Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš
neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai), o raštu pareiškę norą, nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kuriems nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta individualia tvarka šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies
straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms, šaukiami iki 26 24 metų (įskaitytinai), bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių.“
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „2) aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje;“
taip: „13²) šaukiamiems jų šeimos narių nėštumo ir gimdymo atostogų metu; 13³) auginantiems du ar daugiau vaikų, kurių amžius yra iki trijų metų;”
taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, ir 13¹, 13² ir 13³ punktuose nurodytiems karo prievolininkams privalomoji pradinė karo tarnyba neatidedama, jeigu jie raštu pareiškė norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Agnė Širinskienė
projekto tikslai ir uždaviniai: Projektas parengtas atsižvelgiant į siekį sudaryti galimybes planuoti ateitį jaunuoliams, kurie ką tik baigė mokyklas, pradėjo studijas, planuoja savo profesinę karjerą bei kuria šeimą ir jau augina vaikus. Išvengiant neproporcingai didelės žalos studijuojančių jaunuolių, jų jaunų šeimų ir vaikų interesams, siūloma nustatyti žemesnę karo prievolininkų amžiaus ribą, iki kurios gali būti atidedama tarnyba, o taip pat plėsti karo prievolės atidėjimo galimybes tuo atveju, kai jaunuolis studijuoja ar yra sukūręs šeimą bei planuoja jos pagausėjimą arba turi vaikų iki trejų metų amžiaus. LR karo prievolės įstatymo 15 str. 1 d. papildymu 13² ir 13³ punktais, visų pirma siekiame, kad karo prievolininkams turintiems du ir daugiau vaikų ar besilaukiančioms šeimoms, suteiktų didesnes socialines garantijas puoselėti šeimos vertybes bei auklėti vaikus bendromis šeimos pastangomis. Taip pat tai suteiktų galimybę sumažinti Atrankos skyriaus darbų apimtis svarstant prašymus dėl tarnybos atidėjimo dėl neproporcingai didelės žalos karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti jeigu tarnybą atliktų kitu metu. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, per 2019 m. Atrankos komisijai buvo pateikta svarstyti virš 3900 prašymų atidėti karo tarnybą, iš kurių apie 20% visų prašymų sudarė prašymai atidėti tarnybą dėl šeiminių aplinkybių (mažamečių vaikų auginimo, sutuoktinės ar sugyventinės nėštumo), o vykdant 2020 m. šaukimą iš pateiktų beveik 700 prašymų 15% sudarė prašymai dėl šeimyninių aplinkybių.
Tad papildžius KPĮ 15 straipsnio
ir sumažinta Atrankos komisijai teikiamų prašymų dalis, bus greičiau išnagrinėjami kiti prašymai, daugiau dėmesio skiriama aplinkybių vertinimui, galimai mažės apskundžiamų priimtų sprendimų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Pirminiai projekto iniciatoriai ir rengėjai – Seimo narė Agnė Širinskienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Karo prievolininkai, kuriems nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta individualia tvarka, į šią tarnybą, pasibaigus atidėjimą sąlygojusioms aplinkybėms, šaukiami iki 26 metų (įskaitytinai), bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po atidėjimą sąlygojusių numatytų aplinkybių pasibaigimo. Karo prievolė gali būti atidedama individualia tvarka aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje. Taip pat karo prievolė gali būti atidedama tik vieniems auginantiems nepilnametį vaiką arba jeigu jiems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis treji metai. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma, kad karo prievolininkai, kuriems nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta individualia tvarka, į šią tarnybą, pasibaigus atidėjimą sąlygojusioms aplinkybėms, būtų šaukiami ne iki 26 kaip dabar, o iki
po atidėjimą sąlygojusių numatytų aplinkybių pasibaigimo. Ankstesnėse įstatymo redakcijose atskirais atvejais buvo taip pat numatytas trumpesnis terminas, kada asmenys studijuoja – pavyzdžiui, aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentams (išskyrus neakivaizdinio skyriaus) – iki jiems sukaks 24 metai. Taip pat siūloma, kad karo prievolė galėtų būti atidedama aukštųjų mokyklų studentams – studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje. Taigi, atidėjimu galėtų pasinaudoti ir tie studentai, kurie pakartotinai studijuoja (antrąjį bakalaurą, antrą magistrantūrą ir pan. Taip sudarant sąlygas jauniems žmonėms plėsti savo profesinės karjeros ir integracijos į darbo rinką galimybes. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, per 2019 m. šaukimo metus Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą sulaukė apie dešimt prašymų atidėti PPKT dėl studijų kuomet karo prievolininkui jau vieną kartą tarnyba buvo atidėta vadovaujantis KPĮ 15 str. 1 d. 2 p. Dėl šios priežasties jų prašymai buvo netenkinti.
Be to, siekiant užtikrinti geresnes šeimos planavimo galimybes bei įvertinus, kaip svarbu vaiko psichologinei raidai pirmaisiais metais būti auginamam abiejų tėvų, siūloma sugrąžinti anksčiau Karo prievolės įstatyme galiojusią nuostatą, kad karo prievolė gali būti atidedama šaukiamiems jų šeimos narių nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei auginantiems du ar daugiau vaikų, kurių amžius yra iki trijų metų nepriklausomai nuo to, ar jaunuoliui yra suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, ar ne. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskirų dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, reikės pakeisti poįstatyminius teisės aktus, apibrėžiančius Karo prievolės įstatymo taikymo tvarką bei procedūras. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi, todėl nebuvo vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti: Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šį įstatymo projektą įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: ,,karo prievolė“, „studijos“, „šeimos politika“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė Agnė Širinskienė
DĖL
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Karo prievolės įstatymo (toliau –keičiamas įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 13² punkte braukti žodį ,,šaukiamiems“, kadangi šis punktas yra susietas su šio straipsnio 1 dalimi ir joje numatytas pradinės karo tarnybos atidėjimas karo prievolininkams. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, pagal kurias straipsnio sudedamosios dalys pildomos atskiromis to paties straipsnio dalimis, siūlytina projekto 2 straipsnio 2 dalies papildymus dėstyti atskirose šio straipsnio dalyse. Be to, tuo atveju, kai straipsnis pildomas dalimi ar punktu, pakeitimų esmėje žodžiai ,,ir jį išdėstyti taip“ nerašomi. 3. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnio 3 dalimi yra keičiama keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, atitinkamai tikslintina šios dalies pakeitimo esmė, t.y. vietoj skaičių ir žodžių ,,1 dalies 2 punktą“ įrašyti skaičių ir žodį ,,2 dalį“. 4. Projektu teikiami siūlymai, tikėtina, sumažintų kiekvienais metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiamų asmenų skaičių. Pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras, 30 straipsnyje nustatyta, kad karo prievolę administruoja krašto apsaugos sistemos institucija, kuriai ši funkcija pavedama krašto apsaugos ministro įsakymu, todėl siūlytina kreiptis į Vyriausybę išvados, ar projektu teikiami pakeitimai nesutrikdytų sklandaus šaukimo atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą vykdymo.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]