Projekto Projekto lyginamasis variantas
išdėstyti taip: „2. Lobistas
išdėstyti taip: „3. Lobistinė veikla – fizinio šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai.“
Papildyti 3 straipsnį 3 dalimi: „3. Lobistu neturi teisės būti juridinis asmuo:
1) jeigu vykdysiantis ar vykdantis lobistinę veiklą juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas atitinka bent vieną šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų;
2) kuris yra valstybės ar savivaldybių institucija ar biudžetinė ar viešoji įstaiga, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, taip pat Lietuvos bankas;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo vieni metai.“3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) fizinio asmens, taip pat juridinio asmens, juridinio asmens dalyvio, valdymo organo nario ar darbuotojo pareikšta nuomonė dėl teisėkūros;“. 2.
straipsnį nauju 7 punktu: „7) viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, veikla;“. 3. Buvusį 7 straipsnio 7 punktą laikyti 8 punktu. 4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, jeigu prašymą pateikia juridinis asmuo;“. 2. Papildyti 10 straipsnį 10 dalimi: „10. Jeigu juridinis asmuo, įrašytas į lobistų sąrašą, reorganizuojamas, jis apie šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų duomenų pasikeitimą privalo informuoti raštu Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją per tris darbo dienas nuo sprendimo dėl šio juridinio asmens reorganizavimo priėmimo dienos.“
Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti: „6. Lobistinė veikla pasibaigia, mirus lobistui jei lobistas fizinis asmuo miršta arba juridinis asmuo reorganizuojamas arba likviduojamas.“
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) savo vardą, pavardę (jeigu lobistas yra fizinis asmuo), pavadinimą (jeigu lobistas yra juridinis asmuo), lobisto pažymėjimo numerį;“. 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas Emanuelis Zingeris
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LOBISTINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO NR. VIII-1749 2, 3, 7, 10, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymas, kuris buvo svarbi sąlyga Lietuvai tampant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) nare. Vienas iš svarbiausių pokyčių naujajame įstatyme yra įpareigojimas lobistui savo veiklos pradžią deklaruoti per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto ar administracinio sprendimo pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis), dėl teisės akto projekto ar administracinio sprendimo nuostatų aptarimo su asmeniu, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką). Iki tol lobistai deklaracijas turėdavo pateikti kartą per metus. Visgi šis įstatymas nėra iki galo tobulas. Kol lobistais nėra laikomi juridiniai asmenys, tol išlieka prielaidos išvengti teisinio reguliavimo, kada, pavyzdžiui, interesų grupės, t. y. kokio nors verslo interesus atstovaujančios asociacijos, prisidengdamos viešojo intereso gynimu, gali vykdyti nedeklaruotą lobistinę veiklą. Į tai dėmesį yra atkreipęs ir „Transparency International“ Lietuos skyrius (toliau – TILS).
TILS 2015 m. atlikto tyrimo išvados parodė, kad užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad 6 iš 10 verslininkų nurodė, jog dažniausiai Lietuvoje įtaką siekia daryti asociacijos (59 proc.), registruoti lobistai (52 proc.), profesinės sąjungos (41 proc.) ir įmonės (35 proc.).[1] Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, atlikęs parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams, išvadoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo
problemas, susijusias su lobistinės veiklos teisiniu reguliavimu, ir pateikė siūlymus dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo tobulinimo. Išvadoje nurodyta, kad iki 2017 metų vidurio iš 38 oficialiai registruotų lobistų, tik 12 viešai skelbė informaciją apie savo veiklą, o nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., kai įsigaliojo nauja Lobistinės veiklos įstatymo redakcija, iš viso registruoti 58 lobistai (šiuo metu – apytikriai 80 lobistų), tačiau ne visi lobistai teikė vykdytos lobistinės veiklos deklaracijas. Taip pat Išvadoje pateikti neteisėtos, neskaidrios lobistinės veiklos pavyzdžiai. Atsižvelgiant į visa tai ir siekiant užkamšyti teisines landas įvairioms asociacijoms, prisidengiant viešojo intereso gynimu, vykdyti nedeklaruotą lobistinę veiklą, parengtas Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 2, 3, 7, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau
Todėl Įstatymo projekto nuostatos, įpareigojančios juridinius asmenis registruotis lobistais, neturėtų neigiamai paveikti nevyriausybinio sektoriaus plėtros Lietuvoje. Be to, pagal galiojančio Lobistinės veiklos įstatymo 1 straipsnio 3 dalį, „šio įstatymo nuostatos netaikomos nevyriausybinėms organizacijoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme“, t. y. tokių organizacijų veikla nėra laikoma lobistine veikla. Tuo tarpu įvairios asocijuotos struktūros veikia pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį – „savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus“. Taigi, tokios organizacijos ar asociacijos, siekiančios ne naudos visuomenei, o tik siaurai fizinių ar juridinių asmenų grupei, galėtų būti laikomos lobistais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas. Ir Emanuelis Zingeris Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narių patarėjas Simonas Klimanskis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Pagal šiuo metu galiojantį Lobistinės veiklos įstatymą, lobistu gali būti tik fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įrašytas į lobistų sąrašą. Tokia tvarka sudaro prielaidas, išvengti reguliavimo, kada, pavyzdžiui, kokio nors verslo interesus atstovaujančios asociacijos, prisidengdamos viešojo intereso gynimu, gali vykdyti nedeklaruotą lobistinę veiklą. Pažymėtina, kad minėto įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintos išimtys, kokia veikla nelaikos lobistine.
Šio straipsnio 7 punkte nustatyta, kad lobistine veikla nelaikomos „kitos specialiųjų įstatymų arba įstatų nustatyta tvarka vykdomos veiklos, kurios tenkina viešąjį interesą“. Tokia nuostata kelia praktinių įstatymo taikymo problemų, sudaro sąlygas veiklą, kuri pagal turinį laikytina lobistine veikla, vykdyti neskaidriai, neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto teisėkūros aiškumo principo ir sudaro sąlygas įvairiems subjektams nepagrįstai išvengti Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų taikymo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad lobistu būtų laikomas ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo. Atininkamai tikslinama ir lobistinės veiklos sąvoka, nustatant, kad tai ir fizinio, ir juridinio asmens veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką Lobistinės veiklos įstatyme nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai. Lobistinės veiklos įstatymą siūloma papildyti aplinkybėmis, kurioms esant lobistu neturi teisės būti juridinis asmuo, t. y. jeigu vykdysiantis ar vykdantis lobistinę veiklą juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas atitinka bent vieną Lobistinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų; jeigu yra valstybės ar savivaldybių institucija ar biudžetinė ar viešoji įstaiga, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, taip pat Lietuvos bankas.
Siekiant užtikrinti, kad išimtys, kada veikla nelaikoma lobistine, skirtingai netraktuotų vykdomų veiksmų, nesvarbu, ar juos atlieka fizinis, ar juridinis asmuo, siūloma nustatyti, kad ne tik fizinio, bet ir juridinio asmens, juridinio asmens dalyvio, valdymo organo nario ar darbuotojo pareikšta nuomonė dėl teisėkūros nelaikoma lobistine veikla. Siekiant lobistinės veiklos skaidrumo ir teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 7 punkte nustatyti, kad lobistine veikla nelaikoma viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą. Taip didesnei grupei subjektų būtų sudarytos vienodos sąlygos daryti įtaką politikos formavimui ir teisėkūrai, asmenų veikla, kuri pagal turinį atitinka lobistinės veiklos požymius, būtų laikoma lobistine veikla, tai atitiktų EBPO teikiamas rekomendacijas Lietuvai dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo. Be to, sumažėtų galimybės asociacijoms, atstovaujančioms verslo ar kitiems privatiems interesams, išvengti savo siekiamos daryti įtakos priimamiems politiniams sprendimams viešinimo. Patikslinta išimtis apimtų tik konkrečius viešųjų juridinių asmenų, kurie tiesiogiai nurodyti specialiuose įstatymuose ir kurių veiklos sritis (taigi, ir galimas poveikis teisėkūrai) tiesiogiai išviešinta specialiuose įstatymuose, veiklą.
Tai būtų, pavyzdžiui, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos notarų rūmų ir pan. veikla. Tokių viešųjų juridinių asmenų išskyrimas yra objektyviai pateisinamas, kadangi tokie viešieji juridiniai asmenys objektyviai skiriasi nuo kitų viešųjų juridinių asmenų (asociacijų): jų veiklos tikslai, funkcijos, įgaliojimai yra tiesiogiai nurodyti įstatymuose ir taip iš anksto (įstatymo lygiu) išviešinama, kokioje srityje ar srityse viešasis juridinis asmuo gali daryti įtaką teisėkūrai, kokius įgaliojimus jis turi. Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarime dėl skaidrumo registro organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant Europos Sąjungos politiką, yra numatytos išimtys,[2] todėl Įstatymo projektu siūloma nustatyti šias papildomas išimtis, kas nelaikoma lobistine veikla: asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami; asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje; politinių partijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme, veikla; religinių bendruomenių ir bendrijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, veikla. Šių veiklų metu daroma įtaka teisėkūrai būtų išviešinama kitomis formomis (pavyzdžiui, siūlymas keisti teisės aktą užfiksuotas posėdžio protokole, daryta įtaka teisėkūrai teisės aktų nustatyta tvarka išviešinta viešai skelbiamose politinių partijų veiklos rezultatų ataskaitose ar pan.), todėl netikslinga papildomai įpareigoti asmenis deklaruoti tokią veiklą Lobistinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka.
