146 Įstatymo projektas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20 straipsnių ir 1, 2, 4 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13(1), 17(1), 19(1) straipsniu ir 5 priedu įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respubli

Lietuva · XIIIP-4915 · 2020-06-02 · Senas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2020-06-02
  2. Lyginamasis variantas · 2020-06-23
  3. Aiškinamasis raštas · 2020-06-02
  4. Teisės departamento išvada · 2020-06-02
  5. Teisės departamento išvada · 2020-06-23
  6. Komiteto išvada · 2020-06-02
  7. Komiteto išvada · 2020-06-23

Lyginamasis variantas

2020-06-02 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NACIONALINIAM

SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1132 1, 2, 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19,

20 STRAIPSNIŲ IR 1, 2, 4

PRIEDŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 13¹ , 17¹ , 19¹

STRAIPSNIU IR 5 PRIEDU

ĮSTATYMAS

2020 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnį 6 dalimi:

„6. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais

įstatymo 5 priede.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

„6) siekia vykdyti ar vykdo veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje.“

„9. Sprendimas, patvirtinantis, kad investuotojas ar

sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, – Vyriausybės priimtas sprendimas, patvirtinantis, kad investuotojas ar sandoris kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams.“

„10. Trečiasis asmuo – fizinis ar juridinis

asmuo, kuriam pagal sandorius, nurodytus šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje, suteikiama teisė gauti prieigą ar kitaip susipažinti su įmonės saugumo planuose ar kituose įmonės vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ar informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos įmonės veiklai, šių ryšių ar informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis arba šiems asmenims būtų suteikta teisė aptarnauti ar kitaip susipažinti su tokiais ryšiais ar sistemomis (jų dalimis).“

4. Buvusias 2 straipsnio

9–13 dalis laikyti atitinkamai 11–15 dalimis. 3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 4 straipsnio 2 dalį. „2.

„2. Vyriausybė, priimdama šio įstatymo 12 straipsnio 14 dalyje nurodytą sprendimą,

patvirtinantį, kad investuotojas, neatitinka nacionalinio saugumo interesų, matydama, kad, siekiant apsaugoti nacionalinio saugumo interesus, reikalingos papildomos priemonės, papildomai įvertinusi investuotojo statusą, veiklą, elgesį ir ketinimus, veiklos keliamos grėsmės rimtumą ir akivaizdumą, tuo pačiu sprendimu turi teisę apsaugos zonoje sustabdyti tokio investuotojo kontroliuojamo ar juridinio asmens, kurio vertybinius popierius, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte, yra įsigijęs investuotojas, veiklą, keliančią grėsmę nacionalinio saugumo interesams, iki bus pašalinta grėsmė nacionalinio saugumo interesams.“4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

„2. Investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams (toliau – patikra arba patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams) atliekama ir sprendimas dėl jo priimamas vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais kriterijais ir šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka.“

„4. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės,

valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, taip pat valstybės valdomos bendrovės ir jų dukterinės bendrovės atitinka nacionalinio saugumo interesus ir jų patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra atliekama.“

„5.

Europos Sąjungos valstybės narės, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ar Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančios valstybės, taip pat akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės teisinę formą atitinkantys ribotos atsakomybės juridiniai asmenys, kuriuose šių valstybių centrinės, regioninės ir (ar) vietos valdžios institucijoms priklauso daugiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių šių juridinių asmenų vertybinių popierių ar dalių, išreiškiančių kapitalą, tarptautinės finansų organizacijos, kurių narė yra Lietuvos Respublika, taip pat kitos tarptautinės finansinės institucijos ar organizacijos, kurių tikslai, investavimo politika ir veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, atitinka nacionalinio saugumo interesus ir jų patikra šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra atliekama.“

„6.

Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojai, vykdantys ilgalaikę veiklą Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ar Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančioje valstybėje ir turintys patirties atitinkamoje srityje bei realias galimybes įgyvendinti veiksmus, numatytus šio įstatymo

12 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, išskyrus atvejus, kai Lietuvos

Respublikos ar užsienio investuotojas, valstybė, kurioje jis įsteigtas ar kuri jį kontroliuoja, arba trečioji valstybė, su kuria toks investuotojas siejamas, veikia taip, kad kyla rizikos veiksnių, pavojų ar grėsmių nacionalinio saugumo interesams, atitinka nacionalinio saugumo interesus ir jų patikra šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra atliekama, išskyrus atvejus, kai patikra atliekama šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų iniciatyva, jeigu paaiškėja šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės arba šie subjektai turi duomenų, kad tokio investuotojo planuojama vykdyti ar vykdoma veikla arba įsteigto juridinio asmens organų priimami sprendimai gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams, arba investuotojas kelia riziką arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų.“

„9.

Investuotojas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekdamas įsigyti akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia 1/4 ar daugiau balsų nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens visuotiniame akcininkų susirinkime, arba sudarant balsavimo teisės perleidimo sutartį įgyti teisę naudotis neturtinėmis akcininko teisėmis, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia 1/4 ar daugiau šioje dalyje nurodyto juridinio asmens akcijų, ir kai visais šioje dalyje išdėstytais atvejais tai gali daryti poveikį ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, ypatingos svarbos technologijoms, ypatingos svarbos išteklių tiekimo saugumui, galimybei susipažinti su neskelbtina informacija arba gebėjimui kontroliuoti neskelbtiną informaciją, apie šioje dalyje nurodytus ketinamus sudaryti sandorius ar ketinamus atlikti veiksmus turi Komisijai pranešti Komisijos darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Vyriausybė nustato ir konkrečiai nurodo, kas yra laikoma šioje dalyje nurodytais ypatingos svarbos infrastruktūros objektais, ypatingos svarbos technologijomis, ypatingos svarbos išteklių tiekimo saugumu, neskelbtina informacija, gebėjimu kontroliuoti neskelbtiną informaciją.“

„11. Investuotojo ir sutartinai veikiančių asmenų turimiems balsams skaičiuoti taikoma Vertybinių popierių įstatyme nustatyta asmens turimų balsų skaičiavimo tvarka.“

5 straipsnis. 11 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijai 1.

Investuotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu:

1) jis kreipimosi į Komisiją metu yra dominuojantis (kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme) kurios nors rūšies iškastinių energijos išteklių importuotojas į Lietuvos Respubliką, tokio importuotojo kontroliuojamas arba su juo kooperacijos ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo ir jeigu Komisija priima išvadą bei Vyriausybė priima sprendimą, kad šiame punkte nurodyti dominavimas, kontrolė ir ryšiai laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui;

2) jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis;

3) jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui sąsajų su organizuotomis grupėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms;

4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo požymius ir už padarytą nusikaltimą nėra išnykęs ar panaikintas investuotojo teistumas arba dėl tokio nusikaltimo padarymo vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas ir už padarytą nusikaltimą nėra išnykęs ar panaikintas investuotojo teistumas;

5) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo (nusikaltimų) Lietuvos valstybės nepriklausomybei, terito

rijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai ir (arba) per pastaruosius 24 mėnesius jis yra pažeidęs šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų veiklą, nuostatas;

  • 6) Komisija investuotojui pagal šio įstatymo 12

straipsnio 10 dalies 2 punktą pateikia rekomendacijas, kurių laikantis jo ketinami sudaryti sandoriai ar ketinami vykdyti veiksmai nekeltų rizikos nacionaliniam saugumui ir nustatoma, kad šios rekomendacijos nėra vykdomos jis nepagrindžia realių galimybių įgyvendinti veiksmus, numatytus šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose;

  • 7) Komisija jam praneša apie numatomą pradėti jo patikrą dėl

atitikties nacionalinio saugumo interesams (kai patikra pradedama šio įstatymo 12 straipsnio 5 4 dalyje nurodytų subjektų iniciatyva) ir jis per 10 darbo dienų ir per papildomą Komisijos nurodytą terminą, kuris negali būti ilgesnis nei 10 darbo dienų, šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą Komisijai nepateikia Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytų dokumentų ir informacijos ir jam nepateikus dokumentų ar informacijos nėra priimtas Komisijos ar Vyriausybės sprendimas, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus;

  • 8) vadovaujantis kitais įstatymais, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnio 3

dalyje, investuotoju negali būti konkrečios trečiosios valstybės investuotojas arba negali būti vykdoma konkreti veikla, kuri įstatymu yra pripažinta kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui;

9) jeigu remdamasi kitų Europos Sąjungos valstybių narių pastabomis ar Europos Komisijos nuomone ar jų suteikta informacija Komisija priima išvadą ir Vyriausybė priima sprendimą, kad pagal Reglamento (ES) 2019/452 nuostatas investuotojo tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės viešajai tvarkai ar saugumui arba Sąjungos svarbos projektams ar programoms dėl saugumo arba viešosios tvarkos priežasčių yra kitų pagrįstų duomenų dėl investuotojo

neatitikties nacionalinio saugumo interesams;

  • 10) yra kitų pagrįstų

duomenų dėl investuotojo rizikos ar neatitikties nacionalinio saugumo interesams.

Investuotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu:

1) jis kreipimosi į Komisiją metu yra dominuojantis (kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme) kurios nors rūšies iškastinių energijos išteklių importuotojas į Lietuvos Respubliką, tokio importuotojo kontroliuojamas arba su juo kooperacijos ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo ir jeigu Komisija priima išvadą bei Vyriausybė priima sprendimą, kad šiame punkte nurodyti dominavimas, kontrolė ir ryšiai laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui;

2) jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis;

3) jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui sąsajų su organizuotomis grupėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms;

4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo požymius ir už padarytą nusikaltimą nėra išnykęs ar panaikintas investuotojo teistumas arba dėl tokio nusikaltimo padarymo vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas ir už padarytą nusikaltimą nėra išnykęs ar panaikintas investuotojo teistumas;

5) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo (nusikaltimų) Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai ir (arba) per pastaruosius 24 mėne

sius jis yra pažeidęs šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų veiklą, nuostatas;

  • 6) Komisija investuotojui pagal šio įstatymo 12

straipsnio 10 dalies 2 punktą pateikia rekomendacijas, kurių laikantis jo ketinami sudaryti sandoriai ar ketinami vykdyti veiksmai nekeltų rizikos nacionaliniam saugumui ir nustatoma, kad šios rekomendacijos nėra vykdomos jis nepagrindžia realių galimybių įgyvendinti veiksmus, numatytus šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose;

  • 7) Komisija jam praneša apie numatomą pradėti jo patikrą dėl

atitikties nacionalinio saugumo interesams (kai patikra pradedama šio įstatymo 12 straipsnio 5 4 dalyje nurodytų subjektų iniciatyva) ir jis per 10 darbo dienų ir per papildomą Komisijos nurodytą terminą, kuris negali būti ilgesnis nei 10 darbo dienų, šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą Komisijai nepateikia Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytų dokumentų ir informacijos ir jam nepateikus dokumentų ar informacijos nėra priimtas Komisijos ar Vyriausybės sprendimas, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus;

  • 8) vadovaujantis kitais įstatymais, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnio 3

dalyje, investuotoju negali būti konkrečios trečiosios valstybės investuotojas arba negali būti vykdoma konkreti veikla, kuri įstatymu yra pripažinta kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui;

9) jeigu remdamasi kitų Europos Sąjungos valstybių narių pastabomis ar Europos Komisijos nuomone ar jų suteikta informacija Komisija priima išvadą ir Vyriausybė priima sprendimą, kad pagal Reglamento (ES) 2019/452 nuostatas investuotojo tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės viešajai tvarkai ar saugumui arba Sąjungos svarbos projektams ar programoms dėl saugumo arba viešosios tvarkos priežasčių yra kitų pagrįstų duomenų dėl investuotojo neatitikties nacionalinio saugumo interesams;

  • 10) yra kitų pagrįstų

duomenų dėl

investuotojo rizikos ar neatitikties nacionalinio saugumo interesams. 2.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2–4

punktuose ir 10 punkte nurodyti kriterijai, kai pagal juos nustatoma, kad investuotojas kelia riziką nacionaliniam saugumui, yra pagrindas tokį investuotoją pripažinti kaip keliantį riziką nacionaliniam saugumui, o šio straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nustatyti kriterijai, kai pagal juos nustatoma, kad investuotojas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra pagrindas tokį investuotoją pripažinti kaip neatitinkantį nacionalinio saugumo interesų.“6 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ir sprendimų dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo ar turto, nurodyto nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, priėmimas 1.

Investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, išskyrus išimtis, numatytas šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytas išimtis, turi būti atlikta šiais atvejais:

  • 1) investuotojui įstatymų nustatyta tvarka perduodant nacionaliniam saugumui

užtikrinti svarbius įrenginius ar turtą ar šio investuotojo reikalavimams užtikrinti įkeičiant nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ar turtą, ar nustatant jam hipoteką, kaip numatyta nurodyta šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse;

  • 2) investuotojui įsigyjant atitinkamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių

įmonių akcijų dalis ar šiam investuotojui sudarant balsavimo teisės perleidimo sutartis ir įgyjant teisę naudotis atitinkamos dalies akcijų suteikiamomis neturtinėmis akcininko teisėmis, kaip numatyta nurodyta šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje, 8 straipsnio 4 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje;

  • 3) investuotojui įsigyjant atitinkamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių

įmonių konvertuojamųjų obligacijų dalis, kaip numatyta nurodyta šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje, 8 straipsnio 5 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje;

  • 4) investuotojui įstatymų nustatyta tvarka perduodant turtą, nurodytą

nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, kaip numatyta nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje;

  • 5) investuotojo reikalavimams užtikrinti įkeičiant turtą, nurodytą nacionaliniam

saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, ar šiems reikalavimams užtikrinti nustatant šiam turtui hipoteką, kaip numatyta nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje. 2.

šio straipsnio 1 dalyje nurodytus šio straipsnio 1 dalyje veiksmus, investuotojas arba šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų akcijų ir konvertuojamųjų obligacijų savininkai, arba šio straipsnio 1 dalies 1 ir

4 punktuose nurodyto turto savininkai (toliau kiekvienas iš jų atskirai

vadinami pareiškėju) privalo kreiptis į Komisiją dėl patikros, pateikdami ir pateikti Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją, pateiktinus Komisijai kartu su kreipimusi, ir atitinkamai negali sudaryti sandorių ar atlikti jokių veiksmų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų, taip pat negali pasikeisti akcininką kontroliuojantis asmuo, kaip tai apibrėžta šio straipsnio 17 21 dalyje, kol dėl investuotojo nebus priimtas sprendimas, patvirtinantis jo atitiktį nacionalinio saugumo interesams. 3. Investuotojo Patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, kai investuotojas siekia įsigyti arba po 2014 m. lapkričio 1 d. įsigijo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinius popierius, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose, arba siekia vykdyti veiklą arba ją vykdo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje, arba yra įgijęs šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodytus vertybinius popierius (ir arba teises), arba siekia įsigyti turto apsaugos zonos teritorijoje, atliekama šio straipsnio 5 4 dalyje numatytų nurodytų subjektų iniciatyva, jeigu paaiškėja šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės arba šie subjektai turi duomenų, kad tokio investuotojo planuojama vykdyti ar vykdoma veikla arba įsteigto juridinio asmens organų priimami sprendimai gali kelti riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams, arba investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų. 4.

4. Investuotojo ir sutartinai veikiančių asmenų turimiems balsams skaičiuoti

taikoma Vertybinių popierių įstatyme nustatyta asmens turimų balsų skaičiavimo tvarka. 5.Investuotojo Patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams gali inicijuoti: Vyriausybė, ministras, nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kaip jos apibrėžtos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, Lietuvos bankas, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, taip pat valstybės arba savivaldybės vykdomoji institucija, kuri yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų valdytoja (kuriai šios akcijos perduotos valdyti patikėjimo teise) arba kuri įgyvendina valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas, arba savivaldybė, kurios teritorijoje esančioje apsaugos zonoje investuotojas siekia vykdyti (vykdo) veiklą ar įsigyti turto. 4.

  • 1) Vyriausybė;
  • 2) ministras;
  • 3) Komisija;
  • 4) nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kaip jos apibrėžtos Nacionalinio

saugumo pagrindų įstatyme;

  • 5) Lietuvos bankas;
  • 6) Lietuvos radijo ir televizijos komisija dėl asmenų, ketinančių įgyti ar

įgijusių transliavimo ir (arba) retransliuojamo turinio licenciją, įgyvendindama jai Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme nustatytas teises ir pareigas;

7) Valstybinė energetikos reguliavimo taryba;

  • 8) valstybės arba savivaldybės vykdomoji institucija, kuri yra valstybei ar

savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų valdytoja (kuriai šios akcijos perduotos valdyti patikėjimo teise) arba kuri įgyvendina valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas;

  • 9) savivaldybės, kurios teritorijoje esančioje apsaugos zonoje investuotojas

siekia vykdyti (vykdo) veiklą ar įsigyti turto, vykdomoji institucija;

10) Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė dėl apsaugos zonos teritorijoje veikiančio investuotojo, kai įmonės veiklos teritorija yra toje pačioje apsaugos zonoje. 65. Komisija investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, kreipdamasi į šio straipsnio 7 dalyje nurodytas institucijas, pradeda ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai iš investuotojo arba pareiškėjo gauna kreipimąsi ir visus Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją, pateiktinus Komisijai kartu su kreipimusi.

Kai dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros į Komisiją kreipiasi šio straipsnio 54 dalyje nurodyti subjektai, Komisija praneša investuotojui apie numatomą pradėti investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, nurodydama ir nurodo, kad investuotojas per 10 darbo dienų nuo tokio pranešimo gavimo dienos Komisijai turi pateikti Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją, ir pradeda investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ne vėliau kaip kitą darbo dieną, kai iš investuotojo gauna gavusi visus Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją. Apie pradėtą patikrą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams Komisija tą pačią dieną praneša investuotojui, pareiškėjui, taip pat Vyriausybei ir investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams inicijavusiam subjektui. Investuotojas, pareiškėjas ar šio straipsnio 5 dalyje nurodytas subjektas, teikdamas šiame straipsnyje nurodytą informaciją, raštu gali nurodyti, kad ši informacija sudaro komercinę (gamybinę) paslaptį ar yra konfidenciali, o Vyriausybė arba Komisija privalo užtikrinti šios informacijos konfidencialumą. 6. Apie pradėtą patikrą Komisija ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša investuotojui, pareiškėjui, taip pat Vyriausybei, Vyriausybės paskirtai institucijai, atliekančiai Reglamente (ES) 2019/452 ir šiame įstatyme nurodytas ryšių palaikymo punkto funkcijas (toliau

  • Ryšių palaikymo punktas), ir patikrą inicijavusiam subjektui.

Investuotojas, pareiškėjas ar šio straipsnio 4 dalyje nurodytas subjektas, teikdamas Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją, raštu gali nurodyti, kad ši informacija sudaro komercinę (gamybinę) paslaptį ar yra konfidenciali, o Vyriausybė ir (arba) Komisija privalo užtikrinti šios informacijos konfidencialumą. 7. Atliekant investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, taip pat įgyvendinant šio įstatymo 19 straipsnyje numatytas nustatytas funkcijas, Komisijai išvadas dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pagal savo kompetenciją teikia Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Komisijos sprendimu – kitos institucijos. Vadovaujantis Reglamentu (ES) 2019/452, Ryšių palaikymo punktas Komisijai teikia gautas iš Europos Komisijos ar Europos Sąjungos valstybės narės pastabas, nuomonę arba prašymą pateikti papildomą informaciją dėl atliekamos patikros. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytos institucijos išvadas dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pateikia ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo pateikti Komisijai išvadas dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams gavimo. Jeigu per nurodytą terminą institucijos nepateikia išvadų, laikoma, kad institucijos neturi informacijos apie tai, kad investuotojas atitinka šio įstatymo 11 straipsnio 1–56, ir 9 ir 10 punktuose nustatytus kriterijus.“ 9.

Šio straipsnio 8 dalyje nurodytas 15 darbo dienų terminas šio straipsnio

7 dalyje nurodytų institucijų rašytiniu prašymu, kuris Komisijai turi

būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki šio straipsnio 8 dalyje nustatyto termino pabaigos pateikti institucijų išvadas, gali būti pratęstas iki 5 darbo dienų, jeigu Komisijos pirmininkas, įvertinęs aplinkybę, kad institucijoms reikia papildomo laiko duomenims ar informacijai apie atitinkamą investuotoją surinkti, motyvuotu sprendimu sutinka šį terminą pratęsti. 10. Komisija, įvertinusi investuotojo atitiktį šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems kriterijams ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytų šiuo klausimu kompetentingų valstybės institucijų pateiktas išvadas ir Ryšių palaikymo punkto pateiktą informaciją, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo patikros pradėjimo dienos priima išvadą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams (toliau – Išvada), kurioje konstatuojama, kad investuotojas:

  • 1) atitinka nacionalinio saugumo interesus;
  • 2) kelia riziką nacionalinio saugumo interesams – tokiu atveju nustatomos rekomendacijos, kurių

laikantis jo ketinami sudaryti sandoriai ar ketinami vykdyti veiksmai nekeltų rizikos nacionaliniam saugumui;

  • 3) investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

, kurios turinio reikalavimai nustatyti Komisijos darbo tvarkos apraše, priima ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodytos patikros dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pradėjimo dienos ir apie tai tą pačią dieną praneša pareiškėjui, investuotojui ir investuotojo patikrą inicijavusiam subjektui.

Jeigu per šioje dalyje ir šio straipsnio 11 dalyje nurodytus terminus Komisija nepriima išvados dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams arba priėmus tokią išvadą pripažįstama, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus, ši išvada, išskyrus šio straipsnio 16 dalyje nurodytą atvejį, laikoma galutiniu sprendimu dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, o sandoris ar kiti veiksmai, dėl kurių sudarymo ar vykdymo buvo kreiptasi prašant įvertinti investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, gali būti sudaromi ir vykdomi. 11.

11. Dėl

didelės šio straipsnio 7 dalyje nurodytų institucijų pateiktų išvadų apimties arba šio straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais pratęsus institucijų išvadų pateikimo terminą šio straipsnio 10 dalyje nurodytas Komisijos Išvados priėmimo terminas motyvuotu Komisijos pirmininko motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 3 darbo dienų laikotarpiui. Apie Išvados priėmimą arba patikros dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pratęsimą tą pačią ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešant pranešama pareiškėjui, investuotojui ir investuotojo patikrą inicijavusiam subjektui. 12. Patikra Komisijos sprendimu sustabdoma, jeigu:

  • 1) paaiškėja, kad Išvadai priimti reikia gauti ar

išnagrinėti papildomą informaciją iš investuotojo, pareiškėjo, valstybės ar savivaldybių institucijų ar kitų asmenų (toliau – papildoma informacija). Komisija ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į šiame punkte nurodytus asmenis dėl papildomos informacijos gavimo ir nurodo, kad asmuo per 10 darbo dienų nuo tokio pranešimo gavimo turi pateikti Komisijos prašomą informaciją;

  • 2) vadovaudamasi 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma

tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema, Europos Komisija ar Europos Sąjungos valstybė narė Reglamente (ES) 2019/452 nustatyta tvarka praneša apie ketinimą pateikti pastabų ar nuomonę dėl atliekamos patikros (toliau – pastabos ar nuomonė pagal Reglamentą (ES) 2019/452). Tokiu atveju patikra sustabdoma, iki kol bus pateiktos pastabos ar nuomonė pagal Reglamentą (ES) 2019/452 tokiais terminais, kurie yra nurodyti Reglamente (ES) 2019/452. 13. Apie patikros sustabdymą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po tokio sprendimo priėmimo Komisija turi pranešti pareiškėjui, investuotojui ir investuotojo patikrą inicijavusiam subjektui ir nurodyti, patikros sustabdymo priežastį. 14.

14. Komisija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo termino

pateikti papildomą informaciją arba pastabas ar nuomonę pagal Reglamentą (ES) 2019/452 pasibaigimo pagal turimą informaciją priima Išvadą. 15. Jeigu per šiame straipsnyje nurodytus terminus Komisija nepriima Išvados arba priima Išvadą, kurioje konstatuojama, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus arba kelia riziką nacionalinio saugumo interesams, tokia Išvada (išskyrus šio straipsnio 20 dalyje nurodytą atvejį) laikoma galutiniu sprendimu dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, o sandoris ar kiti veiksmai, dėl kurių sudarymo ar vykdymo buvo kreiptasi prašant įvertinti investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, gali būti sudaromi ir vykdomi laikantis nustatytų rekomendacijų (jeigu tokios rekomendacijos yra nustatytos). Išvados turinio reikalavimus nustato Komisijos darbo tvarkos aprašas. 1216. Išvadą, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, Komisija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas kitą darbo dieną po jos priėmimo pateikia Vyriausybei, prireikus – ir rekomendacijas dėl investavimo visiško ar dalinio draudimo, nustatytinų privalomų reikalavimų ar sąlygų, kurių laikantis tokia investicija nekeltų grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Teikiant šioje dalyje nurodytą išvadą, kartu pridedamos šio straipsnio 7 dalyje nurodytų institucijų išvados (jeigu institucijos jas pateikė), pareiškėjo, investuotojo ar investuotojo patikrą inicijavusio subjekto kreipimasis, kiti Komisijos darbo tvarkos apraše nurodyti dokumentai ir informacija. Apie išvados, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, pateikimą Vyriausybei pranešama pareiškėjui, investuotojui ir investuotojo patikrą inicijavusiam subjektui. 1317.

