Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 6 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, mokiniai, kurie mokosi Lietuvos Respublikos mokyklose ir Europos Sąjungos valstybių narių mokyklose (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, jeigu mokslai buvo pradėti iki šios valstybės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos) pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, pagal formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu;“
Pakeisti 6 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, mokiniai, kurie mokosi Lietuvos Respublikos mokyklose ir Europos Sąjungos valstybių narių mokyklose (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, jeigu mokslai buvo pradėti iki šios valstybės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos) pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, pagal formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu;“
Pakeisti 6 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, mokiniai, kurie mokosi Lietuvos Respublikos mokyklose ir Europos Sąjungos valstybių narių mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, pagal formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu; “
ir galioja iki 2023 metų rugsėjo 1 dienos. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja nuo 2023 metų rugsėjo 1 dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas LR Seimo nariai Tomas Tomilinas Aušra Papirtienė Antanas Baura
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šio Projekto tikslas – sudaryti sąlygas moksleiviams, kurie gyvena Lietuvoje ir mokosi Europos Sąjungos šalių mokyklose, nemokėti dvigubo sveikatos draudimo mokesčio. Šiuo metu šią galimybę turi Lietuvos Respublikos bendrojo ugdymo ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas bei Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projektą parengė Seimo nariai Tomas Tomilinas, Aušra Papirtienė, Antanas Baura pagal Anykščių gyventojos, moksleivės Mildos Daunoraitės, studijuojančios Londono meno mokykloje (analogija M. K. Čiurlionio menų mokyklai), motinos raštą. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu moksleiviai, studijuojantys užsienyje, yra diskriminuojami ir neturi tokios lengvatos, kuria naudojasi užsienyje studijuojantys Lietuvos studentai, tačiau sveikatos draudimas jiems yra ne mažiau aktualus. 4.
teigiamų rezultatų laukiama: Apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis, laikomi: Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, mokiniai, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, pagal formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas, o jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas Projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas Projektas verslo sąlygoms ir plėtrai įtakos neturės. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Reikės priimti kelių ministrų įsakymų pakeitimus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Projekte reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti:
Projektui įgyvendinti reikės papildomų biudžeto lėšų, tačiau moksleivių, besimokančių užsienyje, yra kur kas mažiau nei studentų. 12. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų Projekto rengimo metu negauta. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Studentai, moksleiviai, sveikatos draudimas, užsienis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Papildomų paaiškinimų nėra. LR Seimo nariai: Tomas Tomilinas Aušra Papirtienė Antanas Baura
2020-06-01
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 4 dalies 7 punktą, jame numatant, kad apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis, laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos Respublikos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos valstybių narių mokyklose (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, jeigu mokslai buvo pradėti iki šios valstybės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos), o nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. – mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos Respublikos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos valstybių narių mokyklose. Šios nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, vadovaujantis keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punktu, apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis, jau yra laikomi visi asmenys iki 18 metų. Tai reiškia, kad vaikai iki 18 metų yra laikomi apdraustaisiais, nepriklausomai nuo to, kokiose mokyklose jie mokosi. Tad jei projektu siekiama nustatyti, kad apdraustaisiais sveikatos draudimu laikomi nepilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, besimokantys Europos Sąjungos valstybių narių mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, siūlomas pakeitimas yra perteklinis.
Antra, siekiant, kad apdraustaisiais būtų laikomi pilnamečiai asmenys, besimokantys Europos Sąjungos valstybių narių (taip pat su išlyga – Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės) mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, pagal formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, siūlomas pakeitimas turėtų būti formuluojamas kaip ir studentų atžvilgiu, t.y., turi būti nustatyta, kad šie mokiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Priešingu atveju, siūlomas pakeitimas suponuotų tai, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu būtų laikomi ir nieko bendro su Lietuvos Respublika neturintys Europos Sąjungos valstybių narių mokyklų mokiniai. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2051 nuostata, kuria taip pat keičiamas įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 7 punktas bei vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto 2 straipsnio reikėtų atsisakyti, o jo nuostatos turėtų būti dėstomos atskirame projekte, t.y. turėtų būti keičiama dar neįsigaliojusi minėto Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-2051 1 straipsnio 3 dalis. Atsižvelgiant į tai, atsisakytina ir projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatų. 2. Derinant projekte vartojamas sąvokas su kituose įstatymuose vartojamomis sąvokomis, projekto 1 straipsniu keičiamame įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 7 punkte vietoj žodžių „mokslai buvo pradėti“ įrašytini žodžiai „mokymas buvo pradėtas“. 3. Kadangi projekto įgyvendinimui bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, nuomonė. 4. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje atsakytina perteklinių nuostatų „įsigalioja nuo paskelbimo ir galioja iki 2023 metų rugsėjo 1 dienos“. Jeigu įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminių teisės aktų, siūlytina, kad projektu siūlomos nuostatos įsigaliotų ne iškart po jo paskelbimo teisės aktų nustatyta tvarka, o vėliau, kad atsakingos institucijos spėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Tokiu atveju atskiroje projekto 3 straipsnio dalyje reikėtų įtvirtinti pasiūlymą atsakingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus poįstatyminius teisės aktus. Jeigu poįstatyminių teisės aktų priimti nereikia, projekto 3 straipsnio, kuriame numatytas įstatymo įsigaliojimas „nuo paskelbimo“ apskritai reikėtų atsisakyti. 5. Tikslintina įstatymo priėmimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5)
E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected]