo atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos pradžios iki šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodyto leidimo galiojimo panaikinimo. Įmonė, nepateikusi galiojančio užtikrinimo, ir jos vadovai ar kiti atsakingi asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas nederinamas, jeigu jis neatitinka šio straipsnio 3 dalies nuostatų ir (ar) parengtas nesilaikant aplinkos ministro nustatytos tvarkos, ir
(ar) nepateikti visi aplinkos ministro patvirtintame apraše nurodyti dokumentai. 4.
vienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prievolės užtikrinimo galiojimo laikotarpiu, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, veikianti kaip naudos gavėja, turi teisę pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytą užtikrinimą gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kuri padengtų išlaidas, būtinas atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo, užteršto grunto ir dirvožemio išvalymo ir kitoms veiklos nutraukimo priemonėms, užtikrinančioms aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą, organizuoti priemonių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimą. 5. Laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos suma turi padengti išlaidas įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė nori ar privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, būtinas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytoms atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo priemonėms įgyvendinti. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į nurodytas išlaidų rūšis, tvarką.“ Aplinkos ministras nustato atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką ir prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydį, atsižvelgiant į atliekų savybes (pavojingos ar nepavojingos) ir laikomų, naudojamų ir šalinamų atliekų kiekį. 6. Savivaldybės valdomos įmonės, vykdančios komunalinių atliekų naudojimą ar šalinimą, prievolių, nustatytų šio straipsnio
bent vienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prievolės, organizuoja priemonių įgyvendinimą savivaldybės biudžeto lėšomis. “
2020 m. lapkričio 1 d. 2.
2Aplinkos ministerija iki 2020 m. rugsėjo 1 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Užtikrinimas, pateiktas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai iki šio Įstatymo įsigaliojimo datos, galioja iki užtikrinime nurodyto termino pabaigos. Tačiau, jei užtikrinimas galioja ilgiau kaip dvejus metus nuo šio Įstatymo įsigaliojimo datos, užtikrinimo sumos dydis turi būti perskaičiuotas atsižvelgiant į aplinkos ministro nustatytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydį, patvirtintą vadovaujantis šio Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Simonas Gentvilas Andrius Mazuronis Virginija Vingrienė (atsiėmė parašą 2020-06-11) Aistė Gedvilienė Artūras Skardžius
DĖL Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787
straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO, LIETUVOS
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pereinant prie žiedinės ekonomikos verslo įmonės yra labai svarbi šio proceso varomoji jėga. Valdžios institucijos turi sukurti palankią verslo aplinką žiedinei ekonomikai kurti, kartu turi būti užtikrinta aplinkos apsauga ir visuomenės sveikata. Taip pat įstatymo pakeitimus paskatino Valstybės kontrolės (2020) atlikto audito „Aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumas ir rezultatyvumas“[1] išvada: „Aplinkos ministerija įsipareigojo iki 2019-09-30 patikslinti Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašą: riboti terminą, kuriam gali būti išduoti garantai, patikslinti tvarką, reikalavimus ir atsakingų institucijų atsakomybes, kad būtų užtikrinta veiklos nutraukimo plane planuojamų priemonių įgyvendinimo sąmatų atitiktis rinkos kainoms. Ministro įsakymas iki 2020-04-20 nebuvo pakeistas, nepriimti ir kiti sprendimai, užtikrinantys, kad veiklos nutraukimo plano sąmatose nurodytos atliekų tvarkymo kainos atitiktų rinkos kainas. Rekomendacija neįgyvendinta.“ Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ATĮ pakeitimo įstatymo projektas) tikslas – sukurti teisines prielaidas efektyvios atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo sistemos sukūrimui, kartu siekiant sumažinti esamą administracinę naštą įmonėms ir valstybės institucijoms.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 11 straipsnyje nustatyta, kad įmonė atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą gali pradėti vykdyti tik turėdama laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją, kuri padengtų išlaidas įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė nori ar privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, būtinas atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo priemonėms (toliau – veiklos nutraukimo priemonės) įgyvendinti. Šiame įstatyme nustatyta, kad įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą, kuriame pateikiama informacija apie būtinas veiklos nutraukimo priemones ir išlaidas priemonėms įgyvendinti. Atsižvelgiant į įmonės apskaičiuotą veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo išlaidų sąmatą, nustatomas garantijos sumos dydis. Tačiau toks teisinis reguliavimas sukuria didelę administracinę naštą verslui – išlaidų sąmatos laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumai apskaičiuoti parengimas reikalauja papildomų įmonės darbuotojų laiko sąnaudų ir finansinių išlaidų. Taip pat laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją priimanti valstybinė institucija turi skirti didelius administracinius ir finansinius resursus atlikdama ekspertinį vertinimą siekiant nustatyti, ar įmonė, pateikusi laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją, teisingai apskaičiavo veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo išlaidų sąmatą, ar pagrįstai nustatyti atliekų tvarkymo įkainių dydžiai.
Dažnai įmonės, siekdamos sumažinti laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumos dydį, pasirenka mažus įkainius, todėl kyla rizika, kad įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė nori ar privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, garantijos suma nepadengs veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo išlaidų ir bus reikalinga vykdyti šias priemones valstybės lėšomis. Valstybinio audito 2018 m. gruodžio 6 d. ataskaitoje „Pavojingų atliekų tvarkymas“ nurodyta, kad palyginus tais pačiais metais parengtose sąmatose nurodytas 52 pavojingųjų atliekų rūšių tvarkymo kainas, nustatyta, kad 12 atliekų rūšių tvarkymo kainos skiriasi iki 2 kartų, o 40 pavojingųjų atliekų rūšių tvarkymo kainos skiriasi daugiau nei 2 kartus. Taip pat pastebėta, kad tas pats atliekų tvarkytojas skirtingoms įmonėms pateikia skirtingus tos pačios atliekos sutvarkymo pasiūlymus. Kai kuriuose jų kainos skiriasi daugiau nei 30 kartų. Pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta prievolė pateikti laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją tik pradedančioms atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą įmonėms. Tokiu teisiniu reguliavimu sukuriamos nelygios konkurencijos sąlygos, nes pradedančios atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą įmonės patiria didesnes veiklos sąnaudas, susijusias su laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos įsigijimu, nei seniau veiklą pradėjusios įmonės.
Atkreiptinas dėmesys, kad Atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta prievolė Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į nurodytas išlaidų rūšis, tvarką. Tačiau nėra sukurtos teisinės prielaidos paskirti naudos gavėją, kuris turi teisę gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kuri padengtų išlaidas, būtinas veiklos nutraukimo priemonėms įgyvendinti. Valstybės kontrolė „Aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumas ir rezultatyvumas“ išvadose pažymi, kad: „2017–2019 m. ūkio subjektams išduotos 163 licencijos pavojingųjų atliekų tvarkymo veiklai. Bendra visų ūkio subjektų civilinės atsakomybės draudimo suma licencijos išdavimo metu siekė 8,1 mln. Eur (vienos įmonės suma 2,8 mln. Eur, o likusių – 5,3 mln. Eur), t. y. vidutiniškai viena įmonė savo civilinę atsakomybę apsidraudusi 50 tūkst. Eur suma<..> Pusės įmonių civilinės atsakomybės draudimo suma nesiekia 10 tūkst., kai kurių – vos keli šimtai eurų. Esamas civilinės atsakomybės draudimo reglamentavimas neužtikrina, kad nelaimės (avarijos) atveju būtų atlyginta gamtai ir (ar) gyventojams ar kitiems ūkio subjektams padaryta žala.
Reikalavimas drausti įmonės civilinę atsakomybę numatytas tik pavojingųjų atliekų tvarkytojams, todėl, nutikus gaisrui ar kitai nelaimei, pvz., nepavojingąsias atliekas ar nuotekas tvarkančioje įmonėje, gali būti neatlyginta aplinkai ar tretiesiems asmenims padaryta žala. “Taip pat nesuteikti įgaliojimai įgaliotai institucijai nustatyti atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, kurioje būtų nustatyti reikalavimai laidavimo draudimo sutarčiai ar banko garantijai, jų pateikimo ir lėšų panaudojimo tvarka, galiojimo terminai, nustatytos sumos išmokėjimo terminai, gautų lėšų panaudojimo tvarka ir pan. Šiuo metu Atliekų tvarkymo įstatymas numato tik du prievolių įgyvendinimo užtikrinimo būdus – laidavimo draudimo sutartį ir banko garantiją. Tačiau galimybę sudaryti laidavimo draudimo sutartį ar gauti banko garantiją tiesiogiai daro įtaka pasiūla rinkoje ir tokių instrumentų kainos bei kitos sąlygos. Praktika rodo, kad draudimo bendrovės ir bankai nėra itin suinteresuoti ir linkę išduoti laidavimo draudimo sutartis ar banko garantijas, todėl jų kaina ir kitos sąlygos neretai būna neadekvačios siekiamiems tikslams ir sunkiai įgyvendinamos. Tokiu būdu atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą vykdančios įmonės patiria papildomus finansinės veiklos kaštus ir kitus veiklos bei turto apribojimus, kurių reikalauja draudimo bendrovės ir bankai. Tai yra itin didelė ir reikšminga administracinė ir finansinė našta ūkio subjektams. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ANK pakeitimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr.
I-2223 papildymo 85¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau
AAĮ papildymo įstatymo projektai. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo iniciatorius Seimo narys – Simonas Gentvilas, rėmęsis LR Vyriausybėje svarstomų projektų pagrindu. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad įmonė atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą gali pradėti vykdyti tik turėdama aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtą ir su Aplinkos ministerijos įgaliota institucija suderintą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą ir nustatytus reikalavimus atitinkančią laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją. Laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos suma turi padengti veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo išlaidas. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į nurodytas išlaidų rūšis, tvarką.
Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 469 „Dėl atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Vadovaujantis esamu teisiniu reguliavimu, atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane įmonė turi pateikti informaciją apie didžiausią leidžiamą įmonėje laikyti atliekų (įskaitant atliekų tvarkymo metu susidariusias atliekas) kiekį, jų sutvarkymo priemones ir išlaidas priemonėms įgyvendinti; atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo priemones ir išlaidas priemonėms įgyvendinti; atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemones, trukmę ir išlaidas priemonėms įgyvendinti. Apraše nustatyta, kad laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos suma turi būti nustatyta atsižvelgiant į įmonės apskaičiuotą priemonių įgyvendinimo išlaidų sąmatą. Sąmatai pagrįsti įmonė turi pateikti bent 2 atliekų tvarkytojų komercinius pasiūlymus arba viešai atliekų tvarkytojų pateiktą, ne senesnę kaip dvejų metų, informaciją. Sąmatos skaičiavimui naudojami pateiktų atliekų tvarkymo įkainių vidurkiai. Pažymėtina, kad toks teisinis reguliavimas sukuria didelę administracinę naštą verslui. Siekiant įvykdyti teisės aktų reikalavimus – parengti išlaidų sąmatą laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumai apskaičiuoti, įmonei reikalinga skirti papildomas laiko sąnaudas ir finansinės išlaidas.
Taip pat valstybės institucija, kuri derina atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus ir priima laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją, turi skirti didelius administracinius ir finansinius resursus atliekant ekspertinį vertinimą siekiant nustatyti, ar įmonė, pateikusi laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją, teisingai apskaičiavo veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo išlaidų sąmatą, ar pagrįstai nustatyti atliekų tvarkymo įkainių dydžiai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dažnai įmonės, siekdamos sumažinti laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumos dydį, pasirenka mažus įkainius, todėl kyla rizika, kad įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė nori ar privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, laidavimo draudimo sutartimi ar banko garantija nebus visiškai padengtos veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo išlaidos ir bus reikalinga vykdyti šias priemones valstybės lėšomis. Pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta prievolė pateikti laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją įmonei pradedant atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą. Tokiu teisiniu reguliavimu sukuriamos nelygios konkurencijos sąlygos, nes pradedančios atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą įmonės patiria didesnes veiklos sąnaudas, susijusias su laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos įsigijimu, nei seniau veiklą pradėjusios įmonės. Atkreiptinas dėmesys, kad Atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta prievolė Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į nurodytas išlaidų rūšis, tvarką.
Tačiau nėra sukurtos teisinės prielaidos paskirti instituciją – naudos gavėją, kuri turėtų teisę gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kuri padengtų išlaidas, būtinas veiklos nutraukimo priemonėms įgyvendinti. Taip pat nesuteikti įgaliojimai aplinkos ministrui nustatyti atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, kurioje būtų nustatyti reikalavimai laidavimo draudimo sutarčiai ar banko garantijai, jų pateikimo tvarka, galiojimo terminai, sumos išmokėjimo terminai, gautų lėšų panaudojimas ir pan. Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą (toliau – techninis reglamentas), kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą. Techniniame reglamente nenumatyta prievolė įmonėms pateikti informaciją apie veiklos nutraukimo ir atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemones. Administracinių nusižengimų kodekse (toliau
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. ATĮ pakeitimo įstatymo projektu siekiama sukurti efektyvią atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo sistemą, kartu sumažinant esamą administracinę naštą įmonėms ir valstybės institucijoms. Naujos teisinio reguliavimo nuostatos:
sąlygas, ATĮ pakeitimo įstatymo projekto 2 str., kuriuo pakeičiamas ATĮ 11 str., siūloma nustatyti prievolę pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą visoms atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą vykdančioms įmonėms, kurios privalo turėti leidimą pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o ne tik pradedant atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą, kaip šiuo metu yra nustatyta galiojančiame teisiniame reguliavime. 2) ATĮ pakeitimo įstatymo projekto 2 str., kuriuo pakeičiamas ATĮ 11 str., pakeitimu siūloma sudaryti teisines prielaidas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą vykdančioms įmonėms taikyti vienodą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydį, kuris būtų diferencijuojamas atsižvelgiant į atliekų savybes (pavojingos ar nepavojingos) ir laikomų, naudojamų ir šalinamų atliekų kiekį, o ne įvertinus išlaidas, reikalingas atskiros įmonės numatytoms veiklos nutraukimo priemonėms įgyvendinti, kaip yra šiuo metu nustatyta galiojančiame teisiniame reguliavime. ATĮ pakeitimo įstatymo projektu aplinkos ministrui numatoma pavesti nustatyti atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką ir prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydį. Planuojama, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydis bus nustatytas atsižvelgiant į nepriklausomų ekspertų pateiktus siūlymus, įvertinus atliekų tvarkymo įkainius rinkoje.