1317. Remdamasi šio straipsnio 12 dalyje nurodyta Komisijos Išvada, kad

investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, galutinį teisiškai ir faktiškai pagrįstą sprendimą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams ir, jeigu būtina, dėl šio straipsnio 12 dalyje nurodyto investavimo visiško ar dalinio draudimo, nustatytinų privalomų reikalavimų ar sąlygų per 15 darbo dienų nuo šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Komisijos išvados Išvados ir rekomendacijų gavimo dienos priima Vyriausybė. Šioje dalyje nurodytas sprendimas įforminamas Vyriausybės nutarimu, kuriame gali būti teikiamos ir rekomendacijos investuotojui dėl jo ketinamų sudaryti sandorių ar ketinamų vykdyti veiksmų. Komisija apie šioje dalyje nurodytą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo priėmimo praneša investuotojui ar pareiškėjui ir investuotojo patikrą inicijavusiam subjektui ir kartu persiunčia Vyriausybės nutarimą ir Komisijos išvadą. Jeigu per šioje dalyje nurodytus terminus Vyriausybė nepriima sprendimo dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, laikoma, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus, o sandoris ar kiti veiksmai, dėl kurių sudarymo ar vykdymo buvo kreiptasi prašant įvertinti investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, gali būti sudaromi ir vykdomi. Vyriausybės nutarimai, kuriuose yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, Teisės aktų registre nėra skelbiami. 1418.

1418. Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad investuotojas neatitinka

nacionalinio saugumo interesų, reiškia, kad šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodyti investuotojo sandoriai ar veiksmai prieštarauja nacionalinio saugumo interesams, todėl ir kad investuotojas negali sudaryti tokių sandorių ir

(ar) atlikti veiksmų, nurodytų šio straipsnio 1 ar 3 dalyje, kol nebus pašalintos Vyriausybės sprendime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys, jeigu tokios priežastys gali būti pašalintos, ir Vyriausybė, prieš tai gavusi naują šio straipsnio 12 dalyje nurodytą Komisijos išvadą Išvadą, nepriims naujo sprendimo, patvirtinančio investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams. 19. Investuotojas iki galutinio sprendimo dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams priėmimo gali pateikti Komisijai pranešimą dėl savo ketinamų sudaryti sandorių ar ketinamų vykdyti veiksmų atsisakymo. Komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo priima sprendimą nutraukti patikrą ir apie tai praneša Vyriausybei, pareiškėjui ir patikrą inicijavusiam subjektui. 1520. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos riziką ir grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančios priežastys laikomos nepašalinamomis. 1721. Šio įstatymo nuostatos dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros mutatis mutandis taikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcininkui, jeigu jis yra juridinis asmuo, kuris nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioje įmonėje turi daugiau kaip 1/3 balsų suteikiančių akcijų, ir numatoma, kad pasikeis jį kontroliuojantis asmuo. Šioje dalyje nurodytas akcininkas laikomas investuotoju, kurio atitiktis nacionalinio saugumo interesams turi būti įvertinta pagal šį straipsnį, išskyrus atvejus, kai toks akcininkas atitinka šiame įstatyme nustatytas sąlygas, kurioms esant investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra atliekama. 1822.

1822. Prireikus sunaikinti turtą, nurodytą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios

įmonės saugumo plane, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, kuri valdo, naudoja šį turtą ar juo disponuoja, turi kreiptis į Komisiją ir pateikti Komisijai prašymą dėl pritarimo šio turto sunaikinimui ir informaciją apie sunaikintiną turtą bei jo sunaikinimo priežastis. Komisija per 20 darbo dienų nuo šio kreipimosi gavimo parengia išvadą dėl šioje dalyje nurodyto turto sunaikinimo. Jeigu šioje dalyje nurodytoje išvadoje Komisija:

  • 1) nepritaria atitinkamam nacionaliniam saugumui užtikrinti

svarbios įmonės saugumo plane nurodyto turto sunaikinimui, ši išvada laikoma galutiniu sprendimu dėl atitinkamo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane nurodyto turto sunaikinimo ir šis turtas negali būti sunaikintas;

  • 2) pritaria atitinkamam nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo

plane nurodyto turto sunaikinimui, ši išvada ne vėliau kaip per 2 3 darbo dienas pateikiama Vyriausybei ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei, kuriai priklauso šioje dalyje nurodytas sunaikintinas turtas. Komisija, teikdama Vyriausybei šiame punkte nurodytą išvadą, kartu pateikia ir visą susijusią informaciją (nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės prašymą dėl pritarimo šioje dalyje nurodyto turto sunaikinimui, informaciją apie sunaikintiną turtą ir jo sunaikinimo priežastis ar kita). Vyriausybė per 14

15 darbo dienų nuo Komisijos išvados gavimo priima sprendimą pritarti ar

nepritarti šioje dalyje nurodyto turto sunaikinimui ir apie šį Vyriausybės sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio sprendimo priėmimo praneša nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei, kuriai priklauso šioje dalyje nurodytas sunaikintinas turtas.

Jeigu per šioje dalyje nustatytus terminus Vyriausybė nepriima sprendimo pritarti arba nepritarti šioje dalyje nurodyto turto sunaikinimui, laikoma, kad šioje dalyje nurodyto turto sunaikinimui Vyriausybė pritaria ir šis turtas gali būti sunaikintas. 1923. Prireikus reorganizuoti, pertvarkyti ar restruktūrizuoti pirmos arba antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar akcijų valdytojas turi kreiptis į Komisiją ir pateikti jai prašymą dėl pritarimo šios įmonės reorganizavimui, pertvarkymui ar restruktūrizavimui, taip pat Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją apie numatomą reorganizavimą, pertvarkymą ar restruktūrizavimą ir šių veiksmų priežastis. 2024. Komisija per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 19 23 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos priima sprendimą pritarti ar nepritarti pirmos arba antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės reorganizavimui, pertvarkymui ar restruktūrizavimui ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie šį sprendimą praneša tokiai įmonei ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ar akcijų valdytojui, kuris kreipėsi į Komisiją.

Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą Komisija nepriima sprendimo pritarti ar nepritarti šioje dalyje nurodytam pirmos arba antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės reorganizavimui, pertvarkymui ar restruktūrizavimui, laikoma, kad Komisija šiems veiksmams pritaria ir pirmos arba antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės reorganizavimas, pertvarkymas ar restruktūrizavimas gali būti įgyvendintas, jeigu nėra reikalingas šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje ar 8 straipsnio 2 dalyje nurodytas pritarimas. 2125. Komisijos reikalavimu Komisijai pareikalavus, pirmos arba antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ne vėliau kaip per 3 5 darbo dienas nuo Komisijos pareikalavimo turi pateikti Komisijai visą šio straipsnio 20 24 dalyje nurodytam sprendimui priimti reikalingą informaciją, susijusią su šių įmonių reorganizavimu, pertvarkymu ar restruktūrizavimu. Šiuo atveju terminas šio straipsnio 24 dalyje nurodytam sprendimui priimti pradedamas skaičiuoti nuo visos reikalingos informacijos, susijusios su įmonių reorganizavimu, pertvarkymu ar restruktūrizavimu, pateikimo. Dėl didelės šioje dalyje nurodytos informacijos apimties Komisijos pirmininko motyvuotu sprendimu šio straipsnio 2024 dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 5 darbo dienų laikotarpiui.

Apie termino pratęsimą ne vėliau kaip kitą darbo tą pačią dieną pranešant pranešama šio straipsnio 2024 dalyje nurodytą prašymą pateikusiam subjektui.“7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra

1. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės Komisijos darbo tvarkos

apraše nustatyta tvarka privalo informuoti Komisiją apie ketinamus sudaryti sandorius ar esminius jau sudarytų sandorių pakeitimus, kai sandorio vertė viršija 10 procentų praėjusių finansinių metų metinių įmonės pajamų, ir turi teisę kreiptis į Komisiją dėl kitų savo sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros. 2. Pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės taip pat privalo informuoti Komisiją apie ketinamus sudaryti sandorius ar esminius jau sudarytų sandorių pakeitimus, kai:

1) dėl sandorio nutraukimo nacionaliniam saugumui svarbi įmonė galėtų patirti papildomų išlaidų ar nuostolių, kurių vertė viršytų 2,5 procento praėjusių finansinių metų metinių įmonės pajamų;

  • 2) sandorio pagrindu kitai sandorio šaliai ar tretiesiems asmenims yra suteikiama

teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su įmonės saugos planuose numatytomis esminėmis informacinėmis technologijomis, jų sistemomis ar infrastruktūra, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis. 3. Komisija, gavusi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją apie sandorį, ne vėliau kaip per 10 dienų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei praneša, ar ketinama pradėti sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą.

Jeigu Komisija nepradeda patikros per šioje dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad sandoris atitinka nacionalinio saugumo interesus ir toks sandoris ar esminis jau sudaryto sandorio pakeitimas gali būti sudaromas ir vykdomas. 4. Jeigu nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės nevykdo šio straipsnio

1 ir 2 dalyse nurodytos prievolės, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar

Valstybės saugumo departamentas turi teisę kreiptis į Komisiją dėl tokio sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros arba tokio sandorio patikrą gali inicijuoti Komisija savo iniciatyva. 5. Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar Valstybės saugumo departamentas, gavę arba turėdami duomenų, kad pirmos ar antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ketinamas sudaryti sandoris kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, gali kreiptis į Komisiją dėl tokio sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros. Pirmos ar antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ketinamo sudaryti sandorio patikrą gali inicijuoti Komisija savo iniciatyva. 6. Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar Valstybės saugumo departamentas ir Komisija turi teisę inicijuoti pirmos ar antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės sudaryto sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, gavę duomenų, kad sandoris sudarytas su asmeniu, atitinkančiu bent vieną iš šio įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintų kriterijų, ir kad toks sandoris kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. 7. Sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūrai mutatis mutandis taikoma šio įstatymo 12 straipsnio 6–13 dalyse nustatyta tvarka. 8.

8. Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad ketinamas sudaryti sandoris

neatitinka nacionalinio saugumo interesų, reiškia, kad toks sandoris negali būti sudarytas tol, kol nebus pašalintos Vyriausybės sprendime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys, jeigu tokios priežastys gali būti pašalintos, ir Vyriausybė, prieš tai gavusi naują Komisijos išvadą ir rekomendacijas, nepriims naujo sprendimo, patvirtinančio sandorio atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad sudarytas sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, reiškia, kad toks sandoris prieštarauja nacionalinio saugumo interesams, yra neteisėtas ir negalioja nuo Vyriausybės sprendimo, patvirtinančio, kad sudarytas sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, įsigaliojimo momento, o jeigu sandoris buvo sudarytas nevykdant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos prievolės arba buvo sudarytas sandorio patikros metu, – nuo sandorio sudarymo momento. 1. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės Komisijos darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka privalo pranešti Komisijai apie ketinamus sudaryti sandorius ar esminius jau sudarytų sandorių pakeitimus, kai sandorio vertė viršija 10 procentų praėjusių finansinių metų metinių įmonės pajamų, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus sandorius. Šioje dalyje nurodyta sandorio vertė skaičiuojama be pridėtinės vertės mokesčio. 2. Pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės taip pat privalo informuoti Komisiją apie ketinamus sudaryti sandorius, kai sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiamos šio straipsnio

4 dalies 1 punkto a–c papunkčiuose, o trečiajam asmeniui – šio straipsnio

4 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytos teisės, išskyrus šio

straipsnio 8 dalyje nurodytus sandorius.

Kreipdamosi į Komisiją dėl šioje dalyje nurodytų ketinamų sudaryti sandorių pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės Komisijai privalo pateikti vertinimą, pagrindžiantį, kad ketinamu sudaryti sandoriu sandorio šaliai yra suteikiamos šio straipsnio 4 dalies 1 punkto a–c papunkčiuose, o trečiajam asmeniui – šio straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytos teisės, ir kitą darbo tvarkos apraše nustatytą informaciją. 3. Komisija, gavusi šio straipsnio 1, 2 ar 7 dalyje nurodytą pranešimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų jį apsvarsto ir informuoja nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę arba atitinkamai šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytą subjektą, ar ketina pradėti sandorio patikrą. Jeigu Komisija nustato, kad šioje dalyje nurodytam sprendimui priimti reikia gauti ar išnagrinėti papildomą informaciją iš nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, valstybės ar savivaldybių institucijų ar kitų asmenų, ji ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į šiuos subjektus dėl papildomos informacijos gavimo ir nurodo, kad asmuo per 10 darbo dienų nuo tokio pranešimo gavimo turi pateikti Komisijos prašomą informaciją. Komisija, gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 8 darbo dienas turi nuspręsti, ar ketina pradėti sandorio patikrą. Jei Komisija patikros nepradeda, laikoma, kad sandoris, dėl kurio buvo kreiptasi, gali būti sudaromas. 4.

4. Jeigu Komisija pradeda sandorio

patikrą, patikra susideda iš:

  • 1) vertinimo pagal toliau nurodytus

kriterijus, ar:

a) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su įmonės saugumo planuose ar kituose įmonės vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ar informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos įmonės veiklai, šių ryšių ar informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis arba kai yra rizika, kad prie tokių ryšių ar informacinių sistemų (jų dalių) gali gauti prieigą tretieji asmenys arba jiems būtų suteikta teisė aptarnauti ar kitaip susipažinti su tokiais ryšiais ar sistemomis (jų dalimis);

  • b) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra

suteikiama teisė dalyvauti įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ar valstybei svarbų projektą;

  • c) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra

suteikiama teisė eksploatuoti ar valdyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą arba atlikti kitus reikšmingus, galinčius kelti riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui veiksmus, galinčius turėti įtakos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui;

  • 2) sandorio šalies patikros ar trečiojo asmens patikros, kuri atliekama vertinant

sandorio šalį ar trečiąjį asmenį pagal šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytus kriterijus ir mutatis mutandis laikantis šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytos investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros tvarkos bei sandorio šaliai ar trečiajam asmeniui mutatis mutandis taikant šio įstatymo 10 straipsnio 4–6 dalyse nustatytas išimtis, kai nėra atliekama investuotojo patikra. 5.

5. Komisijai išvadą dėl šio straipsnio 4 dalyje 1 punkte nurodyto vertinimo teikia

Vyriausybės įgaliota institucija, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, kurios ketinamas sudaryti ar sudarytas sandoris yra vertinamas, fizinės ir veiklos apsaugos reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, parengimą, Komisijos sprendimu – kitos institucijos. 6. Jei nustatoma, kad sandorio pagrindu sandorio šaliai būtų ar yra suteiktos šio straipsnio 4 dalies 1 punkto a–c papunkčiuose, o trečiajam asmeniui šio straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytos teisės ir tokia sandorio šalis arba trečiasis asmuo kelia riziką arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, toks sandoris laikomas atitinkamai keliančiu riziką arba neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Šioje dalyje nurodyti sprendimai priimami mutatis mutandis laikantis šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytos tvarkos. 7. Šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai turi teisę pranešti Komisijai apie:

  • 1) nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ketinamus sudaryti ar jau

sudarytus sandorius, gavusios duomenų, kad apie tokius sandorius šios įmonės nepranešė, nors privalėjo pranešti atlikdamos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas pareigas;

  • 2) pirmos ir antros nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ketinamus

sudaryti ar jau sudarytus sandorius, gavusios duomenų, kad:

  • a) sandorį ketinama sudaryti su sandorio šalimi, atitinkančia bent vieną iš šio

įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintų kriterijų;

  • b) sudarius sandorį su sandorio šalimi, bent vieną iš šio įstatymo 11 straipsnyje

įtvirtintų kriterijų atitiks trečiasis asmuo;

c) sandorį sudariusi šalis ar trečiasis asmuo atitinka bent vieną šio įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintų kriterijų;

d) sandoris gali atitikti šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus kriterijus. 8.

8. Jei šio įstatymo nustatyta tvarka priimamas

sprendimas, kad sandoris atitinka nacionalinio saugumo interesus, laikoma, kad kiti sandoriai dėl lygiaverčio objekto su ta pačia sandorio šalimi atitinka nacionalinio saugumo interesus, išskyrus atvejus, kai yra naujų duomenų dėl sandorio ar sandorio šalies (trečiojo asmens) atitikties nacionalinio saugumo interesams. 9. Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, reiškia, kad toks sandoris negali būti sudarytas tol, kol nebus pašalintos Vyriausybės sprendime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys, jeigu tokios priežastys gali būti pašalintos, ir Vyriausybė, prieš tai gavusi naują Komisijos išvadą, nepriims naujo sprendimo, patvirtinančio sandorio atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad sudarytas sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, reiškia, kad toks sandoris prieštarauja nacionalinio saugumo interesams, yra neteisėtas ir negalioja nuo Vyriausybės sprendimo, patvirtinančio, kad sudarytas sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, įsigaliojimo momento, o jeigu sandoris buvo sudarytas nevykdant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos prievolės arba buvo sudarytas sandorio patikros metu, – nuo sandorio sudarymo momento. 10. Su sandorio šalimi ar trečiuoju asmeniu, pripažintu neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės negali sudaryti sandorių, suteikiančių sandorio šaliai šio straipsnio 4 dalies 1 punkto a–c papunkčiuose, o trečiajam asmeniui šios straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytas teises, kol sandorio šalis ar trečiasis asmuo nepateiks informacijos, kad aplinkybės, dėl kurių jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, išnyko ar buvo pašalintos. 11.

11. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės atlikdamos pirkimus, kurių

vertė ar objektas atitinka šio straipsnio 1 ar 2 dalį, pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė kreipsis į Komisiją dėl ketinamo sudaryti sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros ir tuo atveju, jei Komisija pareikalaus pateikti papildomus dokumentus ir iš kitos ketinamo sudaryti sandorio šalies, ji privalės juos pateikti. 12. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei.“8 straipsnis. Įstatymo papildymas 13¹straipsniu Papildyti įstatymą 13¹straipsniu: „13¹ straipsnis. Kitų investuotojų patikra pagal Reglamentą (ES) 2019/452

1. Komisija taip pat gali atlikti bet kurio kito, nei apibrėžta šio įstatymo 2

straipsnio 2 dalyje, investuotojo patikrą, jei pagal Reglamentą (ES) 2019/452 Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos Komisija pateikia informaciją apie jų planuojamos padaryti ar padarytos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje poveikį viešajai tvarkai ar saugumui arba Sąjungos svarbos projektams ar programoms dėl saugumo arba viešosios tvarkos priežasčių. 2. Komisija 1 dalyje nurodytais atvejais atlikdama investuotojo patikrą dėl atitikties nacionaliniam saugumui mutatis mutandis vadovaujasi šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais kriterijais ir 12 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų iniciatyva Komisija turi teisę vertinti, ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje planuojama ar padaryta tiesioginė užsienio investicija, kaip ji suprantama pagal Reglamentą (ES) 2019/452, nepaisant to, ar ji yra tikrinama ar netikrinama pagal tos valstybės įstatymus, gali daryti poveikį nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat Europos Sąjungos svarbos projektams ir programoms dėl saugumo arba viešosios tvarkos priežasčių.

Atlikusi vertinimą Komisija gali nuspręsti pateikti pastabas ar bet kurią kitą informaciją Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje planuojama ar padaryta tokia tiesioginė užsienio investicija, ir Europos Komisijai Reglamente (ES) 2019/452 nustatyta tvarka. 4. Jeigu Reglamento (ES) 2019/452 nustatyta tvarka Komisija gauna informaciją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos Komisijos apie tai, kad tiesioginė užsienio investicija, dėl kurios Komisijoje atliekama investuotojo atitikties nacionaliniam saugumui patikra, gali daryti poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat Europos Sąjungos svarbos projektams ir programoms dėl saugumo arba viešosios tvarkos priežasčių, ji deramai atsižvelgia į kitų Europos Sąjungos valstybių narių pastabas ir Europos Komisijos nuomonę. 5. Jei Komisija turi pagrindo manyti, kad tiesioginė užsienio investicija, dėl kurios Komisijoje atliekama investuotojo atitikties nacionaliniam saugumui patikra, gali daryti poveikį saugumui arba viešajai tvarkai, ji gali paprašyti Europos Komisijos pateikti nuomonę arba kitų Europos Sąjungos valstybių narių pateikti pastabų Reglamento (ES) 2019/452 nustatyta tvarka.“9 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pasekmės taikomos ir tais atvejais, kai šio įstatymo 12 straipsnio

17 21 dalyje nurodytą akcininką kontroliuojantis asmuo pasikeitė

pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus arba kai pasikeitė šio įstatymo 12 straipsnio 17 21 dalyje nurodytą akcininką kontroliuojantis asmuo, neatsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, jog šio įstatymo 12 straipsnio 17 21 dalyje nurodytą akcininką kontroliuojančio asmens pasikeitimas reikštų, kad šio įstatymo 12 straipsnio 17

21 dalyje nurodytas akcininkas (investuotojas) neatitinka nacionalinio saugumo

interesų.“10 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

„2. Vyriausybė patvirtina nacionaliniam saugumui užtikrinti

svarbios įmonės saugumo plano reikalavimus ir jo rengimo tvarkos aprašą. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, parengusi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo planą, suderina jį su kompetentingomis institucijomis, nurodytomis Vyriausybės patvirtintame nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plano rengimo tvarkos apraše, ir teikia jį tvirtinti Vyriausybės įgaliotai institucijai Vyriausybei. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių saugumo planai viešai neskelbiami.“

„3. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos Vyriausybės įgaliota institucija arba Komisija turi teisę priimti sprendimą dėl tikrinimo, kaip nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės laikosi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plano.

Nustačius, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi veikla organizuojama ir vykdoma taip, kad kyla grėsmė nacionalinio saugumo interesams, Vyriausybė Vyriausybės įgaliota institucija įpareigoja nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės valdymo organus parengti naują nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo planą, pakoreguoti esamą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo planą ir (arba) imtis atitinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas naujo, esamo ar pakoreguoto nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plano vykdymas. Naujas ar pakoreguotas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo planas turi būti suderintas ir patvirtintas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“11 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti

16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vyriausybė Vyriausybės kanceliarija, gavusi pasiūlymą šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais įsigyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę pagal įmonės pirkimo-pardavimo sutartį, šios įmonės 2/3 ar daugiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, nekilnojamąjį turtą ir (arba) jai priklausančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą (toliau – pasiūlymas), per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo, pateikdama pasiūlymą ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytame Vyriausybės patvirtintame tvarkos apraše nurodytus dokumentus (jeigu tokius dokumentus reikalinga reikia pateikti kartu su pasiūlymu), kreipiasi į Komisiją dėl išvados, kuria Komisija įvertintų pasiūlymą.“

„5.

Vertindama pasiūlymą Komisija įvertina nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, taip pat joms priklausančių ar jų valdomų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių veikimo užtikrinimo reikalingumą ar perleidimo kitai nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei galimumą ir galimas grėsmes nacionalinio saugumo interesams, jeigu nebūtų atlikti šie veiksmai. Išvadą dėl pasiūlymo Komisija priima ir Vyriausybei pateikia ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo kreipimosi ir pasiūlymo gavimo iš Vyriausybės.“

„6. Vyriausybė, papildomai įvertinusi pasiūlyme nurodytų

nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, taip pat joms priklausančių ar jų valdomų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių veikimo užtikrinimo reikalingumą ar perleidimo kitai nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei galimumą ir galimas grėsmes nacionalinio saugumo interesams, jeigu nebūtų atlikti šie veiksmai, taip pat įvertinusi šio straipsnio 5 dalyje nurodytą Komisijos išvadą, sprendimą dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės pagal įmonės pirkimo-pardavimo sutartį, šios įmonės 2/3 ar daugiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, nekilnojamojo turto ir (arba) jai priklausančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto įsigijimo priima ne vėliau kaip per 10

20 darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos Komisijos

išvados gavimo dienos. Siekiant nustatyti įsigyjamo turto vertę, šioje dalyje nurodytas terminas Vyriausybės sprendimu gali būti pratęstas 10 darbo dienų

5 dienoms.“

12 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

„4. Kartu su rašytiniu prašymu pateikti informaciją apie asmenį, skiriamą į Pareigų

sąraše nurodytas pareigas, prašymą teikiantis asmenį į pareigas skiriantis ar paskyręs subjektas privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai asmens, skiriamo į Pareigų sąraše nurodytas pareigas, sutikimą būti tikrinamam.“

„8. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis

taikomos generalinių rangovų ar rangovų vadovams ir darbams vadovaujantiems asmenims, kuriems suteikiama teisė be palydos patekti prie šio įstatymo 4 priedo 1 punkto a ir b papunkčiuose bei 4 priedo 2 punkto c–l papunkčiuose nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą sudarančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto. Pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės turi parengti ir patvirtinti rangovų ir (ar) subrangovų darbuotojų, kuriems dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo būtų suteikta teisė be palydos patekti prie šių įmonių valdomų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ar turto, pareigų sąrašus ir tikrinti juose nurodytas pareigas siekiančius eiti ar einančius asmenis, mutatis mutandis vadovaudomosi šiame straipsnyje nurodytais kriterijais ir tvarka.“

3. Pripažinti netekusia galios 17

straipsnio 9 dalį. „9. Šio straipsnio nuostatos netaikomos trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms ir joms nuosavybės teise priklausantiems ar jų valdomiems nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui.“13 straipsnis. Įstatymo papildymas 17¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 17¹ straipsniu:

„17¹ straipsnis. Asmens duomenų, kai šie duomenys tvarkomi šiame

įstatyme nustatytais tikslais, tvarkymo ypatumai 1.

Valstybės institucijos ir Komisija, vykdydamos investuotojų ir sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, taip pat asmenų, pretenduojančių eiti pareigas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse, tikrinimą, renkamus asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatyme ir šiame įstatyme nustatyta tvarka. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais valstybės institucijos ir Komisija turi teisę tvarkyti ir specialių kategorijų asmens duomenis. 3. Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimas duomenų subjektams gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, taip pat šio įstatymo 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintos duomenų subjektų teisės susipažinti su asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai ar iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, jeigu, duomenų subjektui pateikus informaciją ar įgyvendinus jo teises, gali būti sudarytos prielaidos pažeisti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų saugumą ar šis saugumas pažeistas.“

14 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

„1. Vyriausybė sudaro Komisiją ir tvirtina Komisijos darbo tvarkos aprašą. Vyriausybė gali pavesti Ministrui Pirmininkui patvirtinti Komisijos personalinę sudėtį.

Komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Komisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Paskirti Komisijos nariai pasirašo nešališkumo investuotojams deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą, kurių turinio reikalavimus nustato Komisijos darbo tvarkos aprašas. Komisijos nariu negali būti valstybės politikas, taip pat politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas.“

„1) atlieka investuotojo, sandorio ar sandorio šalies (trečiojo asmens) ir asmenų, siekiančių įgyti ar įgijusių transliavimo ir (arba) retransliuojamo turinio licenciją, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ir priima sprendimą arba teikia išvadą ar rekomendacijas Vyriausybei ir (ar) investuotojui ar sandorio šaliai (trečiajam asmeniui);“. 3. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) teikia rekomendacijas dėl į Pareigų sąrašą įtrauktinų

pareigų ir pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių patvirtintų rangovų ir (ar) subrangovų darbuotojų pareigų sąrašų, taip pat dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ar nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto fizinės ir veiklos apsaugos reikalavimų;“. 4. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) teikia Vyriausybei Vyriausybės įgaliotai

institucijai rekomendacijas dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės naujo saugumo plano parengimo, esamo saugumo plano koregavimo ar vykdymo.“15 straipsnis. Įstatymo papildymas 19¹straipsniu Papildyti įstatymą 19¹straipsniu: „19¹ straipsnis. Ryšių palaikymo punktas 1.

Ryšių palaikymo

punktas

1. Vyriausybė paskiria

instituciją, atliekančią Reglamente (ES) 2019/452 ir šiame įstatyme nurodytas ryšių palaikymo punkto funkcijas (toliau – Ryšių palaikymo punktas). 2. Ryšių palaikymo punktas atsakingas už gautos informacijos apie Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse planuojamas ar padarytas tiesiogines užsienio investicijas perdavimą pagal Reglamentą (ES) 2019/452 ir šį įstatymą Komisijai ir suinteresuotoms Lietuvos institucijoms, kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms ir Europos Komisijai. 3. Valstybės institucijos ir įstaigos, visų pirma nurodytos šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 2-10 punktuose, teikia Ryšių palaikymo punktui Reglamento (ES) 2019/452 taikymo tikslais reikalingą informaciją apie Lietuvoje planuojamas ar padarytas tiesiogines užsienio investicijas ir sprendimus, susijusius su tiesioginių užsienio investicijų tikrinimu.“16 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Šio įstatymo pagrindu Komisijos, viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Toks skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo skundo priėmimo dienos, o apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo – ne vėliau kaip per 30 dienų nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos.“17 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas

„1. Įmonė, išskyrus projekto įgyvendinimo bendrovę, numatytą Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme, vykdanti branduolinės energetikos objekto (objektų), išskyrus Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklą, statybą, eksploatavimą, eksploatavimo nutraukimą ir uždaryto radioaktyviųjų atliekų atliekyno (-ų) priežiūrą.“

2. Pripažinti netekusiu galios

Įstatymo 1 priedo 8 punktą. „8.

„8. Įmonė, atliekanti Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo operatoriaus funkcijas.“

18 straipsnis. Įstatymo 2 priedo

pakeitimas

„2. „Lietuvos energija“, UAB „Ignitis grupė“. 2. Pakeisti Įstatymo 2 priedo 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3. „Lietuvos energijos gamyba“, AB „Ignitis

gamyba“. 3. Pakeisti Įstatymo 2 priedo 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ „Ignitis“. 19 straipsnis. Įstatymo 4 priedo pakeitimas

„h) Saugusis valstybinis duomenų perdavimo

tinklas.“

„i) Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų

skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio tinklas.“20 straipsnis. Įstatymo papildymas 5 priedu Papildyti Įstatymą 5 priedu: „Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo5 priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS

AKTAI

2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema.“

21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2

dalį, įsigalioja 2020 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2020 m. rugsėjo

30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo

gauti prašymai dėl investuotojų, sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, taip pat kitų Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 19 straipsnyje išdėstytų funkcijų atlikimo, nagrinėjami pagal iki šio įstatymo galiojusias Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatas. 4.

4. Šio įstatymo nuostatos, kurios

reguliuoja tiesioginių užsienio investicijų patikrą pagal Reglamentą (ES) 2019/452 ir (arba) yra susijusios su šio Reglamento taikymu, taip pat nustato ryšių palaikymo punkto funkcijas, taikomos nuo 2020 m. spalio 11 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2020-06-23 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

NACIONALINIAM

SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1132 1, 2, 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19,

20 STRAIPSNIŲ, 1, 2, 4 PRIEDŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 13¹,

17¹, 19¹ STRAIPSNIAIS IR 5 PRIEDU

ĮSTATYMAS

2020 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

„1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui

užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose (toliau – apsaugos zonos) esantis turtas ir teritorija bei ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų sandoriai būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas.“

„6. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais

šio įstatymo 5 priede.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

„6) siekia vykdyti ar vykdo veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje.“

„9. Sprendimas, patvirtinantis, kad investuotojas ar

sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, – Vyriausybės priimtas sprendimas, patvirtinantis, kad investuotojas ar sandoris kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams.“

„10.

Trečiasis asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam pagal sandorius, nurodytus šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje, suteikiama teisė gauti prieigą ar kitaip susipažinti su įmonės saugumo planuose ar kituose įmonės vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos įmonės veiklai, šių ryšių ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis arba šiems asmenims būtų suteikta teisė aptarnauti ar kitaip susipažinti su tokiomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (jų dalimis).“

4. Buvusias 2 straipsnio

9–13 dalis laikyti atitinkamai 11–15 dalimis. 5. Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „sutartinai veikiantys asmenys“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, sąvoka

„kontroliuojantis asmuo“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos

Respublikos konkurencijos įstatyme, sąvoka „ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme.“3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 4 straipsnio 2 dalį ir visą straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonos

1. Apsaugos zonas, įvertinusi

nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto specifiką, taip pat rizikos veiksnių keliamą apsaugos poreikį, nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir savivaldybių administracijos, rengdamos ar tikslindamos teritorijų planavimo dokumentus, turi atsižvelgti į Vyriausybės nustatytas apsaugos zonas. 2.

patvirtinantį, kad investuotojas, neatitinka nacionalinio saugumo interesų, matydama, kad, siekiant apsaugoti nacionalinio saugumo interesus, reikalingos papildomos priemonės, papildomai įvertinusi investuotojo statusą, veiklą, elgesį ir ketinimus, veiklos keliamos grėsmės rimtumą ir akivaizdumą, tuo pačiu sprendimu turi teisę apsaugos zonoje sustabdyti tokio investuotojo kontroliuojamo ar juridinio asmens, kurio vertybinius popierius, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte, yra įsigijęs investuotojas, veiklą, keliančią grėsmę nacionalinio saugumo interesams, iki bus pašalinta grėsmė nacionalinio saugumo interesams.“4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

„2. Investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams (toliau – patikra arba patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams) atliekama ir sprendimas dėl jo priimamas vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais kriterijais ir šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka.“

„4. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės,

valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, taip pat valstybės valdomos bendrovės ir jų dukterinės bendrovės atitinka nacionalinio saugumo interesus ir jų patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra atliekama.“

„5.

Europos Sąjungos valstybės narės, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ar Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančios valstybės, taip pat akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės teisinę formą atitinkantys ribotos atsakomybės juridiniai asmenys, kuriuose šių valstybių centrinės, regioninės ir (ar) vietos valdžios institucijoms priklauso daugiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių šių juridinių asmenų vertybinių popierių ar dalių, išreiškiančių kapitalą, tarptautinės finansų organizacijos, kurių narė yra Lietuvos Respublika, taip pat kitos tarptautinės finansinės institucijos ar organizacijos, kurių tikslai, investavimo politika ir veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, atitinka nacionalinio saugumo interesus ir jų patikra šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra atliekama.“

„6.

Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojai, vykdantys ilgalaikę veiklą Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ar Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančioje valstybėje ir turintys patirties atitinkamoje srityje bei realias galimybes įgyvendinti veiksmus, numatytus šio įstatymo

12 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, išskyrus atvejus, kai Lietuvos

Respublikos ar užsienio investuotojas, valstybė, kurioje jis įsteigtas ar kuri jį kontroliuoja, arba trečioji valstybė, su kuria toks investuotojas siejamas, veikia taip, kad kyla rizikos veiksnių, pavojų ar grėsmių nacionalinio saugumo interesams, atitinka nacionalinio saugumo interesus ir jų patikra šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra atliekama, išskyrus atvejus, kai patikra atliekama šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų iniciatyva, jeigu paaiškėja šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės arba šie subjektai turi duomenų, kad tokio investuotojo planuojama vykdyti ar vykdoma veikla arba įsteigto juridinio asmens organų priimami sprendimai gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams, arba investuotojas kelia riziką arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų.“

„9.

Investuotojas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekdamas įsigyti akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia 1/4 ar daugiau balsų nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens visuotiniame akcininkų susirinkime, arba sudarant balsavimo teisės perleidimo sutartį įgyti teisę naudotis neturtinėmis akcininko teisėmis, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia 1/4 ar daugiau šioje dalyje nurodyto juridinio asmens akcijų, ir kai visais šioje dalyje išdėstytais atvejais tai gali daryti poveikį ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, ypatingos svarbos technologijoms, ypatingos svarbos išteklių tiekimo saugumui, galimybei susipažinti su neskelbtina informacija arba gebėjimui kontroliuoti neskelbtiną informaciją, apie šioje dalyje nurodytus ketinamus sudaryti sandorius ar ketinamus atlikti veiksmus turi Komisijai pranešti Komisijos darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Vyriausybė nustato ir konkrečiai nurodo, kas yra laikoma šioje dalyje nurodytais ypatingos svarbos infrastruktūros objektais, ypatingos svarbos technologijomis, ypatingos svarbos išteklių tiekimo saugumu, neskelbtina informacija, gebėjimu kontroliuoti neskelbtiną informaciją.“

„11. Investuotojo ir sutartinai veikiančių asmenų turimiems balsams skaičiuoti taikoma Vertybinių popierių įstatyme nustatyta asmens turimų balsų skaičiavimo tvarka.“

5 straipsnis. 11 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijai 1.

Investuotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu:

1) jis kreipimosi į Komisiją metu yra dominuojantis (kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme) kurios nors rūšies iškastinių energijos išteklių importuotojas į Lietuvos Respubliką, tokio importuotojo kontroliuojamas arba su juo kooperacijos ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo ir jeigu Komisija priima išvadą bei Vyriausybė priima sprendimą, kad šiame punkte nurodyti dominavimas, kontrolė ir ryšiai laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui;

2) jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis;

3) jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui sąsajų su organizuotomis grupėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms;

4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo požymius ir už padarytą nusikaltimą nėra išnykęs ar panaikintas investuotojo teistumas arba dėl tokio nusikaltimo padarymo vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas ir už padarytą nusikaltimą nėra išnykęs ar panaikintas investuotojo teistumas;

5) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo (nusikaltimų) Lietuvos valstybės nepriklausomybei, terito

rijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai ir (arba) per pastaruosius 24 mėnesius jis yra pažeidęs šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų veiklą, nuostatas;

  • 6) Komisija investuotojui pagal šio įstatymo 12

straipsnio 10 dalies 2 punktą pateikia rekomendacijas, kurių laikantis jo ketinami sudaryti sandoriai ar ketinami vykdyti veiksmai nekeltų rizikos nacionaliniam saugumui ir nustatoma, kad šios rekomendacijos nėra vykdomos jis nepagrindžia realių galimybių įgyvendinti veiksmus, numatytus šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose;

  • 7) Komisija jam praneša apie numatomą pradėti jo patikrą dėl

atitikties nacionalinio saugumo interesams (kai patikra pradedama šio įstatymo 12 straipsnio 5 4 dalyje nurodytų subjektų iniciatyva) ir jis per 10 darbo dienų ir per papildomą Komisijos nurodytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 10 darbo dienų, šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą Komisijai nepateikia Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytų dokumentų ir informacijos ir jam nepateikus dokumentų ar informacijos nėra priimtas priimti Komisijos išvada ar Vyriausybės sprendimas, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus;

  • 8) vadovaujantis kitais įstatymais, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnio 3

dalyje, investuotoju negali būti konkrečios trečiosios valstybės investuotojas arba negali būti vykdoma konkreti veikla, kuri įstatymu yra pripažinta kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui;

9) jeigu remdamasi kitų Europos Sąjungos valstybių narių pastabomis ar Europos Komisijos nuomone ar jų suteikta informacija Komisija priima išvadą ir Vyriausybė priima sprendimą, kad pagal Reglamento (ES) 2019/452 nuostatas investuotojo tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės viešajai tvarkai ar saugumui arba Sąjungos svarbos projektams ar programoms dėl saugumo arba viešosios tvarkos priežasčių yra kitų pagrįstų duomenų

dėl investuotojo neatitikties nacionalinio saugumo interesams;

  • 10) yra kitų pagrįstų

duomenų dėl investuotojo rizikos ar neatitikties nacionalinio saugumo interesams.

Investuotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu:

1) jis kreipimosi į Komisiją metu yra dominuojantis (kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme) kurios nors rūšies iškastinių energijos išteklių importuotojas į Lietuvos Respubliką, tokio importuotojo kontroliuojamas arba su juo kooperacijos ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo ir jeigu Komisija priima išvadą bei Vyriausybė priima sprendimą, kad šiame punkte nurodyti dominavimas, kontrolė ir ryšiai laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui;

2) jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis;

3) jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui sąsajų su organizuotomis grupėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms;

4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo požymius ir už padarytą nusikaltimą nėra išnykęs ar panaikintas investuotojo teistumas arba dėl tokio nusikaltimo padarymo vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas ir už padarytą nusikaltimą nėra išnykęs ar panaikintas investuotojo teistumas;

5) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo (nusikaltimų) Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai ir (arba) per pastaruosius 24 mėne

sius jis yra pažeidęs šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų veiklą, nuostatas;

  • 6) Komisija investuotojui pagal šio įstatymo 12

straipsnio 10 dalies 2 punktą pateikia rekomendacijas, kurių laikantis jo ketinami sudaryti sandoriai ar ketinami vykdyti veiksmai nekeltų rizikos nacionaliniam saugumui ir nustatoma, kad šios rekomendacijos nėra vykdomos jis nepagrindžia realių galimybių įgyvendinti veiksmus, numatytus šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose;

  • 7) Komisija jam praneša apie numatomą pradėti jo patikrą dėl

atitikties nacionalinio saugumo interesams (kai patikra pradedama šio įstatymo 12 straipsnio 5 4 dalyje nurodytų subjektų iniciatyva) ir jis per 10 darbo dienų ir per papildomą Komisijos nurodytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 10 darbo dienų, šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą Komisijai nepateikia Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytų dokumentų ir informacijos ir jam nepateikus dokumentų ar informacijos nėra priimtas priimti Komisijos išvada ar Vyriausybės sprendimas, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus;

  • 8) vadovaujantis kitais įstatymais, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnio 3

dalyje, investuotoju negali būti konkrečios trečiosios valstybės investuotojas arba negali būti vykdoma konkreti veikla, kuri įstatymu yra pripažinta kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui;

9) jeigu remdamasi kitų Europos Sąjungos valstybių narių pastabomis ar Europos Komisijos nuomone ar jų suteikta informacija Komisija priima išvadą ir Vyriausybė priima sprendimą, kad pagal Reglamento (ES) 2019/452 nuostatas investuotojo tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės viešajai tvarkai ar saugumui arba Sąjungos svarbos projektams ar programoms dėl saugumo arba viešosios tvarkos priežasčių yra kitų pagrįstų duomenų dėl investuotojo neatitikties nacionalinio saugumo interesams;

  • 10) yra kitų pagr

įstų duomenų dėl investuotojo rizikos ar neatitikties nacionalinio saugumo interesams. 2.

2. Kai pagal šio

straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose ir 10 punkte nurodytus kriterijus nustatoma, kad investuotojas kelia riziką nacionaliniam saugumui, yra pagrindas tokį investuotoją pripažinti keliančiu riziką nacionaliniam saugumui, o kai pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus nustatoma, kad investuotojas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra pagrindas tokį investuotoją pripažinti neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų.“6 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ir sprendimų dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo ar turto, nurodyto nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, priėmimas 1.

Investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, išskyrus išimtis, numatytas šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytas išimtis, turi būti atlikta šiais atvejais:

  • 1) investuotojui įstatymų nustatyta tvarka perduodant nacionaliniam saugumui

užtikrinti svarbius įrenginius ar turtą arba šio investuotojo reikalavimams užtikrinti įkeičiant nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ar turtą, arba nustatant jam hipoteką, kaip numatyta nurodyta šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse;

  • 2) investuotojui įsigyjant atitinkamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių

įmonių akcijų dalis ar šiam investuotojui sudarant balsavimo teisės perleidimo sutartis ir įgyjant teisę naudotis atitinkamos dalies akcijų suteikiamomis neturtinėmis akcininko teisėmis, kaip numatyta nurodyta šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje, 8 straipsnio 4 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje;

  • 3) investuotojui įsigyjant atitinkamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių

įmonių konvertuojamųjų obligacijų dalis, kaip numatyta nurodyta šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje, 8 straipsnio 5 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje;

  • 4) investuotojui įstatymų nustatyta tvarka perduodant turtą, nurodytą

nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, kaip numatyta nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje;

  • 5) investuotojo reikalavimams užtikrinti įkeičiant turtą, nurodytą nacionaliniam

saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, ar šiems reikalavimams užtikrinti nustatant šiam turtui hipoteką, kaip numatyta nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje. 2.

šio straipsnio 1 dalyje nurodytus šio straipsnio 1 dalyje veiksmus, investuotojas arba šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų akcijų ir konvertuojamųjų obligacijų savininkai, arba šio straipsnio 1 dalies 1 ir

4 punktuose nurodyto turto savininkai (toliau kiekvienas iš jų atskirai

vadinami pareiškėju) privalo kreiptis į Komisiją dėl patikros, pateikdami ir kartu su kreipimusi pateikti Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir bei informaciją, pateiktinus Komisijai kartu su kreipimusi, ir atitinkamai negali sudaryti sandorių ar atlikti jokių veiksmų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų, taip pat negali pasikeisti akcininką kontroliuojantis asmuo, kaip tai apibrėžta šio straipsnio 17 21 dalyje, kol dėl investuotojo nebus priimtas sprendimas, patvirtinantis jo atitiktį nacionalinio saugumo interesams. 3.

3. Investuotojo Patikra dėl atitikties

nacionalinio saugumo interesams, kai investuotojas siekia įsigyti arba po 2014 m. lapkričio 1 d. įsigijo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinius popierius, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose, arba siekia vykdyti veiklą arba ją vykdo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje, arba yra įgijęs šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytus vertybinius popierius (ir (arba) teises), arba siekia įsigyti turto apsaugos zonos teritorijoje, atliekama šio straipsnio 5 4 dalyje numatytų nurodytų subjektų iniciatyva, jeigu paaiškėja šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės arba šie subjektai turi duomenų, kad tokio investuotojo planuojama vykdyti ar vykdoma veikla arba įsteigto juridinio asmens organų priimami sprendimai gali kelti riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams, arba investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų. 4. Investuotojo ir sutartinai veikiančių asmenų turimiems balsams skaičiuoti taikoma Vertybinių popierių įstatyme nustatyta asmens turimų balsų skaičiavimo tvarka.

5.Investuotojo Patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams gali inicijuoti: Vyriausybė, ministras, nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kaip jos apibrėžtos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, Lietuvos bankas, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, taip pat valstybės arba savivaldybės vykdomoji institucija, kuri yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų valdytoja (kuriai šios akcijos perduotos valdyti patikėjimo teise) arba kuri įgyvendina valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas, arba savivaldybė, kurios teritorijoje esančioje apsaugos zonoje investuotojas siekia vykdyti (vykdo) veiklą ar įsigyti turto. 4.

  • 1) Vyriausybė;
  • 2) ministras;
  • 3) Komisija;
  • 4) nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kaip jos apibrėžtos Nacionalinio

saugumo pagrindų įstatyme;

  • 5) Lietuvos bankas;
  • 6) Lietuvos radijo ir televizijos komisija dėl asmenų, ketinančių įgyti ar

įgijusių transliavimo ir (arba) retransliuojamo turinio licenciją, įgyvendindama jai Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme nustatytas teises ir pareigas;

7) Valstybinė energetikos reguliavimo taryba;

  • 8) valstybės arba savivaldybės vykdomoji institucija, kuri yra valstybei ar

savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų valdytoja (kuriai šios akcijos perduotos valdyti patikėjimo teise) arba kuri įgyvendina valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas;

  • 9) savivaldybės, kurios teritorijoje esančioje apsaugos zonoje investuotojas

siekia vykdyti (vykdo) veiklą ar įsigyti turto, vykdomoji institucija;

10) Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė dėl apsaugos zonos teritorijoje veikiančio investuotojo, kai įmonės veiklos teritorija yra toje pačioje apsaugos zonoje. 65. Komisija investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, kreipdamasi į šio straipsnio 7 dalyje nurodytas institucijas, pradeda ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai iš investuotojo arba pareiškėjo gauna kreipimąsi ir kartu su kreipimusi pateiktus visus Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją, pateiktinus Komisijai kartu su kreipimusi.

Kai dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros į Komisiją kreipiasi šio straipsnio 54 dalyje nurodyti subjektai, Komisija praneša investuotojui apie numatomą pradėti investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, nurodydama ir nurodo, kad investuotojas per 10 darbo dienų nuo tokio pranešimo gavimo dienos Komisijai turi pateikti Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją, ir pradeda investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ne vėliau kaip kitą darbo dieną, kai iš investuotojo gauna gavusi visus Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją. Apie pradėtą patikrą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams Komisija tą pačią dieną praneša investuotojui, pareiškėjui, taip pat Vyriausybei ir investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams inicijavusiam subjektui. Investuotojas, pareiškėjas ar šio straipsnio 5 dalyje nurodytas subjektas, teikdamas šiame straipsnyje nurodytą informaciją, raštu gali nurodyti, kad ši informacija sudaro komercinę (gamybinę) paslaptį ar yra konfidenciali, o Vyriausybė arba Komisija privalo užtikrinti šios informacijos konfidencialumą. 6. Apie pradėtą patikrą Komisija ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša investuotojui, pareiškėjui, taip pat Vyriausybei, Vyriausybės paskirtai institucijai, atliekančiai Reglamente (ES) 2019/452 ir šiame įstatyme nurodytas ryšių palaikymo punkto funkcijas (toliau

  • Ryšių palaikymo punktas), ir patikrą inicijavusiam subjektui.

Investuotojas, pareiškėjas ar šio straipsnio 4 dalyje nurodytas subjektas, teikdamas Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją, raštu gali nurodyti, kad ši informacija sudaro komercinę (gamybinę) paslaptį ar yra konfidenciali, o Vyriausybė ir (arba) Komisija privalo užtikrinti šios informacijos konfidencialumą. 7. Atliekant investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, taip pat įgyvendinant šio įstatymo 19 straipsnyje numatytas nustatytas funkcijas, Komisijai išvadas dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pagal savo kompetenciją teikia Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Komisijos sprendimu – kitos institucijos. Vadovaujantis Reglamentu (ES) 2019/452, Ryšių palaikymo punktas Komisijai teikia gautas iš Europos Komisijos ar Europos Sąjungos valstybės narės pastabas, nuomonę arba prašymą pateikti papildomą informaciją dėl atliekamos patikros. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytos institucijos išvadas dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pateikia ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo pateikti Komisijai išvadas dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams gavimo. Jeigu per nurodytą terminą institucijos nepateikia išvadų, laikoma, kad institucijos neturi informacijos apie tai, kad investuotojas atitinka šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–56, ir

9 ir 10 punktuose nustatytus kriterijus.“

9.

Šio straipsnio 8 dalyje nurodytas 15 darbo dienų terminas šio straipsnio

7 dalyje nurodytų institucijų rašytiniu prašymu, kuris pateikiamu

Komisijai turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki šio straipsnio 8 dalyje nustatyto nurodyto termino pabaigos pateikti institucijų išvadas, gali būti pratęstas iki 5 darbo dienų, jeigu Komisijos pirmininkas, įvertinęs aplinkybę, kad institucijoms reikia papildomo laiko duomenims ar informacijai apie atitinkamą investuotoją surinkti, motyvuotu sprendimu sutinka šį terminą pratęsti. 10. Komisija, įvertinusi investuotojo atitiktį šio įstatymo 11 straipsnyje šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–5, 9 ir 10 punktuose nustatytiems kriterijams ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytų šiuo klausimu kompetentingų valstybės institucijų pateiktas išvadas ir Ryšių palaikymo punkto pateiktą informaciją, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo patikros pradėjimo dienos priima išvadą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams (toliau – Išvada), kurioje konstatuojama, kad investuotojas:

  • 1) atitinka nacionalinio saugumo interesus;
  • 2) kelia riziką nacionalinio saugumo interesams – tokiu atveju nustatomos rekomendacijos, kurių

laikantis jo ketinami sudaryti sandoriai ar ketinami vykdyti veiksmai nekeltų rizikos nacionaliniam saugumui;

  • 3) investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

, kurios turinio reikalavimai nustatyti Komisijos darbo tvarkos apraše, priima ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodytos patikros dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pradėjimo dienos ir apie tai tą pačią dieną praneša pareiškėjui, investuotojui ir investuotojo patikrą inicijavusiam subjektui.

Jeigu per šioje dalyje ir šio straipsnio 11 dalyje nurodytus terminus Komisija nepriima išvados dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams arba priėmus tokią išvadą pripažįstama, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus, ši išvada, išskyrus šio straipsnio 16 dalyje nurodytą atvejį, laikoma galutiniu sprendimu dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, o sandoris ar kiti veiksmai, dėl kurių sudarymo ar vykdymo buvo kreiptasi prašant įvertinti investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, gali būti sudaromi ir vykdomi. 11.