Įstatymo projektu siūloma tikslinti duomenis, kuriuos juridinis asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, turi nurodyti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikiamame jos nustatytos formos prašyme įrašyti į lobistų sąrašą, nustatant, kad turi būti nurodomas ne tik pavadinimas, juridinio asmens kodas, bet ir buveinės adresas. Šiuo požiūriu reikalavimai būtų suvienodinti su fiziniam asmeniui nustatytais reikalavimais prašyme, be kita ko, nurodyti ir gyvenamąją vietą. Siekiant numatyti pareigą aktualizuoti juridinio asmens duomenis jo reorganizacijos atveju, siūloma nustatyti, kad tokiu atveju įrašytas į lobistų sąrašą juridinis asmuo apie savo pavadinimo, juridinio asmens kodo ar buveinės adreso pasikeitimą privalo informuoti raštu Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją per tris darbo dienas nuo sprendimo dėl reorganizavimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad lobistu galėtų būti ir juridinis asmuo, siūloma tikslinti lobistinės veikos pasibaigimo atvejus, nustatant, kad lobistinė veikla pasibaigia, jei lobistas fizinis asmuo miršta arba juridinis asmuo reorganizuojamas arba likviduojamas. Lygiai taip pat tikslinami reikalavimai, ką lobistas privalo nurodyti lobistinės veiklos deklaracijoje, nustatant, kad privalu nurodyti savo vardą, pavardę (jeigu lobistas yra fizinis asmuo), pavadinimą (jeigu lobistas yra juridinis asmuo), lobisto pažymėjimo numerį.
Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas suteiks daugiau aiškumo, padės pašalinti teisines landas įvairioms asociacijoms, prisidengiant viešojo intereso gynimu, vykdyti nedeklaruotą lobistinę veiklą, ir taip sudarys prielaidos skaidesnei teisėkūrai. Siūloma, kad teikiamas įstatymas įsigaliotų 2021 m. sausio
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, išplėtus lobistų ratą ir pašalinus visas galimybes įvairioms asociacijoms, prisidengiant viešojo intereso gynimu, vykdyti nedeklaruotą lobistinę veiklą, būtų sudarytos prielaidos skaidesnei teisėkūrai, o tai, savo ruožtu mažintų politinės korupcijos apraiškas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymo priėmimas, kaip minėta, sudarys prielaidas skaidresnei teisėkūrai, nes sumažėtų galimybės asociacijoms, atstovaujančioms verslo ar kitiems privatiems interesams, išvengti savo siekiamos daryti įtakos priimamiems politiniams sprendimams viešinimo, todėl turėtų sumažėti politinė korupcija. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios?
Priėmus Įstatymo projektą ir išplėtus lobistų ratą, siūlytina Vyriausybei sumažinti valstybės rinkliavas už asmens įrašymą į lobistų sąrašą ir lobisto pažymėjimo išdavimą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Priėmus Įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.
„Lobistinė veikla“, „lobistas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas Emanuelis Zingeris [1] „Transparency International“ Lietuos skyrius, „Politikos užkulisiai. Lobizmo (ne)skaidrumas Lietuvoje“. Studija, 2015, p. 12,<http://www.transparency.lt/wp-content/uploads/2015/10/lobistines_veiklos_uzkulisiai_lobizmo_neskaidrumas_lietuvoje_final_final.pdf> [Žiūrėta 2020-06-02]. [2] Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 277/11, Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarimas dėl skaidrumo registro organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką. 2014 m. rugsėjo 19 d. <https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32014Q0919(01)&from=lt> [Žiūrėta 2020-06-02].
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad lobistas yra fizinis asmuo, taip pat juridinis asmuo, juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas, vykdantis lobistinę veiklą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.45 straipsniu juridinio asmens dalyviu yra laikomas akcininkas, narys ar dalininkas ir juo yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. CK 2.81 straipsnyje nustatoma, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus ir tik tam tikrais įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad juridinių asmenų veikla ir sprendimai negalėtų būti tapatinami su atskirų fizinių asmenų – juridinio asmens dalyvių, akcininkų ar darbuotojų veikla ar pareiškimais, jei jie nėra įstatymų nustatyta tvarka įgalioti veikti juridinio asmens vardu. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu lobistinę veiklą ketina vykdyti fizinis asmuo, kuriam vykdyti lobistinę veiklą kaip savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė arba nurodė vykdyti juridinis asmuo, prašymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikia juridinis asmuo.