Užtikrinimo suma bus paskaičiuojama pagal šias formules: N x Qn, kurioje N
P – aplinkos ministro įsakymu patvirtintas standartinis fiksuotas dydis pavojingoms atliekoms, Qp – numatomas laikyti, naudoti ir šalinti pavojingų atliekų kiekis, tonomis. Pažymėtina, kad aplinkos ministro įsakymo, kuriuo bus patvirtinti standartiniai fiksuoti dydžiai nepavojingoms ir pavojingoms atliekoms, projektas bus derinamas su suinteresuotais asmenimis ir institucijomis nustatyta tvarka. Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimas sudarytų sąlygas sumažinti administracinę naštą verslui, nes būtų atsisakyta prievolės įmonei atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane pateikti veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo išlaidų sąmatą, apskaičiuotą įvertinus surinktą informaciją apie kiekvienos atliekų rūšies tvarkymo ir įrenginių uždarymo įkainius. Taip pat administracinė našta sumažėtų ir garantiją priimančiai valstybės institucijai, kuri vertina, ar įmonė teisingai apskaičiavo veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo išlaidų sąmatą, ar pagrįstai nustatyti atliekų tvarkymo įkainių dydžiai. Pažymėtina, kad garantijos sumos dydžio apskaičiavimas remiantis surinkta informacija apie atliekų tvarkymo ir įrenginių uždarymo įkainius negali užtikrinti, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos pakaks veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimui, nes dažnai įmonės, siekdamos sumažinti sumos dydį, pasirenka mažus įkainius, taip pat dėl paklausos pokyčių bei infliacijos laikui bėgant gali padidėti atliekų tvarkymo ir įrenginių uždarymo įkainiai rinkoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad Latvijos Respublikoje šiuo metu taikomas vienodas prievolių įvykdymo užtikrinimo (garantijos) sumos dydis atliekų naudojimo ir šalinimo veiklas vykdančioms įmonėms: 2018 m. buvo nustatyta garantijos suma 70 000 eurų; 2019 m. – 86 000 eurų, 2020 m. – 100 000 eurų. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 13 str. yra įtvirtintas mažą administracinę naštą turintis kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos nustatymas, kai garantijos dydis nustatomas atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį, pajamas ar įplaukas (pasirenkant didžiausią dydį). 3) Įstatymo projekto 11 straipsnio pakeitimu siūloma nustatyti papildomą alternatyvų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą – hipoteką, kuri leistų sumažinti įmonių patiriamus papildomus finansinius veiklos kaštus ir kitus veiklos bei turto apribojimus, kurių reikalauja draudimo bendrovės ir bankai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.170 straipsnyje yra nustatyta, kad hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka neatima iš įkaito davėjo teisės valdyti, naudoti įkeistą turtą ir juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip. Atkreipiame dėmesį, kad 1999 m. balandžio 26 d.
Tarybos direktyvos 1999/31/EB „Dėl atliekų sąvartynų“ 8 straipsnio a) dalies iv) punkte yra nurodyta, kad prieš pradėdamas atliekų šalinimo veiklą ir laikydamasis valstybių narių patvirtintų pakeitimų, pareiškėjas pateikia arba pateiks pakankamą finansinę ar kurią nors kitą lygiavertę garantiją, kad užtikrintų, jog bus įvykdyti pagal šios direktyvos nuostatas išduoto leidimo įpareigojimai ir kad bus laikomasi nustatytos uždarymo tvarkos. Iš esmės tai reiškia, kad ši direktyva nustato valstybių narių teisę savo nuožiūra numatyti alternatyvas, kurios būtų pakankamos siekiamiems tikslams ir numatytiems įpareigojimams įgyvendinti aplinkos apsaugos srityje. Pažymėtina, jog hipoteka suteikia tokių daiktinių teisių turėtojui teisę patenkinti užtikrintą reikalavimą iš įkeisto turto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Tokios alternatyvos įtvirtinimas neturėtų įtakos tikslų, keliamų aplinkos apsaugos srityje, pasiekimui, o našta verslui, įskaitant administracinę ir finansinę, iš esmės sumažėtų. Planuojama, kad, jei nutraukianti veiklą įmonė neįvykdo veiklos nutraukimo priemonių, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija (naudos gavėja) organizuos šių veiklų įgyvendinimą valstybės lėšomis ir vėliau, VĮ „Turto bankui“ realizavimus šį turtą viešo aukciono būdu, gautomis pajamomis kompensuotų panaudotas valstybės lėšas, kurios buvo skirtos veiklos nutraukimo priemonėms įgyvendinti. 4) Nustačius, kad laidavimo draudimo sutarties, banko garantija ar hipotekos (toliau – užtikrinimas) sumos dydžiui apskaičiuoti visoms atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą vykdančioms įmonėms bus taikomas vienodas dydis, kuris diferencijuojamas atsižvelgiant į atliekų savybes ir atliekų kiekį, įmonei palikti prievolę atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane pateikti veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo išlaidų sąmatą yra netikslinga.