11. Dėl

didelės šio straipsnio 7 dalyje nurodytų institucijų pateiktų išvadų apimties arba šio straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais pratęsus institucijų išvadų pateikimo terminą šio straipsnio 10 dalyje nurodytas Komisijos Išvados priėmimo terminas motyvuotu Komisijos pirmininko motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 3 darbo dienų laikotarpiui. Apie Išvados priėmimą arba patikros dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pratęsimą tą pačią ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešant pranešama pareiškėjui, investuotojui ir investuotojo patikrą inicijavusiam subjektui. 12. Patikra Komisijos sprendimu sustabdoma, jeigu:

  • 1) paaiškėja, kad Išvadai priimti reikia gauti ar

išnagrinėti papildomą informaciją iš investuotojo, pareiškėjo, valstybės ar savivaldybių institucijų ar kitų asmenų (toliau – papildoma informacija). Komisija ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į šiame punkte nurodytus asmenis dėl papildomos informacijos gavimo ir nurodo, kad asmuo per 10 darbo dienų nuo tokio pranešimo gavimo dienos turi pateikti Komisijos prašomą informaciją;

  • 2) vadovaudamasi 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma

tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema, Europos Komisija ar Europos Sąjungos valstybė narė Reglamente (ES) 2019/452 nustatyta tvarka praneša apie ketinimą pateikti pastabų ar nuomonę dėl atliekamos patikros (toliau – pastabos ar nuomonė pagal Reglamentą (ES) 2019/452). Tokiu atveju patikra sustabdoma, iki kol bus pateiktos pastabos ar nuomonė pagal Reglamentą (ES) 2019/452 tokiais terminais, kurie yra nurodyti Reglamente (ES) 2019/452. 13. Apie patikros sustabdymą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po tokio sprendimo priėmimo Komisija turi pranešti pareiškėjui, investuotojui ir investuotojo patikrą inicijavusiam subjektui ir nurodyti, patikros sustabdymo priežastį. 14.

14. Komisija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo termino

pateikti papildomą informaciją arba pastabas ar nuomonę pagal Reglamentą (ES) 2019/452 pasibaigimo pagal turimą informaciją priima Išvadą. 15. Jeigu per šiame straipsnyje nurodytus terminus Komisija nepriima Išvados arba priima Išvadą, kurioje konstatuojama, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus arba kelia riziką nacionalinio saugumo interesams, tokia Išvada (išskyrus šio straipsnio 20 dalyje nurodytą atvejį) laikoma galutiniu sprendimu dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, o sandoris ar kiti veiksmai, dėl kurių sudarymo ar vykdymo buvo kreiptasi prašant įvertinti investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, gali būti sudaromi ir vykdomi laikantis nustatytų rekomendacijų (jeigu tokios rekomendacijos yra nustatytos). Išvados turinio reikalavimus nustato Komisijos darbo tvarkos aprašas. 1216. Išvadą, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, Komisija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas kitą darbo dieną po jos priėmimo pateikia Vyriausybei, prireikus – ir rekomendacijas dėl investavimo visiško ar dalinio draudimo, nustatytinų privalomų reikalavimų ar sąlygų, kurių laikantis tokia investicija nekeltų grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Teikiant šioje dalyje nurodytą išvadą, kartu pridedamos šio straipsnio 7 dalyje nurodytų institucijų išvados (jeigu institucijos jas pateikė), pareiškėjo, investuotojo ar investuotojo patikrą inicijavusio subjekto kreipimasis, kiti Komisijos darbo tvarkos apraše nurodyti dokumentai ir informacija. Apie išvados, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, pateikimą Vyriausybei pranešama pareiškėjui, investuotojui ir investuotojo patikrą inicijavusiam subjektui. 1317.

1317. Remdamasi šio straipsnio 12 dalyje nurodyta Komisijos Išvada, kad

investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, galutinį teisiškai ir faktiškai pagrįstą sprendimą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams ir, jeigu būtina, dėl šio straipsnio 12 dalyje nurodyto investavimo visiško ar dalinio draudimo, nustatytinų privalomų reikalavimų ar sąlygų per 15 darbo dienų nuo šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Komisijos išvados Išvados ir rekomendacijų gavimo dienos priima Vyriausybė. Šioje dalyje nurodytas sprendimas įforminamas Vyriausybės nutarimu, kuriame gali būti teikiamos ir rekomendacijos investuotojui dėl jo ketinamų sudaryti sandorių ar ketinamų vykdyti veiksmų. Komisija apie šioje dalyje nurodytą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo priėmimo praneša investuotojui ar pareiškėjui ir investuotojo patikrą inicijavusiam subjektui ir kartu persiunčia Vyriausybės nutarimą ir Komisijos išvadą. Jeigu per šioje dalyje nurodytus terminus Vyriausybė nepriima sprendimo dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, laikoma, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus, o sandoris ar kiti veiksmai, dėl kurių sudarymo ar vykdymo buvo kreiptasi prašant įvertinti investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, gali būti sudaromi ir vykdomi. Vyriausybės nutarimai, kuriuose yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, Teisės aktų registre nėra skelbiami. 1418.

1418. Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad investuotojas neatitinka

nacionalinio saugumo interesų, reiškia, kad šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodyti investuotojo sandoriai ar veiksmai prieštarauja nacionalinio saugumo interesams, todėl ir kad investuotojas negali sudaryti tokių sandorių ir

(ar) atlikti veiksmų, nurodytų šio straipsnio 1 ar 3 dalyje, kol nebus pašalintos Vyriausybės sprendime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys, jeigu tokios priežastys gali būti pašalintos, ir Vyriausybė, prieš tai gavusi naują šio straipsnio 12 dalyje nurodytą Komisijos išvadą Išvadą, nepriims naujo sprendimo, patvirtinančio investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams. 19. Investuotojas iki galutinio sprendimo dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams priėmimo gali pateikti Komisijai pranešimą dėl savo ketinamų sudaryti sandorių ar ketinamų vykdyti veiksmų atsisakymo. Komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo priima sprendimą nutraukti patikrą ir apie tai praneša Vyriausybei, pareiškėjui ir patikrą inicijavusiam subjektui. 1520. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos riziką ir grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančios priežastys laikomos nepašalinamomis. 1721. Šio įstatymo nuostatos dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros mutatis mutandis taikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcininkui, jeigu jis yra juridinis asmuo, kuris nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioje įmonėje turi daugiau kaip 1/3 balsų suteikiančių akcijų, ir numatoma, kad pasikeis jį kontroliuojantis asmuo. Šioje dalyje nurodytas akcininkas laikomas investuotoju, kurio atitiktis nacionalinio saugumo interesams turi būti įvertinta pagal šį straipsnį, išskyrus atvejus, kai toks akcininkas atitinka šiame įstatyme nustatytas sąlygas, kurioms esant investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra atliekama. 1822.

1822. Prireikus sunaikinti turtą, nurodytą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios

įmonės saugumo plane, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, kuri valdo, naudoja šį turtą ar juo disponuoja, turi kreiptis į Komisiją ir pateikti Komisijai prašymą dėl pritarimo šio turto sunaikinimui ir informaciją apie sunaikintiną turtą bei jo sunaikinimo priežastis. Komisija per 20 darbo dienų nuo šio kreipimosi gavimo parengia išvadą dėl šioje dalyje nurodyto turto sunaikinimo. Jeigu šioje dalyje nurodytoje išvadoje Komisija:

  • 1) nepritaria atitinkamam nacionaliniam saugumui užtikrinti

svarbios įmonės saugumo plane nurodyto turto sunaikinimui, ši išvada laikoma galutiniu sprendimu dėl atitinkamo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane nurodyto turto sunaikinimo ir šis turtas negali būti sunaikintas;

  • 2) pritaria atitinkamam nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo

plane nurodyto turto sunaikinimui, ši išvada ne vėliau kaip per 2 3 darbo dienas pateikiama Vyriausybei ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei, kuriai priklauso šioje dalyje nurodytas sunaikintinas turtas. Komisija, teikdama Vyriausybei šiame punkte nurodytą išvadą, kartu pateikia ir visą susijusią informaciją (nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės prašymą dėl pritarimo šioje dalyje nurodyto turto sunaikinimui, informaciją apie sunaikintiną turtą ir jo sunaikinimo priežastis ar kita). Vyriausybė per 14

15 darbo dienų nuo Komisijos išvados gavimo dienos priima

sprendimą pritarti arba nepritarti šioje dalyje nurodyto turto sunaikinimui ir apie šį Vyriausybės sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio sprendimo priėmimo dienos praneša nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei, kuriai priklauso šioje dalyje nurodytas sunaikintinas turtas.

Jeigu per šioje dalyje nustatytus terminus Vyriausybė nepriima sprendimo pritarti arba nepritarti šioje dalyje nurodyto turto sunaikinimui, laikoma, kad šioje dalyje nurodyto turto sunaikinimui Vyriausybė pritaria ir šis turtas gali būti sunaikintas. 1923. Prireikus reorganizuoti, pertvarkyti ar restruktūrizuoti pirmos arba antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar akcijų valdytojas turi kreiptis į Komisiją ir pateikti jai prašymą dėl pritarimo šios įmonės reorganizavimui, pertvarkymui ar restruktūrizavimui, taip pat Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją apie numatomą reorganizavimą, pertvarkymą ar restruktūrizavimą ir šių veiksmų priežastis. 2024. Komisija per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 19 23 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos priima sprendimą pritarti ar nepritarti pirmos arba antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės reorganizavimui, pertvarkymui ar restruktūrizavimui ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie šį sprendimą praneša tokiai įmonei ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ar akcijų valdytojui, kuris kreipėsi į Komisiją.

Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą Komisija nepriima sprendimo pritarti ar nepritarti šioje dalyje nurodytam pirmos arba antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės reorganizavimui, pertvarkymui ar restruktūrizavimui, laikoma, kad Komisija šiems veiksmams pritaria ir pirmos arba antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės reorganizavimas, pertvarkymas ar restruktūrizavimas gali būti įgyvendintas, jeigu nėra reikalingas šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje ar 8 straipsnio 2 dalyje nurodytas pritarimas. 2125. Komisijos reikalavimu Komisijai pareikalavus, pirmos arba antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ne vėliau kaip per 3 5 darbo dienas nuo Komisijos pareikalavimo turi pateikti Komisijai visą šio straipsnio 20 24 dalyje nurodytam sprendimui priimti reikalingą informaciją, susijusią su šių įmonių reorganizavimu, pertvarkymu ar restruktūrizavimu. Šiuo atveju terminas šio straipsnio 24 dalyje nurodytam sprendimui priimti pradedamas skaičiuoti nuo visos reikalingos informacijos, susijusios su įmonių reorganizavimu, pertvarkymu ar restruktūrizavimu, pateikimo. Dėl didelės šioje dalyje nurodytos informacijos apimties Komisijos pirmininko motyvuotu sprendimu šio straipsnio 2024 dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 5 darbo dienų laikotarpiui.

Apie termino pratęsimą ne vėliau kaip kitą darbo tą pačią dieną pranešant pranešama šio straipsnio 2024 dalyje nurodytą prašymą pateikusiam subjektui.“7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra

1. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės Komisijos darbo tvarkos

apraše nustatyta tvarka privalo informuoti Komisiją apie ketinamus sudaryti sandorius ar esminius jau sudarytų sandorių pakeitimus, kai sandorio vertė viršija 10 procentų praėjusių finansinių metų metinių įmonės pajamų, ir turi teisę kreiptis į Komisiją dėl kitų savo sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros. 2. Pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės taip pat privalo informuoti Komisiją apie ketinamus sudaryti sandorius ar esminius jau sudarytų sandorių pakeitimus, kai:

1) dėl sandorio nutraukimo nacionaliniam saugumui svarbi įmonė galėtų patirti papildomų išlaidų ar nuostolių, kurių vertė viršytų 2,5 procento praėjusių finansinių metų metinių įmonės pajamų;

  • 2) sandorio pagrindu kitai sandorio šaliai ar tretiesiems asmenims yra suteikiama

teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su įmonės saugos planuose numatytomis esminėmis informacinėmis technologijomis, jų sistemomis ar infrastruktūra, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis. 3. Komisija, gavusi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją apie sandorį, ne vėliau kaip per 10 dienų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei praneša, ar ketinama pradėti sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą.

Jeigu Komisija nepradeda patikros per šioje dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad sandoris atitinka nacionalinio saugumo interesus ir toks sandoris ar esminis jau sudaryto sandorio pakeitimas gali būti sudaromas ir vykdomas. 4. Jeigu nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės nevykdo šio straipsnio

1 ir 2 dalyse nurodytos prievolės, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar

Valstybės saugumo departamentas turi teisę kreiptis į Komisiją dėl tokio sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros arba tokio sandorio patikrą gali inicijuoti Komisija savo iniciatyva. 5. Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar Valstybės saugumo departamentas, gavę arba turėdami duomenų, kad pirmos ar antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ketinamas sudaryti sandoris kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, gali kreiptis į Komisiją dėl tokio sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros. Pirmos ar antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ketinamo sudaryti sandorio patikrą gali inicijuoti Komisija savo iniciatyva. 6. Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar Valstybės saugumo departamentas ir Komisija turi teisę inicijuoti pirmos ar antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės sudaryto sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, gavę duomenų, kad sandoris sudarytas su asmeniu, atitinkančiu bent vieną iš šio įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintų kriterijų, ir kad toks sandoris kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. 7. Sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūrai mutatis mutandis taikoma šio įstatymo 12 straipsnio 6–13 dalyse nustatyta tvarka. 8.

8. Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad ketinamas sudaryti sandoris

neatitinka nacionalinio saugumo interesų, reiškia, kad toks sandoris negali būti sudarytas tol, kol nebus pašalintos Vyriausybės sprendime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys, jeigu tokios priežastys gali būti pašalintos, ir Vyriausybė, prieš tai gavusi naują Komisijos išvadą ir rekomendacijas, nepriims naujo sprendimo, patvirtinančio sandorio atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad sudarytas sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, reiškia, kad toks sandoris prieštarauja nacionalinio saugumo interesams, yra neteisėtas ir negalioja nuo Vyriausybės sprendimo, patvirtinančio, kad sudarytas sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, įsigaliojimo momento, o jeigu sandoris buvo sudarytas nevykdant šio straipsnio

1 ir 2 dalyse nurodytos prievolės arba buvo sudarytas sandorio patikros metu, –

nuo sandorio sudarymo momento. 1. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės Komisijos darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka privalo pranešti Komisijai apie ketinamus sudaryti sandorius ar esminius jau sudarytų sandorių pakeitimus, kai sandorio vertė viršija 10 procentų praėjusių finansinių metų metinių įmonės pajamų, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus sandorius. Šioje dalyje nurodyta sandorio vertė skaičiuojama be pridėtinės vertės mokesčio. Apie sandorio sudarymą taip pat privalo pranešti ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą neatsižvelgdami į sandorio vertę, jei konkurso metu keliami reikalavimai dėl tiekėjų, subtiekėjų, prekių, paslaugų ar darbų atitikties nacionalinio saugumo interesams. 2.

2. Pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės

taip pat privalo informuoti Komisiją apie ketinamus sudaryti sandorius, kai sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiamos šio straipsnio 4 dalies 1 punkte, o trečiajam asmeniui – šio straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytos teisės, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus sandorius. Kreipdamosi į Komisiją dėl šioje dalyje nurodytų ketinamų sudaryti sandorių pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės Komisijai privalo pateikti vertinimą, pagrindžiantį, kad ketinamu sudaryti sandoriu sandorio šaliai yra suteikiamos šio straipsnio 4 dalies 1 punkte, o trečiajam asmeniui – šio straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytos teisės, ir kitą Komisijos darbo tvarkos apraše nustatytą informaciją. 3. Komisija, gavusi šio straipsnio 1, 2 ar 7 dalyje nurodytą pranešimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų jį apsvarsto ir informuoja nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytoją arba atitinkamai šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytą subjektą, ar ketina pradėti sandorio patikrą. Jeigu Komisija nustato, kad šioje dalyje nurodytam sprendimui priimti reikia gauti ar išnagrinėti papildomą informaciją iš nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, valstybės ar savivaldybių institucijų ar kitų asmenų, ji ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į šiuos subjektus dėl papildomos informacijos gavimo ir nurodo, kad asmuo per 10 darbo dienų nuo tokio pranešimo gavimo dienos turi pateikti Komisijos prašomą informaciją. Komisija, gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 8 darbo dienas turi nuspręsti, ar ketina pradėti sandorio patikrą. Jeigu Komisija patikros nepradeda, laikoma, kad sandoris, dėl kurio buvo kreiptasi, gali būti sudaromas. 4.

1) vertinimo pagal toliau nurodytus kriterijus, ar:

  • a) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė

aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojo ar įmonės saugumo planuose ar kituose ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojo ar įmonės vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojo ar įmonės veiklai, šių ryšių ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis arba kai yra rizika, kad prie tokių ryšių ir informacinių sistemų (jų dalių) gali gauti prieigą tretieji asmenys arba jiems būtų suteikta teisė aptarnauti ar kitaip susipažinti su tokiomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (jų dalimis);“

b) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė dalyvauti įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ar valstybei svarbų projektą;

c) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė eksploatuoti ar valdyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą arba atlikti kitus reikšmingus, galinčius kelti riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui veiksmus, galinčius turėti įtakos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui;

  • 2) sandorio šalies patikros ar trečiojo asmens patikros, kuri atliekama vertinant

sandorio šalį ar trečiąjį asmenį pagal šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytus kriterijus ir mutatis mutandis laikantis šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytos investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros tvarkos bei sandorio šaliai ar trečiajam asmeniui mutatis mutandis taikant šio įstatymo 10 straipsnio 4, 5 ir6 dalyse nustatytas išimtis, kai nėra atliekama investuotojo patikra. 5.

5. Komisijai išvadą dėl šio straipsnio 4 dalyje 1 punkte nurodyto vertinimo

teikia:

  • 1) institucija, atsakinga už konkrečios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios

įmonės, kurios ketinamas sudaryti ar sudarytas sandoris yra vertinamas, fizinės ir veiklos apsaugos reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje parengimą;

  • 2) Komisijos sprendimu – kitos institucijos. 6. Jeigu nustatoma, kad sandorio pagrindu sandorio šaliai būtų ar yra suteiktos

šio straipsnio 4 dalies 1 punkte, o trečiajam asmeniui – šio straipsnio 4 dalies

1 punkto a papunktyje nurodytos teisės ir tokia sandorio šalis arba

trečiasis asmuo kelia riziką arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, toks sandoris laikomas atitinkamai keliančiu riziką arba neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Šioje dalyje nurodyti sprendimai priimami mutatis mutandis laikantis šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytos tvarkos. 7. Šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai turi teisę pranešti Komisijai apie:

  • 1) nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ketinamus sudaryti ar jau

sudarytus sandorius, gavusios duomenų, kad apie tokius sandorius šios įmonės nepranešė, nors privalėjo pranešti atlikdamos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas pareigas;

  • 2) pirmos ir antros nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ketinamus

sudaryti ar jau sudarytus sandorius, gavusios duomenų, kad:

  • a) sandorį ketinama sudaryti su sandorio šalimi, atitinkančia bent vieną iš šio

įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintų kriterijų;

  • b) sudarius sandorį su sandorio šalimi, bent vieną iš šio įstatymo 11 straipsnyje

įtvirtintų kriterijų atitiks trečiasis asmuo;

  • c) sandorį sudariusi šalis ar trečiasis asmuo atitinka bent vieną šio įstatymo 11

straipsnyje įtvirtintų kriterijų;

  • d) sandoris gali atitikti šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus kriterijus. 8.

8. Jeigu

šio įstatymo nustatyta tvarka priimamas sprendimas, kad sandoris atitinka nacionalinio saugumo interesus, laikoma, kad kiti sandoriai dėl lygiaverčio objekto su ta pačia sandorio šalimi atitinka nacionalinio saugumo interesus, išskyrus atvejus, kai yra naujų duomenų dėl sandorio ar sandorio šalies (trečiojo asmens) atitikties nacionalinio saugumo interesams. 9. Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, reiškia, kad toks sandoris negali būti sudarytas tol, kol nebus pašalintos Vyriausybės sprendime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys, jeigu tokios priežastys gali būti pašalintos, ir Vyriausybė, prieš tai gavusi naują Komisijos išvadą, nepriims naujo sprendimo, patvirtinančio sandorio atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad sudarytas sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, reiškia, kad toks sandoris prieštarauja nacionalinio saugumo interesams, yra neteisėtas ir negalioja nuo Vyriausybės sprendimo, patvirtinančio, kad sudarytas sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, įsigaliojimo momento, o jeigu sandoris buvo sudarytas nevykdant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos prievolės arba buvo sudarytas sandorio patikros metu, – nuo sandorio sudarymo momento. 10. Su sandorio šalimi ar trečiuoju asmeniu, pripažintu neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai negali sudaryti sandorių, suteikiančių sandorio šaliai šio straipsnio 4 dalies 1 punkte, o trečiajam asmeniui – šios straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytas teises, kol sandorio šalis ar trečiasis asmuo nepateiks informacijos, kad aplinkybės, dėl kurių jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, išnyko ar buvo pašalintos. 11.

11. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ir ypatingos

svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai, atlikdamos pirkimus, kurių vertė ar objektas atitinka šio straipsnio 1 ar 2 dalį, pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojas kreipsis į Komisiją dėl ketinamo sudaryti sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros ir tuo atveju, jei Komisija pareikalaus pateikti papildomus dokumentus ir iš kitos ketinamo sudaryti sandorio šalies, ji privalės juos pateikti

12. Šio

straipsnio 1 dalis netaikoma valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei.“8 straipsnis. Įstatymo papildymas 13¹straipsniu Papildyti įstatymą 13¹straipsniu: „13¹ straipsnis. Kitų investuotojų patikra pagal Reglamentą (ES) 2019/452

1. Komisija taip pat gali atlikti bet kurio kito, negu apibrėžta

šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, investuotojo patikrą, jeigu pagal Reglamentą (ES) 2019/452 Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos Komisija pateikia informaciją apie jų planuojamos padaryti ar padarytos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje poveikį viešajai tvarkai ar saugumui, kaip jos suprantamos pagal Reglamento (ES) 2019/452 nuostatas arba Europos Sąjungos svarbos projektams ar programoms dėl saugumo arba viešosios tvarkos priežasčių. 2. Komisija šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais atlikdama investuotojo patikrą dėl atitikties nacionaliniam saugumui mutatis mutandis vadovaujasi šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais kriterijais ir 12 straipsnyje nustatyta tvarka. 3.

3. Šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų

iniciatyva Komisija turi teisę vertinti, ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje planuojama ar padaryta tiesioginė užsienio investicija, kaip ji suprantama pagal Reglamentą (ES) 2019/452, nepaisant to, ar ji yra tikrinama, ar netikrinama pagal tos valstybės įstatymus, gali daryti poveikį nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat Europos Sąjungos svarbos projektams ir programoms dėl saugumo arba viešosios tvarkos priežasčių. Atlikusi vertinimą Komisija gali nuspręsti pateikti pastabas ar bet kurią kitą informaciją Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje planuojama ar padaryta tokia tiesioginė užsienio investicija, ir Europos Komisijai Reglamente (ES) 2019/452 nustatyta tvarka. 4. Jeigu Reglamente (ES) 2019/452 nustatyta tvarka Komisija gauna informaciją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos Komisijos apie tai, kad tiesioginė užsienio investicija, dėl kurios Komisijoje atliekama investuotojo atitikties nacionaliniam saugumui patikra, gali daryti poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat Europos Sąjungos svarbos projektams ir programoms dėl saugumo arba viešosios tvarkos priežasčių, ji deramai atsižvelgia į kitų Europos Sąjungos valstybių narių pastabas ir Europos Komisijos nuomonę. 5. Jeigu Komisija turi pagrindo manyti, kad tiesioginė užsienio investicija, dėl kurios Komisijoje atliekama investuotojo atitikties nacionaliniam saugumui patikra, gali daryti poveikį saugumui arba viešajai tvarkai, ji gali paprašyti Europos Komisijos pateikti nuomonę arba kitų Europos Sąjungos valstybių narių pateikti pastabų Reglamente (ES) 2019/452 nustatyta tvarka.“9 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pasekmės taikomos ir tais atvejais, kai šio įstatymo 12 straipsnio

17 21 dalyje nurodytą akcininką kontroliuojantis asmuo pasikeitė

pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus arba kai pasikeitė šio įstatymo 12 straipsnio 17 21 dalyje nurodytą akcininką kontroliuojantis asmuo, neatsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, jog šio įstatymo 12 straipsnio 17 21 dalyje nurodytą akcininką kontroliuojančio asmens pasikeitimas reikštų, kad šio įstatymo 12 straipsnio 17

21 dalyje nurodytas akcininkas (investuotojas) neatitinka nacionalinio

saugumo interesų.“10 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

„2. Vyriausybė patvirtina nacionaliniam saugumui užtikrinti

svarbios įmonės saugumo plano reikalavimus ir jo rengimo tvarkos aprašą. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, parengusi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo planą, suderina jį su kompetentingomis institucijomis, nurodytomis Vyriausybės patvirtintame nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plano rengimo tvarkos apraše, ir teikia jį tvirtinti Vyriausybės įgaliotai institucijai Vyriausybei. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių saugumo planai viešai neskelbiami.“

„3. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos Vyriausybės įgaliota institucija arba Komisija turi teisę priimti sprendimą dėl tikrinimo, kaip nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės laikosi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plano.

Nustačius, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi veikla organizuojama ir vykdoma taip, kad kyla grėsmė nacionalinio saugumo interesams, Vyriausybė Vyriausybės įgaliota institucija įpareigoja nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės valdymo organus parengti naują nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo planą, pakoreguoti esamą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo planą ir (arba) imtis atitinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas naujo, esamo ar pakoreguoto nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plano vykdymas. Naujas ar pakoreguotas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo planas turi būti suderintas ir patvirtintas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“11 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti

16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.