Taigi, nėra aiškus projektu siūlomos nuostatos ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio santykis, nes, viena vertus, siūloma lobisto statusą suteikti ir juridinio asmens dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui, bet, kita vertus, vadovaujantis keičiamo įstatymo 10 straipsniu lobisto statusą įgytų ne minėti subjektai, bet pats juridinis asmuo. Pastebėtina ir tai, kad iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, koks būtų santykis tarp lobisto fizinio asmens ir lobisto juridiniame asmenyje dalyvaujančio/dirbančio fizinio asmens, t. y., ar toks asmuo turėtų tas pačias teises ir pareigas vykdydamas lobistinę veiklą kaip lobistas – fizinis asmuo, ar jis (kartu su juridiniu asmeniu, kuriame jis dalyvauja/dirba) turėtų būti įrašytas į lobistų sąrašą, kokia jo atsakomybė už neteisėtai vykdomą lobistinę veiklą ir pan. Taip pat nėra aišku, ar, pavyzdžiui, pagal darbo sutartį dirbantis asmuo kitoje nei darbdavio ūkinė veikla srityje norėdamas užsiimti lobistine veikla į lobistų sąrašą turėtų būti traukiamas kaip lobistas – fizinis asmuo, ar kaip lobistas – juridinio asmens darbuotojas. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad lobistu neturi teisės būti juridinis asmuo, jeigu vykdysiantis ar vykdantis lobistinę veiklą juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas atitinka bent vieną šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu juridinis asmuo galėtų disponuoti informacija, pavyzdžiui, apie savo akcininkų ar darbuotojų teistumą ar turimas administracines nuobaudas, jei šiems nėra prievolės minėtą informaciją juridiniam asmeniui teikti (ypač tuo atveju, kai tai nėra susiję su juridinio asmens ūkinės veiklos sritimi) ir kokia būtų juridinių asmenų atsakomybė už „nepatikrintą“ dalyvį, valdymo organo narį ar darbuotoją. 3. Pastebėtina, kad turėtų būti tikslintinas projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas, nes „valstybės ar savivaldybės viešoji įstaiga“ yra tas pats subjektas kaip ir „viešoji įstaiga, kurios savininkas ar dalininkas yra valstybė ar savivaldybė“. Nuostatą siūloma tikslinti vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatyme naudojama terminija. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, kurioje išdėstyta kas neturi teisės būti lobistu, siūloma papildyti nuostata, numatančia, kad lobistu neturi teisės būti juridinis asmuo, kuris yra valstybės ar savivaldybių institucija ar biudžetinė ar viešoji įstaiga, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, taip pat Lietuvos bankas. Siekiant teisės akto aiškumo ir nuostatų dėstymo sistemiškumo, siūlome šią nuostatą perkelti į įstatymo 1 straipsnį, kuriame jau yra numatyta išimtis - jo
organizacijoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme“. 5.
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 punktas, nustatantis, kad lobistine veikla nelaikoma viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, veikla, yra perteklinis, nes įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje jau yra numatyta išimtis, kad
„šio įstatymo nuostatos netaikomos nevyriausybinėms organizacijoms, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme“. 6. Projekte stokojama nuostatų, numatančių procedūrinių klausimų, reglamentuojančių pvz. lobistinės veiklos deklaracijų teikimą, atsakomybę už savalaikį pateikimą, kai lobistas yra juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organas ar darbuotojas, reglamentavimą. 7. Projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriomis keičiamas įstatymas pildomas 10 straipsnio 10 dalimi, nustatančia, kad, jeigu juridinis asmuo, įrašytas į lobistų sąrašą, reorganizuojamas, jis apie šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų duomenų pasikeitimą privalo informuoti raštu Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją per tris darbo dienas nuo sprendimo dėl šio juridinio asmens reorganizavimo priėmimo dienos, yra perteklinės, kadangi projekto 5 straipsniu keičiamoje įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad lobistinė veikla pasibaigia, jei lobistas juridinis asmuo reorganizuojamas. 8. Vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymu, siūlome atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. 9. Atkreipiame dėmesį, kad yra Seime yra įregistruotas ir plenariniame Seimo posėdyje jau apsvarstytas (atidėtas balsavimas) Lobistinės veiklos įstatymo NR. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-3051, kuriuo taip pat siūloma suteikti teisę lobistine veikla užsiimti ir juridiniams asmenims. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] A.
Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]