Siekiant sumažinti administracinę naštą verslui, Įstatymo projekto
šalinančioms įmones rengti atskirą dokumentą – atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Siekiama nustatyti, kad informacija apie atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo, užteršto grunto ir dirvožemio ir kitas veiklos nutraukimo priemones, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą, būtų pateikiama techniniame reglamente. Pažymėtina, kad Aplinkos ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyrius atliko taršos leidimų išdavimo proceso auditą ir 2019 m. gegužės 9 d. pateikė rekomendacijas taršos leidimų išdavimo proceso tobulinimui ir taršos leidimų sistemos optimizavimui, tarp jų siūlymas sumažinti administracinę naštą verslui ir valstybės institucijoms, optimizuojant dokumentų skaičių ir pateikiamos informacijos kiekį, pvz., atsisakant atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano kaip atskiro dokumento, informaciją perkeliant į kitus dokumentus.
5) Siekiant pašalinti galiojančio teisinio reguliavimo trūkumus, numatoma sukurti teisines prielaidas aplinkos ministrui nustatyti atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, kurioje būtų nustatytas naudos gavėjas, kuris turi teisę gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kuri padengtų išlaidas, būtinas veiklos nutraukimo priemonėms įgyvendinti, naudos gavėjo teisės ir pareigos, užtikrinimo panaudojimo tvarka, reikalavimai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentams, prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentų pateikimo tvarka, prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentų galiojimo terminai, sumos išmokėjimo terminai ir pan. Pažymėtina, kad 2018 m. gruodžio 8 d. Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitos „Pavojingųjų atliekų tvarkymas“ Nr. VA-2018-P-7-1-11 rekomendacijų įgyvendinimo plane numatyta priemonė Nr. 2.1.1 „Patikslinti Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr.
469
„Dėl Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo
ir įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ribojant terminą, kuriam gali būti išduoti garantai, patikslinant tvarką, reikalavimus ir atsakingų institucijų atsakomybes, kad būtų užtikrintas veiklos nutraukimo plane planuojamų priemonių įgyvendinimo sąmatų atitikimas rinkos kainoms, operatyvi ir veiksminga veiklos nutraukimo planų, juose numatytų priemonių įgyvendinimo sąmatų ir garantų galiojimo terminų kontrolė“. Įvertinus tai, kad siekiant sumažinti administracinę naštą, ATĮ pakeitimo įstatymo projektu atsisakoma įmonėms nustatytos prievolės rengti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, informacija apie veiklos nutraukimo priemones bus pateikiama atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente, Valstybės kontrolės rekomendacija bus įgyvendinta parengus ir patvirtinus Atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, kurioje bus nustatytas užtikrinimo galiojimo terminas, pateikimo ir tikslinimo tvarka, užtikrinimo lėšų panaudojimo tvarka, atsakingų institucijų teisės ir pareigos ir pan. Aplinkos ministerija taip pat nustatys prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydį, atsižvelgiant į atliekų savybes (pavojingos ar nepavojingos) ir laikomų, naudojamų ir šalinamų atliekų kiekį. 6) ATĮ pakeitimo įstatymo projekto 2 str., kuriuo pakeičiamas ATĮ 11 str., siūloma išimtis savivaldybės valdomoms įmonėms dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo.
Numatoma, kad savivaldybės valdomos įmonės, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir vykdančios komunalinių atliekų naudojimą ar šalinimą, prievolių, nustatytų 11 straipsnio 1 dalyje, įvykdymą užtikrins savivaldybė, kuri, jei jos valdoma įmonė neįvykdė bent vienos 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos prievolės, organizuos priemonių įgyvendinimą savivaldybės biudžeto lėšomis, todėl savivaldybės valdoma įmonė neturės prievolės turėti prievolių įvykdymo užtikrinimą. Pažymėtina, kad vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, sąvartynai ir didžiųjų gabaritų atliekų surinkimo aikštelės yra atliekų tvarkymo sistemos, kurios veikimą turi užtikrinti savivaldybės, dalis. Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos[²] 6.2 papunktyje nustatyta, kad į būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas įtraukiamos ir mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo sąnaudos, sąvartynų eksploatavimo sąnaudos, įskaitant atidėjimus sąvartynui uždaryti, rekultivuoti ir prižiūrėti po uždarymo. Taip pat Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 12, 30, 30¹, 30², 35¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25¹, 30³, 30⁴, 30⁵, 30⁶, 30⁷, 30⁸, 30⁹, 35², 35³, 35⁴, 35⁵ straipsniais ir septintuoju¹ skirsniu įstatymo projekte, kuris 2019 m. spalio 30 d. buvo pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms, siūloma, kad nustatant regioninės kainos būtinąsias sąnaudas, būtų įvertinamas atidėjimų sąvartynų uždarymui poreikis. Šios nuostatos suponuoja tai, kad atliekų tvarkytojai (sąvartynų operatoriai) turi formuoti atidėjimus sąvartynams uždaryti.