Vyriausybė, gavusi pasiūlymą šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais įsigyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę pagal įmonės pirkimo-pardavimo sutartį, šios įmonės 2/3 ar daugiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, nekilnojamąjį turtą ir (arba) jai priklausančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą (toliau – pasiūlymas), per 5 dienas nuo pasiūlymo gavimo, pateikdama pasiūlymą ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytame Vyriausybės patvirtintame tvarkos apraše nurodytus dokumentus (jeigu tokius dokumentus reikalinga pateikti kartu su pasiūlymu), kreipiasi į Komisiją dėl išvados, kuria Komisija įvertintų pasiūlymą Pasiūlymas valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, įsigyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę pagal įmonės pirkimo-pardavimo sutartį, šios įmonės 2/3 ar daugiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, nekilnojamąjį turtą ir (arba) jai priklausančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą (toliau – pasiūlymas) paduodamas Vyriausybės kanceliarijai, kuri per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo, pateikdama pasiūlymą ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytame Vyriausybės patvirtintame tvarkos apraše nurodytus dokumentus (jeigu tokius dokumentus reikia pateikti kartu su pasiūlymu), kreipiasi į Komisiją dėl išvados, kuria Komisija įvertintų pasiūlymą.“

„5. Vertindama pasiūlymą Komisija įvertina nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, taip pat joms priklausančių ar jų valdomų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių veikimo užtikrinimo reikalingumą ar perleidimo kitai nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei galimumą ir galimas grėsmes nacionalinio saugumo interesams, jeigu nebūtų atlikti šie veiksmai.

Išvadą dėl pasiūlymo Komisija priima ir Vyriausybei pateikia ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo kreipimosi ir pasiūlymo gavimo iš Vyriausybės.“

„6. Vyriausybė, papildomai įvertinusi pasiūlyme nurodytų

nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, taip pat joms priklausančių ar jų valdomų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių veikimo užtikrinimo reikalingumą ar perleidimo kitai nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei galimumą ir galimas grėsmes nacionalinio saugumo interesams, jeigu nebūtų atlikti šie veiksmai, taip pat įvertinusi šio straipsnio 5 dalyje nurodytą Komisijos išvadą, sprendimą dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės pagal įmonės pirkimo-pardavimo sutartį, šios įmonės 2/3 ar daugiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, nekilnojamojo turto ir (arba) jai priklausančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto įsigijimo priima ne vėliau kaip per 10

20 darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos Komisijos

išvados gavimo dienos. Siekiant nustatyti įsigyjamo turto vertę, šioje dalyje nurodytas terminas Vyriausybės sprendimu gali būti pratęstas 10 darbo dienų

5 dienoms.“

12 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

„4. Kartu su rašytiniu prašymu pateikti informaciją apie asmenį, skiriamą į Pareigų

sąraše nurodytas pareigas, prašymą teikiantis asmenį į pareigas skiriantis ar paskyręs subjektas privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai asmens, skiriamo į Pareigų sąraše nurodytas pareigas, sutikimą būti tikrinamam.“

„8. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis

taikomos generalinių rangovų ar rangovų vadovams ir darbams vadovaujantiems asmenims, kuriems suteikiama teisė be palydos patekti prie šio įstatymo 4 priedo

1 punkto a ir b papunkčiuose bei 4 priedo 2 punkto c–l papunkčiuose nurodytų

nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą sudarančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto. Pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės turi parengti ir patvirtinti rangovų ir

(ar) subrangovų darbuotojų, kuriems dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo būtų suteikta teisė be palydos patekti prie šių įmonių valdomų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ar turto, pareigų sąrašus ir tikrinti juose nurodytas pareigas siekiančius eiti ar einančius asmenis, mutatis mutandis vadovaudamosi šiame straipsnyje nurodytais kriterijais ir tvarka.“

3. Pripažinti netekusia galios 17

straipsnio 9 dalį. „9. Šio straipsnio nuostatos netaikomos trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms ir joms nuosavybės teise priklausantiems ar jų valdomiems nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui.“13 straipsnis. Įstatymo papildymas 17¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 17¹ straipsniu:

„17¹ straipsnis. Asmens duomenų, kai šie duomenys tvarkomi šiame

įstatyme nustatytais tikslais, tvarkymo ypatumai 1.

Valstybės institucijos ir Komisija, vykdydamos investuotojų ir sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, taip pat asmenų, pretenduojančių eiti pareigas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse, tikrinimą, renkamus asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatyme ir šiame įstatyme nustatyta tvarka. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais valstybės institucijos ir Komisija turi teisę tvarkyti ir specialių kategorijų asmens duomenis. 3. Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimas duomenų subjektams gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, taip pat šio įstatymo 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse įtvirtintos duomenų subjektų teisės susipažinti su asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai ar iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, jeigu duomenų subjektui pateikus informaciją ar įgyvendinus jo teises gali būti sudarytos prielaidos pažeisti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų saugumą ar šis saugumas pažeistas.“

14 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

„1. Vyriausybė sudaro Komisiją ir tvirtina Komisijos darbo tvarkos aprašą. Vyriausybė gali pavesti Ministrui Pirmininkui patvirtinti Komisijos personalinę sudėtį.

Komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Komisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Paskirti Komisijos nariai pasirašo nešališkumo investuotojams deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą, kurių turinio reikalavimus nustato Komisijos darbo tvarkos aprašas. Komisijos nariu negali būti valstybės politikas, taip pat politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas.“

„1) atlieka investuotojo, sandorio ar sandorio šalies (trečiojo asmens) ir asmenų, siekiančių įgyti ar įgijusių transliavimo ir (arba) retransliuojamo turinio licenciją, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ir priima sprendimą arba teikia išvadą ar rekomendacijas Vyriausybei ir (ar) investuotojui ar sandorio šaliai (trečiajam asmeniui);“. 3. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) teikia rekomendacijas dėl į Pareigų sąrašą įtrauktinų

pareigų ir pirmos bei antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių patvirtintų rangovų ir (ar) subrangovų darbuotojų pareigų sąrašų, taip pat dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ar nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto fizinės ir veiklos apsaugos reikalavimų;“. 4. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) teikia Vyriausybei Vyriausybės įgaliotai

institucijai rekomendacijas dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės naujo saugumo plano parengimo, esamo saugumo plano koregavimo ar vykdymo.“

„3.

Pasibaigus metų ketvirčiui, Komisija privalo pateikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui informaciją apie praėjusio metų ketvirčio veiklos rezultatus, pasiektus atliekant šio įstatymo

19 straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas.“

15 straipsnis. Įstatymo papildymas 19¹straipsniu Papildyti įstatymą 19¹straipsniu: „19¹ straipsnis. Ryšių palaikymo punktas

1. Vyriausybė paskiria

instituciją, atliekančią Reglamente (ES) 2019/452 ir šiame įstatyme nurodytas ryšių palaikymo punkto funkcijas (toliau – Ryšių palaikymo punktas). 2. Ryšių palaikymo punktas atsakingas už gautos informacijos apie Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse planuojamas ar padarytas tiesiogines užsienio investicijas perdavimą pagal Reglamentą (ES) 2019/452 ir šį įstatymą Komisijai ir suinteresuotoms Lietuvos institucijoms, kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms ir Europos Komisijai. 3. Valstybės institucijos ir įstaigos, visų pirma nurodytos šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 2-10 punktuose, teikia Ryšių palaikymo punktui Reglamento (ES) 2019/452 taikymo tikslais reikalingą informaciją apie Lietuvoje planuojamas ar padarytas tiesiogines užsienio investicijas ir sprendimus, susijusius su tiesioginių užsienio investicijų tikrinimu.“16 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Šio įstatymo pagrindu Komisijos, viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Toks skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo skundo priėmimo dienos, o apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo – ne vėliau kaip per 30 dienų nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos.“17 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas

„1.

Įmonė, išskyrus projekto įgyvendinimo bendrovę, numatytą Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme, vykdanti branduolinės energetikos objekto (objektų), išskyrus Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklą, statybą, eksploatavimą, eksploatavimo nutraukimą ir uždaryto radioaktyviųjų atliekų atliekyno (atliekynų) priežiūrą.“

2. Pripažinti netekusiu galios

Įstatymo 1 priedo 8 punktą. „8. Įmonė, atliekanti Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo operatoriaus funkcijas.“

18 straipsnis. Įstatymo 2 priedo

pakeitimas

„2. „Lietuvos energija“, UAB „Ignitis grupė“. 2. Pakeisti Įstatymo 2 priedo 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3. „Lietuvos energijos gamyba“, AB „Ignitis

gamyba“. 3. Pakeisti Įstatymo 2 priedo 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ „Ignitis“. 19 straipsnis. Įstatymo 3 priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo 3 priedą 5 punktu:

„5. Įmonė, teikianti penktosios kartos judriojo ryšio (5G) paslaugas ar valdanti

šioms paslaugoms teikti reikalingą infrastruktūrą. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos įmonė laikoma teikianti penktosios kartos judriojo ryšio (5G) paslaugas ar valdanti šioms paslaugoms teikti reikalingą infrastruktūrą.“20 straipsnis. Įstatymo 4 priedo pakeitimas

„h) Saugusis valstybinis duomenų perdavimo tinklas.“

„i) Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų

skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio tinklas.“21 straipsnis. Įstatymo papildymas 5 priedu Papildyti Įstatymą 5 priedu: „Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo5 priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS

AKTAI

2019 m. kovo 19 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema.“22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir 19 straipsnį, įsigalioja 2020

m. rugpjūčio 1 d. 2. Šio įstatymo 19 straipsnis įsigalioja 2020 m. spalio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2020 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo 1–18, 20 straipsniuose išdėstytoms Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus, o iki 2020 m. rugsėjo

30 d. – šio įstatymo 19 straipsnyje išdėstytoms Nacionaliniam saugumui

užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 3 priedo nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo gauti prašymai dėl investuotojų, sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, taip pat kitų Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 19 straipsnyje išdėstytų Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos funkcijų atlikimo, nagrinėjami pagal iki šio įstatymo galiojusias Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatas. 5. Šio įstatymo nuostatos, kurios reguliuoja tiesioginių užsienio investicijų patikrą pagal Reglamentą (ES) 2019/452 ir

(arba) yra susijusios su šio Reglamento taikymu, taip pat nustato ryšių palaikymo punkto funkcijas, taikomos nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, 2020-06-23

Aiškinamasis raštas

2020-06-02 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1132 1, 2, 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15,

16, 17, 19, 20 STRAIPSNIŲ

IR 1, 2, 4 PRIEDŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 13¹

, 17¹ , 19¹ STRAIPSNIU IR 5 PRIEDU, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ

ĮSTATYMO NR. I-1491 35, 37, 47, 87 IR 92 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS

PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ

SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMO NR. XIII-328 48, 50, 95 IR 100

straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios

priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nauja redakcija (toliau – Įstatymas) įsigaliojo 2018 m. kovo 1 d. Įstatymu reglamentuota nauja nacionalinio saugumo interesų apsaugai užtikrinti skirta procedūra, išplečiant investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros mechanizmą: pasiūlyta nauja investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra (toliau – patikra), sudaryta galimybė tikrinti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ketinamus sudaryti sandorius, išplėstos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos funkcijos (toliau – Komisija), į galutinių sprendimų dėl investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą dalyvauti įtraukta Vyriausybė ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymu buvo pasiūlyta iš esmės nauja koncepcija, pradėjus taikyti Įstatymą praktikoje, natūraliai susiformavo tam tikri tobulintini reguliavimo aspektai. Dauguma pasiūlymų, kaip tobulinti Įstatymą kilo iš Komisijos darbo praktikos, kadangi Komisija yra pagrindinis subjektas susiduriantis su tiesioginiu Įstatymo taikymu praktiškai visais Įstatyme reguliuojamais klausimais. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybės kanclerio 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr.

V-14 „Dėl darbo grupės sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos reguliavimo sistemos baigiamajam (ex post) vertinimui atlikti (toliau – Darbo grupė), kuri analizavo ir identifikavo tobulintinus Įstatymo reguliavimo aspektus. Darbo grupės atlikto nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos reguliavimo sistemos vertinimo rezultatai ir pasiūlymai dėl sistemos tobulinimo buvo apsvarstyti ir jiems pritarta 2019 m. kovo 18 d. Vyriausybės kanceliarijoje vykusiame neformaliame ministrų pasitarime. Atitinkamai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavesta pateikti Įstatymo pakeitimus. Įvertinus Darbo grupės siūlymus, pagrindiniai Lietuvos Respublikos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20 straipsnių ir 1, 2, 4 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 13¹ , 17¹ , 19¹ straipsniu ir 5 priedu (toliau – Įstatymo projektas) tikslai ir uždaviniai yra šie:

  • 1) Patikslinti investuotojų atitikties nacionalinio

saugumo interesams vertinimo kriterijus, kurie praktikoje kelia praktinių įgyvendinimo problemų;

  • 2) Supaprastinti investuotojų patikros reglamentavimą

atsisakant neaiškaus ar perteklinio reikalavimo, patikslinti patikros procedūros terminus;

  • 3) Nustatyti kriterijus, dėl kokių sandorių nacionaliniam

saugumui užtikrinti svarbios įmonės turi kreiptis į Komisiją dėl sandorio patikros;

  • 4) Nustatyti proaktyvų už atitinkamą valdymo sritį

(ūkio sektorių) atsakingų ministerijų vaidmenį vertinant sandorius;

  • 5) Stiprinti Komisijos kompetencijas, nešališkumą ir

išplėsti jos funkcijas;

  • 6) Atlikti kitus tikslinamojo pobūdžio pakeitimus,

atskiroms Įstatymo nuostatoms. 7) Įgyvendinti 2019 m. kovo 19 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema ir valstybių narių tarpusavio bei valstybių narių ir Europos Komisijos bendradarbiavimo mechanizmas: 7.1) Patikslinti investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijus, sudarant galimybę atsižvelgti į kitų valstybių narių pastabas ir Komisijos nuomonę, kaip tai numatyta Reglamento (ES) 2019/452 6, 7 ir 8 straipsniuose; 7.2) Sudaryti sąlygas stabdyti investicijos patikros procedūrą, jei Europos Komisija ar Europos Sąjungos valstybė narė Reglamente (ES) 2019/452 nustatyta tvarka praneša apie ketinimą pateikti pastabų ar nuomonę dėl atliekamos patikros; 7.3) Nustatyti nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos vaidmenį vykdant investuotojų patikrą pagal Reglamentą (ES)2019/452; 7.4) Nustatyti, kad Vyriausybė paskiria instituciją, atliekančią Ryšių palaikymo punkto funkcijas. Siekiant suderinti Pirkimų įstatymų nuostatas su Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais, kartu su Įstatymo projektu teikiami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 35, 37, 47, 87 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 48, 50, 95 ir 100 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą, bendradarbiaujant su Vyriausybės kanceliarija, parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento (direktorius Vaidotas Rudokas, tel. 8 706 674742) Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus darbuotojai. Reglamento (ES) 2019/452 įgyvendinimo nuostatas rengė Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamento (direktorė Dalia Kreivienė, tel.

8 5 236 2585)

darbuotojai. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymo projekte patikslinti investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijai ir patikros procedūros terminai, pasiūlyti kriterijai, dėl kokių sandorių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės turi kreiptis į Komisiją dėl sandorio patikros, nustatytas už atitinkamą valdymo sritį (ūkio sektorių) atsakingų ministerijų dalyvavimas vertinant sandorius, išplėstos Komisijos funkcijas. Pažymėtina, kad šiuo metu Lietuvoje, kaip valstybėje narėje, nėra įsteigtas Reglamente (ES) 2019/452 11 straipsnyje nurodytas ryšių palaikymo punktas minėto reglamento įgyvendinimui. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme (toliau kartu – Pirkimų įstatymai) įtvirtinta galimybė neleisti pirkimuose dalyvauti tiekėjams, kurie ar jų prekės, paslaugos ar darbai kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Informaciją, reikalingą įvertinti, ar perkančiųjų organizacijų, veikiančių gynybos srityje, ketinama sudaryti pirkimo sutartis keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams pagal perkančiosios organizacijos kreipimąsi teikia kompetentingos institucijos, vadovaudamosi Įstatyme nurodytais sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams kriterijais. Tuo atveju, kai perkančiųjų organizacijų, valdančių ypatingos svarbos informacinę struktūrą ar veikiančių srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ketinama sudaryti pirkimo sutartis keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams, informacijos vertinimas atliekamas Įstatymo nustatyta tvarka.

Kiek tai aktualu, išsamesnis Įstatymo projekto ir Pirkimų įstatymų nuostatų įvertinimas ir siūlomų pakeitimų pagrindimas pateikiamas toliau, šio aiškinamojo rašto 4 punkte, išdėstant siūlomo naujo teisinio reguliavimo paaiškinimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekto 1 straipsnis Įstatymo

1 straipsnį siūlome papildyti 6 dalimi, numatančia, kad įstatymo nuostatos

suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais įstatymo 5 priede, kadangi, kaip minėta, Įstatymu siekiam sukurti prielaidas tiesioginiam Reglamento (ES) 2019/452 taikymui. Įstatymo projekto 2 straipsnis Siūloma papildyti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą investuotojo apibrėžtį, įtraukiant asmenis, kurie neįgiję akcijų ar kitų vertybinių popierių, vykdo veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje. Taip pat siūloma Įstatymo 2 straipsnį 9 dalimi, kurioje būtų pateiktas Vyriausybės sprendimo, kuomet sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, apibrėžimas. Nurodoma, kad būtent tuo atveju, kai investuotojas kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, toks sandoris neatitiktų nacionalinio saugumo interesų. Siūloma papildyti Įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, joje numatant trečiojo asmens sąvoka. Trečiojo asmens sąvoka plačiau paaiškinama aptariant 13 straipsnio nuostatas.

Įstatymo projekto 3 straipsnis Siekiant sistemiškai taikyti Įstatymo nuostatas, Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma pripažinti netekusia galios Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, kadangi ši nuostata numato skirtingas teisines pasekmes nei Įstatymo 12 straipsnio 14 dalis, kuomet Vyriausybė priima sprendimą, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Tuo siūloma atsisakyti praktikoje nepasiteisinusio mechanizmo Vyriausybei papildomai vertinti investuotojo statusą, veiklą, elgesį ir ketinimus, veiklos keliamos grėsmės rimtumą ir akivaizdumą, sprendžiant dėl investuotojo veiklos sustabdymo apsaugos zonoje. Įstatymo projekto 4 straipsnis Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje atliekamas techninis pakeitimas, siūlant įvesti sutrumpintą alternatyvią investuotojo patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams sąvoką. Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatomi tam tikri subjektai, kurie laikomi nekeliančiais pavojaus nacionaliniam saugumui, todėl jie gali be apribojimų ir neatliekant išankstinės ar vėlesnės patikros būti investuotoju, kaip jis suprantamas pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį. Šiems subjektams priskiriami juridiniai asmenys - nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, valstybės įmonės, savivaldybės įmonės ir valstybės valdomos bendrovės - kuriuose Lietuvos valstybė turi tiesioginę sprendžiamąją galią. Šią išimtį siūloma taikyti ir valstybės valdomų bendrovių dukterinėms bendrovėms, t. y. juridinius asmenis, kuriuose valstybė turi netiesioginę sprendžiamąją galią. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsniu laikoma, kad bendrovė yra patronuojanti, jei ji kitoje bendrovėje, kuri yra jos dukterinė bendrovė, tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai turi balsų daugumą arba tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei.

Bendrovė tiesiogiai turi balsų daugumą kitoje bendrovėje, jeigu ji turi įgijusi kitos bendrovės akcijų, visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų. Įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti Europos Sąjungai, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ar Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančios valstybės narės juridiniai asmenys, o taip pat Lietuvos Respublikos ir užsienio investuotojai, nekeliantys grėsmės nacionaliniam saugumui, t. y. kurių atžvilgiu nėra atliekama patikra. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Įstatymo

12 straipsnio 4 dalimi, Įstatyme numatytoms institucijoms suteikiama teisė

inicijuoti investuotojo patikrą iš esmės bet kuriuo metu. Vadinasi dėl Įstatymo

10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų investuotojų neatliekama tik išankstinė

patikra, o vėlesnė patikra gali būti inicijuojama.

Atsižvelgiant į tai, bei siekiant išvengti dviprasmiško nuostatos interpretavimo, siūloma papildyti Įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, kad patikra Įstatymo 12 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais nėra atliekama, o Įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, kad patikra nėra atliekama, išskyrus atvejus, kai patikra atliekama, pavyzdžiui, Vyriausybės, ministro, Komisijos, Valstybės saugumo departamento ar kitų Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatytų subjektų iniciatyva, jeigu paaiškėja Įstatymo 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės arba šie subjektai turi duomenų, kad tokio investuotojo planuojama vykdyti ar vykdoma veikla arba įsteigto juridinio asmens organų priimami sprendimai gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams, investuotojas kelia riziką arba investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta papildoma, pagrįsta poveikio ir teisiškai neapibrėžiamų pasekmių vertinimu ir todėl visiškai neaiški dėl jos praktinio pritaikymo, sąlyga pagal kurią investuotojas privalo kreiptis į Komisiją, jei tokia investicija gali daryti poveikį ypatingoms infrastruktūros objektams, ypatingos svarbos technologijoms, ypatingos svarbos išteklių tiekimo saugumui, galimybei susipažinti su neskelbtina informacija ar gebėjimu ją kontroliuoti. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti šios sąlygos, pagrįstos poveikiu ypatingoms infrastruktūros objektams, ypatingos svarbos technologijoms, ypatingos svarbos išteklių tiekimo saugumui, galimybei susipažinti su neskelbtina informacija ar gebėjimu ją kontroliuoti. Papildomai įvertinus Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatos turinį, siūloma ją perkelti į Įstatymo 10 straipsnio 11 dalį.

Įstatymo projekto 5 straipsnis Įstatymo 11 straipsnio pirmą pastraipą siūloma numeruoti nauja dalimi ir išdėstyti sąlygą, kad pagal 11 straipsnyje nustatytus kriterijus investuotoją galima pripažinti tiek „keliančiu riziką nacionalinio saugumo interesams“, tiek ir „neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“. Kuris iš šių statusų yra priskiriamas investuotojui pagal atitinkamus kriterijus yra detalizuojama Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje. Įstatymo taikymo praktikoje yra pastebėta, kad kai kurie Įstatyme nustatyti investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams kriterijai stokoja aiškumo ir teisinio nuoseklumo, o tai kelia teisinį netikrumą investuotojams ir praktinių sunkumų Komisijos darbui. Šiais aspektais siūlytina tikslinti Įstatymo 11 straipsnio 4, 6 ir 7 punktus. Įstatymo 11 straipsnio 4 punkte siūloma įtvirtinti sąlygą, kad asmens atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo yra laikoma savarankiška alternatyvia sąlyga, rodančia, jog investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų (nesiejant jo su išnykusiu ar panaikintu teistumu). Siūloma atsisakyti Įstatymo 11 straipsnio 6 punkte nustatyto investuotojo atitikties nacionaliniam saugumui vertinimo kriterijaus („jis nepagrindžia realių galimybių įgyvendinti veiksmus, numatytus šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose“), kaip nedarančio įtakos nacionaliniam saugumui. Atitinkamai nekeičiant punktų numeracijos Įstatymo 11 straipsnio 6 punkte siūloma įtraukti naują Investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijų, pagal kurį investuotojas, nesilaikantis Komisijos nustatytų rekomendacijų galėtų būti pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų.

Siūloma tikslinti Įstatymo 11 straipsnio 7 punkto kriterijų („nepateikia Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytų dokumentų ir informacijos“) taip, kad jis atitiktų Konstitucinio teismo doktriną dėl poveikio priemonių asmenims taikymo

  • numatyti papildomą terminą Investuotojui dokumentams pateikti, t. y. ne daugiau kaip 10 papildomų darbo dienų informacijai pateikti. Įstatymo 11 straipsnis papildomas 9 punktu, siekiant turėti galimybę pripažinti investuotoją neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų kai pagal Reglamento (ES) 2019/452 nuostatas investuotojo tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės viešajai tvarkai ar saugumui arba Sąjungos svarbos projektams ar programoms dėl saugumo arba viešosios tvarkos priežasčių. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje siūloma detalizuoti, pagal kuriuos investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijus investuotojas, kada investuotojai galėtų būti laikomi kaip keliantys riziką nacionalinio saugumo interesams, o kada - kaip neatitinkantys nacionalinio saugumo interesų

Įstatymo projekto 6 straipsnis Įstatymo projekto 6 straipsniu siekiama peržiūrėti Įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintą patikros procedūrą, įvertinus praktikoje kylančius probleminius patikros procedūros taikymo aspektus. Toliau paminėtini svarbesni nuostatų pakeitimai ar papildymai susiję su patikros procedūra. 1) Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje atsisakoma nuorodos į Įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, remiantis analogija, kaip šios nuorodos atsisakyta Įstatymo 11 straipsnio 6 punkte ir Įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje.

2) Atsižvelgiant į tai, kad ne visos Įstatymo prieduose nurodytos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veikia strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose ar apsaugos zonose (pavyzdžiui, akcinė bendrovė „Jonavos grūdai“), ir siekiant sudaryti prielaidas inicijuoti ir tokių įmonių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą paaiškėjus Įstatymo 11 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, siūlytina Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje po žodžių „apsaugos zonos teritorijoje“ įrašyti žodžius „arba yra įgijęs šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 - 3 punktuose nurodytus vertybinius popierius ir (arba) teises“. 2) Įstatymo 12 straipsnio 4 dalį siūloma perkelti į Įstatymo 10 straipsnio 11 dalį. 3) Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje (buvusi 5 dalis) nurodytus subjektus, kurie gali inicijuoti patikrą, tam, kad būtų lengviau suprantamas teisės akto tekstas ir aiškiau identifikuojami tokią teisę turintys subjektai, siūloma nurodyti atskiruose punktuose. Turinčiomis tokią iniciatyvos teisę, siūloma nurodyti ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, dėl apsaugos zonos teritorijoje veikiančio investuotojo, kai įmonės veiklos teritorija yra toje pačioje apsaugos zonoje. 4) Įstatymo

12 straipsnio 6 dalyje iš esmės pakartojamos galiojančio Įstatymo nuostatos. Patikros

metu arba kitais atvejais Įstatymas nustato pareigą investuotojams, sandorio šalims ar institucijoms teikti tam tikrą informaciją ar dokumentus Komisijai. Dažnai ši informacija yra konfidenciali ar sudaranti gamybinę paslaptį.

