Projektas Projekto Lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Papildyti 32 straipsnį 5 dalimi: „5. Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams laikinojo nedarbingumo dėl priverstinės izoliacijos po kontakto vykdant profesinės veiklos funkcijas su sergančiuoju ypač pavojingomis užkrečiamomis ligomis metu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama išmoka lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Išmoka mokama darbdaviui pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui dokumentus, pagrindžiančius priežastinį ryšį tarp profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir priverstinės izoliacijos.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Seimo narė Paulė Kuzmickienė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino siekis užtikrinti socialines garantijas sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems medicinos įstaigų darbuotojams, kurie po kontakto su koronaviruso infekcija sergančiais pacientais buvo priversti izoliuotis ir reglamentuoti, kad šie gautų tokio pat dydžio ligos išmokas nedarbingumo metu, kaip ir tie sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys medicinos įstaigų darbuotojai, kurie ekstremalios situacijos ar karantino metu vykdydami savo profesines pareigas apsikrėtė koronaviruso infekcija. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys medicinos įstaigų darbuotojai, kurie po kontakto su koronaviruso infekcija sergančiais pacientais buvo priversti izoliuotis gauna 62,06 proc. nuo bruto atlyginimo ligos išmoką nedarbingumo metu. Teikiamu Įstatymo projektu siekiama numatyti, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams laikinojo nedarbingumo dėl priverstinės izoliacijos po kontakto vykdant profesinės veiklos funkcijas su sergančiuoju ypač pavojingomis užkrečiamomis ligomis metu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama išmoka būtų lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorė Lietuvos Respublikos Seimo narė Paulė Kuzmickienė. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narės Paulės Kuzmickienės patarėjai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?
Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys medicinos įstaigų darbuotojai, kurie po kontakto su koronaviruso infekcija sergančiais pacientais buvo priversti izoliuotis gauna 62,06 proc. nuo bruto atlyginimo ligos išmoką nedarbingumo metu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siekiama numatyti, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams laikinojo nedarbingumo dėl priverstinės izoliacijos po kontakto vykdant profesinės veiklos funkcijas su sergančiuoju ypač pavojingomis užkrečiamomis ligomis metu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama išmoka būtų lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė arba jos įgaliota institucija priima įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymo įgyvendinimas sukurtų sąlyginai neženklias valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema”, „sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai”, „laikinojo nedarbingumo išmoka”. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narė Paulė Kuzmickienė
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
mokėjimo sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams laikinojo nedarbingumo dėl priverstinės izoliacijos po kontakto vykdant profesinės veiklos funkcijas su sergančiuoju ypač pavojingomis užkrečiamomis ligomis metu nėra Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32 straipsnio reguliavimo dalykas (šis straipsnis reglamentuoja darbuotojų draudimą darbingumo netekimo atvejais). Pažymėtina, kad ligos išmokų skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną yra nustatyti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 11¹ straipsnyje, todėl įstatymo projektu siūlomos nuostatos turėtų būti dėstomos šiame įstatyme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimas 2020 m. birželio 4 d. priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 11¹straipsnio pakeitimo įstatymą (Respublikos Prezidento dar nepasirašytas ir neįsigaliojęs), kurio 11¹straipsnis išdėstytas nauja redakcija. 2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas pareikalautų papildomų Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]