Įvertinus tai, kad šie atidėjimai būtų formuojami tame tarpe ir rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau
naštą rinkliavos mokėtojams. 7) ATĮ pakeitimo įstatymo projektu nustatomas pereinamasis laikotarpis poįstatyminiam teisės aktui – atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos parengimui ir verslo pasirengimui teisinio reguliavimo pokyčiams. Numatoma, kad įstatymas įsigalios 2020 m. lapkričio 1 d. Užtikrinimas, pateiktas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo datos, galios iki užtikrinime nurodyto termino pabaigos. Tačiau, jei užtikrinimas galioja ilgiau kaip dvejus metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos, užtikrinimo sumos dydis turės būti perskaičiuotas atsižvelgiant į aplinkos ministro nustatytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydį. Užtikrinant efektyvią teisės aktų pažeidimų prevenciją, siūloma pakeisti ANK 247 straipsnio 32 dalį ir papildyti Aplinkos apsaugos įstatymą 85¹ straipsniu, nustatant ekonomines sankcijas juridiniams asmenims ir juridinių asmenų paskirtiems atsakingiems asmenims už teisės aktų pažeidimus, susijusius su atsakomybės nustatymu už atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų pažeidimus, susijusius su įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo nepateikimu.
AAĮ papildymo įstatymo projekto 1 straipsniu, kuriuo papildomas Aplinkos apsaugos įstatymas 85¹straipsniu, numatoma nustatyti ekonomines sankcijas juridiniams asmenims už Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų pažeidimą. Numatytas baudų dydis atitinkamai pagal padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes – nuo 2000 iki 4000 eurų. Pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 4000 iki 8000 eurų. ANK pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu, kuriuo pakeičiamas ANK 247 straipsnio 32 punktas, numatoma nustatyti ekonomines sankcijas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų pažeidimą. Numatytas baudų dydis atitinkamai pagal padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes – nuo 600 iki 1500 eurų. Baudų dydžiai pasirinkti įvertinus analogiškus taikomus baudų dydžius dėl kelionių organizavimo paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimų (ANK 128 straipsnis).
Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 12 straipsnyje yra nustatyta prievolė kelionių organizatoriui pateikti draudimo įmonės pasirašytą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį ir (arba) finansų įstaigos suteiktą finansinę garantiją, kurie užtikrintų turistų nuostolių kompensavimą. Kadangi teikiamu ATĮ pakeitimo įstatymo projektu siūloma atsisakyti prievolės atliekas naudojančioms ir šalinančioms įmones rengti atskirą dokumentą – atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą ir informaciją apie veiklos nutraukimo ir atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemones numatoma teikti atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente, todėl ANK nuostatos dėl baudas už atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo reikalavimų pažeidimą tampa nebeaktualios. ANK pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu, kuriuo pakeičiamas ANK 247 straipsnio
pakeitimo įstatymo ir AAĮ papildymo įstatymo projektuose nustatomas pereinamasis laikotarpis (įsigaliojimas nuo 2020 m. lapkričio 1 d.), kadangi planuojama, kad Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimas įsigalios 2020 m. lapkričio 1 d. 5.
poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų projektų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus ATĮ pakeitimo įstatymo projektą, tikėtinas teigiamas poveikis atliekų tvarkymo sektoriui, kadangi sukūrus efektyvią atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo sistemą, sumažėtų administracinė ir finansinė našta verslui, būtų pašalinti galiojančio teisinio reguliavimo trūkumai įgaliojant aplinkos ministrą nustatyti atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, kurioje būtų nustatyti naudos gavėjas, reikalavimai užtikrinimui, jo pateikimo ir lėšų panaudojimo tvarka, užtikrinimo galiojimo terminai ir pan. Priėmus AAĮ papildymo įstatymo, ANK pakeitimo įstatymo ir AAĮ papildymo įstatymo projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymų projektai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. ATĮ pakeitimo įstatymo projektu nustatoma paprastesnė ir aiškesnė atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo sistema, todėl, manytina, kad tokiu būdu mažinama korupcijos pasireiškimo rizika. Priėmus ANK pakeitimo įstatymo ir AAĮ papildymo įstatymo projektus bus užtikrinta efektyvi pažeidimų, už kuriuos nustatomos ekonominės sankcijos, prevencija. Įstatymų projektai neigiamos įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymų projektų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. ATĮ pakeitimo įstatymo o projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės. Tikėtinas teigiamas poveikis, kadangi bus aiškesnė ir turinti mažesnę administracinę naštą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo tvarka, nustatytas papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas – hipoteka, atsisakyta prievolės atliekas naudojančioms ir šalinančioms įmonėms rengti atskirą dokumentą – atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą.
Siekiant suvienodinti konkurencijos sąlygas, siūloma nustatyti prievolę pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą visoms atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą vykdančioms įmonėms, o ne tik pradedant atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą, kaip šiuo metu yra nustatyta galiojančiame teisiniame reguliavime. ANK pakeitimo įstatymo ir AAĮ papildymo įstatymo projektai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės, tačiau, tikėtina, kad atgrasančios ekonominės sankcijos gali padėti užtikrinti sąžiningą konkurenciją, kad nebūtų siekiama išvengti reikalavimų, nustatytų atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms. 8. Įstatymų projektų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus siūlomą ATĮ pakeitimo įstatymo projektą, Aplinkos ministerija iki 2020 m. rugsėjo 1 d. patvirtins prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydį, atsižvelgiant į atliekų savybes (pavojingos ar nepavojingos) ir atliekų kiekį. Taip pat Aplinkos ministerija iki 2020 m. rugsėjo 1 d. turės parengti atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, kurioje būtų nustatyti naudos gavėjas, reikalavimai užtikrinimui, jo pateikimo tvarka, prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentų galiojimo terminai, sumos išmokėjimo terminai ir pan. Bus pripažintas netekusiu galios Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr.
veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Bus papildytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ nustatant, kad informacija apie atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo ir kitas veiklos nutraukimo priemones, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą, būtų pateikiama atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente. Priėmus ANK pakeitimo įstatymo ir AAĮ papildymo įstatymo projektus parengti naujų teisės aktų, pakeisti galiojančių ar pripažinti juos netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei ES dokumentus. 11. Jeigu įstatymų projektams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti Aplinkos ministerija iki ATĮ pakeitimo įstatymo projekte nustatytos datos (2020 m. rugsėjo 1 d.). 12.
biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų projektų įgyvendinimas Priėmus įstatymų projektus, jo įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto asignavimų nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. ATĮ pakeitimo įstatymo ir ANK pakeitimo įstatymo projektuose iš dalies buvo atsižvelgta į suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kurie buvo pateikti derinant pirminį teisės aktų projektų variantą ( teisės aktų projektai pateikti derinti 2019 m. spalio 30 d.). Pastabos ir pasiūlymai ir argumentai, kodėl neatsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies į suinteresuotos institucijos pastabas ir pasiūlymus, pateikti derinimo pažymoje. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: atliekos, atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimas, ekonominės sankcijos, administracinė atsakomybė, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo nariai Simonas Gentvilas Andrius Mazuronis Virginija Vingrienė (atsiėmė parašą 2020-06-11) Aistė Gedvilienė Artūras Skardžius [1] Valstybės kontrolė. (2020). Aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumas ir rezultatyvumas“. Nuoroda: https://www.vkontrole.lt/failas.aspx?id=4082 [2] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 711 „Dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 11 straipsnio 2 dalyje po žodžių „Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą vykdančios įmonės“ žodis „kuri“ keistinas žodžiu „kurios“. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Įmonė, nepateikusi galiojančio užtikrinimo, ir jos vadovai ar kiti atsakingi asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas“ (pabraukta mūsų). Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą administracinėn atsakomybėn būtų traukiami įmonės, nepateikusios galiojančio užtikrinimo, vadovai. Iš keičiamo įstatymo, taip pat teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, kurie asmenys būtų priskiriami įmonės vadovų kategorijai, nes juridiniai asmenys paprastai turi vieną vienasmenį valdymo organą - juridinio asmens vadovą. Kurie dar asmenys būtų priskiriami įmonės vadovų kategorijai nėra aišku. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų patikslinti arba projekte atskleisti sąvokos ,,įmonės vadovai“ turinį. Be to, pagal kartu su projektu teikiamo Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-4936) siūlomas kodekso
įmonių, bet atitinkamų juridinių asmenų vadovai. Svarstytina, ar projektuose vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti. 3.
atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką ir prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydį, atsižvelgiant į atliekų savybes (pavojingos ar nepavojingos) ir laikomų, naudojamų ir šalinamų atliekų kiekį.“ Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydis siejamas ne su atliekų savybėmis bei jų kiekiu, bet su tuo, kad prievolės užtikrinimo sumos dydis būtų toks, kad padengtų išlaidas, būtinas atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo priemonėms įgyvendinti, kai įmonė nutraukia atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą (bankroto ar kitu atveju). Teikiamu įstatymo projektu pastarąją galiojančio įstatymo nuostatą siūloma išbraukti. Pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį
„Įmonei, neįvykdžius bent vienos <...> prievolės <...> Aplinkos
ministerijos įgaliota institucija, veikianti kaip naudos gavėja, turi teisę pagal <...> užtikrinimą gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kuri padengtų išlaidas, būtinas atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo, užteršto grunto ir dirvožemio išvalymo ir kitoms veiklos nutraukimo priemonėms <...> įgyvendinimą. Taigi pagal projekto nuostatas prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydis, kurį nustatytų aplinkos ministras, galimai aukščiau minėtų išlaidų nepadengtų. Kas tokiu atveju apmokėtų išlaidų, kurių nepadengtų aplinkos ministro nustatytas prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydis, skirtumą projekte nėra nurodoma.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus, nurodytus keičiamo įstatymo 1 straipsnyje, teisėkūros tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principus. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
valdoma įmonė, kai jos veikla nutraukiama, neįvykdo prievolės sutvarkyti atliekas, uždaryti ir sutvarkyti atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius ir įgyvendinti kitas veiklos nutraukimo priemones, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą, savivaldybė organizuoja priemonių įgyvendinimą savivaldybės biudžeto lėšomis. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybės valdoma įmonė - savivaldybės įmonė, veikianti pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savivaldybės įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Remiantis Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis paprastai neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Be to, tuo atveju, jeigu aukščiau nurodytos prievolės neįvykdytų bendrovė, tai visa atsakomybė už jos neįvykdymą tektų tik vienam jos dalyviui (akcininkui) – savivaldybei. Tuo tarpu kiti bendrovės dalyviai už neįvykdytas bendrovės prievoles nebūtų atsakingi.
Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūlomas toks diferencijuotas reguliavimas bendrovės dalyvių atžvilgiu bei ar nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar savivaldybių valdomoms įmonėms neturėtų būti taikomas toks pat teisinis reguliavimas kaip ir analogiška veikla užsiimantiems kitiems subjektams, t. y., taikytinas prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmas. Be to, projekto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad savivaldybės turėtų atsakyti už savo valdomų įmonių prievoles, atsiradusias iki įstatymo įsigaliojimo. Siekiant išvengti galimo įstatymo nuostatų taikymo santykiams, atsiradusiems iki įstatymo įsigaliojimo, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje yra numatoma, kad savivaldybė organizuoja priemonių įgyvendinimą savivaldybės biudžeto lėšomis tais atvejais kuomet savivaldybės valdomos įmonės, vykdančios komunalinių atliekų naudojimą ar šalinimą, negali užtikrinti bent vienos prievolės numatytos projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Iš teikiamo reguliavimo yra suprantama, kad savivaldybės savo biudžeto lėšomis privalės užtikrinti prievolių įgyvendinimą tais atvejais kuomet savivaldybių valdomos įmonės negalės užtikrinti prievolių, numatytų projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo, t. y. sumokėti už atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo, užteršto grunto ir dirvožemio išvalymo ir kitas veiklos nutraukimo priemones, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.
Atkreipiame dėmesį, kad ši projektu siūloma pakeitimą įgyvendinanti priemonė galimai būtų vertinama kaip valstybės pagalba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnio 1 dalies prasme. Pažymėtina, kad vadovaujantis nusistovėjusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (1996 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimo Air France prieš Komisiją, T‑358/94, 56 punktas; 1987 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija prieš Komisiją, 248/84, 17 punktas; 2002 m. kovo 6 d. Bendrojo Teismo sprendimo Territorio Histórico de Álava ir kiti prieš Komisiją, sujungtos bylos T-92/00 ir 103/00, 57 punktas) valstybiniai ištekliai SESV 107 straipsnio 1 dalies požiūriu apima visus viešojo sektoriaus išteklius, įskaitant valstybių decentralizuotų, federacinių, regioninių ar kitų subjektų išteklius. Pažymėtina, kad SESV 107 straipsnio 3 dalyje nurodomi atvejai, kai valstybės pagalba gali būti laikoma neprieštaraujančia vidaus rinkai, tačiau tai, ar konkreti valstybės pagalbos schema patenka į minėtų išimčių reguliavimo sritį, sprendžia Europos Komisija SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad vadovaujantis SEVS 108 straipsniu, dėl visų ketinimų suteikti valstybės pagalbą turi būti gautas Komisijos pritarimas. 6.
į tai, kad projekto 3 straipsnio 3 dalyje yra reglamentuojamas ir įstatymo taikymas, projekto 3 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „ir įgyvendinimas“ reikėtų įrašyti žodžius „įgyvendinimas ir taikymas“. 7. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „ministerija“ įrašytinas žodis „ministras“. 8. Projekto 3 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ir skaičių ,,vadovaujantis šio Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatomis“ įrašytini žodžiai ir skaičiai ,,vadovaujantis šio Įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatomis“. 9. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, siūlytina dėl projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (85) 239 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]