Kadangi priėmus Išvadą ši informacija ir dokumentai yra perduodami Vyriausybei, o dalis šios informacijos gali būti pateikta ir priimtame Vyriausybės nutarime dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, atitinkamai siūlomoje naujoje 12 straipsnio 17 dalyje numatoma, kad Vyriausybės nutarimai dėl investuotojų pripažinimo neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų, kuriuose yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, teisės aktų registre nėra skelbiami. 5) Įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje siūloma detalizuoti, kokią Išvadą Komisija gali priimti. Pagal Komisijos darbe susiklosčiusią praktiką dažnu atveju teikiant Išvadą matoma galimybė nedrausti investicijos, jei investuotojas laikytųsi Komisijos pateiktų rekomendacijų, kurios padėtų suvaldyti galimas kilti rizikas. Visgi pagal galiojantį Įstatymą Komisija gali priimti tik 2 tipų Išvadą – kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus, arba kad neatitinka. Todėl Komisijai kyla poreikis turėti papildomą instrumentą, įgalinantį skatinti investicijas ir tuo pačiu apsaugoti nacionalinio saugumo interesus. Atsižvelgiant į tai, siūloma suteikti Komisijai teisę priimti 3 skirtingų tipų Išvadą, kurioje būtų konstatuojama, kad investuotojas:

a) atitinka nacionalinio saugumo interesus;

b) kelia riziką nacionalinio saugumo interesams – tokiu atveju nustatomos rekomendacijos, kurių laikantis jo ketinami sudaryti sandoriai ar ketinami vykdyti veiksmai nekeltų rizikos nacionaliniam saugumui;

c) investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Įstatymo 12 straipsnio 10 dalies nuostatą, kad Išvados turinio reikalavimai nustatyti Komisijos darbo tvarkos apraše siūloma perkelti į Įstatymo 12 straipsnio 15 dalį, o nuostatą dėl informavimo apie Išvados priėmimą atitinkamai į Įstatymo 12 straipsnio 11 dalį.

6) Įstatymą siūloma papildyti nauja Įstatymo

12 straipsnio 12 dalimi, kuria siūloma įtvirtinti tokį plačiai viešojo

administravimo subjektų taikomą institutą kaip patikros stabdymas, kai:

a) tolesnės patikros atlikimui reikalinga iš investuotojo, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ar kitų kompetentingų institucijų gauti papildomos informacijos. Trumpi galutiniai terminai Išvadai priimti apsunkina Komisijos užduotį išsamiai, išanalizuoti ketinamų sudaryti sandorių galimą grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Taip pat ir investuotojai turi interesą, kad jiems skirti sprendimai, kurie gali būti susiję su tam tikrų poveikio priemonių taikymu, būtų priimti bendradarbiaujant su Komisija ir jai visapusiškai įvertinus visą prieinamą aktualią informaciją. Paminėtina, kad atliekant investuotojo patikrą, o taip pat įgyvendinant Įstatymo 19 straipsnyje numatytas funkcijas, Komisijai išvadas dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pagal savo kompetenciją teikia Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Komisijos sprendimu – kitos institucijos. Turėdamos trumpus terminus patikrą atliekančios institucijos negali tinkamai išsiaiškinti dėl konkrečių investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams kriterijų egzistavimo.

b) vadovaujantis Reglamento (ES) 2019/452 Europos Komisija ar Europos Sąjungos valstybė narė reglamente nustatyta tvarka praneša apie ketinimą pateikti pastabų ar nuomonę dėl atliekamos patikros.

Reglamentas įsigalioja 2020 m. spalio 11 d. ir bus tiesiogiai taikomas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Vadovaujantis Reglamento 6 straipsniu, valstybės narės praneša Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visas tikrinamas tiesiogines užsienio investicijas jų teritorijoje. Ne vėliau kaip praėjus 15 kalendorinių dienų kitos valstybės narės ar Europos Komisija praneša tikrinimą atliekančiai valstybei narei apie savo ketinimą pateikti pastabas arba nuomonę arba prašoma pateikti papildančios informacijos. Pastabos arba nuomonės siunčiamos tikrinimą atliekančiai valstybei narei per pagrįstos trukmės laikotarpį ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 35 kalendorines dienas nuo pranešimo ir informacijos apie tikrinimą gavimo. Jei buvo paprašyta pateikti papildomos informacijos, tokios pastabos arba nuomonės pateikiamos ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų po papildomos informacijos arba pranešimo, kad valstybė narė negali pateikti prašomos papildomos informacijos, gavimo. Atsižvelgiant į išdėstytas Reglamento nuostatas Įstatymo 12 straipsnio 12 dalies 2 punkte siūloma numatyti patikros sustabdymo galimybę iki kol bus pateiktos pastabos ar nuomonė pagal Reglamentą (ES) 2019/452, tokiais terminais, kurie yra pateikti reglamente. 7) Įstatymas nenumato galimybės dėl objektyvių priežasčių investuotojui savanoriškai atsisakius planų investuoti, nutraukti patikros procedūrą ir nebevertinti investuotojo (ar sandorio) atitikties nacionalinio saugumo interesams.

Atsižvelgiant į tai, Įstatymo 12 straipsnį siūloma papildyti nauja 19 dalimi, kuria vadovaujantis Investuotojas iki galutinio sprendimo dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams priėmimo gali pateikti Komisijai pranešimą dėl savo veiksmų, susijusių su investicija, atsisakymo. Įstatymo projekto 7 straipsnis Atsižvelgiant į Įstatymo 13 straipsnio, kuriuo nustatoma sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra, probleminius taikymo praktikos aspektus siūloma iš esmės peržiūrėti sandorių patikros procedūrą. Svarbiausi sandorių patikros procedūros pakeitimai yra šie:

1) siekiama apriboti pernelyg plačią nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių teisę kreiptis į Komisiją dėl bet kokių savo ketinamų sudaryti sandorių patikros ir patikrai teikti sandorius, nesusijusius su nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo tikslais. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatą atsisakant minėtų įmonių teisės kreiptis į Komisiją dėl sandorių patikros savo iniciatyva, kartu nustatant įmonėms pareigą informuoti Komisiją apie ketinamus sudaryti sandorius, ar esminius jau sudarytų sandorių pakeitimus, kai sandorio vertė viršija 10 procentų praėjusių finansinių metų metinių įmonės pajamų. Sandorio vertė būtų skaičiuojama be pridėtinės vertės mokesčio. Atitinkamai šios nuostatos siūloma netaikyti valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei, kadangi sustabdžius Ignalinos atominės elektrinės (IAE) abu reaktorius ir nutraukus elektros energijos gamybą, IAE eksploatavimo nutraukimas finansuojamas iš valstybės (Europos Sąjungos paramos, valstybės pinigų fondų ir valstybės biudžeto) lėšų bei VĮ Ignalinos atominės elektrinės nuosavų lėšų. Kasmet IAE eksploatavimo nutraukimo išlaidos sudaro ~100 mln. eurų.

Dėl veiklos pobūdžio, t. y. IAE eksploatavimo nutraukimo vykdymo, įmonės pajamos yra santykinai mažos. Pajamos, kurias įmonė gauna pardavusi nereikalingą turtą (iki 2 mln. eur per metus), vadovaujantis VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo nuostatomis, yra pervedamos į fondą ir apskaitos požiūriu nelaikomos įmonės pajamomis. Pajamos iš komercinės veiklos (geležinkelių transporto paslaugos, suspausto oro tiekimo paslaugos, darbuotojų mokymas ir atestavimas, turto nuoma, investicinė veikla ir pan.) sudaro iki 1 mln. eurų per metus. Šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje nustatytas sandorio vertės dydis įpareigoja įmonę kreiptis į Komisiją dėl kasdienių ir nedidelės vertės sandorių patikros. Tokia situacija sukuria neproporcingą administracinę naštą tiek įmonei, tiek Komisijai, bei, manytina, neatitinka Įstatymo tikslų ir įstatymų leidėjo valios. Jei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės nevykdytų aptariamos pareigos ir neinformuotų Komisijos, tuomet dėl tokio sandorio turėtų kreiptis šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai (Įstatymo 13 straipsnio 3 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad tiek Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, kai sandorio vertė viršija 10 procentų praėjusių finansinių metų metinių įmonės pajamų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms numatoma tik informavimo pareiga pranešti, kad įmonė sudaro atitinkamą sandorį, o ne iškart kreiptis dėl išankstinės sandorio šalies patikros.

2) siekiant sukonkretinti atvejus, dėl kurių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ketinamų sudaryti sandorių patikros turi būti kreipiamasi į Komisiją, Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad pirmiausia pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės prieš sudarydamos sandorius privalo įvertinti atitinkamą sandorį pagal sandorio vertinimo kriterijus ir nustatyti, ar:

a) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su įmonės saugumo planuose ar kituose įmonės vidaus dokumentuose nustatytomis informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis) ar ryšiu, kurie yra reikšmingi įmonės veiklai, šių informacinių sistemų technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis ar ryšiu arba kai yra rizika, kad prie tokių sistemų (jų dalių) ar ryšio gali gauti prieigą tretieji asmenys arba jiems būtų suteikta teisė aptarnauti, ar kitaip susipažinti su tokiomis sistemomis (jų dalimis) ar ryšiu;

b) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė dalyvauti įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ar valstybei svarbų projektą;

c) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė eksploatuoti ar valdyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą arba atlikti kitus reikšmingus, galinčius kelti riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui veiksmus, galinčius turėti įtakos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui.

2) siekiant sukonkretinti atvejus, dėl kurių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ketinamų sudaryti sandorių patikros turi būti kreipiamasi į Komisiją, Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad pirmiausia pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės prieš sudarydamos sandorius privalo įvertinti atitinkamą sandorį pagal sandorio vertinimo kriterijus ir nustatyti, ar:

a) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su įmonės saugumo planuose ar kituose įmonės vidaus dokumentuose nustatytomis informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis) ar ryšiu, kurie yra reikšmingi įmonės veiklai, šių informacinių sistemų technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis ar ryšiu arba kai yra rizika, kad prie tokių sistemų (jų dalių) ar ryšio gali gauti prieigą tretieji asmenys arba jiems būtų suteikta teisė aptarnauti, ar kitaip susipažinti su tokiomis sistemomis (jų dalimis) ar ryšiu;

b) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė dalyvauti įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ar valstybei svarbų projektą;

c) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė eksploatuoti ar valdyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą arba atlikti kitus reikšmingus, galinčius kelti riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui veiksmus, galinčius turėti įtakos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui. Trečiasis asmuo šiuo atveju nėra sandorio šalis, t. y. trečiasis asmuo gali būti, pavyzdžiui, kompiuterinės programos kūrėjas, kurio programą parduoda tarpininkas – sandorio šalis. Tokiu atveju iš esmės yra aktualu patikrinti ne sandorio šalį, o trečiąjį asmenį, t. y. programos kūrėją, kuris po to, kai programa bus parduota nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei, įgis realią nuotolinę prieigą prie programos.

Pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės įvertinusios sandorį pagal aukščiau išvardintus kriterijus ir nustačiusios, kad sandorio sąlygos atitinka bent vieną iš kriterijų, Komisijai turi pateikti ekspertinę sandorio vertinimą pagrindžiančią išvadą. Įmonės vaidmuo šioje procedūroje pirmiausia yra teisinis – analitinis, t. y. įmonė turi įvertinti sandorio sąlygas aukščiau nurodytiems kriterijams, tačiau neturi ir negali vertinti sandorio šalies atitikties nacionalinio saugumo interesams, nes paprasčiausiai nedisponuoja operatyviniais duomenimis tokią informaciją patvirtinti ar paneigti. Pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės įvardijamos kaip pirminės sandorio sąlygų vertintojos, kadangi manome būtent įmonės geriausiai žino sudaromų sandorių specifiką, taip pat toks vertinimas įpareigoja įmones sudaryti sandorius atsakingai. Jei įmonė nenustato sandorio atitikties nurodytiems kriterijams, tuomet ji į Komisiją neturėtų kreiptis, tačiau tokią teisę išsaugo institucijos, nurodytos Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje. Atitinkamai Komisijai išvadą dėl nurodyto vertinimo teikia Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už atitinkamos pirmos ar antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės fizinės ir veiklos apsaugos reikalavimus. Kurios institucijos, atsakingos už atitinkamos pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės fizinės ir veiklos apsaugos reikalavimus yra nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarime Nr. 699 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą“.

3) Komisija, gavusi šio straipsnio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, įmonės atliktą sandorio vertinimą arba Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų pranešimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų jį apsvarsto ir informuoja nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę ar ketina pradėti sandorio patikrą. Manytina, kad sandorio patikros procedūra neturėtų būti tęsiama, jei sandorio sąlygos netenkina nei vieno 13 straipsnio 4 dalies 1 punkto kriterijaus. Jei komisija patikros nepradeda, laikoma, kad sandoris gali būti sudaromas (Įstatymo 13 straipsnio 3 dalis). Jei visgi būtų patvirtinta, kad sandorio sąlygos tenkina vieną iš Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų, tuomet Komisija turėtų išsiaiškinti, ar sandorio šalis kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, t. y. Komisija turėtų pradėti sandorio patikrą. 4) Jei Komisija pradeda sandorio patikrą tuomet patikra susideda iš dviejų etapų:

a) sandorio vertinimo pagal jau minėtus 12 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus kriterijus. Komisija, turėdama įmonės ir (ar) atsakingos institucijos pateiktą sandorio vertinimą ir sandorio projektą papildomai vertina, analizuoja sandorio atitiktį nurodytiems kriterijams.

b) sandorio šalies patikros ar trečiojo asmens patikros. Sandorio šalies ar trečiojo asmens patikra atliekama vertinant sandorio šalį ar trečiąjį asmenį pagal Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus kriterijus ir mutatis mutandis laikantis šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatytos investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros tvarkos.

5) Jei nustatoma, kad sandorio pagrindu sandorio šaliai būtų ar yra suteiktos šio Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkto a – c papunkčiuose, o trečiajam asmeniui to paties straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytos teisės ir tokia sandorio šalis arba trečiasis asmuo neatitinka nacionalinio saugumo interesų, toks sandoris laikomas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. 6) Įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nustatomos išimtis, kad jei priimamas sprendimas, jog sandoris dėl lygiaverčio objekto su ta pačia sandorio šalimi atitinka nacionalinio saugumo interesus išskyrus atvejus, kai yra naujų duomenų dėl sandorio ar sandorio šalies (trečiojo asmens) atitikties nacionalinio saugumo interesams.

Įstatymo projekto 8 straipsnis Siūloma papildyti įstatymą nauju straipsniu ir nustatyti:

  • 1. kokiais atvejais ir kuo vadovaudamasi Komisija taip pat gali atlikti bet kurio kito investuotojo patikrą, jei

pagal Reglamentą (ES) 2019/452 Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos Komisija pateikia informaciją apie tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje poveikį viešajai tvarkai ar saugumui;

2. kokiais atvejais Komisija turi teisę

vertinti, ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje planuojama ar padaryta tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat Europos Sąjungos svarbos projektams ir programoms dėl saugumo arba viešosios tvarkos priežasčių bei gali nuspręsti pateikti pastabas Europos Sąjungos valstybei narei, ir Europos Komisijai;

3. kad Komisija, gavusi Reglamento (ES) 2019/452 nustatyta tvarka

informaciją apie tai, kad tiesioginė užsienio investicija, dėl kurios Komisijoje atliekama investuotojo atitikties nacionaliniam saugumui patikra, gali daryti poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat Europos Sąjungos svarbos projektams ir programoms, deramai atsižvelgs kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Komisijos nuomonę. 5. kad Komisija, jei turi pagrindo manyti, kad tiesioginė užsienio investicija, dėl kurios Komisijoje atliekama investuotojo atitikties nacionaliniam saugumui patikra, gali daryti poveikį saugumui arba viešajai tvarkai, gali paprašyti Europos Komisijos arba kitų Europos Sąjungos valstybių narių pateikti pastabas Reglamento (ES) 2019/452 nustatyta tvarka.

Įstatymo projekto 9 straipsnis Siūloma patikslinti Įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į kitų straipsnių pasikeitusią numeraciją. Įstatymo projekto 10 straipsnis Siūloma patikslinti Įstatymo 15 straipsnio 2 dalį ir „decentralizuoti“ nacionaliniams saugumui užtikrinti svarbių įmonių saugumo planų tvirtinimą. Pagal savo pobūdį, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo planas turėtų būti tvirtinamas ne Vyriausybės, nes toks planas gali būti dažnai keičiamas dokumentas ir susietas su nuolatiniu rizikos vertinimu, audito rekomendacijomis, operatyviu reagavimu į incidentus ir pan. Todėl nuostata siūlome nustatyti, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo planas turėtų būti tvirtinamas ne Vyriausybės, o atitinkamos valdymo srities ministro, t. y. Vyriausybė įgaliotos institucijos. Įstatymo projekto 11 straipsnis Įstatymo 16 straipsnio 4 - 6 dalyse siūloma peržiūrėti procedūrinius terminus ir nustatyti, kad terminai, per kuriuos ypač sudėtinga kokybiškai atlikti įstatyme numatytus įpareigojimus (pavyzdžiui, jei iškils poreikis nustatyti siūlomo įsigyti turto vertę, bus reikalinga Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka įsigyti turto vertinimo paslaugą, todėl tikėtina, kad turto vertinimas užtruks), būtų skaičiuojami ne kalendorinėmis, o darbo dienomis. Įstatymo projekto 12 straipsnis Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 17 straipsnyje apibrėžtas asmens tikrinimo pagrindas kyla ne iš jo paties valios, o iš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais grįstos įstatymo leidėjo valios, siūlytina Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje atsisakyti asmens sutikimo būti tikrinamam.

Pažymime, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) preambulės 43 punkte numatyta, kad, siekiant užtikrinti, kad sutikimas būtų duotas laisva valia, jis neturėtų būti laikomas pagrįstu asmens duomenų tvarkymo teisiniu pagrindu konkrečiu atveju, kai yra aiškus duomenų subjekto ir duomenų valdytojo padėties disbalansas, ypač kai duomenų valdytojas yra valdžios institucija ir dėl to nėra tikėtina, kad sutikimas, atsižvelgiant į visas to konkretaus atvejo aplinkybes, buvo duotas laisva valia. Praktikoje įgyvendinant Įstatymo 17 straipsnio 8 dalies reikalavimus susiduriama su problemomis, kadangi ši nuostata yra suformuluota nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms ir netaikoma tam tikrai kategorijai asmenų, įmonių ir (arba) turtui. Todėl siūloma Įstatymo 17 straipsnio 8 dalį papildyti nuostatomis, nustatančiomis pareigą pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms parengti ir patvirtinti rangovų ir (ar) subrangovų pareigybių sąrašus, sudarytus atsižvelgiant į Įstatyme nustatytus kriterijus, pagal kuriuos jiems būtų privalu patikrinti savo darbuotojus, kurie be palydos patenka prie šių įmonių, valdomų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ar turto.

Įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos netaikomos trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms ir joms nuosavybės teise priklausantiems ar jų valdomiems nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui. Atsižvelgiant į tai, kad personalo patikimumas laikytinas viena svarbiausių tokių įmonių saugumo garantų, siūlome atsisakyti šios išlygos, minėtą dalį pripažįstant netekusia galios. Manytume, siekiant Įstatymo 1 straipsnyje nustatytų tikslų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiomis pripažįstamų įmonių atžvilgiu turėtų būti taikomos visos priemonės, kurios sudarytų prielaidas užtikrinti, kad tokios įmonės būtų apsaugotos nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių. Įstatymo projekto 13 straipsnis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad specialių kategorijų asmens duomenis leidžiama tvarkyti, inter alia, tuo atveju, kai tai leidžiama pagal Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktus, o šio įstatymo 11, 13, 14, 30 straipsniuose nurodyta, kad duomenų subjektų teisės gali būti visiškai arba iš dalies apribotos tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais.

Įgyvendinant šias nuostatas parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijos metu planuojamas svarstyti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 14 ir 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projektas (XIIIP-3719), kuriuo būtų įtvirtinta žvalgybos institucijų teisė tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis, taip pat galimybė įstatyme nurodytais tikslais apriboti duomenų subjektų teises. Tačiau Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nuostatos nesudarytų teisinio pagrindo Komisijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar kitoms Įstatymo nustatyta tvarka investuotojų ar sandorių patikroje dalyvaujančioms institucijoms tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis ar, prireikus užtikrinti nacionalinio saugumo interesus, apriboti duomenų subjektų teises. Atsižvelgdami į tai manome, kad tikslinga Įstatyme įtvirtinti specialiąsias normas, reglamentuojančias asmens duomenų, kai šie duomenys tvarkomi Įstatyme nustatytais tikslais, tvarkymą, ir siūlome Įstatymą papildyti 17¹ straipsniu. Įstatymo projekto 14 straipsnis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis riboja valstybės politikų, taip pat politinio – pasitikėjimo valstybės tarnautojų galimybę būti Komisijos nariais.

Tai neleidžia į Komisiją paskirti, pavyzdžiui, ministerijų kanclerių, kurie nuo 2019 m. sausio 1 d. tapo politinio – asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojais. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Komisijos nariais gali būti skiriami ir asmeninio – politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Komisijos nariai sprendžia daugybę valstybei reikšmingų klausimų, atlikdami investuotojų ar sandorių patikrą dėl jų atitikties nacionaliniam saugumui energetikos, susisiekimo, finansų ir kitose srityse. Tačiau šiuo metu Įstatyme nėra nuostatų, užtikrinančių, kad Komisijos nariai nekeltų jokių abejonių savo skaidrumu plačiąja prasme. Todėl Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje papildomai siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Komisijos nariai deklaruotų ir patvirtintų savo nešališkumą investuotojams ir prisiimtų įsipareigojimus dėl konfidencialumo pasirašydami Komisijos patvirtintos formos konfidencialumo pasižadėjimą. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 9 punktas patikslintas atsižvelgiant į Įstatymo 17 straipsnio 8 dalies patikslinimą, t. y. numatyta papildoma Komisijos funkcija teikti rekomendacijas dėl į Pareigų sąrašą įtrauktinų pareigų ir pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių patvirtintų rangovų ir (ar) subrangovų darbuotojų pareigų sąrašų. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodyta Komisijos funkcija patikslinta atsižvelgiant į Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies patikslinimą.

Įstatymo projekto 15 straipsnis Siūloma papildyti įstatymą nauju 19¹ straipsniu, kad Vyriausybė paskiria instituciją, atliekančią Reglamente (ES) 2019/452 ir šiame įstatyme nurodytas ryšių palaikymo punkto funkcijas ir kad Ryšių palaikymo punktas atsakingas už gautos informacijos apie Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse planuojamas ar padarytas tiesiogines užsienio investicijas perdavimą Komisijai ir suinteresuotoms Lietuvos institucijoms, kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Įstatymo projekto 16 straipsnis Įstatymo 20 straipsnyje siūloma nustatyti, kad ne tik viešojo administravimo subjektų, bet ir Komisijos priimti sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo projekto 17 straipsnis (Įstatymo 1 priedas)

1. Siūloma patikslinti

nuostatą, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. VĮ Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra buvo reorganizuota prijungimo būdu prie VĮ Ignalinos atominės elektrinės. 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 316 „Dėl valstybės įmonės „Infostruktūra“ pertvarkymo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 406 „Dėl valstybės įmonės

„Infostruktūra“ savininko teisių ir pareigų įgyvendinimo“ pripažinimo netekusiu

galios“, nuo 2019 m. liepos 1 d. valstybės įmonė „Infostruktūra“ pertvarkyta į biudžetinę įstaigą Kertinį valstybės telekomunikacijų centrą. Pažymėtina, kad pagal nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apibrėžimą, Įstatymo prieduose gali būti nurodyti tik tie juridiniai asmenys, kurie turi įmonės teisinę formą. Atsižvelgiant į tai, siūloma pripažinti netekusiu galios Įstatymo 1 priedo 8 punktą.

Įstatymo projekto 14 straipsnis (Įstatymo 2 priedas) Nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. „Lietuvos energija“, UAB pavadinimas pakeistas į UAB „Ignitis grupė“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ – į UAB „Ignitis“, „Lietuvos energijos gamyba“, AB pavadinimas pakeistas į AB „Ignitis gamyba“. Todėl siūloma pakeisti Įstatymo 2 priedo 2, 3 ir 9 punktus ir atitinkamai vietoj „Lietuvos energija“, UAB nurodyti UAB „Ignitis grupė“, vietoj „Lietuvos energijos gamyba“, AB nurodyti AB „Ignitis gamyba“, o vietoj UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ nurodyti UAB „Ignitis“. Įstatymo 15 straipsnis (Įstatymo 4 priedas) Papildyti Įstatymo 4 priedo 1 punktą h papunkčiu nurodant jame „Saugųjį valstybinį duomenų perdavimo tinklą“ ir i papunkčiu, nurodant jame

„Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninio mobiliojo radijo

ryšio tinklą“. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 43² straipsnio 5 dalies 5 punktą, valstybės valdomų elektroninių ryšių tinklų, kurie naudojami vykdant valstybines mobilizacines užduotis, dalių sujungimams privalo būti naudojamas Saugusis valstybinis duomenų perdavimo tinklas. Vienas iš tinklų, kurio sujungimams bus naudojamas Saugusis valstybinis duomenų perdavimo tinklas, yra Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio tinklas (toliau – SMRRT). SMRRT paskirtis – neatlygintinai užtikrinti balso ir duomenų signalų perdavimą SMRRT, siekiant užtikrinti valstybės gynybą, saugumą, viešąjį saugumą, skubios pagalbos, įskaitant medicinos ar kitos būtinos pagalbos, teikimą, paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymą, ekstremaliųjų ir ypatingų situacijų valdymą, reagavimą į grėsmes dėl asmens sveikatos ar gyvybės ar tokių grėsmių prevenciją, taip pat vykdant kitas funkcijas, kurios reikalauja efektyvios sąveikos tarp institucijų užtikrinimo.

Šiuo metu SMRRT sudaro virš 230 bazinių objektų, užtikrinančių skaitmeninį radijo ryšį, virš 11 tūkst. radijo ryšio terminalų (automobilinės ir nešiojamos radijo ryšio stotelės), dvi mobiliosios bazinės stotys, kurios gali būti panaudotos ekstremalių ir krizinių situacijų metu. Bendras šiuo metu esantis SMRRT „pajėgumas“ – aptarnauti 20 tūkst. radijo ryšio terminalų. SRRT tinklo aprėptis palaipsniui yra plečiama.

SMRRT naudotojai ‒ Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir jiems pavaldžios įstaigos, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos, žinybinės priešgaisrinės pajėgos, greitosios medicinos pagalbos stotys ar skyriai (naudoja ne visi), Lietuvos kariuomenės karo policija, Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos, Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, savanoriškos ugniagesių organizacijos, Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, Generalinė miškų urėdija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir miškų urėdijos (naudoja ne visos). Pažymėtina, kad SMRRT šiuo metu yra pagrindinė ir vienintelė radijo ryšio priemonė visuomenės saugumą užtikrinančioms tarnyboms, valstybės sienos apsaugai bei komunikavimui ekstremalių situacijų atvejais (angl. Public Protection and Disaster Relief), suteikianti galimybę operatyviai keistis balsine informacija ir duomenimis. Šios paskirties tinklų patikimumui, saugumui užtikrinti keliami ženkliai aukštesni reikalavimai nei viešojo ryšio operatorių naudojamiems radijo ryšio tinklams.

Dėl šių priežasčių ES valstybės ir daugelis pasaulio valstybių naudoja TETRA arba TETRAPOL technologijų pagrindu veikiančius radijo ryšio tinklus, ateityje planuojama naudoti specialius reikalavimus atitinkančius ir LTE technologijų pagrindu veikiančius radijo ryšio tinklus. Tokių tinklų svarba patvirtinta ir praktinėse situacijose, pvz., sprogdinimų

2016 m. Briuselyje metu, kai krizinėje situacijoje dėl didelių perkrovų

visiškai sutriko viešojo ryšio tinklai, ir vienintele priemone komunikuoti, valdyti policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo bei kitas pajėgas liko tik minėtos paskirties įdiegtas ir naudojamas radijo ryšio tinklas. Nepaisant ypatingos SMRRT svarbos, šis tinklas nėra įtrauktas į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatomis. Įstatymo 20 straipsnis (Įstatymo

5 priedas)

Siūloma Pagal teisės aktų sudarymo reikalavimus, papildyti Įstatymą 5 priedu, kuriame nurodoma, kokie Europos Sąjungos teisės aktai įgyvendinami šiuo įstatymu. Pirkimų įstatymų projektai (lydimieji teisės aktai) Pirkimų įstatymų nuostatos tikslinamos įvertinus Įstatymo projekte siūlomą nustatyti reguliavimą. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo projekte nustatytą tvarką atliekama investuotojo ir sandorio patikra dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams.

Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisės aktų suderinamumo, tikslinamos Pirkimų įstatymų nuostatos, suteikiančios teisę perkančiosioms organizacijoms, veikiančioms srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, iš pirkimų procedūrų pašalinti tiekėjus, dėl kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Taip pat įvertinus tai, kad subjektų, kurie turi teisę kreiptis dėl sandorio patikros pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą ratas yra aiškiai apibrėžtas ir jame nėra subjektų, valdančių ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, atitinkamai tikslinami Pirkimų įstatymų projektai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu siekiama sumažinti sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrai pateikiamų sandorių skaičių ir taikyti patikrą tikrinant tik tuos atvejus, kurie realiai gali kelti grėsmes nacionalinio saugumo interesams. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto nuostatos turėtų mažinti administracinę naštą verslui. Kartu paminėtina, kad be Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų, siūloma valstybės valdomų bendrovių dukterines bendroves taip pat laikyti nekeliančiomis pavojaus nacionalinio saugumo interesams, t. y. joms netaikyti išankstinės ar vėlesnės patikros.

Kita vertus atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės prieš sudarydamos sandorius privalės įvertinti atitinkamą sandorį pagal sandorio vertinimo kriterijus ir nustatyti, ar sandorio šaliai arba trečiajam asmeniui, sandorio pagrindu yra suteikiamos atitinkamos teisės bei kartu vertinimą pagrindžiančias išvadas Komisijai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 35, 37, 47, 87 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 48, 50, 98 ir 100 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte teikiamos sąvokos įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.

10. Ar Įstatymo projektas

atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, nes visi nuosavybės suvaržymai, įtvirtinti Įstatymo projekte, būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti jos saugumą ir interesus bei įtvirtinti tik tiek, kiek reikia šiems interesams apsaugoti. Įstatymo projekte siūlomų nuostatų pagrįstumas ir teisėtumas priklauso nuo to, ar Lietuvos institucijos, taikydamos Įstatymo projekto nuostatas, sugebės pagrįsti siekį apsaugoti nacionalinio saugumo interesus motyvuotai paaiškindamos savo veiksmus ir sprendimus, kad alternatyvios, mažiau ribojančios priemonės nėra tinkamos ir veiksmingos užtikrinant nacionalinio saugumo interesus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki Įstatymo projekto įsigaliojimo Vyriausybė per teisės aktų nustatytus terminus, turės priimti šiuos teisės aktus arba galiojančių teisės aktų pakeitimus:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 1540 „Dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 638

„Dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plano

reikalavimų ir rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 558 „Dėl Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo patvirtinimo“ pakeitimą;

4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 12 d. nutarimo Nr.

554 „Dėl Lietuvos

valstybės pirmumo teisės įsigyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę, jos akcijas, nekilnojamąjį turtą ir (arba) jai priklausančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą;

5) Priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Ryšių palaikymo punkto“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Vyriausybės kanclerio 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-14

„Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarytos darbo grupės nacionaliniam saugumui

užtikrinti svarbių objektų apsaugos reguliavimo sistemos baigiamajam (ex post) vertinimui atlikti siūlymus. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai“ „nacionalinio saugumo interesai“, „nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.

Teisės departamento išvada

2020-06-02 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIAM

SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1132 1,

2, 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20 STRAIPSNIŲ IR 1, 2, 4

PRIEDŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 13¹ , 17¹ ,

19¹ STRAIPSNIU IR 5 PRIEDU

ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-06-08 Nr. XIIIP-4915

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 3 straipsniu siūloma pripažinti įstatymo 4

straipsnio 2 dalį netekusia galios. Pastebėtina, kad šio straipsnio 2 dalį pripažinus netekusia galios, straipsnyje liks tik pirma ir vienintelė straipsnio dalis, kuri pagal teisės technikos taisykles neturi būti numeruojama. Todėl projektu turi būti teikiamas viso 4 straipsnio pakeitimas, kuriame atsispindėtų ir pirmos straipsnio dalies numeracijos panaikinimas. 2. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnis papildomas 2 dalimi, po skaičiau ir žodžio „11 straipsnio“ įrašytinas skaičius ir žodis „1 dalies“. Dėl tos pačios priežasties 12 straipsnio 10 dalyje vietoj formuluotės „šio įstatymo 11 straipsnyje“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–5, 9 ir 10 punktuose“. 3. Projekto 8 straipsniu pildomo įstatymo 13¹ straipsnio 1 dalyje vartojamos tokios sąvokos kaip „poveikis viešajai tvarkai ar saugumui“, kuri galimai nesiejama su Lietuvos nacionaliniu saugumu ir viešąja tvarka, ar

„Sąjungos svarbos projektas ar programa“. Pastebėtina, jog šios sąvokos nėra savaime aiškios ir įstatyme

neapibrėžiamos, todėl projekte turėtų atsirasti šių sąvokų apibrėžtis arba paaiškinimas, kad jos suprantamos pagal Reglamento (ES) 2019/452 nuostatas, kaip tai, pavyzdžiui, nurodoma analizuojamo straipsnio 3 dalyje, kalbant apie investicijas. 4.

4. Projekto 8 straipsniu pildomo įstatymo 13¹

straipsnio 2 dalyje po žodžio „Komisija“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio“. 5. Projekto 8 straipsniu pildomo įstatymo 13¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų iniciatyva Komisija turi teisę vertinti, ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje planuojama ar padaryta tiesioginė užsienio investicija, kaip ji suprantama pagal Reglamentą (ES) 2019/452, nepaisant to, ar ji yra tikrinama ar netikrinama pagal tos valstybės įstatymus, gali daryti poveikį nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat Europos Sąjungos svarbos projektams ir programoms dėl saugumo arba viešosios tvarkos priežasčių.” Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, kad iš įstatymo projekto teksto nėra aišku, kokia tvarka ir vadovaujantis kokiais kriterijais tokios investicijos būtų vertinamos. Antra, pažymėtina, kad įstatymo 12 straipsnio 5 dalis yra skirta nustatyti Komisijos atliekamo tyrimo pradžios momentą, atsižvelgiant į tai, koks subjektas kreipiasi į Komisiją, todėl manytina, kad šiuo aspektu nuoroda į įstatymo 12 straipsnio 5 dalį yra netinkama, nes jos tikslas nėra išvardinti tam tikrus subjektus turinčius teisę ar pareigą kreiptis į komisiją. Jeigu turima omenyje 12 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai, tai vertinama projekto nuostata atitinkamai tikslintina. Trečia, pažymėtina, kad analizuojamoje nuostatoje nurodant 12 straipsnio 5 dalyje minimus subjektus, nėra aišku, ar taikomos ir kitos šios dalies nuostatos, pavyzdžiui, dėl investuotojo informavimo, kad investicija bus vertinama ar iš investuotojo bus reikalaujama pateikti tam tikrus dokumentus. O jei taip, tai kaip tokių nuostatų taikymas derėtų su

Reglamento (ES) 2019/452 nuostatomis ir Lietuvos Respublikos jurisdikcija

6. Projekto 11 straipsniu siūloma pakeisti

keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.

Vyriausybės kanceliarija, gavusi pasiūlymą šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais įsigyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę pagal įmonės pirkimo-pardavimo sutartį, šios įmonės 2/3 ar daugiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, nekilnojamąjį turtą ir (arba) jai priklausančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą (toliau – pasiūlymas), per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo, pateikdama pasiūlymą ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytame Vyriausybės patvirtintame tvarkos apraše nurodytus dokumentus (jeigu tokius dokumentus reikia pateikti kartu su pasiūlymu), kreipiasi į Komisiją dėl išvados, kuria Komisija įvertintų pasiūlymą.“ (pabraukta mūsų). Projekto nuostata tobulintina. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo

16 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, pirmumo

teisė įsigyti šiose dalyse nurodytą įmonę ar turtą. Taigi pasiūlymas įsigyti įmonę ar turtą yra pateikiamas ne Vyriausybės kanceliarijai, bet valstybei, atstovaujamai Vyriausybės. Projekte galėtų būti nustatyta, kad pasiūlymas valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, įsigyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę pagal įmonės pirkimo-pardavimo sutartį, šios įmonės 2/3 ar daugiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, nekilnojamąjį turtą ir (arba) jai priklausančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą (toliau – pasiūlymas) paduodamas Vyriausybės kanceliarijai, kuri per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo, pateikdama pasiūlymą ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytame Vyriausybės patvirtintame tvarkos apraše nurodytus dokumentus (jeigu tokius dokumentus reikia pateikti kartu su pasiūlymu), kreipiasi į Komisiją dėl išvados, kuria Komisija įvertintų pasiūlymą. 8.

8. Projekto 14 straipsniu siūloma

pakeisti įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad „Komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos.“ Atkreiptinas dėmesys, kad iki šiol Komisijos nariams nebuvo taikomi jokie reputacijos reikalavimai, todėl įstatymo projektas turi būti papildytas įstatymo įgyvendinimo nuostatomis, įpareigojančiomis tam tikrą asmenį ar instituciją iki tam tikro termino įvertinti, ar veikiančios Komisijos nariai atitinka naujai nustatomą reikalavimą. Be to, įstatyme turėtų būti nustatytos teisinės pasekmės, kurios kiltų asmeniui, jeigu jis, eidamas pareigas, nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2020-06-23 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ

OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1132

1, 2, 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20 STRAIPSNIŲ, 1, 2, 4 PRIEDŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 13¹, 17¹,

19¹ STRAIPSNIAIS IR 5 PRIEDU

ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-06-29 Nr. XIIIP-4915(2)

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto

14 straipsnio 5 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje

nurodytinas terminas, per kurį, pasibaigus metų ketvirčiui, Komisija privalo pateikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui informaciją apie praėjusio metų ketvirčio veiklos rezultatus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2020-06-02 · oficialus registras ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO

nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

paPILDOMO KOMITETO

I Š V A D a

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS

ĮSTATYMO NR. IX-1132 1, 2, 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20 STRAIPSNIŲ

IR 1, 2, 4 PRIEDŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 13¹ , 17¹ ,

19¹ STRAIPSNIU IR 5 PRIEDU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. 4915

2020 m. birželio 17 d. Nr. 104-P-37

Vilnius

1. Komiteto posėdyje

dalyvavo: Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Gabrielius Landsbergis, Michal Mackevič, Audrys Šimas. Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, Komiteto biuro patarėjai Evaldas Sinkevičius, Agnija Tumkevič, Komiteto biuro padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys: ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento direktorius Vaidotas Rudokas, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo politikos grupės vadovas Jonas Skardinskas, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Ministro Pirmininko patarėjas nacionalinio saugumo ir vidaus politikos klausimais Arnoldas Pikžirnis, Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika, Valstybės saugumo departamento pareigūnė Inga Šilinytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-08. 3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.

Projekto 3 straipsniu siūloma pripažinti įstatymo 4 straipsnio 2 dalį netekusia galios. Pastebėtina, kad šio straipsnio 2 dalį pripažinus netekusia galios, straipsnyje liks tik pirma ir vienintelė straipsnio dalis, kuri pagal teisės technikos taisykles neturi būti numeruojama. Todėl projektu turi būti teikiamas viso 4 straipsnio pakeitimas, kuriame atsispindėtų ir pirmos straipsnio dalies numeracijos panaikinimas. Pritarti

2. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-06-08. 6

2. Projekto 6 straipsnyje

dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnis papildomas 2 dalimi, po skaičiau ir žodžio „11 straipsnio“ įrašytinas skaičius ir žodis „1 dalies“. Dėl tos pačios priežasties 12 straipsnio 10 dalyje vietoj formuluotės „šio įstatymo 11 straipsnyje“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–5, 9 ir 10 punktuose“. Pritarti

3. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-06-08. 8

3. Projekto 8 straipsniu

pildomo įstatymo 13¹ straipsnio 1 dalyje vartojamos tokios sąvokos kaip „poveikis viešajai tvarkai ar saugumui“, kuri galimai nesiejama su Lietuvos nacionaliniu saugumu ir viešąja tvarka, ar „Sąjungos svarbos projektas ar programa“. Pastebėtina, jog šios sąvokos nėra savaime aiškios ir įstatyme neapibrėžiamos, todėl projekte turėtų atsirasti šių sąvokų apibrėžtis arba paaiškinimas, kad jos suprantamos pagal Reglamento (ES) 2019/452 nuostatas, kaip tai, pavyzdžiui, nurodoma analizuojamo straipsnio 3 dalyje, kalbant apie investicijas. Pritarti

4. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-06-08. 8

4. Projekto 8 straipsniu

pildomo įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalyje po žodžio „Komisija“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio“. Pritarti5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-08. 8 5.

8

5. Projekto 8 straipsniu

pildomo įstatymo 13¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų iniciatyva Komisija turi teisę vertinti, ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje planuojama ar padaryta tiesioginė užsienio investicija, kaip ji suprantama pagal Reglamentą (ES) 2019/452, nepaisant to, ar ji yra tikrinama ar netikrinama pagal tos valstybės įstatymus, gali daryti poveikį nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat Europos Sąjungos svarbos projektams ir programoms dėl saugumo arba viešosios tvarkos priežasčių.” Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, kad iš įstatymo projekto teksto nėra aišku, kokia tvarka ir vadovaujantis kokiais kriterijais tokios investicijos būtų vertinamos. Antra, pažymėtina, kad įstatymo 12 straipsnio 5 dalis yra skirta nustatyti Komisijos atliekamo tyrimo pradžios momentą, atsižvelgiant į tai, koks subjektas kreipiasi į Komisiją, todėl manytina, kad šiuo aspektu nuoroda į įstatymo 12 straipsnio 5 dalį yra netinkama, nes jos tikslas nėra išvardinti tam tikrus subjektus turinčius teisę ar pareigą kreiptis į komisiją. Jeigu turima omenyje 12 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai, tai vertinama projekto nuostata atitinkamai tikslintina. Trečia, pažymėtina, kad analizuojamoje nuostatoje nurodant 12 straipsnio 5 dalyje minimus subjektus, nėra aišku, ar taikomos ir kitos šios dalies nuostatos, pavyzdžiui, dėl investuotojo informavimo, kad investicija bus vertinama ar iš investuotojo bus reikalaujama pateikti tam tikrus dokumentus. O jei taip, tai kaip tokių nuostatų taikymas derėtų su Reglamento (ES) 2019/452 nuostatomis ir Lietuvos

Respublikos jurisdikcija. Pritarti

6. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-06-08. 11

6. Projekto 11 straipsniu siūloma pakeisti

keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.

Vyriausybės kanceliarija, gavusi pasiūlymą šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais įsigyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę pagal įmonės pirkimo-pardavimo sutartį, šios įmonės 2/3 ar daugiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, nekilnojamąjį turtą ir (arba) jai priklausančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą (toliau – pasiūlymas), per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo, pateikdama pasiūlymą ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytame Vyriausybės patvirtintame tvarkos apraše nurodytus dokumentus (jeigu tokius dokumentus reikia pateikti kartu su pasiūlymu), kreipiasi į Komisiją dėl išvados, kuria Komisija įvertintų pasiūlymą.“ (pabraukta mūsų). Projekto nuostata tobulintina. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, pirmumo teisė įsigyti šiose dalyse nurodytą įmonę ar turtą. Taigi pasiūlymas įsigyti įmonę ar turtą yra pateikiamas ne Vyriausybės kanceliarijai, bet valstybei, atstovaujamai Vyriausybės. Projekte galėtų būti nustatyta, kad pasiūlymas valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, įsigyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę pagal įmonės pirkimo-pardavimo sutartį, šios įmonės 2/3 ar daugiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, nekilnojamąjį turtą ir (arba) jai priklausančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą (toliau – pasiūlymas) paduodamas Vyriausybės kanceliarijai, kuri per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo, pateikdama pasiūlymą ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytame Vyriausybės patvirtintame tvarkos apraše nurodytus dokumentus (jeigu tokius dokumentus reikia pateikti kartu su pasiūlymu), kreipiasi į Komisiją dėl išvados, kuria Komisija įvertintų pasiūlymą. Pritarti

7. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-08. 14 8.

14

8. Projekto 14 straipsniu siūloma pakeisti

įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad „Komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos.“ Atkreiptinas dėmesys, kad iki šiol Komisijos nariams nebuvo taikomi jokie reputacijos reikalavimai, todėl įstatymo projektas turi būti papildytas įstatymo įgyvendinimo nuostatomis, įpareigojančiomis tam tikrą asmenį ar instituciją iki tam tikro termino įvertinti, ar veikiančios Komisijos nariai atitinka naujai nustatomą reikalavimą. Be to, įstatyme turėtų būti nustatytos teisinės pasekmės, kurios kiltų asmeniui, jeigu jis, eidamas pareigas, nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Pritarti

lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir

įstaigų pasiūlymai: negauta Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės saugumo departamentas, 2020-06-16. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atkreipia dėmesį, kad kartu su Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20 straipsnių ir 1, 2, 4 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 13¹, 17¹, 19¹straipsniu ir 5 priedu įstatymo projektu (toliau – Projektas) teikiamame Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr.

I-1491 35, 37, 47, 87 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – VPĮ projektas)

2 straipsnyje, kuriuo keičiama įstatymo 37 straipsnio 2 dalis, nustatoma, kad

„Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje ar valdanti ypatingos

svarbos informacinę infrastruktūrą, turi teisę spręsti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, įvertinusi kompetentingų institucijų pateiktą informaciją.“ Valstybės saugumo departamento vertinimu, tokia neapibrėžta nuostata (neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis bus sprendžiama, kad prekės, paslaugos ar darbai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kokia institucija bus laikoma kompetentinga teikti tokias išvadas) suponuoja iš esmės ydingą situaciją, kuomet gynybos srityje veikiančių ar ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą valdančių subjektų pirkimai nacionalinio saugumo aspektu nebus įvertinti. Todėl siūlytina Projektą ir VPĮ projektą tikslinti taip, kad subjektų, veikiančių gynybos srityje ar valdančių ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, viešųjų pirkimų sutartys būtų vertinamos tokia tvarka, kokia vertinami nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sandoriai. Pažymėtina, kad ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai nėra nacionalinio saugumo užtikrinimui svarbios įmonės, todėl siekiant įstatymų normų suderinamumo, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų sudaromų sandorių tikrinimo mechanizmas turėtų būti reglamentuotas Lietuvos Respublikos nacionaliniams saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme.

Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į VSD pasiūlymą ir atitinkamai tobulinti šį Įstatymo projektą pagal Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus ir tobulinti lydintįjį įstatymo projektą Nr. XIIIP-4916 atsižvelgiant į VSD pasiūlymus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių

pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4915 ir jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-06-17. 1 Argumentai:

Atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento ir Krašto apsaugos ministerijos poziciją, kad ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų sudaromi sandoriai gali turėti didelės reikšmės nacionaliniam saugumui, todėl būtina užtikrinti, kad ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą valdančių subjektų pirkimai nacionalinio saugumo aspektu būtų vertinami ta pačia tvarka kaip ir nacionaliniam saugumui svarbių įmonių ir įrenginių valdytojų sandoriai. Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti

taip: „1.

Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai), ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose (toliau – apsaugos zonos) esantis turtas ir teritorija bei ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų sandoriai būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas. 2. Papildyti 1 straipsnį 6 dalimi:

6. Šio įstatymo nuostatos

suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais įstatymo 5 priede.“

Pritarti

2. 2

Argumentai: Tie patys argumentai kaip ir Komiteto pasiūlymui Nr. 1. Taip pat siūlyti pagrindiniam Komitetui sąvoką „ryšių ir informacinės sistemos (ar jų dalys)“ vartoti taip kaip jos apibrėžtos Kibernetinio saugumo įstatyme, t.y, su jungtuku „ir“ (Projekto 2 str. 3 dalimi keičiamo Įstatymo 2 str. 10 dalyje ir Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 str. 4 dalies 1 punkte). Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 2

straipsnio 2 dalį 6 punktu: „6) siekia vykdyti ar vykdo veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje.“

2. Papildyti 2

straipsnį 9 dalimi: „9. Sprendimas, patvirtinantis, kad investuotojas ar sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, – Vyriausybės priimtas sprendimas, patvirtinantis, kad investuotojas ar sandoris kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams.“

3. Papildyti 2

straipsnį 10 dalimi: „10.

Trečiasis asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam pagal sandorius, nurodytus šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje, suteikiama teisė gauti prieigą ar kitaip susipažinti su įmonės saugumo planuose ar kituose įmonės vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ar ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos įmonės veiklai, šių ryšių ar ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis arba šiems asmenims būtų suteikta teisė aptarnauti ar kitaip susipažinti su tokiais ryšiais ar sistemomis (jų dalimis).“

4. Buvusias 2 straipsnio

9–13 dalis laikyti atitinkamai 11–15 dalimis. 5. Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „sutartinai

veikiantys asmenys“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, sąvoka „kontroliuojantis asmuo“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, sąvoka „ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme.“

Pritarti

3. 7

Argumentai: Tie patys argumentai kaip ir Komiteto pasiūlymui Nr. 1. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 7 straipsniu keičiamą Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „13 straipsnis. Sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra

1. Nacionaliniam saugumui

užtikrinti svarbios įmonės Komisijos darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka privalo pranešti Komisijai apie ketinamus sudaryti sandorius ar esminius jau sudarytų sandorių pakeitimus, kai sandorio vertė viršija 10 procentų praėjusių finansinių metų metinių įmonės pajamų, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus sandorius. Šioje dalyje nurodyta sandorio vertė skaičiuojama be pridėtinės vertės mokesčio.

Apie sandorio sudarymą taip pat privalo pranešti ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą neatsižvelgdami į sandorio vertę, jei konkurso metu keliami reikalavimai dėl tiekėjų, subtiekėjų, prekių, paslaugų ar darbų. Pritarti

4. 7

Argumentai: Tie patys argumentai kaip ir Komiteto pasiūlymui Nr. 1. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Komisija, gavusi šio straipsnio 1, 2 ar

7 dalyje nurodytą pranešimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų jį

apsvarsto ir informuoja nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytoją arba atitinkamai šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytą subjektą, ar ketina pradėti sandorio patikrą. Jeigu Komisija nustato, kad šioje dalyje nurodytam sprendimui priimti reikia gauti ar išnagrinėti papildomą informaciją iš nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, valstybės ar savivaldybių institucijų ar kitų asmenų, ji ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į šiuos subjektus dėl papildomos informacijos gavimo ir nurodo, kad asmuo per 10 darbo dienų nuo tokio pranešimo gavimo turi pateikti Komisijos prašomą informaciją. Komisija, gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 8 darbo dienas turi nuspręsti, ar ketina pradėti sandorio patikrą. Jei Komisija patikros nepradeda, laikoma, kad sandoris, dėl kurio buvo kreiptasi, gali būti sudaromas.“

Pritarti

5. 7

Argumentai: Tie patys argumentai kaip ir Komiteto pasiūlymui Nr. 2.

Pakeisti Projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktį jį išdėstyti taip: „a) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojo ar įmonės saugumo planuose ar kituose ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojo ar įmonės vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ar ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojo ar įmonės veiklai, šių ryšių ar ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis arba kai yra rizika, kad prie tokių ryšių ar ir informacinių sistemų (jų dalių) gali gauti prieigą tretieji asmenys arba jiems būtų suteikta teisė aptarnauti ar kitaip susipažinti su tokiais tokiomis ryšiais ryšių ar ir informacinėmis sistemomis (jų dalimis);“

Pritarti

6. 7

Argumentai: Tie patys argumentai kaip ir Komiteto pasiūlymui Nr. 1. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 13 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

pripažintu neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai negali sudaryti sandorių, suteikiančių sandorio šaliai šio straipsnio 4 dalies 1 punkto a–c papunkčiuose, o trečiajam asmeniui šios straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytas teises, kol sandorio šalis ar trečiasis asmuo nepateiks informacijos, kad aplinkybės, dėl kurių jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, išnyko ar buvo pašalintos. Pritarti

7. 7

Argumentai: Tie patys argumentai kaip ir Komiteto pasiūlymui Nr. 1. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 13 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai, atlikdamos pirkimus, kurių vertė ar objektas atitinka šio straipsnio 1 ar 2 dalį, pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojas kreipsis į Komisiją dėl ketinamo sudaryti sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros ir tuo atveju, jei Komisija pareikalaus pateikti papildomus dokumentus ir iš kitos ketinamo sudaryti sandorio šalies, ji privalės juos pateikti.“

Pritarti

8. 19

Argumentai: Penktosios kartos judrusis ryšys (5G), tai judriojo ryšio evoliucijos procese sukurta ir standartizuota technologija, kuri gali tapti vienu iš svarbiausių Lietuvos skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės plėtros elementų per ateinantį dešimtmetį, suteiksianti naują ryšio kokybės galimybę ne tik pavieniams vartotojams, tačiau leisianti į tinklą sujungti daiktus daugelyje sričių tokių kaip pavyzdžiui autonominių automobilių pramonė, e. sveikata, energijos valdymas, įvairios visuomenės saugą užtikrinančios aplikacijos, gamybos automatizavimas ir pan. Siekiant užtikrinti tolygią, ekonomiškai pagrįstą ir efektyvią penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtrą numatoma, kad penktosios kartos judrusis ryšis (5G) Lietuvos Respublikoje turi būti pradėtas diegti 2021 m. ir plėtojamas visoje valstybės teritorijoje pradedant didžiausiais miestais ir strateginiais valstybės objektais iki 2025 m. itin sparčiu judriuoju ryšiu padengiant svarbiausius sausumos, vandens, oro transporto koridorius (pvz.:

Rail-Baltica, Via-Baltica, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, Lietuvos oro uostai ir kt.).

Taigi penktosios kartos judriojo ryšio (5G) paslaugų tiekėjai ar šioms paslaugoms teikti reikiamos infrastruktūros valdytojai teiks paslaugas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, tačiau esamas teisinis reguliavimas neužtikrina, kad visi penktosios kartos judriojo ryšio (5G) paslaugų tiekėjai ar šioms paslaugoms teikti reikiamos infrastruktūros valdytojai būtų griežtai stebimi ir kontroliuojami, kad atitiktų valstybės nacionalinio saugumo interesus pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą. Viena pagrindinių rizikų, su kuriomis susiduria penktosios kartos judriojo ryšio (5G) paslaugų tiekėjai ar šioms paslaugoms teikti reikiamos infrastruktūros valdytojai, yra kibernetinis saugumas. Europos Sąjungos valstybių narių patirtis rodo, kad penktosios kartos judriojo ryšio (5G) paslaugos ar šioms paslaugoms teikti reikiama infrastruktūra yra vienas iš pagrindinių taikinių, kuriuose aktyviai veikia NATO veiklos principams ir vertybėms priešiški subjektai. Lietuvos Respublikai įgyvendinant penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtrą, neatmestina galimybė, kad penktosios kartos judriojo ryšio (5G) paslaugų tiekėjai ar šioms paslaugoms teikti reikiamos infrastruktūros valdytojai taps Lietuvos Respublikos valstybei priešiškų interesų turinčių subjektų kenkėjiškos veiklos taikiniu. Radijo dažniai yra Lietuvos valstybės nuosavybė ir jis yra baigtinis resursas.

Valstybė sudaro sąlygas naudotis savo turtu verslui, tam, ir taip, kad būtų pasiekti Lietuvos pažangos tikslai

  • sumani visuomenė, ekonomika ir valdymas, kartu užtikrinant nacionalinį saugumą. Tad natūralu, kad įmonėms diegsiančioms naujos kartos ryšį nustatomi papildomi reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įtraukti įmones teikiančias penktosios kartos judriojo ryšio (5G) paslaugas ar valdančias šių paslaugų teikimui reikalingą infrastruktūrą į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo taikymo sritį, numatant, kad tokios įmonės yra laikomos trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiomis įmonėmis. Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projektą nauju 19 straipsniu: „19 straipsnis. Įstatymo 3 priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo 3 priedą 5 punktu: „5. Įmonė teikianti penktosios kartos judriojo ryšio (5G) paslaugas ar valdanti šių paslaugų teikimui reikalingą infrastruktūrą“. Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti

pranešėjai: Dainius Gaižauskas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas Komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius

Komiteto išvada

2020-06-23 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

EKONOMIKOS

KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS

ĮSTATYMO NR. IX-1132 1, 2, 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19,

20 STRAIPSNIŲ IR 1, 2, 4 PRIEDŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 13¹ ,

17¹ , 19¹ STRAIPSNIU IR 5 PRIEDU ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-4915

2020-06-22 Nr. 108-P-28

Vilnius

biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, Ž. Klimka, R.Duburaitė, R.Danė, L.Jasiukėnienė, padėjėja Z.Jodkonienė. Kviestieji asmenys: krašto apsaugos viceministras E. Misiūnas, ekonomikos ir inovacijų viceministrė J. Rojaka ir ministerijos Įmonių politikos departamento direktorius V.Rudokas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-083

1. Projekto 3 straipsniu siūloma

pripažinti įstatymo 4 straipsnio 2 dalį netekusia galios. Pastebėtina, kad šio straipsnio 2 dalį pripažinus netekusia galios, straipsnyje liks tik pirma ir vienintelė straipsnio dalis, kuri pagal teisės technikos taisykles neturi būti numeruojama. Todėl projektu turi būti teikiamas viso 4 straipsnio pakeitimas, kuriame atsispindėtų ir pirmos straipsnio dalies numeracijos panaikinimas. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas, 2020-06-086

2. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo

įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnis papildomas 2 dalimi, po skaičiau ir žodžio „11 straipsnio“ įrašytinas skaičius ir žodis „1 dalies“.

Dėl tos pačios priežasties 12 straipsnio 10 dalyje vietoj formuluotės „šio įstatymo

11 straipsnyje“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies

1–5, 9 ir 10 punktuose“. Pritarti. 3. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-088

3. Projekto 8 straipsniu pildomo įstatymo 13¹ straipsnio 1

dalyje vartojamos tokios sąvokos kaip „poveikis viešajai tvarkai ar saugumui“, kuri galimai nesiejama su Lietuvos nacionaliniu saugumu ir viešąja tvarka, ar „Sąjungos svarbos projektas ar programa“. Pastebėtina, jog šios sąvokos nėra savaime aiškios ir įstatyme neapibrėžiamos, todėl projekte turėtų atsirasti šių sąvokų apibrėžtis arba paaiškinimas, kad jos suprantamos pagal Reglamento (ES) 2019/452 nuostatas, kaip tai, pavyzdžiui, nurodoma analizuojamo straipsnio 3 dalyje, kalbant apie investicijas. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-088

4. Projekto 8 straipsniu pildomo įstatymo 13¹ straipsnio 2

dalyje po žodžio „Komisija“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio“. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-088

5. Projekto 8 straipsniu pildomo įstatymo 13¹

straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų iniciatyva Komisija turi teisę vertinti, ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje planuojama ar padaryta tiesioginė užsienio investicija, kaip ji suprantama pagal Reglamentą (ES) 2019/452, nepaisant to, ar ji yra tikrinama ar netikrinama pagal tos valstybės įstatymus, gali daryti poveikį nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat Europos Sąjungos svarbos projektams ir programoms dėl saugumo arba viešosios tvarkos priežasčių.” Pasiūlymo turinys diskutuotinas.

Pirma, pastebėtina, kad iš įstatymo projekto teksto nėra aišku, kokia tvarka ir vadovaujantis kokiais kriterijais tokios investicijos būtų vertinamos. Antra, pažymėtina, kad įstatymo 12 straipsnio 5 dalis yra skirta nustatyti Komisijos atliekamo tyrimo pradžios momentą, atsižvelgiant į tai, koks subjektas kreipiasi į Komisiją, todėl manytina, kad šiuo aspektu nuoroda į įstatymo 12 straipsnio 5 dalį yra netinkama, nes jos tikslas nėra išvardinti tam tikrus subjektus turinčius teisę ar pareigą kreiptis į komisiją. Jeigu turima omenyje 12 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai, tai vertinama projekto nuostata atitinkamai tikslintina. Trečia, pažymėtina, kad analizuojamoje nuostatoje nurodant 12 straipsnio 5 dalyje minimus subjektus, nėra aišku, ar taikomos ir kitos šios dalies nuostatos, pavyzdžiui, dėl investuotojo informavimo, kad investicija bus vertinama ar iš investuotojo bus reikalaujama pateikti tam tikrus dokumentus. O jei taip, tai kaip tokių nuostatų taikymas derėtų su Reglamento (ES) 2019/452 nuostatomis ir Lietuvos Respublikos jurisdikcija. Pritarti iš dalies. Sutinkame su pastaba tiek, kiek siūloma įstatymo projektą patikslinti redakciniu požiūriu. Visgi atkreipiame dėmesį, kad kitos abejonės, pateiktos pastaboje, yra dėl Reglamento 6 ir 7 straipsnių taikymo.

Atkreipiame dėmesį, kad Reglamentas yra ne direktyva, kurios įgyvendinimui valstybė turi nustatyti tam tikras tvarkas, o tiesiogiai taikytinas ES teisės aktas, kurio taikymui užtikrinti valstybė apskritai gali nenustatyti jokios tvarkos ir vadovautis vien reglamentu. Todėl įstatymo projektu gali būti siūlomos tik minimalios priemonės skirtos užtikrinti procedūrinį Reglamento veikimą. 6. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas, 2020-06-0811

6. Projekto 11 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4

dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vyriausybės kanceliarija, gavusi pasiūlymą šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais įsigyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę pagal įmonės pirkimo-pardavimo sutartį, šios įmonės 2/3 ar daugiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, nekilnojamąjį turtą ir (arba) jai priklausančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą (toliau – pasiūlymas), per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo, pateikdama pasiūlymą ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytame Vyriausybės patvirtintame tvarkos apraše nurodytus dokumentus (jeigu tokius dokumentus reikia pateikti kartu su pasiūlymu), kreipiasi į Komisiją dėl išvados, kuria Komisija įvertintų pasiūlymą.“ (pabraukta mūsų). Projekto nuostata tobulintina. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, pirmumo teisė įsigyti šiose dalyse nurodytą įmonę ar turtą. Taigi pasiūlymas įsigyti įmonę ar turtą yra pateikiamas ne Vyriausybės kanceliarijai, bet valstybei, atstovaujamai Vyriausybės.

Projekte galėtų būti nustatyta, kad pasiūlymas valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, įsigyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę pagal įmonės pirkimo-pardavimo sutartį, šios įmonės 2/3 ar daugiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, nekilnojamąjį turtą ir (arba) jai priklausančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą (toliau – pasiūlymas) paduodamas Vyriausybės kanceliarijai, kuri per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo, pateikdama pasiūlymą ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytame Vyriausybės patvirtintame tvarkos apraše nurodytus dokumentus (jeigu tokius dokumentus reikia pateikti kartu su pasiūlymu), kreipiasi į Komisiją dėl išvados, kuria Komisija įvertintų pasiūlymą. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-0814

7. Projekto 14 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 19

straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad „Komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos.“ Atkreiptinas dėmesys, kad iki šiol Komisijos nariams nebuvo taikomi jokie reputacijos reikalavimai, todėl įstatymo projektas turi būti papildytas įstatymo įgyvendinimo nuostatomis, įpareigojančiomis tam tikrą asmenį ar instituciją iki tam tikro termino įvertinti, ar veikiančios Komisijos nariai atitinka naujai nustatomą reikalavimą. Be to, įstatyme turėtų būti nustatytos teisinės pasekmės, kurios kiltų asmeniui, jeigu jis, eidamas pareigas, nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Nepritarti. Nuostata suderinta atsižvelgiant į STT siūlymą. Pažymime, kad Komisijos narių reputacija ir taip yra nepriekaištinga, nes prieš juos skiriant Komisijos nariai patikrinami specialiųjų tarnybų ir papildomų procedūrų įstatymo projekte nereikia.

Kartu atkreipiame dėmesį, kad Komisijoje dalyvauja valstybės tarnautojai ir specialiųjų tarnybų atstovai, kuriems ir taip yra keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai einant savo pagrindines pareigas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-06-17 Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4915 ir jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus. Pritarti. 2. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-06-171 Argumentai:

Atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento ir Krašto apsaugos ministerijos poziciją, kad ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų sudaromi sandoriai gali turėti didelės reikšmės nacionaliniam saugumui, todėl būtina užtikrinti, kad ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą valdančių subjektų pirkimai nacionalinio saugumo aspektu būtų vertinami ta pačia tvarka kaip ir nacionaliniam saugumui svarbių įmonių ir įrenginių valdytojų sandoriai. Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 1

straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai), ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose (toliau – apsaugos zonos) esantis turtas ir teritorija bei ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų sandoriai būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas. 2. Papildyti 1 straipsnį 6 dalimi:

6. Šio įstatymo

nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais įstatymo 5 priede.“ Pritarti. 3. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-06-172 Argumentai: Tie patys argumentai kaip ir Komiteto pasiūlymui Nr. 1. Taip pat siūlyti pagrindiniam Komitetui sąvoką „ryšių ir informacinės sistemos (ar jų dalys)“ vartoti taip kaip jos apibrėžtos Kibernetinio saugumo įstatyme, t.y, su jungtuku „ir“ (Projekto 2 str. 3 dalimi keičiamo Įstatymo 2 str. 10 dalyje ir Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 str. 4 dalies 1 punkte). Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

„6) siekia vykdyti ar vykdo veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje.“

„9. Sprendimas, patvirtinantis, kad investuotojas ar sandoris neatitinka

nacionalinio saugumo interesų, – Vyriausybės priimtas sprendimas, patvirtinantis, kad investuotojas ar sandoris kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams.“

3. Papildyti

2 straipsnį 10 dalimi: „10.

Trečiasis asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam pagal sandorius, nurodytus šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje, suteikiama teisė gauti prieigą ar kitaip susipažinti su įmonės saugumo planuose ar kituose įmonės vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ar ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos įmonės veiklai, šių ryšių ar ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis arba šiems asmenims būtų suteikta teisė aptarnauti ar kitaip susipažinti su tokiais ryšiais ar sistemomis (jų dalimis).“

4. Buvusias 2 straipsnio 9–13 dalis laikyti atitinkamai 11–15 dalimis. 5. Pakeisti 2

straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „sutartinai veikiantys asmenys“ suprantama

taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, sąvoka „kontroliuojantis asmuo“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, sąvoka „ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme.“ Pritarti. 4. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-06-177 Argumentai:

Tie patys argumentai kaip ir Komiteto pasiūlymui Nr. 1. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 7 straipsniu keičiamą Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „13 straipsnis. Sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra

1. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės Komisijos darbo

tvarkos apraše nustatyta tvarka privalo pranešti Komisijai apie ketinamus sudaryti sandorius ar esminius jau sudarytų sandorių pakeitimus, kai sandorio vertė viršija 10 procentų praėjusių finansinių metų metinių įmonės pajamų, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus sandorius. Šioje dalyje nurodyta sandorio vertė skaičiuojama be pridėtinės vertės mokesčio.

Apie sandorio sudarymą taip pat privalo pranešti ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą neatsižvelgdami į sandorio vertę, jei konkurso metu keliami reikalavimai dėl tiekėjų, subtiekėjų, prekių, paslaugų ar darbų.“ Pritarti iš dalies. Projekto 7 straipsniu keičiamą Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį siūloma patikslinti taip: „13 straipsnis. Sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra

1. Nacionaliniam

saugumui užtikrinti svarbios įmonės Komisijos darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka privalo pranešti Komisijai apie ketinamus sudaryti sandorius ar esminius jau sudarytų sandorių pakeitimus, kai sandorio vertė viršija

10 procentų praėjusių finansinių metų metinių įmonės pajamų, išskyrus šio

straipsnio 8 dalyje nurodytus sandorius. Šioje dalyje nurodyta sandorio vertė skaičiuojama be pridėtinės vertės mokesčio. Apie sandorio sudarymą taip pat privalo pranešti ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą neatsižvelgdami į sandorio vertę, jei konkurso metu keliami reikalavimai dėl tiekėjų, subtiekėjų, prekių, paslaugų ar darbų atitikties nacionalinio saugumo interesams.“

5. Nacionalinio

saugumo ir gynybos komitetas, 2020-06-177 Argumentai: Tie patys argumentai kaip ir Komiteto pasiūlymui Nr. 1. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.

Komisija, gavusi šio straipsnio 1, 2 ar 7 dalyje nurodytą pranešimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų jį apsvarsto ir informuoja nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytoją arba atitinkamai šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytą subjektą, ar ketina pradėti sandorio patikrą. Jeigu Komisija nustato, kad šioje dalyje nurodytam sprendimui priimti reikia gauti ar išnagrinėti papildomą informaciją iš nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, valstybės ar savivaldybių institucijų ar kitų asmenų, ji ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į šiuos subjektus dėl papildomos informacijos gavimo ir nurodo, kad asmuo per 10 darbo dienų nuo tokio pranešimo gavimo turi pateikti Komisijos prašomą informaciją. Komisija, gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 8 darbo dienas turi nuspręsti, ar ketina pradėti sandorio patikrą. Jei Komisija patikros nepradeda, laikoma, kad sandoris, dėl kurio buvo kreiptasi, gali būti sudaromas.“ Pritarti. 6. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-06-177 Argumentai:

Tie patys argumentai kaip ir Komiteto pasiūlymui Nr. 2.

Pakeisti Projekto

7 straipsniu keičiamo Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktį jį

išdėstyti taip: „a) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojo ar įmonės saugumo planuose ar kituose ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojo ar įmonės vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ar ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojo ar įmonės veiklai, šių ryšių ar ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis arba kai yra rizika, kad prie tokių ryšių ar ir informacinių sistemų (jų dalių) gali gauti prieigą tretieji asmenys arba jiems būtų suteikta teisė aptarnauti ar kitaip susipažinti su tokiais tokiomis ryšiais ryšių ar ir informacinėmis sistemomis (jų dalimis);“ Pritarti. 7. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-06-177 Argumentai:

Tie patys argumentai kaip ir Komiteto pasiūlymui Nr. 1. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 13 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Su sandorio šalimi ar trečiuoju asmeniu, pripažintu neatitinkančiu

nacionalinio saugumo interesų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai negali sudaryti sandorių, suteikiančių sandorio šaliai šio straipsnio 4 dalies 1 punkto a–c papunkčiuose, o trečiajam asmeniui šios straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytas teises, kol sandorio šalis ar trečiasis asmuo nepateiks informacijos, kad aplinkybės, dėl kurių jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, išnyko ar buvo pašalintos.“ Pritarti. 8. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-06-177 Argumentai:

Tie patys argumentai kaip ir Komiteto pasiūlymui Nr. 1.

Pakeisti Projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 13 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai, atlikdamos pirkimus, kurių vertė ar objektas

atitinka šio straipsnio 1 ar 2 dalį, pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojas kreipsis į Komisiją dėl ketinamo sudaryti sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros ir tuo atveju, jei Komisija pareikalaus pateikti papildomus dokumentus ir iš kitos ketinamo sudaryti sandorio šalies, ji privalės juos pateikti.“ Pritarti. 9. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-06-17 19N Argumentai:

Penktosios kartos judrusis ryšys (5G), tai judriojo ryšio evoliucijos procese sukurta ir standartizuota technologija, kuri gali tapti vienu iš svarbiausių Lietuvos skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės plėtros elementų per ateinantį dešimtmetį, suteiksianti naują ryšio kokybės galimybę ne tik pavieniams vartotojams, tačiau leisianti į tinklą sujungti daiktus daugelyje sričių tokių kaip pavyzdžiui autonominių automobilių pramonė, e. sveikata, energijos valdymas, įvairios visuomenės saugą užtikrinančios aplikacijos, gamybos automatizavimas ir pan. Siekiant užtikrinti tolygią, ekonomiškai pagrįstą ir efektyvią penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtrą numatoma, kad penktosios kartos judrusis ryšis (5G) Lietuvos Respublikoje turi būti pradėtas diegti 2021 m. ir plėtojamas visoje valstybės teritorijoje pradedant didžiausiais miestais ir strateginiais valstybės objektais iki 2025 m. itin sparčiu judriuoju ryšiu padengiant svarbiausius sausumos, vandens, oro transporto koridorius (pvz.:

Rail-Baltica, Via-Baltica, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, Lietuvos oro uostai ir kt.).

Taigi penktosios kartos judriojo ryšio (5G) paslaugų tiekėjai ar šioms paslaugoms teikti reikiamos infrastruktūros valdytojai teiks paslaugas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, tačiau esamas teisinis reguliavimas neužtikrina, kad visi penktosios kartos judriojo ryšio (5G) paslaugų tiekėjai ar šioms paslaugoms teikti reikiamos infrastruktūros valdytojai būtų griežtai stebimi ir kontroliuojami, kad atitiktų valstybės nacionalinio saugumo interesus pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą. Viena pagrindinių rizikų, su kuriomis susiduria penktosios kartos judriojo ryšio (5G) paslaugų tiekėjai ar šioms paslaugoms teikti reikiamos infrastruktūros valdytojai, yra kibernetinis saugumas. Europos Sąjungos valstybių narių patirtis rodo, kad penktosios kartos judriojo ryšio (5G) paslaugos ar šioms paslaugoms teikti reikiama infrastruktūra yra vienas iš pagrindinių taikinių, kuriuose aktyviai veikia NATO veiklos principams ir vertybėms priešiški subjektai. Lietuvos Respublikai įgyvendinant penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtrą, neatmestina galimybė, kad penktosios kartos judriojo ryšio (5G) paslaugų tiekėjai ar šioms paslaugoms teikti reikiamos infrastruktūros valdytojai taps Lietuvos Respublikos valstybei priešiškų interesų turinčių subjektų kenkėjiškos veiklos taikiniu. Radijo dažniai yra Lietuvos valstybės nuosavybė ir jis yra baigtinis resursas.

Valstybė sudaro sąlygas naudotis savo turtu verslui, tam, ir taip, kad būtų pasiekti Lietuvos pažangos tikslai

  • sumani visuomenė, ekonomika ir valdymas, kartu užtikrinant nacionalinį saugumą. Tad natūralu, kad įmonėms diegsiančioms naujos kartos ryšį nustatomi papildomi reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įtraukti įmones teikiančias penktosios kartos judriojo ryšio (5G) paslaugas ar valdančias šių paslaugų teikimui reikalingą infrastruktūrą į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo taikymo sritį, numatant, kad tokios įmonės yra laikomos trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiomis įmonėmis. Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projektą nauju 19 straipsniu: „19 straipsnis. Įstatymo 3 priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo 3 priedą 5 punktu: „5. Įmonė teikianti penktosios kartos judriojo ryšio (5G) paslaugas ar valdanti šių paslaugų teikimui reikalingą infrastruktūrą.“ Pritarti iš dalies. Siūlomą Įstatymo 3 priedo 5 punktą išdėstyti taip: „5. Įmonė teikianti penktosios kartos judriojo ryšio (5G) paslaugas ar valdanti šių paslaugų teikimui reikalingą infrastruktūrą. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos įmonė laikoma teikianti penktosios kartos judriojo ryšio (5G) paslaugas ar valdanti šių paslaugų teikimui reikalingą infrastruktūrą.“

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir

komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Ekonomikos komitetas, 2020-06-2214 Argumentai:

5. Papildyti

19 straipsnį nauja 3 dalimi. „3.

„3. Komisija privalo, pasibaigus metų ketvirčiui,

pateikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui informaciją apie praėjusio metų ketvirčio veiklos rezultatus vykdant šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas.“

Pritarti. 2. Ekonomikos

komitetas, 2020-06-22192021 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad projektas siūloma papildyti nauju 19 straipsniu, buvusius 19-21 straipsnius siūloma laikyti 20-22 straipsniais. Pritarti. 3. Ekonomikos komitetas, 2020-06-2222 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seime jau vykdomos įstatymo projekto svarstymo procedūros, siūloma paankstinti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir 19 straipsnį, įsigalioja 2020

m. rugpjūčio 1 d. 2. Šio įstatymo 19 straipsnis įsigalioja 2020 m. spalio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2020 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo 1–18, 20 straipsniuose išdėstytoms Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus, o iki 2020 m. rugsėjo 30 d. – šio įstatymo 19 straipsnyje išdėstytoms Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 3 priedo nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo gauti prašymai dėl investuotojų, sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, taip pat kitų Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 19 straipsnyje išdėstytų Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos funkcijų atlikimo, nagrinėjami pagal iki šio įstatymo galiojusias Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatas. 5.

5. Šio įstatymo nuostatos, kurios reguliuoja

tiesioginių užsienio investicijų patikrą pagal Reglamentą (ES) 2019/452 ir (arba) yra susijusios su šio Reglamento taikymu, taip pat nustato ryšių palaikymo punkto funkcijas, taikomos nuo 2020 m. spalio rugpjūčio

11 d.“

Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D.Kreivys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris